Byla 2A-1063-464/2019

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Danguolės Martinavičienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės bankrutavusios viešosios įstaigos ,,Sportas visiems – Šiaulių regionas 2012“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gegužės 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-227-856/2019 pagal ieškovės bankrutavusios viešosios įstaigos ,,Sportas visiems – Šiaulių regionas 2012” ieškinį atsakovams K. P., bankrutavusiai viešajai įstaigai „Šiaulių regiono plėtros agentūra“, Šiaulių miesto savivaldybės administracijai, Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmams, Šiaulių pramoninkų asociacijai, Nacionalinei regionų plėtros agentūrai, Akmenės rajono savivaldybės administracijai, Joniškio rajono savivaldybės administracijai, Kelmės rajono savivaldybės administracijai, Pakruojo rajono savivaldybės administracijai, Radviliškio rajono savivaldybės administracijai, Šiaulių rajono savivaldybės administracijai dėl žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovė BVšĮ ,,Sportas visiems – Šiaulių regionas 2012“ kreipėsi į teismą su ieškiniu (t. 1, b. l. 2-7), kuriame prašė priteisti solidariai iš atsakovų K. P. ir VšĮ „Šiaulių regiono plėtros agentūra“ 61 610,13 Eur, o iš atsakovės VšĮ „Šiaulių regiono plėtros agentūra“ – 12 482,29 Eur žalos atlyginimą.

82.

9Ieškovės reikalavimai buvo grindžiami Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 8 straipsnio 1 ir 4 dalimis, numatančiomis, kad tuo atveju, kai įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais), tai įmonės vadovas, savininkas privalo pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, o to nepadarius – įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Ieškovės teigimu, atsakovai, buvęs įmonės vadovas ir jos savininkė, laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl turi atlyginti dėl to atsiradusią žalą – padidėjusius nuo nemokumo atsiradimo momento (2013-01-01) iki bankroto bylos jai iškėlimo (2014-02-11) kreditorių finansinius reikalavimus.

103.

11Šiaulių apygardos teismas 2017-05-12 sprendimu (t. 5, b. l. 177–186) ieškovės BVšĮ ,,Sportas visiems – Šiaulių regionas 2012“ ieškinį patenkino ir priteisė solidariai iš atsakovo K. P. ir atsakovės VšĮ „Šiaulių regiono plėtros agentūra“ 61 610,13 Eur, o iš atsakovės VšĮ „Šiaulių regiono plėtros agentūra“ – 12 482,29 Eur žalos atlyginimą

124.

13Lietuvos apeliacinis teismas 2018-05-04 nutartimi (t. 6, b. l. 69–77) panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria ieškovei iš atsakovų solidariai buvo priteista kaip žalos atlyginimas 61 610,13 Eur (kita teismo sprendimo dalis apeliaciniu skundu nebuvo skundžiama), ir šią bylos dalį perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad tiek buvusiam vadovui, tiek savininkei pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsirado ne ieškovės įvardijamu momentu (2013-01-01), o 2013-11-15, nes šiuo konkrečiu atveju bankroto bylos iškėlimo iniciavimo procesas užtruko dėl ieškovės savininkės VšĮ „Šiaulių regiono plėtros agentūra“ dalininkų svarstomos galimybės skirti papildomą finansavimą ieškovės kreditorių finansiniams reikalavimams padengti. Apeliacinės instancijos teismas pagal ieškovės pateiktus duomenis negalėjo nustatyti, kurie kreditorių reikalavimai yra atsiradę nuo pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo atsiradimo momento (2013-11-15), taip pat nurodė vertinti, ar bankroto administratorė pagrįstai prašo atlyginti kaip žalą ir tų kreditorių, kurie bankroto byloje finansinių reikalavimų nepareiškė, finansinių reikalavimų padidėjimą, administratorės du kartus prašomas priteisti jos darbuotojų išlaikymo išlaidas.

145.

15Ieškovė BVšĮ ,,Sportas visiems – Šiaulių regionas 2012“, 2018-09-26 patikslinusi savo ieškinį (t. 7, b. l. 1–8), prašo:

165.1.

17priteisti solidariai iš atsakovų K. P. ir BVšĮ ,,Šiaulių regiono plėtros agentūra“ 1 932,02 Eur žalos, atsiradusios dėl išaugusių įsiskolinimų kreditoriams nuo 2013-11-15 iki direktoriaus atleidimo 2013-12-03, atlyginimą;

185.2.

19priteisti iš atsakovės BVšĮ ,,Šiaulių regiono plėtros agentūra“ dalininkų atsakovų Šiaulių miesto savivaldybės administracijos, Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų, Šiaulių pramoninkų asociacijos, Nacionalinės regionų plėtros agentūros, Akmenės rajono savivaldybės administracijos, Joniškio rajono savivaldybės administracijos, Kelmės rajono savivaldybės administracijos, Pakruojo rajono savivaldybės administracijos, Radviliškio rajono savivaldybės administracijos ir Šiaulių rajono savivaldybės administracijos 46 526,38 Eur žalos, atsiradusios dėl išaugusių tokios pat apimties skolų per laikotarpį nuo 2013-01-11 iki 2013-11-14, atlyginimą;

205.3.

21priteisti bylinėjimosi išlaidas.

226.

23Ieškovės teigimu, Lietuvos apeliacinis teismas, grąžindamas bylos dalį nagrinėti iš naujo, pripažino, kad ieškovės bankroto bylos iškėlimo inicijavimo procesas užtruko dėl jos savininkės BVšĮ „Šiaulių regiono plėtros agentūra“ dalininkų svarstomos galimybės skirti papildomą finansavimą ieškovės kreditorių finansiniams reikalavimams padengti. Šią aplinkybę ieškovė aiškina kaip Lietuvos apeliacinio teismo konstatuotus savininkės dalininkų neteisėtus veiksmus (neveikimą), savalaikiai nepriimant sprendimų skirti / neskirti finansavimo arba inicijuoti bankroto bylos kėlimą ieškovei, o toks dalininkų delsimas priimti konkretų sprendimą yra susijęs priežastiniu ryšiu su žala – su kreditorių reikalavimų padidėjimu, kurie per laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2013-11-14 (t. y. iki pareiga inicijuoti bankroto bylą atsirado ieškovės vadovui ir savininkei) išaugo 46 526,38 Eur. Todėl šią 46 526,38 Eur sumą ir prašo priteisti iš atsakovų – ieškovės savininkės BVšĮ „Šiaulių regiono plėtros agentūra“ dalininkų, t. y. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos, Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų, Šiaulių pramoninkų asociacijos, Nacionalinės regionų plėtros agentūros, Akmenės rajono savivaldybės administracijos, Joniškio rajono savivaldybės administracijos, Kelmės rajono savivaldybės administracijos, Pakruojo rajono savivaldybės administracijos, Radviliškio rajono savivaldybės administracijos ir Šiaulių rajono savivaldybės administracijos.

247.

25Nurodė, kad Šiaulių apygardos teismas 2014-02-11 nutartimi iškėlė ieškovei bankroto bylą, o 2014-06-10 nutartimi patvirtino įstaigos kreditorius ir jų 320 361,49 Eur finansinius reikalavimus (civilinė byla Nr. B2-22-210/2019). Tiek pradiniame, tiek patikslintame ieškinyje, pasak ieškovės, ji įrodinėjo žalos, atsiradusios laiku nesikreipus dėl bankroto bylos iškėlimo (padidėjusius kreditorių finansinius reikalavimus), atsiradimą.

26II.

27Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

288.

29Šiaulių apygardos teismas 2019-05-15 sprendimu (t. 7, b. l. 171–183) ieškovės BVšĮ ,,Sportas visiems – Šiaulių regionas 2012“ patikslintą ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovės atsakovui

30K. P. 2 700 Eur bylinėjimosi išlaidas; grąžino šiam atsakovui už apeliacinį skundą sumokėtą 209 Eur žyminį mokestį.

319.

32Spręsdamas reikalavimo priteisti žalos atlyginimą iš solidarių atsakovų, buvusio direktoriaus K. P. ir savininkės BVšĮ ,,Šiaulių regiono plėtros agentūra“, pagrįstumo klausimą teismas pažymėjo, kad įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo 2018-05-04 nutartimi jau yra nustatyta, jog atsakovui K. P. pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsirado tik 2013-11-15. Tačiau, teismo vertinimu, ieškovės savininkės dalininkai jį atleido nuo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Tokią išvadą teismas padarė atsižvelgęs į 2013-11-14 visuotiniame dalininkų susirinkime apsvarstytą klausimą dėl papildomo finansavimo ieškovei skyrimo galimybės bei galiausiai priimtą nutarimą visgi kelti bankroto bylą ieškovei, įpareigojant jos savininkę BVšĮ „Šiaulių regiono plėtros agentūra“ pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Atitinkamai, atsakovas K. P. buvo tik įpareigotas per 7 kalendorines dienas nuo šio susirinkimo pateikti visą reikalingą informaciją bei dokumentus, reikalingus bankroto bylos iškėlimui.

3310.

34Įvertinęs nustatytą aplinkybę, kad ieškovės savininkės, atsakovės BVšĮ ,,Šiaulių regiono plėtros agentūra“, visuotinis dalininkų susirinkimas įpareigojo ją kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o ji tą padarė 2013-12-18, teismas pripažino, kad dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei buvo kreiptasi per protingą terminą (2013-11-15 iki 2013-12-18). Tokiu atveju nėra pagrindo ir išvadai, kad ieškovei bankroto byla inicijuota pažeidžiant ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

3511.

36Apibendrindamas teismas konstatavo, kad nei ieškovės buvęs vadovas K. P., nei jos savininkė BVšĮ „Šiaulių regiono plėtros agentūra“ neatliko jokių neteisėtų veiksmų ar neveikimo, ir vien šios įstaigos specifika lėmė, jog bankroto bylos iškėlimo iniciavimo procesas užtruko. Ieškovė neįrodė, kad atsakovai K. P. ir BVšĮ ,,Šiaulių regiono plėtros agentūra“ atliko neteisėtus veiksmus, kuriais ieškovei buvo padaryta žala, neįrodė priežastinio ryšio tarp šių atsakovų veiksmų ir ieškovei atsiradusios žalos, todėl šiems atsakovams pareikštą ieškinį dėl 1 932,02 Eur žalos solidariai atlyginimo teismas atmetė.

3712.

38Spręsdamas dėl reikalavimo priteisti žalos atlyginimą iš atsakovės BVšĮ ,,Šiaulių regiono plėtros agentūra“ steigėjų – atsakovų Šiaulių miesto savivaldybės administracijos, Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų, Šiaulių pramoninkų asociacijos, Nacionalinės regionų plėtros agentūros, Akmenės rajono savivaldybės administracijos, Joniškio rajono savivaldybės administracijos, Kelmės rajono savivaldybės administracijos, Pakruojo rajono savivaldybės administracijos, Radviliškio rajono savivaldybės administracijos ir Šiaulių rajono savivaldybės administracijos, teismas visų pirma pažymėjo, kad ieškovė tokio savo reikalavimo teisiniu pagrindu yra nurodžiusi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.264 straipsnį, tačiau reikalavimai išvardintiems asmenims galėtų būti grindžiami nebent CK 2.50 straipsnio pagrindu.

3913.

40Teismas nustatė, kad ieškovės savininkės BVšĮ „Šiaulių regiono plėtros agentūra“ dalininkai 2012-11-22, 2013-04-30 ir 2013-11-14 visuotiniuose dalininkų susirinkimuose svarstė papildomo finansavimo skyrimo ieškovei klausimus, o 2012-11-22 posėdyje buvo nutarta atlikti ieškovės nepriklausomą veiklos ir finansinį auditą už 2009-2012 metus, kuris atliktas tik 2013-07-15. Teismo vertinimu, iš aptartų faktinių aplinkybių akivaizdu, kad dalininkams atitinkamo sprendimo priėmimui (skirti papildomą finansavimą ar kelti bankroto bylą) trūko finansinės informacijos, todėl pagrįstai tik po audito ataskaitos gavimo 2013-11-14 posėdžio metu buvo priimtas sprendimas kelti ieškovei bankroto bylą.

4114.

42Teismas konstatavo, kad bankroto bylos ieškovei inicijavimo procesas užtruko dėl pateisinamų priežasčių, sprendimai buvo priimti savalaikiai, jų priėmimas užtruko ilgiau vien dėl šio juridinio asmens specifiškumo, dėl informacijos trūkumo, kuri buvo pateikta tik gavus audito ataskaitą, taigi pripažino neįrodytu ir atsakovų, BVšĮ ,,Šiaulių regiono plėtros agentūra“ dalininkų veiksmų neteisėtumą, o šiems atsakovams pareikštą reikalavimą dėl 46 526,38 Eur žalos atlyginimo taip pat atmetė kaip nepagrįstą.

43I.

44Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

4515.

46Ieškovė BVšĮ ,,Sportas visiems – Šiaulių regionas 2012“ apeliaciniame skunde (t. 8, b. l. 1–5) prašo Šiaulių apygardos teismo 2019-05-15 sprendimo dalį panaikinti ir priimti naują sprendimą: priteisti ieškovei iš atsakovės BVšĮ ,,Šiaulių regiono plėtros agentūra“ dalininkų, t. y. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos, Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų, Šiaulių pramoninkų asociacijos, Nacionalinės regionų plėtros agentūros, Akmenės rajono savivaldybės administracijos, Joniškio rajono savivaldybės administracijos, Kelmės rajono savivaldybės administracijos, Pakruojo rajono savivaldybės administracijos, Radviliškio rajono savivaldybės administracijos ir Šiaulių rajono savivaldybės administracijos 46 526,38 Eur žalos atlyginimą dėl išaugusių skolų per laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2013-11-14. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

4715.1.

48Teismo sprendimu siekiama nustatyti tokį teisės taikymą ir aiškinimą, kuriuo bus diskriminuoti ieškovės kreditoriai vien dėl to, kad jie turėjo civilinius teisinius santykius ne su privačiu, o su viešuoju juridiniu asmeniu. Tokiu būdu viešojo juridinio asmens kreditorių teisėti interesai būtų apsaugoti mažiau, nei privataus, nors tarp jų (kreditorių) nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas.

4915.2.

50Atsakovai vykdė ieškovės dalyvių susirinkimo funkcijas (BVšĮ ,,Šiaulių regiono plėtros agentūra“ įstatų 4.2.11, 7.6 p.), todėl privalėjo nedelsiant spręsti strateginį nemokios ieškovės klausimą ir nedelsiant įpareigoti jos vadovą ir/ar savininką pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau nepagrįstai delsė.

5115.3.

52Atsakovai, faktiškai vykdydami ieškovės dalyvių susirinkimo funkcijas, akivaizdžiai piktnaudžiavo ribota ieškovės atsakomybe. Sprendimas skirti auditą finansinei padėčiai išsiaiškinti ir sprendimas kreiptis į teismą dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo vienas kitam netrukdė. Auditą buvo galima skirti ir iškėlus ieškovei bankroto bylą.

5315.4.

54Atsakovei BVšĮ ,,Šiaulių regiono plėtros agentūra“ nuo pat pradžių turėjo ir galėjo būti žinoma įstaigos finansinė padėtis, tai patvirtina ir Šiaulių apygardos teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1A-355-354/2016 2016-11-29 priimtoje nutartyje konstatuotos faktinės aplinkybės, kad, pasibaigus mėnesiui, savininkei buvo pateikiami visi pirminiai finansinės atskaitomybės dokumentai. BVšĮ „Šiaulių regiono plėtros agentūra“ visuotiniam dalininkų susirinkimui, vykusiam 2012-11-22, buvo pateikta ir žaidynių „Šiauliai 2012“ ataskaita. Pateiktos informacijos turėjo pakakti finansinei situacijai nustatyti ir sprendimui kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo priimti.

5515.5.

56Dalininkų delsimas priimti savalaikį sprendimą dėl ieškovės veiklos nutraukimo, kuri ir taip nebuvo vykdoma, nedelsiant įpareigojant ieškovės savininkę pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo lėmė žalos atsiradimą. Dėl jų neteisėtų veiksmų (delsimo) buvo patirta žala, kuri yra priežastiniu ryšiu susijusi su ieškovės patirtais nuostoliais (senos skolos išaugo, atsirado naujos, sumažėjo turtas).

5715.6.

58Ieškinys nurodytiems atsakovams buvo grindžiamas bendrosiomis civilinę atsakomybę reglamentuojančiomis teisės normomis (CK 6.245–6.249 str.) ir CK 6.264 straipsniu. Nesutinka su teismo argumentais, kad CK6.264 straipsnis ginčo atveju netaikytinas kaip reguliuojantis kitus teisinius santykius, tvirtina, kad ginčo teisinius santykius kvalifikuoti ir ieškinį tenkinti galima tiek CK 2.50 straipsnyje nustatytu pagrindu, tiek ir CK 6.245–6.249 straipsniuose bei 6.264 straipsnyje nustatytais pagrindais.

5916.

60Atsakovė Akmenės rajono savivaldybės administracija atsiliepime į ieškovės BVšĮ ,,Sportas visiems – Šiaulių regionas 2012“ apeliacinį skundą (t. 8, b. l. 12–13) prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

6116.1.

62Patikslintame ieškinyje keliamas žalos atlyginimo klausimas, kaip teisingai nustatė teismas, turi būti vertinamas CK 2.50 straipsnio 2 dalyje nurodytu aspektu. Aptartoje teisės normoje numatyta, kad juridinis asmuo neatsako pagal juridinio asmens dalyvio prievoles, o pastarasis neatsako pagal juridinio asmens prievoles, išskyrus įstatymuose arba juridinio asmens steigimo dokumentuose numatytus atvejus. BVšĮ „Šiaulių regiono plėtros agentūros“ 2011-03-24 ir 2016-01-20 įstatuose nėra numatyta atvejų, kuomet dalininkas atsako pagal juridinio asmens prievoles, taigi jų atsakomybė negali kilti.

6316.2.

64Lietuvos apeliacinis teismas, grąžindamas bylos dalį nagrinėti iš naujo, akcentavo juridinio asmens specifiškumą, nurodė, kad įstaigos vadovui pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo negali būti sutapatinta vien tik su įstaigos finansinės būklės prastėjimu, nevertinant šios būklės bendrame įstaigos savininkės dalininkų įsipareigojimų padengti įstaigos veiklos tikslui skirtas lėšas kontekste. Tačiau toks teismo nurodymas nereiškia, kad dalininkų veiksmai, priešingai nei teigia ieškovė, automatiškai vertintini kaip neteisėti, nesąžiningi ir nesavalaikiai.

6516.3.

66Ieškovė pripažino, kad nepriklausomas veiklos ir finansinis auditas už 2009-2012 metus užtruko, dalininkams trūko realios ir pagrįstos informacijos sprendimui dėl papildomo finansavimo ar bankroto bylos kėlimo priimti. Ne nesąžiningi ar neteisėti atsakovų veiksmai, o ieškovės teisinė forma, veiklos tikslas, finansavimo pobūdis lėmė užsitęsusį bankroto bylos inicijavimo procesą.

6716.4.

68Įrodinėjant nesąžiningumo faktą, galioja juridinio asmens dalyvio sąžiningumo prezumpcija, todėl tol, kol kitas asmuo neįrodys dalyvio nesąžiningumo, priimant sprendimus, juridinio asmens dalyvis bus laikomas sąžiningu. Taip pat juridinio asmens dalyvis laikytinas sąžiningu, jeigu jis nežinojo, negalėjo ir neturėjo žinoti, kad jo elgesys neigiamai veikia juridinio asmens sugebėjimą vykdyti savo prievoles.

6916.5.

70Atsakovė Akmenės rajono savivaldybė turėjo daugiau nei ribotas galimybes daryti įtaką dalininkų sprendimams, kadangi iš 311 balsų jai priklausė tik 3 (0,96 % nuo visų dalininkų balsų skaičiaus). Juridinio asmens dalyviui, kuris neturi pakankamai įtakos juridinių asmenų dalyvių susirinkime, negali būti taikoma CK 2.50 straipsnio 3 dalis.

7116.6.

72Priešingai nei teigia ieškovė, BVšĮ „Šiaulių regiono plėtros agentūra“ 2012-11-22 visuotinio dalininkų susirinkimo metu nebuvo pateikta argumentuota ir susisteminta informacija apie skolas, todėl ieškovės vadovas buvo įpareigotas pateikti planuotą ir faktinį žaidynių biudžetą, paaiškinimus apie skolas, nukrypimo nuo biudžeto priežastis. Ieškovė nepaneigė, kad dalininkų 2013-04-30 susirinkime sprendimas nebuvo priimtas dėl to, kad tikroji situacija dėl įsiskolinimų ir jį sukėlusių priežasčių dar nebuvo žinoma.

7317.

74Atsakovė Joniškio rajono savivaldybės administracija atsiliepime į ieškovės BVšĮ ,,Sportas visiems – Šiaulių regionas 2012“ apeliacinį skundą (t. 8, b. l. 16–19) prašo jį atmesti. Atsakovė nurodė tokius pačius, kaip nurodyti atsakovės Akmenės rajono savivaldybė administracijos atsiliepime, atsikirtimų į apeliacinį skundą argumentus.

7518.

76Atsakovė Šiaulių miesto savivaldybės administracija atsiliepime į ieškovės BVšĮ ,,Sportas visiems – Šiaulių regionas 2012“ apeliacinį skundą (t. 8, b. l. 23–32) prašo jį atmesti, Šiaulių apygardos teismo 2019-05-15 sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

7718.1.

78Juridinio asmens dalyvio nesąžiningu elgesiu, kaip atsakomybės pagrindu, galėtų būti laikoma tik tikslinga intervencija į juridinio asmens turtą, tarnaujanti juridiniam asmeniui svetimiems tikslams ir neatlygintinai atimanti iš jo verslo galimybes arba kitokiu būdu naikinanti jo egzistenciją ir taip sukelianti nemokumą.

7918.2.

80Atsakovės BVšĮ „Šiaulių regiono plėtros agentūra“ dalininkams sprendimo priėmimui trūko finansinės informacijos, todėl 2013-04-30 posėdyje buvo nutarta organizuoti dar vieną visuotinį dalininkų susirinkimą, kurio metu ir turėjo būti vertinami 2009-2012 metų veiklos bei finansinės atskaitomybės audito dokumentai. Gavus audito ataskaitą, 2013-11-14 posėdyje buvo priimtas sprendimas siūlyti BVšĮ „Šiaulių regiono plėtros agentūra“, kaip vienintelei dalininkei, kelti ieškovei bankroto bylą. Nors bankroto bylos inicijavimo procesas užtruko, tai nesudaro pagrindo konstatuoti ieškovės savininkės dalininkų neteisėtus veiksmus (neveikimą), t. y. savalaikių sprendimų nepriėmimą.

8118.3.

82Ieškovės įstatų 3.1.1 papunkčio redakcija numato, kad šios įstaigos vienintele dalininke ir savininke yra BVšĮ „Šiaulių regiono plėtros agentūra“, 3.1.2 papunktyje numatyta, kad įstaigos savininkė įgyvendina visuotinio dalininkų susirinkimo teises ir pareigas. Per visą ieškovės gyvavimo laikotarpį jos dalininke išliko VšĮ „Šiaulių regiono plėtros agentūra“. Šiaulių miesto savivaldybės administracija niekada nebuvo jos dalininke, todėl ieškovės šioje byloje kildinamas reikalavimas atlyginti dėl neva dalininko neteisėtų veiksmų atsiradusią žalą yra teisiškai nepagrįstas ir negalimas.

8319.

84Atsakovė Šiaulių rajono savivaldybės administracija atsiliepime į ieškovės BVšĮ ,,Sportas visiems – Šiaulių regionas 2012“ apeliacinį skundą (t. 8, b. l. 39–40) prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

8519.1.

86Teismas padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, kad reikalavimas BVšĮ ,,Šiaulių regiono plėtros agentūra“ dalininkams galėjo būti reiškiamas tik CK 2.50 straipsnio pagrindu. CK 2.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad juridinis asmuo neatsako pagal juridinio asmens dalyvio prievoles, o pastarasis neatsako pagal juridinio asmens prievoles, išskyrus įstatymuose arba juridinio asmens steigimo dokumentuose numatytus atvejus. BVšĮ „Šiaulių regiono plėtros agentūra“ 2011-03-24 ir 2016-01-20 įstatuose nėra numatyta atvejų, kai dalininkas atsako pagal juridinio asmens prievoles, taigi jiems atsakomybė negali kilti.

8719.2.

88Dalininkams sprendimo priėmimui trūko finansinės informacijos, todėl tik 2013-11-14 posėdyje, 2013-07-15 atlikus auditą bei gavus jo ataskaitą, atsirado galimybė priimti sprendimą kelti ieškovei bankroto bylą. Taigi, dalininkai elgėsi pakankamai rūpestingai ir sąžiningai.

8919.3.

90Atsakovė Šiaulių rajono savivaldybės administracija turėjo daugiau nei ribotas galimybes daryti įtaką dalininkų sprendimams, kadangi iš 311 balsų jai priklausė 3 (0,96 % nuo visų dalininkų balsų skaičiaus). Juridinio asmens dalyviui, kuris neturi pakankamai įtakos juridinių asmenų dalyvių susirinkime, negali būti taikoma CK 2.50 straipsnio 3 dalis.

91Teisėjų kolegija

konstatuoja:

92Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Dėl naujų įrodymų prijungimo

9320.

94Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 str.).

9521.

96Apeliantė prie apeliacinio skundo prideda Šiaulių apygardos teismo 2016-11-29 nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 1A-355-354/2016 kopiją, tačiau neprašo šio dokumento prijungti prie bylos ir sąlygų CPK 314 straipsnyje nustatytų išimčių taikymui neįvardija. Tokiu atveju naujų įrodymų prijungimo prie bylos klausimas objektyviai nekyla.

9722.

98Šiuo aspektu pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas gali remtis kitose bylose esančiais teismų procesiniais dokumentais, kurie yra pasiekiami per Lietuvos informacinę teismų sistemą LITEKO (CPK 179 str. 3 d.). Dėl žalos atlyginimo, pavėlavus pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo

9923.

100Kaip matyti tiek iš pradinio, tiek ir iš patikslinto ieškinio faktinį pagrindą sudarančių aplinkybių, apeliantė siekė prisiteisti žalos, atsiradusios įstaigos vadovui, jos savininkei ir savininkės dalininkams laiku nesikreipus į teismą dėl apeliantės BVšĮ „Sportas visiems – Šiaulių regionas 2012“ bankroto bylos iškėlimo, atlyginimą. Šiaulių apygardos teismo

1012019-05-15 sprendimu apeliantės patikslintas ieškinys buvo atmestas visa apimtimi, t. y. visų atsakovų atžvilgiu, tačiau apeliantės BVšĮ „Sportas visiems – Šiaulių regionas 2012“ apeliaciniame skunde prašoma panaikinti tik tą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė patenkinti apeliantės reikalavimus dėl 46 526,38 Eur žalos, atsiradusios dėl išaugusių tokios pat apimties skolų per laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2013-11-14, atlyginimo, nukreiptus jos savininkės VšĮ „Šiaulių regiono plėtros agentūra“ dalininkams: Šiaulių miesto savivaldybės administracijai, Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmams, Šiaulių pramoninkų asociacijai, Nacionalinei regionų plėtros agentūrai, Akmenės rajono savivaldybės administracijai, Joniškio rajono savivaldybės administracijai, Kelmės rajono savivaldybės administracijai, Pakruojo rajono savivaldybės administracijai, Radviliškio rajono savivaldybės administracijai ir Šiaulių rajono savivaldybės administracijai.

10224.

103Taigi, apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria buvo išspręstas apeliantės savininkės dalininkų civilinės atsakomybės klausimas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 320 str.), nevertinant tos teismo sprendimo dalies, kuria apeliantės reikalavimas buvusio jos vadovo K. P. ir jos savininkės VšĮ „Šiaulių regiono plėtros agentūra“ atžvilgiu buvo atmestas kaip nepagrįstas, teisėtumo ir pagrįstumo.

10425.

105Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d.). Bet kuriai civilinės atsakomybės rūšiai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikalinga nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius), atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) ir kaltę (išskyrus griežtosios civilinės atsakomybės taikymo atvejus), priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį. Neįrodžius bet kurios iš nurodytų sąlygų, civilinė atsakomybė negalima.

10626.

107Kadangi apeliantės reikalavimai, kaip nurodyta pirmiau, yra grindžiami pareigos laiku inicijuoti jai bankroto procedūrą pažeidimu, reikalaujant būtent dėl tokio neveikimo patirtos žalos, jos tapatinamos su padidėjusiais ar atsiradusiais naujais kreditorių reikalavimais, atlyginimo, visų pirma išspręstinas esminę reikšmę turintis klausimas – kokie įstatymai ir kuriam subjektui nustato tokią pareigą, už kurios pažeidimą civilinė atsakomybė galėtų būti taikoma būtent tokia forma, kuria savo teises ginti yra pasirinkusi apeliantė. Kitaip tariant, įvertintina, kam tenka pareiga kreiptis dėl bankroto bylos viešajai įstaigai iškėlimo ir ar į tokių subjektų ratą patenka viešosios įstaigos savininko (jos dalyvio) dalyviai. Dėl subjektų, turinčių pareigą inicijuoti viešojo juridinio asmens bankroto bylos iškėlimą

10827.

109ĮBĮ (nagrinėjamoje byloje vertinamu laikotarpiu galiojusi šio teisės akto redakcija) 1 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad šis įstatymas taikomas visiems juridiniams asmenims, įregistruotiems Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka, išskyrus biudžetines įstaigas, politines partijas, profesines sąjungas, religines bendruomenes ir bendrijas. Juridinių asmenų veiklą reglamentuojančiuose specialiuose įstatymuose taip pat gali būti nustatyti bankroto proceso ypatumai. Todėl sprendžiant klausimą, kam tenka (teko) pareiga inicijuoti apeliantės, viešosios įstaigos, bankroto bylos iškėlimą, teisėjų kolegija atsižvelgia į ĮBĮ ir Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo (toliau – VĮĮ) nuostatas.

11028.

111Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalį, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalyje taip pat įtvirtinta, kad įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.

11229.

113Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinio asmens savininkas, kaip ir vadovas, turi pareigą ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalies nustatytomis sąlygomis pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos juridiniam asmeniui iškėlimo, o viešosios įstaigos dalininkai ĮBĮ 2 straipsnio 9 dalies prasme yra tokios įstaigos savininkai, taigi jie taip pat yra subjektai, bendriausia prasme turintys pareigą pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos viešajai įstaigai iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-05-20 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019). Nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste šis išaiškinimas reiškia, kad pareiga inicijuoti bankroto bylos apeliantei BVšĮ „Sportas visiems – Šiaulių regionas 2012“ iškėlimą teko apeliantės buvusiam vadovui K. P. ir jos savininkei (juridinio asmens dalyvei) BVšĮ „Šiaulių regiono plėtros agentūra“.

11430.

115Kitaip nei yra įsitikinusi apeliantė, tiesioginė pareiga pradėti viešajai įstaigai bankroto procedūrą jos savininkės VšĮ „Šiaulių regiono plėtros agentūra“ dalininkams (juridinio asmens dalyvio dalyviams) įstatymų leidėjo valia nėra nustatyta, vadinasi, ir civilinė atsakomybė už tokios pareigos, kurios jie neturi, neįvykdymą (pažeidimą) atsakovams negali kilti. Tokiu atveju teismas padarė iš esmės teisingą išvadą, jog nėra vienos iš privalomų sąlygų atsakovų civilinei atsakomybei taikyti – veiksmų (neveikimo) neteisėtumo, kitaip tariant, delsimo kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo.

11631.

117Priešingo vertinimo nesuponuoja ir tokie apeliacinio skundo argumentai, esą skundžiamu teismo sprendimu nustatomas netinkamas teisės taikymas ir aiškinimas, diskriminuojant apeliantės kreditorius vien dėl to, kad jie turėjo civilinius teisinius santykius ne su privačiu, o su viešuoju juridiniu asmeniu, o viešojo juridinio asmens kreditorių teisėti interesai tampa apsaugoti mažiau, nei privataus. Šiuo aspektu pažymėtina, kad privataus juridinio asmens dalyvio dalyvių (t. y. akcininko akcininkų) pareigos inicijuoti bankroto bylos procedūras juridiniam asmeniui, kurio akcijos nepriklauso tiesiogiai tiems akcininkams, taip pat nėra nustatyta.

11832.

119Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį ir į CK 2.50 straipsnio nuostatas, kurio 2 dalyje nurodyta, kad juridinis asmuo neatsako pagal juridinio asmens dalyvio prievoles, o pastarasis neatsako pagal juridinio asmens prievoles, nebent juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų (3 d.). Taigi, nors juridiniam asmeniui (atsakovei BVšĮ ,,Šiaulių regiono plėtros agentūra“) nuo šioje byloje anksčiau priimtoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje nustatyto momento, t. y. nuo 2013-11-15, buvo atsiradusi pareiga imtis atitinkamų veiksmų, inicijuojant apeliantei bankroto bylą (tokia prievolė jai kilo iš specialaus įstatymo), tai anaiptol nereiškia, kad tokia pati prievolė, juo labiau, dar net ir anksčiau, nei vadovui bei savininkei (nuo apeliantės nurodomos 2013-01-01 datos) buvo atsiradusi ir šio juridinio asmens – atsakovės BVšĮ ,,Šiaulių regiono plėtros agentūra“, dalyviams (dalininkams).

12033.

121VĮĮ 9 straipsnio 1 dalyje (ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusi šio teisės akto redakcija) buvo įtvirtinta, kad viešoji įstaiga įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo valdymo organus. Viešoji įstaiga negali įgyti civilinių teisių ir pareigų per savo dalininkus (VĮĮ 9 str. 2 d.). Viešoji įstaiga turi turėti organą – visuotinį dalininkų susirinkimą ir vienasmenį valdymo organą ? viešosios įstaigos vadovą (VĮĮ 9 str. 3 d.). Viešosios įstaigos įstatuose gali būti numatytas ir kolegialus viešosios įstaigos valdymo organas, taip pat kiti kolegialūs organai (VĮĮ 9 str. 6 d.).

12234.

123Apeliacinis skundas grindžiamas iš esmės tuo, kad atsakovai (apeliantės savininkės dalininkai) faktiškai vykdė apeliantės visuotinio dalyvių susirinkimo kompetencijai priskirtas funkcijas, todėl, žinodami apie sunkią apeliantės finansinę padėtį, jie ir patys privalėjo pasidomėti jos veikla, kad, esant reikalui, galėtų įvykdyti įstatymo nustatytą pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Apeliantės įsitikinimu, teisė domėtis veikla transformavosi į pareigą nedelsiant kreiptis į teismą dėl bankroto bylos apeliantei iškėlimo. Teisėjų kolegija ir su tokia apeliantės pozicija sutikti negali ir nepagrįstais, neatitinkančiais teisinio reguliavimo pripažįsta apeliacinio skundo argumentus dėl viešosios įstaigos savininkės dalyvių pareigos inicijuoti bankroto bylos iškėlimą, o to nepadarius, atlyginti žalą, apeliantės siejamą su laikotarpiu nuo 2013-01-01 (t. y. apeliantės įvardijamo įmonės faktinio nemokumo momento) iki 2013-11-15 (t. y. iki Lietuvos apeliacinis teismas 2018-05-04 nutartyje konstatuotos vadovo ir savininkės pareigos inicijuoti bankrotą atsiradimo momento) išaugusiais ar atsiradusiais kreditorių reikalavimais.

12435.

125Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra išaiškinęs, kad juridinio asmens dalyvis yra įmonės kapitalo teikėjas ir bendrovės organo – dalyvių susirinkimo narys, tačiau dalyvių susirinkimas nelaikomas valdymo organu (CK 2.82 str. 2 d.), nes neatlieka valdymo organui būdingų kasdienės veiklos organizavimo funkcijų, o dalyvių veikla kasacinio teismo vadinama strateginiu bendrovės valdymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012). Todėl sprendžiant dėl atsakomybės juridiniam asmeniui už neteisėtais veiksmais padarytą žalą turi būti vertinamas kiekvieno dalyvio individualiai, o ne kolegialaus organo (dalyvių susirinkimo), elgesys ir atlikti, arba, priešingai, neatlikti veiksmai bei priimti sprendimai, nepriklausomai nuo to, kam pritarė ar kam nepritarė visuotinis dalyvių susirinkimas.

12636.

127Nagrinėjamu atveju apeliantės BVšĮ „Sportas visiems – Šiaulių regionas 2012“ įstatų (t. 1, b. l. 17–28) 3.1.1 ir 3.1.2 papunkčių nuostatos patvirtina, kad šios viešosios įstaigos savininkė – kita, dabar taip pat jau bankrutavusi, viešoji įstaiga „Šiaulių regiono plėtros agentūra“. Nesant kitų apeliantės dalininkų, tik atsakovė BVšĮ „Šiaulių regiono plėtros agentūra“ kartu su buvusiu vadovu atsakovu K. P. turėjo pareigą inicijuoti bankroto bylos iškėlimą. Viešųjų įstaigų įstatyme (VĮĮ) nėra nustatyti jokie viešųjų įstaigų bankroto proceso ypatumai, todėl turi būti vadovaujamasi ĮBĮ nuostatomis (ĮBĮ 1 str. 2 d.). Kaip minėta, ĮBĮ 8 straipsnio 1 ir 4 dalis pareigą inicijuoti bankroto bylos iškėlimą nustato pirmiausia juridinio asmens vadovui, o šiam nevykdant tokios pareigos – tuomet ir juridinio asmens savininkui. Tačiau juridinio asmens savininko dalininkams tokia pareiga nei ĮBĮ, nei Viešųjų įstaigų įstatyme nenustatyta. Dėl atsakovų civilinės atsakomybės sąlygų

12837.

129Kaip nurodyta pirmiau, CK 2.50 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad juridinis asmuo neatsako pagal juridinio asmens dalyvio prievoles, o pastarasis neatsako pagal juridinio asmens prievoles, išskyrus įstatymuose arba juridinio asmens steigimo dokumentuose numatytus atvejus. CK 2.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta šios taisyklės išimtis: kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai.

13038.

131Juridinio asmens dalyvio, kaip ir vadovo, atsakomybės institutai įstatyme įtvirtinti kaip bendrojo ribotos juridinio asmens atsakomybės principo išimtys, todėl teismų praktikoje neturi būti taikomi taip plačiai, kad paneigtų ribotos atsakomybės principą. Civilinės atsakomybės taikymas nėra sankcija, todėl ją taikant, būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas. Tiek vadovo, tiek dalyvio civilinė atsakomybė grindžiama kalte, todėl abiem atvejais turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, kaltė, žala, priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011, 2012-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012, 2014-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014).

13239.

133Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Šiaulių apygardos teismas skundžiamoje sprendimo dalyje pagrįstai sprendė, kad atsakovai nėra atlikę tokių neteisėtų veiksmų, kurių atlikimu / neatlikimu šioje konkrečioje byloje buvo grindžiami apeliantės reikalavimai ir jos patikslinto ieškinio dalykas, t. y. padidėję arba atsiradę laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2013-11-14 (įskaitytinai) kreditorių finansiniai reikalavimai jos bankroto byloje.

13440.

135Kitokių atsakovų neteisėtų ar nesąžiningų ir kartu reikšmingų CK 2.50 straipsnio 3 dalyje nustatytos išimties taikymui atsakovų veiksmų, išskyrus klausimo (ne)skirti papildomą finansavimą apsvarstymą jos savininkės BVšĮ „Šiaulių regiono plėtros agentūra“ dalininkų susirinkime ir, pasak apeliantės, faktiškai vykdytą jos pačios visuotinio dalyvių susirinkimo kompetencijai priskiriamą funkciją, apeliantė šioje byloje neįrodinėjo. Tačiau vien tokios galimybės apsvarstymas ir vėlesnis atsisakymas, iš gautų apeliantės finansinio audito išvadų įsitikinus apeliantės veiklos atkūrimo neperspektyvumu, savaime nėra nei nesąžiningas, nei neteisėtas veiksmas ir savaime negali lemti civilinės atsakomybės atsakovams (apeliantės savininkės dalininkams) taikymo už jos vadovo ar savininkės pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo ar dėl to, apeliantės teigimu, atsiradusius jos nuostolius (išaugusias senas skolas, atsiradusias naujas, sumažėjusį turtą, turint pareigą jo sąskaita mokėti atlyginimą antstoliams, apmokėti bylinėjimosi išlaidas, apmokėti priteistas palūkanas ir delspinigius).

13641.

137Priešingai nei nurodo savo procesiniuose dokumentuose apeliantė (patikslintame ieškinyje, apeliaciniame skunde) Lietuvos apeliacinio teismo 2018-05-04 nutartyje taip pat nebuvo konstatuotas atsakovės BVšĮ „Šiaulių regiono plėtros agentūra“ dalininkų veiksmų neteisėtumas dėl pavėluoto kreipimosi iškelti apeliantei bankroto bylą. Dar daugiau, tokio fakto konstatavimas ir nebuvo procesiškai įmanomas, kadangi pradiniame ieškinyje dar nebuvo keliamas BVšĮ „Sportas visiems – Šiaulių regionas 2012“ savininkės (dalininkės) BVšĮ „Šiaulių regiono plėtros agentūra“ dalininkų (t. y. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos, Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų, Šiaulių pramoninkų asociacijos, Nacionalinės regionų plėtros agentūros, Akmenės rajono savivaldybės administracijos, Joniškio rajono savivaldybės administracijos, Kelmės rajono savivaldybės administracijos, Pakruojo rajono savivaldybės administracijos, Radviliškio rajono savivaldybės administracijos, Šiaulių rajono savivaldybės administracijos) civilinės atsakomybės klausimas. Teismai negali pažeisti dispozityvumo (laisvo naudojimosi procesinėmis teisėmis) pricipo ir išeiti už ieškinio reikalavimo ar apeliacijos ribų (CPK 13 str., 265 str. 2 d., 302 str., 320 str.), o minėti subjektai atsakovais byloje įtraukti tik apeliantei po Lietuvos apeliacinio teismo 2018-05-04 nutarties priėmimo patikslinus savo ieškinį.

13842.

139Akivaizdu, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2018-05-04 nutartyje vertino vien civilinės atsakomybės už pavėluotą bankroto procedūros iniciavimą taikymo atsakovams BVšĮ „Šiaulių regiono plėtros agentūra“ ir K. P. galimybę bei tokios atsakomybės apimtį, nurodęs, kad šioje byloje susiklosčiusios išskirtinės aplinkybės (juridinio asmens teisinė forma ir steigimo tikslas, veiklos pobūdis, finansavimo paskirtis) lemia išvadą, kad pareiga dėl bankroto bylos apeliantei iškėlimo šiems subjektams atsirado ne iš karto, kai įstaiga tapo nemoki, o vėlesniu momentu – priėmus nutarimą dėl papildomo finansavimo neskyrimo bei nusprendus kreiptis dėl bankroto bylos apeliantei iškėlimo (t. y. 2013-11-15).

14043.

141Kaip minėta, apeliaciniame skunde apeliantė tvirtina, kad atsakovai (apeliantės savininkės dalininkai) BVšĮ „Šiaulių regiono plėtros agentūra“ įstatų 4.2.11 ir 7.6 punktų, numatančių, kad visuotinis dalininkų susirinkimas priima sprendimą tapti kitų juridinių asmenų steigėja, dalininke, dalyve, ir įstaigos teisę steigti juridinius asmenis Lietuvos Respublikoje, pagrindu, faktiškai vykdė apeliantės dalyvių susirinkimo funkcijas ir todėl privalėjo nedelsiant spręsti nemokios apeliantės tolimesnio likimo klausimą, nedelsiant įpareigoti apeliantės de jure vadovą ir / ar savininką inicijuoti bankroto bylos apeliantei iškėlimą, tačiau nepagrįstai delsė, todėl apeliantei atsirado žala. Kaip pagrindą tokiai savo argumentacijai apeliantė nurodo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-06-01 nutartį civilinėje byloje Nr. e3-K-3-265-611/2017 (apeliacinio skundo 9 p.).

14244.

143Viena vertus, dėl juridinio asmens dalyvių susirinkimo ir jo nepripažinimo valdymo organu šioje nutartyje jau buvo pasisakyta. Apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovai, faktiškai vykdydami apeliantės dalyvių susirinkimo funkcijas, akivaizdžiai piktnaudžiavo ribota apeliantės savininkės (juridinio asmens) atsakomybe, nes sprendimas skirti auditą finansinei padėčiai išsiaiškinti ir sprendimas kreiptis į teismą dėl bankroto bylos apeliantei iškėlimo vienas kitam netrukdė, auditą buvo galima skirti ir iškėlus apeliantei bankroto bylą, nepagrįsti ir neteikia pagrindo vertinti atsakovų veiksmų kaip nesąžiningų bei spręsti, kad jiems taikytina CK 2.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta išimtis. Po bankroto bylos iškėlimo nei valdymo organai, nei dalyviai negali priimti jokių sprendimų, susijusių su tolimesne bankrutuojančio juridinio asmens veikla, negali daryti įtakos jos veiklai (veiklos tęstinumui), atitinkamai, jokių sprendimų dėl audito skyrimo jau nebūtų galėję priimti. Apeliantės atstovei, profesionaliai bankroto administratorei, neabejotinai tokia aplinkybė yra žinoma, todėl aptariami apeliacinio skundo argumentai yra aiškiai deklaratyvūs ir klaidinantys.

14445.

145Kita vertus, apeliantės įvardintoje kasacinio teismo nutartyje buvo sprendžiama ne dėl dalyvių susirinkimo, bet dėl įmonės vadovo pareigos inicijuoti įmonės bankroto bylą taikymo jos faktiniam vadovui ar pagal įgaliojimą veikiančiam asmeniui, išaiškinant, kad ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalyje nustatyta civilinė atsakomybė už pareigos laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo pažeidimą gali būti taikoma tik ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims – formalų įmonės vadovo statusą turinčiam asmeniui (de jure vadovui) ir (ar) jos savininkui (savininkams), tačiau negali būti taikoma faktiniam vadovui (de facto vadovui) ar pagal vadovo suteiktą įgaliojimą veikiančiam asmeniui.

14646.

147Paminėtina, kad apeliantės nurodytoje kasacinio teismo nutartyje taip pat išaiškinta, kad pagal ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalį įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalies norma dėl civilinės atsakomybės turi būti siejama ir taikoma kartu su ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalimi, nes civilinė atsakomybė už bankroto bylos neinicijavimą laiku gali kilti tik asmenims, turintiems pareigą (o ne teisę) kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Už nepasinaudojimą savo teise gali atsirasti tam tikrų teisinių pasekmių, tokių kaip tam tikrų teisių praradimas ar pan., tačiau negali kilti civilinė atsakomybė. Teisėjų kolegija papildomai nurodė, kad civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik už prievolės nevykdymą, o ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta pareiga inicijuoti bankroto bylą būtent įmonės vadovui ir (ar) savininkui (savininkams), ir šios pareigos jie negali perduoti kitiems asmenims, todėl dalies ar visų įmonės vadovo įgalinimų perdavimas įgaliojimo pagrindu kitiems įmonės darbuotojams nesukuria pastariesiems ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos, atitinkamai, jiems neatsiranda ir ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalyje nustatyta civilinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-265-611/2017).

14847.

149Teisėjų kolegijos vertinimu, aptarti ir kiti apeliacinio skundo argumentai neteikia pagrindo plečiamai aiškinti juridinio asmens savininko (dalyvio) dalyvių (šiuo konkrečiu atveju viešosios įstaigos dalininkų) civilinės atsakomybės, ar šį klausimą spręsti kitaip, nei jį išsprendė pirmosios instancijos teismas, juolab kad nei ĮBĮ, nei VĮĮ normos, kaip ne kartą šioje nutartyje pasisakyta, neįtvirtina pareigos juridinio asmens dalyvio dalyviui (ar dalyviams) teikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Nesant būtent tokios juridinio asmens dalyvio dalyviams nustatytos įstatyminės pareigos (prievolės), taip pat nenustačius atsakovų veiksmų nesąžiningumo ar jų siekio dalyvių susirinkimuose priimamais sprendimais (dėl poreikio, prieš skiriant papildomą finansavimą, išsamiau įvertinti apeliantės veiklos perspektyvas) piktnaudžiauti ribota juridinio asmens atsakomybe, nėra prielaidų konstatuoti ir sąlygų civilinės atsakomybės institutui taikyti buvimą nei CK 2.50 straipsnyje nustatytu, nei CK 6.245–6.249 straipsniuose, ar juo labiau, CK 6.264 straipsnyje nustatytais pagrindais.

15048.

151Apeliacinio skundo argumentai, kuriais remiantis apeliantės grindžia atsakovės BVšĮ ,,Šiaulių regiono plėtros agentūra“ neabejotiną žinojimą apie tikrąją įstaigos finansinę padėtį, šiuo konkrečiu atveju nėra teisiškai aktualūs, nes teismo sprendimo dalis, kuria išspręstas šios atsakovės civilinės atsakomybės klausimas dėl pavėluoto kreipimosi į teismą dėl viešosios įstaigos bankroto bylos iškėlimo, nėra skundžiama.

152Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

153Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gegužės 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.