Byla A-2121-624/2017
Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovams Vilniaus pataisos namams, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Pareiškėjas G. K. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir atsakovas Vilniaus PN), 1 158,48 Eur (4 000 Lt) neturtinę žalą bei 5,79 Eur (20 Lt) turtinę žalą (b. l. 3–8).

6Nurodė, kad Vilniaus PN direktoriaus 2013 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. 28-146(2) jam buvo paskirta nuobauda – draudimas vieną mėnesį pirkti maisto produktus. Pareiškėjas nubaustas už tai, kad 2013 m. spalio 25 d. padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą – kratos metu tarp asmeninių daiktų pas jį buvo rastas vandens šildytuvas be registracijos numerio. Pareiškėjas pateikė skundą Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas), kuris 2014 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. N-7 panaikino Vilniaus PN direktoriaus 2013 m. spalio 29 d. nutarimu paskirtą nuobaudą. Teigė, kad vykdant 2013 m. spalio 29 d. nutarimą jam atsirado neigiamos pasekmės, buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala. Kratos metu iš pareiškėjo buvo paimtas vandens šildytuvas, kuris iki šiol nėra grąžintas, todėl pareiškėjas patyrė 20 Lt turtinę žalą. Nurodė, kad dėl nepagrįsto ir neteisėto Vilniaus PN direktoriaus 2013 m. spalio 29 d. nutarimo vykdymo patyrė dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, papildomą diskomfortą. Negalėjo Vilniaus PN parduotuvėje nusipirkti daržovių, vaisių ir kitų maisto produktų. Paaiškino, kad serga nepagydoma liga, todėl reikalingas pagerintas maistas. Kadangi negalėjo pirkti maisto produktų, nusilpo pareiškėjo sveikata, jis blogai jautėsi. Dėl nepagrįsto nubaudimo pareiškėjas patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, buvo laikomas piktybišku pažeidėju, taigi buvo pažeminta jo garbė ir orumas.

7Vilniaus PN atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 33–35).

8Nurodė, kad reikalavimas dėl žalos, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Pažymėjo, kad pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, jis taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas nepateikė ir nepagrindė prašomos priteisti neturtinės žalos dydžio. Pareiškėjas taip pat nepateikė teismui įrodymų ir neišdėstė argumentų, kad skunde nurodytos aplinkybės turėjo įtakos jo psichinei ir fizinei sveikatai. Pažymėjo, kad Vilniaus PN administracija savo veiksmais pareiškėjui jokios psichologinės žalos ir žalos sveikatai nepadarė, todėl skundas turėtų būti atmestas.

9Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. kovo 24 d. sprendimu (b. l. 64–67) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

10Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. balandžio 29 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 24 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (b. l. 118–124).

11II.

12Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugsėjo 16 d. sprendimu pareiškėjo G. K. skundą tenkino iš dalies – priteisė G. K. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 5,79 Eur kompensaciją turtinei žalai atlyginti bei pripažino, kad Vilniaus pataisos namai pažeidė pareiškėjo teisę apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje. Likusią skundo dalį teismas atmetė (b. l. 161–166).

13Teismas nustatė, kad Vilniaus PN direktoriaus 2013 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. 28-146(2), atsižvelgus į tai, kad nuteistasis G. K., atlikęs nuobaudą drausmės grupėje, 2013 m. spalio 25 d. pažeidė bausmės atlikimo režimo reikalavimą – apie 17.10 val., prieš talpinant į KTP su izoliacija, nuteistajam buvo atlikta krata, daiktų patikrinimas, ir maišelyje tarp kitų asmeninių daiktų buvo rastas vandens šildytuvas be registracijos numerių – tokiu būdu, G. K. pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – Bausmių vykdymo kodekso) 110 straipsnio 1 dalies 1 punktą, Departamento direktoriaus 2012 m. kovo 30 d. įsakymą Nr. V-124, pareiškėjui buvo paskirta nuobauda – draudimas vieną mėnesį pirkti maisto produktus. Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą bei surinkęs medžiagą, 2014 m. vasario 25 d. surašė tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. LV-410, kurioje nurodė, kad nuobauda G. K. paskirta neįvertinus ir neištyrus, ar vandens šildytuvas priklauso nuteistajam, taip pat, kad jo veiksmai netinkamai kvalifikuoti pagal Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir Departamento direktoriaus 2012 m. kovo 30 d. įsakymą Nr. V-124. Siūlė pripažinti, kad G. K. Vilniaus PN direktoriaus 2013 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. 28-146(2) nuobauda skirta nepagrįstai ir ją panaikinti. Departamentas 2014 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. N-7 panaikino Vilniaus PN direktoriaus 2013 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. 28-146(2) G. K. skirtą nuobaudą ir apie tai 2014 m. kovo 3 d. raštu Nr. 2S-1323 informavo pareiškėją.

14Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271, 6.246, 6.247, 6.249, 6.250 straipsniais. Nustatė, kad Departamentas 2014 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. N-7 panaikino Vilniaus PN direktoriaus 2013 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. 28-146(2) pareiškėjui skirtą nuobaudą, taigi konstatavo Vilniaus PN veiksmų neteisėtumą. Pareiškėjas tvirtino, kad būtent dėl šių neteisėtų veiksmų patyrė 20 Lt nuostolį (turtinę žalą), kadangi jam negrąžintas elektrinis virdulys. Vilniaus PN 2016 m. liepos 15 d. raštu Nr. 9-4082(03) informavo teismą, kad pareiškėją išleidžiant į laisvę, atlikus paskirtą laisvės atėmimo bausmę, vandens šildytuvas buvo grąžintas, tačiau dėl mažos rinkos vertės, daiktas buvo perduotas pareiškėjui vadovaujantis abipusio pasitikėjimo principu, šio perdavimo fakto nefiksuojant. Teismo posėdžio metu pareiškėjas tvirtino, kad Vilniaus PN teikia klaidingą informaciją, o vandens šildytuvas nebuvo grąžintas. Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, pareiga įrodyti, kad vandens šildytuvas buvo grąžintas, turi atsakovas. Teismas konstatavo, kad atsakovas neįrodė, jog vandens šildytuvas buvo grąžintas pareiškėjui. Atsižvelgiant į tai, šioje dalyje pareiškėjo reikalavimas buvo pripažintas pagrįstu ir pareiškėjui priteista 5,79 Eur patirtai turtinei žalai atlyginti.

15Be to, pareiškėjas prašė priteisti 1 158,48 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teismas atsižvelgė į viešai skelbiamą informaciją apie ( - ). Teismo posėdyje liudytoja E. M. paaiškino, jog sergant ( - ) specialus ar papildomas maitinimasis nebūtinas, nuteistieji gauna subalansuotą maistą. Nors pareiškėjas tvirtina, kad jam buvo rekomenduota papildomai vartoti vaisius, daržoves, tačiau Laisvės atėmimo vietų ligoninės epikrizėje bei sveikatos istorijoje šios rekomendacijos neatsispindi. Be to, Departamento 2011 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. V-138 patvirtintas valgiaraštis atitiko pareiškėjo fiziologines normas, t. y. buvo pilnavertis ir subalansuotas. Pareiškėjo asmens ligos istorijoje 2013 m. lapkričio 4 d. užfiksuota, kad nusiskundimų dėl fizinės sveikatos sutrikimų neturi, taip pat nurodyta, kad paskirtą 10 parų baudos izoliatoriuje nuobaudą pareiškėjas atlikti gali. Pareiškėjas, kaip matyti iš 2013 m. lapkričio 21 d. įrašo sveikatos istorijoje, skundėsi pykinimu, bloga savijauta ir galvos skausmu dėl iš kamino rūkstančių dūmų. Taigi pablogėjusia sveikata dėl to, kad jam buvo paskirta nuobauda, jis nesiskundė. Vertinant pareiškėjo pirktas prekes iki nuobaudos paskyrimo, matyti, kad pareiškėjas nuo 2013 m. gegužės 9 d. iki 2013 m. liepos 18 d. nepirko nei vaisių, nei daržovių, kurie, anot pareiškėjo, reikalingi jo organizmo stiprinimui. Kaip paaiškino Vilniaus pataisos namai, pareiškėjas tuo laikotarpiu buvo patalpintas į kamerų tipo patalpas, todėl turėjo pildyti prašymus dėl produktų įsigijimo. Kitu laikotarpiu pats pareiškėjas apsipirkdavo savarankiškai, todėl nėra duomenų apie jo įsigytas prekes. Teismo vertinimu, pareiškėjo nuo 2013 m. gegužės 9 d. iki 2013 m. liepos 18 d. pirktos prekės iš esmės atspindi jo vartojimo įpročius, pareiškėjui buvo žinoma, kad sega ( - ), todėl nėra pagrindo daryti išvados, kad kitais laikotarpiais pareiškėjas pirkdavo jo nurodomą maistą. Iš byloje esančio pareiškėjo asmeninės sąskaitos išrašo matyti, kad piniginės lėšos iš jo sąskaitos buvo nuskaitytos už parduotuvėje įsigytas prekes 2013 m. spalio 25 d., 2013 m. lapkričio 15 d., 2013 m. lapkričio 26 d., 2013 m. gruodžio 3 d., 2013 m. gruodžio 17 d., 2013 m. gruodžio 27 d., 2014 m. sausio 10 d., 2014 m. vasario 4 d. Tuo tarpu, pareiškėjo nuobauda panaikinta 2014 m. vasario 27 d. Teismas rėmėsi CK 6.250 straipsnio nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika. Išnagrinėjus visus byloje esančius įrodymus, pareiškėjo patirto pažeidimo trukmę, jo mastą, pripažinta, kad pritaikyta nuobauda sukėlė esminių nepatogumų, todėl, egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti institucijos veiksmai – neteisėtai paskirta nuobauda, žala – pareiškėjas dėl to patyrė esminių nepatogumų ir kančių bei neteisėtai nebuvo grąžintas vandens šildytuvas, tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos. Byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas iki pažeidimo padarymo pirkdavo vaisius ir daržoves, be to, nors ir tvirtina, kad jam gydytojai rekomendavo valgyti vaisius ir daržoves, tačiau šie teiginiai nėra pagrįsti įrodymais. Priešingai, iš viešai prieinamos informacijos apie minėtą sindromą matyti, kad nėra nustatomas specialus gydymas, įskaitant ir mitybą. Departamento patvirtinti valgiaraščiai yra subalansuoti ir atitinka asmenų fiziologinius poreikius. Vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendė, kad šiuo atveju nėra pagrindo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais, o pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Atitinkamai priteisus pareiškėjui neturtinės žalos, kuri patirta neperkant vaisių ir daržovių, todėl pablogėjus jo sveikatai, atlyginimą nebūtų sąžininga ir teisinga, kadangi ir taip minėtų produktų pareiškėjas nepirkdavo. Pabrėžta, jog pats pareiškėjas iš esmės nepateikė įrodymų pagrįsti, kad jam buvo padaryta esminė neturtinė žala, kurią reikėtų įvertinti pinigais, ir byloje nėra jokio pagrindo išvadai, jog nustatyti nepatogumai buvo tokio pobūdžio ir pareiškėjo teises pažeidė tokiu būdu, kad joms apginti nepakanka konstatuoti pažeidimo fakto.

16III.

17Pareiškėjas G. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 16 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (b. l. 174–177).

18Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nesprendė dėl to, kad Vilniaus PN administracija, paimdama vandens šildytuvą, suvaržė pareiškėjo teises turėti ir naudoti vandens šildytuvą. Pareiškėjas patyrė nepatogumų, t. y. negalėjo pasišildyti vandens, kad galėtų pasišildyti ir pasigaminti maistą, kuris reikalingas sveikatai palaikyti, pasišildyti vandenį, palaikyti asmeninę kūno švarą, išsiskalbti drabužius bei užtikrinti kameros švarą.

19Teigia, kad nebuvo visapusiškai ištirti byloje esantys įrodymai, tam, kad būtų nustatytas mitybos poveikis pareiškėjo organizmui sergant ne tik ( - ), bet ir ( - ). Teismas neatsižvelgė į ( - ) ligos aprašyme minimus gydytojų patarimus, kad paciento mityba turi būti visavertė.

20Teigia, kad iš į bylą pateiktų įrodymų matyti, jog Vilniaus PN vartojant maistą, pagal patvirtintą valgiaraštį, skirtą sveikiems ir nedirbantiems nuteistiesiems, ir negaunant papildomai organizmui reikalingų medžiagų, nusilpo pareiškėjo sveikata, todėl jis buvo paguldytas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę.

21Pareiškėjas teismo posėdyje nebuvo klausiamas, taip pat jam nepasiūlė teikti papildomų įrodymų, t. y. pirkimo kvitų, patvirtinančių vaisių ir daržovių pirkimą. Tvirtina, jog grįžęs iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės 2013 m. rugpjūčio 23 d., pareiškėjas stengėsi ne mažiau kaip du kartus į mėnesį parduotuvėje įsigyti vaisų, daržovių.

22Teismas nenagrinėjo, kad 2013 m. lapkričio 21 d. pareiškėjo nusiskundimai dėl pablogėjusios sveikatos sutapo su laikotarpiu, kai buvo taikyta nuobauda – draudimas vieną mėnesį pirkti maisto produktus.

23Vilniaus PN atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 182–184).

24Teigia, kad pirmosios instancijos teismas laikėsi įrodymų vertinimo taisyklių. Mano, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, materialinės teisės normas taikė teisingai, procesinių teisės normų nepažeidė, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Tvirtina, jog pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės pakartoja tas pačias aplinkybes, kurias buvo išdėstęs savo skunde pirmosios instancijos teismui.

25Trečiasis suinteresuotas asmuo Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą (b. l. 185–187).

26Mano, kad teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, materialinės teisės normas taikė teisingai, procesinių teisės normų nepažeidė, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, vadovavosi aktualia teismų praktika.

27Teisėjų kolegija

konstatuoja:

28IV.

29Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl žalos pareiškėjui G. K., jo teigimu, padarytos Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2013 m. spalio 29 nutarimu Nr. 28146(2) neteisėtai paskirta nuobauda – draudimu vieną mėnesį pirkti maisto produktus, atlyginimo.

30Pirmosios instancijos teismas priteisė pareiškėjui 5,79 Eur turtinei žalai atlyginti bei pripažino, kad Vilniaus PN pažeidė pareiškėjo teisę apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, o kitą skundo dalį atmetė nurodydamas, jog nėra duomenų, kad draudimas vieną mėnesį pirkti maisto produktus pakenkė pareiškėjo sveikatai.

31Apeliaciniame skunde pareiškėjas iš esmės prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 16 d. sprendimą ir atlyginti neturtinę žalą, kuri esą yra tiesioginė 2013 m. spalio 29 d. nutarimo Nr. 28-146(2) vykdymo pasekmė. Pareiškėjas nurodo, kad dėl draudimo apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, visą mėnesį negavo subalansuotos mitybos, kuri būtina imunitetui palaikyti ir sergamoms ligoms valdyti. Pareiškėjui, atsižvelgiant į jo ligų ar sveikatos sutrikimų diagnozes (( - )), būtina vartoti daugiau augalinio maisto. Kadangi valgiaraštis, atitinkantis sveikiems nuteistiesiems nustatytas fiziologines mitybos normas, netenkina specialių pareiškėjo poreikių, savo mitybą jis privalo papildomai praturtinti daržovėmis, vaisiais bei kitais sveikais produktais, tačiau per 2013 m. spalio 29 d. – 2013 m. lapkričio 29 d. laikotarpį šie poreikiai nebuvo užtikrinti dėl atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų (Vilniaus PN direktoriaus 2013 m. spalio 29 nutarimas Nr. 28-146(2) panaikintas tik 2014 m. vasario 27 d.). Pareiškėjo sveikatos istorijoje 2013 m. lapkričio 21 d. užfiksuoti nusiskundimai – pykinimas, bloga savijauta, galvos skausmas – patvirtina skundo teiginius, kad ginčo nuobaudos galiojimo metu akivaizdžiai pakito pareiškėjo būklė, nes jis dėl objektyvių priežasčių nesilaikė Lukiškių laisvės atėmimo vietų ligoninės, kurioje buvo gydomas nuo 2013 m. liepos 19 d. iki 2013 m. rugpjūčio 23 d., gydytojų rekomendacijų stiprinti sveikatą. Pasibaigus nuobaudos galiojimui, 2013 m. gruodžio 2 d. pareiškėjas pasinaudojo galimybe pataisos įstaigos parduotuvėje įsigyti jam taip būtinų vaisių ir daržovių.

32Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Atsakomybės subjekto ypatumai (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas jų yra tai, kad šio delikto padarymas suponuoja griežtą civilinę atsakomybę, t. y. civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 str. numatytai viešajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina). Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei atsirasti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jos tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 str.), 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 str.), 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 str.). Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios atsakomybės atsiradimo sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

33Kaip minėta, pareiškėjas jam padarytos neturtinės žalos atsiradimą sieja su Vilniaus PN direktoriaus 2013 m. spalio 29 nutarimu Nr. 28-146(2), kuriuo buvo laikinai suvaržyta jo, nuteistojo, teisė apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje. Taigi, esant nustatytiems atsakovo atstovo neteisėtiems veiksmams, vertintina, ar G. K. nurodomi neigiami padariniai – pablogėjusi savijauta, atsirado būtent dėl Vilniaus PN direktoriaus 2013 m. spalio 29 nutarimu Nr. 28-146(2), t. y. spręstinas neteisėtų veiksmų ir pasekmių priežastinio ryšio buvimo / nebuvimo klausimas.

34Priežastinio ryšio kaip civilinės atsakomybės sąlygos nustatymas kartu reiškia teismo diskreciją svarstyti apie civilinės atsakomybės ribas. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas priežastinį ryšį, turi neprotingai neišplėsti atsakomybės ribų. Civilinė atsakomybė skiriasi nuo baudžiamosios, kaip ir jos taikymo sąlygos. Pagal teisės doktriną ir formuojamą teismų praktiką priežastinio ryšio nustatymo procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirmame etape, taikant conditio sine qua non testą (ekvivalentinio priežastinio ryšio teorija), nustatomas faktinis priežastinis ryšys. Šiame etape sprendžiama, ar žalingos pasekmės kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingos pasekmės būtų atsiradusios, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar pasekmės teisiškai nėra pernelyg nutolusios nuo neteisėto veiksmo (deliktinės atsakomybės ribas siaurinanti priežastinio ryšio teorija) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2005; 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007). Nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą. Svarbi yra ir atsakomybės prigimtis ir įprasta gyvenimiška rizika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje).

35Vadovaujantis Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 33 straipsniu visuomenės sveikatos stiprinimas apima sveikatos mokymą, informacijos apie sveiką gyvenseną skleidimą, sveikos gyvensenos propagavimą, formavimą ir nuo elgsenos priklausomų visuomenės sveikatos rizikos veiksnių mažinimą bei kitas priemones. Remiantis šios normos turiniu teigtina, jog sveikos mitybos įpročių puoselėjimas yra tik viena iš visuomenės, o kartu ir atskiro individo, sveikatos stiprinimo poveikio sričių. Sveikatos stiprinimas, be kita ko, neatsiejamas nuo fizinio aktyvumo palaikymo, žalingų įpročių keitimo, sveikos aplinkos kūrimo, sveikos gyvensenos palaikymo bei kt. Todėl, nors ir pritardama pareiškėjo argumentams, kad vaisiuose ir daržovėse yra žmogaus organizmui reikalingų maistinių medžiagų, teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvadą, kad 2013 m. lapkričio 21 d. pareiškėjui pasireiškę negalavimai, kuriuos jis apibūdino kaip „apsinuodijamą iš kamino rūkstančiais dūmais“ (b. l. 43), buvo sukelti vitaminų trūkumo, patirto per laikotarpį nuo 2013 m. spalio 29 d. Be to, apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su į bylą pateiktais dokumentais, kurie tam tikra apimtimi atspindi pareiškėjo vartojimo įpročius, pastebi, kad pareiškėjui nėra svetimas ir vartojimas, kuris nebūdingas sveikai gyvensenai: pareiškėjas nevengia saldumynų (šokolado, ledinukų), kavos, majonezo; 2013 m. gegužės 9 d. jis pirko žiebtuvėlį (b. l. 144), 2013 m. rugsėjo 26 d. – tabako vyniojamojo popieriaus (b. l. 178). Pirmosios instancijos teismas, ištyręs faktinius bylos duomenis (b. l. 144–151), teisingai pastebėjo, kad vaisių ir daržovių pareiškėjas anksčiau (iki nutarimo) nepirkdavo. Iš kasos kvitų, pridėtų prie apeliacinio skundo, matyti, jog vaisiai ir daržovės, ypač švieži, sudarė tik menką G. K. pirkinių dalį. Nors pareiškėjas teigia, kad atlikęs jam paskirtą nuobaudą iš karto ėmėsi įgyvendinti sveikos mitybos rekomendacijas, tačiau be kitų pirkinių jo 2013 m. gruodžio 2 d. krepšelyje buvo tik konservuotos daržovės, kruopos (b. l. 178).

36Taigi, atsižvelgdama į tai, kad apskųstoji pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 str. 1 d.) yra argumentuota, teisėjų kolegija, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadomis (dėl ligų pobūdžio ir gydytojų paskyrimų) ir jų nekartoja.

37Pažymėtina, jog klausimai, ar Vilniaus PN administracija pareiškėjo, sergančio tam tikromis ligomis, maitinimą organizavo nepažeisdama Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintų Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių reikalavimų, nėra reikšminga nagrinėjamam ginčui, kadangi su tokia Vilniaus PN administracijos veika nebuvo siejamas byloje prašytos atlyginti neturtinės žalos atsiradimas. Be to, proceso dalyvis apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo pagrindo, suformuluoto ir išnagrinėto pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą patikrina tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota to teismo sprendimu, todėl dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde naujai nurodomų aplinkybių, kad vandens šildytuvą jis naudojo sveikatai puoselėti ir asmens higienai užtikrinti, kaip savarankiško ginčo aspekto taip pat nebus pasisakoma (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1114-520/2017).

38Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra duomenų, jog tarp pareiškėjo patirtų nepatogumų, apibūdintų kaip neturtinė žala, ir Vilniaus PN neteisėtų veiksmų, kurių mastas ir intensyvumas šio ginčo prasme negalėjo turėti apčiuopiamo poveikio pareiškėjo sveikatai, yra priežastinis ryšys, todėl tenkinti apeliacinį skundą ir priteisti pareiškėjui už tai kompensaciją pinigais nėra jokio pagrindo.

39Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

40Pareiškėjo G. K. apeliacinį skundą atmesti.

41Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

42Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Pareiškėjas G. K. (toliau – ir pareiškėjas) su... 6. Nurodė, kad Vilniaus PN direktoriaus 2013 m. spalio 29 d. nutarimu Nr.... 7. Vilniaus PN atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą... 8. Nurodė, kad reikalavimas dėl žalos, kuri kildinama iš valdžios... 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. kovo 24 d. sprendimu (b. l.... 10. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. balandžio 29 d.... 11. II.... 12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugsėjo 16 d. sprendimu... 13. Teismas nustatė, kad Vilniaus PN direktoriaus 2013 m. spalio 29 d. nutarimu... 14. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK)... 15. Be to, pareiškėjas prašė priteisti 1 158,48 Eur neturtinei žalai... 16. III.... 17. Pareiškėjas G. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti... 18. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nesprendė dėl to, kad Vilniaus PN... 19. Teigia, kad nebuvo visapusiškai ištirti byloje esantys įrodymai, tam, kad... 20. Teigia, kad iš į bylą pateiktų įrodymų matyti, jog Vilniaus PN vartojant... 21. Pareiškėjas teismo posėdyje nebuvo klausiamas, taip pat jam nepasiūlė... 22. Teismas nenagrinėjo, kad 2013 m. lapkričio 21 d. pareiškėjo nusiskundimai... 23. Vilniaus PN atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo Vilniaus... 24. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas laikėsi įrodymų vertinimo... 25. Trečiasis suinteresuotas asmuo Departamentas atsiliepime į apeliacinį... 26. Mano, kad teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, materialinės... 27. Teisėjų kolegija... 28. IV.... 29. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl žalos pareiškėjui 30. Pirmosios instancijos teismas priteisė pareiškėjui 5,79 Eur turtinei žalai... 31. Apeliaciniame skunde pareiškėjas iš esmės prašo pakeisti Vilniaus... 32. Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės... 33. Kaip minėta, pareiškėjas jam padarytos neturtinės žalos atsiradimą sieja... 34. Priežastinio ryšio kaip civilinės atsakomybės sąlygos nustatymas kartu... 35. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo... 36. Taigi, atsižvelgdama į tai, kad apskųstoji pirmosios instancijos teismo... 37. Pažymėtina, jog klausimai, ar Vilniaus PN administracija pareiškėjo,... 38. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra... 39. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 144... 40. Pareiškėjo G. K. apeliacinį skundą atmesti.... 41. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 16 d. sprendimą... 42. Nutartis neskundžiama....