Byla 2K-142/2012

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Aldonos Rakauskienės, Dalios Bajerčiūtės ir pranešėjo Jono Prapiesčio, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. B. kasacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 22 d. nuosprendžio, kuriuo M. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 222 straipsnio 1 dalį 40 MGL (5200 Lt) dydžio bauda, 220 straipsnio 1 dalį – 12 MGL (1560 Lt) dydžio bauda, 183 straipsnio 1 dalį – 20 MGL (2600 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes iš dalies sudėjus, galutinė subendrinta bausmė M. B. paskirta 55 MGL (7150 Lt) dydžio bauda. Iš M. B. civiliniam ieškovui Valstybinei mokesčių inspekcijai priteista 8976 Lt turtinei žalai atlyginti.

2Taip pat skundžiamas Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 21 d. nuosprendis, kuriuo nuteistojo M. B. apeliacinis skundas atmestas, o Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro apeliacinis skundas patenkintas iš dalies ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 22 d. nuosprendis pakeistas. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 2, 3, 5 dalimis, iš nuteistojo M. B. konfiskuota konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma – 10 194,43 Lt. Kita pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis palikta galioti be pakeitimų.

3Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešėjo pranešimą,

Nustatė

4M. B. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad, būdamas UAB „B. M.“ direktorius, pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus į apskaitą privalomai įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, apskaitos dokumentus surašyti ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus ir 2008 m. liepos 1 d.–2009 m. spalio 1 d. tyčia apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl to negalima iš dalies nustatyti 2008–2009 metų UAB „B. M.“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio.

52008 metų spalio mėnesį M. B. į buhalterinę apskaitą įtraukė PVM sąskaitas faktūras, kuriomis įformintos konsultavimo ir kvalifikacijos tobulinimo paslaugos, kurių pati bendrovė ar jos darbuotojais realiai negavo – K. B. 2008 m. rugsėjo 1 d. įformintą 12 744 Lt PVM sąskaitą faktūrą VL Nr. 080901-01 bei UAB „Arudita“ 2008 m. rugsėjo 1 d. įformintą 19 352 Lt PVM sąskaitą faktūrą ARU Nr. 250212 – ir taip 2008 metais padidino 27 200 Lt sąnaudas, nesumokėjo 4080 Lt pelno mokesčio, o į PVM ataskaitą nepagrįstai įrašė 4896 Lt PVM.

62008 m. rugsėjo 26 d. jis PVM sąskaitomis faktūromis BRO Nr. 083, 084 apskaitoje užfiksavo neįvykusią ūkinę operaciją – įformino keturių eskalatorių pardavimą bendrovei „Hansa lizingas“ už 826 000 Lt, neturėdamas jų įsigijimo dokumentų.

72008–2009 metais M. B. į buhalterinę apskaitą įtraukė ir iš kasos nurašė atlyginimų išmokėjimą darbuotojams M. V. – 5416,47 Lt bei M. L. – 4777,96 Lt, nors realiai atlyginimai šiems nebuvo išmokėti ir taip, iš kasos nurašęs realiai neišmokėtą atlyginimą, jis bendrovės apskaitoje pateikė neteisingus duomenis apie turtą (pinigus, kurių neišmokėjo) ir įsiskolinimus (apskaitoje nefiksuotos skolos darbuotojams M. V. ir M. L.).

8Taip pat M. B. į bendrovės apskaitą – kasos registrą – neįtraukė 1000 Lt 2009 m. rugsėjo 21 d. kasos pajamų orderio MUR Nr. 00296 ir kasoje neužpajamavo gautų grynųjų pinigų.

9Pagal BK 220 straipsnio 1 dalį jis nuteistas už tai, kad, būdamas UAB „B. M.“ direktorius, atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, pažeidė Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies, 5 straipsnio 1 dalies, 11 straipsnio 4 dalies reikalavimus ir, siekdamas išvengti 4080 Lt pelno mokesčio sumokėjimo, 2009 m. rugpjūčio 27 d. į 2008 metų Metinę pelno mokesčio deklaraciją įrašė žinomai neteisingus duomenis apie įmonės apmokestinamąjį pelną. M. B., į 2008 metų buhalterinę apskaitą įtraukęs PVM sąskaitas faktūras, kuriose įformintos 27 200 Lt konsultavimo ir kvalifikacijos tobulinimo paslaugos, kurių nei pati bendrovė, nei jos darbuotojai realiai negavo, apskaičiavo ir deklaravo šia suma mažesnį apmokestinamąjį pelną ir suklastotą deklaraciją tą pačią dieną pateikė Panevėžio apskrities mokesčių inspekcijos Pasvalio skyriui. Taip nebuvo apskaičiuota, deklaruota ir sumokėta 4080 Lt pelno mokesčio.

10M. B. pagal BK 183 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad, būdamas UAB „B. M.“ direktorius, 2008 m. gruodžio 31 d.–2009 m. rugsėjo 10 d. buhalterinėje apskaitoje nurodydamas, kad iš kasos nurašoma 5416,47 Lt M. V. ir 4777,96 Lt M. L. atlyginimams išmokėti, pasisavino svetimą, jo žinioje buvusį, UAB „B. M.“ priklausantį svetimą turtą – pinigus – ir taip padarė įmonei 10 194,43 Lt žalos.

11Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs prokuroro ir nuteistojo apeliacinius skundus, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai bei nešališkai ištyrė ir tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas ir pagrįstai M. B. pripažino kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 1 dalį, 183 straipsnio 1 dalį, taip pat sutiko su pirmosios instancijos teismo jam paskirta bausme, tačiau nesutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimu neskirti M. B. baudžiamojo poveikio priemonės turto konfiskavimo. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nurodė, kad nuteistasis M. B., padaręs BK 183 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką, gavo turtinės naudos, todėl pagal BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punkto prasmę ir susiformavusią teismų praktiką, atsižvelgus į tai, jog konfiskuotino turto dalyko – pinigų – natūra nerasta, jam turi būti taikoma baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeitė ir, paskyręs M. B. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, konfiskavo konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

12Kasaciniu skundu nuteistasis M. B. prašo panaikinti pirmosios bei apeliacinės instancijos teismo nuosprendžius ir baudžiamąją bylą jam nutraukti arba, pakeitus pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų nuosprendžius, sumažinti jam paskirtas baudas, atmesti civilinį ieškinį ir panaikinti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

13Kasatorius, nesutikdamas su jo nuteisimu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, nurodo, kad pirmosios bei apeliacinės instancijos teismai, nagrinėdami jo baudžiamąją bylą, nesivadovavo Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsniu, nes nevertino, ar įrodymai atitinka jame įrodymams keliamus reikalavimus. Kasatoriaus teigimu, byloje esantys dokumentai (PVM sąskaitos faktūros Nr. 080901-01, 250212, kasos pajamų išlaidų orderiai Nr. 65, 72, 802, 84, 89, 92, 96, 100, 102, kasos pajamų orderis MUR Nr. 00296) įrodo, kad byloje nesurinkta duomenų apie tai, jog dėl atliktų operacijų buvo visiškai ar iš dalies neįmanoma nustatyti UAB „B. M.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio arba struktūros. Kartu kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad visas įmonės turtas, visos lėšos, visi skoliniai įsipareigojimai buvo užfiksuoti, todėl buvo galima nustatyti bendrovės veiklą, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydį 2008–2009 metais.

14Be to, kasatorius teigia, kad specialistė, pateikusi išvadas jo baudžiamojoje byloje, teisiamajame posėdyje pati ėmė abejoti jomis. Kartu kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad specialisto išvada neturi privalomosios galios, todėl ji, vadovaujantis BPK 20 straipsniu, turi būti vertinama taip pat, kaip ir kiti byloje esantys įrodymai. Kasatoriaus nuomone, byloje esanti specialisto išvada yra nekvalifikuota bei kelianti abejonių, todėl teismas, vadovaudamasis BPK 88, 208 straipsniais, turėjo savo iniciatyva paskirti teismo ekspertizę. Pasak kasatoriaus, eksperto išvadą pateikiantis asmuo yra kur kas labiau kvalifikuotas ir turi ne tik reikiamų žinių, bet ir yra įrašytas į Lietuvos Respublikos ekspertų sąrašą.

15Kasatorius skunde taip pat nurodo, kad teismai neteisingai konstatavo, jog jis į UAB „B. M.“ buhalterinę apskaitą nepagrįstai įtraukė sąskaitas faktūras, kuriomis įformintos konsultavimo ir kvalifikacijos tobulinimo paslaugos, nes bendrovė ar jos darbuotojai šių paslaugų negavo. Teismai, darydami tokias išvadas, nurodė, kad remiasi liudytojų K. B., R. B., D. S., J. G. (G.), M. V., M. L. parodymais, tačiau, pasak kasatoriaus, iš bylos matyti, jog J. G. dėl šių aplinkybių nedavė parodymų, o D. S. patvirtino jo (kasatoriaus) duotus parodymus apie tai, kad jis asmeniškai konsultavo jį (kasatorių) bei įmonės darbų vykdytojus, todėl UAB „B. M.“ iš dalies apmokėjo K. B. ir UAB „Arudita“ už D. S. apmokymą, nors jis ir nebuvo bendrovės darbuotojas. Kasatoriaus tvirtinimu, šiuo atveju sutartis buvo pakeista, ir tai nėra baudžiamosios teisės pažeidimas.

16Kasatorius, nesutikdamas su jo nuteisimu pagal BK 220 straipsnio 1 dalį, teigia, kad iš byloje esančių dokumentų neaišku, kodėl išrašyti dokumentai – 10 800 Lt ir 16 400 Lt PVM sąskaitos faktūros – neturi juridinės galios. Pasak kasatoriaus, ir Pelno mokesčio, ir Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės įstatymuose nurodoma, kad dokumentai turi turėti visus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus. Kasatoriaus tvirtinimu, iš byloje esančių sąskaitų faktūrų matyti, kad pirmiau nurodytos PVM sąskaitos faktūros turėjo visus privalomus apskaitos rekvizitus, todėl į klausimą, įvyko ar ne atitinkamos operacijos, turėjo būti atsakoma mokestinio ginčo metu taikant Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nuostatas. Kasatoriaus nuomone, jo baudžiamojoje byloje buvo pažeistos Mokesčių administravimo įstatymo 80 straipsnio nuostatos dėl mokesčių mokėtojo teisės patikslinti mokesčio deklaraciją, taip pat nebuvo įrodyta, jog būtent jis elektroniniu būdu pateikė deklaracijas Valstybinei mokesčių inspekcijai. Ta aplinkybė, kad pagal išrašytas sąskaitas faktūras paslaugos buvo suteiktos ne įmonės darbuotojui, neduoda pagrindo teigti, jog įmonė nepatyrė atitinkamų išlaidų, o tai, kad vykdant paslaugų teikimo sutartį buvo nukrypta nuo jos ir konsultavimo bei kvalifikacijos kėlimo kursai buvo suteikti kitam asmeniui, nesudaro BK 220 straipsnyje nurodyto nusikaltimo sudėties. 27 200 Lt buvo panaudota bendrovės interesais, PVM sąskaitos faktūros, pagal kurias buvo sumokėti šie pinigai, pagrįstai įtrauktos į buhalterinę apskaitą, todėl, kasatoriaus teigimu, pelnas apskaičiuotas teisingai.

17Kasatorius nesutinka ir su jo nuteisimu pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, nes, jo nuomone, teismai, pripažindami jį kaltu pagal šį straipsnį, nenustatė nusikalstamos veikos požymių bei turinio. Jis nurodo, kad prisipažino, jog darbuotojų atlyginimams skirtus pinigus panaudojo įvairioms įmonės reikmėms; dėl prasidėjusių bankroto procedūrų buvo paimti visi įmonės buhalterijos dokumentai, todėl neturėjo galimybės remtis įmonės dokumentais ir balansu, iš kurio būtų matyti, jog įmonė išleido daugiau pinigų nei turėjo kasoje. Kasatoriaus tvirtinimu, šių aplinkybių ištyrimas būtų neginčijamai įrodęs, kad jis nepasisavino įmonės pinigų. Tai, kad jis to nepadarė, patvirtino ir patys įmonės darbuotojai. Pasak kasatoriaus, neįrodžius, kad jis pasisavino pinigus, negalėjo būti taikoma ir baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas.

18Kasatorius skunde teigia, kad jo baudžiamojoje byloje netinkamai buvo išspręstas ir civilinio ieškinio klausimas, nes jis Valstybinei mokesčių inspekcijai nepadarė 8976 Lt žalos. Pasak kasatoriaus, taip buvo pažeisti BPK 20, 113, 115 straipsniai. Jo tvirtinimu, jeigu teismas pripažino, kad buvo padaryta pažeidimų ir mokesčių inspekcijos ieškinys pagrįstas, tai civilinį ieškinį turėjo priteisti ne iš jo, o iš UAB „B. M.“, nes pareiga mokėti mokesčius kyla tik mokesčių mokėtojui, t. y. UAB „B. M.“. Kartu kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad civilinį ieškinį priteisus iš jo, UAB „B. M.“ nepagrįstai praturtėjo 8976 Lt.

19Kasatorius taip pat nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas jo bylą apeliacine tvarka, nesilaikė BPK 324 straipsnio 6 dalies nuostatų ir nepagrįstai neatliko įrodymų tyrimo, todėl neįvertino skunde ginčijamų įrodymų, pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų atitikties bylos faktinėms aplinkybėms, nepašalino byloje esančių abejonių.

20Be to, kasatorius, išdėstęs BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 2 dalies turinį, teigia, kad teismai, skirdami jam bausmes, neįvertino teigiamai apibūdinamos jo asmenybės ir taip pažeidė BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatas, taip pat neįvertino kitų svarbių aplinkybių, o bendrindami jam paskirtas bausmes, nepagrįstai vadovavosi BK 63 straipsnio 4 dalimi. Kasatoriaus tvirtinimu, jam paskirtos bausmės turėjo būti bendrinamos vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, nes jo, tikėtina, padarytos nusikalstamos veikos sudaro idealiąją nusikaltimų sutaptį.

21Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras Ugnius Vyčinas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistojo M. B. kasacinį skundą atmesti.

22Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą teigia, kad didžioji dalis kasatoriaus skundo argumentų yra susijusi su įrodymų vertinimu. Tai pagal baudžiamojo proceso įstatymą nėra kasacijos dalykas. Be to, pasak prokuroro, kasaciniame skunde keliamas civilinio ieškinio klausimas, nors apeliacinės instancijos teisme toks klausimas nebuvo nagrinėtas, nes nebuvo keliamas apeliaciniame skunde – pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacine tvarka (BPK 367 straipsnio 3 dalis). Kartu prokuroras atkreipia dėmesį į tai, kad iš kasacinio skundo neaišku, ko konkrečiai prašo kasatorius, nes tuo pačiu skundu prašoma ir panaikinti teismų sprendimus jo baudžiamojoje byloje, bylą jam nutraukti, ir pakeisti teismų sprendimus bei sumažinti jam paskirtas baudas, civilinį ieškinį atmesti.

23Prokuroras nurodo, kad, priešingai nei teigia kasatorius, įrodymų tyrimo neatlikimas apeliacinės instancijos teisme, ekspertizės nepaskyrimas, jo nuteisimas pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį negali būti vertinami kaip teismų šališkumas.

24Prokuroro teigimu, nuteistojo M. B. kasaciniame skunde išdėstyti samprotavimai apie neva netinkamą įrodymų vertinimą, padarytas faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas, taip pat apie tai, kad jis (kasatorius) nepadarė jam inkriminuotų veikų, yra paneigti byloje surinktų ir pirmosios instancijos ištirtų įrodymų visetu. Pasak prokuroro, apeliacinės instancijos teismas, dar kartą patikrinęs byloje esančius įrodymus, pagrįstai konstatavo, kad baudžiamasis įstatymas kvalifikuojant nuteistojo M. B. nusikalstamas veikas pritaikytas tinkamai.

25Prokuroras, nesutikdamas su kasatoriaus argumentais dėl specialisto išvados nepatikimumo, teigia, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 55 „Dėl teismų praktikos nusiklastamų veikų finansų sistemai baudžiamosiose bylose (BK 214, 215, 219, 220, 221, 222, 223 straipsniai) 28 punktas). Pasak prokuroro, šioje baudžiamojoje byloje buvo gauta specialisto išvada dėl UAB „B. M.“ ūkinės finansinės veiklos, todėl teismai ja pagrįstai vadovavosi. Kartu prokuroras atkreipia dėmesį į tai, kad teisiamojo posėdžio metu specialistė I. K. davė paaiškinimus dėl byloje pateiktos išvados, todėl teismams nebuvo pagrindo ekspertizei skirti. Be to, teismo proceso metu ekspertizės neprašė nei nuteistasis, nei jo gynėjas.

26Prokuroro nuomone, apeliacinės instancijos teismas teisingai pritaikė BK 67 straipsnio 3 dalį ir nuteistajam paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą. Jo tvirtinimu, priešingai nei nurodo kasatorius, teismai nustatė, kad M. B. pasisavino svetimą UAB „B. M.“ priklausantį turtą – bendrovės darbuotojų M. V. bei M. L. atlyginimams išmokėti skirtus 10 194,43 Lt, t. y. padarė BK 183 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikaltimą ir gavo turtinės naudos. Byloje nėra duomenų, kad M. B. šią pinigų sumą būtų grąžinęs UAB „B. M.“, todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nusprendė išieškoti bei konfiskuoti iš M. B. konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

27Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą taip pat nurodo, kad, priešingai nei tvirtina kasatorius, teismai, skirdami jam bausmes, laikėsi BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatų ir įvertino jo asmenybę; bendrindami nuteistajam paskirtas bausmes, tinkamai pritaikė ir BK 63 straipsnio 4 dalies nuostatas, nes bylos teisminio nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad M. B. nusikalstamas veikas padarė esant idealiajai nusikaltimų sutapčiai. ir nebuvo pagrindo taikyti BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktą.

28Nuteistojo M. B. kasacinis skundas atmestinas.

29Dėl kasatoriaus argumentų dėl jo nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 183 straipsnio 1 dalį

30Kasatorius nesutinka su jo nuteisimu pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, nes, jo nuomone, teismai, pripažindami jį kaltu pagal šį straipsnį, nenustatė nusikalstamos veikos požymių bei turinio. Pasak kasatoriaus, jis nepasisavino įmonės pinigų. Taigi kasatorius, nors tiesiogiai ir nenurodo, iš esmės teigia, kad jo veikoje nėra BK 183 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo objektyviojo požymio – turto pasisavinimo.

31Pagal BK 183 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Turto pasisavinimas – tai tokie kaltininko veiksmai, kuriais patikėtas ar esantis kaltininko žinioje turtas neteisėtai, neatlygintinai paverčiamas savo turtu, t. y. užvaldomas. Taigi būtinas šios nusikalstamos veikos sudėties požymis yra patikėto ar kaltininko žinioje esančio turto pavertimas savo nuosavybe. Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką turto pasisavinimas laikomas baigtu neteisėtai užvaldžius svetimą turtą ir turint realią galimybę juo naudotis ar disponuoti. Neteisėtai užvaldžius svetimą turtą tolesni kaltininko veiksmai su tokiu turtu neturi reikšmės nusikalstamos veikos kvalifikavimui, todėl nepriklausomai nuo to, ar užvaldydamas svetimą turtą kaltininkas siekė naudos sau ar kitiems asmenims, kieno reikmėms toks turtas buvo naudojamas, jo veika atitinka BK 183 straipsnyje nurodytų nusikaltimų sudėtį (kasacinės nutartys Nr. K-7-198/008, 2K-94/2012, 2K-330/2006, 2K-208/2008, 2K-575/2010).

32Teismai, visapusiškai ir nešališkai išnagrinėję bei įvertinę byloje esančių įrodymų visetą, nustatė, kad: nuteistasis M. B., būdamas UAB „B. M.“ direktorius ir vienintelis akcininkas, 2008 m. gruodžio 31 d.–2009 m. rugsėjo 10 d. savo žinioje turėjo UAB „B. M.“ turtą; 2008 metų gruodžio – 2009 metų rugsėjo mėnesių UAB „B. M.“ apskaitoje užfiksuota ir iš kasos nurašyta M. V. bei M. L. darbo užmokesčiams išmokėti 10 194,43 Lt; pinigai – 10 194,43 Lt – M. V. ir M. L. atlyginimams išmokėti iš bendrovės kasos buvo išduoti M. B. kaip atsakingam asmeniui; nuo 2008 metų gruodžio mėnesio M. V. ir M. L. darbo užmokestis nebuvo mokamas, jų parašų žiniaraščiuose nėra; dėl neišmokėto darbo užmokesčio M. V. ir M. L. kreipėsi į teismą; nėra duomenų, jog gautus pinigus M. B. panaudojo įmonės reikmėms. Vadinasi, pirmosios bei apeliacinės instancijos teismai, teisingai nurodę, kad iš kasos svetimi bendrovės pinigai buvo išduoti M. B. kaip atsakingam asmeniui pagal tikslinę paskirtį – išmokėti darbuotojų atlyginimams, tačiau jie atlyginimų negavo, o M. B. šių pinigų panaudojimo bendrovės reikmėms dokumentų nepateikė, taip pat nenurodė, kada ir kam juos panaudojo, motyvuotai konstatavo, kad jis pagrįstai pripažintas pasisavinęs svetimą turtą.

33Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo M. B. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 183 straipsnio 1 dalį.

34Dėl kasatoriaus argumentų dėl BK 54 straipsnio 2 dalies, 63 straipsnio 1, 4 dalių taikymo

35Kasatorius teigia, kad teismai, skirdami jam bausmes, neįvertino teigiamai apibūdinamos jo asmenybės ir taip pažeidė BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatas, taip pat neįvertino kitų svarbių aplinkybių.

36Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-576/2006, 2K-115/2009, 2K-603/2010, 2K-118/2011). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

37Iš baudžiamosios bylos matyti, kad teismas, skirdamas M. B. bausmes už jo padarytas BK 222 straipsnio 1 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje, 183 straipsnio 1 dalyje nurodytas nusikalstamas veikas, atsižvelgė į tai, jog dvi jo padarytos nusikalstamos veikos yra nesunkios, o viena – apysunkė (BK 11 straipsnio 3, 4 dalys); visos nusikalstamos veikos yra tyčinės; M. B. neteistas, dirba ir vadovauja kitam juridiniam asmeniui; M. B. atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių nenustatyta, taip pat įvertino nuteistojo asmenybę, jo padarytų veikų pavojingumo laipsnį, padarinius. Teismas, parinkdamas M. B. už jo padarytas BK 222 straipsnio 1 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje, 183 straipsnio 1 dalyje nurodytas nusikalstamas veikas bausmės rūšis, vadovavosi BK 55 straipsnio nuostatomis ir jam paskyrė su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes – atitinkamai 40 MGL (5200 Lt), 12 MGL (1560 Lt) ir 20 MGL (2600 Lt) dydžio baudas. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismas nuteistajam M. B. už jo padarytas nusikalstamas veikas paskyrė baudas, mažesnes nei BK 47 straipsnio 3 dalies 2, 3 punktuose už padarytus nesunkius ir apysunkius nusiklatimus nustatytų skirtinų baudų vidurkiai.

38Kasatorius taip pat teigia, kad jam paskirtos bausmės turėjo būti bendrinamos vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, nes jo, tikėtina, padarytos nusikalstamos veikos sudaro idealiąją nusikaltimų sutaptį.

39Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad idealioji nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai kaltininkas viena veika tuo pačiu metu padaro dvi ar daugiau nusikalstamų veikų, kurios numatytos skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose (kasacinės nutartys Nr. 2K-536/2010, 2K-412/210, 2K-37/2011). Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nuteistojo nusikalstamos veikos padarytos skirtingu laiku, skirtingais veiksmais, t. y. esant realiajai nusikaltimų sutapčiai, todėl teismas, bendrindamas jam paskirtas bausmes, pagrįstai taikė BK 63 straipsnio 1, 4 dalių, o ne BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatas.

40Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam M. B. bausmes už jo padarytas nusikalstamas veikas, jas motyvuodamas ir bendrindamas, nepažeidė BK 54 straipsnio 2 dalies, 63 straipsnio 1, 4 dalių reikalavimų.

41Dėl kasatoriaus argumentų dėl BPK 324 straipsnio 6 dalies nuostatų laikymosi bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme

42Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas jo bylą apeliacine tvarka, nesilaikė BPK 324 straipsnio 6 dalies nuostatų ir nepagrįstai neatliko įrodymų tyrimo, todėl neįvertino skunde ginčijamų įrodymų, pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų atitikties bylos faktinėms aplinkybėms, nepašalino byloje esančių abejonių.

43Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas gali atlikti įrodymų tyrimą (BPK 324 straipsnio 6 dalis). Vadinasi, apeliacinės instancijos teismas turi teisę, bet ne pareigą, visose bylose atlikti įrodymų tyrimą. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad pagal BPK 324 straipsnio 6 dalies nuostatų esmę apeliacinės instancijos teismas privalo atlikti įrodymų tyrimą tais atvejais, kai pirmosios instancijos teismas jį atliko neišsamiai (pvz., neištyrė esminių bylos aplinkybių, nepašalino prieštaravimų tarp ištirtų įrodymų) ir ištirti tik pirmosios instancijos teismo netirtas aplinkybes, pakartotinai ištirti tik tuos turinčius esminės reikšmės teismo išvadoms įrodymus, kurie yra prieštaringi ir prieštaravimų negalima pašalinti be pakartotinio tų įrodymų ištyrimo (kasacinės nutartys Nr. 2K-109/2009, 2K-516/2011, 2K-47/2012).

44Iš baudžiamosios bylos matyti, kad apeliacinės instancijos teismo posėdyje teismo proceso dalyviai, tarp jų ir nuteistasis bei jo gynėjai, neprašė atlikti įrodymų tyrimo. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs M. B. baudžiamąją bylą faktų bei teisės taikymo aspektais, laikydamasis baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, ištyrė visas bylos aplinkybes, išanalizavo byloje surinktų įrodymų visetą ir konstatavo, jog „pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bei tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas ir priėmė teisingą, bylos duomenimis pagrįstą sprendimą pripažindamas M. B. kaltu pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį ir 220 straipsnio 1 dalį“. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nurodė, kad „apylinkės teismas byloje esančius įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinto reikalavimo įrodymus vertinti vadovaujantis įstatymu pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, ir padarė visiškai nekeliančias abejonių išvadas, kad nuteistasis M. B. padarė jam inkriminuotus nusikaltimus, o tuo tarpu apeliaciniame skunde išdėstyti samprotavimai apie neva netinkamą įrodymų vertinimą, padarytas neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių išvadas ir teiginiai, kad apeliantas nepadarė nusikalstamų veikų, už kurias jis nuteistas, yra paneigti byloje sutrinktų ir teismo ištirtų įrodymų visetu“. Vadinasi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išklausiusi proceso dalyvių nuomonių dėl įrodymų tyrimo neatlikimo, motyvuotai nutarė M. B. byloje neatlikti įrodymų tyrimo ir apsiriboti baigiamosiomis kalbomis.

45Taigi, kolegijos nuomone, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas nuteistojo M. B. baudžiamąją bylą, nepažeidė BPK 324 straipsnio 6 dalies reikalavimų.

46Dėl kasacinio skundo turinio ir kasacinės instancijos teismo įgaliojimų ribų

47Kasatorius skunde teigia ir tai, kad: pirmosios bei apeliacinės instancijos teismai, nagrinėdami jo baudžiamąją bylą, nesivadovavo BPK 20 straipsniu, nes nevertino, ar įrodymai atitinka jame įrodymams keliamus reikalavimus; byloje esančios PVM sąskaitos faktūros Nr. 080901-01, 250212, kasos pajamų išlaidų orderiai Nr. 65, 72, 802, 84, 89, 92, 96, 100, 102, kasos pajamų orderis MUR Nr. 00296 įrodo, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog dėl atliktų operacijų buvo visiškai ar iš dalies neįmanoma nustatyti UAB „B. M.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio arba struktūros; visas įmonės turtas, visos lėšos, visi skoliniai įsipareigojimai buvo užfiksuoti, todėl buvo galima nustatyti bendrovės veiklą, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydį 2008–2009 metais; teismai neteisingai konstatavo, jog jis į UAB „B. M.“ buhalterinę apskaitą nepagrįstai įtraukė sąskaitas faktūras, kuriomis įformintos konsultavimo ir kvalifikacijos tobulinimo paslaugos, nes bendrovė ar jos darbuotojai šių paslaugų negavo; liudytojas J. G. dėl šių aplinkybių nedavė parodymų, o D. S. patvirtino jo (kasatoriaus) duotus parodymus apie tai, kad jis asmeniškai konsultavo jį (kasatorių) bei įmonės darbų vykdytojus, todėl UAB „B. M.“ iš dalies apmokėjo K. B. ir UAB „Arudita“ už D. S. apmokymą, nors jis ir nebuvo bendrovės darbuotojas; iš byloje esančių sąskaitų faktūrų matyti, kad jos turėjo visus privalomus apskaitos rekvizitus, todėl į klausimą, įvyko ar ne, atitinkamos operacijos turėjo būti atsakoma mokestinio ginčo metu; 27200 Lt buvo panaudoti bendrovės interesais, PVM sąskaitos faktūros, pagal kurias buvo sumokėti šie pinigai, pagrįstai įtrauktos į buhalterinę apskaitą, todėl, kasatoriaus teigimu, pelnas apskaičiuotas teisingai; dėl prasidėjusių bankroto procedūrų buvo paimti visi įmonės buhalterijos dokumentai, todėl jis neturėjo galimybės remtis įmonės dokumentais ir balansu, iš kurio būtų matyti, jog įmonė išleido daugiau pinigų nei turėjo kasoje, ir pan. Taigi kasatorius šiais ir panašiais teiginiais iš esmės neigia pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų išvadas dėl faktinių bylos aplinkybių nustatymo, įrodymų vertinimo, o BPK 20 straipsnį nurodo tik formaliai ir nenurodo, kuri konkrečiai šio straipsnio dalis (dalys) buvo pažeistos.

48Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), jeigu kasaciniame skunde nurodyta, kad teismai, nagrinėdami bylą, padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų (BPK 369 straipsnio 3 dalis) arba netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 369 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad kasacinėje instancijoje tikrinama, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas. Kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir, kaip minėta, faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja. Be to, pažymėtina, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais bei įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti teismo proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Dėl to proceso dalyvių tokių pasiūlymų atmetimas šioje byloje apeliacinės instancijos teisme savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Tuo tarpu kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šioje baudžiamojoje byloje esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismams nustatant faktines bylos aplinkybes bei vertinant įrodymus nenustatė. Dėl to šie kasatoriaus argumentai turi būti paliekami nenagrinėti, nes pagal baudžiamojo proceso įstatymą negali būti kasacinio skundo dalykas ir yra už kasacinės instancijos teismo įgaliojimų nagrinėjant kasacinę bylą ribų. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasaciniame skunde, be kasacinio teismo pavadinimo, skundžiamo teismo nuosprendžio ar nutarties, kasatoriaus prašymo, turi būti nurodyti ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Jei kasaciniame skunde nurodomi abstraktūs bendrojo pobūdžio reikalavimai, laikoma, kad tai neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje kasaciniam skundui keliamų reikalavimų.

49Kasatorius skunde taip pat nurodo, kad: jo baudžiamojoje byloje netinkamai buvo išspręstas ir civilinio ieškinio klausimas (BPK 20, 113, 115 straipsniai), nes jis Valstybinei mokesčių inspekcijai nepadarė 8976 Lt žalos; byloje esanti specialisto išvada yra nekvalifikuota bei kelianti abejonių, todėl teismas, vadovaudamasis BPK 88, 208 straipsniais, turėjo savo iniciatyva paskirti teismo ekspertizę; specialistė, pateikusi išvadas jo baudžiamojoje byloje, teisiamajame posėdyje pati ėmė abejoti jomis. Pažymėtina, kad tokie argumentai nei nuteistojo M. B., nei prokuroro apeliaciniuose skunduose nenurodyti, todėl jie apeliacinės instancijos teisme nebuvo nagrinėti. Tuo tarpu pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme (BPK 367 straipsnio 3 dalis). Dėl to šie nuteistojo skundo teiginiai taip pat turi būti palikti nenagrinėti, nes pagal baudžiamojo proceso įstatymą jie negali būti kasacinio skundo dalykas ir yra už kasacinės instancijos teismo įgaliojimų nagrinėjant kasacinę bylą ribų.

50Taigi minėti kasatoriaus teiginiai teisėjų kolegijos paliekami nenagrinėti.

51Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

52Nuteistojo M. B. kasacinį skundą atmesti.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Taip pat skundžiamas Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų... 3. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešėjo pranešimą,... 4. M. B. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad, būdamas UAB... 5. 2008 metų spalio mėnesį M. B. į buhalterinę apskaitą įtraukė PVM... 6. 2008 m. rugsėjo 26 d. jis PVM sąskaitomis faktūromis BRO Nr. 083, 084... 7. 2008–2009 metais M. B. į buhalterinę apskaitą įtraukė ir iš kasos... 8. Taip pat M. B. į bendrovės apskaitą – kasos registrą – neįtraukė 1000... 9. Pagal BK 220 straipsnio 1 dalį jis nuteistas už tai, kad, būdamas UAB „B.... 10. M. B. pagal BK 183 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad, būdamas UAB... 11. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs prokuroro ir nuteistojo... 12. Kasaciniu skundu nuteistasis M. B. prašo panaikinti pirmosios bei apeliacinės... 13. Kasatorius, nesutikdamas su jo nuteisimu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį,... 14. Be to, kasatorius teigia, kad specialistė, pateikusi išvadas jo... 15. Kasatorius skunde taip pat nurodo, kad teismai neteisingai konstatavo, jog jis... 16. Kasatorius, nesutikdamas su jo nuteisimu pagal BK 220 straipsnio 1 dalį,... 17. Kasatorius nesutinka ir su jo nuteisimu pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, nes,... 18. Kasatorius skunde teigia, kad jo baudžiamojoje byloje netinkamai buvo... 19. Kasatorius taip pat nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas... 20. Be to, kasatorius, išdėstęs BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 2 dalies... 21. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras Ugnius Vyčinas... 22. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą teigia, kad didžioji dalis... 23. Prokuroras nurodo, kad, priešingai nei teigia kasatorius, įrodymų tyrimo... 24. Prokuroro teigimu, nuteistojo M. B. kasaciniame skunde išdėstyti... 25. Prokuroras, nesutikdamas su kasatoriaus argumentais dėl specialisto išvados... 26. Prokuroro nuomone, apeliacinės instancijos teismas teisingai pritaikė BK 67... 27. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą taip pat nurodo, kad, priešingai... 28. Nuteistojo M. B. kasacinis skundas atmestinas.... 29. Dėl kasatoriaus argumentų dėl jo nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK... 30. Kasatorius nesutinka su jo nuteisimu pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, nes, jo... 31. Pagal BK 183 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo... 32. Teismai, visapusiškai ir nešališkai išnagrinėję bei įvertinę byloje... 33. Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 34. Dėl kasatoriaus argumentų dėl BK 54 straipsnio 2 dalies, 63 straipsnio 1, 4... 35. Kasatorius teigia, kad teismai, skirdami jam bausmes, neįvertino teigiamai... 36. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios... 37. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad teismas, skirdamas M. B. bausmes už jo... 38. Kasatorius taip pat teigia, kad jam paskirtos bausmės turėjo būti... 39. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad idealioji nusikalstamų veikų... 40. Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 41. Dėl kasatoriaus argumentų dėl BPK 324 straipsnio 6 dalies nuostatų... 42. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas jo bylą... 43. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas gali... 44. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad apeliacinės instancijos teismo posėdyje... 45. Taigi, kolegijos nuomone, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas... 46. Dėl kasacinio skundo turinio ir kasacinės instancijos teismo įgaliojimų... 47. Kasatorius skunde teigia ir tai, kad: pirmosios bei apeliacinės instancijos... 48. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacinės instancijos teismas priimtus... 49. Kasatorius skunde taip pat nurodo, kad: jo baudžiamojoje byloje netinkamai... 50. Taigi minėti kasatoriaus teiginiai teisėjų kolegijos paliekami nenagrinėti.... 51. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi... 52. Nuteistojo M. B. kasacinį skundą atmesti....