Byla 2K-363-303/2015

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vytauto Piesliako, Rimos Ažubalytės ir pranešėjos Audronės Kartanienės, sekretoriaujant Ritai Bartulienei, dalyvaujant prokurorei Laimai Milevičienei, nuteistajam A. M., nuteistojo gynėjui advokatui Vladimirui Buslovičiui, nukentėjusiajam S. S., teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. M. ir jo gynėjo advokato Rimvydo Kairio kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 12 d. nuosprendžio, kuriuo, patenkinus Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą, panaikintas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 28 d. nuosprendis ir priimtas naujas nuosprendis: A. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams; į paskirtos bausmės laiką įskaitytas suėmimo laikas nuo 2013 m. sausio 23 d. iki lapkričio 12 d. ir nuo 2014 m. birželio 20 d. iki spalio 28 d.; iš A. M. priteista civiliniam ieškovui Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 4583,41 Lt (1327,45 Eur) S. S. gydymo išlaidoms atlyginti ir valstybei – 7439,50 Lt (2154,62 Eur) proceso išlaidų, susidariusių dėl A. M. perdavimo pagal Europos arešto orderį.

2Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 28 d. nuosprendžiu A. M. pagal BK 135 straipsnio 1 dalį išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką; Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pareikštas 4583,41 Lt (1327,45 Eur) civilinis ieškinys dėl S. S. gydymo išlaidų atlyginimo netenkintas.

3Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos Audronės Kartanienės pranešimą, nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą patenkinti, nukentėjusiojo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Nustatė

4A. M. pagal BK 135 straipsnio 1 dalį Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 28 d. nuosprendžiu išteisintas, o Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 12 d. nuosprendžiu nuteistas už tai, kad 2010 m. gruodžio 3 d., apie 3.00 val., Klaipėdoje, ( - ) namo antroje laiptinėje, dėl asmeninio pobūdžio nesutarimų kilus konfliktui su nukentėjusiuoju S. S., tyčia ne mažiau kaip aštuonis kartus peiliu dūrė jam į įvairias kūno vietas ir padarė dvi žaizdas kairiame dilbyje, pažeisdamas II–IV pirštų tiesiamųjų raumenų sausgysles, dvi durtines-pjautines žaizdas kairėje kirkšnyje, keturias durtines-pjautines žaizdas nugaroje, iš kurių dvi kiauryminės (VII–VIII tarpšonkauliniuose tarpuose ties užpakaline pažasties linija ir ties vidurio raktikaulio linija), taip sunkiai suluošino S. S.

5Kasaciniu skundu nuteistasis A. M. ir jo gynėjas advokatas R. Kairys prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 12 d. nuosprendį ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 28 d. nuosprendį arba panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 12 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

6Kasatoriai nurodo, kad nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme buvo padaryti esminiai Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 7 straipsnio, 20 straipsnio 1, 3–5 dalių, 320 straipsnio 3 dalies ir 324 straipsnio 6 dalies pažeidimai, nes nuosprendyje neįvertinti visi įrodymai, iškraipyta jų prasmė, įrodymai buvo vertinami šališkai, atskirai, neanalizuojant jų visumos, vadovaujantis prielaidomis, liko neišaiškintų aplinkybių, nepatikrinti duomenys ir nesurinkta įrodymų, kurie turi svarbią reikšmę sprendžiant nuteistojo atsakomybės klausimą, be to, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pagal prokuroro apeliacinį skundą, nepatikrino jo argumentų ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumo, netinkamai interpretavo rungimosi principą.

7Apeliacinės instancijos teismas nuteistojo parodymų nenuoseklumą grindė tuo, kad jis, būdamas suimtas Jungtinėje Karalystėje pagal Lietuvos Respublikos išduotą Europos arešto orderį, 2013 m. kovo 5 d. ir 2014 m. sausio 6 d. pareiškimuose, prašydamas panaikinti Europos arešto orderį ir kardomąją priemonę – suėmimą (T. 2, b. 1. 116–118, 141–142, 157), esmines bylos aplinkybes – apie susitikimą su S. S. 2010 m. gruodžio 3 d. naktį – nurodė visiškai priešingai nei 2014 m. birželio 20 d. įtariamojo apklausoje ir apklausiant jį teisme, kuomet neigė minėtą naktį susitikęs su S. S. Apeliacinės instancijos teismas šių A. M. parodymų prieštaravimų netyrė, dėl to papildomai jo neapklausė, o rėmėsi tik ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais. Pirmosios instancijos teisme A. M. nurodė, kad prieš teikdamas raštu paaiškinimus buvo susipažinęs su Europos arešto orderio turinio ir iš jo jam buvo žinoma, kuo jis yra kaltinamas. Be to, apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje A. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai išnagrinėti selektyviai, nuteistojo parodymų analizė nepagrįsta detaliu aplinkybių gretinimu su kitais įrodymais, visi neatitikimai pripažinti prieštaravimais, nesiaiškinant šių neatitikimų esmės.

8Kasatorių nuomone, apeliacinio teismo išvada, kad visi sužalojimai buvo padaryti drabužiais gausiai uždengtose kūno vietose ir į aplinką kraujavimas nevyko, vertintina kritiškai, nes nėra pagrįsta išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Medicininiu požiūriu, mažai tikėtina, kad, padarius dvi durtines-pjautines žaizdas dilbyje pažeidžiant II–IV pirštų tiesiamųjų raumenų sausgysles, įvykio vietoje nebūtų likę kraujo dėmių. Tokie sužalojimai negalėjo nesukelti didelio kraujavimo ir nepalikti kraujo pėdsakų įvykio vietoje, juolab kad S. S. drabužių apžiūros protokole tarp pateiktų A. K. daiktų nėra pirštinių, kurias galėjo mūvėti S. S. Be to, apeliacinės instancijos teismas nevertino faktinės aplinkybės, kad S. S. buvo rastas ne prie kaltinime nurodytos vietos (laiptinės, ( - ), bet prie ( - ) namo, o žemė buvo apsnigta puriu sniegu (T. 1, b. l. 20–21, 82). Darant prielaidas, kad S. S. po sužalojimo galėjo judėti ir nuėjo tam tikrą atstumą, esant nustatytiems sužalojimams, mažai tikėtina, kad jokių kraujo pėdsakų nebūtų likę. Šioms aplinkybėms pagrįsti ar paneigti byloje buvo būtina apklausti teismo medicinos specialistą, S. S. pirminę medicinos pagalbą suteikusius medicinos darbuotojus, liudytoją A. K., įvertinti įvykio vietos apžiūros protokolą (T. 1, b. l. 20–21). Tačiau apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai neatliko įrodymų tyrimo (BPK 324 straipsnio 6 dalis) ir taip nepatikrino reikšmingų bylos duomenų. Kasatorių nuomone, pirmosios instancijos teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, pagrįstai konstatavo, kad nors, kaip nurodyta kaltinime, nustatyta konkreti nusikaltimo vieta – namo laiptinė, tačiau ji nebuvo apžiūrėta, nebuvo apklausti namo gyventojai, nesurastas ir nusikaltimo įrankis – peilis, todėl liudytojo S. S. parodymų dėl konkrečios nusikaltimo vietos – namo laiptinės nepatvirtina jokie kiti objektyvūs duomenys.

9Apeliacinės instancijos teismas daug dėmesio skyrė telefoninių pokalbių išklotinėms, tačiau, pasak kasatorių, jos neduoda pagrindo teigti, kad A. M. buvo įvykio vietoje ir sužalojo S. S., nes tam prieštarauja kiti bylos duomenys. Byloje taip pat nėra jokių patikimų duomenų, kokiu tikslu S. S. galėjo eiti susitikti su A. M. S. S. ir A. M. teigimu, jie yra pažįstami, juos sieja geri draugiški santykiai, jokių piniginių prievolių vienas kitam neturėjo, todėl apeliacinės instancijos teismo įvardytas nusikaltimo motyvas – konfliktas dėl pinigų – nepagrįstas jokiais objektyviais duomenimis. Be to, teismas prieštaringai, šališkai ir nenuosekliai vertino liudytojos J. J. bei nukentėjusiojo S. S. parodymus: vienu atveju – kaip patikimus, kitu – kaip nepatikimus. Kasatoriai taip pat pastebi, kad 2014 m. rugsėjo 12 d. S. S. Klaipėdos apygardos vyr. prokurorui pateikė pareiškimą dėl proceso atnaujinimo paaiškėjus naujoms aplinkybėms. Pareiškime buvo nurodyta, kad apkaltinamasis nuosprendis gali būti vertinamas tik kaip tiesioginis teisėsaugos pareigūnų spaudimas sąmoningai apkalbėti A. M. Pagal analogišką A. M. pareiškimą prokuratūrai apeliacinės instancijos teisme buvo atnaujintas įrodymų tyrimas, tačiau pareiškimo turinys nebuvo tiriamas ir lyginamas su S. S. pareiškimu.

10Nuteistojo A. M. ir jo gynėjo advokato R. Kairio kasacinis skundas atmestinas.

11Kasaciniame skunde nuteistasis A. M. ginčija veikos, už kurią jis nuteistas apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, įrodytumą. Tai iš esmės grindžia neišsamiu bylos aplinkybių ištyrimu ir netinkamu įrodymų vertinimu, su tuo siedamas BPK 7 straipsnio, 20 straipsnio 1, 3–5 dalių, 320 straipsnio 3 dalies ir 324 straipsnio 6 dalies pažeidimų padarymą nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

12Visų pirma pažymėtina, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacinės instancijos teismas nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis) ir tik BPK 369 straipsnyje nustatytais pagrindais, t. y. patikrina, ar pirmosios bei apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, ar byloje nepadaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimų (BPK 369 straipsnis). Tais atvejais, kai kasaciniuose skunduose ginčijamas įrodymų gavimo teisėtumas, jų tyrimas ir vertinimas, kasacinės instancijos teismas patikrina, ar tai padaryta nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų. Tuo tarpu nuosprendžių ir nutarčių pagrįstumas, nesusijęs su esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas – šių klausimų nagrinėjimas priskirtas pirmosios bei apeliacinės instancijos teismams. Taigi kasacinės instancijos teismas įrodymų nerenka, netiria, iš naujo nevertina ir faktinių aplinkybių nenustatinėja. Pažymėtina ir tai, kad proceso dalyviams nepriimtinos teismų išvados dėl įrodymų vertinimo ir faktinių bylos aplinkybių nustatymo savaime nėra laikomos prieštaraujančios įstatymui.

13Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad dalis jo argumentų (dėl nuteistojo A. M., liudytojos J. J., nukentėjusiojo S. S. parodymų, telefoninių pokalbių išklotinių) susiję su bylos duomenų įrodomosios reikšmės vertinimu, yra nekonkretūs, iš esmės deklaratyvūs ir išreiškia kasatorių subjektyvią nuomonę įrodymų vertinimo klausimu. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi pažymėtina, kad įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti visų konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmuose. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Dėl to kasacinio skundo argumentai, kuriais nesutinkama su bylos įrodymų vertinimu ir faktinių aplinkybių nustatymu, paliekami nenagrinėti.

14Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą, kasaciniame skunde siejamą su esminiais BPK 7 straipsnio, 20 straipsnio 1, 3–5 dalių, 320 straipsnio 3 dalies ir 324 straipsnio 6 dalies pažeidimais, sprendžia, kad tokių pažeidimų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme ir priimant apkaltinamąjį nuosprendį nebuvo padaryta, todėl šiuo požiūriu kasacinio skundo argumentai laikytini nepagrįstais.

15Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad, nustatydamas įrodinėjimo dalyką šioje byloje sudarančias aplinkybes, teismas išsamiai išanalizavo bylos medžiagą, pasisakė dėl visų reikšmingų byloje surinktų įrodymų patikimumo, be kita ko, išanalizavo nuteistojo A. M. ir jo versiją patvirtinančius nukentėjusiojo S. S. parodymus, duotus viso bylos proceso metu, ir, vertindamas įrodymus kaip visumą, pateikė motyvuotas išvadas, kodėl vienus įrodymus atmetė, o kitais rėmėsi. Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio taip pat matyti, kad teismas paneigė pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytą išvadą, jog iš esmės vienintelis įrodymas, kuriuo grindžiama A. M. kaltė, yra liudytojo S. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kurių nepatvirtina jokie kiti objektyvūs duomenys ir kurių nėra galimybės patikrinti teisiamajame posėdyje, nes liudytojas mirė dar iki teismo. Šiuo požiūriu formuodamas savo vidinį įsitikimą įvertinant įrodymus, apeliacinės instancijos teismas, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio, 276 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 276 straipsnio 4 dalies, 301 straipsnio 1 dalies reikalavimų, pagrįstai kitų bylos duomenų kontekste analizavo ikiteisminio tyrimo pareigūnui ir ikiteisminio tyrimo teisėjui duotų (ir teisiamajame posėdyje perskaitytų) liudytojo S. S. parodymų turinį bei motyvuotai pagrindė, kokie kiti įrodymai, be liudytojo S. S. parodymų, patvirtina nuteistojo A. M. kaltumą padarius BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad, pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimus ir formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, gynybos teisių (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies d punktas, BPK 44 straipsnio 7 dalis), taip pat kasaciniame skunde nurodomų rungimosi principo (BPK 7 straipsnis) ir įrodymų vertinimo taisyklių (BPK 20 straipsnis ir kt.) pažeidimai gali būti konstatuojami tokiu atveju, kai apkaltinamasis nuosprendis yra grindžiamas iki teismo mirusio asmens, kurio gynyba neturėjo galimybės apklausti, parodymais, kurie byloje yra lemiami (galintys nulemti jos baigtį), ir nėra pakankamų gynybos kliūtis kompensuojančių veiksnių, įskaitant leidžiančius tinkamai ir teisingai įvertinti šių parodymų patikimumą (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-276-976/2015; Al-Khawaja and Tahery v. The United Kingdom [GC], no. 26766/05 and 22228/06, judgment of 15 December 2011). Šioje byloje tokios teisinės situacijos nėra – teismo apkaltinamajame nuosprendyje A. M. kaltumas įrodytas ne tik teisme patikrintais (perskaitytais) (mirusio) liudytojo S. S. parodymais, bet ir kitais reikšmingais bylos duomenimis, kuriuos gynyba galėjo ginčyti nagrinėjant bylą teisme. Atsižvelgdama į apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje išdėstytas išvadas vertinant bylos duomenis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismo atlikto įrodymų vertinimo trūkumų, išdėstytų kasaciniame skunde, nenustatyta.

16BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma paduotame apeliaciniame skunde. Kasaciniame skunde tik deklaratyviai minimas BPK 320 straipsnio 3 dalies pažeidimas, nes nenurodama, į kokius prokuroro apeliacinio skundo argumentus neatsakė apeliacinės instancijos teismas. Pažymėtina ir tai, kad prokuroro kasacinis skundas šiuo pagrindu nebuvo paduotas. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pagal prokuroro apeliacinį skundą, atsakė į visus esminius jo argumentus.

17Kasaciniame skunde taip pat laikomasi pozicijos, kad apeliacinės instancijos teismas privalėjo atlikti įrodymų tyrimą, t. y. siekiant išsiaiškinti, kodėl įvykio vietoje nebuvo rasta kraujo pėdsakų, turėjo apklausti teismo medicinos specialistą, nukentėjusiajam S. S. pirminę medicinos pagalbą suteikusius medicinos darbuotojus, liudytoją A. K. Pažymėtina, kad pagal BPK 324 straipsnio 6 dalį įrodymų tyrimas apeliacinės instancijos teisme nėra privalomas proceso veiksmas. Sprendimą dėl įrodymų tyrimo apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas turi priimti įvertinęs jo būtinumą konkrečioje byloje. Teismų praktikoje išaiškinta, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą teismo posėdyje, ne tik gali, bet ir privalo atlikti įrodymų tyrimą tais atvejais, kai pirmosios instancijos teismas jį atliko neišsamiai. Tokiu atveju, apeliacinės instancijos teismas turi ištirti tik pirmosios instancijos teismo netirtas aplinkybes ir pakartotinai ištirti tik tuos turinčius esminės reikšmės teismo išvadoms įrodymus, kurie yra prieštaringi, ir prieštaravimų negalima pašalinti be pakartotinio tų įrodymų ištyrimo (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-142/2012, 2K-148/2014, 2K-276-976/2015). Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad byloje neginčijamai nustatyta, kad įvykio metu nukentėjusysis S. S. buvo sunkiai sužalotas, kad visi sužalojimai buvo padaryti drabužiais gausiai uždengtose kūno vietose ir į aplinką gausaus kraujavimo nebuvo, kasaciniame skunde keliamu klausimu, t. y. dėl kraujo pėdsakų vietoje, kurioje nukentėjusiajam buvo teikiama medicinos pagalba, neradimo aplinkybių išsiaiškinimo, atlikti papildomo įrodymų tyrimo apeliacinės instancijos teisme nebuvo būtinybės. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad papildomo įrodymų tyrimo atlikimo dėl šių aplinkybių apeliacinės instancijos teisme gynyba nepageidavo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog kasaciniame skunde nurodytų proceso veiksmų neatlikimas apeliacinės distancijos teisme pakenkė bylos aplinkybių išnagrinėjimo išsamumui, taigi BPK 324 straipsnio 6 dalies nuostatų reikalavimai nebuvo pažeisti.

18Nors kasaciniame skunde konkrečiai nenurodomi jokie pažeidimai, susiję su tiesioginiu įrodymų ištyrimu teisiamajame posėdyje, tačiau teisėjų kolegija, šiuo aspektu savo iniciatyva patikrinusi bylos medžiagą ir skundžiamą teismo sprendimą, konstatuoja, kad teismai šioje byloje nesilaikė iš BPK 242 straipsnio 1 dalies, 301 straipsnio 1 dalies kylančių reikalavimų. Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas, detaliai motyvuodamas daromas išvadas, rėmėsi gausiu byloje surinktų įrodymų kiekiu, tačiau ne visi jie buvo perskaityti teismo posėdyje nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (apeliacinės instancijos teisme toks proceso veiksmas taip pat nebuvo atliktas). Antai, teisiamajame posėdyje liko nepaskelbti nuosprendis, kuriuo S. S. nuteistas pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, tarnybinis pranešimas, kuriame išanalizuotos telefoninių pokalbių išklotinės, kuriuos apeliacinės instancijos teismas laikė svariais įrodymais ir rėmėsi grįsdamas nuteistojo kaltumą. Tačiau, nors tokie bylos duomenys nebuvo paskelbti teisiamojo posėdžio metu, šio pažeidimo, kaip neturėjusio įtakos teisingam bylos išsprendimui, nesuvaržiusio kaltinamojo (nuteistojo) teisių, be kita ko, nenurodyto ir nuteistojo bei jo gynėjo kasaciniame skunde, taip pat gynybos neginčyto bylos proceso metu, nelaiko esminiu. Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismų padaryti šiuo atveju formalūs baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, susiję su atskirų bylos duomenų tiesioginiu neištyrimu teisiamajame posėdyje, nesutrukdė apeliacinės instancijos teismui priimti teisingo sprendimo byloje, todėl naikinti teismo nuosprendį ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka nėra pagrindo.

19Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, nenustačius BPK 369 straipsnyje nurodytų pagrindų, skundžiamas apeliacinės instancijos teismo nuosprendis pripažintinas teisėtu.

20Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

21Atmesti nuteistojo A. M. ir jo gynėjo advokato Rimvydo Kairio kasacinį skundą.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 28 d. nuosprendžiu A. M.... 3. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos Audronės Kartanienės pranešimą,... 4. A. M. pagal BK 135 straipsnio 1 dalį Klaipėdos miesto... 5. Kasaciniu skundu nuteistasis A. M. ir jo gynėjas advokatas R. Kairys prašo... 6. Kasatoriai nurodo, kad nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme buvo... 7. Apeliacinės instancijos teismas nuteistojo parodymų nenuoseklumą grindė... 8. Kasatorių nuomone, apeliacinio teismo išvada, kad visi sužalojimai buvo... 9. Apeliacinės instancijos teismas daug dėmesio skyrė telefoninių pokalbių... 10. Nuteistojo A. M. ir jo gynėjo advokato R. Kairio kasacinis skundas atmestinas.... 11. Kasaciniame skunde nuteistasis A. M. ginčija veikos, už kurią jis nuteistas... 12. Visų pirma pažymėtina, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacinės... 13. Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad dalis jo argumentų (dėl nuteistojo... 14. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo apeliacinės instancijos teismo... 15. Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad, nustatydamas... 16. BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja... 17. Kasaciniame skunde taip pat laikomasi pozicijos, kad apeliacinės instancijos... 18. Nors kasaciniame skunde konkrečiai nenurodomi jokie pažeidimai, susiję su... 19. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad,... 20. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 21. Atmesti nuteistojo A. M. ir jo gynėjo advokato Rimvydo Kairio kasacinį...