Byla 3K-3-299/2006

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Teodoros Staugaitienės (kolegijos pirmininkė), Janinos Januškienės ir Algio Norkūno (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. E. ir trečiojo asmens V. E. kasacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2005 m. gegužės 12 d. sprendimo ir Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 29 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo P. E. ieškinį atsakovams Šiaulių apskrities viršininko administracijai, Šiaulių miesto savivaldybei dėl potvarkio ir žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančiais, įpareigojimo parduoti žemės sklypą, tretieji asmenys – J. K., V. K., V. E., VĮ Registrų centras.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas nurodė, kad Šiaulių miesto LDT Vykdomasis komitetas 1988 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. 318 paskyrė jam žemės sklypą individualaus gyvenamojo namo statybai Šiauliuose, „( - )“. Pagal 1989 m. vasario 20 d. sutartį Nr. 40 šis žemės sklypas jam buvo suteiktas neterminuotam naudojimui. Gyvenamąjį namą jis pastatė 1992 metais. Namų valdos techninės apskaitos byloje nuo 1992 m. gruodžio 17 d. nurodyta, kad žemės sklypo bendras plotas 564 kv. m, naudojamas plotas – 612 kv. m. Statinio priėmimo naudoti 1993 m. gruodžio 19 d. aktu gyvenamasis namas pripažintas tinkamu naudoti, 1994 m. vasario 22 d. ieškovas įregistravo nuosavybės teisę į šį namą.

5Šiaulių miesto savivaldybės valdyba 1995 m. kovo 20 d. potvarkiu Nr. 157 leido ieškovui įsigyti nuosavybės teise 400 kv. m ploto žemės sklypą, esantį „( - )“. Šio potvarkio pagrindu Šiaulių miesto žemėtvarkos tarnyba, atstovaujama viršininko pavaduotojo B. Giliaus, 1995 m. birželio 26 d. sudarė su juo valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 4181, kuria pardavė jam 400 kv. m žemės sklypą, esantį „( - )“. Ieškovas mano, kad potvarkis ir valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis yra neteisėti ir pažeidžia jo teises. Pagal Žemės reformos įstatymą ir Vyriausybės 1993 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 550 patvirtintą Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarką ieškovui turėjo būti parduotas tokio dydžio žemės sklypas, koks buvo paskirtas ir faktiškai jo naudojamas. Ieškovui 1988 m. gruodžio 19 d. Šiaulių miesto LDT VK sprendimu Nr. 318 buvo paskirtas 564 kv. m žemės sklypas gyvenamojo namo statybai, tokio dydžio sklypu jis faktiškai naudojasi, todėl turėjo būti parduotas ne 400 kv. m, bet 564 kv. m ploto žemės sklypas. Ieškovas apie savo pažeistą teisę, t. y. kad jam nepriklauso dalis žemės sklypo prie jo namo, sužinojo 2003 m. sausio 8 d., kai Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus pareigūnai surašė jam aktą dėl savavališkos lauko baseino statybos. Tuo metu jis sužinojo, kad buvo parduotas mažesnis, nei paskirtas ir faktiškai jo naudojamas žemės sklypo plotas. Ieškovas mano, kad ieškinio senaties termino nepraleido. Ieškovas taip pat nurodė, kad valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartyje yra neteisingai nurodyta žemės sklypo kaina; yra patvirtintos dvi skirtingos sutartys tuo pačiu registro numeriu, todėl neaišku, kuri iš jų tikra; jam nebuvo įteiktas sutarties originalas; prie sutarties nebuvo pateiktas jos priedas – žemės sklypo planas.

6Ieškovas prašė pripažinti negaliojančiu Šiaulių miesto savivaldybės valdybos 1995 m. kovo 20 d. potvarkio Nr. 157 priedo 123 punktą, kuriuo jam leista įsigyti nuosavybės teise 400 kv. m ploto žemės sklypą, esantį „( - )“; pripažinti negaliojančia 1995 m. birželio 26 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 4181 (registro Nr. „( - )“); įpareigoti Šiaulių apskrities viršininko administraciją parduoti faktiškai naudojamą 564 kv. m ploto žemės sklypą, esantį „( - )“.

7II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

8Šiaulių miesto apylinkės teismas 2005 m. gegužės 12 d. sprendimu ieškinį atmetė dėl ieškinio senaties termino praleidimo.

9Teismas konstatavo, kad ieškovas apie savo pažeistą teisę, t. y. kad jam parduodamas 400 kv. m žemės sklypas, turėjo ir galėjo sužinoti iš 1995 m. kovo 9 d. žemės sklypo kainos nustatymo pažymos, kurioje pasirašė, arba vėliausiai 1995 m. birželio 26 d., sudarydamas žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, kurioje buvo nurodytas ne 564 kv. m, o 400 kv. m ploto žemės sklypas. Ieškinio senaties terminas pasibaigė 1998 m. birželio 27 d., o ieškinį ieškovas pareiškė 2004 m. lapkričio 11 d., t. y. praleido bendrą trejų metų ieškinio senaties terminą ginčo potvarkiui ir sandoriui nuginčyti (1964 m. CK 84 straipsnis). Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad šį terminą praleido dėl svarbių priežasčių. Kadangi atsakovai ir tretieji asmenys prašo taikyti ieškinio senatį potvarkiui ir žemės sandoriui nuginčyti, tai šiems ieškinio reikalavimams ieškinio senatis taikytina. Ieškovo reikalavimas įpareigoti atsakovą parduoti jam 564 kv. m ploto žemės sklypą yra išvestinis iš pirmųjų dviejų ieškinio reikalavimų, todėl, nepatenkinus šių reikalavimų, trečiasis reikalavimas taip pat netenkintinas.

10Teismas pažymėjo, kad nors ieškovas teismo posėdžio metu teigė, jog sudarydamas valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį nematė žemės sklypo plano, tačiau ieškinyje ir rašytiniuose paaiškinimuose jis nurodė, kad 1993 m. balandžio 11 d. buvo atlikti jo žemės sklypo kadastriniai matavimai, apskaičiuotas sklypo plotas ir parengtas sklypo planas, kuris jam buvo pateiktas suderinti 1993 m. gegužės mėnesį. Tai rodo, kad 1995 m. birželio 26 d. sudarydamas žemės pirkimo–pardavimo sutartį jis žinojo ne tik tai, kokio dydžio sklypą perka, bet ir tai, kokios šio sklypo ribos. Ieškovas pripažino, kad dabar esančios jo sklypo ribos yra nusistovėjusios ir aiškios jau nuo 1992 metų, todėl jis, būdamas apdairus, prieš sudarydamas sutartį dėl žemės pirkimo, galėjo pasimatuoti savo sklypą ir įsitikinti, kokio jis yra dydžio.

11Teismas taip pat nustatė, kad nors ieškovui buvo paskirtas 564 kv. m žemės sklypas, tačiau tokio dydžio sklypu jis faktiškai nesinaudojo, nes dalimi sklypo naudojosi kaimynai Č., o dalis buvo naudojama bendram įvažiavimui. Ieškovo reikalavimas parduoti 564 kv. m ploto žemės sklypą ne tik pažeistų gretimo sklypo savininkų teises, bet ir Vyriausybės 1993 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 550 patvirtintos Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarkos 6.1.1 punktą, nustatantį, kad privačių namų valdų savininkams parduodami šioms valdoms faktiškai naudojami žemės sklypai.

12Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo apeliacinį skundą, 2005 m. gruodžio 29 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija sutiko su teismo sprendimo motyvacija ir priėmė nutartį analogiškais motyvais.

13III. Kasacinio skundo dalykas ir pagrindas, atsiliepimų į kasacinį skundą pagrindas

14Kasaciniu skundu ieškovas P. E. ir trečiasis asmuo V. E. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 29 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui. Jie nurodė šiuos argumentus:

151. Teismai netinkamai ištyrė faktines bylos aplinkybes ir pateiktus įrodymus, dėl to nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą.

16Ieškovui priklausančio žemės sklypo ribos yra nusistovėjusios nuo pat žemės sklypo suteikimo momento. Parduodami ieškovui suteiktą ir naudojamą žemės sklypą, valstybės institucijos ir pareigūnai neužtikrino šio proceso teisėtumo. Ieškovui buvo pateikta neteisinga informacija dėl žemės sklypo ploto, dėl to jis sudarė sau nenaudingą sandorį, t. y. nenusipirko dalies faktiškai naudojamo žemės sklypo. Apie savo teisių pažeidimą jis sužinojo tik tada, kai jam oficialiu 2003 m. sausio 9 d. aktu Nr. 1 dėl savavališkos statybos buvo pranešta, kad 122,44 kv. m žemės plotas po sublokuotu namu yra bendro naudojimo žemė.

17Ieškovui ginčo sutartimi parduotas 400 kv. m ploto žemės sklypas nepakeitė jo faktiškai naudojamo nuo 1989 m. vasario 20 d. žemės sklypo ribų. Namų valdos techninės apskaitos dokumentai, žemės kadastro žemėlapis, 1996 m. lapkričio 12 d. Valstybinio žemės kadastro pažymėjimas patvirtina, kad jis teisėtai naudoja sklypą pagal ribas, nusistovėjusias nuo 1992 m. gruodžio 27 d. ir užfiksuotas 1993 m. balandžio 11 d. tikslių geodezinių matavimų plane. Teismai nevertino šių įrodymų ir nepagrįstai rėmėsi ginčo sutarties priedu – žemės sklypo planu, kuris teismo eksperto pripažintas tikėtinai suklastotu (pažeistas CPK 185 straipsnis).

18Teismai nesiėmė visų priemonių, kad būtų apklaustas svarbus liudytojas B. G., atstovavęs valstybės institucijai sudarant ginčo žemės sutartį. Atsakovo atstovas teismo posėdyje negalėjo paaiškinti šios sutarties sudarymo aplinkybių, todėl nebuvo nustatyti tikrieji sutarties šalių ketinimai ir tikslai; nenustatyta, kodėl ieškovui buvo parduotas mažesnis, nei 1989 m. vasario 20 d. sutartimi Nr. 40 jam suteiktas ir 1992 m. gruodžio 17 d. namų valdos techninės apskaitoje byloje įregistruotas žemės sklypo plotas (pažeisti CPK 191, 192 straipsniai).

19Teismai nepagrįstai rėmėsi trečiųjų asmenų J. ir V. K. parodymais apie tai, kad ieškovo kiemo dalis yra bendro naudojimo įvažiavimas į jų ir ieškovo žemės sklypus. Šių asmenų parodymus teismai turėjo vertintini kritiškai, nes jie yra suinteresuoti bylos baigtimi.

20Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pakartojo pirmosios instancijos teismo motyvus, netirdamas apeliaciniame skunde nurodytų argumentų ir pateiktų įrodymų. Apeliacinės instancijos teismui ieškovas pateikė naujus įrodymus, kurių negalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui. Tai – Lietuvos teismo ekspertizės centro Šiaulių skyriaus 2005 m. spalio 25 d. specialisto išvada Nr. 11Š-229 (05) dėl dokumentų klastojimo (baudžiamojoje byloje Nr. 40-2-134-05) bei Šiaulių miesto savivaldybės statybos inspekcijos 1993 m. gruodžio 9 d. aktas dėl gyvenamojo namo priėmimo naudoti. Apeliacinės instancijos teismas dėl akto visai nepasisakė, o specialisto išvadą įvertino netinkamai (pažeisti CPK 263, 265, 270, 324 straipsniai).

212. Teismai netinkamai taikė CK 1.127 straipsnio 1 dalį, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos.

22Teismai nenagrinėjo ieškovo argumentų, kad ginčo potvarkis ir žemės pirkimo–pardavimo sutartis yra niekiniai sandoriai, nes prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms – Vyriausybės 1993 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 550 patvirtintos Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarkos 4 punktui ir Žemės reformos įstatymo 9 straipsniu 3 daliai. Teismai netyrė ir nevertino tai patvirtinančių įrodymų. Neištyrus įrodymų dėl niekinio sandorio, kuriam netaikomas senaties institutas, teismai nepagrįstai taikė ieškinio senatį ieškinio reikalavimams pripažinti negaliojančiais ginčo potvarkį ir sutartį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002 m. gruodžio 20 d. Nr. 39 nutarime Nr. 39 „Dėl ieškinio senatį reglamentuojančių įstatymų normų taikymo teismų praktikoje“ 8.4 punkte išaiškinta, kad reikalavimams dėl niekinio sandorio pasekmių ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kada toks sandoris pradėtas vykdyti, ir asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie niekinio sandorio vykdymą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Taigi teismai turėjo pasisakyti dėl niekinio sandorio pasekmių. Ginčo potvarkis yra vienašalis sandoris, prilyginamas leidimui įstatymų nustatyta tvarka sudaryti dvišalę sutartį. Viešojo administravimo subjektui nustatoma pareiga tinkamai išaiškinti numatomo pagal pateiktą leidimą sudaryti sandorio teisines pasekmes, pateikti visą būtiną suvokti informaciją, taip pat pateikti sprendimui tokius duomenis, kurie nepažeistų įstatymų nustatytos tvarkos ir konstitucinių piliečių teisių. Apie ieškovo supažindinimą su teisinėmis leidimo pasekmėmis teismai įrodymų iš esmės netyrė ir dėl jų nepasisakė. Ginčo potvarkiui taikytini CK 1.80, 1.81 straipsniai, nustatantys, kad imperatyvioms įstatymų normoms, viešajai tvarkai (viešajam interesui) ir gerai moralei prieštaraujantys sandoriai yra niekiniai ir negalioja nuo sudarymo. Kadangi niekinis sandoris negalioja nuo sudarymo, vadinasi, nėra ir ieškinio senaties termino.

233. Teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 1.136, 1.137, 1.138 straipsnius.

24Teismai nepagrįstai sprendė, kad ieškinio reikalavimas – įpareigoti atsakovą parduoti ieškovui visą faktiškai naudojamą 564 kv. m ploto žemės sklypą – yra išvestinis iš kitų ieškinio reikalavimų, todėl, nepatenkinus ieškinio reikalavimų pripažinti negaliojančiais potvarkį ir sutartį, šis reikalavimas taip pat negali būti tenkintinas ir jam taikytina ieškinio senatis. Išvestiniu reikalavimu galima laikyti tik tokį reikalavimą, kurio patenkinimas būtų objektyviai neįmanomas nepatenkinus kito (pagrindinio) reikalavimo. Taikant ieškinio senatį ginčo žemės pirkimo–pardavimo sutarčiai, kuria ieškovui parduota ne visa jo faktiškai naudojama žemė, išlieka teisė į likusios žemės dalies pirkimą. Ši teisė nesiejama su praeityje padarytais veiksmais, nes atsisakymas nuo teisių negalioja. Įstatymai nesuteikia viešojo administravimo institucijoms absoliučios diskrecijos valstybinės žemės pardavimo srityje spręsti apie faktiškai naudojamos žemės tikrąjį plotą – tai turi būti nustatyta tik pagal įstatymus. Žemės įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žemės sandoriais taip pat laikytini teisių bei prievolių pakeitimas ar panaikinimas. Asmuo turi teisę reikalauti pakeisti žemės sandorį, jeigu tai leidžia įstatymai ir objektyvios sąlygos. Byloje pateikti įrodymai, kad kadastrinės sklypo ribos nesutampa su parduotu to paties sklypo plotu, kad ginčijamame sklypo plote yra teisėtai valdomi ir teisiškai registruoti ieškovo statiniai, kad nėra įregistruota kitų asmenų nuosavybės teisė į ginčijamą plotą, o trečiųjų asmenų teisės gali būti užtikrintos nustatant žemės servitutus. Ieškovui turi būti leista nusipirkti visą jo faktiškai naudojamą namų valdos žemės sklypą, t. y. 122,44 kv. m žemės plotą, esantį po ieškovui priklausančiais pastatais. Kol apskrities viršininkas neįvykdys įstatymų reikalavimų, nustatančių ieškovo teisę pirkti visą faktiškai naudojamą žemės sklypą, jo teisės yra pažeidžiamos tęstiniu būdu, t. y. ieškinio senaties terminas atsinaujina kiekvieną dieną.

254. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė rungimosi, dispozityvumo ir lygiateisiškumo principus, posėdžio eigos taisyklę, asmens teisę vesti bylą teisme per atstovą ir susipažinti su teismo protokolu (CPK 6, 10, 12, 13, 51, 56 172, 242 straipsniai).

26Teismas nepagrįstai pašalino iš bylos dalyvių ieškovo P. E. ir trečiojo asmens V. E. įgaliotą atstovą S. G., atstovavusį jiems pirmosios instancijos teisme kartu su advokatu. Taip buvo pažeista jų teisė į gynybą, nes ieškovo advokatas ir S. G. buvo iš anksto aptarę, kuriais klausimais pasisakys apeliacinės instancijos teismo posėdyje, o V. E. teismo posėdyje niekas neatstovavo. Ieškovas P. E. ir trečiasis asmuo V. E. 2005 m. gruodžio 19 d. raštu paprašė teismo leisti jiems susipažinti su teismo posėdžio protokolu. Jiems buvo paaiškinta, kad protokolas bus pateiktas po to, kai teismas paskelbs nutartį. Su teismo protokolu jie susipažino tik 2005 m. gruodžio 29 d. Šios aplinkybės patvirtina esminį teisės į gynybą apribojimą, kuriuo pasekmė – priimta neteisėta ir nepagrįsta teismo nutartis.

27Kasatoriai taip pat nurodė ir kitus argumentus, susijusius su faktinių bylos aplinkybių vertinimu ir kilusio ginčo išsprendimo būdais.

28Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas Šiaulių miesto savivaldybės administracija prašo teismų sprendimą ir nutartį palikti nepakeistus, skundą atmesti. Jame nurodoma, kad teismai objektyviai ištyrė byloje esančius įrodymus, ir teisingai nustatė ieškinio senaties termino pradžią – vėliausiai 1995 m. birželio 26 d. Kasatoriai skunde iš naujo pateikia jau nagrinėtas ir nustatytas bylos faktines aplinkybes, nenurodydami, kokios konkrečiai materialinės ar procesinės teisės normos buvo netinkamai taikytos ar pažeistos, taip pat kaip konkrečiai teismai nukrypo nuo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos.

29Atsiliepime į kasacinį skundą tretieji asmenys J. K. ir V. K. prašo teismų sprendimą ir nutartį palikti nepakeistus, skundą atmesti. Jame nurodoma, kad teismai nuosekliai ištyrė visus byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą. Kasacinio skundo argumentai yra iš esmės teismų sprendimuose išdėstytų ir įvertintų įrodymų vertinimas, dėl to iš esmės neatitinka kasacijos dalyko. Valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartyje aiškiai nurodyta, kad įsigyto sklypo plotas yra 400 kv. m ir be jokio 122,44 kv. m bendro naudojimo ploto. Sodybinio sklypo suteikimo gyvenamojo namo statybai 1989 m. vasario 20 d. sutartyje Nr. 40 nurodytas 122,44 kv. m naudingas plotas yra ne žemės sklypo plotas, bet gyvenamojo namo bendras naudingas plotas. Ieškovui parduotas jo faktiškai naudojamas žemės sklypo plotas – 400 kv. m, kita 564 kv. m ploto žemės sklypo dalis yra įvažiavimas į ieškovo ir tretiesiems asmenims priklausančius žemės sklypus. Šis įvažiavimas įrengtas bendromis lėšomis, jis niekada nebuvo naudojamas vien tik kasatorių, įvažiavimas yra akivaizdus gatvės tęsinys, kito kelio į trečiųjų asmenų sklypą niekada nebuvo. Ieškovo reikalavimas parduoti jam 564 kv. m ploto žemės sklypą pažeistų trečiųjų asmenų teises, nes neliktų įvažiavimo į jų nuosavybę.

30Teisėjų kolegija

konstatuoja:

31IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

32Kasacija yra išimtinė teismo sprendimų teisėtumo kontrolės forma, galima tik tuo atveju, kai yra CPK 346 straipsnyje nurodyti pagrindai. Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus ir nutartis teisės taikymo aspektu. Nagrinėdamas bylą, kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnis). Kasacinis teismas nagrinėjamoje byloje tiria, ar pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nepažeidė teisės normų, reglamentuojančių ieškinio senatį (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Sprendžiant ginčą, taikomos 1964 m. CK normos (toliau – CK), nes ginčo civiliniai teisiniai santykiai atsirado iki 2000 m. CK įsigaliojimo.

33Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 83 straipsnis). Ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kai asmuo sužino arba turi sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 86 straipsnis). Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė arba įstatymo saugomas interesas yra pažeisti ar ginčijami. Tais atvejais, kada ieškovas tvirtina, jog apie savo subjektinės teisės pažeidimą sužinojo ne teisės pažeidimo dieną, teismas turi patikrinti, ar byloje nėra įrodymų, kad buvo priešingai, ir ar ieškovas apie teisės pažeidimą sužinojo ne vėliau, nei tokioje pačioje situacijoje turėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo. Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo, kai ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senatį, yra savarankiškas pagrindas ieškiniui atmesti (CK 90 straipsnis).

34Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai netinkamai nustatė ieškinio senaties termino eigos pradžią, dėl to nepagrįstai konstatavo, jog ieškovas praleido ieškinio senaties terminą, ir tuo pagrindu ieškinį atmetė.

35Kasacinis teismas pažymi, kad ieškinio senaties termino eigos pradžios momento nustatymas ir ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių svarbos vertinimas yra fakto klausimai, kurie sprendžiami pagal teismui šalių pateiktus įrodymus.

36Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad ieškovas apie savo pažeistą teisę, t. y. kad jam parduotas ne 564 kv. m, bet 400 kv. m žemės sklypas, sužinojo 1995 m. birželio 26 d., sudarydamas valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį. Ieškinio senaties terminas pasibaigė 1998 m. birželio 27 d. Ieškovas ieškinį teisme pareiškė 2004 m. lapkričio 11 d., t. y. praleidęs bendrąjį trejų metų ieškinio senaties terminą ginčo potvarkiui ir žemės sandoriui nuginčyti (CK 84 straipsnio 1 dalis). Teismai byloje nenustatė aplinkybių, kad šis terminas buvo sustabdytas ar nutrauktas ar kad ieškovas jį praleido dėl svarbių priežasčių, dėl to, atsakovams prašant taikyti ieškinio senatį, teismai ieškinį atmetė dėl ieškinio senaties termino pasibaigimo (CK 90 straipsnis). Teismai, nustatydami momentą, nuo kada ieškovas turėjo ir galėjo sužinoti apie savo pažeistą teisę, įvertino bylos faktines aplinkybes ir ištyrė visus byloje esančius įrodymus, kurių pagrindu padarė išvadą, kad ieškovas apie savo pažeistą teisę realiai ir faktiškai sužinojo žemės sandorio sudarymo dieną. Teismai įvertino ir ieškovo, kaip fizinio asmens, suvokimo galimybes. Teismai nustatė, kad ieškovas yra neseno amžiaus, turi pakankamą išsilavinimą ir gerą orientaciją, dėl to jam taikė apdairaus, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartus. Teismai konstatavo, kad ieškovas per trejus metus turėjo realią galimybę įgyvendinti savo teisę į teisminę gynybą.

37Kasacinis teismas daro išvadą, kad teismai, nustatydami ieškinio senaties termino eigos pradžią, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 185 straipsnis) ir tinkamai taikė CK 1.127 straipsnio 1 dalį.

38Kasacinio skundo argumentai, kad ginčo potvarkiui ir žemės pirkimo-pardavimo sutarčiai netaikytina ieškinio senatis, nes šie sandoriai yra niekiniai ir negalioja nuo jų sudarymo momento, atmetami.

39CK 93 straipsnyje išvardyti reikalavimai, kuriems ieškinio senatis netaikoma. Tarp jų nėra reikalavimų pašalinti niekinio sandorio pasekmes. Reikalavimui pašalinti niekinio sandorio pasekmes gali būti taikoma ieškinio senatis. Tokiam reikalavimui pareikšti senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kada sandoris pradėtas vykdyti, ir asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie niekinio sandorio vykdymą. Ginčo žemės pirkimo-pardavimo sutartis buvo pradėta vykdyti iš karto po jos sudarymo, kai sutartis buvo įregistruota Valstybinio žemės kadastro duomenų registre ir ieškovui buvo išduotas nuosavybės teisės pažymėjimas, nes asmuo sužinojo, kokio dydžio žemės sklypo savininku tapo ir kad ne visas sklypas jam parduotas. Pagal CK 84 straipsnio 1 dalį ieškovas turėjo pareikšti reikalavimą dėl niekinio sandorio pasekmių pašalinimo per trejus metus. Šį terminą jis praleido, nes šis pasibaigė 1998 metais.

40Ieškinio reikalavimui – įpareigoti Šiaulių apskrities viršininko administraciją parduoti ieškovui likusią žemės sklypo dalį – taip pat taikytina ieškinio senatis, nes, sudarant valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį, buvo baigtas ginčo žemės sklypo privatizavimas. Kadangi ieškovo subjektinių teisių pažeidimas buvo siejamas su viso žemės sklypo išpirkimu, tai teismai tinkamai taikė ieškinio senatį ir nepažeidė CK 93 straipsnio.

41Kasacinis teismas konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai tinkamai taikė ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, pagrįstai taikė ieškinio reikalavimams ieškinio senaties termino pabaigos teisines pasekmes. Panaikinti skundžiamus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų priimtus sprendimą ir nutartį nėra pagrindo (CPK 346 straipsnio 2 dalis).

42Kasacinis teismas nepasisako dėl kitų ieškovo kasacinio skundo argumentų, nes, atmetus ieškinį dėl ieškinio senaties termino praleidimo, jie tampa nereikšmingi.

43Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

44Šiaulių miesto apylinkės teismo 2005 m. gegužės 12 d. sprendimą ir Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 29 d. nutartį palikti nepakeistus.

45Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas nurodė, kad Šiaulių miesto LDT Vykdomasis komitetas 1988 m.... 5. Šiaulių miesto savivaldybės valdyba 1995 m. kovo 20 d. potvarkiu Nr. 157... 6. Ieškovas prašė pripažinti negaliojančiu Šiaulių miesto savivaldybės... 7. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 8. Šiaulių miesto apylinkės teismas 2005 m. gegužės 12 d. sprendimu ieškinį... 9. Teismas konstatavo, kad ieškovas apie savo pažeistą teisę, t. y. kad jam... 10. Teismas pažymėjo, kad nors ieškovas teismo posėdžio metu teigė, jog... 11. Teismas taip pat nustatė, kad nors ieškovui buvo paskirtas 564 kv. m žemės... 12. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 13. III. Kasacinio skundo dalykas ir pagrindas, atsiliepimų į kasacinį skundą... 14. Kasaciniu skundu ieškovas P. E. ir trečiasis asmuo V. E. prašo panaikinti... 15. 1. Teismai netinkamai ištyrė faktines bylos aplinkybes ir pateiktus... 16. Ieškovui priklausančio žemės sklypo ribos yra nusistovėjusios nuo pat... 17. Ieškovui ginčo sutartimi parduotas 400 kv. m ploto žemės sklypas nepakeitė... 18. Teismai nesiėmė visų priemonių, kad būtų apklaustas svarbus liudytojas B.... 19. Teismai nepagrįstai rėmėsi trečiųjų asmenų J. ir V. K. parodymais apie... 20. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pakartojo pirmosios instancijos... 21. 2. Teismai netinkamai taikė CK 1.127 straipsnio 1 dalį, nukrypo nuo Lietuvos... 22. Teismai nenagrinėjo ieškovo argumentų, kad ginčo potvarkis ir žemės... 23. 3. Teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 1.136, 1.137, 1.138 straipsnius.... 24. Teismai nepagrįstai sprendė, kad ieškinio reikalavimas – įpareigoti... 25. 4. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė rungimosi, dispozityvumo ir... 26. Teismas nepagrįstai pašalino iš bylos dalyvių ieškovo P. E. ir trečiojo... 27. Kasatoriai taip pat nurodė ir kitus argumentus, susijusius su faktinių bylos... 28. Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas Šiaulių miesto savivaldybės... 29. Atsiliepime į kasacinį skundą tretieji asmenys J. K. ir V. K. prašo teismų... 30. Teisėjų kolegija... 31. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 32. Kasacija yra išimtinė teismo sprendimų teisėtumo kontrolės forma, galima... 33. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas, per kurį asmuo... 34. Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai netinkamai nustatė ieškinio senaties... 35. Kasacinis teismas pažymi, kad ieškinio senaties termino eigos pradžios... 36. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad ieškovas apie savo pažeistą teisę,... 37. Kasacinis teismas daro išvadą, kad teismai, nustatydami ieškinio senaties... 38. Kasacinio skundo argumentai, kad ginčo potvarkiui ir žemės pirkimo-pardavimo... 39. CK 93 straipsnyje išvardyti reikalavimai, kuriems ieškinio senatis netaikoma.... 40. Ieškinio reikalavimui – įpareigoti Šiaulių apskrities viršininko... 41. Kasacinis teismas konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai tinkamai taikė... 42. Kasacinis teismas nepasisako dėl kitų ieškovo kasacinio skundo argumentų,... 43. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 44. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2005 m. gegužės 12 d. sprendimą ir... 45. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...