Byla A-526-552/2019
Dėl nuostolių priteisimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Alytaus teritorinės darbo biržos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Alytaus teritorinės darbo biržos (teisių perėmėjas – Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija) skundą atsakovams Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai ir Lietuvos kariuomenei, trečiajam suinteresuotam asmeniui T. K. dėl nuostolių priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5

1.

6Pareiškėjas Alytaus teritorinė darbo birža (toliau – ir pareiškėjas) patikslintu skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos kariuomenės ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos (toliau – ir atsakovai) solidariai pareiškėjo naudai 272,08 Eur nuostolių atlyginimo.

72.

8Pareiškėjas nurodė, jog atsakovams yra prievolė atlyginti pareiškėjo patirtus nuostolius (272,08 Eur) dėl neteisėto trečiojo suinteresuoto asmens kario T. K. atleidimo iš profesinės karo tarnybos. Pareiškėjas pažymėjo, kad neteisėto atleidimo iš profesinės karos tarnybos procese dalyvavo du juridiniai asmenys: Lietuvos Kariuomenė ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija, todėl jie yra atsakingi solidariai, o atsakovų neteisėti veiksmai yra konstatuoti 2015 m. gegužės 12 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu.

93.

10Atsakovas Lietuvos kariuomenė atsiliepime į pareiškėjo patikslintą skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti.

114.

12Atsakovas Lietuvos kariuomenė nurodė, kad pareiškėjas pareigą grąžinti su profesiniu mokymu susijusią 272,08 Eur sumą kildina iš 2015 m. balandžio 16 d. Dvišalės mokymo sutarties Nr.R14-ESF-36(l)-11 (toliau – ir Sutartis), sudarytos tarp pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens, todėl skundas Lietuvos kariuomenei pareikštas nepagrįstai.

135.

14Atsakovas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija atsiliepime į patikslintą skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti.

156.

16Atsakovas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija nurodė, jog sprendimas atleisti trečiąjį suinteresuotą asmenį iš tarnybos, kurį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pripažino nepagrįstu, negali būti vertinamas šiame ginče kaip neteisėti veiksmai civilinei atsakomybei kilti, nes nagrinėjamas ginčas kilo ne dėl tarnybos ar su jais susijusiais santykiais, o iš pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens sudarytos Sutarties.

177.

18Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į patikslintą skundą su skundu sutiko, prašė jį tenkinti ir priteisti iš atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

19II.

208.

21Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu atmetė pareiškėjo Alytaus teritorinės darbo biržos skundą.

229.

23Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas reiškia reikalavimą dėl žalos atlyginimo, kurios atsiradimą sieja su Krašto apsaugos ministerijos veiksmais, priimant Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2014 m. gegužės 7 d. įsakymą Nr. P-424 „Dėl eil. T. K. išleidimo į atsargą“, kuriuo trečiasis suinteresuotas asmuo T. K. buvo atleistas iš užimamų pareigų (Bataliono I motorizuotosios pėstininkų kuopos II motorizuotojo pėstininkų būrio I skyriaus kulkosvaidininko padėjėjo pareigų), taip pat su juo sudaryta profesinės karo tarnybos sutartis buvo nutraukta ir jis išleistas į karinę įskaitą pagal gyvenamąją vietą. Šis įsakymas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 12 d. sprendimu pripažintas neteisėtu ir panaikintas, o T. K. grąžintas į profesinę karo tarnybą.

2410.

25Remdamasis administracinėje byloje nustatytais faktais, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju atsakovų neteisėti veiksmai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio taikymo požiūriu yra nustatyti. Taip pat pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 2 dalį, faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys.

2611.

27Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad tarp pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens T. K. buvo susiklostę sutartiniai santykiai. Trečiajam suinteresuotam asmeniui ir pareiškėjui, vykdant Sutartį, atsirado 272,08 Eur negrąžintų išlaidų suma, kai trečiasis suinteresuotas asmuo nutraukė mokymo sutartį dėl to, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 12 d. sprendimą buvo sugrąžintas tęsti profesinę karo tarnybą.

2812.

29Pirmosios instancijos teismas vertino, kad ryšys tarp neteisėtų veiksmų (sprendimo atleisti T. K. iš einamų pareigų) ir kilusių nuostolių dėl T. K. profesinio mokymo yra nutolęs, todėl negalima teigti, kad atsakovai yra atsakingi už pareiškėjo patirtus nuostolius, kilusius trečiajam suinteresuotam asmeniui nutraukus profesinį mokymą. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad atsakovų elgesys nėra vienintelė ir pakankama žalos atsiradimo priežastis. Pareiškėjo patirti nuostoliai (išlaidos, susijusios su trečiojo suinteresuoto asmens profesiniu mokymu) negali būti laikomi atsakovų veiksmų rezultatu.

30III.

3113.

32Pareiškėjas Alytaus teritorinė darbo birža apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

3314.

34Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, jog trečiojo suinteresuoto asmens atleidimą pripažinus neteisėtu, jis privalėjo nutraukti profesinį mokymą, nes vengimas grįžti į profesinę karo tarnybą jam užtrauktų baudžiamąją atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 323 straipsnį, t. y. asmuo neturėjo pasirinkimo ir sprendimas dėl neteisėto jo atleidimo apribojo asmens pasirinkimo laisvę, renkantis tam tikrą elgesio variantą. Pareiškėjas akcentuoja, jog profesinį mokymą trečiasis suinteresuotas asmuo nutraukė ne savo noru, o privalėdamas įvykdyti teismo sprendimą bei neturėdamas jokių galimybių įvykdyti Sutarties nuostatų, todėl daro išvadą, kad padariniai teisiškai nėra nutolę nuo neteisėto veiksmo, o egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys. Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjas teigia, kad atsakovų neteisėti veiksmai yra vienintelė ir pakankama žalos atsiradimo priežastis, todėl šiuo konkrečiu atveju yra įrodytos viešosios atsakomybės sąlygos, kurios reikalingos, kad pareiškėjui būtų tinkamai atlyginta žala.

3515.

36Atsakovas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija (toliau – ir Krašto apsaugos ministerija) atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

3716.

38Atsakovas Krašto apsaugos ministerija nurodo, kad pareiškėjo apeliacinio skundo motyvai atmestini pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytais motyvais ir padarytomis išvadomis.

3917.

40Atsakovas Lietuvos kariuomenė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

4118.

42Atsakovas Lietuvos kariuomenė atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 23 straipsnio 4 dalis ir jo pagrindu sudaromos profesinio mokymo sutarties paskirtis yra suteikti galimybę asmeniui, kuris neteko darbo, persikvalifikuoti ir sugrįžti į aktyvių darbuotojų rinką. Atsakovas taip pat pažymi, jog Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2015 m. gegužės 12 d. sprendimu nusprendus, kad krašto apsaugos ministro įsakymas, kuriuo trečiasis suinteresuotas asmuo buvo atleistas iš profesinės karo tarnybos, yra neteisėtas, ir sugrąžinus T. K. į profesinę karo tarnybą Lietuvos kariuomenėje jo statusas iš esmės pasikeitė, nes jis neteko bedarbio statuso, kuris apibrėžtas Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatyme, ir pradėjo gauti su darbo santykiais susijusių pajamų.

4319.

44Atsakovas pažymi, kad trečiajam suinteresuotam asmeniui teismo sprendimu grįžus atlikti profesinės karo tarnybos sudaryta profesinė mokymo sutartis nebegalėjo būti vykdoma ir dėl tos priežasties, kad jis prarado subjekto, su kuriuo gali tokia sutartis būti sudaryta teisinį statusą. Dvišalės mokymo sutartys sudaromos tais atvejais, kai bedarbiui nėra garantuojama darbo vieta pabaigus profesinį mokymą, o pats mokymas parenkamas pagal Lietuvos darbo biržos atliktų darbo rinkos prognozių metu nustatytas būsimas darbo vietas, t. y. prognozuojamas. Atsakovas nurodo, kad šiuo atveju trečiasis suinteresuotas asmuo profesinio mokymo metu įgijo teisę į darbą, tačiau dėl šios teisės (trečiajam suinteresuotam asmeniui dėl profesinės karo tarnybos pobūdžio yra ir pareiga) įgijimo pareiškėjas trečiojo suinteresuoto asmens atžvilgiu pritaikė sankcijas, t. y prašė atlyginti su T. K. profesiniu mokymu susijusias išlaidas, nors minėta Sutartimi darbo vietos pareiškėjas trečiajam suinteresuotam asmeniui negarantavo, o trečiasis suinteresuotas asmuo buvo sugrąžintas į darbo rinką. Atsakovas akcentuoja, kad pasiekus tikslą – sugrąžinti asmenį į darbo rinką, mokymosi išlaidos neturėtų būti laikomos patirta žala, tuo atveju, kai darbo vietos pareiškėjas negarantuoja.

4520.

46Atsakovas, atsižvelgdamas į tai, kad tarp pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens buvo susiklostę sutartiniai santykiai, pareiškėjui manant, kad žala yra kilusi ir gali būti atlyginama vadovaujantis Sutartimi ir CK Sutartinės atsakomybės 6 knygos XXII skyriaus antrojo skirsnio ,,Sutartinė atsakomybė“ nuostatomis, taip pat į tai, kad atsakovų veiksmai nėra vieninteliai ir pakankami žalos atsiradimui konstatuoti, mano, jog apeliacinis skundas yra nepagrįstas, nes nepagrįstai yra prašoma taikyti deliktinę atsakomybę ginčui, kylančiam iš sutartinių santykių, o priežastinis ryšys tarp atsakovų veiksmų ir kilusios žalos yra pernelyg nutolę.

47Teisėjų kolegija

konstatuoja:

48IV.

4921.

50Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas pareiškėjo reikalavimas priteisti iš Lietuvos kariuomenės ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos solidariai pareiškėjo naudai 272,08 Eur nuostolių atlyginimo, teisėtumas ir pagrįstumas.

5122.

52Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad profesinį mokymą trečiasis suinteresuotas asmuo nutraukė ne savo noru, o privalėdamas įvykdyti teismo sprendimą bei neturėdamas jokių galimybių įvykdyti Sutarties nuostatų, todėl neigiami padariniai teisiškai nėra nutolę nuo neteisėto veiksmo, o egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys.

5323.

54ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

5524.

56Nenustačius absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų bei nesant aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

5725.

58Taip pat pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat ne kartą pabrėžta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

5926.

60Be to, vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

6127.

62Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teismų praktiką ir įvertinusi bylos medžiagą, iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir padarytoms išvadoms dėl pareiškėjo Alytaus teritorinės darbo biržos patirtų nuostolių, t. y. išlaidų, susijusių su trečiojo suinteresuoto asmens profesiniu mokymu, atlyginimu.

6328.

64Pažymėtina, kad pagal administracinių teismų praktiką, teikiant reikalavimą atlyginti žalą, būtina pagrįsti, kad atsakovo veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose įtvirtintų pareigų neįvykdymas objektyviai lėmė neigiamus padarinius arba buvo žalos priežastis, arba pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, kad valstybei ir (ar) savivaldybei tektų atsakomybė. Šiuo aspektu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad pagal teisės doktriną ir formuojamą teismų praktiką (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-556/2005, 2007 m. lapkričio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1897/2008) priežastinio ryšio nustatymo byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirmame etape, naudojant conditio sine qua non testą (ekvivalentinio priežastinio ryšio teorija), nustatomas faktinis priežastinis ryšys. Šiame etape sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (deliktinės atsakomybės ribas siaurinanti priežastinio ryšio teorija) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3594-520/2017, 2017 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2121-624/2017, 2017 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3609-624/2017 ir kt.).

6529.

66Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2015 m. gegužės 27 d. pareiškėjas gavo pranešimą, jog T. K. 2015 m. gegužės 26 d. buvo išbrauktas iš mokinių sąrašo dėl teismo nutarties įsigaliojimo ir grąžinimo į darbą. Nutraukus trečiajam suinteresuotam asmeniui profesinį mokymą, pareiškėjas patyrė 272,08 Eur nuostolių, kuriuos prašo priteisti solidariai iš atsakovų Lietuvos kariuomenės ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos. Taip pat pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovų neteisėti veiksmai konstatuoti administracinėje byloje Nr. A-456-142/2015 ir turi prejudicinę galią nagrinėjamoje byloje, pagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju atsakovų neteisėti veiksmai CK. 6.271 straipsnio požiūriu yra nustatyti. Tačiau pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ryšys tarp neteisėtų veiksmų (sprendimo atleisti T. K. iš einamų pareigų) ir kilusių nuostolių dėl T. K. profesinio mokymo yra nutolęs, todėl negalima teigti, kad atsakovai yra atsakingi už pareiškėjo patirtus nuostolius, kilusius trečiajam suinteresuotam asmeniui nutraukus profesinį mokymą.

6730.

68Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada ir teigia, kad yra įrodytos visos viešosios atsakomybės sąlygos, kurios reikalingos, jog pareiškėjui būtų atlyginta žala.

6931.

70Taigi, šiuo atveju yra svarbu nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog ryšys tarp atsakovų neteisėtų veiksmų, t. y. sprendimo atleisti T. K. iš einamų pareigų ir kilusių nuostolių dėl T. K. profesinio mokymo yra pernelyg nutolęs.

7132.

72Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas Alytaus teritorinė darbo birža ir T. K. 2015 m. balandžio 16 d. sudarė Sutartį, o 2015 m. balandžio 27 d. T. K. ir Alytaus profesinio rengimo centras sudarė Profesinio mokymo sutartį. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. gegužės 12 d. sprendimu panaikino Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2014 m. gegužės 7 d. įsakymą Nr. P-424 ,,Dėl eil. T. K. išleidimo į atsargą“ ir grąžino T. K. į profesinę karo tarnybą. T. K., vykdydamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą, nutraukė Sutartį ir todėl atsirado 272,08 Eur negrąžintinų išlaidų suma, susijusi su profesiniu mokymu. Tačiau pažymėtina, kad atsiradusios 272,08 Eur išlaidos yra tiesiogiai susijusios su teisėtu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu grąžinti trečiąjį suinteresuotą asmenį tęsti profesinę karo tarnybą. Atsakovų Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos kariuomenės neteisėti veiksmai, atleidžiant profesinės tarnybos karį iš tarnybos tiesiogiai nesuponavo fakto, kad jis privalėtų sudaryti su pareiškėju profesinio mokymo sutartį bei gauti tam tikslui finansinę paramą. Tai priklausė nuo trečiojo suinteresuoto asmens pasirinkto elgesio modelio – užsiimti individualia veikla, dirbti nekvalifikuotą darbą ar įgyti tam tikrą profesinę kvalifikaciją, naudojantis pareiškėjo paslaugomis.

7333.

74Darytina išvada, kad tarp atsakovų veiksmų ir pareiškėjo patirtų nuostolių egzistavo tik netiesioginis priežastinis ryšys, t.y. šie neteisėti veiksmai buvo tarp žalos atsiradimo priežasčių, bet nebuvo vienintelė priežastis ir nelaikytina pakankamai prisidėjusia prie žalos atsiradimo. Atsižvelgdama į tai, kad Sutartis sudaryta tarp pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens ir sutartiniai santykiai susiklostė tik tarp šių dviejų šalių bei tai, kad pareiškėjui 272,08 Eur nuostolių atsirado ne tiesiogiai dėl atsakovų veiksmų, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens sudaryta sutartis bei Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymo 23 straipsnio 12 dalies nuostata ir kiti susiję teisės aktai, pareigą atlyginti profesinio mokymo išlaidas nustatė trečiajam suinteresuotam asmeniui T. K. Ryšys tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir kilusių nuostolių dėl T. K. mokymo, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, yra nutolęs, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog atsakovai Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija ir Lietuvos kariuomenė yra atsakingi už pareiškėjo patirtus nuostolius.

7534.

76Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė bei teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

77Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

78Pareiškėjo Alytaus teritorinės darbo biržos (teisių perėmėjas – Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija) apeliacinį skundą atmesti.

79Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

80Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5.

1.... 6. Pareiškėjas Alytaus teritorinė darbo birža (toliau – ir pareiškėjas)... 7. 2.... 8. Pareiškėjas nurodė, jog atsakovams yra prievolė atlyginti pareiškėjo... 9. 3.... 10. Atsakovas Lietuvos kariuomenė atsiliepime į pareiškėjo patikslintą skundą... 11. 4.... 12. Atsakovas Lietuvos kariuomenė nurodė, kad pareiškėjas pareigą grąžinti... 13. 5.... 14. Atsakovas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija atsiliepime į... 15. 6.... 16. Atsakovas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija nurodė, jog... 17. 7.... 18. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į patikslintą skundą su skundu... 19. II.... 20. 8.... 21. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu... 22. 9.... 23. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas... 24. 10.... 25. Remdamasis administracinėje byloje nustatytais faktais, pirmosios instancijos... 26. 11.... 27. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad tarp pareiškėjo ir trečiojo... 28. 12.... 29. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad ryšys tarp neteisėtų veiksmų... 30. III.... 31. 13.... 32. Pareiškėjas Alytaus teritorinė darbo birža apeliaciniame skunde prašo... 33. 14.... 34. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino... 35. 15.... 36. Atsakovas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija (toliau – ir... 37. 16.... 38. Atsakovas Krašto apsaugos ministerija nurodo, kad pareiškėjo apeliacinio... 39. 17.... 40. Atsakovas Lietuvos kariuomenė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo... 41. 18.... 42. Atsakovas Lietuvos kariuomenė atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos... 43. 19.... 44. Atsakovas pažymi, kad trečiajam suinteresuotam asmeniui teismo sprendimu... 45. 20.... 46. Atsakovas, atsižvelgdamas į tai, kad tarp pareiškėjo ir trečiojo... 47. Teisėjų kolegija... 48. IV.... 49. 21.... 50. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo... 51. 22.... 52. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjas,... 53. 23.... 54. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka... 55. 24.... 56. Nenustačius absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų bei nesant... 57. 25.... 58. Taip pat pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir... 59. 26.... 60. Be to, vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos... 61. 27.... 62. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teismų praktiką ir įvertinusi bylos... 63. 28.... 64. Pažymėtina, kad pagal administracinių teismų praktiką, teikiant... 65. 29.... 66. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2015 m. gegužės 27 d.... 67. 30.... 68. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada ir teigia, kad... 69. 31.... 70. Taigi, šiuo atveju yra svarbu nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas... 71. 32.... 72. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas Alytaus teritorinė darbo birža... 73. 33.... 74. Darytina išvada, kad tarp atsakovų veiksmų ir pareiškėjo patirtų... 75. 34.... 76. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 77. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 78. Pareiškėjo Alytaus teritorinės darbo biržos (teisių perėmėjas –... 79. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą... 80. Nutartis neskundžiama....