Byla 2A-1007/2013

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algirdo Gailiūno, Danutės Milašienės ir Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. U. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. gegužės 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3-324/2012 pagal ieškovo D. U. ieškinį atsakovams akcinei bendrovei Ūkio bankas, uždarajai akcinei bendrovei „Ūkio banko investicinė grupė“, likviduojamai uždarajai akcinei bendrovei „Girstučio kultūros ir sporto rūmai“, Kauno miesto savivaldybei dėl įpareigojimo įvykdyti sutartinius įsipareigojimus, nuostolių ir be pagrindo įgyto turto priteisimo, tretieji asmenys specialios paskirties uždaroji akcinė bendrovė „Kauno vandenys“, R. I. U., bankrutavusi R. I. U. individuali įmonė.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje nagrinėjamas ginčas dėl nuostolių ir be pagrindo įgyto turto priteisimo.

5Ieškovas D. U. ieškininiais reikalavimais prašo įpareigoti atsakovą UAB „Girstučio kultūros ir sporto rūmai“ įvykdyti savo sutartinius įsipareigojimus: atlikti kapitalinį stogo remontą ir atnaujinti vandens tiekimą į 1068,82 kv.m. negyvenamąsias patalpas, esančias ( - ); priteisti iš atsakovo UAB „Girstučio kultūros ir sporto rūmai“ 384 578,93 Lt nuostolių; iš atsakovų UAB „Ūkio banko investicinė grupė“, AB „Ūkio bankas“ ir Kauno miesto savivaldybės 210 784,10 Lt be pagrindo įgyto turto bei iš atsakovų priteisti bylinėjimosi išlaidas (t. 1, b.l. 4-6). Reikalavimas grindžiamas 1998 m. rugpjūčio 1 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi, kuria iš AB „Dirbtinis pluoštas“ filialo „Girstutis“ R. I. U. įmonė dešimčiai metų išsinuomojo 1068,82 kv.m. patalpas, esančias ( - ) (toliau - patalpos), visuomeninio maitinimo ir pramogų teikimo funkcijoms atlikti. Tas pačias patalpas 1999 m. gegužės 1 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi iš atsakovo UAB „Girstučio kultūros ir sporto rūmai“ minėta įmonė išsinuomojo iki 2008 m. rugpjūčio 1 d. Ieškovo teigimu, pagal nuomos sutarties 4 punktą UAB „Girstučio kultūros ir sporto rūmai“ įsipareigojo užtikrinti vandens tiekimą į išsinuomotas patalpas, tačiau nuo 2001 metų balandžio mėnesio patalpose vandens tiekimas buvo nutrauktas. Nuomotojas laiko, kad nuomos sutartis nuomotojo reikalavimu yra nutraukta nuo 2001 m. balandžio 15 d., tačiau nuomininkas nėra gavęs įspėjimo dėl sutarties nutraukimo ir nėra sudaręs susitarimo dėl nuomos sutarties nutraukimo sąlygų. Kadangi patalpomis dėl atsakovo ar trečiojo asmens UAB „Kauno vandenys“ veiksmų įmonei buvo kliudoma naudotis ir dėl nuomos sutarties nutraukimo tarp šalių buvo iškilęs ginčas, ieškovo nuomone, sutartis turėjo būti nutraukta teismine tvarka (CK 6.498 str. 2 ir 3 p.). Ieškovas teigia, kad nuomotojas neatliko kapitalinio remonto, nuo 2001 m. balandžio 10 d. nuomininkas išnuomotomis patalpomis negalėjo naudotis ir dėl prakiurusio stogo. Todėl atsakovas UAB „Girstučio kultūros ir sporto rūmai“ privalo atlyginti R. I. U. įmonės teisių perėmėjui ieškovui D. U. nuostolius už laikotarpį, kurį įmonei buvo kliudoma naudotis patalpomis, ji negalėjo vykdyti savo veiklos bei išsinuomotų patalpų eksploatuoti (CK 6.249 str., 6.256 str. 2 d., 4 d., 6.257 str.). Ieškovas nurodo, kad nuostoliai nuo 2001 m. spalio mėn. iki ieškinio pareiškimo sudaro 384 578,93 Lt, nuostolių sumą sudaro įmonės negautos pajamos.

61997 m. liepos 31 d. - 1999 m. kovo 26 d. R. I. U. įmonė išnuomotose patalpose savo lėšomis atliko rekonstrukcijos ir remonto darbus už 210 784,10 Lt. Šios patalpos nuosavybės teise nuo 1997 m. liepos 17 d. priklausė AB „Dirbtinis pluoštas“, 1998 m. gruodžio 7 d. neatlygintinai perduotos atsakovui UAB „Ūkio banko investicinė grupė“, pagal 2000 m. spalio 31 d. pirkimo - pardavimo sutartį nuosavybės teise priklausė AB „Ūkio bankas“, o nuo 2002 m. gruodžio mėnesio jos tapo Kauno miesto savivaldybės nuosavybe. Ieškovo nuomone, atsakovai UAB „Ūkio banko investicinė grupė“, AB „Ūkio bankas“ ir Kauno miesto savivaldybė be pagrindo įgijo nuosavybės teisę į dalį pastato, kuriame yra R. I. U. įmonės turto – išsinuomotų patalpų pagerinimo darbų už 210 784,10 Lt. Todėl ši suma turi būti priteista iš atsakovų priklausomai nuo jų be pagrindo įgyto turto vertės (CK 6.237 str. l d., 4 d., 6.239 str., 6.240 str. 4 d.). Atsižvelgiant į tai, kad patalpų nuomos terminas yra pasibaigęs, ieškovas atsisakė reikalavimo dėl įpareigojimo vykdyti sutartinius įsipareigojimus.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Kauno apygardos teismas 2012 m. gegužės 9 d. sprendimu ieškinį dėl nuostolių ir be pagrindo įgyto turto vertės priteisimo atmetė. Bylos dalį dėl įpareigojimo įvykdyti sutartinius įsipareigojimus nutraukė (t. 3, b.l. 86-91). Teismas sprendė, kad ieškovas, prašydamas priteisti 384 578,93 Lt nuostolių, neįrodė UAB „Girstučio kultūros ir sporto rūmai“ deliktinės ir sutartinės civilinės atsakomybės pagrindų. Negyvenamųjų patalpų perdavimo - priėmimo aktai patvirtina, kad nuomotojai perdavė nuomininkui tinkamas naudoti sutarčių pirmajame punkte nurodytas patalpas. Kitokių sutartinių nuomotojo įsipareigojimų patalpų naudojimo atžvilgiu, t.y. stogo kapitalinio remonto, dėl kurio ieškovas nurodo negalėjęs patalpose vystyti įmonės veiklos, nėra. Nėra ir įrodymų, kad R. I. U. įmonė veiklos negalėjo vykdyti dėl remontuotino stogo. Savo reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo nagrinėjamoje byloje ieškovas grindžia neteisėtai nuomotojo nutrauktu vandens tiekimu, tačiau atsakovo kaltės dėl pastarosios aplinkybės ir negalėjimo vykdyti įmonės veiklos dėl vandens tiekimo nutraukimo neįrodė. Kauno apygardos teismo 2002 m. balandžio 8 d. sprendimu civilinėje byloje pagal UAB „Girstučio kultūros ir sporto rūmai“ ieškinį R. I. U. įmonei dėl skolos ir delspinigių priteisimo ir atsakovo priešieškinį dėl atlyginimo nuostolių, atsiradusių dėl 2001 m. sausio mėn. nutrauktų komunalinių paslaugų į išsinuomotas patalpas tiekimo ir kelio įmonės veiklai užkirtimo, nustatyta, kad ieškovas neįrodė komunalinių paslaugų nutraukimo fakto ir realių įmonės negautų pajamų dydžio, o 5 295 Lt dydžio nuostolius nuomininkui iš nuomotojo teismas priteisė už išsinuomotų patalpų stogo remontą. Kitokių įrodymų apie vandens tiekimo nutraukimą dėl nuomotojo kaltės nėra. Be to, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2001 m. balandžio 24 d. sprendimas sustabdyti R. I. U. įmonės veiklą dėl sprendime nurodytų reikalavimų maisto higienai ir viešojo maitinimo įmonėms nesilaikymo neįrodo, kad dėl pastarųjų reikalavimų nesilaikymo yra kaltas nuomotojas. Teismas sprendė, kad ieškinį dėl nuostolių atlyginimo ieškovas pareiškė nepagrįstai ir nesąžiningai (CPK 95 str. 1 d.).

9Teismas nurodė, kad reikalavimo priteisti iš atsakovų patalpų remonto išlaidas kaip be pagrindo įgytą turtą ieškovas taip pat neįrodė. Ieškovo teigimu, patalpos buvo remontuotos nuo 1997 m. liepos 31 d. iki 1999 m. kovo 26 d., t.y. iki 1998 m. rugpjūčio 1 d. nuomos sutarties su AB „Dirbtinis pluoštas“ pasirašymo. Nuomos sutartyje nėra nuomotojo įsipareigojimų atlyginti nuomininkui iki nuomos sutarties sudarymo atsiradusias remonto išlaidas. Priešingai, šios sutarties 7.4 punktu nuomininkas įsipareigojo savo lėšomis atlikti patalpų pagerinimo darbus, nepabloginant pastato ir inžinerinių tinklų techninės būklės. Nuomos sutarties 7.13 punktu šalys susitarė, kad nuomotojas neatlygina jokių nuomininko išlaidų, skirtų nuomojamų patalpų pagerinimui, remontui, kapitaliniam remontui, rekonstrukcijai ir pan. Šalys nustatė, kad patalpų arba jų dalies rekonstrukciją ir bet kokį statybinį remontą nuomininkas gali atlikti, tik gavus raštišką nuomotojo leidimą. Ieškovas tokio leidimo nepateikė. Be to, nėra ir įrodymų, kad išsinuomotos patalpos būtų rekonstruotos R. I. U. įmonės lėšomis. 1999 m. gegužės 1 d. tas pačias patalpas R. I. U. įmonei išnuomojo UAB „Girstučio kultūros ir sporto rūmai“. Pagal šios sutarties 9.2, 9.3, 10 punktus šalys susitarė, kad nuomininkas nuomojamų patalpų ar jų dalies rekonstrukciją, kapitalinį ar bet kokį kitą remontą atlikti, patalpas pertvarkyti gali tik gavus raštišką nuomotojo leidimą ir nuomotojui raštu patvirtinus būsimų darbų sąmatą. Ieškovas neįrodė, kad būtų gavęs nuomos sutartyje numatytus leidimus ar kad nuomotojas būtų raštu patvirtinęs būsimų darbų sąmatą. Teismas sprendė, kad patalpų nuomotojas UAB „Girstučio kultūros ir sporto rūmai“ neturėjo sutartinės ir įstatyminės pareigos atlyginti R. I. U. įmonei išnuomotų patalpų remonto išlaidų. Jei patalpos nuomininko ir buvo pagerintos, nėra pagrindo spręsti, jog UAB „Ūkio banko investicinė grupė“, įsigydama visą pastatą pagal 1998 m. gruodžio 17 d. akcijų pasirašymo sutartį, „Dirbtinio pluošto“ bendrovei juo kaip turtiniu įnašu apmokant 3 225 000 paprastųjų vardinių 1 Lt nominalios vertės UAB „Ūkio banko investicinės grupės“ akcijų, ( - ) esantį statinį įgijo be įstatyme numatyto pagrindo. Vėlesni šio nekilnojamojo daikto savininkai jį įgijo pagal pirkimo – pardavimo sandorius. Nei vienas iš šių sandorių įstatymų nustatyta tvarka nenuginčytas, todėl ieškovas nepagrįstai reiškia reikalavimą vėlesniems pastato savininkams dėl remonto išlaidų priteisimo kaip be pagrindo įgyto pastato pagerinimo ar naujai suformuoto nekilnojamojo daikto įgijimo (CPK 178 str.).

10III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11Ieškovas D. U. (toliau – apeliantas) apeliaciniu skundu prašo: priimti naujus rašytinius įrodymus; išreikalauti iš VĮ Registrų centras Kauno filialo nekilnojamojo turto „Girstučio“ kultūros ir sporto rūmų, adresu ( - ), bylą; panaikinti Kauno apygardos teismo 2012 m. gegužės 9 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys dėl nuostolių ir be pagrindo įgyto turto vertės atmestas ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priimti ir patenkinti ieškovo 2012 m. balandžio 18 d. patikslintą ieškinį (t. 3, b.l. 117-124). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Teismas padarė esminį procesinės teisės normų pažeidimą, nes nebuvo nei vieno parengiamojo teismo posėdžio po to, kai 2012 m. sausio 30 d. teismas pakeitė ieškovą bankrutavusią R. I. U. individualią įmonę ieškovu D. U..
  2. Apeliantas 2012 m. kovo 18 d. pateikė patikslintą ieškinį, kurį teismas atsisakė priimti, įvertindamas jį kaip pareiškimą dėl ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimo (CPK 141 str. 1 d.), nes užvilkintų bylos nagrinėjimą. Apeliantas nurodo, kad ieškinio pagrindo ir dalyko pakeitimo būtinumas iškilo vėliau ir priešinga šalis neprieštaravo dėl patikslinto ieškinio priėmimo. Teismas nepaskyrė apeliantui kaip naujam ieškovui termino suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą, todėl apeliantas negalėjo remtis patikslintame ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis (CPK 141 str. 3 d.). Apeliantas teigia, kad dėl tokių teismo veiksmų jis neteko teisės pakeisti ieškinio pagrindą ir dalyką, teisme buvo pažeista jo teisė į teisingą teismo procesą, todėl teismo sprendimas naikintinas kaip neteisėtas (CPK 329 str. 1 d.).
  3. Galimas teisės į teisingą teismo procesą pažeidimas, yra viena iš aplinkybių, keliančių pagrįstas subjektyvias abejones teismo nešališkumu (CPK 66 str.). Teismas sprendime cituoja Kauno apygardos teismo 2002 m. balandžio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-37/2002 nustatytas aplinkybes, kai teisėja nuo šios bylos nagrinėjimo 2006 m. buvo nušalinta. Apelianto teigimu, tai yra objektyvios aplinkybės, keliančios pagrįstas abejones dėl teismo nešališkumo. Todėl yra spręstinas klausimas dėl absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo (CPK 329 str. 2 d. 2 p.).
  4. Teismas nepagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą dėl 210 784,10 Lt be pagrindo įgyto turto vertės. Atsakovai neįrodė, kad turto, kuriuo jie nepagrįstai praturtėjo, savininku buvo ne R. I. U. įmonė, o teismas netyrė svarbių bylos aplinkybių, dėl kurių atsakovai nepagrįstai praturtėjo (CPK 178 str., 185 str., CK 6.237 str.). Apelianto teigimu, R. I. U. įmonės ir AB „Dirbtinis pluoštas“ filialo „Girstutis“ ikisutartiniai santykiai prasidėjo 1997 m. rugpjūčio mėn., kai buvo pasirašytas ketinimų protokolas, kuriame būsimas nuomotojas įsipareigojo, kad sudarant pagrindinę sutartį atleis nuo nuomos mokesčio dvejus metus nuo pagrindinės sutarties pasirašymo dienos. Tačiau 1998 m. rugpjūčio 1 d. pasirašant sutartį tokios nuostatos nebeliko tik dėl nuomotojo kategoriškos pozicijos žodinių derybų metu. Abi nuomos sutartys buvo sudarytos nuomotojui nesąžiningai pasinaudojus tuo, kad nuomininkas nuo jo priklauso, pažeidžiant protingus verslo praktikos ir sąžiningumo reikalavimus (CK 6.228 str.).
  5. 2001 m. R. I. U. įmonės aktu konstatuota, jog nuomotojo darbuotojai sugadino 2000 m. suremontuotą stogą. Nuomotojo veiksmai buvo nukreipti prieš nuomininką (kaip ir tik dėl nuomotojo kaltės nutrauktu vandens tiekimu), kuriais buvo siekiama trukdyti nuomininkui vykdyti veiklą tam, kad nutraukus nuomininko veiklą be teisinio pagrindo perimti jo turtą ir praturtėti nuomotojo sąskaita. Teismas netinkamai taikė CPK 182 straipsnio 2 punktą ir neištyręs visų reikšmingų ginčo aplinkybių neteisingai išsprendė bylą (CPK 329 str. 1 d.).

12Apeliantas prašo priimti patikslintą ieškinį, naujus įrodymus ir paskirti apeliacinio skundo nagrinėjimą žodinio proceso tvarka. Siekiant greičiau ir visapusiškai išnagrinėti bylą, apeliantas prašo išreikalauti iš VĮ Registrų centras Kauno filialo nekilnojamojo turto pastato – „Girstučio“ kultūros ir sporto rūmai, adresu ( - ), bylą, kurioje yra visi tikslūs duomenys apie pastato nuosavybės teisių pasikeitimą ginčo laikotarpiu nuo 1997 m. rugpjūčio 1 d. iki 2008 m. rugpjūčio 1 d. bei apie pastate 1997 – 1998 metais atliktus ginčo patalpų rekonstrukcijos darbus, dėl kurių pasikeitė pastato ir jame esančių nuomotų patalpų vertė.

13Atsakovas Kauno miesto savivaldybė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo 2012 m. gegužės 9 d. sprendimą palikti nepakeistą (t. 3, b.l. 131-133). Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Kauno apygardos teismo 2011 m. vasario 17 d. nutartimi byla skirta nagrinėti teismo posėdyje, o ne parengiamajame, taip pat visi kiti posėdžiai buvo teismo. Apeliantui buvo išaiškintos jo teisės, jį atstovavo advokatas, todėl nepagrįsti apelianto motyvai, kad teismas pažeidė CPK 229 ir 230 straipsnius. Teismas nusprendė, jog patikslinto ieškinio prijungimas užvilkins bylos nagrinėjimą, todėl pagrįstai neprijungė patikslinto ieškinio ir bylą išnagrinėjo pagal pareikštą ieškinį. Apeliantas bylos nagrinėjimo metu bylą nagrinėjusiai teisėjai nušalinimų nereiškė, be to, ir nebuvo pagrindų teisėjai nušalinti (CPK 65 str., 66 str.).
  2. Apelianto prašymas priimti patikslintą ieškinį yra nepagrįstas. Su apeliaciniu skundu pateiktų įrodymų prijungti prie bylos šioje proceso stadijoje nėra teisinio pagrindo (CPK 314 str.). Be to, apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 str.).
  3. Kauno miesto savivaldybė 2001 m. gruodžio 23 d. įsigijusi iš AB Ūkio banko pastatą, esantį ( - ), jokių skolinių įsipareigojimų iš buvusių turto savininkų neperėmė. Teismas pagrįstai konstatavo, jog nei vienas pastato įsigijimo sandoris nėra nuginčytas, todėl apeliantas nepagrįstai reiškia reikalavimą vėlesniems pastato savininkams dėl remonto išlaidų priteisimo kaip be pagrindo įgyto pastato pagerinimo ar naujai suformuoto nekilnojamojo daikto įgijimo. Be to, pastatą Kauno miesto savivaldybė įgijo atlygintino sandorio pagrindu, todėl nepagrįsto praturtėjimo teisės normos nėra taikytinos.

14Atsakovas AB Ūkio bankas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti (t. 3, b.l. 136-137). Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Byloje įvykus procesinių teisių perėmimui, procesas nepradedamas iš naujo, todėl D. U. pakeitus pradinį ieškovą, teismas turėjo teisę šioje byloje neskirti parengiamojo posėdžio. Nors bylos dalyviai neprieštaravo patikslinto ieškinio pateikimui, tačiau galutinį sprendimą dėl patikslinto ieškinio priėmimo po nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje paskelbimo priima teismas. Apeliantas nušalinimo teismui bylos nagrinėjimo metu nepareiškė, todėl, esant jam nepalankiam sprendimui, kalbėti apie teisėjo nušalinimą yra per vėlu.
  2. Ūkio bankas pastatą nusipirko 2000 m. spalio 31 d., teisiškai įregistravo 2000 m. lapkričio 15 d. Pirkdamas pastatą po visų rekonstrukcijų ir remontų, bankas ankstesniam savininkui sumokėjo visą pastato tuometinę kainą, todėl bankas nepraturtėjo be pagrindo.

15Atsakovas UAB „Ūkio banko investicinė grupė“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą (t. 3, b.l. 138-141). Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Teismas nepadarė procesinės teisės normų pažeidimo. Byloje buvo atlikti visi CPK 225 straipsnyje nustatyti veiksmai – priimtas ieškinys, gauti atsiliepimai, pateikti įrodymai, nebuvo jokių kliūčių nagrinėti bylą. Parengiamojo posėdžio nepaskyrimas pakeitus ieškovą nėra pagrindas pripažinti sprendimą negaliojančiu (CPK 329 str.). Spręsti, ar ieškinio dalyko ir pagrindo pakeitimas neužvilkins proceso palikta spręsti teismui (CPK 141 str.), todėl tik teismas kompetentingas vertinti tokius klausimus ir priimti galutinį sprendimą dėl galimo proceso vilkinimo, kitų bylos dalyvių išsakyta nuomonė teismui nėra privaloma. Taip pat nepagrįsti apelianto svarstymai dėl teismo tariamo šališkumo, nes byloje nėra ir apeliantas nenurodo jokių aplinkybių, kurios patvirtintų aplinkybę, kad byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo.
  2. Teismas nepadarė materialinės teisės normų pažeidimo. UAB „Ūkio banko investicinė grupė“ pastatą, kuriame yra ginče minimos patalpos, įgijo nuosavybėn teisės aktų nustatyta tvarka, atlygintinu sandoriu už rinkos kainą, pats turto perdavimo sandoris nenuginčytas ir galiojantis. Todėl net jei ir būtų pripažinta, kad R. I. U. įmonė turėjo teisę į kokių nors išlaidų atlyginimą dėl patalpų pagerinimo, tai tokių galimų pagerinimų vertė jau buvo įskaičiuota į turto kainą, todėl joks nepagrįstas praturėjimas neįvyko.

16Trečiasis asmuo R. I. U. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą tenkinti (t. 3, b.l. 150-151). Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Apeliantui tapus ieškovu, teismas nepaskyrė nei vieno parengiamojo posėdžio, apeliantui teismo nutartimi nebuvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti. Todėl argumentai dėl netinkamo procesinės teisės normų taikymo ir teisės į teisingą teismo procesą pirmosios instancijos teisme pažeidimo yra pagrįsti. Pagrįsta apeliacinio skundo išvada ir dėl galimo CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto pažeidimo, nes kyla pagrįstos abejonės teismo nešališkumu ir apskųsto teismo sprendimo pagrįstumu ir teisėtumu.
  2. Atsakovai neįrodė, kad turto, kuriuo jie nepagrįstai praturtėjo, savininku buvo ne R. I. U. individuali įmonė, teismas netyrė svarbių bylos aplinkybių, dėl kurių atsakovai nepagrįstai praturtėjo (CPK 178 str., 185 str., CK 6.237 str.). Prie apeliacinio skundo pridėti dokumentai patvirtina aplinkybes apie nuomotojo valią – tuometinio patalpų savininko raštišką sutikimą patalpų rekonstrukcijai ir kapitaliniam remontui atlikti bei ketinimą vykdyti iki sutartinius įsipareigojimus pagal 1997 m. rugpjūčio mėnesį sudarytą ketinimų protokolą. Taip pat trečiasis asmuo sutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl 1998 ir 2000 metais suremontuoto ir 2001 metais nuomotojo sugadinto nuomotų patalpų stogo.

17Trečiasis asmuo prašo išreikalauti apeliaciniame skunde prašomus įrodymus ir paskirti apeliacinio skundo nagrinėjimą žodinio proceso tvarka (CPK 318 str. 1 d.).

18IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

20Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl apskųsto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertintinas apeliacinio skundo ribose (CPK 320 str. 2 d.).

21Apeliacinis skundas netenkintinas.

22Dėl žodinio proceso, rašytinių įrodymų priėmimo ir išreikalavimo

23Apeliantas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis, t.y. jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Pažymėtina, kad dalyvaujančio byloje asmens motyvuotas prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka teismui nėra privalomas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, įvertinusi apelianto prašyme nurodytas aplinkybes, dėl kurių jis mano, kad skundas turi būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, bylos medžiagą, apeliacinio skundo, atsiliepimų į jį argumentus, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijos nuostatas bylos nagrinėjimas neprivalo būti žodinis, kai yra tam tikrų išskirtinių aplinkybių, pavyzdžiui, kai nėra tiriamos faktinės aplinkybės arba teisės klausimai, kurie negalėtų būti tinkamai išspręsti remiantis vien bylos rašytine medžiaga ir šalių rašytiniais paaiškinimais (2002 m. lapkričio 12 d. sprendimas byloje Döry prieš Švediją). Žodinio teismo posėdžio atsisakymas antrojoje ir trečiojoje instancijose gali būti pateisinamas, jeigu pirmojoje instancijoje posėdis vyko žodinio nagrinėjimo forma (1991 m. spalio 29 d. sprendimas byloje Helmers prieš Švediją). Šiuo atveju apeliantas savo skundą grindžia procesinės ir materialinės teisės normų pažeidimais, iš bylos duomenų galima spręsti, kad esminių ginčų dėl faktinių bylos aplinkybių nėra. Todėl tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla išspręsta teisingai, būtinumo ją nagrinėti žodinio proceso tvarka teisėjų kolegija neįžvelgia. Dėl to apelianto prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkinamas.

24Apeliantas prašo priimti naujus rašytinius įrodymus, t.y. 1998 m. kovo 13 d. ir 1999 m. gegužės 10 d. raštų kopijas. CPK 314 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliantas, pateikdamas naujus įrodymus, teigia, kad jie įrodo faktines aplinkybes, susijusias su 1998 m. rugpjūčio 1 d. ir 1999 m. gegužės 1 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarčių sudarymu. Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nėra CPK 314 straipsnyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių turėtų būti priimti apelianto apeliacinės instancijos teismui pateikiami nauji įrodymai - nėra pagrindo pripažinti, kad šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo tik vėliau, tai yra tik po to, kai byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme; apeliantas nepagrindė, kodėl minėtų įrodymų, bylai tęsiantis jau labai ilgą laiką, negalėjo pateikti bylos proceso pirmąja instancija metu. Todėl, apelianto pateiktus naujus įrodymus - 1998 m. kovo 13 d. ir 1999 m. gegužės 10 d. raštų kopijas, atsisakytina priimti (vertinti) (CPK 314 str.).

25Apeliantas taip pat prašo išreikalauti iš VĮ Registrų centras Kauno filialo nekilnojamojo turto „Girstučio“ kultūros ir sporto rūmų, adresu ( - ), bylą. Pažymėtina, kad jeigu dalyvaujantis byloje asmuo negali pateikti įrodymų, teismas gali padėti juos surinkti. Iš dalyvaujančio byloje asmens reikalaujama nurodyti negalėjimo pateikti priežastį ir suformuluoti prašymą teismui juos išreikalauti, nurodant jų buvimo vietą ir aplinkybes, kurias šie įrodymai gali patvirtinti (CPK 112 str., 199 str. 1 d.). Apeliantas nenurodė, kodėl šių įrodymų išreikalavimo būtinumas atsirado apeliacinės instancijos teisme, nepateikė teismui įrodymų, kad jis ar jo advokatas būtų tiesiogiai kreipęsi į VĮ Registrų centrą dėl minėtos nekilnojamojo turto bylos pateikimo, ir nenurodė priežasčių, kodėl apeliantui ar jo atstovui nėra galimybės šio įrodymo gauti. Apeliantas nurodo, kad minėtoje nekilnojamojo turto byloje yra visi tikslūs duomenys apie pastato nuosavybės teisių pasikeitimą laikotarpiu nuo 1997 m. rugpjūčio 1 d. iki 2008 m. rugpjūčio 1 d. bei apie pastate 1997-1998 metais atliktus ginčo patalpų rekonstrukcijos darbus. Tačiau byloje ginčo dėl pastato nuosavybės teisių keitimosi eigos, o atliktų darbų vertę yra nurodęs ieškinyje pats ieškovas. Esant šios aplinkybėms, apelianto prašymas išreikalauti iš VĮ Registrų centras Kauno filialo nekilnojamojo turto bylą atmestinas, juo labiau taip pat dėl jau minėtos priežasties - byla tęsėsi jau labai ilgą laiką, todėl ieškovui buvo visos galimybės savalaikiai pareikšti ir šį prašymą pirmosios instancijos teisme. Tai, kad pirminis ieškovas vėliau buvo pakeistas apeliantu, pastarajam nesuteikia daugiau teisių nei jų turėjo pirminis ieškovas (CPK 48 str. 2 d.).

26Dėl procesinių teisės normų pažeidimo

27Apeliantas teigia, kad 2012 m. sausio 30 d. protokoline nutartimi teismui pakeitus ieškovą R. I. U. įmonę ieškovu D. U., nebuvo parengiamojo teismo posėdžio. Iš nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, kad ši civilinė byla iškelta dar 2003 m. balandžio 29 d., joje vyko pasirengimas bylos nagrinėjimui, kelis kartus byla buvo sustabdyta, Kauno apygardos teismo 2011 m. vasario 17 d. nutartimi civilinė byla atnaujinta ir paskirtas teismo posėdis, taip pat pasikeitus bylą nagrinėjančiai teisėjai byloje įvyko keturi teismo posėdžiai. Byloje įvykus teisių perėmimui bylos nagrinėjimas iš pradžių nepradedamas, o teisių perėmėjui visi veiksmai atlikti procese iki jo įstojimo, yra privalomi tiek, kiek jie būtų buvę privalomi tam asmeniui, kurio vietoj įstojo teisių perėmėjas (CPK 48 str. 2 d.). Be to, pagal civilinio proceso normas parengiamasis posėdis nėra privalomas ir tik teismas sprendžia dėl jo skyrimo reikalingumo (CPK 225 str. 1 d. 7 p., 228 str.). Atsižvelgiant į tai, kad po procesinių teisių perėmimo byla yra nagrinėjama ne iš naujo, o tęsiamas jos nagrinėjimas toliau, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, pakeitus ieškovą apeliantu nepaskirdamas parengiamojo teismo posėdžio, nepadarė procesinės teisės normų pažeidimo.

28Apeliantas teigia, kad absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu gali būti faktas, kad byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo (CPK 329 str. 2 d. 1 p.). Teisėjų kolegija su šiuo apelianto teiginiu nesutinka. Nei apeliantas, nei kiti byloje dalyvaujantys asmenys pirmosios instancijos teisme bylą nagrinėjusiai teisėjai nušalinimų nereiškė. Teismo sprendime cituojamos kitos susijusios civilinės bylos nustatytos aplinkybės, nuo kurios nagrinėjimo teisėja buvo nušalinta, nesudaro pagrindo abejoti teismo nešališkumu šioje byloje, nes kitos bylos ji apskritai iš esmės nebuvo išsprendusi. Apeliantas skunde nenurodė jokių faktinių aplinkybių dėl teisėjos, nagrinėjusios bylą pirmosios instancijos teisme, šališkumo objektyviąja prasme, t.y. kad egzistuotų CPK 65 straipsnio 1 dalyje ir 66 straipsnyje numatyti teisėjo nusišalinimo (nušalinimo) pagrindai.

29Apeliantas taip pat teigia, kad teismui atsisakius priimti patikslintą ieškinį, nepaskyrus apeliantui kaip naujam ieškovui termino suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą, jis neteko teisės pakeisti ieškinio pagrindą ir dalyką, dėl ko buvo pažeista jo teisė į teisingą teismo procesą. Teisėjų kolegija su šiuo apelianto teiginiu nesutinka. Nagrinėjama civilinė byla Kauno apygardos teisme iškelta dar 2003 m. balandžio 29 d. Teismas 2012 m. sausio 30 d. protokoline nutartimi pakeitė pradinį ieškovą R. I. U. įmonę jo teisių perėmėju D. U. (t. 3, b.l. 51-53). Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 18 d. gautas ieškovo D. U. patikslintas ieškinys, kurį teismas 2012 m. balandžio 19 d. protokoline nutartimi atsisakė priimti, nes keičiant ieškinio dalyką patikslinto ieškinio priėmimas užvilkintų bylos nagrinėjimą (t. 3, b.l. 70-73, 75-85). CPK 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta ieškovo teisė keisti ieškinio dalyką arba pagrindą. Įstatymas nustato ir tokio keitimo terminą – iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo. Vėlesnis ieškinio dalyko ar ieškinio pagrindo keitimas įstatymo leidžiamas tik tais atvejais, kai tokio pakeitimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo. Pažymėtina, kad teiktu patikslintu ieškiniu ne tik padidintos prašomos priteisti sumos, bei iš dalies pakeisti ir atsakovai (t. 3, b.l. 70-73). Taigi, atsižvelgiant į tai, kad patikslintas ieškinys teismui pateiktas po bylos paskyrimo nagrinėti teismo posėdyje (t. 3, b.l. 4), jo pateikimo būtinybė neatsirado būtent jau nagrinėjant bylą iš esmės, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad patikslinto ieškinio priėmimas užvilkintų bylos nagrinėjimą. Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais apelianto argumentus, kad teismas jam kaip naujam ieškovui turėjo skirti terminą visiškai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą (CPK 141 str. 3 d.). Civilinio proceso normos nenumato, kad įvykus byloje procesinių teisių perėmimui, naujam ieškovui teismas turi nustatyti terminą ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimui. Kaip jau minėta, po procesinių teisių perėmimo byla nagrinėjama toliau, bet ne iš naujo, o dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis bei rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 str. 2 d.).

30Apeliantas apeliacinės instancijos teismo prašo priimti ir patenkinti 2012 m. balandžio 18 d. teismui pateiktą patikslintą ieškinį, kurį, kaip minėta, pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teisme ieškinio pagrindo ar ieškinio dalyko pakeitimas yra negalimas, nes apeliacijos paskirtis yra jau išnagrinėtose bylose priimtų teismo sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolė (CPK 301 str.). Apeliacinis procesas nelaikomas nauju, pakartotiniu bylos nagrinėjimu, todėl apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, paprastai negali peržengti išnagrinėtos bylos nagrinėjimo ribų. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas, skųsdamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, negali kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 str.), pateiktas patikslintas ieškinys negali būti apeliacinio nagrinėjimo objektas. Taigi, apelianto prašymas priimti ir patenkinti patikslintą ieškinį, kurį pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti, atmestinas.

31Dėl 384 578,93 Lt nuostolių atlyginimo

32Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo UAB „Girstučio kultūros ir sporto rūmai“ 384 578,93 Lt nuostolių. Nurodo, kad šiuos nuostolius sudaro R. I. U. įmonės negautos pajamos už laikotarpį nuo 2001 m. spalio mėn. iki ieškinio pareiškimo, per kurį R. I. U. įmonei buvo kliudoma naudotis nuomojamomis patalpomis, įmonė negalėjo vykdyti savo veiklos bei eksploatuoti patalpų nuo 2001 m. balandžio mėnesio patalpose dėl nuomotojo UAB „Girstučio kultūros ir sporto rūmai“ kaltės buvo nutrauktas vandens tiekimas bei dėl stogo remonto (t. 1, b.l. 4-6).

33Byloje nustatyta, kad 1998 m. rugpjūčio 1 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi AB „Dirbtinis pluoštas“ filialo „Girstutis“ visuomeninio maitinimo ir pramogų teikimo funkcijoms atlikti išnuomojo R. I. U. įmonei patalpas iki 2008 m. rugpjūčio 1 d. (t. 1, b.l. 8-11), 1999 m. gegužės 1 d. sudaryta Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi tas pačias patalpas R. I. U. įmonei išnuomojo UAB „Girstučio kultūros ir sporto rūmai“ (t. 1, b.l. 12-13). Kauno apygardos teismo 2003 m. kovo 28 d. nutartimi R. I. U. įmonei iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2003 m. gegužės 15 d, 1999 m. gegužės 1 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis bankroto administratoriaus nutraukta.

34CK 6.245 straipsnio 1 dalis numato, jog civilinė atsakomybė - tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą delspinigius). Sutartinė civilinė atsakomybė taikoma, kai viena sutarties šalis neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartį, dėl to kita šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (CK 6.245 str. 3 d.). Civilinės atsakomybės taikymui būtinos šios sąlygos: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė bei žala (nuostoliai) (CK 6.246 str. - 6.249 str.). Taigi, reikšdamas reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, ieškovas privalo įrodyti atsakovo UAB „Girstučio kultūros ir sporto rūmai” veiksmų neteisėtumą, žalos padarymo faktą ir dydį bei priežastinį ryšį (CPK 178 str.), o įrodžius šias aplinkybes, atsakovo kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.).

35Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad nėra įrodymų, kad R. I. U. įmonė veiklos negalėjo vykdyti dėl remontuotino stogo, taip pat neįrodyta UAB „Girstučio kultūros ir sporto rūmai“ kaltė dėl vandens tiekimo nutraukimo.

36Kauno apygardos teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-37/2002, kurioje R. I. U. įmonė buvo pareiškusi priešieškinį. Priešieškiniu R. I. U. įmonė prašė priteisti nuostolius iš UAB „Girstučio kultūros ir sporto rūmai“, kurie susidarė dėl to, kad nuo 2001 m. sausio mėnesio UAB „Girstučio kultūros ir sporto rūmai“ nutraukė komunalinių paslaugų tiekimą ir užkirto kelią įmonės veiklai. Taigi, jau tuomet R. I. U. įmonė reiškė reikalavimą dėl negautų pajamų už šešis mėnesius, reikalavimas buvo kildinamas taip pat iš esmės tuo pačiu pagrindu kaip ir nagrinėjamoje byloje – dėl UAB „Girstučio kultūros ir sporto rūmai“ neteisėto komunalinių paslaugų nutraukimo. Toje byloje Kauno apygardos teismas 2002 m. balandžio 8 d. sprendimu R. I. U. priešieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš UAB „Girstučio kultūros ir sporto rūmai“ R. I. U. naudai 5 295 Lt nuostolius kaip kompensaciją už stogo remontą (t. 1, b.l. 69-70). Lietuvos apeliacinis teismas 2002 m. liepos 15 d. nutartimi priteistą sumą padidino iki 8103,40 Lt (t. 1, b.l. 71-72). Lietuvos Aukščiausias Teismas 2003 m. sausio 29 d. nutartimi tiek pirmosios instancijos teismo sprendimą, tiek apeliacinės instancijos teismo nutartį paliko nepakeistus (t. 1, b.l. 73-75). Teismai nurodytoje civilinėje byloje konstatavo, kad R. I. U. įmonė nepateikė įrodymų, patvirtinančių UAB neteisėtus UAB „Girstučio kultūros ir sporto rūmai“ veiksmus dėl komunalinių paslaugų nutraukimo R. I. U. įmonei, pateikti įrodymai taip pat neįrodo realių įmonės negautų pajamų dydžio. Taigi, minėti teismai padarė išvadą, kad byloje nėra įrodymų dėl UAB „Girstučio kultūros ir sporto rūmai“ kaltės dėl vandens atjungimo.

37Nagrinėjamoje civilinėje byloje irgi reiškiamas reikalavimas dėl nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo, tik už vėlesnį laikotarpį negu civilinėje byloje Nr. 2-37/2002, nes apelianto teigimu, dėl UAB „Girstučio kultūros ir sporto rūmai“ veiksmų (vandens tiekimo nutraukimo, stogo remonto) R. I. U. įmonė negalėjo vykdyti veiklos. Pažymėtina, kad apeliantas, teigdamas, jog minėtoje byloje jis nedalyvavo kaip bylos šalis, neteisus – iš minėtos bylos matyti, kad 2007 m. gruodžio 4 d. protokoline nutartimi jis buvo, byloje atnaujinus procesą, įtrauktas bendraatsakoviu (civ. b. Nr. 2-37/2002 t. 5, b.l. 104). Atsižvelgiant į tai, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys (CPK 182 str. 1 d. 2 p.), teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantas neįrodė atsakovo UAB „Girstučio kultūros ir sporto rūmai“ neteisėtų veiksmų bei kaltės dėl to, kad R. I. U. įmonė nebegalėjo vykdyti veiklos laikotarpiu ir nuo 2001 m. spalio mėn. iki ieškinio nagrinėjamoje byloje pateikimo (CPK 12, 178 str.). Pažymėtina ir tai, kad bet kuriuo atveju negalima būtų teigti, kad R. I. U. įmonės veikla buvo sustabdyta apskritai vien dėl problemų, susijusių su komunalinėmis paslaugomis – iš Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2001 m. balandžio 23 d. akto matyti, kad viena iš veiklos sustabdymo priežasčių buvo tai, kad nėra indų dezinfekcijos priemonių (t. 1, b.l. 47). Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad apeliantas neįrodė UAB „Girstučio kultūros ir sporto rūmai“ civilinės atsakomybės pagrindų.

38Dėl 210 784,10 Lt be pagrindo įgyto turto priteisimo

39Ieškovo teigimu nuo 1997 m. liepos 31 d. iki 1999 m. kovo 26 d. patalpose I. R. U. įmonės lėšomis atlikti rekonstrukcijos ir remonto darbai 210 784,10 Lt sumai. Todėl apeliantas prašo priteisti iš atsakovų UAB „Ūkio banko investicinė grupė“, AB „Ūkio bankas“ ir Kauno miesto savivaldybės 210 784,10 Lt sumą kaip be pagrindo įgyto turto vertę (t. 1, b.l. 4-6).

40Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad pastato, esančio ( - ), savininkais buvo: iki 1998 m. gruodžio 17 d. AB „Dirbtinis pluoštas“; nuo 1998 m. gruodžio 17 d. iki 2000 m. spalio 31 d. UAB „Ūkio banko investicinė grupė“; nuo 2000 m. spalio 31 d. iki 2002 m. gruodžio 30 d. AB „Ūkio bankas“ ir nuo 2002 m. gruodžio 30 d. Kauno miesto savivaldybė.

41Teismų praktikoje išaiškinta, kad nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas – tai savarankiška prievolės rūšis, šie santykiai reglamentuojami CK šeštosios knygos II dalies ,,Kitais pagrindais atsirandančios prievolės” XX skyriaus normų. Šiame skyriuje įtvirtintos turto išreikalavimo taisyklės taikomos tada, kai konstatuojami specialūs prievolės grąžinti turtą atsiradimo pagrindai: turtas gautas be teisinio pagrindo (CK 6.237 str. 1 d.), pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau (CK 6.237 str. 2 d.), asmuo be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėja (CK 6.242 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs teisines nuostatas, kad nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas savo prigimtimi yra subsidiarus kitų civilinių teisių gynybos būdų atžvilgiu; nepagrįsto praturtėjimo teisiniams santykiams atsirasti būtinos tokios sąlygos: 1) nėra įstatymo ar sandorio, iš kurių atsiranda prievolė; 2) kreditoriaus veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtą, yra teisėti; 3) turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją); 4) kreditorius atliko veiksmus išimtinai savo interesais ir savo rizika. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje Nr.3K-3-593/2008; 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2008; 2006 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2006; kt.). Nagrinėjamoje byloje matyti, kad pastatą tiek UAB „Ūkio banko investicinė grupė“, tiek AB „Ūkio bankas“, tiek Kauno miesto savivaldybė įgijo pagal atlygintinius sandorius. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai UAB „Ūkio banko investicinė grupė“, AB „Ūkio bankas“ ir Kauno miesto savivaldybė, kuriems pareikštas reikalavimas, pastatus įgijo po to, kai darbai buvo atlikti, atlygintinų sandorių pagrindu, nepagrįsto praturtėjimo normos šių atsakovų atžvilgiu nėra taikytinos. Juo labiau, kad, kaip nurodo atsakovai, jie, įsigydami minėtą pastatą, jokių skolinių įsipareigojimų iš buvusių savininkų neperėmė. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo teigti, kad ir pastate esančios patalpos bei jose atlikti R. I. U. įmonės rekonstrukcijos ir remonto darbai šių atsakovų įgyti be pagrindo.

42Be to, pažymėtina, kad nuomininkas privalo laikyti išsinuomotą daiktą tvarkingą ir atlyginti daikto išlaikymo išlaidas, savo lėšomis daryti einamąjį jo remontą, jeigu ko kita nenustato įstatymai arba sutartis (1964 m. CK 307 str., CK 6.493 str. 1 d.). 1998 m. rugpjūčio 1 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 7.2 punktu ir 1999 m. gegužės 1 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 9 punkto 2 ir 10 papunkčiais šalys susitarė, kad nuomininkas R. I. U. įmonė nuomojamų patalpų ar jų dalies rekonstrukciją, kapitalinį ar bet kokį kitą remontą gali atlikti tik gavus išankstinį raštišką nuomotojo leidimą, nuomotojui raštu patvirtinus būsimų darbų sąmatą. Taip pat 1998 m. rugpjūčio 1 d. nuomos sutarties 7.13 punktu nustatyta, kad nuomotojas neatlygina jokių nuomininko išlaidų, skirtų nuomojamų patalpų pagerinimui, remontui, kapitaliniam remontui, rekonstrukcijai. Sutartys ar atskiros jų sąlygos nėra nuginčytos. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje nėra įrodymų, kad nuomos sutartyse numatyti leidimai būtų gauti ar nuomotojas būtų raštu patvirtinęs būsimų darbų sąmatą. Nors apeliantas nurodo, kad R. I. U. įmonės ir AB „Dirbtinis pluoštas“ filialo „Girstutis“ ikisutartiniai santykiai prasidėjo 1997 m. rugpjūčio mėn., kai buvo pasirašytas ketinimų protokolas, kuriame būsimas nuomotojas įsipareigojo, kad sudarant pagrindinę sutartį atleis nuo nuomos mokesčio dvejus metus nuo pagrindinės sutarties pasirašymo dienos, tačiau byloje šis ketinimų protokolas nepateiktas, o - bet kuriuo atveju - sudarytoje 1998 m. rugpjūčio 1 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartyje tokios sąlygos nėra. Taigi, konstatuotina, kad R. I. U. įmonė neturėjo teisės į remonto išlaidų atlyginimą.

43Pažymėtina ir tai, kad R. I. U. įmonės pateiktoje „Remonto investicinių sąnaudų suvestinė“ nurodytos sąnaudos nepatvirtina, kad ieškovo nupirktos prekės buvo panaudotos būtent aptariamų patalpų, o ne kokio nors kito nekilnojamojo turto remontui, taigi, ši suvestinė neįrodo, remonto darbų atlikimo fakto būtent ginčo patalpose (t. 1, b.l. 15-23). Juo labiau, kad itin didelė remonto investicinių sąnaudų suvestinėje nurodytų išlaidų patirta dar iki 1998 m. rugpjūčio 1 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties sudarymo, ką visiškai pagrįstai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas. Būtent ieškovas privalėjo įrodyti ieškinyje nurodytas aplinkybes bei pateikti tai patvirtinančius įrodymus, nes civilinės bylos nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, t.y. kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 str.). Pastebėtina, kad už stogo remonto darbus R. I. U. įmonei jau buvo priteista civilinėje byloje Nr. 2-37/2002, o toje byloje, nors R. I. U. įmonės priešieškinis buvo pareikštas jau po visų remonto darbų atlikimo (jei jie buvo atlikti), kitokių patirtų remonto išlaidų net ir nebuvo nurodyta.

44Dėl kitų apeliaciniuose skunduose išdėstytų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie esminės reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui neturi.

45Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus motyvus apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino bei taikė materialinės ir procesinės teisės normas ir padarė pagrįstas išvadas. Todėl apeliacinis skundas netenkinamas, o Kauno apygardos teismo 2012 m. gegužės 9 d. sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

46Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalimi,

Nutarė

47Kauno apygardos teismo 2012 m. gegužės 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl nuostolių ir be pagrindo įgyto turto... 5. Ieškovas D. U. ieškininiais reikalavimais prašo įpareigoti atsakovą UAB... 6. 1997 m. liepos 31 d. - 1999 m. kovo 26 d. R. I. U. įmonė išnuomotose... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Kauno apygardos teismas 2012 m. gegužės 9 d. sprendimu ieškinį dėl... 9. Teismas nurodė, kad reikalavimo priteisti iš atsakovų patalpų remonto... 10. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 11. Ieškovas D. U. (toliau – apeliantas) apeliaciniu skundu prašo: priimti... 12. Apeliantas prašo priimti patikslintą ieškinį, naujus įrodymus ir paskirti... 13. Atsakovas Kauno miesto savivaldybė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo... 14. Atsakovas AB Ūkio bankas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinio... 15. Atsakovas UAB „Ūkio banko investicinė grupė“ atsiliepimu į apeliacinį... 16. Trečiasis asmuo R. I. U. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį... 17. Trečiasis asmuo prašo išreikalauti apeliaciniame skunde prašomus įrodymus... 18. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 19. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 20. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje... 21. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 22. Dėl žodinio proceso, rašytinių įrodymų priėmimo ir išreikalavimo ... 23. Apeliantas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 321 straipsnio... 24. Apeliantas prašo priimti naujus rašytinius įrodymus, t.y. 1998 m. kovo 13 d.... 25. Apeliantas taip pat prašo išreikalauti iš VĮ Registrų centras Kauno... 26. Dėl procesinių teisės normų pažeidimo... 27. Apeliantas teigia, kad 2012 m. sausio 30 d. protokoline nutartimi teismui... 28. Apeliantas teigia, kad absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu gali... 29. Apeliantas taip pat teigia, kad teismui atsisakius priimti patikslintą... 30. Apeliantas apeliacinės instancijos teismo prašo priimti ir patenkinti 2012 m.... 31. Dėl 384 578,93 Lt nuostolių atlyginimo... 32. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo UAB „Girstučio kultūros ir sporto... 33. Byloje nustatyta, kad 1998 m. rugpjūčio 1 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos... 34. CK 6.245 straipsnio 1 dalis numato, jog civilinė atsakomybė - tai turtinė... 35. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada,... 36. Kauno apygardos teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-37/2002, kurioje... 37. Nagrinėjamoje civilinėje byloje irgi reiškiamas reikalavimas dėl nuostolių... 38. Dėl 210 784,10 Lt be pagrindo įgyto turto priteisimo... 39. Ieškovo teigimu nuo 1997 m. liepos 31 d. iki 1999 m. kovo 26 d. patalpose I.... 40. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad... 41. Teismų praktikoje išaiškinta, kad nepagrįstas praturtėjimas ar turto... 42. Be to, pažymėtina, kad nuomininkas privalo laikyti išsinuomotą daiktą... 43. Pažymėtina ir tai, kad R. I. U. įmonės pateiktoje „Remonto investicinių... 44. Dėl kitų apeliaciniuose skunduose išdėstytų argumentų teisėjų kolegija... 45. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus motyvus apeliacinės instancijos... 46. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 47. Kauno apygardos teismo 2012 m. gegužės 9 d. sprendimą palikti nepakeistą....