Byla 2K-148/2014

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Masioko, Alvydo Pikelio ir pranešėjo Jono Prapiesčio, sekretoriaujant Ritai Bartulienei, dalyvaujant prokurorui Gintui Ivanauskui, gynėjams advokatams Rimui Andrikiui, Danutai Cytovič, nuteistiesiems R. L., M. S., vertėjai Loretai Kireilytei, teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. E. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 31 d. nuosprendžio, nuteistojo R. L. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 13 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 31 d. nuosprendžių dalių, susijusių su jo pripažinimu kaltu ir nuteisimu, nuteistojo M. S. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 13 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 31 d. nuosprendžių.

2Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 13 d. nuosprendžiu A. E. dėl kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 249 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį, 253 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį, 199 straipsnio 2 dalį už 2007 m. rugsėjo 5 d. veiką, 25 straipsnio 4 dalį, 253 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį, 199 straipsnio 2 dalį už 2007 m. lapkričio 12 d. veiką, 25 straipsnio 4 dalį, 253 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 2 dalį, 199 straipsnio 2 dalį išteisintas jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių;

3R. L. pripažintas kaltu ir nuteistas laisvės atėmimu pagal BK 249 straipsnio 3 dalį trylikai metų, 25 straipsnio 4 dalį, 253 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį, 199 straipsnio 2 dalį už 2007 m. rugsėjo 5 d. nusikalstamą veiką – šešeriems metams, 25 straipsnio 4 dalį, 253 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį, 199 straipsnio 2 dalį už 2007 m. lapkričio 12 d. nusikalstamą veiką – šešeriems metams, 25 straipsnio 4 dalį, 253 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 2 dalį, 199 straipsnio 2 dalį – penkeriems metams, 25 straipsnį, 253 straipsnio 1 dalį už aštuonių 9 mm kalibro šaudmenų neteisėtą įgijimą ir laikymą –šešiems mėnesiams, 25 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį už 939,15 g kanapių ir 492,44 g metamfetamino įgijimą, laikymą ir gabenimą – dvylikai metų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes iš dalies sudėjus, galutinė subendrinta bausmė R. L. paskirta laisvės atėmimas penkiolikai metų, pirmuosius septynerius metus atliekant kalėjime, likusius – pataisos namuose. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš R. L. nuspręsta išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 100 000 Lt.

4R. L. dėl kaltinimų pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 253 straipsnio 2 dalį už Makarovo konstrukcijos pistoleto ir ne mažiau kaip 100 šovinių įgijimo ir laikymo, 25 straipsnio 4 dalį, 253 straipsnio 2 dalį už keturių dujinių pistoletų IŽ 79–8 „Baikal“ laikymo išteisintas jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, o dėl kaltinimų pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį už 925,74 kanapių ir 486,542 g metamfetamino įgijimą, 25 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį už 87,885 g heroino įgijimą, 25 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį išteisintas, nenustačius, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas;

5M. S. pripažintas kaltu ir nuteistas laisvės atėmimu pagal BK 249 straipsnio 1 dalį šešeriems metams, 25 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį – dešimčiai metų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes iš dalies sudėjus, galutinė subendrinta bausmė M. S. paskirta laisvės atėmimas dešimčiai metų šešiems mėnesiams, pirmuosius trejus metus atliekant kalėjime, likusius – pataisos namuose.

6Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 13 d nuosprendis pakeistas:

7panaikinta nuosprendžio dalis, kuria A. E. dėl kaltinimo pagal BK 249 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį, 253 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį, 199 straipsnio 2 dalį už 2007 m. rugsėjo 5 d. veiką, 25 straipsnio 4 dalį, 253 straipsnio dalį, 25 straipsnio 4 dalį, 199 straipsnio 2 dalį už 2007 m. lapkričio 12 d. veiką, 25 straipsnio 4 dalį, 253 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 2 dalį, 199 straipsnio 2 dalį išteisintas kaip nepadaręs veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, ir jis pripažintas kaltu bei nuteistas laisvės atėmimu pagal BK 249 straipsnio 1 dalį penkeriems metams, 253 straipsnio 2 dalį už 2007 m. rugsėjo 5 d. nusikalstamą veiką – penkeriems metams, 199 straipsnio 2 dalį už 2007 m. rugsėjo 5 d. nusikalstamą veiką – šešeriems metams, 253 straipsnio 2 dalį už 2007 m. lapkričio 12 d. nusikalstamą veiką – penkeriems metams, 199 straipsnio 2 dalį už 2007 m. lapkričio 12 d. nusikalstamą veiką – šešeriems metams, 253 straipsnio 2 dalį – penkeriems metams, 22 straipsnio 2 dalį, 199 straipsnio 2 dalį – penkeriems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 253 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį, 199 straipsnio 2 dalį už 2007 m. rugsėjo 5 d. nusikalstamą veiką, 25 straipsnio 4 dalį, 253 straipsnio dalį, 25 straipsnio 4 dalį, 199 straipsnio 2 dalį už 2007 m. lapkričio 12 d. nusikalstamą veiką, 25 straipsnio 4 dalį, 253 straipsnio dalį, 25 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 2 dalį, 199 straipsnio 2 dalį paskirtąsias bausmes apėmimus ir subendrintą bausmę iš dalies sudėjus su pagal BK 249 straipsnio 1 dalį A. E. paskirta bausme, galutinė subendrinta bausmė jam paskirta laisvės atėmimas septyneriems metams, dvejus metus bausmę atliekant kalėjime, likusius – pataisos namuose;

8nuteistojo R. L. nusikalstama veika iš BK 25 straipsnio, 253 straipsnio 1 dalies perkvalifikuota į 253 straipsnio 1 dalį;

9iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalintos įrodytomis pripažintos aplinkybės, kad R. L. nesustatytomis aplinkybėmis, neturėdamas leidimo įgijo ne mažiau kaip dvylika savadarbiu būdu perdirbtų dujinių pistoletų IŽ 79–8 „Baikal“, pritaikytų šaudyti 9 mm kalibro šoviniais, ir ne mažiau kaip šimtą 9 mm kalibro šovinių, kad laikotarpiu nuo 2007 m. rugsėjo 8 d. iki 2007 m. rugsėjo 9 d. juos paėmė asmuo, dėl kurio tyrimas atskirtas, su nenustatytais asmenimis, ir iki 2007 m. spalio 5 d. 2.10 val. neturėdami leidimo laikė nenustatytose vietose Jungtinėje Karalystėje bei patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), kol penkis savadarbiu būdu perdirbtus dujinius pistoletus IŽ 79–8 „Baikal“ ir devynis 9 mm šovinius surado Jungtinės Karalystės pareigūnai kratos metu, o ne mažiau kaip septynis savadarbiu būdu perdirbtus dujinius pistoletus IŽ 79–8 „Baikal“, pritaikytus šaudyti 9 mm kalibro šoviniais, ne mažiau kaip devyniasdešimt vieną 9 mm kalibro šovinį iki 2007 m. lapkričio 10 d. realizavo nenustatytomis aplinkybėms;

10iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalintos įrodytomis pripažintos aplinkybės, kad R. L. nesustatytomis aplinkybėmis, neturėdamas leidimo, įgijo ne mažiau kaip aštuoniolika savadarbiu būdu perdirbtų dujinių pistoletų IŽ 79–8 „Baikal“, pritaikytų šaudyti 9 mm kalibro šoviniais, ir ne mažiau kaip devynis šimtus aštuoniasdešimt tris 9 mm kalibro šovinius, kuriuos iki 2007 m. lapkričio 11 d. laikė nenustatytose vietose;

11iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalintos įrodytomis pripažintos aplinkybės, kad R. L. nuo 2007 m. lapkričio 12 d. nenustatytose vietose neteisėtai laikydamas ne mažiau kaip šešis savadarbiu būdu perdirbtus dujinius pistoletus IZ 79–8 „Baikal“, pritaikytus šaudyti 9 mm kalibro šoviniais, iki 2008 m. sausio 14 d. nesustatytomis aplinkybėmis, neturėdamas leidimo, įgijo ne mažiau kaip šešis pramoninės gamybos automatinius, 9 mm kalibro šovinius, pistoletus – kulkosvaidžius, kuriuos iki 2008 m. vasario 13 d. neturėdamas leidimo laikė nenustatytose vietose;

12iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinta įrodyta pripažinta aplinkybė, kad R. L. iki 2008 m. kovo 6 d. nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai įgijo savadarbiu būdu pagamintus aštuonis 9 mm kalibro šaudmenis;

13iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalintos įrodytomis pripažintos aplinkybės, kad R. L. ne vėliau kaip 2008 m. vasario 19 d. nesustatytomis aplinkybėmis neteisėtai įgijo labai didelį narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekį – 939,15 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių ir 492,44 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kurias iki 2008 m. vasario 19 d., 20.12 val. laikė nenustatytose vietose, perduoti nenustatytiems asmenims;

14iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinta aplinkybė, kad 2007 m. rugsėjo 5 d. nusikalstamos veikos padarytos R. L. vadovaujant šaunamaisiais ginklais ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veiklai;

15iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinta aplinkybė, kad R. L. nusikalstamas veikas padarė veikdamas organizuota grupe;

16vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš A. E. ir R. L. nuspręsta išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – atitinkamai 10 000 Lt ir 100 000 Lt;

17kita pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl A. E. ir R. L. palikta galioti be pakeitimų;

18nuteistojo M. S. apeliacinis skundas atmestas.

19Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu taip pat buvo nuteisti D. B., S. K., o D. K., pritaikius BK 391 straipsnio nuostatas, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neapskųsta.

20Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Jono Prapiesčio pranešimą, prokuroro, prašiusio nuteistųjų kasacinius skundus atmesti, nuteistojo R. L. ir jo gynėjo, prašiusių nuteistojo kasacinį skundą tenkinti, nuteistojo M. S. ir jo gynėjos, prašiusių nuteistojo kasacinį skundą tenkinti, paaiškinimų,

Nustatė

21R. L. nuteistas pagal BK 249 straipsnio 3 dalį už tai, kad vadovavo nusikalstamam susivienijimui, o A. E. ir M. S. pagal BK 249 straipsnio 1 dalį – už tai, kad dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje.

22R. L., veikdamas kartu su K. Č., kuriam byla nutraukta jam mirus, 2006 metų rugsėjį–2008 m. kovo 7 d. vadovavo nusikalstamo susivienijimo (organizuoto turint tikslą daryti sunkius ir labai sunkius nusikaltimus – neteisėtai disponuoti šaunamaisiais ginklais bei šaudmenimis ir vykdyti jų kontrabandą iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę, neteisėtai disponuoti labai dideliais kiekiais narkotinių ir psichotropinių medžiagų, turint tikslą jas platinti) veiklai. Tai pasireiškė bendrininkų telkimu bendrai nusikalstamai veiklai, susitikimų, kuriuose būdavo planuojami nusikaltimai ir aptariami nusikalstamo susivienijimo narių ir kitų bendrininkų tarpusavio santykiai bei sprendžiami kiti susivienijimo veiklai svarbūs klausimai, rengimu, nurodymų asmeniškai arba per K. Č. ir D. B. bendrininkams davimu, jų vaidmenų paskirstymu darant konkrečius nusikaltimus, iš nusikalstamos veiklos gautų lėšų rinkimu bei panaudojimu mokant bendrininkams atlygį ir įsigyjant nusikaltimams daryti reikiamas priemones bei įrankius. R. L. 2006 metų rugsėjį–2008 metų vasarį įtraukė į nusikalstamo susivienijimo veiklą D. B., D. K., M. S. ir asmenis, dėl kurių tyrimas atskirtas, parinko nusikaltimams daryti bendrininkus S. K. ir asmenį, dėl kurio tyrimas atskirtas. R. L., D. B., D. K., kuris vykdydamas R. L. nurodymus, paruošdavo iš automobilių akumuliatorių slėptuves ir jose paslėpdavo neteisėtai disponuojamus šaunamuosius ginklus ir šaudmenis, A. E., kuris R. L. nurodymu parinkdavo ir verbuodavo vairuotojus bei vykdydavo kitas užduotis, kartu su bendrininkais įvairiomis sudėtimis dalyvavo darant sunkius nusikaltimus – neteisėtai disponuojant ne mažiau kaip trimis šaunamaisiais ginklais ir dideliu kiekiu šaudmenų, vykdant šaunamųjų ginklų ir šaudmenų kontrabandą iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę. A. E., į šio nusikalstamo susivienijimo veiklą įsitraukęs 2006 metų rugsėjį–2007 metų rugpjūtį Alytuje, sutiko surasti bei užverbuoti vairuotoją, sutiksiantį kontrabandos būdu nugabenti slėptuvę – krovininio automobilio akumuliatorių su jame esančiais šaunamaisiais ginklais bei šaudmenimis – iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę ir vykdyti kitas užduotis, o M. S., į šio nusikalstamo susivienijimo veiklą įsitraukęs 2007 m. lapkritį–2008 m. vasario 19 d., R. L. nurodymu, sutikęs neteisėtai gabenti narkotines ir psichotropines medžiagas ir vykdyti kitas užduotis, kartu su bendrininkais padarė labai sunkų nusikaltimą – neteisėtai disponavo labai dideliais kiekiais narkotinių ir psichotropinių medžiagų.

23R. L. ir M. S. pagal 25 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį nuteisti už tai, kad R. L., vadovaudamas nusikalstamo susivienijimo veiklai, neteisėtai įgijo ir laikė, o nusikalstamo susivienijimo narys M. S., veikdamas su to paties susivienijimo nariu K. Č. bei kitais nenustatytais asmenimis, neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno labai didelį narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekį.

24R. L. su K. Č., turėdami tikslą platinti narkotines ir psichotropines medžiagas, iki 2008 m. vasario 19 d. 20.12 val. transporto priemonėmis neteisėtai gabeno Lietuvos teritorijoje ir laikė bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini), labai didelį narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekį – 939,15 g kanapių bei jų dalių, ir 492,44 g metamfetamino. K. Č. R. L. nurodymu 2008 m. vasario 19 d., 20.01–20.12 val. šias narkotines ir psichotropines medžiagas perdavė M. S., kad jis neteisėtai nugabentų jas į Šalčininkus. 2008 m. vasario 19 d., 20.12–20.30 val. M. S., nešdamas su savimi šias narkotines ir psichotropines medžiagas, nugabeno jas iki Vilniaus autobusų stoties, kur buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

25R. L. pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 253 straipsnio 2 dalį, 199 straipsnio 2 dalį ir A. E. pagal BK 253 straipsnio 2 dalį, 199 straipsnio 2 dalį nuteisti už neteisėtą disponavimą šaunamaisiais ginklais bei šaudmenimis ir jų kontrabandą 2007 m. rugsėjo 5 d.

26R. L., 2006 metų rugsėjį–2007 m. rugsėjo 4 d. veikdamas su nusikalstamo susivienijimo nariais K. Č. ir D. B., iš anksto susitaręs su asmenimis, dėl kurių tyrimas atskirtas, kad šie nupirks į Jungtinę Karalystę kontrabandos būdu atvežtus savadarbiu būdu perdirbtus dujinius pistoletus IŽ 79-8 ,,Baikal“, mokėdami ne mažiau kaip 850 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų (4250 Lt) už vienetą ir 9 mm kalibro šovinius, mokėdami ne mažiau kaip 1 Didžiosios Britanijos svarą sterlingų (5 Lt) už vienetą, susitaręs su A. E., kad šis suras vairuotoją, sutiksiantį kontrabandos būdu nugabenti slėptuvę – krovininio automobilio akumuliatorių su jame paslėptais šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis – iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę už 1000 eurų (3450 Lt) atlygį, o su D. K. – kad šis paruoš iš automobilių akumuliatorių slėptuves ir jose paslėps neteisėtai disponuojamus šaunamuosius ginklus bei šaudmenis – ne mažiau kaip dvylika savadarbiu būdu perdirbtų dujinių pistoletų IŽ 79-8 „Baikal“, pritaikytų šaudyti 9 mm kalibro šoviniais, ir ne mažiau kaip šimtą 9 mm kalibro šovinių, per kelis kartus transporto priemonėmis nugabeno D. K. į garažus Nr. 76–77, esančius Alytuje, (duomenys neskelbtini). A. E., vykdydamas R. L. nurodymus, 2007 metų rugpjūtį Alytuje įkalbėjo S. K. kontrabandos būdu nugabenti slėptuvę – krovininio automobilio akumuliatorių su jame paslėptais uždraustais apyvartoje daiktais – iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę už 1000 eurų (3450 Lt) atlygį. D. K. 2007 metų rugpjūtį–2007 m. rugsėjo 4 d. Alytuje, (duomenys neskelbtini), garažuose Nr. 76–77, paslėpė iš R. L., K. Č., D. B. gautus ginklus ir šaudmenis slėptuvėje – krovininio automobilio akumuliatoriuje, o A. E. nugabeno slėptuvę su ginklais ir šaudmenimis S. K. į butą Alytuje, (duomenys neskelbtini). 2007 m. rugsėjo 5 d. S. K., važiuodamas per Kalvarijų užkardą UAB „Ratautas“ priklausančiu krovininiu automobiliu „Mercedes Benz 1840“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) neturėdamas leidimo ir nepateikdamas muitinės kontrolei, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną išgabeno krovininio automobilio akumuliatoriuje paslėptus ne mažiau kaip dvylika savadarbiu būdu perdirbtų dujinių pistoletų IŽ 79-8 „Baikal“, pritaikytų šaudyti 9 mm kalibro šoviniais, ir ne mažiau kaip šimtą 9 mm kalibro šovinių į Jungtinę Karalystę.

27R. L. pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 253 straipsnio 2 dalį, 199 straipsnio 2 dalį ir A. E. pagal BK 253 straipsnio 2 dalį, 199 straipsnio 2 dalį nuteisti už neteisėtą disponavimą šaunamaisiais ginklais bei šaudmenimis ir jų kontrabandą 2007 m. lapkričio 12 d.

28R. L., 2007 metų rugsėjį–2007 m. lapkričio 12 d., veikdamas su K. Č. ir D. B., iš anksto sutaręs su asmenimis, dėl kurių tyrimas atskirtas, kad šie nupirks į Jungtinę Karalystę kontrabandos būdu atvežtus savadarbiu būdu perdirbtus dujinius pistoletus IŽ 79-8 „Baikal“ mokėdami ne mažiau kaip 850 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų (4250 Lt) už vienetą ir 9 mm kalibro šovinius mokėdami ne mažiau kaip 1 Didžiosios Britanijos svarą sterlingų (5 Lt) už vienetą. R. L. taip pat susitaręs su asmeniu, dėl kurio tyrimas atskirtas, kad šis paims į Jungtinę Karalystę atvežtus šaunamuosius ginklus ir šaudmenis, susitaręs su A. E., kad šis suras vairuotoją, sutiksiantį kontrabandos būdu nugabenti slėptuvę – krovininio automobilio akumuliatorių su jame esančiais šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis – iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę už 1000 eurų (3450 Lt) atlygį, o su D. K. – kad šis paruoš iš automobilių akumuliatorių slėptuves ir jose paslėps neteisėtai disponuojamus šaunamuosius ginklus ir šaudmenis, su K. Č. transporto priemonėmis, neturėdamas leidimo Lietuvos Respublikos teritorijoje gabeno ne mažiau kaip aštuoniolika savadarbiu būdu perdirbtų dujinių pistoletų IŽ 79-8 „Baikal“, pritaikytų šaudyti 9 mm kalibro šoviniais, ne mažiau kaip devynis šimtus aštuoniasdešimt tris 9 mm kalibro šovinius, ir laikė Alytuje, (duomenys neskelbtini), garažuose Nr. 76–77, iki 2007 m. lapkričio 11 d., o dvidešimt penkis 9 mm kalibro šovinius – iki 2008 m. kovo 7 d. 14.00 val., kai jie buvo surasti kratos metu. A. E., vykdydamas R. L. nurodymus, 2007 metų spalį–2007 m. lapkričio 11 d. Alytaus mieste įkalbėjo S. K. kontrabandos būdu nugabenti slėptuvę – krovininio automobilio akumuliatorių su jame esančiais uždraustais apyvartoje daiktais – iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę už 1000 eurų (3450 Lt) atlygį. D. K. Alytuje, (duomenys neskelbtini), garažuose Nr. 76–77, paslėpė iš R. L. ir K. Č. gautus ne mažiau kaip trylika savadarbiu būdu perdirbtų dujinių pistoletų IŽ 79-8 „Baikal“, pritaikytų šaudyti 9 mm kalibro šoviniais, ne mažiau kaip devynis šimtus aštuoniasdešimt tris 9 mm kalibro šovinius slėptuvėje – krovininio automobilio akumuliatoriuje, o A. E. transporto priemone nugabeno slėptuvę su ginklais ir šaudmenimis S. K. į butą Alytuje, (duomenys neskelbtini). 2007 m. lapkričio 12 d. S. K., važiuodamas per Kalvarijų užkardą UAB „Ratautas“ priklausančiu krovininiu automobiliu „Mercedes Benz 1840“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas leidimo ir nepateikdamas muitinės kontrolei, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną išgabeno krovininio automobilio akumuliatoriuje paslėptus ne mažiau kaip trylika savadarbiu būdu perdirbtų dujinių pistoletų IŽ 79-8 „Baikal“, pritaikytų šaudyti 9 mm kalibro šoviniais, ir ne mažiau kaip devynis šimtus aštuoniasdešimt tris 9 mm kalibro šovinius į Jungtinę Karalystę.

29Be to, R. L. pagal 25 straipsnio 4 dalį, 253 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 2 dalį, 199 straipsnio 2 dalį ir A. E. pagal BK 253 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 2 dalį, 199 straipsnio 2 dalį nuteisti už neteisėtą disponavimą šaunamaisiais ginklais ir pasikėsinimą įvykdyti jų kontrabandą.

30Nusikalstamo susivienijimo nariams R. L., K. Č. ir D. B. 2007 m. lapkričio 12 d.–2008 m. kovo 7 d., iš anksto sutarus su A. E., kad šis suras vairuotoją, sutiksiantį kontrabandos būdu nugabenti slėptuvę – krovininio automobilio akumuliatorių su jame paslėptais šaunamaisiais ginklais – iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę už 1000 eurų (3450 Lt) atlygį, o su D. K. sutarus, kad šis paruoš iš automobilių akumuliatorių slėptuves ir jose paslėps neteisėtai disponuojamus šaunamuosius ginklus, nuo 2007 m. lapkričio 12 d. ne mažiau kaip šešis savadarbiu būdu perdirbtus dujinius pistoletus IŽ 79-8 „Baikal“, pritaikytus šaudyti 9 mm kalibro šoviniais, ne mažiau kaip šešis pramoninės gamybos automatinius, 9 mm kalibro, pistoletus – kulkosvaidžius per kelis kartus kartu su ne mažiau kaip šešiais savadarbiu būdu perdirbtais dujiniais pistoletais IŽ 79-8 ,,Baikal“, pritaikytais šaudyti 9 mm kalibro šoviniais, transporto priemonėmis gabeno Lietuvos teritorijoje ir, neturėdami leidimo, laikė iki 2008 m. vasario 13 d. garažuose Nr. 76–77, esančiuose Alytuje, (duomenys neskelbtini), ir miške Alytaus r., Remeišiškių k. A. E., atlikdamas savo vaidmenį, 2008 metų vasarį įkalbėjo S. K. kontrabandos būdu nugabenti slėptuvę – krovininio automobilio akumuliatorių su jame esančiais uždraustais apyvartoje daiktais – iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę už 1000 eurų (3450 Lt) atlygį. D. K. 2008 m. vasario 12 d. Alytuje, (duomenys neskelbtini), garažuose Nr. 76–77, paslėpus iš R. L., K. Č. ir D. B. gautus šešis pramoninės gamybos automatinius 9 mm kalibro pistoletus – kulkosvaidžius ir du savadarbiu būdu perdirbtus dujinius pistoletus IŽ 79-8 „Baikal“, pritaikytus šaudyti 9 mm kalibro šoviniais, slėptuvėje – krovininio automobilio akumuliatoriuje „Autopart“ Nr. 0307170, A. E. kartu su D. B. 2008 m. vasario 29 d. automobiliu „VW Golf“ (valst Nr. (duomenys neskelbtini) nugabeno krovininio automobilio akumuliatorių „Autopart“ Nr. 0307170 S. K. į butą Alytuje, (duomenys neskelbtini). R. L., K. Č., D. B., A. E., D. K., nesuvokdami, kad nusikaltimo negalės pabaigti, nes naktį iš 2008 m. vasario 12–osios į 13–ąją policijos pareigūnai šaunamuosius ginklus iš slėptuvės išėmė, veikdami pagal sankcionuotą Vilniaus apygardos teismo 2008 m. sausio 29 d. nutartį Nr. SD-313 dėl slapto patekimo į negyvenamąsias patalpas bei jų apžiūros ir objektų paėmimo tirti neskelbiant apie jų paėmimą, 2008 m. vasario 29 d.–2008 m. kovo 7 d. pasikėsino, neturėdami leidimo ir nepateikdami muitinės kontrolei, per Kalvarijų užkardą išgabenti krovininio automobilio akumuliatoriuje paslėptus šešis pramoninės gamybos, automatinius, graižtvinius 9 mm kalibro pistoletus – kulkosvaidžius ir du savadarbiu būdu perdirbtus dujinius pistoletus IŽ 79-8 „Baikal“, pritaikytus šaudyti 9 mm kalibro šoviniais. A. E., R. L., K. Č., D. B., D. K. buvo sulaikyti, o akumuliatorius „Autopart“ Nr. 0307170 paimtas kratos metu.

31R. L. nuteistas ir pagal BK 253 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, vadovaudamas nusikalstamo susivienijimo veiklai, bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini), iki 2008 m. kovo 7 d., 16.10 val. laikė savadarbiu būdu pagamintus aštuonis 9 mm kalibro šaudmenis.

32Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje, nurodęs, kad byloje nenustatyta, jog bent vienas nusikalstamo susivienijimo narys nešiojosi šaunamąjį ginklą, taip pat tai, kad nors vienas nusikalstamo susivienijimo narys apie tai žinojo, be to, iš baudžiamosios bylos matyti, kad nusikalstamo susivienijimo nariai disponavo ginklais ir šaudmenimis, turėdami tikslą juos gabenti kontrabanda, o duomenų, kad jie buvo laikomi ir gabenami turint tikslą juos panaudoti darant nusikaltimus, byloje nėra, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje neteisingai nurodyta, jog nusikalstamos veikos padarytos R. L. vadovaujant šaunamaisiais ginklais ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veiklai ir šią aplinkybę iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pašalino. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai aprašomojoje nuosprendžio dalyje nurodė, jog R. L. neteisėtą disponavimą šaunamaisiais ginklais bei šaudmenimis ir jų kontrabandą 2007 m. rugsėjo 5 d., 2007 m. lapkričio 12 d., neteisėtą disponavimą šaunamaisiais ginklais ir pasikėsinimą įvykdyti jų kontrabandą padarė veikdamas organizuota grupe, nes byloje nustatyta, kad R. L. ir kiti bendrai nuteisti asmenys veikė kaip nusikalstamas susivienijimas, todėl šią aplinkybę iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalino.

33Be to, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas įrodytomis nusikalstamų veikų aplinkybes dėl R. L. neteisėto šaunamųjų ginklų ir šaudmenų įgijimo nenustatytomis aplinkybėmis, taip pat nenustatytų asmenų ir asmens, dėl kurio tyrimas atskirtas, šaunamųjų ginklų ir šaudmenų laikymo nenustatytose vietose, jų realizavimo, nesilaikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 301 straipsnio 1 dalies nuostatų, nes „šios veikos nepagrįstos baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, kadangi byloje nenustatyta, kur, kada, iš kokio asmens kaltininkai šaunamuosius ginklus ir šaudmenis įgijo, taip pat nenustatyti asmenys, laikę šaunamuosius ginklus ir šaudmenis, nenustatyta dalies šaunamųjų ginklų ir šaudmenų laikymo vieta, taip pat nenustatytos ir jų realizavimo aplinkybės“. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pripažino, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad R. L. ne vėliau kaip 2008 m. vasario 19 d. nenustatytomis aplinkybėmis įgijo labai didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų, jas laikė nenustatytose vietose ir perdavė nenustatytiems asmenims, nes šių veikų nepagrindė baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais. Dėl to apeliacinės instancijos teismas šias aplinkybes iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomosios dalies pašalino.

34Apeliacinės instancijos teismas, nesutikdamas su R. L. nusikalstamos veikos kvalifikavimu pagal BK 25 straipsnį, 253 straipsnio 1 dalį, atkreipė dėmesį į tai, kad, „kvalifikuojant veiką su nuoroda į bendrininkavimo formą, turi būti nurodyta, kokia būtent bendrininkavimo forma turima omenyje“. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nustačius, kad R. L. vadovavo nusikalstamo susivienijimo veiklai, jo nusikalstama veika turi būti kvalifikuojama pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 253 straipsnio 1 dalį. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į formuojamą teismų praktiką, kad kvalifikuojant kaltininko veiką nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodyti BK 25 straipsnio nereikia, pirmosios instancijos teismo padarytą nusikalstamos veikos kvalifikavimo klaidą ištaisė nuteistojo R. L. nusikalstamą veiką perkvalifikuodamas iš BK 25 straipsnio, 253 straipsnio 1 dalies į 253 straipsnio 1 dalį.

35Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl A. E. išteisinimo, nurodė, kad teismas, pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, neįsigilino į visą bylos medžiagą, neįvertino įrodymų visumos, atskirų įrodymų, jų tarpusavio sąsajos ir loginio ryšio kontekste. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, iš naujo įvertinęs byloje esančius įrodymus ir konstatavęs, kad A. E. kaltė padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas yra įrodyta byloje surinktais duomenimis, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl A. E. išteisinimo panaikino ir priėmė naują – apkaltinamąjį – nuosprendį dėl jo.

36Kasaciniu skundu nuteistasis A. E. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį.

37Kasatorius teigia, kad pirmosios instancijos teismas, visapusiškai ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, jo kaltės nenustatė. O apeliacinės instancijos teismas bylos nenagrinėjo iš esmės, įrodymų iš naujo netyrė – tik apklausė kaltininkus, todėl, pasak kasatoriaus, nebuvo pagrindo tenkinti prokuroro apeliacinio skundo ir jį pripažinti kaltu padarius jam inkriminuotas veikas. Kasatorius, nurodęs, kad jis nežinojo apie tai, jog akumuliatoriaus viduje buvo ginklai, teigia, kad buvo nuteistas vadovaujantis ne įrodymais, o prielaidomis. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas taip pažeidė BPK 20, 301 straipsnių reikalavimus, taip pat netinkamai pritaikė BK 1 straipsnio 2 dalies 3 punkto, 11 straipsnio 2 dalies, 14 straipsnio, 15 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktus.

38Kasaciniu skundu nuteistasis R. L. prašo panaikinti pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų nuosprendžių dalis dėl jo nuteisimo ir baudžiamąją bylą jam nutraukti.

39Kasatorius, išdėstęs pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžių esmę, teigia, kad teismų nuosprendžių dalys dėl jo nuteisimo yra neteisėtos ir nepagrįstos. Pasak kasatoriaus, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nagrinėdami jo bylą ir pripažindami jį kaltu, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, nes įrodymus įvertino ne remdamiesi išsamiu bei nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, bet apibendrintomis išvadomis, grindžiamomis prielaidomis, taip pat neįvertino aplinkybių, turinčių esminę reikšmę bylos nagrinėjimui ir sprendimo priėmimui.

40Kasatorius, nesutikdamas su jo pripažinimu kaltu pagal BK 249 straipsnio 3 dalį, nurodo, kad nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismai nenustatė nusikalstamo susivienijimo sukūrimo aplinkybių, vietos, veiklos apimties, vaidmenų paskirstymo ir pan. Teismai, pripažindami jį kaltu vadovavus nusikalstamam susivienijimui, taip pat neįvertino byloje esančių duomenų, kad: jis iš laisvės atėmimo vietos buvo paleistas 2006 m. rugsėjo 11 d.; D. B. į Jungtinę Karalystę išvyko 2006 metų rugsėjį, ten 2006 m. spalio 22 d.–2007 m. spalio 21 d. buvo laikomas kalėjime; kontaktavimo su D. B. iki šio grįžimo Lietuvon neužfiksuota (tą teisme patvirtino ir liudytojas S. B.). Dėl to, kasatoriaus nuomone, teismų išvados, kad jis nuo 2006 metų rugsėjo vadovavo nusikalstamam susivienijimui ir 2006 metų rugsėjį į jo veiklą įtraukė D. B., yra nepagrįstos. Kartu kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacinės instancijos teismas tokią išvadą padarė iš esmės remdamasis D. K. parodymais, taip suteikdamas jiems nepagrįstą prioritetą prieš objektyvius dokumentuose nurodytus duomenis.

41Kasatoriaus teigimu, teismai neįvertino ir to, kad K. Č. nuo 2005 metų buvo diagnozuotas vėžys ir jis buvo priklausomas nuo kitų žmonių globos. Tai patvirtino jo žmona D. Č., A. K., A. K., D. ir K. Č. namuose dirbusi auklė. Be to, teismai neištyrė jo (kasatoriaus) užrašų knygelėje esančių įrašų, kuriuos teismai įvertino kaip patvirtinančius pinigų išdavimą K. Č., D. B., M. S., pagrįstumo pinigų sumos dydžio ir paskirties aspektais. Kasatorius, nesutikdamas su pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvada, kad jis gyveno ne pagal pajamas, tvirtina, jog teismai neįvertino faktų, kad jis turėjo apie 1 500 000 Lt vertės automobilį, vertėsi automobilių verslu, taip pat to, kad jo turimas sklypas tuo metu buvo įkainotas 800 000 Lt. Pasak kasatoriaus, teismai neįvertino, kad užfiksuoti pokalbiai, kuriuose minimas K. Č., jo balsas nebuvo tiriami ekspertų – tai, kad pokalbiuose dalyvavo ir SMS žinutes rašė K. Č., nurodė pareigūnas S. B.

42Kasatorius skunde nurodo, kad jis su D. B. bendravo tik dėl jų 2005 metais bendrai įkurtos uždarosios akcinės bendrovės reikalų ir su juo nesimatė nuo savo sulaikymo 2006 m. gegužės 26 d. iki jo grįžimo į Lietuvą 2007 metų lapkritį. Kasatoriaus teigimu, jis 2008 m. sausio 20 d., 2008 m. vasario 13 d. garažuose pas D. K. buvo tik todėl, kad šis remontavo jo automobilį. Tai, kad nieko bendro neturėjo su pas D. K. rastais ginklais, pasak kasatoriaus, patvirtino filmuota medžiaga, iš kurios matyti, jog jis su D. K. kalba tik apie automobilio remontą – tai patvirtino ir pats D. K. Be to, kitoje pateiktoje operatyvinėje informacijoje nėra užfiksuota, kad jis (kasatorius) į garažus atneštų ar išneštų ginklus, nors garažus stebėjo operatyvininkų filmavimo kameros. Kasatoriaus tvirtinimu, tai, kad ginklai priklausė ne jam, patvirtino D. K. ir D. B.

43Kasatorius taip pat tvirtina, kad su M. S. jį siejo tik buto remonto reikalai. Pasak kasatoriaus, teismai, konstatuodami, kad jis ir M. S. bendravo SMS žinutėmis, neatkreipė dėmesio į tai, kad sulaikymo metu M. S. neturėjo telefono, į kurį jis būtų gavęs nurodymus SMS žinutėmis. Be to, kasatoriaus nuomone, teismai nepagrįstai įrodymais pripažino telefoninių pokalbių garso įrašus, nes fonoskopinės ekspertizės metu buvo nustatyta, kad tikėtina, jog įrašai nesumontuoti ir juose vieni iš pokalbių dalyvių yra jis (kasatorius) ir D. B.

44Kasatorius, išdėstęs D. K. parodymus, teigia, kad jie yra neteisingi ir prieštaringi, prieštaravimai nepašalinti. Pasak kasatoriaus, teismai nevertino to, kad D. K. turėjo pagrindą apkalbėti kitus, nes pats buvo užfiksuotas ne viename vaizdo įraše, jis „savanoriškai konstravo ir slėpė ginklus, o, norėdamas išvengti atsakomybės, davė save pateisinančius, o jį – apkaltinančius parodymus“. Kasatoriaus tvirtinimu, teismai ignoravo D. K. parodymų nenuoseklumą, tendencingumą ir nepagrįstai jais rėmėsi.

45Kasatorius nurodo, kad ikiteisminio tyrimo pradžioje D. K. teigė, jog jį pažįsta nuo jaunystės, nes kartu augo Alytuje, tame pačiame Putinų mikrorajone, iki sulaikymo jam (kasatoriui) remontavo automobilius. Tuo tarpu jau vėliau D. K. parodė, kad su juo (kasatoriumi) susipažino 2006 metų vasarą per D. B., nors, pasak kasatoriaus, jis (kasatorius) 2006 metų vasarą–rugsėjo 11 dieną atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę. Kasatoriaus nuomone, D. K. po pirmosios apklausos buvo daroma įtaka apkalbėti jį ir gauti jį kaltinančių įrodymų, nes 2008 m. kovo 8 d. pirmojoje apklausoje D. K. kalbėjo tik apie D. B. veiksmus, o, duodamas parodymus 2008 m. kovo 14 d., tarp padarytų nusikaltimų bendrininkų jau mini ir jį su K. Č. Be to, ikiteisminio tyrimo metu D. K. teigė, kad jis žinojo, jog supakuoti ginklai bus vežami į Jungtinę Karalystę. O bylos nagrinėjimo metu jis jau teigė nežinojęs, kur jo supakuoti ginklai buvo vežami. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad D. K. yra parodęs, kad jam parodytose Jungtinėje Karalystėje rastų supakuotų ginklų nuotraukose ginklai supakuoti ne taip, kaip jis pakuodavo. D. K. ikiteisminio tyrimo metu teigė ir tai, kad jis (kasatorius) jam pasakojęs apie neva savo padarytus nusikaltimus; jam akumuliatorių vežė jis (kasatorius); jis (kasatorius) instruktavo, kokių saugumo priemonių imtis pakuojant ginklus; jis (kasatorius) jam yra mokėjęs pinigus už ginklų paslėpimą. Tuo tarpu bylą nagrinėjant teisme D. K. parodė, kad jis (kasatorius) juo nepasitikėjo ir su juo bendravo tik per kitus asmenis. Kasatoriaus tvirtinimu, D. K., teigdamas, kad viskam vadovavo jis (kasatorius), tokius savo teiginius grindė „tik savo subjektyviu vertinimu apie K. Č., D. B. tarpusavio bendravimą“ ir tuo, kad jis (kasatorius), D. K. nuomone, turėjo daug pinigų, važinėjo prabangiais automobiliais. Pasak kasatoriaus, nė vienas kaltinamųjų nenurodė, kad jiems vadovavo jis ar kitas asmuo. Kartu kasatorius pažymi, kad liudytojas R. K. patvirtino kartu su juo (kasatoriumi) vertęsis automobilių prekyba, todėl D. K. ir matė jį (kasatorių) vairuojantį įvairius automobilius.

46Kasatorius, nesutikdamas su teismų išvadomis dėl telefono numerių (duomenys neskelbtini) priskyrimo jam, teigia, kad operatyvių veiksmų atlikimo protokolus surašė ir juos pasirašė tyrimą atlikęs policijos pareigūnas S. B. Pasak kasatoriaus, pokalbiuose, užfiksuotuose kontroliuojant numerį (duomenys neskelbtini), nėra neginčijamai nustatyta, kad pokalbiuose dalyvauja būtent jis, nes fonoskopinės ekspertizės akte nurodyta, kad nebuvo galimybės atlikti visapusiškos fonoskopinės ekspertizės ir pateikti kategoriškos išvados dėl konkretaus asmens, kalbančio šiuo numeriu. Dėl to, kasatoriaus nuomone, teismas taip pat negalėjo konstatuoti, kad vienas pokalbio dalyvių yra jis.

47Kasatoriaus tvirtinimu, SMS žinutės iš aštuonių numerių ((duomenys neskelbtini)) jam priskirtos taip pat nepagrįstai, nesiaiškinant, ar jas iš tikrųjų rašė būtent jis. Pasak kasatoriaus, teismas patikėjo operatyvinių veiksmų atlikimo protokolų teisingumu tik todėl, kad juos pasirašė tyrimą atlikęs pareigūnas S. B.. Kasatoriaus teigimu, byloje nėra duomenų apie tai, kokiu būdu buvo nustatyta, kad šias SMS žinutes rašė būtent jis. Kartu kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad operatyvinių veiksmų atlikimo protokoluose, kuriuose cituojamos SMS žinutės iš numerių (duomenys neskelbtini), pareigūnas S. B. nurodo, kad juose yra perteikiamas techninėmis priemonėmis užfiksuotas tyrimui reikšmingas garso įrašo turinys, todėl lieka neaišku, ar pareigūnas dėsto SMS žinutėmis perduotą informaciją, ar vykusio pokalbio turinį. Kasatoriaus nuomone, teismas neatsižvelgė ir į tai, kad (duomenys neskelbtini) numerių neištyrė specialistai, taip pat į tai, kad nė viena SIM kortelių, kurioms priskirti šie numeriai, nebuvo rasta pas jį. Be to, tyrimo metu buvo nustatyta, kad abonentinio numerio (duomenys neskelbtini) SIM kortelė buvo naudojama pas K. Č. rastame telefone, o abonentinio numerio (duomenys neskelbtini) SIM kortelė rasta K. Č. naudotame automobilyje.

48Kasatorius, nesutikdamas su jo nuteisimu už 2008 m. vasario 19 d. neteisėtą disponavimą labai dideliu kiekiu narkotinių ir psichotropinių medžiagų, nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad atliekant operatyvius veiksmus buvo užfiksuotas tik K. Č. ir M. S. susitikimas – jis (kasatorius) niekur nefigūruoja. Kasatoriaus nuomone, teismo išvada, kad jo dalyvavimą padarant šią nusikalstamą veiką įrodo ir kanapės, rastos maišelyje su užrašu „Amazing Thailand“, o jis (kasatorius) yra buvęs Tailande, taip pat yra nepagrįsta, nes bylą nagrinėjant teisme K. Č. uošvė A. K. parodė buvusi Tailande ir kad, grįžusi iš jo 2008 m. vasario 10 d., parvežė dovanų maišeliuose. Be to, kasatoriaus tvirtinimu, byloje yra nepašalinti prieštaringi duomenys dėl šios nusikalstamos veikos tyrimo. M. S. nurodė, kad paketą, kuriame vėliau buvo rastos narkotinės medžiagos, jo paprašė nugabenti iki šiol nenustatytas asmuo, vardu P. Sulaikant M. S. buvo atlikta asmens krata ir rastas mobilusis telefonas su SIM kortele „Ežys“, abonentinis numeris (duomenys neskelbtini). Ištyrus šią SIM kortelę nebuvo nustatyta susirašinėjimų su K. Č. priskirtu abonentiniu numeriu. Vėliau apklausti M. S. sulaikę policijos pareigūnai neparodė, kad būtų matę, jog šis būtų išmetęs kokį nors kitą telefoną. Praėjus aštuoniems mėnesiams po ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl šios nusikalstamos veikos, byloje atsirado daiktų apžiūros 2008 m. spalio 27 d. protokolas, kuriame nurodoma, kad apžiūrėta SIM kortelė „Labas“, kurios abonentinis numeris (duomenys neskelbtini). Šis abonentinis numeris buvo priskirtas M. S. ir teigiama, kad šiuo jis derino veiksmus su K. Č.

49Kasatorius skunde taip pat teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinęs dalį jo įrodytomis pripažintų aplinkybių ir taip sumažinęs jo kaltinimų apimtį, nepagrįstai jam nesumažino paskirtų laisvės atėmimo bausmių ir taip netinkamai taikė BK 54 straipsnio 1, 2 dalies nuostatas.

50Kasaciniu skundu nuteistasis M. S. prašo jį iš kaltinimo pagal BK 249 straipsnio 1 dalį išteisinti, kartu iš kaltinimo pašalinant aplinkybę, kad jis BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodytą nusikaltimą padarė dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje, ir, atsižvelgus į sunkią jo sveikatos būklę, maksimaliai sumažinti pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką.

51Kasatorius skunde nurodo, kad jo veiksmuose nėra BK 249 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos sudėties būtinųjų požymių – nuolatinio dalyvavimo nusikalstamo susivienijimo veikloje ir tiesioginės tyčios. Dėl to pirmosios bei apeliacinės instancijos teismai, pripažindami jį kaltu ir nuteisdami pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, nesilaikė BK 2 straipsnio 4 dalies reikalavimų, neteisingai aiškino ir pritaikė BK 249 straipsnio nuostatas.

52Kasatorius, išdėstęs savo parodymus dėl nedalyvavimo nusikalstamo susivienijimo veikloje, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1995 m. spalio 10 d. nutarimo Nr. 16 „Dėl teismų praktikos nagrinėjant nusikalstamo susivienijimo baudžiamąsias bylas“, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 22 d. apžvalgos dėl teismų praktikos nusikalstamo susivienijimo baudžiamosiose bylose esmę dėl nusikalstamo susivienijimo požymių, teigia, kad, teisingai ir objektyviai įvertinus nagrinėjamos bylos aplinkybes, konstatuotina, kad jis niekada nedalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje ir jo veiksmai negali būti siejami su nusikalstamo susivienijimo veikla, nes neatitinka nusikalstamo susivienijimo požymių. Pasak kasatoriaus, jo ryšys su R. L. buvo atsitiktinis, jis (kasatorius) nesiekė kartu su R. L. daryti bendro nusikaltimo ir neturėjo tikslo daryti sunkų nusikaltimą. Be to, jis (kasatorius) tik vieną kartą gabeno narkotines ir psichotropines medžiagas. Kartu kasatorius pažymi, kad teismai bylos nagrinėjimo metu nenustatė bei savo sprendimuose neindividualizavo jo kaltės formos – tiesioginės tyčios – požymių ir taip netinkamai pritaikė BK 14, 15 straipsnių nuostatas.

53Kasatorius skunde teigia, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nuosprendžiai surašyti nesilaikant BPK XXIII skyriaus nuostatų, reglamentuojančių nuosprendžio surašymą, taip pat pažeidžiant BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus. Pasak kasatoriaus, byloje nėra objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad jis padarė BK 249 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką. Kasatoriaus tvirtinimu, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nenurodė išvadų bei motyvų, kuriais grindžia jo pripažinimą kaltu padarius šį nusikaltimą, ir kodėl atmeta jį teisinančius įrodymus, o apeliacinės instancijos teismas – motyvų, kodėl jo skundą atmeta.

54Kasatorius, išdėstęs BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ išvadų 3.1.7 punkto turinį, nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai turėjo išaiškinti visas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, nuosprendžiuose išdėstyti išsamius visų byloje esančių įrodymų įvertinimo motyvus, tačiau to nepadarė. Kasatoriaus tvirtinimu, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai savo išvadų dėl jo kaltės padarius BK 249 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikaltimą nepagrindė išsamiu bei nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, tinkamai įvertintais įrodymais ir taip pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas. Pasak kasatoriaus, teismų išvados dėl jo kaltės padarius BK 249 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikaltimą yra abejotinos ir prieštaringos. Dėl to, kasatoriaus nuomone, jis pagal BK 249 straipsnio 1 dalį turėjo būti išteisintas kartu iš kaltinimo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį pašalinant aplinkybę, kad jis šią nusikalstamą veiką padarė dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje.

55Kasatorius, neneigdamas savo kaltės padarius BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodytą nusikaltimą, teigia, kad jam gali būti paskirta švelnesnė nei pirmosios instancijos už šį nusikaltimą paskirta bausmė. Kasatorius, prašydamas švelninti pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskirtą bausmę, prašo atsižvelgti į tai, kad jis jau ilgą laiką yra laisvės atėmimo vietoje ir apmąstė savo padėtį, padarė išvadas, įvertino savo netinkamą elgesį kaip lengvabūdišką, klaidingą ir pažada „daugiau niekada nenusižengti įstatymui ir gyventi padoriai“.

56Nuteistųjų A. E., R. L., M. S. kasaciniai skundai atmestini.

571. Dėl kasacinių skundų turinio ir kasacinės instancijos teismo įgaliojimų ribos

58Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), jeigu kasaciniame skunde nurodyta, kad teismai, nagrinėdami bylą, padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų (BPK 369 straipsnio 3 dalis) arba netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 369 straipsnio 2 dalis). Vadinasi, kasacinėje instancijoje tikrinama, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas. Kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja. Šioje baudžiamojoje byloje nuteistojo A. E. kasacinis skundas yra iš esmės paduotas dėl, kasatoriaus nuomone, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, padarytų nagrinėjant jo bylą apeliacinės instancijos teisme, o BK 1 straipsnio 2 dalies 3 punkto, 11 straipsnio 2 dalies, 14 straipsnio, 15 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktų nuostatos nurodytos tik formaliai, deklaratyviai, neišdėstant šių nuostatų pažeidimo teisinių argumentų. Nuteistųjų R. L. ir M. S. kasaciniai skundai iš esmės yra paduoti dėl, kasatorių nuomone, netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimų, padarytų nagrinėjant jų baudžiamąją bylą. Vadinasi, kasaciniuose skunduose nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai atitinka BPK 369 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Kita vertus, kasatoriai skunduose dėsto savo, liudytojų parodymus ir teigia, kad, pvz., jis (A. E.) nežinojo apie tai, jog akumuliatoriaus viduje buvo ginklai; teismų nuosprendžių dalys dėl jo (R. L.) nuteisimo yra neteisėtos ir nepagrįstos; nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismai nenustatė nusikalstamo susivienijimo sukūrimo aplinkybių, vietos, veiklos apimties, vaidmenų paskirstymo ir pan.; teismai neįvertino byloje esančių duomenų; teismų išvados, kad jis (R. L.) nuo 2006 metų rugsėjo vadovavo nusikalstamam susivienijimui ir 2006 metų rugsėjį į jo veiklą įtraukė D. B., yra nepagrįstos; teismai neištyrė jo (R. L.) užrašų knygelėje esančių įrašų, kuriuos teismai įvertino kaip patvirtinančius pinigų išdavimą K. Č., D. B., M. S., pagrįstumo pinigų sumos dydžio ir paskirties aspektais; teisingai ir objektyviai įvertinus nagrinėjamos bylos aplinkybes, konstatuotina, kad jis (M. S.) niekada nedalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje ir jo veiksmai negali būti siejami su nusikalstamo susivienijimo veikla; jo (M. S.) ryšys su R. L. buvo atsitiktinis, jis nesiekė kartu su R. L. daryti bendro nusikaltimo ir neturėjo tikslo daryti sunkų nusikaltimą, ir kt. Taigi šiais ir panašiais teiginiais kasatoriai iš esmės neigia pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvadas dėl faktinių bylos aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo ir netiesiogiai kreipiasi į kasacinės instancijos teismą dėl tų aplinkybių tyrimo bei vertinimo. O pagal baudžiamojo proceso įstatymą tai nėra nei apskundimo, nei bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindas, todėl kasacinės instancijos teismas tokius teiginius nagrinės tik tiek, kiek jie susiję su baudžiamojo įstatymo taikymu ir baudžiamojo proceso įstatymo laikymusi.

59Nuteistasis M. S. kasaciniame skunde taip pat teigia, kad jam gali būti paskirta švelnesnė nei pirmosios instancijos už šį nusikaltimą paskirta bausmė. Kasatorius, prašydamas švelninti pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskirtą bausmę, prašo atsižvelgti į tai, kad jis jau ilgą laiką yra laisvės atėmimo vietoje ir per savo padėtį, padarė išvadas, įvertino savo netinkamą elgesį kaip lengvabūdišką, klaidingą, ir pažada „daugiau niekada nenusižengti įstatymui ir gyventi padoriai“. Pažymėtina, kad šis kasatoriaus prašymas deklaratyvus, nes yra neargumentuotas ir pateiktas be konkrečių nuorodų į, kasatoriaus nuomone, pažeistas baudžiamojo įstatymo normas. Baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta, kad kasaciniame skunde, be kasacinio teismo pavadinimo, skundžiamo teismo nuosprendžio ar nutarties, kasatoriaus prašymo, turi būti nurodyti ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Taigi pagal baudžiamojo proceso įstatymą, jei kasaciniame skunde nurodomi abstraktūs bendrojo pobūdžio prašymai, laikoma, kad tai neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje kasaciniam skundui keliamų reikalavimų. Dėl to kasatoriaus skundo prašymas sušvelninti jam paskirtą bausmę turi būti paliktas nenagrinėtas.

60Be to, nuteistasis M. S. nurodo, kad: jo veiksmuose nėra BK 249 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos sudėties būtinojo požymio – tiesioginės tyčios; kad teismai bylos nagrinėjimo metu nenustatė bei savo sprendimuose neindividualizavo jo kaltės formos – tiesioginės tyčios – požymių ir taip netinkamai pritaikė BK 14, 15 straipsnių nuostatas; pirmosios instancijos teismo nuosprendis surašytas nesilaikant BPK XXIII skyriaus nuostatų, reglamentuojančių nuosprendžio surašymą, taip pat pažeidžiant BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus. Pažymėtina, kad šie nuteistojo M. S. skundo argumentai jo apeliaciniame skunde nebuvo nurodyti, todėl apeliacinės instancijos teisme nenagrinėti. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme (BPK 367 straipsnio 3 dalis). Dėl to šie kasatoriaus skundo teiginiai taip pat turi būti palikti nenagrinėti, nes pagal baudžiamojo proceso įstatymą jie negali būti kasacinio skundo dalyku ir yra už kasacinės instancijos teismo įgaliojimų nagrinėjant kasacinę bylą ribų.

612. Dėl nuteistojo A. E. kasacinio skundo argumentų

62Esminis kasatoriaus skundo argumentas yra tas, kad, jo nuomone, apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 20, 301 straipsnių reikalavimus, nes bylos nenagrinėjo iš esmės, įrodymų iš naujo netyrė ir jį nuteisė vadovaudamasis ne įrodymais, o prielaidomis. Taigi kasatorius, nors skunde tiesiogiai ir nenurodo, iš esmės teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas jo baudžiamąją bylą, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 301 straipsnio 1 dalies nuostatas.

63Pagal baudžiamojo proceso įstatymą teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 301 straipsnio 1 dalis). Ar teisiamajame posėdyje iširti duomenys laikytini įrodymais, teismas, vadovaudamasis BPK 20 straipsnio nuostatomis, sprendžia nuosprendžio priėmimo metu. Įrodymai yra įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gauti duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės baudžiamajai bylai teisingai išspręsti, ir kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 1–5 dalys). Vadinasi, teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu.

64Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste taip pat pažymėtina, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismo nuosprendis surašomas laikantis šio įstatymo XXIII skyriaus (Nuosprendžio priėmimas) pagrindinių nuostatų (BPK 331 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, tais atvejais, kai pirmosios instancijos teismo išteisinamasis nuosprendis panaikinamas, o apeliacinės instancijos teisme priimamas naujas apkaltinamasis nuosprendis, jo aprašomoji dalis turi būti surašoma laikantis pirmosios instancijos teismo apkaltinamajam nuosprendžiui keliamų reikalavimų. Be kitų reikalavimų, baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta, kad nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmeta kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad pagal BPK 324 straipsnio 6 dalies nuostatų esmę apeliacinės instancijos teismas privalo atlikti įrodymų tyrimą tais atvejais, kai pirmosios instancijos teismas jį atliko neišsamiai (pvz., neištyrė esminių bylos aplinkybių, nepašalino prieštaravimų tarp ištirtų įrodymų) ir ištirti tik pirmosios instancijos teismo netirtas aplinkybes, pakartotinai ištirti tik tuos turinčius esminę reikšmę teismo išvadoms įrodymus, kurie yra prieštaringi ir prieštaravimų negalima pašalinti be pakartotinio tų įrodymų ištyrimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2009, 2K-516/2011, 2K-47/2012, 2K-142/2012).

65Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalies dėl A. E. nuteisimo matyti, kad jo aprašomojoje dalyje yra išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados dėl A. E. kaltės padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus – A. E. teisinančius – įrodymus, taip pat nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, siekdamas išsamiai ištirti visas bylos aplinkybes (BPK 20 straipsnio 5 dalis) ir pašalinti kilusias abejones, prieštaravimus, vadovaudamasis BPK 324 straipsnio 6 dalies nuostatomis, atliko įrodymų tyrimą, kurio metu apklausė patį A. E. ir kartu su juo šioje byloje nuteistus R. L., M. S., D. B., S. K., įtariamąjį R. R. baudžiamojoje byloje, iš kurios buvo atskirta nagrinėjama byla, liudytojus A. S., D. K., S. B., R. K., balsu perskaitė operatyvinių veiksmų atlikimo 2008 m. birželio 17 d. protokolą, operatyvinių veiksmų atlikimo 2008 m. birželio 23 d., 2008 m. liepos 28 d protokolus su priedais (pokalbių telefonu išklotinėmis), elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo bei kaupimo 2008 m. spalio 9 d., 2009 m. sausio 26 d. protokolus su priedais (pokalbių telefonu išklotinėmis), asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką 2008 m. kovo 17 d., 2008 m. kovo 19 d., 2008 m. birželio 13 d. protokolus, S. K. kaip įtariamojo apklausų 2008 m. kovo 17 d., 2008 m. kovo 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d. protokolus, S. K. ir A. E. akistatos 2008 m. balandžio 30 d. protokolą, balsu perskaitė ir prie bylos pridėjo prie prokuroro pateiktus dokumentus apie S. K. paskolų grąžinimą bei dokumentus dėl išslaptintų dokumentų.

66Taigi apeliacinės instancijos teismas atliko įrodymų tyrimą pakankama (reikiama) apimtimi, nuosprendyje pateikė jų viseto analizę, susiedamas juos į vientisą loginę grandinę, apkaltinamąjį nuosprendį grindė tik pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose išnagrinėtais įrodymais ir, kaip to reikalaujama BPK 331 straipsnio 2 dalyje, jame nurodė apeliacinės instancijos teismo nustatytas aplinkybes bei įrodymus, kurie buvo pagrindas išteisintąjį A. E. pripažinti kaltu padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, taip pat motyvus, kuriais vadovaudamasis kitaip įvertino prokuroro apskųsto pirmosios instancijos teismo nuosprendžio įrodymus dėl A. E. kaltės. Kartu nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina tai, kad apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje, nurodęs, kad „vienas iš pagrindinių procesinių dokumentų, iš kurio gaunama informacijos apie subjektyviuosius kaltininko padarytos veikos požymius yra įtariamojo apklausos protokolai ir kaltinamojo apklausa teisme“, pagrįstai konstatavo, kad „tai nėra vienintelis kaltės įrodinėjimo būdas. Tais atvejais, kai kaltininkas nesako tiesos apie realų psichinį santykį su veika, savo poelgio tikslus ir motyvus, subjektyviesiems veikos sudėties požymiams nustatyti pasitelkiami kiti byloje surinkti įrodymai, bylos faktinių aplinkybių analizė ir tai leidžia padaryti apie subjektyviuosius požymius išvadas, kurios gali nesutapti su kaltininko parodymais“.

67Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį dėl A. E., nepažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 301 straipsnio 1 dalies nuostatų.

683. Dėl nuteistųjų R. L. ir M. S. kasacinių skundų argumentų

693.1. Dėl kasatorių argumentų dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų laikymosi

70Nuteistasis R. L. kasaciniame skunde nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nagrinėdami jo bylą ir pripažindami jį kaltu, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, nes įrodymus įvertino ne remdamiesi išsamiu bei nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, bet apibendrintomis išvadomis, grindžiamomis prielaidomis, taip pat neįvertino aplinkybių, turinčių esminę reikšmę bylos nagrinėjimui ir sprendimo priėmimui.

71Nuteistasis M. S. kasaciniame skunde teigia, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai savo išvadų dėl jo kaltės padarius BK 249 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikaltimą nepagrindė išsamiu bei nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, tinkamai įvertintais įrodymais ir taip pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas.

72Šioje nutartyje minėta, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 301 straipsnio 1 dalis). Ar teisiamajame posėdyje iširti duomenys laikytini įrodymais, teismas, vadovaudamasis BPK 20 straipsnio nuostatomis, sprendžia nuosprendžio priėmimo metu. Įrodymai yra įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gauti duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės baudžiamajai bylai teisingai išspręsti, ir kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 1–5 dalys). Vadinasi, teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Taigi teismas savo išvadas gali grįsti tik patikimais įrodymais, turi įvertinti jų visetą ir tai turi leisti teismui padaryti nuosprendyje išdėstytas išvadas. Kiekvienas nuosprendis turi būti motyvuotas, t. y. aprašomojoje jo dalyje turi būti pateikta įrodymų analizė visais klausimais, kurie išsprendžiami nuosprendžiu. Apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimtas tik tada, kai kaltinamojo kaltumas yra visiškai ir besąlygiškai įrodytas, o teismo išvados apie kaltinamojo kaltumą grindžiamos teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais.

73Iš baudžiamosios bylos matyti, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo visas R. L. bei M. S. bylos aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino teisėtais būdais gautus duomenis, t. y. apklausė visus kaltinamuosius, liudytojus L. S., D. K.–Č., A. K., N. Ž., J. M., A. K., S. B., A. S., J. D., L. K., A. K., E. O., T. B. (B.), V. R., G. P., G. M., L. P., V. K. (K.), J. L., R. K., L. V., V. D., A. K.; apžiūrėjo daiktinius įrodymus; peržiūrėjo 2008 m. sausio 4 d., 2008 m. sausio 14 d., 2008 m. sausio 20 d., 2008 m. sausio 23 d., 2008 m. sausio 25 d., 2008 m. vasario 12 d., 2008 m. vasario 13 d., 2008 m. vasario 14 d., 2008 m. vasario 29 d., 2008 m. kovo 6 d., 2008 m. kovo 7 d., 2009 m. kovo 27 d. vaizdo įrašus; išklausė prie operatyvinių veiksmų 2008 m. birželio 10 d., 2008 m. birželio 12 d., 2008 m. birželio 13 d., 2008 m. birželio 19 d., 2008 m. birželio 20 d., 2008 m. birželio 23 d. 2008 m. liepos 28 d., 2009 m. rugsėjo 1 d., 2009 m. sausio 22 d. protokolų pridėtus garso įrašus; balsu perskaitė operatyvinių veiksmų 2008 m. birželio 10 d., 2008 m. birželio 12 d., 2008 m. birželio 13 d., 2008 m. birželio 19 d., 2008 m. birželio 20 d., 2008 m. birželio 23 d. 2008 m. liepos 28 d. protokolų priedus (pokalbių telefonu išklotines), operatyvinių veiksmų atlikimo 2008 m. birželio 17 d., 2009 m. sausio 20 d. protokolus; 2010 m. gegužės 28 d. nutartimi paskyrė fonoskopinę ekspertizę ir proceso dalyvius supažindino su fonoskopinės ekspertizės aktu, balsu perskaitė šios ekspertizė akto išvadas; pridėjo prie bylos bylai nagrinėti reikšmės turinčius dokumentus; ištyrė R. L. užrašų knygelėje esančius įrašus; balsu perskaitė liudytojų S. B., A. K., V. R., L. Ž., B. K., A. B., A. D., L. K., J. M., N. Ž. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, D. K., kaip įtariamojo, parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjui duotus parodymus, S. K., kaip įtariamojo, ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, 2008 m. kovo 7 d. kratos protokolą, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo bei kaupimo 2008 m. spalio 7 d. protokolo 190 įrašą, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo bei kaupimo 2008 m. spalio 24 d. protokolo 18–31, 78–91, 150–163, 251–265, 403–418 įrašus, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo bei kaupimo 2008 m. lapkričio 27 d. protokolo 30 įrašą, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo bei kaupimo 2008 m. gruodžio 10 d. protokole esančią apibendrintą operatyvinių veiksmų gautą informaciją ir šio protokolo 1–190, 238, 345–360 įrašus, taip pat kitus bylai nagrinėti reikšmės turinčius dokumentus. Teismas, laikydamasis BPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatų, nuosprendį dėl M. S. ir apeliacinės instancijos teismo paliktą galioti be pakeitimų nuosprendžio dalį dėl R. L. grindė teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, o vertindamas įrodymus, laikėsi BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų ir įrodymus vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje ir susiejo juos į vientisą loginę grandinę. Teismas tyrė bei analizavo ir R. L. bei M. S. teisinančius, ir juos kaltinančius įrodymus, o apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kaip to ir reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte, be įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, nurodė ir motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus – R. L. ir M. S. teisinančius – įrodymus.

74Šioje nutartyje minėta, kad apeliacinės instancijos teismas, siekdamas išsamiai ištirti visas bylos aplinkybes ir pašalinti kilusias abejones, prieštaravimus, vadovaudamasis BPK 324 straipsnio 6 dalies nuostatomis, atliko įrodymų tyrimą, kurio metu apklausė nuteistuosius R. L., M. S., E. E., D. B., S. K., įtariamąjį R. R. baudžiamojoje byloje, iš kurios buvo atskirta nagrinėjama byla, liudytojus A. S., D. K., S. B., R. K., balsu perskaitė operatyvinių veiksmų atlikimo 2008 m. birželio 17 d. protokolą, operatyvinių veiksmų atlikimo 2008 m. birželio 23 d., 2008 m. liepos 28 d protokolus su priedais (pokalbių telefonu išklotinėmis), elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo bei kaupimo 2008 m. spalio 9 d., 2009 m. sausio 26 d. protokolus su priedais (pokalbių telefonu išklotinėmis), asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką 2008 m. kovo 17 d., 2008 m. kovo 19 d., 2008 m. birželio 13 d. protokolus, S. K. kaip įtariamojo apklausų 2008 m. kovo 17 d., 2008 m. kovo 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d. protokolus, S. K. ir A. E. akistatos 2008 m. balandžio 30 d. protokolą, balsu perskaitė ir prie bylos pridėjo prokuroro pateiktus dokumentus apie S. K. paskolų grąžinimą ir dokumentus dėl išslaptintų dokumentų. Apeliacinės instancijos teismas 2013 m. gegužės 13 d. nuosprendyje išdėstė motyvus, kodėl nuteistojo R. L. skundas tenkinamas iš dalies ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl jo pripažįstama teisinga ir pagrįsta, o kita jo dalis – keičiama, taip pat motyvus, kodėl nuteistojo M. S. skundas atmetamas ir pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl jo pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu.

75Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjant nuteistojo R. L. ir M. S. baudžiamąją bylą BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatos nebuvo pažeistos.

763.2. Dėl nuteistojo M. S. argumentų dėl BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatų laikymosi

77Kasatorius skunde teigia, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis surašytas nesilaikant BPK XXIII skyriaus nuostatų, reglamentuojančių nuosprendžio surašymą, taip pat pažeidžiant BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus, nes apeliacinės instancijos teismas nenurodė motyvų, kodėl jo skundą atmeta. Pažymėtina, kad, nors kasatorius skunde ir nurodo, kad, jo nuomone, apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK XXIII skyriaus nuostatas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą, taip pat BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus, tačiau iš skundo argumentų matyti, kad jis iš esmės ginčija BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatų laikymąsi.

78Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas baigiamajame akte (nuosprendyje, nutartyje) privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės (BPK 320 straipsnio 3 dalis, 331 straipsnio 1 dalis, 332 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas baigiamojo akto (nuosprendžio, nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali kisti atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-430/2012, 2K-603/2012, 2K-88/2013,

792K-7-107/2013). Taigi apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas.

80Iš baudžiamosios bylos matyti, kad apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nuosprendyje išdėstė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo M. S. esminių skundo argumentų ir, kaip minėta, pateikė išsamius motyvus, kodėl jo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl jo pripažįstamas teisingu bei pagrįstu.

81Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas nuteistojo M. S. baudžiamąją bylą, nepažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatų.

823.3. Dėl nuteistojo M. S. kasacinio skundo argumentų dėl BK 249 straipsnio 1 dalies sudėties požymių

83Kasatorius skunde taip pat teigia, kad jo veiksmuose nėra BK 249 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos sudėties būtinojo požymio – nuolatinio dalyvavimo nusikalstamo susivienijimo veikloje.

84Pagal BK 249 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje. Nusikalstamas susivienijimas yra tada, kai bendrai nusikalstamai veiklai – vienam ar keliems apysunkiams, sunkiems ar labai sunkiems nusikaltimams daryti – susivienija trys ar daugiau asmenų, kuriuos sieja pastovūs tarpusavio ryšiai bei vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas (BK 25 straipsnio 4 dalis). Pagal teismų praktiką nusikalstamam susivienijimui būdinga ne tik išankstinis trijų ar daugiau asmenų susitarimas, aiškus organizatoriaus – vadovo ar vadovų buvimas, vaidmenų pasiskirstymas, sukurti ir išplėtoti atitinkami veiklos metodai, bet ir ilgalaikiai, pastovūs, labai glaudūs, tvirti konspiraciniai tarpusavio ryšiai. Pastovumas reiškia, kad kaltininkas prisijungė prie grupės veiklos ne vienam kartui, atlieka ar įsipareigoja atlikti tam tikras funkcijas nuolat arba ilgesnį laiką, jo dalyvavimas nėra atsitiktinis. Kartu nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog pastovių ryšių požymis nereiškia, kad visi nusikalstamo susivienijimo nariai turi dalyvauti kiekviename nusikaltime (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-177/2008).

85Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismams išsamiai, visapusiškai išnagrinėjus ir įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, nustatyta, kad: nusikalstamas susivienijimas veikė daugiau kaip pusę metų; atskiri nusikalstamo susivienijimo nariai daugiausia ryšius palaikė su tais nusikalstamo susivienijimo nariais, kurie buvo atsakingi už konkrečią nusikalstamos veikos sritį; tokio pobūdžio disponavimas narkotinėmis bei psichotropinėmis medžiagomis galimas tik suvienijus visų bendrininkų pastangas, siekiant maksimalaus nusikalstamos veiklos rezultato; nusikalstamo susivienijimo padarytų nusikalstamų veikų sudėtis realizuodavo faktiškai tos pačios sudėties bendrininkai; nusikalstamo susivienijimo nariai (tarp jų ir M. S.) turėjo po kelis mobiliojo ryšio telefonus, iš kurių vieni buvo naudojami bendrauti tarpusavyje dėl nusikalstamų veikų, kiti – su artimaisiais, dar kiti – tik trumposiomis žinutėmis; M. S. daug kartų bendravo su K. Č., R. L. formavo užduotis M. S., sprendė pinigų perdavimo klausimą, kalbėdavo užuominomis; K. Č. pokalbių telefonu metu ne kartą sakė M. S. įsijungti kitą telefoną; M. S. susitikinėjo su K. Č. ir t. t. Vadinasi, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs iš esmės tapačius nuteistojo M. S. apeliacinio skundo argumentus dėl jo dalyvavimo nusikalstamo susivienijimo veikloje, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl jo dalyvavimo tokioje veikloje, pagrįstai konstatavo, kad byloje esantys „duomenys neleidžia daryti išvados, jog M. S. prisijungė prie grupės veiklos vienam kartui, t. y. kad jo dalyvavimas buvo atsitiktinis“.

86Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo M. S. baudžiamojoje byloje BK 249 straipsnio 1 dalies nuostatos tinkamai pritaikytos.

873.2. Dėl nuteistojo R. L. kasacinio skundo argumentų dėl BK 54 straipsnio 1, 2 dalies nuostatų laikymosi

88Kasatorius skunde taip pat teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinęs dalį jo įrodytomis pripažintų aplinkybių ir taip sumažinęs jo kaltinimų apimtį, nepagrįstai jam nesumažino paskirtų laisvės atėmimo bausmių ir taip netinkamai taikė BK 54 straipsnio 1, 2 dalies nuostatas.

89Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, 2K-58/2009, 2K-115/2009, 2K-603/2010,

902K-118/2011). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad dalies kaltininko įrodytomis pripažintų aplinkybių pašalinimas ir jo kaltinimų apimties sumažinimas apeliacinės instancijos teisme pats savaime neteikia pagrindo švelninti kaltininkui pirmosios instancijos teismo paskirtos bausmės.

91Iš baudžiamosios bylos matyti, kad apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl bausmės nuteistajam R. L., atsižvelgė į tai, kad jis: padarė du labai sunkius, septynis sunkius ir vieną apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4–6 dalys); vadovavo nusikalstamam susivienijimui; nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių; praeityje teistas, baustas administracine tvarka, taikytas organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymas; jis išsituokęs, turi du vaikus, kurių vienas nepilnametis; jam nustatyti liekamieji reiškiniai po abiejų ausų traumos. Apeliacinės instancijos teismas taip pat įvertino tai, kad pirmosios instancijos teismas R. L. už BK 249 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, 253 straipsnio 2 dalyje, 199 straipsnio 2 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymą paskyrė laisvės atėmimo bausmes savo dydžiais mažesnes nei šių BK straipsnių sankcijose numatytų laisvės atėmimo bausmių vidurkiai. Kartu nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliacinės instancijos teismas, ištaisęs pirmosios instancijos teismo padarytą BK 50 straipsnio 3 dalies taikymo klaidą, nuosprendyje išsamiai motyvavo, kodėl dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės R. L. turi atlikti kalėjime.

92Taigi apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs R. L. paskirtas bausmes BK 41 straipsnio aspektu, atsižvelgęs į bausmės skyrimo tikslus, motyvuotai konstatavo, kad jam paskirtos bausmės yra per griežtos, o jam paskirta galutinė bausmė – adekvati „padarytoms nusikalstamoms veikoms, kitoms reikšmingoms bausmės paskyrimui aplinkybėms bei neprieštarauja teisingumo principui“ ir, spręsdamas R. L. bausmės klausimą, BK 54 straipsnio 1, 2 dalies nuostatas aiškino ir taikė tinkamai.

93Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

94Nuteistųjų A. E., R. L. ir M. S. kasacinius skundus atmesti.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 3. R. L. pripažintas kaltu ir nuteistas laisvės atėmimu pagal BK 249 straipsnio... 4. R. L. dėl kaltinimų pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 253 straipsnio 2 dalį... 5. M. S. pripažintas kaltu ir nuteistas laisvės atėmimu pagal BK 249 straipsnio... 6. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 7. panaikinta nuosprendžio dalis, kuria A. E. dėl kaltinimo pagal BK 249... 8. nuteistojo R. L. nusikalstama veika iš BK 25 straipsnio, 253 straipsnio 1... 9. iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalintos įrodytomis pripažintos... 10. iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalintos įrodytomis pripažintos... 11. iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalintos įrodytomis pripažintos... 12. iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinta įrodyta pripažinta... 13. iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalintos įrodytomis pripažintos... 14. iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinta aplinkybė, kad 2007 m.... 15. iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinta aplinkybė, kad R. L.... 16. vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš A. E. ir R. L. nuspręsta... 17. kita pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl A. E. ir R. L.... 18. nuteistojo M. S. apeliacinis skundas atmestas.... 19. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu taip pat buvo nuteisti D. B., S. K.,... 20. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Jono Prapiesčio pranešimą,... 21. R. L. nuteistas pagal BK 249 straipsnio 3 dalį už tai, kad vadovavo... 22. R. L., veikdamas kartu su K. Č., kuriam byla nutraukta jam mirus, 2006 metų... 23. R. L. ir M. S. pagal 25 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį nuteisti už... 24. R. L. su K. Č., turėdami tikslą platinti narkotines ir psichotropines... 25. R. L. pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 253 straipsnio 2 dalį, 199 straipsnio 2... 26. R. L., 2006 metų rugsėjį–2007 m. rugsėjo 4 d. veikdamas su nusikalstamo... 27. R. L. pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 253 straipsnio 2 dalį, 199 straipsnio 2... 28. R. L., 2007 metų rugsėjį–2007 m. lapkričio 12 d., veikdamas su K. Č. ir... 29. Be to, R. L. pagal 25 straipsnio 4 dalį, 253 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio... 30. Nusikalstamo susivienijimo nariams R. L., K. Č. ir D. B. 2007 m. lapkričio 12... 31. R. L. nuteistas ir pagal BK 253 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis,... 32. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje, nurodęs, kad byloje... 33. Be to, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios... 34. Apeliacinės instancijos teismas, nesutikdamas su R. L. nusikalstamos veikos... 35. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, nesutikdama su pirmosios... 36. Kasaciniu skundu nuteistasis A. E. prašo panaikinti apeliacinės instancijos... 37. Kasatorius teigia, kad pirmosios instancijos teismas, visapusiškai ištyręs... 38. Kasaciniu skundu nuteistasis R. L. prašo panaikinti pirmosios bei apeliacinės... 39. Kasatorius, išdėstęs pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų... 40. Kasatorius, nesutikdamas su jo pripažinimu kaltu pagal BK 249 straipsnio 3... 41. Kasatoriaus teigimu, teismai neįvertino ir to, kad K. Č. nuo 2005 metų buvo... 42. Kasatorius skunde nurodo, kad jis su D. B. bendravo tik dėl jų 2005 metais... 43. Kasatorius taip pat tvirtina, kad su M. S. jį siejo tik buto remonto reikalai.... 44. Kasatorius, išdėstęs D. K. parodymus, teigia, kad jie yra neteisingi ir... 45. Kasatorius nurodo, kad ikiteisminio tyrimo pradžioje D. K. teigė, jog jį... 46. Kasatorius, nesutikdamas su teismų išvadomis dėl telefono numerių (duomenys... 47. Kasatoriaus tvirtinimu, SMS žinutės iš aštuonių numerių ((duomenys... 48. Kasatorius, nesutikdamas su jo nuteisimu už 2008 m. vasario 19 d. neteisėtą... 49. Kasatorius skunde taip pat teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, iš... 50. Kasaciniu skundu nuteistasis M. S. prašo jį iš kaltinimo pagal BK 249... 51. Kasatorius skunde nurodo, kad jo veiksmuose nėra BK 249 straipsnio 1 dalyje... 52. Kasatorius, išdėstęs savo parodymus dėl nedalyvavimo nusikalstamo... 53. Kasatorius skunde teigia, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų... 54. Kasatorius, išdėstęs BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, Lietuvos... 55. Kasatorius, neneigdamas savo kaltės padarius BK 260 straipsnio 3 dalyje... 56. Nuteistųjų A. E., R. L., M. S. kasaciniai skundai atmestini.... 57. 1. Dėl kasacinių skundų turinio ir kasacinės instancijos teismo... 58. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacinės instancijos teismas priimtus... 59. Nuteistasis M. S. kasaciniame skunde taip pat teigia, kad jam gali būti... 60. Be to, nuteistasis M. S. nurodo, kad: jo veiksmuose nėra BK 249 straipsnio 1... 61. 2. Dėl nuteistojo A. E. kasacinio skundo argumentų... 62. Esminis kasatoriaus skundo argumentas yra tas, kad, jo nuomone, apeliacinės... 63. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą teismas nuosprendį pagrindžia tik tais... 64. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste taip pat pažymėtina, kad pagal... 65. Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalies dėl A. E. nuteisimo... 66. Taigi apeliacinės instancijos teismas atliko įrodymų tyrimą pakankama... 67. Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 68. 3. Dėl nuteistųjų R. L. ir M. S. kasacinių skundų argumentų ... 69. 3.1. Dėl kasatorių argumentų dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų... 70. Nuteistasis R. L. kasaciniame skunde nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės... 71. Nuteistasis M. S. kasaciniame skunde teigia, kad pirmosios ir apeliacinės... 72. Šioje nutartyje minėta, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą teismas... 73. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad pirmosios instancijos teismas... 74. Šioje nutartyje minėta, kad apeliacinės instancijos teismas, siekdamas... 75. Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 76. 3.2. Dėl nuteistojo M. S. argumentų dėl BPK 320 straipsnio 3 dalies... 77. Kasatorius skunde teigia, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis... 78. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas bylą... 79. 2K-7-107/2013). Taigi apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio... 80. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad apeliacinės instancijos teismo teisėjų... 81. Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 82. 3.3. Dėl nuteistojo M. S. kasacinio skundo argumentų dėl BK 249 straipsnio 1... 83. Kasatorius skunde taip pat teigia, kad jo veiksmuose nėra BK 249 straipsnio 1... 84. Pagal BK 249 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas dalyvavo nusikalstamo... 85. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismams išsamiai, visapusiškai... 86. Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 87. 3.2. Dėl nuteistojo R. L. kasacinio skundo argumentų dėl BK 54 straipsnio 1,... 88. Kasatorius skunde taip pat teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, iš... 89. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios... 90. 2K-118/2011). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas,... 91. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad apeliacinės instancijos teismas,... 92. Taigi apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs R. L. paskirtas bausmes BK... 93. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi... 94. Nuteistųjų A. E., R. L. ir M. S. kasacinius skundus atmesti....