Byla eA-1401-629/2019
Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kauno miesto savivaldybės, atstovaujamos Kauno miesto savivaldybės administracijos, apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos K. Z. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybei, atstovaujamai Kauno miesto savivaldybės administracijos (trečiasis suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Registrų centras) dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

51.

6Pareiškėja K. Z. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama pripažinti Kauno miesto savivaldybės administracijos veiksmus neteisėtais ir priteisti jai iš atsakovo 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 35,20 Eur turtinės žalos atlyginimo.

72.

8Pareiškėja paaiškino, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos darbuotojas 2015 m. liepos 27 d. suformavo Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašus apie jai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą ir statinius bei neteisėtai perdavė šiuos dokumentus trečiajam asmeniui – D. C.. Pareiškėja 2016 m. sausio 25 d. su skundu dėl nekilnojamojo turto ir asmens duomenų paviešinimo ir perleidimo tretiesiems asmenims kreipėsi į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją (toliau – ir Inspekcija), kuri 2016 m. rugsėjo 9 d. sprendimu Nr. 3R-294(2.13-1.) konstatavo, jog minėtus veiksmus atsakovas atliko neteisėtai, nesant Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir ADTAĮ) 5 straipsnio 1 dalyje nustatyto asmens duomenų teisėto tvarkymo kriterijaus ir taip pažeidžiant ADTAĮ 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Pareiškėja nurodė, kad tokiais neteisėtais Kauno miesto savivaldybės administracijos veiksmais buvo pažeistas jos privatus gyvenimas, prieš jos valią paviešinta jos asmeninė informacija ir asmeniniai duomenys buvo perduoti tretiesiems asmenims, kas sudaro neturtinės žalos atsiradimą. Atsakovui viešinti jos asmeninės privačios informacijos ji niekada neleido. Pareiškėja pabrėžė, kad atsakovas nėra užpildęs valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro pasižadėjimo neatskleisti duomenų, gaunamų iš Nekilnojamojo turto registro duomenų banko. Pareiškėja teigė, kad jos patirtą neturtinę žalą privalo atlyginti Kauno miesto savivaldybė, kuri neteisėtais veiksmais negerbė jos privataus gyvenimo ir asmeninių interesų. Neturtinę žalą sudaro patirtas dvasinis skausmas, stiprus psichologinis stresas, sveikatos būklės pablogėjimas, diskomforto jausmas, dvasiniai išgyvenimai, bendravimo galimybių sumažėjimas. Pareiškėja pažymėjo, jog visi atsakovo veiksmai buvo atliekami tyčia, o dėl pažeidimo pablogėjo jos sveikatos būklė. Be to, siekdama gauti iš VĮ Registrų centras duomenis, patvirtinančius atsakovo padarytus pažeidimus, pareiškėja turėjo tiesioginių išlaidų, todėl prašė atlyginti 35,2 Eur turtinę žalą.

93.

10Atsakovas Kauno miesto savivaldybė, atstovaujama Kauno miesto savivaldybės administracijos, atsiliepime į skundą prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

114.

12Atsakovas teigė, jog byloje nėra įrodymų, kad pareiškėja nurodomą neturtinę žalą patyrė būtent dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos neteisėtų veiksmų. Nors pareiškėja teigė, kad jos pablogėjusią sveikatos būklę patvirtina medicininiai dokumentai, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Įvardintų sveikatos sutrikimų pobūdis neleidžia teigti, kad jie kilo būtent dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos neteisėtų veiksmų, susijusių su Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašo suformavimu. Atsakovas nesutiko, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos veiksmai, suformuojant Nekilnojamojo turto registro išrašą pareiškėjos turimo nekilnojamojo turto adresu, buvo neteisėti. Pažymėjo, kad peržiūros Nekilnojamojo turto registre atliekamos ir Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai formuojami pagal VĮ Registrų centro ir Kauno miesto savivaldybės administracijos pasirašytą Nekilnojamojo turto registro duomenų teikimo internetu sutartį Nr. DT-583/06 bei susitarimus dėl šios sutarties pakeitimo. Pagal šios sutarties (su aktualiais pakeitimais) 3.1.2 punktą VĮ Registrų centras įsipareigojo teikti duomenis Kauno miesto savivaldybės administracijai, be kita ko, ir specialiųjų architektūros reikalavimų nustatymo ir statybą leidžiančių dokumentų išdavimo įstatymų nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju būtent statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūros metu derinant bei konsultuojant dėl pateikto techninio projekto ir buvo suformuotas ginčo Nekilnojamojo turto registro išrašas. 2015 m. liepos 27 d. Nekilnojamojo turto registro išrašas buvo suformuotas vykdant teisės aktuose nustatytas viešojo administravimo funkcijas. ADTAĮ 5 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, kad asmens duomenys gali būti tvarkomi, jeigu įgyvendinami oficialūs įgaliojimai, įstatymais ir kitais teisės aktais suteikti valstybės bei savivaldybių institucijoms. Statybos teisinius santykius reglamentuojantys teisės aktai aiškiai nustato, kad statybą leidžiančių dokumentų derinimo, išdavimo procedūrose dalyvauja savivaldybių administracijos. Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 11 priedo 4 punkte nustatyta, kad rašytiniai gretimų žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) privalomi, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau ne arčiau kaip 1 m. Kadangi pareiškėjos žemės sklypas ( - ), Kaune, yra gretimas žemės sklypui ( - ), Kaune, kuriame buvo pateiktas tikrinimui statinio projektas, buvo peržiūrėti VĮ Registrų centro duomenys apie pareiškėjai priklausantį nekilnojamąjį turtą, adresu ( - ). Dėl skunde nurodomų aplinkybių apie tai, kad Nekilnojamojo turto registro išrašas buvo suformuotas prieš pateikiant statinio projektą Kauno miesto savivaldybės administracijai, t. y. prieš 2015 m. liepos 28 d., paaiškino, kad savivaldybės administracijų darbuotojai konsultacijas asmenims teikia ne tik raštu, bet ir žodžiu. Nagrinėjamu atveju buvo kreiptasi į Kauno miesto savivaldybės administracijos darbuotoją žodžiu, prašant pakonsultuoti dėl statinio projekto ( - ). Nustačius, kad galbūt reikalingi gretimų sklypų savininkų sutikimai, buvo suformuotas ir pareiškėjos turimo nekilnojamojo turto, kaip besiribojančio su planuojama statyti teritorija, registro išrašas. Atsakovas nurodė ir tai, kad pareiškėja niekaip nepagrindė reikalaujamos atlyginti neturtinės žalos dydžio. Pareiškėja nepateikė jokių paaiškinimų, susijusių su turtinės žalos kilme bei kaip ši žala buvo nulemta Kauno miesto savivaldybės administracijos veiksmų. Pateikti kvitai apie tam tikrų paslaugų apmokėjimą VĮ Registrų centrui bei Lietuvos paštui negali būti laikomi tinkamais įrodymais žalos dydžiui pagrįsti, kadangi pateiktuose dokumentuose nėra nurodyta, kokiu tikslu ir kas tam tikrus mokėjimus atliko. Išlaidos, susijusios su informacijos gavimu adresu Jonavos r., ( - ) k., yra nesusijusios su šia byla. Lietuvos pašto kvitas (1,20 Eur), kuriame gavėju nurodyta Žemės ūkio ministerija, taip pat be pagrindo yra laikoma turtine žala, kuri kilo dėl atsakovo veiksmų. Darė išvadą, kad pareiškėjos reikalavimai priteisti žalos atlyginimą negali būti laikomi sąžiningais veiksmais.

135.

14Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad teisinio suinteresuotumo šioje byloje neturi, ir prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra.

156.

16Pabrėžė, kad Nekilnojamojo turto registro įstatymo 42 straipsnio 1 dalis numato, kad nekilnojamojo turto registro duomenys apie nekilnojamąjį daiktą, daiktines teises ir šių teisių turėtojus, daiktinių teisių suvaržymus, juridinius faktus ir kitas žymas, įregistruotus šiame registre, ir su šiais suvaržymais, juridiniais faktais ir žymomis susijusių asmenų duomenys yra vieši, išskyrus šio ir kitų įstatymų nustatytus apribojimus. Taip pat šio straipsnio 4 dalis numato, kad nekilnojamojo turto registro duomenys teikiami pagal duomenų teikimo sutartis arba pagal asmenų prašymus. Paaiškino, kad 2006 m. kovo 2 d. tarp VĮ Registrų centro ir Kauno miesto savivaldybės administracijos buvo sudaryta duomenų teikimo internetu sutartis Nr. DT-583/06, kurioje buvo apibrėžtas Registro duomenų teikimo ir panaudojimo tikslas. 2011 m. gruodžio 14 d. tarp VĮ Registrų centro ir Kauno miesto savivaldybės administracijos buvo sudarytas susitarimas Nr. DT-NTR-583/06-2 dėl 2006 m. kovo 2 d. nekilnojamojo turto registro duomenų teikimo internetu sutarties Nr. DT-NTR-583/06 pakeitimo, kuriuo buvo išplėsti Registro duomenų teikimo panaudojimo tikslai. Šio susitarimo 3.1.2 punktas numato, kad VĮ Registrų centras įsipareigoja Kauno miesto savivaldybės administracijai teikti duomenis, be kita ko, ir specialiųjų architektūros reikalavimų nustatymo, statybą leidžiančių dokumentų išdavimo įstatymų nustatyta tvarka tikslams.

17II.

187.

19Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. sausio 25 d. sprendimu skundą tenkino iš dalies ir priteisė K. Z. iš Kauno miesto savivaldybės, atstovaujamos Kauno miesto savivaldybės administracijos, 230 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 34 Eur turtinę žalą.

208.

21Teismas nustatė, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos Statybos leidimų skyriaus darbuotojas, atlikęs pagal adresą nekilnojamųjų daiktų paiešką pasirašytos duomenų teikimo sutarties su VĮ Registrų centru pagrindu, 2015 m. liepos 27 d. suformavo Nekilnojamojo turto registro išrašą apie K. Z. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą ir statinius, kuris buvo pridėtas prie Statybos techninio projekto.

229.

23Spręsdamas dėl pareiškėjos keliamų reikalavimų pagrįstumo bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje numatytų sąlygų civilinei atsakomybei kilti egzistavimo, teismas atkreipė dėmesį, kad Inspekcija yra išnagrinėjusi pareiškėjos 2016 m. sausio 25 d. skundą dėl neteisėto asmens duomenų tvarkymo ir 2016 m. rugsėjo 9 d. priėmusi sprendimą Nr. 3R-294(2.13-1.). Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, sutiko su Inspekcijos sprendime išsakyta pozicija, kad Kauno miesto savivaldybės administracija, dar nesant pateiktam statytojo D. C. oficialiam prašymui išduoti statybos leidimą pagal parengtą statybos techninį projektą kartu su kitais privalomais dokumentais, neturėjo nei ADTAĮ 5 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyto teisinio pagrindo, nei jokio kito teisinio pagrindo, numatyto šios teisės normos 1–2 bei 4–6 punktuose, pareiškėjos asmens duomenų rinkimui 2015 m. liepos 27 d. iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko ir šių duomenų perdavimui (atskleidimui) statytojai D. C.. Teismas darė išvadą, kad būtent tokiais veiksmais atsakovas pažeidė ADTAĮ 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą pareigą užtikrinti, kad asmens duomenys būtų tvarkomi tiksliai, sąžiningai ir teisėtai, nes 2015 m. liepos 27 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašus apie pareiškėjai K. Z. bendrosios dalinės nuosavybės priklausantį žemės sklypą ir statinius suformavo bei juos perdavė trečiajam asmeniui – D. C. neteisėtai, nesant nei vieno iš kriterijų, numatytų ADTAĮ 5 straipsnio 1 dalyje, dėl ko šie išrašai buvo taip pat neteisėtai įdėti į statybos techninį projektą bei neteisėtai paskelbti informacinėje sistemoje „Infostatyba“.

2410.

25Teismas byloje laikė nustatytais neteisėtus atsakovo, veikusio nepateisinamai aplaidžiai, pažeidžiant tiek bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, tiek ir ADTAĮ, veiksmus ir atmetė Kauno miesto savivaldybės administracijos nurodomus argumentus, liečiančius savivaldybės administracijos darbuotojų veiksmų teisėtumą. Nustačius neteisėtus atsakovo veiksmus konstatuota, jog jais pareiškėjai buvo padaryta turtinė bei neturinė žala.

2611.

27Dėl turtinės žalos kaip civilinės (deliktinės) atsakomybės sąlygos elemento, teismas pažymėjo, jog iš CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostatos matyti, kad bendriausia prasme įstatymų leidėjas asmens išlaidas, kurias jis patyrė dėl tam tikrų neteisėtų veiksmų, traktuoja kaip turtinę žalą. Pareiškėjos nurodomi nuostoliai, susiję su mokamų paslaugų gavimu iš trečiojo suinteresuoto asmens, pagal savo pobūdį tiesiogiai sietini su nurodytais Kauno miesto savivaldybės administracijos darbuotojo neteisėtais veiksmais, būtent dėl kurių pareiškėjui kilo būtinybė kreiptis į VĮ Registrų centrą, siekiant pažeistų teisių gynimo tikslu gauti neteisėtus atsakovo veiksmus pagrindžiančią informaciją ir taip patirti su tuo susijusias išlaidas. Todėl teismas darė išvadą, kad aptariamu atveju egzistuoja priežastinis ryšys tarp pareiškėjos nurodytų neteisėtų veiksmų ir jos patirtų nuostolių.

2812.

29Pareiškėja turtinės žalos atsiradimą siejo su išlaidomis, turėtomis už mokamas paslaugas, gautas iš Valstybės įmonės Registrų centro, taip pat šios įmonės Saugos įgaliotinio tarnybos. Tokios išlaidos priskirtos turtinei žalai, jos grindžiamos pateiktu AB Lietuvos pašto Kauno centrinio pašto nefiskaliniu kvitu, patvirtinančiu 1,20 Eur išlaidas, taip pat VĮ Registrų centro sąskaitomis Nr. 10562043-1, Nr. 10562043-2 ir apmokėjimo dokumentais, patvirtinančiais 5,40 Eur ir 28,60 Eur sumokėjimo faktą. Pareiškėja siekė, jog būtų atlygintos iš viso 35,20 Eur dydžio išlaidos, kurias ji vertino kaip turtinę žalą. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos pašto kvite gavėju yra nurodyta Žemės ūkio ministerija. Pareiškėja nepaaiškino, kokia informacija ar dokumentai buvo siųsti šiai institucijai, todėl šis kvitas nebuvo pripažįstamas tinkamu įrodymu žalai pagrįsti, nes patikimai nepatvirtina fakto, kad 1,20 Eur išlaidas turėjo pareiškėja, kad jos buvo patirtos būtent dėl atsakovo veiksmų, todėl nepriteistinos. Įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, teisinį reglamentavimą, atsižvelgęs į prašomos priteisti sumos dydį, taip pat į tai, kad nurodyti nuostoliai atsirado pareiškėjai siekiant išsiaiškinti dėl jos pažeistų teisių, kreipiantis į VĮ Registrų centrą atitinkamos informacijos, susijusios su kitų vartotojų domėjimusi jai priklausančiu nekilnojamuoju turtu, vadovaudamasis protingumo ir teisingumo kriterijais, pripažinus šias turėtas išlaidas pagrįstomis, teismas pareiškėjai priteisė 34 Eur patirtos turtinės žalos atlyginimą.

3013.

31Dėl pareiškėjos prašymo priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos, teismas nurodė, kad nustačius atsakovo veiksmų neteisėtumą, tai lemia ir neturtinės žalos atsiradimą pareiškėjai. Ginčo atveju nustatyti atsakovo neteisėti veiksmai akivaizdžiai sukėlė žalingas pasekmes – pareiškėja patyrė dvasinius išgyvenimus, nuogąstaudama, jog duomenys apie jos privatų gyvenimą tapo žinomi pašaliniams asmenims, be to, ji patyrė papildomus nepatogumus, siekdama kad dėl tokių duomenų paviešinimo atsakovas būtų pripažintas veikęs neteisėtai. Tokie neigiami dvasiniai išgyvenimai, emocinis sukrėtimas, nepatogumai nelaikytini įprastiniais, gyvenime pasitaikančiais, reiškiniais, jų pareiškėja nebūtų patyrusi, jeigu savivaldybės institucija būtų tinkamai atlikusi jos kompetencijai priskirtus veiksmus. Atsižvelgęs į pareiškėjos patirtus nepatogumus, kurių intensyvumas viršijo įprastinius nepatogumus ir kurie žemino žmogiškąjį orumą, sukėlė dvasinius išgyvenimus, teismas darė išvadą, kad pareiškėja patyrė neturtinę žalą, kuri negali būti kompensuojama vien tik jos teisių pažeidimo pripažinimu. Teismas pažymėjo, kad neteisėti atsakovo veiksmai nebuvo labai intensyvūs, pareiškėjos privačių duomenų paviešinimas buvo daugiau hipotetinis, nesukėlė tiesioginių materialinio pobūdžio pasekmių, pareiškėja nenurodė konkrečių faktų, kad kokių nors trečiųjų asmenų nuomonė apie ją kardinaliai pasikeitė, todėl vertinti pareiškėjos patirtą neturtinę žalą jos nurodoma pinigų suma nebuvo pagrindo. Pareiškėjos pateikti medicininiai dokumentai nepatvirtino, kad sveikatos sutrikimus, sveikatos būklės pablogėjimą tiesiogiai sąlygojo dėl neteisėtais pripažintų atsakovo veiksmų patirti išgyvenimai. Akivaizdu, kad neturtinę žalą sąlygoję veiksniai nebuvo priimtini pareiškėjos, kaip gero asmens, ar jos teigiamos reputacijos vertinimo požiūriu, tačiau, spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio, teismas taip pat vertino ir tai, kad pareiškėjos skunde nurodoma neturtinė žala apibūdinama daugiau bendro pobūdžio teiginiais, tokių teiginių nepagrindžiant jokiais rašytiniais įrodymais. Teismas, atsižvelgdamas į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką bei valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo pobūdį, mastą, šio pažeidimo trukmę ir intensyvumą, taip pat aplinkybę, kad administracinėje byloje nėra duomenų, jog atsakovas būtų sąmoningai siekęs pareiškėjai sukelti neigiamus išgyvenimus, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais, nusprendė, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas išvadai, kad K. Z. pažeistai teisei apginti priteistinas 230 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

32III.

3314.

34Atsakovas Kauno miesto savivaldybė, atstovaujama Kauno miesto savivaldybės administracijos, apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti.

3515.

36Atsakovas nurodo, kad pagal 2006 m. kovo 2 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų teikimo internetu sutarties Nr. DT-583/06 (su aktualiais pakeitimais) 3.1.2 punktą VĮ Registrų centras įsipareigojo teikti duomenis Kauno miesto savivaldybės administracijai, be kita ko, ir specialiųjų architektūros reikalavimų nustatymo ir statybą leidžiančių dokumentų išdavimo įstatymų nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju būtent statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūros metu derinant bei konsultuojant dėl pateikto techninio projekto ir buvo suformuotas ginčo Nekilnojamojo turto registro išrašas. Atsakovas pažymi, kad 2015 m. liepos 27 d. Nekilnojamojo turto registro išrašas buvo suformuotas vykdant teisės aktuose nustatytas viešojo administravimo funkcijas. ADTĮ 5 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, kad asmens duomenys gali būti tvarkomi, jeigu įgyvendinami oficialūs įgaliojimai, įstatymais ir kitais teisės aktais suteikti valstybės bei savivaldybių institucijoms. Statybos teisinius santykius reglamentuojantys teisės aktai nustato, kad statybą leidžiančių dokumentų derinimo, išdavimo procedūrose dalyvauja savivaldybių administracijos.

3716.

38Kadangi pareiškėjos žemės sklypas ( - ), Kaune, yra gretimas žemės sklypui ( - ), Kaune, kuriame buvo pateiktas tikrinimui statinio projektas, buvo peržiūrėti Nekilnojamojo turto registro duomenys apie pareiškėjai priklausantį nekilnojamąjį turtą. Atsakovas pažymi, kad be Nekilnojamojo turto registro duomenų apie gretimų sklypų savininkus nėra galimybės įvertinti, ar pateiktas projektas atitinka teisės aktų reikalavimus, t. y. atlikti teisės aktuose viešojo administravimo subjektui priskirtų funkcijų tinkamai.

3917.

40Pasisakant dėl aplinkybių apie tai, kad Nekilnojamojo turto registro išrašas buvo suformuotas prieš pateikiant statinio projektą Kauno miesto savivaldybės administracijai, t. y. prieš 2015 m. liepos 28 d. atsakovas paaiškina, kad savivaldybės administracijų darbuotojai konsultacijas asmenims teikia ne tik raštu, bet ir žodžiu. Nagrinėjamu atveju buvo kreiptasi į Kauno miesto savivaldybės administracijos darbuotoją žodžiu, prašant pakonsultuoti dėl statinio projekto ( - ). Nustačius, kad galbūt reikalingi gretimų sklypų savininkų sutikimai, buvo suformuotas ir pareiškėjos turimo nekilnojamojo turto, kaip besiribojančio su planuojama statyti teritorija, registro išrašas, tam, kad būtų nustatyta, kieno turi būti pateikti sutikimai, neišlaikant atstumų nuo statomo statinio iki sklypo ribos.

4118.

42Atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašas buvo suformuotas atliekant paiešką ne pagal pareiškėjos asmenį, o tik pagal greta projektuojamų statybų esančio sklypo adresą.

4319.

44Atsakovo nuomone, teismas nemotyvuotai padarė išvadą dėl egzistuojančio priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir pareiškėjos nurodomos žalos. Atsakovo teigimu, net ir pareiškėjos įvardintų sveikatos sutrikimų pobūdis neleidžia teigti, kad jie kilo būtent dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos neteisėtų veiksmų, susijusių su Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašo suformavimu. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių pareiškėjos sveikatos būklės pablogėjimą, jos dvasinių išgyvenimų atsiradimą bei tiesioginį priežastinį ryšį su Kauno miesto savivaldybės administracijos veiksmais, o teismo padaryta priešinga išvada yra niekuo nepagrįsta.

4520.

46Dėl turtinės žalos teismas turėjo atsižvelgti, kad kvitai apie tam tikrų paslaugų apmokėjimą VĮ Registrų centrui negali būti laikomi tinkamais įrodymais žalos dydžiui pagrįsti, kadangi pateiktuose dokumentuose nėra nurodyta, kokiu tikslu ir kas tam tikrus mokėjimus atliko, taigi šie dokumentai visiškai nepatvirtina fakto, kad nurodytos išlaidos buvo patirtos pareiškėjos bei kad jos buvo patirtos dėl atsakovo veiksmų. Atsakovo teigimu, išlaidos, susijusios su informacijos gavimu adresu Jonavos r., ( - ) k., yra nesusijusios su šia byla. Pateiktos VĮ Registrų centro sąskaitos apmokėti, išrašytos 2016 m. vasario 9 d. ir 2016 m. vasario 11 d., taip pat negali būti laikomos tinkamais įrodymais turtinės žalos atlyginimui, kadangi iš jų negalima spręsti, kokiu tikslu bei kokioms paslaugoms (ar susijusioms su ginčo dalyku) apmokėti jos buvo paruoštos.

4721.

48Teismas, nors ir teisingai pažymėjo, kad pareiškėjos nurodoma neturtinė žala apibūdinama daugiau bendro pobūdžio teiginiais, tokių išgyvenimų nepagrindžiant jokiais rašytiniais įrodymais, tačiau nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjos patirta neturtinė žala negali būti kompensuojama vien tik jos teisių pažeidimo pripažinimu. Be to, atsakovo nuomone, pareiškėja niekaip nepagrindė neturtinės žalos atsiradimo dėl skunde nurodytų Kauno miesto savivaldybės administracijos veiksmų. Atsakovo nuomone, byloje nebuvo pagrįstas nei reikalaujamos atlyginti neturtinės žalos (10 000 Eur) dydis, nei teismo priteistas (230 Eur) dydis.

49Teisėjų kolegija

konstatuoja:

50IV.

5122.

52Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės ir turtinės žalos, kildinamos iš Kauno miesto savivaldybės administracijos neteisėtų veiksmų, susijusių su asmeninės privačios informacijos ir duomenų apie pareiškėjos privatų gyvenimą paviešinimu bei perdavimu tretiesiems asmenims be jos sutikimo, atlyginimo priteisimo.

5323.

54Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjos skundą tenkino iš dalies, konstatavęs būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų buvimą, priteisė pareiškėjai iš Kauno miesto savivaldybės, atstovaujamos Kauno miesto savivaldybės administracijos, 230 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 34 Eur turtinę žalą.

5524.

56Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, motyvuodamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą netinkamai vertino įrodymus ir neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų, o nesant neteisėtų veiksmų, nėra ir padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio, todėl atlygintina žala pareiškėjai priteista nepagrįstai.

5725.

58Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

5926.

60Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad iš skundžiamo Regionų apygardos administracinio teismo sprendimo turinio matyti, jog teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos skundą, aiškiai nurodė nustatytas bylai reikšmingas aplinkybes, teisinį reglamentavimą, argumentus, dėl kurių pareiškėjos skundas tenkintas. Aplinkybė, kad atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo bylai reikšmingų aplinkybių vertinimu, negali būti pagrindas išvadai dėl sprendimo nemotyvavimo ar nepakankamo motyvavimo.

6127.

62Šiame kontekste taip pat akcentuotina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4688-415/2018 kt.).

6328.

64Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šių įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir jų papildomai nekartoja. Priimdamas ginčijamą sprendimą pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami. Atsakovas apeliaciniame skunde jokių kitų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė, apeliaciniame skunde nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, suteikiančių pagrindą pirmosios instancijos nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino teismas. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija tik papildo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentus, atsakydama į esminius apeliacinio skundo motyvus.

6529.

66Atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, nustato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).

6730.

68CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-213/2014). Todėl, sprendžiant viešosios (valstybės) atsakomybės klausimą, visų pirma būtina nustatyti, ar valdžios institucijos ar jos darbuotojų (pareigūnų) veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai (pareigūnai) privalėjo veikti.

6931.

70Byloje nustatyta, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos Statybos leidimų skyriaus darbuotojas, atlikęs pagal adresą nekilnojamųjų daiktų paiešką pasirašytos duomenų teikimo sutarties su VĮ Registrų centru pagrindu, 2015 m. liepos 27 d. suformavo Nekilnojamojo turto registro išrašą apie pareiškėjai K. Z. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą ir statinius, kuris buvo pridėtas prie Statybos techninio projekto (nutarties 8 p.). Tokiu būdu, pareiškėjos teigimu, buvo pažeistas jos privatus gyvenimas, prieš jos valią paviešinta jos asmeninė informacija ir asmeniniai duomenys buvo perduoti tretiesiems asmenims, kas sukėlė neturtinės žalos atsiradimą.

7132.

72Teisė į privatų gyvenimą yra viena iš pagrindinių žmogaus teisių, įtvirtinta tiek Lietuvos, tiek tarptautinėje teisėje.

7333.

74Tai ir konstituciniu lygmeniu garantuojama teisinė vertybė. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas. Konstitucijos saugoma žmogaus teisė į gyvenimo privatumą nėra absoliuti, Konstitucijos 22 straipsnio 3 dalyje yra nurodyti teisėto informacijos rinkimo pagrindai: informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą. Konstitucijos 22 straipsnio 4 dalyje suformuluotas bendrasis privataus gyvenimo gynimo principas, pagal kurį įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeiminį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą.

7534.

76Privataus gyvenimo neliečiamumas suponuoja asmens teisę į privatumą. Ši teisė apima asmeninio, šeimos ir namų gyvenimo, garbės ir reputacijos neliečiamumą, asmens fizinę ir psichinę neliečiamybę, asmeninių faktų slaptumą, draudimą skelbti gautą ar surinktą konfidencialią informaciją ir kt. (Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d., 2000 m. gegužės 8 d., 2002 m. rugsėjo 19 d., 2002 m. spalio 23 d., 2003 m. kovo 24 d. nutarimai).

7735.

78Nuostata, kad kiekvienas turi teisę į tai, kad būtų gerbiamas jo privatus ir šeimos gyvenimas, būsto neliečiamybė ir susirašinėjimo slaptumas, yra įtvirtinta ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 8 straipsnio 1 dalyje. Pagal šio Konvencijos straipsnio 2 dalį valstybės institucijos neturi teisės apriboti naudojimosi šiomis teisėmis, išskyrus įstatymo nustatytus atvejus ir kai tai būtina demokratinėje visuomenėje valstybės saugumo, visuomenės apsaugos ar šalies ekonominės gerovės interesais, siekiant užkirsti kelią viešosios tvarkos pažeidimams ar nusikaltimams, taip pat būtina žmonių sveikatai ar moralei arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti.

7936.

80Europos Sąjungos pagrindinių laisvių chartijos (toliau – ir Chartija) 7 straipsnyje yra nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę į tai, kad būtų gerbiamas jo privatus ir šeimos gyvenimas, būsto neliečiamybė ir komunikacijos slaptumas. Chartijos 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę į savo asmens duomenų apsaugą. Asmens duomenys turi būti tinkamai tvarkomi ir naudojami tik konkretiems tikslams ir tik atitinkamam asmeniui sutikus ar kitais įstatymo nustatytais teisėtais pagrindais (Chartijos 8 straipsnio 2 dalis).

8137.

82Tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės aktuose, susijusiuose, be kita ko, su automatizuotu būdu tvarkomų asmens duomenų apsauga (pvz., Europos Tarybos 1981 m. Konvencija dėl asmenų apsaugos ryšium su asmens duomenų automatizuotu tvarkymu (ETS Nr. 108); 1995 m. spalio 24 d. direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo), taip pat Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje nuosekliai pabrėžiama būtinybė tvarkant asmens duomenis saugoti asmens teisę į privatumą (privataus gyvenimo gerbimą) ir dar didesnis šios apsaugos poreikis, kai duomenys tvarkomi automatizuotai.

8338.

84Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką privataus gyvenimo sąvoka yra plati, ji apima asmens fizinį bei psichinį neliečiamumą; tad gali apimti daugelį asmens tapatybės aspektų, tokius kaip asmens pavardė (vardas), kitos asmens tapatybės ir sąsajos su šeima nustatymo priemonės; su asmens teise į atvaizdą susiję elementai; seksualinė tapatybė ir orientacija, seksualinis gyvenimas; asmeninė informacija, dėl kurios asmuo gali pagrįstai tikėtis, kad ji nebus paskelbta be jo sutikimo. Pagal Konvencijos 8 straipsnį suteikiama garantija pirmiausia siekiama užtikrinti kiekvieno individo asmenybės raidą jam palaikant santykius su kitais žmonėmis, nesant jokio išorinio kišimosi. Taigi net ir viešame kontekste egzistuoja asmens sąveikos su kitais sritis, kuri gali patekti į „privataus gyvenimo“ sferą; be kita ko, privatus gyvenimas gali apimti profesinę ar verslo veiklą; taip pat teisę gyventi privačiai, nesant nepageidaujamo dėmesio (pvz., su tolesnėmis nuorodomis, Didžiosios kolegijos 2016 m. lapkričio 8 d. sprendimas byloje Magyar Helsinki Bizottsag prieš Vengriją, peticijos Nr. 18030/11, par. 191; Didžiosios kolegijos 2017 m. birželio 27 d. sprendimas byloje Satakunnan Markkinapörssi Oy ir Satamedia Oy prieš Suomiją, peticijos Nr. 931/13, par. 129–131; Didžiosios kolegijos 2017 m. rugsėjo 5 d. sprendimas byloje Burbulescu prieš Rumuniją, peticijos Nr. 61496/08, par. 70–71; Didžiosios kolegijos 2016 m. kovo 29 d. sprendimas byloje Bédat prieš Šveicariją, peticijos Nr. 56925/08, par. 72; Didžiosios kolegijos 2008 m. gruodžio 4 d. sprendimas byloje S. ir Marper prieš Jungtinę Karalystę, peticijų Nr. 30562/04 ir 30566/04, par. 66).

8539.

86EŽTT praktikoje iš esmės laikomasi pozicijos, kad informacijos, susijusios su asmens privačiu gyvenimu, tvarkymas (pavyzdžiui, rinkimas, kaupimas, laikymas, panaudojimas ar kitoks atskleidimas) patenka į Konvencijos 8 straipsnio taikymo sritį; Konvencijos 8 straipsnis suteikia teisę į tam tikrą informacinį apsisprendimą, leidžiant asmenims remtis savo teise į privatumą dėl duomenų, kurie, nors neutralūs, yra renkami, tvarkomi ir skleidžiami visuotinai, tokia forma ar tokiu būdu, kad tai gali būti susiję su jų teisėmis pagal šią nuostatą (pvz., Didžiosios kolegijos sprendimas byloje Satakunnan Markkinapörssi Oy ir Satamedia Oy prieš Suomiją, par. 133–138, su tolesnėmis nuorodomis).

8740.

88EŽTT yra pažymėjęs, kad asmens duomenų kontekste privataus gyvenimo sąvoka neturi būti interpretuojama apribojančiai (pernelyg siaurai). Platus aiškinimas atitinka Europos Tarybos Konvenciją dėl asmenų apsaugos ryšium su asmens duomenų automatizuotu tvarkymu, kurioje nurodomas jos tikslas – užtikrinti, kad, tvarkant asmens duomenis automatizuotai, visų šalių teritorijose būtų gerbiamos kiekvieno asmens teisės ir pagrindinės laisvės, o svarbiausia, jo teisė į privatų gyvenimą (pvz., 2018 m. balandžio 24 d. sprendimas byloje Benedik prieš Slovėniją, peticijos Nr. 62357/14, par. 102; Didžiosios kolegijos 2000 m. vasario 16 d. sprendimas byloje Amann prieš Šveicariją, peticijos Nr. 27798/95, par. 65).

8941.

90Spręsdamas, ar institucijų laikoma informacija apie asmenį yra susijusi su privataus gyvenimo aspektais, EŽTT atsižvelgia į konkretų kontekstą, kuriame tokia informacija buvo užfiksuota ir laikoma, įrašų pobūdį, tai, kaip jie buvo naudojami ir tvarkomi ir kokie galimi to rezultatai (Didžiosios kolegijos sprendimas byloje S. ir Marper prieš Jungtinę Karalystę, par. 67; 2011 m. spalio 18 d. sprendimas byloje Khelili prieš Šveicariją, peticijos Nr. 16188/07, par. 55; 2014 m. lapkričio 4 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Straka ir kiti prieš Slovakiją, peticijų Nr. 11809/12 ir 35284/13, par. 79). Be to, EŽTT praktikoje nurodoma ir daugelis elementų, reikšmingų vertinant, ar priemonės, taikomos už asmens būsto ir privačių patalpų ribų, yra susijusios su jo privačiu gyvenimu. Kadangi tam tikrais atvejais žmonės sąmoningai ar tyčia dalyvauja veikloje, kuri yra ar gali būti įrašoma ar apie kurią pranešama viešai, tokio asmens pagrįsti lūkesčiai dėl privatumo gali būti reikšmingas, nors nebūtinai lemiamas, veiksnys atliekant šį vertinimą (pvz., Didžiosios kolegijos sprendimas byloje Magyar Helsinki Bizottsag prieš Vengriją, par. 193).

9142.

92Duomenys, siejami su intymiausiais ir labiausiai asmeniniais individo asmenybės aspektais, pavyzdžiui, duomenys apie sveikatą; religinės pažiūros; seksualinė orientacija; etninė ar rasinė kilmė; DNR informacija; taip pat įrašuose apie teistumą esantys duomenys, yra ypatingi privataus gyvenimo elementai, patenkantys į Konvencijos 8 straipsnio apsaugos sritį; tokių duomenų apsauga nuo bet kokio piktnaudžiavimo yra itin svarbi (pvz., Didžiosios kolegijos sprendimas byloje Magyar Helsinki Bizottsag prieš Vengriją, par. 192, su tolesnėmis nuorodomis; Didžiosios kolegijos sprendimas byloje S. ir Marper prieš Jungtinę Karalystę, par. 76, 103; 2013 m. lapkričio 7 d. sprendimas byloje E.B. ir kiti prieš Austriją, peticijų Nr. 31913/07, 38357/07, 48098/07, 48777/07 ir 48779/07, par. 75). Kaip griežtai privatūs, net intymūs, EŽTT praktikoje įvertinti ir, pavyzdžiui, duomenys, susiję su seksualiniu gyvenimu ir santykiais su partneriu (finansiniu priklausomumu nuo jo) (2017 m. birželio 6 d. sprendimas byloje Y prieš Šveicariją, peticijos Nr. 22998/13), nukentėjusiųjų baudžiamajame procese dėl seksualinės prievartos tapatybės duomenys (pvz., 2012 m. sausio 17 d. sprendimai bylose Kurier Zeitungsverlag und Druckerei GmbH prieš Austriją, peticijos Nr. 3401/07; Krone Verlag GmbH & Co KG ir Krone Multimedia GmbH & Co KG prieš Austriją, peticijos Nr. 33497/07), kt.

9343.

94Lietuvos Respublikoje asmens teisės į privataus gyvenimo gerbimą civilinės teisinės gynybos priemonės yra įtvirtintos atitinkamose CK nuostatose. CK 1.114 straipsnyje žmogaus privatus gyvenimas priskiriamas asmeninėms neturtinėms teisėms ir vertybėms. CK 2.23 straipsnio, reglamentuojančio asmens teisę į privatų gyvenimą ir jo slaptumą, 1 dalyje nurodyta, kad fizinio asmens privatus gyvenimas neliečiamas; asmens privataus gyvenimo stebėjimas ar informacijos rinkimas apie jį pažeidžiant įstatymą bei kiti neteisėti veiksmai, kuriais pažeidžiama teisė į privatų gyvenimą, yra pagrindas pareikšti ieškinį dėl tokiais veiksmais padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (CK 2.23 straipsnio 4 dalis). Šio straipsnio 3 dalis draudžia rinkti informaciją apie privatų gyvenimą pažeidžiant įstatymus.

9544.

96Aktualu nagrinėjamai bylai ir tai, kad Europos Sąjungos teisės lygmeniu duomenų apsaugą reglamentavo 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (pažymėtina, kad ši direktyva nuo 2018 m. gegužės 25 d. panaikinta įsigaliojus 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentui (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB).

9745.

98Lietuvos Respublikos teisėje Direktyva 95/46/EB įgyvendinta Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu (aktuali nuo 2014 m. gruodžio 11 d. galiojusi įstatymo redakcija). Šio ADTAĮ 1 straipsnio 1 dalyje skelbiama, kad jo tikslas – ginti žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo teisę tvarkant asmens duomenis. ADTAĮ 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, jog duomenų valdytojas privalo užtikrinti, kad asmens duomenys būtų renkami apibrėžtais ir teisėtais tikslais ir toliau nebūtų tvarkomi tikslais, nesuderinamais su nustatytaisiais prieš renkant asmens duomenis. ADTAĮ 1 straipsnyje, be kita ko, apibrėžiama, kokiems subjektams, tvarkantiems asmens duomenis, jis yra taikomas.

9946.

100Vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, asmens duomenys – bet kuri informacija, susijusi su fiziniu asmeniu – duomenų subjektu, kurio tapatybė yra žinoma arba gali būti tiesiogiai nustatyta pasinaudojant tokiais duomenimis kaip asmens kodas, vienas arba keli asmeniui būdingi fizinio, fiziologinio, psichologinio, ekonominio, kultūrinio ar socialinio pobūdžio požymiai.

10147.

102Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje išaiškinta, kad duomenų tvarkymas – bet kuris su asmens duomenimis atliekamas veiksmas, tarp jų ir duomenų rinkimas. Pagal ADTAĮ 6 straipsnį asmens duomenys šio įstatymo nustatytais atvejais teikiami pagal duomenų gavėjo prašymą (vienkartinio teikimo atveju). Prašyme turi būti nurodytas asmens duomenų naudojimo tikslas, teikimo bei gavimo teisinis pagrindas ir prašomų pateikti asmens duomenų apimtis. ADTAĮ įtvirtinta, kad asmens duomenų tvarkymas laikomas teisėtu tik tuo atveju, jeigu tai atitinka ADTAĮ 3 ir 5 straipsnių nuostatas. Asmens duomenys gali būti tvarkomi tik esant iš anksto apibrėžtam ir teisėtam asmens duomenų tvarkymo tikslui, tik tokios apimties, kuri būtina nustatytam tikslui pasiekti, ir tik esant nors vienam ADTAĮ 5 straipsnio 1–2 dalyse numatytam asmens duomenų teisėto tvarkymo kriterijui. Nesant nė vieno asmens duomenų teisėto tvarkymo kriterijaus asmens duomenų tvarkymas negalimas. Šio įstatymo 54 straipsnyje, be kita ko, nurodyta, kad asmuo, patyręs žalą dėl neteisėto duomenų valdytojo, taip pat dėl kitų asmenų veiksmų (neveikimo), pažeidžiančių šio įstatymo nuostatas, turi teisę reikalauti atlyginti jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Už ADTAĮ pažeidimus, neteisėtą asmens duomenų tvarkymą numatyta ir administracinė atsakomybė.

10348.

104Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, vadovaudamasi šioje nutartyje nurodytomis teisės aktų nuostatomis bei teismine praktika (nutarties 32–47 p.), pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad nėra pagrindo kitaip vertinti atsakovo veiksmų, nei nurodyta Inspekcijos 2016 m. rugsėjo 9 d. sprendime Nr. 3R-294(2.13-1.). Kauno miesto savivaldybės administracija, dar nesant pateiktam statytojo D. C. oficialiam prašymui išduoti statybos leidimą pagal parengtą statybos techninį projektą kartu su kitais privalomais dokumentais, neturėjo nei ADTAĮ 5 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyto teisinio pagrindo (asmens duomenys gali būti tvarkomi, kai pagal įstatymus duomenų valdytojas yra įpareigotas tvarkyti asmens duomenis), nei jokio kito teisinio pagrindo, numatyto šios teisės normos 1–2 (1 p. – duomenų subjektas duoda sutikimą; 2 p. – sudaroma arba vykdoma sutartis, kai viena iš šalių yra duomenų subjektas) bei 4–6 punktuose (4 p. – siekiama apsaugoti duomenų subjekto esminius interesus; 5 p. – įgyvendinami oficialūs įgaliojimai, įstatymais ir kitais teisės aktais suteikti valstybės bei savivaldybių institucijoms, įstaigoms ir įmonėms arba trečiajam asmeniui, kuriam teikiami asmens duomenys; 6 p. – reikia tvarkyti dėl teisėto intereso, kurio siekia duomenų valdytojas arba trečiasis asmuo, kuriam teikiami asmens duomenys, ir jei duomenų subjekto interesai nėra svarbesni), pareiškėjos asmens duomenų rinkimui 2015 m. liepos 27 d. iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko ir šių duomenų perdavimui (atskleidimui) statytojai D. C.. Sutiktina su padaryta išvada, kad būtent tokiais veiksmais atsakovas pažeidė ADTAĮ 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą pareigą užtikrinti, kad asmens duomenys būtų tvarkomi tiksliai, sąžiningai ir teisėtai, nes 2015 m. liepos 27 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašus apie pareiškėjai K. Z. bendrosios dalinės nuosavybės priklausantį žemės sklypą (registro Nr. ( - )) ir statinius (registro Nr. ( - )) suformavo bei juos perdavė trečiajam asmeniui – D. C. neteisėtai, nesant nei vieno iš kriterijų, numatytų ADTAĮ 5 straipsnio 1 dalyje, dėl ko šie išrašai buvo taip pat neteisėtai įdėti į statybos techninį projektą bei neteisėtai paskelbti informacinėje sistemoje „Infostatyba“. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad atsakovo veiksmų kvalifikavimui neturi reikšmės aplinkybė, kad Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašas buvo suformuotas atliekant paiešką ne pagal pareiškėjos asmenį, o tik pagal greta projektuojamų statybų esančio sklypo adresą, nes ji nepaneigia pareiškėjos duomenų apie jos privatų gyvenimą paviešinimo neteisėtumo. Nustačius neteisėtus atsakovo, veikusio nepateisinamai aplaidžiai, pažeidžiant bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, spręstina dėl kitų būtinųjų sąlygų atsakovo civilinei atsakomybei kilti buvimo.

10549.

106Pagal administracinių teismų praktiką, teikiant reikalavimą atlyginti žalą, be kita ko, būtina pagrįsti, kad atsakovo veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose įtvirtintų pareigų neįvykdymas objektyviai lėmė neigiamus padarinius arba buvo žalos priežastis, arba pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, kad valstybei ir (ar) savivaldybei tektų atsakomybė. Šiuo aspektu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad pagal teisės doktriną ir formuojamą teismų praktiką (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-556/2005; 2007 m. lapkričio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1897/2008) priežastinio ryšio nustatymo byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirmame etape, naudojant conditio sine qua non testą (ekvivalentinio priežastinio ryšio teorija), nustatomas faktinis priežastinis ryšys. Šiame etape sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (deliktinės atsakomybės ribas siaurinanti priežastinio ryšio teorija) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1812-492/2017, 2017 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3594-520/2017, 2017 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2121-624/2017, 2017 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3609-624/2017 ir kt.).

10750.

108Pagal Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai; jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.

10951.

110Remiantis Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalimi, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų lemti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4070-261/2018, 2018 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1317-438/2018, 2017 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1371-520/2017, 2012 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-336/2012, 2012 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-39/2012, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2007 m. birželio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A14-653/2007 ir kt.). CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, jog neturtine žala pripažintinas ne bet koks, net menkiausio laipsnio, valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis. Neturtinė žala konstatuojama tik tada, kai ją sukeliantys neteisėti veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje A-985-556/2018, 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-548-602/2017, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017 ir kt.).

11152.

112Nagrinėjamu atveju kilusi turtinė ir neturtinė žala laikytina pakankamai pagrįsta. Ją sukėlę atsakovo veiksmai negali būti pripažinti mažareikšmiais ar smulkmeniškais, o pareiškėjos patirti dvasiniai išgyvenimai bei dvasinė skriauda nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių kontekste nelaikytina vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Atitinkamai konstatuotinas ir priežastinis ryšys tarp pareiškėjos nurodytų nuostolių, dvasinių ir fizinių nepatogumų bei atsakovo veiksmų, kuriais neteisėtai buvo paviešinti pareiškėjos asmens duomenys.

11353.

114Teisėjų kolegija, remdamasi nutarties 12–13 punktuose išdėstytomis aplinkybėmis, pritardama pirmosios instancijos teismo argumentams dėl turtinės žalos dydžio, neturtinės žalos formos ir dydžio įvertinimo ir jų nekartodama, sutinka, kad pagrįstas priteistinos turtinės žalos dydis yra 34 Eur, o patirta neturtinė žala, kaip pagrįsta ir adekvati dėl padarytų pažeidimų pareiškėjos patirtoms neigiamoms pasekmėms kompensuoti, turi būti atlyginama pinigais ir vertintina 230 Eur.

11554.

116Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti atsakovo apeliacinį skundą, remiantis jame išdėstytais argumentais, nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 25 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

117Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

Nutarė

118Atsakovo Kauno miesto savivaldybės, atstovaujamos Kauno miesto savivaldybės administracijos, apeliacinį skundą atmesti.

119Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

120Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. 1.... 6. Pareiškėja K. Z. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu,... 7. 2.... 8. Pareiškėja paaiškino, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos... 9. 3.... 10. Atsakovas Kauno miesto savivaldybė, atstovaujama Kauno miesto savivaldybės... 11. 4.... 12. Atsakovas teigė, jog byloje nėra įrodymų, kad pareiškėja nurodomą... 13. 5.... 14. Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras atsiliepime į... 15. 6.... 16. Pabrėžė, kad Nekilnojamojo turto registro įstatymo 42 straipsnio 1 dalis... 17. II.... 18. 7.... 19. Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. sausio 25 d. sprendimu... 20. 8.... 21. Teismas nustatė, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos Statybos... 22. 9.... 23. Spręsdamas dėl pareiškėjos keliamų reikalavimų pagrįstumo bei Lietuvos... 24. 10.... 25. Teismas byloje laikė nustatytais neteisėtus atsakovo, veikusio nepateisinamai... 26. 11.... 27. Dėl turtinės žalos kaip civilinės (deliktinės) atsakomybės sąlygos... 28. 12.... 29. Pareiškėja turtinės žalos atsiradimą siejo su išlaidomis, turėtomis už... 30. 13.... 31. Dėl pareiškėjos prašymo priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos, teismas... 32. III.... 33. 14.... 34. Atsakovas Kauno miesto savivaldybė, atstovaujama Kauno miesto savivaldybės... 35. 15.... 36. Atsakovas nurodo, kad pagal 2006 m. kovo 2 d. Nekilnojamojo turto registro... 37. 16.... 38. Kadangi pareiškėjos žemės sklypas ( - ), Kaune, yra gretimas žemės... 39. 17.... 40. Pasisakant dėl aplinkybių apie tai, kad Nekilnojamojo turto registro... 41. 18.... 42. Atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės,... 43. 19.... 44. Atsakovo nuomone, teismas nemotyvuotai padarė išvadą dėl egzistuojančio... 45. 20.... 46. Dėl turtinės žalos teismas turėjo atsižvelgti, kad kvitai apie tam tikrų... 47. 21.... 48. Teismas, nors ir teisingai pažymėjo, kad pareiškėjos nurodoma neturtinė... 49. Teisėjų kolegija... 50. IV.... 51. 22.... 52. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės ir turtinės žalos,... 53. 23.... 54. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjos skundą... 55. 24.... 56. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, motyvuodamas... 57. 25.... 58. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos... 59. 26.... 60. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad iš... 61. 27.... 62. Šiame kontekste taip pat akcentuotina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį... 63. 28.... 64. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šių įrodymų... 65. 29.... 66. Atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų... 67. 30.... 68. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės... 69. 31.... 70. Byloje nustatyta, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos Statybos... 71. 32.... 72. Teisė į privatų gyvenimą yra viena iš pagrindinių žmogaus teisių,... 73. 33.... 74. Tai ir konstituciniu lygmeniu garantuojama teisinė vertybė. Lietuvos... 75. 34.... 76. Privataus gyvenimo neliečiamumas suponuoja asmens teisę į privatumą. Ši... 77. 35.... 78. Nuostata, kad kiekvienas turi teisę į tai, kad būtų gerbiamas jo privatus... 79. 36.... 80. Europos Sąjungos pagrindinių laisvių chartijos (toliau – ir Chartija) 7... 81. 37.... 82. Tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės aktuose, susijusiuose, be kita ko,... 83. 38.... 84. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką privataus gyvenimo sąvoka yra... 85. 39.... 86. EŽTT praktikoje iš esmės laikomasi pozicijos, kad informacijos, susijusios... 87. 40.... 88. EŽTT yra pažymėjęs, kad asmens duomenų kontekste privataus gyvenimo... 89. 41.... 90. Spręsdamas, ar institucijų laikoma informacija apie asmenį yra susijusi su... 91. 42.... 92. Duomenys, siejami su intymiausiais ir labiausiai asmeniniais individo... 93. 43.... 94. Lietuvos Respublikoje asmens teisės į privataus gyvenimo gerbimą civilinės... 95. 44.... 96. Aktualu nagrinėjamai bylai ir tai, kad Europos Sąjungos teisės lygmeniu... 97. 45.... 98. Lietuvos Respublikos teisėje Direktyva 95/46/EB įgyvendinta Lietuvos... 99. 46.... 100. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo... 101. 47.... 102. Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 2 straipsnio... 103. 48.... 104. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės... 105. 49.... 106. Pagal administracinių teismų praktiką, teikiant reikalavimą atlyginti... 107. 50.... 108. Pagal Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto... 109. 51.... 110. Remiantis Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalimi, neturtinė žala yra... 111. 52.... 112. Nagrinėjamu atveju kilusi turtinė ir neturtinė žala laikytina pakankamai... 113. 53.... 114. Teisėjų kolegija, remdamasi nutarties 12–13 punktuose išdėstytomis... 115. 54.... 116. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 117. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 118. Atsakovo Kauno miesto savivaldybės, atstovaujamos Kauno miesto savivaldybės... 119. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 25 d.... 120. Nutartis neskundžiama....