Byla 2A-1126/2012

Dėl žalos atlyginimo, civilinė byla Nr. 2-392-425/2011. Teisėjų kolegija

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Gasiūnienės ir Rasos Gudžiūnienės (teisėjų kolegijos pirmininkė ir pranešėja) teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo likviduojamos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Ping fan“ ir atsakovo L. W. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2011 m. spalio 7 d. sprendimo, kuriuo iš dalies tenkintas ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Ping fan“ ieškinys atsakovams L. W. ir R. M. dėl žalos atlyginimo, civilinė byla Nr. 2-392-425/2011. Teisėjų kolegija

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovas, dublike patikslinęs reikalavimus, prašė priteisti solidariai iš atsakovų 31 888,16 Lt žalos atlyginimo ieškovo naudai bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, jog atsakovas L. W. laikotarpiu nuo 2008-11-20 iki 2009-05-04 dirbo UAB „Ping fan“ direktoriumi, nuo 2009-05-04 bendrovės direktore dirbo atsakovė R. M.. Iškėlus UAB „Ping fan“ bankroto bylą (2010-02-09), atsakovė R. M. neperdavė administratoriui bendrovės turto ir dokumentų. UAB „Ping fan“ balanso, patvirtinto 2009-12-31 dienai, duomenimis, UAB „Ping fan“ turėjo ilgalaikio turto už 8 375 Lt, 21 920 Lt pinigų ir pinigų ekvivalento, trumpalaikio turto už 4 500 Lt bei 938 Lt gautinų sumų (iš viso 35 733 Lt, kuriuos ieškovas reikalavo priteisti iš atsakovų ieškiniu). Dublike ieškovas sumažino reikalavimus 3 844,84 Lt suma, kadangi atsakovė R. M. perdavė ilgalaikio materialaus turto BUAB „Ping fan“ administratoriui už nurodytą sumą ir prašė priteisti solidariai iš atsakovų 31 888,16 Lt.

4Atsakovė R. M. ieškinį prašė tamesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad buvęs bendrovės direktorius atsakovas L. W. neperdavė R. M. jokio turto, pinigų, išskyrus pinigų likutį 1 785,60 Lt, kuriuos atsakovė panaudojo bendrovės veiklai ir prekių įsigijimui. Atsakovė teigia nežinanti iš kur atsirado ieškovo nurodomas 21 920 Lt piniginių lėšų likutis, nes atsakovė kasos netvarkė. UAB „Ping fan“ faktiniais vadovais buvo bendrovės vadovas L. W. ir akcininkė L. L., kuriems tenka pareiga ir atsakomybė už tinkamą bendrovės veiklos organizavimą, turto inventorizacijos atlikimą, priskaičiuotus kasos likučius, turto bei dokumentų perdavimą. Atsakovė R. M. teigė buvusi tik formali bendrovės vadovė.

5Atsakovas L. W. su ieškiniu nesutiko, motyvuodamas, kad UAB „Ping fan“ direktoriumi dirbo vos keletą mėnesių, t.y. nuo 2008-11-20 iki 2009-05-04. Teigė, kad dirbdamas direktoriumi savo veiksmais jokios žalos nei kreditoriams, nei bendrovei nepadarė. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad egzistuoja bent vienas iš DK 255 str. išvardintų atvejų, kai darbuotojas privalo atlyginti visą žalą, todėl taikytinas imperatyvus materialinės atsakomybės ribojimas – ne daugiau kaip 3 VDU, kaip numato DK 254 str. Ieškovas nenurodė kokius neteisėtus veiksmus atliko atsakovas L. W., ieškinyje nenurodyta nei viena sąlyga, reikalinga atsakomybei kilti. Norminiai aktai neįpareigoja atlikti grynųjų pinigų kasoje inventorizacijos ar įforminti pinigų priėmimo-perdavimo aktą priimant ir atleidžiant iš pareigų įmonės vadovą. Atsakovas teigė, kad bendrovės vadove tapus R. M., jai buvo perduoti tiek visi dokumentai, tiek turtas bei pinigai. Bylą nagrinėjant teismo posėdyje atsakovas L. W. prašė bylą nutraukti, kadangi Panevėžio apygardos teisme 2011 m. rugsėjo 12 d. priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-403-212/2011 (sprendimas neįsiteisėjęs), kuri yra tapati nagrinėjamai bylai, nes civilinėje byloje Nr. 2-403-212/2011 pareikšti reikalavimai buvusiems UAB „Ping fan“ įmonės vadovams atlyginti kreditorinius reikalavimus, kurie susidarė dėl laiku neiškeltos bankroto bylos, taigi, jie apima šioje civilinėje byloje reiškiamus reikalavimus atlyginti žalą už iššvaistytą turtą ir lėšas. Panevėžio apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-403-212/2011 ieškovo naudai priteista virš 92 000 Lt ir jeigu ir nagrinėjamoje byloje būtų priteista ieškovo prašoma suma, būtų antrą kartą priteisti pinigai, iš kurių būtų dengiami tie patys kreditoriniai reikalavimai. Išieškojus pirmoje civilinėje byloje visą sumą, nebeliktų kreditorinių reikalavimų ir šioje civilinėje byloje priteisti pinigai būtų nepagrįstas bankrutuojančios įmonės praturtėjimas.

6Bylą nagrinėjant Panevėžio apygardos teisme teismas nutarė byloje paskirti buhalterinę reviziją. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Panevėžio apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2011-06-23 Specialisto išvada Nr. 5-5/58 „Dėl UAB “Ping fan” ūkinės finansinės veiklos“ nustatyta:

1. bendrovėje nebuvo atlikta 2009 m. turto, atsargų, prekių, pinigų, skolų ir kt. materialinių vertybių inventorizacija;
2. UAB „Ping fan“ 2010-02-09 sudarytame balanse apskaitomi 21 920 Lt pinigai ir pinigų ekvivalentai neatitiko pirminių dokumentų,
3. bendrovė iš apskaitos registrų neteisingai perkėlė duomenis į 2010-02-09 (bankroto bylos iškėlimo dienai) sudarytą balansą.

7Iš Panevėžio apskrities VPK atlikto tyrimo baudžiamojoje byloje Nr.45-1-00595-09 nustatyta, kad UAB „Ping fan“ direktorė R. M. 2009-10-04 pranešė policijos komisariatui, kad iš restorano „Kinija“ pavogti visi baldai, akvariumas, paveikslai, marmurinės statulos, virtuvės įranga, gėrimai, kiti daiktai. Tyrimo metu liudytojų parodymais nustatyta, kad restorane buvusius daiktus išsivežė L. W. teisėtai, nes išvežti daiktai buvo sutarčių pagrindais perduoti UAB „Ping fan“ restoranui. 2010-02-04 nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Panevėžio apygardos teismas 2011 m. spalio 7 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš L. W. 21 876,45 Lt žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo 2010 m. rugsėjo 17 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo BUAB „Ping fan“ naudai, bylinėjimosi išlaidas: 656,00 Lt žyminio mokesčio bei 14,7 Lt teismo turėtų išlaidų procesiniams dokumentams įteikti, iš viso 580,00 Lt į valstybės biudžetą, o ieškinį atsakovės R. M. atžvilgiu atmetė.

10Teismas pripažino įrodytomis aplinkybes, kad atsakovui L. W. einant UAB „Ping fan“ direktoriaus pareigas, 2009-03-31 likutis kasoje buvo 29 974,41 Lt, kad iš šios sumos direktoriui L. W. 2009-03-31 buvo išduota 4 360,00 Lt, dienos pabaigoje likutis buvo 21 876,45 Lt. Atsakovė R. M. UAB „Ping fan“ direktoriaus pareigose pradėjo dirbti nuo 2009-05-04. Byloje nėra įrodymų, kad R. M. 2009-05-04 pradėjus eiti direktorės pareigas, buvęs direktorius L. W. būtų perdavęs naujai paskirtai direktorei R. M. UAB „Ping fan“ kasoje 2009-03-31 buvusį 21 876,45 Lt pinigų likutį ar šią sumą būtų panaudojęs įmonės interesams. Atsižvelgdamas į tai, teismas nurodė, kad byloje nustatyta, jog atsakovas nevykdė tinkamai jam pavestų pareigų, nesiėmė priemonių turto išsaugojimui ir teisingai jo apskaitai užtikrinti, todėl pažeidė savo, kaip įmonės vadovo pareigas, veikė priešingai įmonės interesams, tuo atliko neteisėtus veiksmus ir padarė žalą ne tik bendrovei, bet ir jos kreditoriams ir yra pakankamas pagrindas 21 876,45 Lt priteisti iš atsakovo L. W. ieškovo naudai.

11Teismas sprendė, kad ieškinys atsakovės R. M. atžvilgiu atmestinas, nes ieškovas nepateikė įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad atsakovė R. M. būtų pasisavinusi ar neperdavusi bankroto administratoriui kokio nors bendrovės turto, piniginių lėšų. Atsakovės R. M. 2010-02-09 bankroto bylos iškėlimo dienai sudarytas ir patvirtintas balansas, kuriame apskaityta nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų už 35 733 Lt, iš kurio: 8 375 Lt ilgalaikis turtas, 27 358 Lt trumpalaikis turtas, tarp kurio 21 920 Lt pinigai, negali būti pripažįstami kaip tinkamas įrodymas, kad realiai nurodytos lėšos buvo bendrovės dispozicijoje, nes byloje nėra įrodymų, kad šios lėšos buvo apskaitomos bendrovės kasoje, kituose pirminiuose dokumentuose ar perduotos atsakovei R. M., einant direktorės pareigas. 2010-02-09 Balanse nurodytus duomenis atsakovė R. M. įtraukė vadovaudamasi UAB „Visada laiku“ 2009 m. rugpjūčio mėnesį perduotų buhalterinių dokumentų duomenimis, kuriuose nurodytos sumos užfiksuotos pirminiuose buhalteriniuose dokumentuose atsakovui L. W. einant UAB „Ping fan“ direktoriaus pareigas iki 2009-03-31. Teismas darė išvadą, kad L. W., nors ir nebebūdamas formaliu administracijos vadovu, esmės buvo faktinis UAB „Ping fan“ vadovas, priėmęs sprendimą uždaryti UAB „Ping fan“ restoraną Panevėžyje, iš restorano išsivežęs buvusią įrangą ir produktus, dėl ko formaliai vadovei R. M. teko kreiptis į policijos komisariatą (baudžiamosios bylos Nr. 45-1-00595-09 medžiaga).

12Dėl civilinių bylų (šios ir Panevėžio apygardos teismo civilinės bylos Nr.2-403-212/2011) tapatumo teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje ieškovas BUAB „Ping fan“ bankroto administratorius ieškiniu siekia, kad iš bendrovės administracijos vadovų būtų priteista bendrovei padaryta žala, atsiradusi neperduodant balanse apskaityto turto bankroto administratoriui, o Panevėžio apygardos teismo civilinėje byloje Nr.2-403-212/2011 bankroto administratorius iš bendrovės administracijos vadovų prašė priteisti kreditoriams padarytą žalą, dėl savalaikio nesikreipimo į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

13III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

14Apeliaciniu skundu ieškovas likviduojama BUAB „Ping fan“ prašo Panevėžio apygardos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo reikalavimas, panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį patenkinti visiškai – priteisti iš atsakovų solidariai ieškovo naudai 31 888,16 Lt žalos atlyginimo, 5 procentų procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas, pagrįstai konstatavęs, kad bendrovės vadovai panaudojo ne bendrovės interesais 21 920 Lt pinigų, buvusių kasoje, neteisėtai nepasisakė, kodėl nepriteisė 9 968,16 Lt esančių duomenų neteisingumas byloje rašytiniais įrodymais nenuneigtas, todėl laikytina, kad šis turtas buvo neišsaugotas ir turi būti atlyginta jo vertė pagal apskaitytą balanse sumą.
2. Teismas nepagrįstai netaikė solidarios atsakovų atsakomybės. Tai, kad atsakovas L. W. neperdavė atsakovei R. M. nei materialinių vertybių, nei pinigų, neatleidžia R. M. nuo civilinės atsakomybės. Atsakovė, būdama įmonės administracijos vadove, turėjo pareigą patikrinti perimamą bendrovės apskaitoje apskaitytų materialinių vertybių: ilgalaikio ir trumpalaikio turto. Apskaitoje įmonės turtą ir lėšas, reikalauti jų iš buvusio įmonės vadovo. Pasyvus atsakovės elgesys laikytinas neteisėtu. Bendrovei žala dėl turto neišsaugojimo ir praradimo padaryta abiejų atsakovų veiksmais, nes vienas neperdavė turto, o kitas jo nepareikalavo.

15Apeliaciniu skundu atsakovas L. W. prašo Panevėžio apygardos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinys R. M. atžvilgiu ir patenkintas apelianto atžvilgiu, panaikinti ir ieškinį palikti nenagrinėtu CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, o jeigu teismas padarys išvadą, kad bylos nėra tapačios – priimti naują sprendimą ir ieškinį apelianto atžvilgiu atmesti ir tenkinti jį R. M. atžvilgiu. Taip pat prašo atidėti žyminio mokesčio dalies sumokėjimą ir bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

161. Teismo išvada, kad ši ir Panevėžio apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-403-212/2011 nėra tapačios, yra nepagrįsta. Abiejų bylų nagrinėjimo objektas – atsakingų asmenų atsakomybės apimtys ir gynybos būdas – kreditorių interesų patenkinimas yra tapatūs. Iškėlus dvi bylas, iš apelianto žalos atlyginimas buvo priteistas du kartus, vieną kartą – tiesiogiai kreditorių reikalavimams patenkinti, antrą kartą – įmonei, tačiau tam, kad tenkintų tuos pačius kreditorinius reikalavimus, nes bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesai iš esmės sutampa. Panevėžio apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-403-212/2011 patenkinus ieškinį ir priteisus visų bankroto byloje pareikštų kreditorinių reikalavimų patenkinimą, jokių nepatenkintų kreditorinių reikalavimų nelieka, todėl šioje nagrinėjamoje byloje priteista suma liktų kaip nepagrįstas bankrutuojančios bendrovės praturtėjimas. Atsižvelgiant į tai, teismas šioje byloje turėjo ieškinį palikti nenagrinėtu (CPK 296 str. 1 d. 4 p.).

172. Teismas, konstatavęs, kad atsakovas neįrodė, jog jo vadovavimo įmonei laikotarpiu kasoje buvusius 21 876,45 Lt jis būtų įmonei grąžinęs ar panaudojęs įmonės interesais, pažeidė įrodinėjimo priemonių leistinumo reikalavimus. Pirma, byloje esančiais duomenimis, 2009-04-01 – 2009-04-31, 2009-05-01 – 2009-05-31 tarpiniai balansai ir balansas už 2009 m., sudarytas bankroto bylos iškėlimo dienai, kuriuose užfiksuota, jog įmonės kasoje yra 21 876,45 Lt, pasirašyti R. M.. Tai patvirtina, kad R. M. perėmė kasos likutį ir ši aplinkybė nepaneigta leistinais įrodymais. Už apskaitos organizavimą atsako įmonės vadovas, už kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių laikymąsi atsako įmonės vadovas, vyr. buhalteris ir kasininkas. Antra, Norminiai teisės aktai neįpareigoja atlikti grynųjų pinigų kasoje inventorizacijos ar įforminti grynųjų pinigų priėmimo-perdavimo aktą, kai priimamas ir atleidžiamas iš pareigų įmonės vadovas. Trečia, R. M. nereiškė jokių pretenzijų, kad jai nėra perduoti kokie nors dokumentai ar apskaitytos vertybės, todėl jeigu jai kas nors nebuvo perduota ir ji nepareikalavo, laikytina, kad prisiėmė riziką dėl galimų nuostolių.

183. Teismo išvada, kad atsakovas buvo faktinis UAB „Ping fan“ vadovas neparemta byloje esančiais įrodymais. Tai, kad 2009 m. spalio pradžioje apeliantas išsivežė išnuomotus bendrovei daiktus, nepatvirtina, kad apeliantas buvo faktinis įmonės vadovas. Apeliantas neturėjo galimybių vadovauti įmonei, nes, nutraukęs darbo santykius su bendrove, iki faktinio įmonės bankroto buvo ne Lietuvoje. Tai patvirtina Lietuvos apeliaciniam teismui pateikiami UAB „Vanlifa“ Visuotinių akcininkų susirinkimų protokolai ir apelianto paso lapai.

194. Įstatymuose įtvirtinamas vadovo ir bendrovės santykių dualizmas: „vidiniuose“ santykiuose vadovas vertintinas kaip darbo teisinių santykių subjektas, o „išoriniuose“ – kaip bendrovės valdymo organas ir atstovas. Nagrinėjamu atveju reikalavimas atlyginti žalą kildintinas iš vidinių bendrovės ir vadovo santykių, todėl turėtų būti taikomos DK nuostatos, reglamentuojančios darbuotojų materialinę atsakomybę. Nesant įrodymų dėl visiškos materialinės atsakomybės (DK 255 str.) taikymo, taikytina ribota materialinė atsakomybė – ne daugiau 3 VDU (DK 254 str.).

205. Prašymą bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodine tvarka apeliantas motyvuoja tuo, kad taip būtų sudaryta galimybė pasisakyti dėl įrodymų vertinimo, be to, byloje nagrinėjamos aplinkybės yra reikšmingos formuojamai teismų praktikai.

21Atsiliepimu į ieškovo likviduojamos BUAB „Ping fan“ apeliacinį skundą atsakovė R. M. prašo ieškovo apeliacinį skundą jos atžvilgiu atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

221. Apeliacinio skundo argumentas, kad žala turi būti priteisiama solidariai ir iš atsakovės, atmestinas. Teismas pagrįstai nusprendė, kad atsakovės 2010-02-09 bankroto bylos iškėlimo dienai sudarytas ir patvirtintas balansas negali būti pripažįstamas kaip tinkamas įrodymas, nes byloje nėra kitų duomenų, kad 21 290 Lt suma buvo apskaitoma bendrovės kasoje, kituose priminiuose dokumentuose ar perduota R. M.. 2010-02-09 balanse nurodytus duomenis atsakovė surašė, vadovaudamasi UAB „Visada laiku“ ataskaita, kurioje buvo nustatyti buhalteriniai duomenys pagal pirminius buhalterinius dokumentus, sudarytus atsakovui L. W. einant UAB „Ping fan“ direktoriaus pareigas iki 2009-03-31. UAB „Visada laiku“ ataskaitą atsakovė gavo tik 2009-08-31, todėl negalėjo įtakoti įmonės rodiklių, nes 2009 m. spalio 3-4 dienomis atsakovui L. W. išsivežus restorano įrangą, įmonė faktiškai nutraukė veiklą.

232. Dėl apelianto argumento, kad teismas nepagrįstai nepasisakė, kodėl nepriteisė 9 968,16 Lt bendrovės apskaitoje apskaitytų materialinių vertybių: ilgalaikio ir trumpalaikio turto, pažymėtina, kad pagal byloje esančią 2011-06-23 specialisto išvadą Nr. 5-5/58 „Dėl UAB „Ping fan“ ūkinės finansinės veiklos“ įmonės ilgalaikį turtą sudarė programinė įranga ir displėjus, kuriuos atsakovė perdavė UAB „Ping fan“ bankroto administratoriui, o dėl trumpalaikio turto išvadoje nurodyta, kad tai yra akcininkų išvežtos prekės savo reikmėms ir šia suma padidintas bendrovės nuostolis ir šie duomenys neteisingai buvo perkelti į 2010-02-09 įmonės balansą.

24Atsiliepimu į ieškovo likviduojamos BUAB „Ping fan“ apeliacinį skundą atsakovas L. W. nurodo, jog palaiko apelianto prašymą panaikinti skundžiamą Panevėžio apygardos teismo 2011 m. spalio 7 d. sprendimą, tačiau apeliacinio skundo dalį, kuria prašoma žalą priteisti solidariai iš L. W. prašo atmesti kaip nepagrįstą ir priimti galutinį sprendimą, kuriuo ieškinį L. W. atžvilgiu atmesti. Atsiliepime nurodo, kad šiuo atveju negali būti taikoma solidari atsakomybė, nes tiek L. W., tiek R. M. administracijos vadovais dirbo apibrėžtą laikotarpį ir kiekvienas gali atsakyti tik už atitinkamu laikotarpiu padarytą žalą. L. W. negali būti laikomas atsakingu už tai, kad R. M. buhalteriniuose dokumentuose užfiksuotų pinigų nepanaudojo bendrovės interesais, o vėliau neperdavė bankroto administratoriui. Taip pat L. W. negali būti laikomas atsakingu už tai, kad R. M. neperdavė administratoriui ilgalaikio ir trumpalaikio turto, nes jis, nutraukęs darbo santykius su įmone, negalėjo atsakyti už įmonės turto priežiūrą ir išsaugojimą.

25Atsiliepimu į atsakovo L. W. apeliacinį skundą ieškovas likviduojama BUAB „Ping fan“ prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir tenkinti ieškovo apeliacinį skundą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

261. Atmestinas apelianto teiginys, kad ši ir Panevėžio apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-403-212/2011 yra tapačios. Abiejose bylose ieškiniai pareikšti skirtingu pagrindu, skirtingiems asmenims ir bylos turi būti nagrinėjamos pagal pareikštus atskirus reikalavimus.

272. Atsakovai yra solidariai atsakingi, nes yra abiejų jų kaltė ir nei vienas neįrodė, kad atliko visus nuo jų priklausančius veiksmus, kad išsaugotų bendrovės turtą.

28Atsiliepimu į atsakovo L. W. apeliacinį skundą atsakovė R. M. prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

291. Atmestinas apelianto teiginys, kad ši ir Panevėžio apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-403-212/2011 yra tapačios. Skirtinga šiose bylose pareikštų reikalavimų kilmė, t.y. Panevėžio apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-403-212/2011 reikalavimas kildinamas iš bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimo dalies padidėjimo, sąlygoto administracijos vadovų pavėluoto kreipimosi dėl bankroto bylos iškėlimo, o nagrinėjamoje byloje tai yra įmonės turto sumažėjimas ar praradimas. Įstatymais nėra draudžiama bankrutuojančiai įmonei turėti daugiau turto negu užtektų bankrutuojančios įmonės kreditoriams. Tokiu atveju bankrutuojanti įmonė, atsiskaičiusi su kreditoriais, likusį turtą grąžintų įmonės savininkams.

302. Atmestini apelianto argumentai dėl atsakovės R. M. atsakomybės. Byloje esantys įmonės balansai sudaryti remiantis UAB „Visada laiku“ pateiktas apskaitos duomenimis, kuriuose nurodytos sumos užfiksuotos pirminiuose buhalteriniuose dokumentuose atsakovui L. W. einant UAB „Ping fan“ direktoriaus pareigas iki 2009-03-31.

31IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

32Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1, 2 d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, tad byloje pagal apeliacinį skundą nagrinėjama, ar teismas teisėtai ir pagrįstai priteisė iš atsakovo L. W. – bankrutuojančios įmonės buvusio administracijos vadovo- žalos atlyginimą, taip pat, ar teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas atmesti reikalavimą priteisti dalį reikalauto žalos atlyginimo bei taikyti solidariąją atsakomybę abiejų atsakovų atžvilgiu. Taip pat, apeliacijos dalyką sudaro klausimas dėl ieškinių tapatumo kaip pagrindo ieškinį nagrinėjamoje byloje palikti nenagrinėtą.

33Dėl teismo posėdžio formos apeliacinės instancijos teisme

34Remiantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, 322 straipsniu (Lietuvos Respublikos 2011 m. birželio 21 d įstatymo Nr. XI-1480 redakcija), apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys savo procesiniuose dokumentuose gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas.

35Apeliantas L. W. prašymą bylą apeliacine tvarka nagrinėti žodinio proceso tvarka grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė ir nevertino atsakovų pateiktų įrodymų, todėl jiems turėtų būti sudaryta galimybė pasisakyti dėl įrodymų vertinimo, be to, byloje nagrinėjamos aplinkybės yra reikšmingos formuojamai teismų praktikai, nes nagrinėjamais klausimais nėra vieningų išaiškinimų, dėl to kyla būtinybė bylą išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme.

36Teisėjų kolegija pažymi, jog nepriklausomai nuo teismo posėdžio formos (žodinio ar rašytinio proceso tvarka) byla yra nagrinėjama, apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja iš esmės, t.y. taip, kaip įstatymas apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas (apimtis).

37Poreikis apeliacinėje instancijoje nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka gali kilti dėl to, kad pirmosios instancijos teismas tam tikrų faktinių aplinkybių nenustatė (neišsiaiškino), nors jos galėtų būti reikšmingos ginčo išsprendimui ir dėl to jas būtina nustatyti.

38Tai, kad pirmosios instancijos teismas, apelianto manymu, netinkamai įvertino įrodymus, nesuponuoja išvados dėl žodinio proceso būtinumo apeliacinės instancijos teisme; apeliacinės instancijos teismas pagal byloje esančius įrodymus (tame tarpe- dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus, duotus pirmosios instancijos teisme), turi galimybę nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, nepažeidė civilinio proceso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, ir tokiam vertinimui atlikti nėra būtinas žodinis nagrinėjimas. Juo labiau, žodinis nagrinėjimas nėra būtinas dėl teisės normų aiškinimo bei taikymo (teismų praktikos formavimo).

39Dėl pagrindo ieškinį palikti nenagrinėtą remiantis CPK 296 str. 1 d. 4 p.

40Pagal CPK 296 str. 1 d. 4 p., teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą, jeigu teisme nagrinėjamas ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Šios normos, kaip ir savo turiniu analogiškos normos, numatančios bylos nutraukimą, kai yra įsiteisėjęs teismo ar arbitražo sprendimas dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 293 str. 3 p.) esmė- neleistinumas pakartotinai ar paraleliai nagrinėti teisme analogiškas bylas.

41Kad būtų konstatuotas aptariamas pagrindas ieškinį palikti nenagrinėtą, turi būti nustatytas trijų ieškinio elementų tapatumas: ieškinio dalyko, ieškinio pagrindo bei ginčo šalių.

42Siekiant įsitikinti dėl šių ieškinio elementų tapatumo (netapatumo), apeliacinės instancijos teismas prijungė prie bylos ieškinio, kuris pareikštas Panevėžio apygardos teismui (civilinė byla Nr. 2-403-212/2011, Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėjamos bylos Nr. 2A-1035/2012), kopiją.

43Išanalizavus nagrinėjamos bylos ir bylos Nr. 2-1035/2012, ieškinius, konstatuotinas tik vieno iš nurodytų elementų tapatumas. Tai- ginčo šalys, būtent ieškovas BUAB ,,Ping Fan“ ir atsakovai L. W. ir R. M.. Kitų dviejų elementų sutapimo (tapatumo) nėra pagrindo pripažinti.

44Ieškinio dalykas yra ieškovo materialusis teisinis reikalavimas, adresuojamas atsakovui. Abiem atvejais ieškovas prašo priteisti iš atsakovų žalos atlyginimą. Tačiau nagrinėjamoje byloje prašoma priteisti įmonės turto (materialus bei nematerialus) vertinę išraišką, tuo tarpu byloje Nr. 2- prašoma priteisti žalą (nuostolius), kuriuos sudaro bankrutuojančios įmonės kreditorių pareikštų finansinių reikalavimų suma.

45Ieškinio pagrindas yra faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas reikalavimas (faktinis ieškinio pagrindas) bei teisiniai argumentai, kuriais ieškovas grindžia reiškiamą reikalavimą (teisinis ieškinio pagrindas). Nagrinėjamoje byloje atsakovams, kaip buvusiems įmonės vadovams, reikalavimas reiškiamas dėl to, kad jie neperdavė administratoriui įmonės turto (jo neišsaugojo, iššvaistė, pasisavino ir pan.); kitoje byloje ieškinio pagrindą sudaro aplinkybės, kad atsakovai žalą kreditoriams padarė laiku (kai įmonė tapo faktiškai nemoki) nesikreipdami į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

46Taigi, tiek ieškinio dalykas, tiek ieškinio pagrindas aptariamose bylose yra skirtingas ir nei aplinkybė, kad abiem atvejais reikalaujama žalos atlyginimo, nei tikslas, kurio siekiama šiais ieškiniais (kuo maksimaliau patenkinti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimus), nesuponuoja išvados dėl ieškinių tapatumo.

47Dėl ginčo teisiniam santykiui taikytinų materialinės teisės normų.

48Atsakovo L. W. apeliaciniame skunde pagrįstai nurodoma, kad atsižvelgiant į įstatymuose įtvirtintą vadovo ir bendrovės santykių dualizmą, „vidiniuose“ santykiuose vadovas vertintinas kaip darbo teisinių santykių subjektas, o „išoriniuose“ – kaip bendrovės valdymo organas ir atstovas. Šią aplinkybę ne kartą savo nutartyse yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009, 2009 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2009, kt.).

49Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. gruodžio 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2009, 2011 m,. gruodžio 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2011, išaiškino, kad tais atvejais, kai bendrovės vadovas padaro bendrovei žalos netinkamai organizuodamas kasdienę bendrovės veiklą, t. y. netinkamai atlikdamas savo kaip vadovo pareigas „vidiniuose“ santykiuose, tai dėl jo atsakomybės spręstina pagal darbo teisės normas.

50Dėl bendrovės vadovo materialinės atsakomybės apimties

51Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl bendrovės vadovo materialinės atsakomybės ribų, 2008 m. rugsėjo mėn. 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2008 (skelbta- Teismų praktika Nr. 30) yra išaiškinęs, jog darbuotojo visiška materialinė atsakomybė pagal DK 255 straipsnio 5 punktą atsiranda, jei žala padaryta kitokiu būdu ir kitokiam turtui, kai už ją visiška materialinė atsakomybė nustatyta specialiuosiuose įstatymuose. Žalos padarymas kitokiu būdu ir kitokiam turtui suprantama kaip kitoks negu DK numatytas žalos būdas ar jame numatytas turtas. Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnyje nustatyta, kad su bendrovės vadovu sudaroma darbo sutartis ir kad su juo gali būti sudaroma visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Tai sudaro pagrindą išvadai, kad bendrovės vadovui taikoma materialinė darbuotojo atsakomybė pagal bendrąsias DK nustatytas taisykles, papildomai taikant specialiuosius įstatymus. Jie taikomi tiek, kiek turtinės bendrovės vadovo atsakomybės klausimų nereglamentuoja DK (CK 1.1 straipsnio 3 dalis). Bendrovės vadovas yra vienasmenis bendrovės valdymo organas. Jam taikoma tokia pat atsakomybė, kaip juridinio asmens valdymo organo nariui, nes, būdamas vienasmenis valdymo organas, administracijos vadovas yra vienintelis valdymo organo narys, atliekantis visas jo funkcijas ir vykdantis jo uždavinius. Pagal ABĮ 37 straipsnio 9 dalies 1 punktą bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą (šiuo metu tokia pat nuostata įtvirtinta ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 1 punkte), o pagal 9 punktą (šiuo metu tokia pat nuostata įtvirtinta ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 11 punkte) – už kitų šiame ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose nustatytų pareigų vykdymą. Atitinkamai šių teisinių pareigų nevykdymas, padaręs žalos, sukelia bendrovės vadovo, kaip darbuotojo, materialinę atsakomybę. Pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį juridinio asmens organo nariui nustatyta visiška atsakomybė už padarytą žalą juridiniam asmeniui, išskyrus atvejus jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip. Atsižvelgdama į nurodytus išaiškinimus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija nurodė, kad pagal DK 255 straipsnio 5 punktą darbuotojui, kuris yra juridinio asmens valdymo organo narys, taikoma visiška materialinė atsakomybė, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip.

52Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad žalos atlyginimo iš atsakovų (taigi, ir apelianto L. W.) yra reikalaujama kaip iš valdymo organo nario. Atsakovas nėra pateikęs įrodymų, kad steigimo dokumentai ar darbo sutartis būtų numatę išlygą dėl įmonės administracijos vadovo materialinės atsakomybės ribojimo, todėl, remiantis DK 255 str. 5 p., CK 2.87 str. 7 d., įmonės vadovų atžvilgiu taikytina visiška materialinė atsakomybė. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog atsakovo apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, jog nagrinėjamu atveju remiantis DK 254 str., taikytina ribota materialinė atsakomybė (ne daugiau 3 VDU dydžio).

53Dėl solidariosios atsakomybės taikymo atsakovų atžvilgiu

54Ieškovo apeliaciniame skunde keliamas atsakovų L. W. ir R. M. solidariosios atsakomybės klausimas, prašant žalos atlyginimą priteisti iš atsakovų solidariai. Teisėjų kolegija pažymi, jog apeliaciniame skunde nėra nurodomi nei faktiniai, nei teisniai argumentai, kuriais remiantis būtų galima spręsti dėl pagrindo solidariajai atsakovų atsakomybei egzistavimo.

55Minėta, jog šiuo atveju byloje pareikštas reikalavimas dėl žalos, kurią, būdami įmonės administracijos vadovais, įmonei padarė atsakovai, atlyginimo, t.y. reikalavimas atlyginti žalą kildinamas iš bendrovės ir jos vadovų vidinių santykių. Taip pat, minėta, jog tokiu atveju atsakomybės sąlygos nustatomos remiantis DK normomis, subsidiariai taikant specialiuosius įstatymus tiek, kiek bendrovės vadovo turtinės atsakomybės klausimų nereglamentuoja DK (CK 1.1 straipsnio 3 dalis).

56DK normos nenumato darbuotojų solidariosios atsakomybės. Bendras civilinės teisinės atsakomybės principas taip pat yra tas, kad bendraskolių prievolė yra dalinė, išskyrus įstatymų ar šalių susitarimu nustatytus atvejus (CK 6.5 straipsnis). Šios taisyklės išimtis nustatyta CK 6.6 straipsnio 3 dalyje ir 6.279 straipsnio 1 dalyje – bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai.

57Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką, kad tais atvejais, kai atsakovų veiksmus ir žalą siejančio priežastinio ryšio pobūdis yra skirtingas, t. y. kai vieno atsakovo veiksmai buvo tiesioginė žalos atsiradimo priežastis, o kito veiksmai tik netiesiogiai turėjo įtakos žalai atsirasti, atsakovų atsakomybė yra dalinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2005, išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007).

58Taigi, solidarioji atsakomybė visų prima grindžiama veiksmų, kuriais padaroma žala, bendrumu. Nagrinėjamu atveju reikalavimas dėl solidariosios atsakomybės grindžiamas tuo, kad atsakovas L. W. neperdavė bendrovės turto, piniginių lėšų atsakovei R. M., o ši tapusi bendrovės direktore, jų neišreikalavo ir savo ruožtu neperdavė įmonės bankroto administratoriui. Taigi, ieškinyje nurodytos faktinės aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti apie atsakovų veiksmų bendrumą (kiekvieno iš jų veiksmai (neveikimas) yra atskiri, galimi išskirti bei identifikuoti).

59Vienoje iš kasacinės instancijos teismo nutarčių yra pasisakyta, kad solidarioji atsakomybė gali būti grindžiama ne tik bendrai padaryta žala, bet taip pat- tam tikru bendrumu, kuris egzistuoja ir kitų civilinės atsakomybės sąlygų atžvilgiu. Paprastai solidarioji atsakomybė deliktiniuose santykiuose taikoma tada, kai yra bent viena iš šių sąlygų: 1) asmenis sieja bendri veiksmai pasekmių atžvilgiu; 2) kai asmenis sieja bendri veiksmai neteisėtų veiksmų atžvilgiu, t. y. šiuo atveju solidarioji atsakomybė galima, net jei neteisėtai veikęs asmuo tiesiogiai nepadaro žalos, bet žino apie tiesiogiai žalą padariusio asmens veiksmų neteisėtumą; 3) kai asmenys, nors tiesiogiai ir nepadaro žalos, bet prisideda prie jos kurstymo, inicijavimo ar provokacijos, t. y. kai iš esmės juos sieja bendra kaltė, nesvarbu, tai padaryta tyčia ar dėl neatsargumo; 4) kai asmenų nesieja bendri neteisėti veiksmai ir jie vienas apie kitą nežino, bet padaro žalos, ir neįmanoma nustatyti, kiek vienas ar kitas prisidėjo prie tos žalos atsiradimo, arba žala atsirado tik dėl jų abiejų veiksmų; 5) kai pareiga atlyginti žalą atsiranda skirtingu pagrindu (pvz., sutartinės ir deliktinės atsakomybės pagrindais); 6) kai žalą padaro asmuo, o kitas asmuo yra atsakingas už šio asmens veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-59/2008).

60Pagal nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes nėra pagrindo konstatuoti, jog egzistuoja aptartos sąlygos atsakovų solidariajai atsakomybei kilti. Nors abu atsakovai buvo bendrovės administracijos vadovai, jie šias pareigas vykdė skirtingais laikotarpiais. Ieškovo nurodomi kiekvieno iš atsakovų veiksmai, kuriais bendrovei padaryta žala, nėra bendri. Taip pat, šiuo atveju yra galimybė nustatyti kiek kiekvienas iš atsakovų galimai prisidėjo prie žalos atsiradimo. Reikalavimas abiems atsakovams reiškiamas tuo pačiu pagrindu (įmonės vadovo, kaip darbuotojo materialinės atsakomybė). Nei vienas iš atsakovų nėra atsakingas už kito atsakovo veiksmus. Dėl išdėstyto, nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškovo apeliacinio skundo prašymą žalos atlyginimą priteisti iš atsakovų solidariai.

61Dėl bendrovės vadovo (vadovų) materialinės atsakomybės sąlygų

62Pagal DK 245 str., materialinė atsakomybė atsiranda dėl teisės pažeidimo, kuriuo vienas darbo santykio subjektas padaro žalą kitam subjektui, neatlikdamas savo darbo pareigų arba netinkamai jas atlikdamas.

63Materialinės atsakomybės sąlygas nustato darbo įstatymai – DK ir kiti darbo įstatymai, o CK nuostatos taikomos papildomai (DK 4 straipsnio 11 punktas, CK 1.1 straipsnio 3 dalis).

64Remiantis DK 246 str., materialinė atsakomybė atsiranda, kai yra visos šios sąlygos: 1) padaroma žala; 2) žala padaroma neteisėta veika; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; 4) yra pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėjas ir nukentėjusioji šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo santykiais; 6) žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla.

65Bendrovės vadovui materialinė atsakomybė be sąlygų, išvardintų DK 246 straipsnyje, atsiranda taip pat pagal sąlygas, kurios nustatytos ABĮ 37 straipsnyje, CK 2.87 straipsnyje ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat įmonės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose. Materialinės darbuotojo atsakomybės taikymo ypatumai yra tai, kad sąlygas turi įrodyti darbdavys, nes darbuotojo kaltės prezumpcija išvardytuose įstatymuose nenustatyta. Skolininko kaltės prezumpcija civilinėje atsakomybėje yra išimtis iš bendrojo sąžiningumo principo, todėl pagal analogiją netaikoma, o DK darbuotojo materialiąją atsakomybę reglamentuoja kaip taikomą už kaltą pažeidėjo veiką (DK 246 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. rugsėjo mėn. 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2008).

66Žala kaip darbuotojo materialinės atsakomybės sąlyga pagal DK 246 straipsnio 1 punktą gali pasireikšti DK 253 straipsnyje išvardytais atvejais ar kai ji padaryta ir kitokiu būdu ar kitokiam turtui, kai už ją visiška materialinė atsakomybė nustatyta specialiuosiuose įstatymuose (DK 255 straipsnio 5 punktas).

67Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. lapkričio 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2006 yra nurodęs, jog įmonės vadovų ir jos dalyvių neteisėtais veiksmais padarytos žalos įstatymai nepreziumuoja. Žalos padarymo faktą privalo įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis). Administracijos vadovas atsako už įstatymų pažeidimus tada, kada šiais veiksmais padaroma žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. rugsėjo mėn. 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2008).

68Būtina darbuotojo materialinės atsakomybės sąlyga yra ta, kad žala padaroma neteisėta veika (DK 246 straipsnio 2 punktas). Neteisėta veika kaip materialinės atsakomybės sąlyga yra suprantama kaip teisinės pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas. Darbuotojo teisinė pareiga yra tinkamai vykdyti darbo pareigas. Jas nustato įstatymai, kiti teisės aktai, įmonės dokumentai. Bendrovės administracijos vadovo darbo pareigas ir jų turinį nustato DK, ABĮ, CK, kiti įstatymai, bendrovės įstatai, administracijos vadovo pareiginiai nuostatai. Pagal CK 2.87 straipsnį juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu privalo veikti sąžiningai ir protingai. ABĮ 19 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais. Faktinę aplinkybę, kad bendrovės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, t.y. pažeidė teisinę pareigą nedaryti bendrovei nuostolių, privalo įrodyti bendrovė (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. rugsėjo mėn. 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2008).

69Priežastinio ryšio egzistavimas suprantamas kaip nuostolių sąsajumas su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų prigimtį gali būti laikomi veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Tai reiškia, jog teismas turi nustatyti faktinį (ar žala būtų atsiradusi, jeigu nebūtų neteisėtų veiksmų) ir teisinį priežastinį ryšį (ar žala teisiškai nėra pernelyg nutolusi nuo neteisėto veiksmo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-518/2006).

70Apibendrinant išdėstytą, konstatuotina, jog darbuotojo materialinės atsakomybės sąlygos yra iš esmės analogiškos, kaip ir bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos (CK 6.246-6.249), tačiau papildomai būtina nustatyti, jog pažeidėjas ir nukentėjusioji šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo santykiais bei, kad žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla. Tačiau, skirtingai nuo civilinės atsakomybės, kurioje viena iš sąlygų (kaltė) yra preziumuojama, visų darbuotojo materialinės atsakomybės sąlygų egzistavimą privalo įrodyti darbdavys (šiuo atveju- ieškovas).

71Byloje iš esmės nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių, kad atsakovai L. W. ir R. M. buvo susiję darbo santykiais su ieškovu UAB ,,Ping fan“: L. W. įmonės direktoriumi dirbo nuo 2008 m. lapkričio 7 d. iki 2009 m. gegužės 4 d; atsakovė R. M.- nuo 2009 m. gegužės 4 d. iki 2010 m. kovo 24 d.

72Dėl kiekvieno iš atsakovų veiksmų neteisėtumo kaip materialinės atsakomybės pagrindo

73Ieškovas savo procesiniuose dokumentuose (ieškinyje, dublike, apeliaciniame skunde) nurodo, kad atsakovų neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, jog jie neišsaugojo įmonės balanse nurodyto turto ir šio turto neperdavė įmonės bankroto administratoriui. Atsakovės R. M. veiksmų neteisėtumas grindžiamas taip pat ir tuo, jog buvusiam įmonės direktoriui (atsakovui L. W.) neperdavus balanse apskaityto turto R. M., ši nesiėmė teisnių veiksmų šį turtą išreikalauti.

74Remiantis ABĮ 37 straipsnio 12 d. bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą (1 punktas); metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir bendrovės metinio pranešimo parengimą (2 punktas); bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių asmenų registro tvarkytojui (nuo 2012-03-01- 6 punktas, atsakovų vadovavimo bendrovei laikotarpiu- 5 punktas); kitų šiame ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą (nuo 2012-03-01- 11 punktas, atsakovų vadovavimo bendrovei laikotarpiu- 10 punktas).

75Minėta, kad įmonės administracijos vadovo, kaip juridinio asmens organo nario pareigas nustato CK 2.87 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai. Jis privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams (aptariamo straipsnio 3 dalis). Negali painioti juridinio asmens turto su savo turtu arba naudoti jį ar informaciją, kurią jis gauna būdamas juridinio asmens organo nariu, asmeninei naudai ar naudai trečiajam asmeniui gauti be juridinio asmens dalyvių sutikimo (4 dalis).

76Taigi, laikotarpiu nuo 2008 m. lapkričio 7 d. iki 2009 m. gegužės 4 d. už bendrovės veiklos organizavimą, finansinę atskaitomybę, bendrovės dokumentų bei duomenų pateikimą juridinių asmenų registrui ir kitų teisės aktuose numatytų pareigų vykdymą buvo atsakingas L. W.; atitinkamai, laikotarpiu nuo 2009 m. gegužės 4 d. iki 2010 m. kovo 24 d. visos šios pareigos bei atsakomybė teko R. M.. Šiuo aspektu pažymėtina, jog keičiantis įmonės administracijos vadovui, pareiga tinkamai pasirengti tiek dokumentų, tiek turto perdavimui, atlikti perdavimą, tenka tam asmeniui, kuris tuo metu vykdo administracijos vadovo pareigas. Priešinga situacija prieštarautų elementariai logikai: asmuo, kuris nėra įmonės vadovas, negali paruošti dokumentų bei turto perdavimui, nes valdingų įgaliojimų įmonėje jis tuo metu dar neturi; kita vertus, jis negali perimti (pririmti savo atsakomybėn) to, kas jam nėra perduodama. Ieškovas nurodė, kad po įmonės bankroto bylos iškėlimo ir įmonės dokumentų perdavimo administratoriui, dokumento, kuriuo būtų įformintas turto perdavimas iš administracijos vadovo L. W. naujajai direktorei R. M., nėra rasta. Atsakovė R. M. tvirtina, kad joks turto, dokumentų perdavimas- priėmimas jai pradedant eiti direktorės pareigas, nebuvo atliekamas, nebuvo atlikta ir turto inventorizacija (1 t., b.l. 143). Atsakovas L. W. teismo posėdyje teigė priešingai- kad viskas turėjo būti perduota teisingai ir tvarkingai (1 t., b.l. 144).

77Atsakovo L. W. apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, jog teisės aktai nenustato pareigos atlikti inventorizaciją, keičiantis įmonės administracijos vadovui. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. balandžio 17 d. nutarimu Nr. 370 buvo patvirtintos Inventorizacijos taisyklės (toliau tekste- Taisyklės), reglamentuojančios ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų inventorizaciją (Taisyklių 1 punktas). Remiantis Taisyklių 5 punktu, visas įmonės turtas turi būti inventorizuojamas keičiantis materialiai atsakingiems asmenims. Minėta, jog bendrovės vadovas, nepriklausomai nuo to, ar su juo buvo pasirašyta visiškos materialinės atsakomybės sutartis, yra materialiai atsakingas asmuo, todėl jam keičiantis, turto inventorizacija privalo būti atlikta ir, remiantis Taisyklių 9 punktu, už inventorizacijos organizavimą ir atlikimą laiku, inventorizavimo duomenų išsaugojimą, sutikrinimo žiniaraščiuose nustatytų trūkumų išieškojimą, kartu su vyriausiuoju buhalteriu (buhalteriu) – teisingų inventorizacijos rezultatų, neišieškotų trūkumų ir pertekliaus įtraukimą į buhalterinę apskaitą, įstatymų nustatyta tvarka atsako įmonės vadovas. Tai patvirtina ankstesniąją išvadą, kad turto inventorizaciją, keičiantis įmonės vadovui, turėjo organizuoti tuo metu įmonės vadovo pareigas einantis asmuo (nagrinėjamu atveju- atsakovas L. W.).

78Byloje kilo ginčas dėl aplinkybės, ar keičiantis įmonės vadovams, R. M. buvo perduotas įmonės balanse apskaitytas turtas- 8 375 Lt vertės ilgalaikis turtas, 21 920 Lt pinigų ir pinigų ekvivalento, 4 500 Lt vertės trumpalaikis turtas bei duomenys apie 938 Lt gautinų sumų.

79Pagal bendrąją įrodymų pareigos paskirstymo taisyklę, įrodinėja tas, kuris remiasi tam tikromis aplinkybėmis (CPK 178 str.). Kai teisės aktai tam tikram asmeniui numato pareigą atlikti tam tikrus veiksmus, tačiau tie veiksmai nėra atlikti (tinkamai įforminti), įrodinėjimo pareiga kad veiksmai buvo atlikti, persikelia tam asmeniui, kuris turėjo pareigą atlikti veiksmus, o ne tam, kuris teigia, jog tokie veiksmai nebuvo atlikti. Neatlikus turto inventorizacijos bei įmonės turto perdavimo naujam vadovui, kilus ginčui dėl aplinkybės, koks turtas realiai buvo perduotas, pareiga įrodyti, jog tam tikrą turtą perdavė, tenka tam asmeniui, kuris atitinkamai turėjo organizuoti inventorizaciją ir turto perdavimą (CPK 178 str.), o ne tam asmeniui, kuris neigia, jog toks perdavimas buvo. Nagrinėjamu atveju pareiga įrodyti, kad visą balanse apskaitytą turtą, lėšas bei dokumentus apie gautiną turtą (lėšas) perdavė naujai paskirtai įmonės vadovei R. M., tenka turėjusiam organizuoti perdavimą atsakovui L. W.. Dėl to pripažįstamas nepagrįstu atsakovo apeliacinio skundo argumentas, kad teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą ir kad atsakovė R. M. privalėjo įrodyti, kad turtas jai nebuvo perduotas.

80Atsakovė R. M. pripažino aplinkybę, jog tam tikras turtas (kasos aparatas su kompiuterine sistema), buvęs įmonėje, jai buvo perduotas faktiškai, t.y. liko įmonėje, jai pradėjus eiti įmonės vadovės pareigas (1 t., b.l. 143). Tačiau ji kategoriškai neigia aplinkybę, kad jai buvo perduotas piniginių lėšų likutis 21 920 Lt bei dar koks nors turtas. Aplinkybę, jog šios piniginės lėšos R. M. nebuvo perduotos, patvirtina ne tik tai, kad atsakovas L. W. nepateikė jokių įrodymų apie šių pinigų perdavimą bei tai, kad atsakovė R. M. neigia tokį perdavimą buvus, tačiau ir faktinė aplinkybė, kad kasos knygoje jau 2009-04-01 jokio piniginių lėšų likučio nėra, nors dar 2009 m. kovo 31 d. piniginių lėšų likutis kasoje buvo 21876,45 Lt (1 t., b.l. 130), kas konstatuota ir buhalterinės ekspertizės akte. Tiek 2009 m. kovo 31 d., tiek balandžio 1 d. įmonės vadovu buvo L. W., todėl būtent jis yra atsakingas už šių lėšų trūkumą įmonėje.

81Remiantis jau minėtų Taisyklių 3 punktu, įmonės privalo inventorizuoti ilgalaikį materialųjį ir nematerialųjį turtą, biologinį turtą, žaliavas, medžiagas, prekes, pagamintą produkciją, nebaigtą gamybą, nebaigtus remonto darbus, nebaigtą statybą, nebaigtus mokslo tiriamuosius darbus ir kitas atsargas, investicijas, vertybinius popierius, grynuosius pinigus, gautinas skolas, mokėtinas skolas ne rečiau kaip kartą per metus prieš metinių finansinių ataskaitų sudarymą. Byloje nustatyta, kad pateikdama 2009 m. įmonės finansinę atskaitomybę, atsakovė R. M., kuri tuo metu buvo įmonės vadovė, neorganizavo inventorizacijos, o į balansą buvo perkelti duomenys iš ankstesniojo balanso. Tokie atsakovės veiksmai (teisės aktuose numatytos pareigos nevykdymas) yra neteisėti, tačiau veiksmų neteisėtumas yra pagrindas materialinei atsakomybei kilti, jeigu dėl šių veiksmų yra padaryta žala įmonei. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad žala įmonei buvo padaryta dėl šių atsakovės neteisėtų veiksmų, t.y. dėl neteisingo balanso sudarymo.

82CK 2.87 straipsnyje, ABĮ 19 straipsnyje ir kituose įstatymuose nustatytų pareigų pažeidimas kaip pagrindas turtinei atsakomybei konstatuojamas tada, jeigu dėl pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo padaryta žala. Remiantis DK 253 straipsniu, darbuotojas privalo atlyginti materialinę žalą, atsiradusią dėl turto netekimo ar jo vertės sumažėjimo, sugadinimo (sužalojimo); medžiagų pereikvojimo; baudų ir kompensacinių išmokų, kurias darbdavys turėjo sumokėti dėl darbuotojo kaltės; išlaidų, susidariusios dėl sugadintų daiktų; netinkamo materialinių vertybių saugojimo; netinkamos materialinių ar piniginių vertybių apskaitos; to, kad nesiimta priemonių užkirsti kelią blogai produkcijai išleisti, materialinėms ar piniginėms vertybėms grobti; kitokių darbo tvarkos taisyklių, pareiginių ar kitų instrukcijų pažeidimo. Tai yra, žala darbo teisėje suprantama kaip darbdavio patirti nuostoliai dėl to, kad darbuotojas neatliko ar netinkamai atliko savo darbo pareigas. Darbo pareigų pažeidimas (nagrinėjamu atveju- inventorizacijos neatlikimas prieš metinės atskaitomybės dokumentų rengimą, neteisingas balanso sudarymas), jeigu dėl to įmonė nepatyrė nuostolių, negali būti pagrindu materialinei atsakomybei kilti. Atsakovė R. M. už neteisingų finansinės atskaitomybės duomenų pateikimą materialiai galėtų būti atsakinga tokiu atveju, jeigu dėl šios priežasties (neteisingų duomenų pateikimo) įmonei būtų skiriamos tam tikros finansinės sankcijos, tačiau nagrinėjamoje byloje tokių duomenų nėra.

83Vertinant ar yra pagrindas R. M. materialinei atsakomybei dėl to, kad ji, tapusi įmonės direktore, neišreikalavo įmonės balanse atspindėto piniginių lėšų kasoje likučio iš buvusio vadovo L. W., pažymėtina, jog pagal pirminius buhalterinius dokumentus, grynųjų pinigų likučio įmonės kasoje bei pirminiuose finansiniuose dokumentuose, pradedant jai eiti įmonės vadovo pareigas, nebuvo (jau minėti kasos knygos duomenys bei buhalterinės ekspertizės aktas), todėl, viena vertus, ji neprisiėmė teisinės atsakomybės už šias pinigines lėšas, kita vertus, neturėjo pagrindo reikalauti šių lėšų iš įmonės vadovo, kurio vadovavimo metu atitinkamos lėšos buvo panaudotos ar neišsaugotos.

84Remdamasi šiais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, jog ieškovas neįrodė atsakovės R. M. materialinės atsakomybės sąlygų egzistavimo, kiek tai susiję su grynųjų pinigų neišsaugojimu bei neperdavimu įmonės administratoriui, o būtent, kad dėl atsakovės veiksmų (veikimo, neveikimo) įmonei buvo padaryta žala bei, kad tarp atsakovės neteisėtų veiksmų (turto inventorizacijos neatlikimo prieš metinės finansinės atskaitomybės sudarymą) ir žalos įmonei egzistuoja teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys. Atsižvelgdama į tai, kolegija pripažįsta nepagrįstais tiek ieškovo BUAB ,,Ping fan“, tiek atsakovo L. W. apeliacinių skundų argumentus dėl atsakovės R. M. materialinės atsakomybės sąlygų egzistavimo, kiek tai susiję su piniginėmis lėšomis, apskaitytomis įmonės balanse.

85Be aptartų piniginių lėšų, įmonės balanso bankroto bylos iškėlimo dienai duomenimis, UAB „Ping fan“ turėjo ilgalaikio turto už 8 375 Lt, trumpalaikio turto už 4 500 Lt bei 938 Lt gautinų sumų. Įmonės administratorius nurodė, kad atsakovė R. M. perdavė kasos aparatą, dėl to pradinius reikalavimus sumažino šio turto verte- 3844,84 Lt. Nurodydamas tokią turto vertę, ieškovas vadovaujasi 2009-01-01- 2009-003-31 sąskaitų apyvarta, kur skiltyje ,,kitas materialus turtas“ (sąskaitų apyvartoje yra prierašas ranka ,,kasos apartas“) nurodoma likutinė šio turto vertė 2009-03-31 3844,84 Lt (1 t., b.l. 5). Tačiau pažymėtina, kad 2010-04-12 ilgalaikio turto perdavimo akte (1 t., b.l. 42), nurodyta, jog administratoriui buvo perduotas ne kasos apartas, o kasos aparato sistema. Atsakovė R. M. tvirtina, kad šią sistemą sudarė ne tik kasos apartas (displėjus), bet ir programinė įranga. Jau minėta sąskaitų apyvarta patvirtina aplinkybę, kad programinė įranga buvo apskaitoma grafoje ,,ilgalaikis turtas“ kaip nematerialus turtas, kurio vertė 2009-03-31 buvo nurodoma 9997,70 Lt. Remiantis 2011-06-23 ekspertizės akte (specialisto išvadoje Nr. 5-5/58 „Dėl UAB „Ping fan“ ūkinės finansinės veiklos“) pagal bedrovės dokumentus ir registrus, didžiosios knygos sąskaitų likučių duomenis, 2010-02-09 įmonės ilgalaikį turtą sudarė programinė įranga, kurios vertė 7691 bei displėjus POS ST-05 su ST-05FB, kurio vertė 684 Lt. Bendra programinės įrangos ir displėjaus vertė ir sudaro balanse atspindėtą 8375 Lt sumą. Ieškovas nepateikė į bylą jokių įrodymų, kad 2010-04-12 ilgalaikio turto perdavimo aktu jam nebuvo perduota programinė įranga kaip kasos aparato sistemos dalis, t.y. neįrodė, kad bendrovei buvo padaryta žala neperduodant kokio nors ilgalaikio turto (CPK 178 str.), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį šioje dalyje atmetė.

86Minėta, kad tiek žalos padarymo faktą, kaip atsakovų materialinės atsakomybės sąlygą, tiek jų veiksmų neteisėtumą, turi įrodyti ieškovas. Reikalaudamas priteisti iš atsakovų 4500 Lt už trumpalaikio turto neišsaugojimą bei neperdavimą administratoriui, ieškovas remiasi balanso, parengto 2010 m. vasario 09 dienai, duomenimis. Tačiau, kaip yra nurodoma jau minėtame 2011-06-23 ekspertizės akte (specialisto išvadoje Nr. 5-5/58 „Dėl UAB „Ping fan“ ūkinės finansinės veiklos“), bendrovė iš apskaitos registrų į balansą neteisingai perkėlė duomenis apie trumpalaikį turtą. Dėl įmonės turto vagystės pagal R. M. pareiškimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Šis tyrimas buvo nutrauktas, ikiteisminio tyrimo institucijoms konstatavus, kad restorane buvusius daiktus išsivežė L. W. teisėtai, nes išvežti daiktai priklausė L. W. ir buvo perduoti bendrovei naudotis sutarčių pagrindu. Taigi, šiuo atveju nėra teisinio pagrindo konstatuoti atsakovo L. W. veiksmų neteisėtumą bei žalos padarymo faktą bendrovei. Taip pat byloje nėra įrodymų apie kokius nors neteisėtus atsakovės R. M. veiksmus bendrovės trumpalaikio turto atžvilgiu, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog ir šioje reikalavimo dalyje ieškinys buvo atmestas pagrįstai.

87Tiek ieškovo, tiek atsakovo apeliaciniuose skunduose keliamas įmonės balanso, kaip įrodinėjimo priemonės, reikšmės klausimas, nurodant, kad įmonės balansą bankroto bylos iškėlimo dienai pasirašė R. M., kas esą patvirtina ir aplinkybę, kad balanse nurodytas turtas bendrovėje buvo ir buvo neišsaugotas (ieškovo argumentas) ir aplinkybę, kad visas į balansą įtrauktas turtas buvo perduotas atsakovei R. M. (atsakovo argumentas). Remiantis CPK 197 str., įmonės balansas yra paprastas rašytinis įrodymas, jis neatitinka CPK 197 str. 2 d. nustatytų oficialiems rašytiniams įrodymams keliamų reikalavimų, todėl ieškovo apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad jame esantys duomenys galėtų būti paneigiami tik rašytiniais įrodymais. Kita vertus, negalima sutikti su argumentu, kad byloje nėra jokių įrodymų, išskyrus liudytojos A. K. parodymus, kad balanse neteisingai buvo atspindėti duomenys apie įmonės turtą. Šią aplinkybę patvirtina ir jau minėtas ekspertizės aktas (CPK 218 str.) ir pirminiai įmonės apskaitos dokumentai, tiek esantys byloje, tiek tirti atliekant buhalterinę ekspertizę. Taip pat, jau minėta, kad atsakovui turėjus pareigą organizuoti įmonės turto bei piniginių lėšų perdavimą naujai direktorei ir to nepadarius, bei nesant įrodymų apie piniginių lėšų perdavimą atsakovei R. M., įmonės balansas, nors ir jos pasirašytas, nevertintinas kaip pakankamas įrodymas, kad realiai grynųjų pinigų likutis buvo perduotas. Dėl to nėra pagrindo pripažinti pagrįstais apeliantų argumentus dėl įmonės balanso, kaip įrodymo, neteisingo vertinimo.

88Dėl bylinėjimosi išlaidų

89Atsakovas L. W., paduodamas apeliacinį skundą, yra sumokėjęs tik dalį- 200 Lt žyminio mokesčio, kitos dalies (456 Lt) žyminio mokesčio mokėjimas Panevėžio apygardos teismo 2011 m. lapkričio 8 d. nutartimi jam yra atidėtas iki bylos išnagrinėjimo apeliacinėje instancijoje (2t., b.l. 206). Kadangi atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, iš atsakovo L. W. priteisiamas žyminis mokestis, kurio mokėjimas buvo atidėtas (CPK 84, 93, 96 str.).

90Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

91Panevėžio apygardos teismo 2011 m. spalio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

92Priteisti iš atsakovo L. W. (asmens kodas ( - ) į Lietuvos valstybės biudžetą 456 Lt (keturis šimtus penkiasdešimt šešis litus) žyminio mokesčio.