Byla 2A-382/2013
Dėl skolos priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Alvydo Poškaus,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo P. V. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2011 m. lapkričio 11 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, civilinėje byloje Nr. 2-958-212/2011 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos mėsinė“ ieškinį atsakovui P. V. dėl skolos priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovas UAB „Klaipėdos mėsinė“ pareikštu atsakovui P. V. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 100 000 Lt skolos, 11,28 proc. palūkanų, skaičiuojamų nuo 2008-05-17 iki paskolos sumos grąžinimo, 5 proc. palūkanų, skaičiuojamų nuo 2011-06-27 iki paskolos sumos grąžinimo, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovui 2008 m. gegužė 17 d. buvo perduota 100 000 Lt suma. Šie pinigai jam buvo perduoti kaip UAB „Agaras“ vadovui ir turėjo būti apskaityti įmonės buhalterinėje apskaitoje, tačiau atsakovas jų neapskaitė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. gegužės 27 d. nutartyje pripažino, jog 100 000 Lt buvo perduoti atsakovui ne kaip juridiniam, bet kaip fiziniam asmeniui. Ieškovas teigė, kad tarp šalių susiklostė paskoliniai santykiai ir atsakovas, priėmus minėtą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį, privalėjo grąžinti jam 100 000 Lt. Skola iki šiol negrąžinta. Palūkanų prašo pagal Lietuvos banko skelbiamus duomenis pinigų perdavimo metu – 11,28 procento, todėl iki skolos sumos grąžinimo momento už naudojimąsi pinigais atsakovas privalo mokėti minėto dydžio palūkanas (CK 6.872 str.). O nuo 2011-06-27 iki piniginės prievolės faktinio įvykdymo – paskolos sumos grąžinimo, atsakovas privalo mokėti 5 proc. dydžio palūkanas (CK 6.210 str. 1 d.).

6Nesutiko su atsakovo argumentais dėl pagal sutartį vykdytos statybos techninės priežiūros. Ši sutartis buvo formali, nes atsakovas pinigų perdavimo metu buvo įmonės akcininku ir statybinės priežiūros realiai nevykdė. Atsakovas apeliaciniame teisme pats pripažino, kad susitarimo dėl apmokėjimo už statybos techninę priežiūrą nebuvo ir dėl atlyginimo dydžio šalys nesiderėjo. Atsakovas niekada nereikalavo apmokėjimo už statybos techninę priežiūrą. Jis nebuvo registravęs tokios veiklos mokesčių inspekcijoje, o jei 100 000 Lt būtų atsakovo atlyginimas, tai jis privalėjo jį deklaruoti Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nustatyta tvarka, tačiau to nepadarė.

7Atsakovas atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, jog su ieškovu nėra sudaręs paskolos sutarties, paskolos sąlygų, iš kurių galėtų atsirasti prievoliniai teisiniai santykiai, nederino. Ieškovas paskolinių santykių atsiradimą sieja su orderiu, tačiau orderis negali būti laikomas sandoriu ar kitokiu juridiniu faktu, kurio pagrindu galėtų atsirasti prievoliniai teisiniai santykiai, nes tai buhalterinės apskaitos dokumentas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. gegužės 27 d. nutartyje nurodė, jog įrašas orderyje „ūkio išlaidos“ patvirtina tik ieškovo išlaidas, o ne paskolos suteikimo faktą. Neginčija, kad šie pinigai jam sumokėti, tačiau jie sumokėti už darbą, atliktą pagal 2007 m. liepos 2 d. Statybos techninės priežiūros sutartį. Sutartyje numatyta, jog statybos techninę priežiūrą vykdys atsakovas, o priežiūros darbai bus atliekami už atlygį. Atsakovas minėtos sutarties vykdymo metu buvo atestuotas statinio statybos vadovas ir statinio statybos techninis prižiūrėtojas. Savo pareigas atliko tinkamai, ieškovas pretenzijų neturėjo, todėl jam atsirado prievolė sumokėti už suteiktas paslaugas. Sutartyje imperatyviai nenurodyta, kad papildoma sutartis, pagal kurią ieškovas turėjo atsiskaityti su atsakovu, turi būti rašytinės formos. Šalys dėl apmokėjimo susitarė žodžiu. Atsakovo atlikta paslauga yra vienkartinio pobūdžio, todėl tai nelaikoma individualia veikla ir jam nėra pareigos registruoti šią veiklą. Gautas atlygis už paslaugas priskiriamas A klasės pajamoms, todėl būtent ieškovas turėjo pareigą deklaruoti išmokėtą išmoką bei sumokėti gyventojų pajamų mokestį. Nesant su ieškovu paskolinių santykių, nėra pareigos mokėti palūkanas.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Panevėžio apygardos teismas 2011 m. lapkričio 11 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš P. V. 100 000 Lt be pagrindo įgytų lėšų, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2011 m. birželio 3 d. (bylos iškėlimo teisme dienos) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 3 000 Lt žyminio mokesčio, 6 000 Lt advokato atstovavimo išlaidų – UAB „Klaipėdos mėsinė” naudai bei 60 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

10Teismas, atlikęs ginčo faktinį kvalifikavimą, padarė išvadą, kad atsakovui perduotos 100 000 Lt pinigų sumos pagal kasos išlaidų orderį negalima kvalifikuoti kaip paskolos sutarties. Nesant tarp šalių paskolinių santykių, atmetė ieškovo reikalavimą priteisti 11,28 ir 5 proc. dydžio palūkanas, skaičiuojamas iki paskolos sumos grąžinimo (CK 6.872 str.).

11Įvertinęs šalių 2007 m. liepos 2 d. sudarytą statybos techninės priežiūros sutartį, apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nustatytas aplinkybes ir šalių duotus paaiškinimus, kitus byloje esančius rašytinius įrodymus, sutiko su ieškovo argumentais, kad statybos techninės priežiūros sutartis buvo formali. Atsakovo parašai statybos darbų eigos žurnale neįrodo pinigų išmokėjimo pagrįstumo, priešingai, leidžia daryti išvadą, kad sutartį jis vykdė formaliai. Atsakovas dirbo ir gyveno Biržuose, statybos buvo vykdomos Tauragės apskrityje, todėl kiekvieną dieną prižiūrėti statybos eigos ir pasirašinėti žurnale, teismo vertinimu, jis negalėjo.

12Atsakovo pateikta 2011 m. rugsėjo mėnesį užpildyta elektroninė metinė pajamų deklaracija, teismo vertinimu, nepatvirtina, kad pinigai jam buvo sumokėti už statinio techninę priežiūrą, nes šalys susitarė už techninę priežiūrą mokėti pagal papildomą susitarimą, kuris turėjo būti rašytinis ir kurio šalys nesudarė.

13Teismas, nesant įrodymų, patvirtinančių 100 000 Lt atsakovui išmokėjimo pagrindo, padarė išvadą, kad ginčo pinigų sumą atsakovas gavo be pagrindo, todėl privalo ją grąžinti ieškovui (CK 6.237 str.), taip pat privalo mokėti 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 str. 1 d.).

14III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

15Apeliaciniu skundu atsakovas P. V. prašo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą patenkintų ieškinio reikalavimų dalyje ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas bei bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

161. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančias teisės normas ir nukrypo nuo šių normų aiškinimo ir taikymo klausimais suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Byloje nenustatytos sąlygos, kurioms esant galima konstatuoti, jog asmuo nepagrįstai praturtėjo. Šalys buvo sudariusios statybos techninės priežiūros sutartį, kurios pagrindu ieškovas ir sumokėjo atsakovui ginčijamą pinigų sumą. Ši sutartis nėra nuginčyta, atsakovas sutartį vykdė tinkamai, dėl jos vykdymo ieškovas pretenzijų nereiškė. Todėl nagrinėjamu atveju negalima konstatuoti vienos iš pagrindinių nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančių teisės normų taikymo sąlygų, t. y. jog nėra sandorio, iš kurio atsiranda prievolė.

172. Teismas nepagrįstai 2007 m. liepos 2 d. statybų techninės priežiūros sutarties nelaikė ginčo pinigų sumos perdavimo teisiniu pagrindu, nes šalys nepasirašė papildomos sutarties, kurioje būtų nustatytas konkretus atlyginimo dydis. Nors papildoma rašytinė sutartis ir nebuvo pasirašyta, tačiau šalys žodžiu susitarė, jog už vykdytą statybos techninę priežiūrą ieškovas atsakovui sumokės 100 000 Lt. Šią savo pareigą ieškovas įvykdė, išrašydamas 2008 m. gegužės 17 d. kasos išlaidų orderį Nr. KK-269, kuriuo už atliktus pagal sutartį darbus perdavė atsakovui minėtą sumą (CK 1.71 str. 1 d., 6.2 str.). Aplinkybė, kad orderyje nurodyta mokėjimo paskirtis yra „ūkio išlaidos“, niekaip nepaneigia fakto, jog pinigai buvo sumokėti už suteiktas statybos techninės priežiūros paslaugas. Orderyje kaip buhalterinės apskaitos dokumente nurodoma pinigus išduodančio ūkio subjekto ūkinė operacija, o ne išduodamų pinigų panaudojimo tikslas. Be to, atsižvelgiant į tai, kad orderį surašė ieškovas, mokėjimo paskirties formuluotė nuo atsakovo nepriklausė. Statybos techninės priežiūros darbai objekte buvo vykdomi nuo 2007 m. liepos 2 d. iki 2008 m. sausio 30 d. Atlikus šiuos darbus, už juos buvo atsiskaityta 2008 m. gegužės 18 d., t. y. per verslo praktikoje įprastą laikotarpį. Ši aplinkybė taip pat patvirtina, kad ginčo pinigų suma buvo sumokėta būtent už statybos techninės priežiūros paslaugas. Ieškovas nepateikė įrodymų, galinčių patvirtinti, jog už atsakovo suteiktas paslaugas pagal 2007 m. liepos 2 d. sutartį jis atsiskaitė su atsakovu kitu laiku ar kitu būdu.

183. Teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.192 straipsnio 4 dalies normą. Nagrinėjamu atveju papildoma sutartis galėjo būti sudaroma tiek rašytine, tiek ir žodine forma (CK 1.72 str.). Tarp šalių susiklostė atlygintinių paslaugų teisiniai santykiai, o jokiame teisės akte nėra imperatyviai nustatyta, jog tokia sutartis, taip pat ir statybos techninės priežiūros sutartis, privalo būti rašytinės formos. Todėl tokios sutarties pakeitimas ar papildymas taip pat neprivalo būti rašytinės formos. Šalių sudarytoje statybos techninės priežiūros sutartyje taip pat nėra detalizuota kokios formos turi būti papildoma sutartis dėl atlyginimo už statybos techninę priežiūrą.

194. Net ir tuo atveju, jeigu tarp ginčo šalių nebūtų buvusi sudaryta papildoma sutartis dėl atlyginimo už atliktus statybos techninės priežiūros darbus dydžio, papildomos sutarties nebuvimas negalėtų paneigti ieškovo pareigos atsiskaityti su atsakovu už atliktus darbus (Sutarties 3 p., CK 6.162 str. 2 d.). Konkretaus atlygio dydžio nenustatymas sutartyje nepaneigia ieškovo prievolės sumokėti už suteiktas paslaugas.

205. Teismo išvada, jog šalių sudaryta sutartis buvo formali, nes atsakovas dirbo ir gyveno Biržuose, todėl prižiūrėti Tauragės apskrityje vykusių statybos darbų negalėjo, yra nepagrįsta ir nepaneigia statybos techninės priežiūros darbų realumo. Šalių sudaryta sutartis nėra nuginčyta, todėl negali būti laikoma tariamu sandoriu. Aplinkybę, jog būtent atsakovas vykdė mėsos perdirbimo cecho statybos techninę priežiūrą, patvirtina tiek minėta sutartis, tiek byloje esantis statybos darbų žurnalas, kuriame atsakovas pasirašė kaip minėto statybos objekto techninis prižiūrėtojas. Taigi akivaizdu, kad sutartis buvo realiai vykdoma. Be to, ieškovas pats ikiteisminio tyrimo metu pripažino, kad būtent atsakovas vykdė statinio statybos techninę prižiūrą.

21Atsiliepimu ieškovas UAB ,,Klaipėdos mėsinė“ prašo apeliacinį skundą atmesti, teigdamas, kad:

221. Byloje nėra jokių tinkamų, leistinų bei patikimų įrodymų, kurie patvirtintų faktinę aplinkybę, kad atsakovas būtų įvykdęs statybos techninės priežiūros sutartį bei kad šalys būtų sudariusios susitarimą jog už sutarties įvykdymą būtų susitarta sumokėti atsakovui būtent 100 000 Lt. Pats atsakovas pripažino, kad jis su ieškovu dėl atlyginimo pagal minėtą sutartį nesiderėjo ir dėl atlyginimo nebuvo susitarta.

232. Atsakovas netinkamai remiasi CK 1.72 straipsnio 2 dalimi. Papildomas susitarimas negalėjo būti sudarytas žodine forma, kadangi tai prieštarautų CK 6.192 straipsnio 4 daliai. CK 6.192 straipsnis yra specialioji norma CK 1.72 straipsnio atžvilgiu, todėl šiuo atveju turi būti taikoma būtent ši norma.

243. Atsakovas tvirtindamas, kad sutartį vykdė, nepateikia jokių įrodymų, patvirtinančių, jog ji apskritai buvo įvykdyta. Paslaugų teikimo sutartis yra dvišalė, todėl vienai sutarties šaliai – paslaugos teikėjui – įvykdžius sutartyje nustatytą įsipareigojimą, kitai sutarties šaliai – klientui – atsiranda pareiga apmokėti už suteiktas paslaugas. Jeigu paslauga nesuteikta, neatsiranda ir pareigos ją apmokėti. Be to, statybos techninės priežiūros sutartis, jos vykdymas ir kiti klausimai nėra šios bylos dalykas. Jei atsakovas mano, kad jis turi reikalavimo teisę, o ieškovas turi prievoles iš minėtos sutarties, tai šis ginčas turi būti sprendžiamas kitoje byloje, įrodinėjant su tuo susijusias aplinkybes.

25IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

26Apeliacinis skundas atmestinas.

27Kaip yra žinoma, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl teisėjų kolegija nagrinėja bylą neperžengdama atsakovo P. V. apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 2 d., 329 str.).

28Byloje nustatyta, kad ieškovas UAB „Klaipėdos mėsinė“ 2008 m. gegužės 17 d. išrašė kasos išlaidų orderį Nr. KK-269, kuriuo atsakovui P. V. buvo išmokėta 100 000 Lt dydžio pinigų suma. Minėtame mokėjimo dokumente pinigų išmokėjimo atsakovui pagrindu nurodyta – ūkio išlaidos.

29Ginčo dėl sumos dydžio bei jos išmokėjimo atsakovui faktų byloje nėra. Atsakovas pripažįsta, kad nurodytą pinigų sumą yra gavęs iš ieškovo.

30Ginčas byloje kilo dėl minėto kasos išlaidų orderio pagrindu atlikto mokėjimo paskirties ir tikslo bei atsakovo pareigos grąžinti gautą sumą ieškovui egzistavimo.

31Ieškovas, reikšdamas ieškinį atsakovui dėl 100 000 Lt grąžinimo, laikė, jog tarp šalių susiklostė paskoliniai teisiniai santykiai, t. y. pinigų atsakovui išmokėjimą traktavo kaip paskolą.

32Atsakovas, gindamasis nuo pareikšto reikalavimo, teigė, jog pinigai jam buvo išmokėti kaip atlyginimas už jo atliktą statybos techninę priežiūrą pagal šalių sudarytą 2007 m. liepos 2 d. statybos techninės priežiūros sutartį Nr. 159a.

33Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šalių ginčą, įvertinęs faktines bylos aplinkybes, šalių paaiškinimus ir byloje esančius įrodymus bei atlikęs teisinį kilusio ginčo kvalifikavimą, padarė išvadą, kad nesant visų būtinų paskolinių teisinių santykių sąlygų, pinigų perdavimo fakto atsakovui pagal ieškovo išrašytą kasos išlaidų orderį negalima kvalifikuoti kaip paskolos sutarties. Taip pat padarė išvadą, jog šio fakto negalima kvalifikuoti ir kaip ieškovo atsiskaitymą su atsakovu pagal statybos techninės priežiūros sutartį. Teismas sprendė, kad ginčo pinigų sumą atsakovas gavo be teisinio pagrindo, todėl privalo ją grąžinti ieškovui. Šalių ginčui spręsti taikė CK Šeštosios knygos III dalies XX skyriaus normas, reglamentuojančias nepagrįstą praturtėjimą ir turto gavimą.

34Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad teismas netinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius bei nagrinėjamoje byloje kilusį ginčą, netinkamai taikė ir aiškino nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančias teisės normas bei nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, suformuotos šių normų aiškinimo ir taikymo klausimais. Šalys buvo sudariusios statybos techninės priežiūros sutartį, pagal kurią atsakovas savo įsipareigojimus įvykdė, todėl ieškovas, pagal kasos išlaidų orderį išmokėdamas jam pinigus, įvykdė savo pareigą atsiskaityti už atliktus darbus. Rašytinio susitarimo ar papildomos sutarties dėl mokėtino atlyginimo pagal minėtą sutartį dydžio ir tvarkos nebuvimas nepatvirtina teismo išvados dėl lėšų gavimo be teisinio pagrindo, nes šalys žodžiu susitarė dėl atsakovui mokėtino atlygio.

35Kaip žinia, ieškinio pagrindas yra faktinio pobūdžio aplinkybės, o faktinių aplinkybių, ginčo santykio teisinis kvalifikavimas, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Kai teismas, spręsdamas ginčą pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus ar taiko teisės normas, kuriais nesiremia šalys ar dalyvaujantys byloje asmenys, tai nėra ieškinio pagrindo keitimas. Kaip teisingai nurodyta skundžiamame sprendime, bylą nagrinėjantis teismas pagal savo kompetenciją tiria ir vertina faktines bylos aplinkybes, pagal ieškovo nurodytas faktines aplinkybes savarankiškai atlieka faktų teisinį kvalifikavimą, parenka ginčo santykius reglamentuojantį įstatymą, teisiškai argumentuodamas atskleidžia taikomo įstatymo nuostatos prasmę. Ieškovo nurodyti įstatymai ir faktinių aplinkybių teisinis vertinimas teismui neprivalomi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2008).

36Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad ieškovas savo reikalavimus kildino iš, jo manymu, tarp šalių susiklosčiusių paskolinių teisinių santykių, o atsakovas savo atsikirtimus grindė tarp šalių sudaryta statybos techninės priežiūros sutartimi, sprendžia, kad egzistavo procesinės teisinės prielaidos teismui aiškintis, ar pagal ieškinio pagrindu nurodytas aplinkybes šalių ginčui spręsti taikytinas paskolos, atlygintino paslaugų teikimo ar nepagrįsto praturtėjimo institutas.

37Taigi, kaip minėta, įvertinęs šalių ginčą, teismas sprendė, kad kasos išlaidų orderio išrašymas ir pinigų pagal jį išmokėjimas atsakovui nepatvirtina, jog tarp šalių susiklostė paskoliniai teisiniai santykiai, nes nėra būtinos paskolos sutarties sąlygos – įsipareigojimo grąžinti pinigus. Taip pat, teismo vertinimu, mokėjimo dokumente nurodytas įrašas „ūkio išlaidos“ patvirtina tik ieškovo išlaidas, o ne paskolos suteikimo faktą. Kadangi nei viena iš šalių šios teismo išvados neginčija ir apeliacinio skundo dėl to nėra, teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo argumentais, plačiau šiuo klausimu nepasisako.

38Byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas 2007 m. liepos 2 d. sudarė statybos techninės priežiūros sutartį Nr. 159a. Šia sutartimi atsakovas įsipareigojo vykdyti mėsos perdirbimo įmonės rekonstrukcijos – modernizavimo projekto statybos ir rekonstrukcijos darbų techninę priežiūrą, o ieškovas įsipareigojo sumokėti atsakovui už techninę priežiūrą pagal papildomą sutartį (Sutarties 1 p., 3 p.). Ši sutartis nėra nuginčyta.

39Jokios kitos sutartys, iš kurių šalims kiltų tarpusavio teisės ir pareigos, tarp ieškovo ir atsakovo sudarytos nebuvo. Šalių nesiejo jokie kiti teisiniai santykiai. Ginčo dėl to byloje nėra, apeliaciniame skunde taip pat neįrodinėjama priešingai.

40Šalių sudaryta statybos techninės priežiūros sutartis gali būti kvalifikuotina kaip paslaugų sutartis (CK XXXV skyrius), nes šia sutartimi viena šalis – atsakovas (paslaugos teikėjas) įsipareigojo vykdyti statybos ir rekonstrukcijos darbų techninę priežiūrą pagal Statybos įstatymą, STR 1.09.03.1997 bei kitus normatyvinius dokumentus, t. y. suteikti tam tikras nematerialaus pobūdžio paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu, o kita šalis – ieškovas (paslaugos gavėjas, klientas) įsipareigojo atsiskaityti už suteiktas paslaugas pagal papildomą sutartį; šalių nesaisto darbo ar kitokie pavaldumo (subordinacijos) santykiai (CK 6.716 str. 1 d., 2 d.).

41Būtinosios atlygintinų paslaugų teikimo sutarties sąlygos yra vienos šalies įsipareigojimas suteikti nematerialaus pobūdžio paslaugas bei kitos sutarties šalies įsipareigojimas už jas atsiskaityti. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, šalys sutartyje nenustatė konkretaus atsakovui mokėtino atlyginimo dydžio bei jo mokėjimo tvarkos, bet šiuo klausimu specialiai susitarė, jog už paslaugas bus sumokėta sudarius papildomą sutartį, įvertinant atliktų darbų apimtį. Toks susitarimas iš esmės neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir nėra draudžiamas (CK 6.156 str., 6.182 str.). Per laikotarpį nuo sutarties sudarymo iki teisminio ginčo tarp šalių atsiradimo rašytinė papildoma sutartis ar susitarimas dėl atsiskaitymo su atsakovu tarp šalių taip ir nebuvo sudarytas. Šios aplinkybės šalys neginčija.

42Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių sudarytos sutarties sąlygas, šalių paaiškinimus, byloje esančius įrodymus, sprendė, kad papildomas susitarimas turėjo būti rašytinis.

43Atsakovas, nesutikdamas su skundžiamu sprendimu, teigia, kad šalys žodžiu derėjosi dėl atlyginimo pagal statybos techninės priežiūros sutartį, įstatymas nenustato privalomos rašytinės tokios sutarties formos, todėl tokios sutarties pakeitimas ar papildymas gali būti sudarytas taip pat ir žodžiu.

44Teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip teisingai nurodo atsakovas, įstatymas nenustato privalomosios atlygintinų paslaugų teikimo sutarties sudarymo formos (CK 6.716-6.724 str.). Tačiau CK 6.192 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu šalys susitarė dėl sudaromos sutarties formos, sutartis laikoma sudaryta tik tuo atveju, kai yra sutartos formos, nors pagal įstatymus tai sutarčių rūšiai tokia forma neprivaloma. Minėto straipsnio 4 dalis nustato, kad sutarties pakeitimas arba papildymas turi būti tokios pat formos, kokios turėjo būti sudaryta sutartis, išskyrus įstatymų ar sutarties nustatytus atvejus.

45Statybos techninės priežiūros sutarties sudarymo metu ieškovas ir atsakovas, kaip UAB „Agaras“ vadovas, bendradarbiavo, abu juridiniai asmenys buvo per akcininkus susijusios įmonės, kurias siejo sutartiniai teisiniai santykiai. Atsakovas šių aplinkybių neginčija, be to, jos yra nustatytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartimi kitoje civilinėje byloje, kurioje taip pat buvo sprendžiamas ginčas ir dėl ginčo pinigų sumos priteisimo tarp ieškovo nagrinėjamoje byloje UAB „Klaipėdos mėsinė“ ir UAB „Agaras“, kurio, kaip minėta, vadovu sutarties sudarymo metu buvo atsakovas P. V. (UAB „Klaipėdos mėsinė“ v. UAB „Agaras“, civilinė byla Nr. 3K-3-256/2011). Nors minėtą sutartį atsakovas sudarė kaip fizinis asmuo, tačiau nagrinėjamuose santykiuose jis, teisėjų kolegijos vertinimu, nepripažintinas silpnesniąja puse. Kaip minėta, atsakovas buvo juridinio asmens vadovu, kuriam yra keliami didesni atidumo ir rūpestingumo standartai, turintis sutarčių sudarymo bei derybų vedimo patirties, todėl jis suprato ar turėjo suprasti ir žinoti sutartinių teisinių santykių sudarymo bei modifikavimo ne/tinkamo įforminimo pasekmes bei dėl to kylančią riziką. Šalys, sudarydamos sutartį rašytinę formą bei numatydamos joje sąlygą, kad atlyginimas bus mokamas pagal papildomą sutartį, kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, iš esmės susitarė, kad tokia papildoma sutartis taip pat turės būti rašytinė (CK 6.193–6.195 str., CPK 185 str.).

46Teisėjų kolegija pažymi, jog apeliacine tvarka nagrinėjant pirmiau paminėtą kitą civilinę bylą pats atsakovas P. V. teismo posėdžio metu pripažino, kad tarp šalių derybos dėl atlyginimo pagal sutartį vedamos nebuvo (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-472/2010). Nors sprendžiant nagrinėjamą UAB „Klaipėdos mėsinė“ ir P. V. ginčą minėta nutartimi ir nesivadovaujama, nes jos dalis dėl ginčo pinigų sumos pripažinimo UAB „Agaras“ paskola buvo panaikinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartimi, tačiau ji patvirtina paties atsakovo priešingas pozicijas bei jo nenuoseklumą dėl derybų apie atlygį fakto egzistavimo. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas pagrįstai šią aplinkybę įvertino.

47Ieškovas gi, nors ir netinkamai kvalifikuodamas teisinius santykius paskoliniais, abiejų teisinių ginčų metu nuosekliai laikėsi pozicijos, kad kasos išlaidų orderiu atsakovui išmokėti pinigai nėra jo atlygis pagal statybos techninės priežiūros sutartį, ir išsako argumentus, jog atsakovas iš viso sutartyje nurodytų darbų neatliko, o įrašai statybos eigos žurnale yra tik formalūs. Be to, ieškovo kasos knygoje ginčo pinigų suma taip pat nebuvo apskaityta kaip atsiskaitymas su atsakovu pagal sutartį.

48Teisėjų kolegija pažymi, jog byloje nėra pateikta dokumentų, patvirtinančių atsakovo pagal sutartį atliktų darbų apimtį. O nesant tokių duomenų mažai tikėtina, kad šalys būtų galėjusios susitarti dėl atlyginimo, kurio dydis ir turėjo priklausyti būtent nuo atliktų darbų apimties ir kokybės.

49Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pateikė teismui atsakovo 2009 metais užpildytą metinės pajamų mokesčio deklaracijos CPM305 už 2008 metus išrašą. Šiame išraše nei atsakovo iš ieškovo gauta 100 000 Lt suma, nei jokia kita nurodyto dydžio suma neatsispindi, t. y. deklaruota nebuvo. Tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu, paskutiniame teismo posėdyje atsakovas pateikė 2011 metais elektroniniu būdu užpildytą metinę pajamų mokesčio deklaraciją už 2008 metus, kurioje 100 000 Lt suma deklaruota kaip kitos su darbo santykiais nesusijusios ir ne individualios veiklos pajamos. Tačiau, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, vien nurodyto dydžio sumos deklaravimas nepatvirtina, nei to, kad šie pinigai gauti būtent pagal šalių sudaryta statybos techninės priežiūros sutartį, nei to, kad jie apskritai buvo gauti iš ieškovo (CPK 185 str.).

50Taigi, nesant papildomo susitarimo dėl būtinosios atlygintinių paslaugų teikimo sutarties sąlygos – atlyginimo dydžio nustatymo bei jo mokėjimo tvarkos, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, negalima daryti pagrįstą išvadą, kad ginčo pinigų sumos atsakovui sumokėjimas pagal kasos išlaidų orderį, kuriame pinigų išmokėjimo pagrindas, kaip minėta, nurodytas – ūkio išlaidos, buvo ieškovo atsiskaitymas su atsakovu pagal statybos techninės priežiūros sutartį.

51Kadangi 100 000 Lt atsakovui buvo sumokėti ne pagal statybos techninės priežiūros sutartį, o šalių jokie kiti teisiniai santykiai nesiejo, teismas pagrįstai sprendė, kad ginčo pinigų sumą atsakovas gavo be teisinio pagrindo, todėl privalo ją grąžinti, bei pagrįstai ginčui spręsti taikė nepagrįstą praturtėjimą ar turto gavimą reglamentuojančias teisės normas.

52Apibendrindama tai, kas pasakyta aukščiau, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą skundžiamą teismo sprendimą apelianto P. V. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, todėl šis sprendimas iš esmės paliekamas nepakeistas, o skundas atmetamas (CPK 263 str. 1 d., 328 str., 329 str. 1 d., 330 str.).

53Dėl prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka

54CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Pagal CPK 322 straipsnį, apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba prisidėjime prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Toks apeliacinio skundo nagrinėjimo proceso teisinis reglamentavimas reiškia, kad apeliacinis skundas žodinio proceso tvarka yra nagrinėjamas tik tuomet, kai teismas nusprendžia dėl tokio nagrinėjimo būtinumo. Būtinumą nagrinėti apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka lemia tai, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė (neišaiškino) tam tikrų faktinių aplinkybių, reikšmingų teisingam bylos išsprendimui ir dėl to jas būtina nustatyti (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1126/2012; 2012 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1314/2012; 2012 m. rugsėjo mėn. 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-318/2012). Analogiškos pozicijos laikomasi ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje, nustatančioje, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas kai yra keliami ne fakto, o teisės klausimai, kai galimas tinkamas procesas ir teisingo sprendimo priėmimas remiantis turimais rašytiniais duomenimis, rašytinėmis šalių pastabomis ir nėra poreikio bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2002 m. lapkričio 12 d. sprendimas byloje Döry v. Sweden, pareiškimo Nr. 28394/95).

55Apeliantas prašė jo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau šio prašymo iš esmės nepagrindė jokiais argumentais ar motyvais. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliaciniame skunde nėra keliami fakto klausimai, kurie lemtų žodinio proceso būtinumą, šiam teismui nėra pateikta naujų įrodymų, todėl nėra pagrindo nesilaikyti bendros apeliacinių skundų nagrinėjimo tvarkos, numatytos CPK 321 straipsnio 1 dalyje ir apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija, netenkindama prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, sprendžia, kad rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeidžia šalių teisių ir civilinio proceso principų, o priešingai užtikrina civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

56Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

57Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d., 2 d.)

58Apeliantas atsakovas P. V. taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias turėjo apeliacinės instancijos teisme. Šis prašymas netenkintinas, nes jo apeliacinis skundas atmestas (CPK 93 str. 1 d.).

59Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, iš jo ieškovui UAB „Klaipėdos mėsinė“ priteistinos šio turėtos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovas pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 1 800 Lt dydžio išlaidas. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas priteisia šaliai išlaidas, susijusias su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgdamas į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, tačiau ne didesnes, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami šalims jų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į minėtas rekomendacijas (8.11 p.) ir bylos sudėtingumą, į tai, kad apeliacinės instancijos teisme byla buvo išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, nustato, kad būtinos ir pagrįstos ieškovo išlaidos advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti yra mažintinos iki 1 500 Lt.

60Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

61Palikti Panevėžio apygardos teismo 2011 m. lapkričio 11 d. sprendimą nepakeistą.

62Priteisti iš atsakovo P. V. (asmens kodas ( - )) ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos mėsinė“ (įmonės kodas 177066932) naudai 1 500 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus Lt 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovas UAB „Klaipėdos mėsinė“ pareikštu atsakovui P. V. ieškiniu... 6. Nesutiko su atsakovo argumentais dėl pagal sutartį vykdytos statybos... 7. Atsakovas atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, jog... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Panevėžio apygardos teismas 2011 m. lapkričio 11 d. sprendimu ieškinį... 10. Teismas, atlikęs ginčo faktinį kvalifikavimą, padarė išvadą, kad... 11. Įvertinęs šalių 2007 m. liepos 2 d. sudarytą statybos techninės... 12. Atsakovo pateikta 2011 m. rugsėjo mėnesį užpildyta elektroninė metinė... 13. Teismas, nesant įrodymų, patvirtinančių 100 000 Lt atsakovui išmokėjimo... 14. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 15. Apeliaciniu skundu atsakovas P. V. prašo panaikinti skundžiamą teismo... 16. 1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė nepagrįstą... 17. 2. Teismas nepagrįstai 2007 m. liepos 2 d. statybų techninės priežiūros... 18. 3. Teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.192 straipsnio 4 dalies normą.... 19. 4. Net ir tuo atveju, jeigu tarp ginčo šalių nebūtų buvusi sudaryta... 20. 5. Teismo išvada, jog šalių sudaryta sutartis buvo formali, nes atsakovas... 21. Atsiliepimu ieškovas UAB ,,Klaipėdos mėsinė“ prašo apeliacinį skundą... 22. 1. Byloje nėra jokių tinkamų, leistinų bei patikimų įrodymų, kurie... 23. 2. Atsakovas netinkamai remiasi CK 1.72 straipsnio 2 dalimi. Papildomas... 24. 3. Atsakovas tvirtindamas, kad sutartį vykdė, nepateikia jokių įrodymų,... 25. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 26. Apeliacinis skundas atmestinas.... 27. Kaip yra žinoma, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio... 28. Byloje nustatyta, kad ieškovas UAB „Klaipėdos mėsinė“ 2008 m. gegužės... 29. Ginčo dėl sumos dydžio bei jos išmokėjimo atsakovui faktų byloje nėra.... 30. Ginčas byloje kilo dėl minėto kasos išlaidų orderio pagrindu atlikto... 31. Ieškovas, reikšdamas ieškinį atsakovui dėl 100 000 Lt grąžinimo, laikė,... 32. Atsakovas, gindamasis nuo pareikšto reikalavimo, teigė, jog pinigai jam buvo... 33. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šalių ginčą, įvertinęs... 34. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu,... 35. Kaip žinia, ieškinio pagrindas yra faktinio pobūdžio aplinkybės, o... 36. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad ieškovas savo reikalavimus... 37. Taigi, kaip minėta, įvertinęs šalių ginčą, teismas sprendė, kad kasos... 38. Byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas 2007 m. liepos 2 d. sudarė... 39. Jokios kitos sutartys, iš kurių šalims kiltų tarpusavio teisės ir... 40. Šalių sudaryta statybos techninės priežiūros sutartis gali būti... 41. Būtinosios atlygintinų paslaugų teikimo sutarties sąlygos yra vienos... 42. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių sudarytos sutarties... 43. Atsakovas, nesutikdamas su skundžiamu sprendimu, teigia, kad šalys žodžiu... 44. Teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip teisingai nurodo atsakovas, įstatymas... 45. Statybos techninės priežiūros sutarties sudarymo metu ieškovas ir... 46. Teisėjų kolegija pažymi, jog apeliacine tvarka nagrinėjant pirmiau... 47. Ieškovas gi, nors ir netinkamai kvalifikuodamas teisinius santykius... 48. Teisėjų kolegija pažymi, jog byloje nėra pateikta dokumentų,... 49. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad bylą nagrinėjant... 50. Taigi, nesant papildomo susitarimo dėl būtinosios atlygintinių paslaugų... 51. Kadangi 100 000 Lt atsakovui buvo sumokėti ne pagal statybos techninės... 52. Apibendrindama tai, kas pasakyta aukščiau, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 53. Dėl prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka... 54. CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad apeliacinis... 55. Apeliantas prašė jo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau šio... 56. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo... 57. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos... 58. Apeliantas atsakovas P. V. taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas,... 59. Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, iš jo ieškovui UAB „Klaipėdos... 60. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 61. Palikti Panevėžio apygardos teismo 2011 m. lapkričio 11 d. sprendimą... 62. Priteisti iš atsakovo P. V. (asmens kodas ( - )) ieškovo uždarosios akcinės...