Byla 2K-320-976/2017

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Audronės Kartanienės (kolegijos pirmininkė), Tomo Šeškausko ir Rimos Ažubalytės (pranešėja),

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 7 d. nuosprendžio, kuriuo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 28 d. nuosprendžio dalis dėl A. B. pripažinimo kaltu ir nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 2 dalį ir 216 straipsnio 1 dalį panaikinta ir dėl šios dalies priimtas naujas nuosprendis: A. B. pagal BK 25 straipsnio 2 dalį ir 216 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

3Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 28 d. nuosprendžio dalis dėl sukčiavimo prieš S. S. pakeista: nustatyta, kad A. B., O. A. ir asmuo, kuriam byla nutraukta jam mirus, veikdami bendrininkų grupe, savo ir kitų grupės narių naudai Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 28 d. nuosprendyje nurodytomis aplinkybėmis įgijo S. S. nuosavybės teise priklausantį 16 000 Lt (4634 Eur) vertės nekilnojamąjį turtą – 4,81 ha žemės sklypą, esantį ( - ), taip padarė S. S. 16 000 Lt (4634 Eur) turtinę žalą. A. B. nusikalstama veika iš BK 25 straipsnio 2 dalies, 182 straipsnio 2 dalies perkvalifikuota į 25 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 1 dalį ir paskirta A. B. laisvės atėmimas 10 mėnesių. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, šiuo teismo nuosprendžiu pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, subendrinta su bausme, paskirta Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, ir A. B. galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams.

4Be to, šiuo nuosprendžiu buvo išteisintas L. B., o O. A. byla nutraukta, tačiau ši nuosprendžio dalis neskundžiama.

5Taip pat skundžiamas Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 28 d. nuosprendis, kuriuo A. B. nuteistas pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (dėl sukčiavimo prieš S. S.) laisvės atėmimu trejiems metams, pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 216 straipsnio 1 dalį (dėl S. S. žemės sklypo, įgyto nusikalstamu būdu, legalizavimo) – laisvės atėmimu dvejiems metams, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (dėl pasikėsinimo sukčiauti prieš V. M. panaudojant vekselį) – laisvės atėmimu vieneriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas trejiems metams šešiems mėnesiams.

6Tuo pačiu nuosprendžiu A. B. išteisintas pagal BK 213 straipsnio 2 dalį, 213 straipsnio 1 dalį nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas), o pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (trys nusikalstamos veikos), 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, BK 222 straipsnio 1 dalį bylos nutrauktos dėl senaties (BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punktas, BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

7Be to, šis nuosprendis buvo priimtas ir dėl L. B. bei O. A., ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neskundžiama.

8Teisėjų kolegija

Nustatė

91. A. B. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad, siekdamas apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą – V. M. priklausančius 50 000 Lt (14 481 Eur), tyčia, žinodamas, kad jokių pinigų V. M. UAB „B“ nėra skolinga, veikdamas kaip UAB „B“ atstovas (juristas), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, apgaule išgavo nukentėjusiosios V. M. parašą ant netikro vertybinio popieriaus – paprastojo 2005 m. birželio 30 d. vekselio, kuriame melagingai nurodyta, kad neva skolininkė V. M. besąlygiškai įsipareigoja sumokėti 50 000 Lt (14 481 Eur) UAB „B“ iki 2005 m. liepos 15 d., bei turėdamas tikslą parodyti, neva V. M. šią sumą jiems skolinga pagrįstai, apgaule, pasinaudodamas nukentėjusiosios patiklumu, išgavo parašus ant dokumentų – 2005 m. birželio 27 d. atlygintinų paslaugų sutarties, kurioje V. M. paveda UAB „B“ parduoti jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą su gyvenamuoju namu ir ūkiniais pastatais, esantį ( - ); 2005 m. birželio 27 d. avansinės įmokos sutarties tarp pirkėjos UAB „B“ ir pardavėjos V. M. dėl buto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo; 2005 m. birželio 30 d. susitarimo dėl preliminariosios sutarties dėl namo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo sąlygų keitimo.

102005 m. rugsėjo 26 d. A. B., kaip UAB „B“ direktorius, kreipėsi į Vilniaus miesto 10-ojo notarų biuro, esančio Vilniuje, A. S. g., notarę Ž. P. su prašymu išduoti vykdomąjį raštą pagal paprastąjį vekselį dėl skolos išieškojimo iš skolininkės V. M. ir pateikė 2005 m. birželio 30 d. paprastąjį vekselį, kuriame nurodyta, kad V. M. privalo UAB „B“ sumokėti 50 000 Lt (14 481 Eur) iki 2005 m. liepos 15 d. Tą pačią dieną notarė Ž. P., būdama suklaidinta, išdavė UAB „B“ vykdomąjį įrašą.

112005 m. rugsėjo 26 d. A. B., kaip UAB „B“ direktorius, kreipėsi į antstolio D. B. kontorą, esančią ( - ), su prašymu išieškoti iš V. M. skolą pagal pirmiau minėtą netikrą vertybinį popierių – 2005 m. birželio 30 d. 50 000 Lt (14 481 Eur) vertės vekselį ir šį vekselį bei 2005 m. rugsėjo 26 d. notaro išduotą vykdomąjį įrašą pateikė antstoliui. Dėl suklaidinimo antstolis 2005 m. rugsėjo 26 d. užvedė vykdomąją bylą. Tačiau nusikaltimo A. B. nebaigė dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių ir nukentėjusiosios V. M. 50 000 Lt (14 481 Eur) neužvaldė, nes policija 2005 m. spalio 24 d. pradėjo ikiteisminį tyrimą.

12Taip pat A. B., apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu pakeitus pirmosios instancijos teismo nuosprendį, pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su L. B., O. A. ir asmeniu, kuriam byla nutraukta jam mirus, veikdami bendru grupės tikslu – apgaule įgyti savo ir kitų minėtos grupės narių naudai svetimą turtą bei, perleidus šį turtą sąžiningiems įgijėjams, gauti turtinę naudą, apgaule įgyti S. S. priklausantį 4,81 ha žemės sklypą, esantį ( - ), kiekvienas atlikdamas didelės vertės turto įgijimo apgaule veiksmus, tokiu būdu su paminėtais bendrininkų grupės nariais apgaule įgijo svetimą turtą, būtent:

13A. B., kaip UAB „B“ direktorius, nukentėjusiajam S. S., kuris į UAB „B“, esančią ( - ), kreipėsi norėdamas sudaryti išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, pagal kurią išlaikiusiam jį asmeniui po jo mirties atitektų dalis jam priklausiusios žemės Trakų rajone (4,81 ha žemės sklypas, kurio unikalus Nr. ( - ), esantis ( - )), apgaule, suklaidindamas dėl duodamo pasirašyti dokumento turinio, davė pasirašyti su UAB „B“ S. S. valios neatitinkančio turinio dokumentą – 2005 m. rugsėjo 10 d. atlygintinų paslaugų sutartį Nr. 40, pagal kurią klientas S. S. neva paveda UAB „B“ parduoti žemę ( - ), 5 ha, unikalus Nr. ( - ), už šią žemę pageidaudamas gauti 10 000 Lt (2896,2 Eur), ir S. S. dėl apgaulės, nesuprasdamas lietuvių kalbos, kuria buvo surašyta sutartis, šį dokumentą pasirašė.

142005 m. rugsėjo 11 d. UAB „B“ patalpose A. B. ir asmuo, kuriam byla nutraukta jam mirus, apgaule, suklaidindami dėl duodamo pasirašyti dokumento turinio, S. S. davė pasirašyti jo valios neatitinkančio turinio dokumentą – avansinės įmokos sutartį dėl pagrindinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, pagal kurią S. S. neva sutiko su 16 000 Lt (4633,92 Eur) žemės ir 24 000 Lt (6950,88 Eur) medinių pastatų kaina, neva gavo iš A. G. 2000 Lt (579,24 Eur) avansą ir neva sumokėjo 2000 Lt (579,24 Eur) A. B. pagal atlygintinų paslaugų sutartį Nr. 40.

152005 m. rugsėjo 26 d. A. B., asmuo, kuriam byla nutraukta jam mirus, ir O. A. S. S. iš jo namų, esančių ( - ), nuvežė į Vilnių, kur ( - ) notaro biure, esančiame ( - ), S. S., manydamas, kad pasirašys dokumentą dėl jo išlaikymo iki gyvos galvos sutarties, nesuprasdamas lietuvių kalbos, dėl apgaulės pasirašė jo valios neatitinkančio turinio dokumentą – 2005 m. rugsėjo 26 d. įgaliojimą (notarinio registro Nr. ( - )), pagal kurį S. S. įgaliojo O. A. tvarkyti, valdyti ir savo nuožiūra disponuoti S. S. nuosavybės teise priklausančiais dviem sklypais: 4,81 ha sklypu ( - ) ir 4,03 ha sklypu ( - ).

16Asmuo, kuriam byla nutraukta jam mirus, apgaule įtikino savo tėvą A. G. pasirašyti žemės pirkimo–pardavimo sutartį, ir 2005 m. spalio 7 d. O. A., pagal 2005 m. rugsėjo 26 d. įgaliojimą veikdamas už S. S., Vilniaus m. ( - ) notaro biure, esančiame Vilniuje, ( - ), sudarė su A. G. 2005 m. spalio 7 d. pirkimo–pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. ( - )), pagal kurią S. S. neva pardavė minėtą žemės sklypą A. G. už 16 000 Lt (4633,92 Eur), bei minimo sklypo 2005 m. spalio 7 d. perdavimo–priėmimo aktą (notarinio registro Nr. ( - )).

17Taip A. B., O. A. ir asmuo, kuriam byla nutraukta jam mirus, veikdami bendrininkų grupe, savo ir kitų grupės narių naudai įgijo S. S. nuosavybės teise priklausantį 16 000 Lt (4633,92 Eur) vertės nekilnojamąjį turtą – 4,81 ha žemės sklypą (unikalus Nr. ( - )), esantį ( - ), taip padarė S. S. 16 000 Lt (4633,92 Eur) turtinę žalą.

182. Kasaciniu skundu nuteistasis A. B. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 28 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 7 d. nuosprendį ir bylą nutraukti arba panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 7 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

192.1. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai jam netaikė BK 95 straipsnio ir bylos dėl veikų, nurodytų BK 25 straipsnio 2 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje ir 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, nenutraukė dėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad BK 182 straipsnio 1 dalyje nustatyta nusikalstama veika padaryta 2005 m. rugsėjo 26 d., o BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje – 2005 m. spalio 24 d. Už nesunkų tyčinį nusikaltimą BK 95 straipsnis (2004 m. liepos 13 d. redakcija) nustatė penkerių, o už sunkų – dešimties metų senaties terminus. Kasatoriaus teigimu, pirmosios instancijos teismo nuosprendis buvo priimtas 2016 m. balandžio 28 d., taigi iki šio nuosprendžio priėmimo minėti senaties terminai buvo suėję. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad, vadovaujantis BK 95 straipsnio 4 dalimi, senaties terminus nutraukė kasatoriaus 2009 m. gegužės 17 d. bei 2010 m. rugsėjo 14 d. ir 2011 m. rugsėjo 19 d. naujai padarytos nusikalstamos veikos, dėl kurių nuosprendžiai priimti atitinkamai 2014 m. gruodžio 29 d. (įsiteisėjo 2016 m. sausio 18 d.) ir 2015 m. spalio 21 d. (įsiteisėjo 2016 m. gruodžio 12 d.). Pažymėtina, kad taikant BK 95 straipsnio 4 dalį svarbu, jog dėl naujai padarytos nusikalstamos veikos, kuri nutraukia anksčiau padarytos veikos senaties termino eigą, būtų priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Nuosprendžio įsiteisėjimo BK 95 straipsnio 4 dalies taikymas nereikalauja.

202.2. Esant šioms aplinkybėms, penkerių metų senaties terminas dėl BK 182 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos, kuri buvo padaryta 2005 m. rugsėjo 26 d., baigėsi 2010 m. rugsėjo 26 d. Iki šio laiko nebuvo nei priimto, nei įsiteisėjusio apkaltinamojo nuosprendžio dėl veikų, kurios nutraukė senaties termino eigą. Tuo tarpu dėl BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos teismai netinkamai nustatė veikos pabaigą, nes veika pasibaigė ne 2005 m. spalio 24 d., o 2005 m. birželio 30 d., kai buvo išduotas vekselis. Tuo metu nebuvo nei priimto, nei įsiteisėjusio apkaltinamojo nuosprendžio dėl veikų, kurios nutraukė senaties termino eigą. Taigi apeliacinės instancijos teismo nuosprendis turi būti panaikintas, o byla kasatoriui, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nutraukta.

212.3. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nesilaikė BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų, nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde, nuosprendį motyvavo bendro pobūdžio teiginiais, pateikė nelogiškas išvadas ir neatsižvelgė į visą bylos medžiagą. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, o nuosprendyje iš kaltinamojo akto perrašė kaltinamųjų, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymus, susijusius tiek dėl sukčiavimo prieš S. S., tiek prieš V. M.. Nors pirmosios instancijos teismas kaltinamuosius apklausė, tačiau jų parodymų nuosprendyje neišdėstė.

222.4. Kasatorius teigia esąs nepagrįstai nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo prieš S. S.). Skunde vardijama daug padarytų procesinių pažeidimų, dėl kurių, kasatoriaus manymu, priimtas nuosprendis yra neteisėtas. Visų pirma apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad S. S. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas dalyvaujant vertėjui, nes vienoje iš apklausų, vykusių Trakų r. PK, vertėjas nedalyvavo. Taip pat kasatorius mano, kad S. S. apklausos, vykusios pas ikiteisminio tyrimo teisėją, protokolas yra perrašytas iš ikiteisminio tyrimo metu vykusios jo apklausos protokolo, todėl tokiu įrodymu negalima remtis, jis neatitinka BPK 20 straipsnio 4 dalies reikalavimų. Be to, kasatorius nurodo, kad nukentėjusiojo apklausoje, vykusioje 2008 m. sausio 23 d. pas ikiteisminio tyrimo teisėją, jis nedalyvavo, nes tuo metu jam dar nebuvo pareikšti įtarimai dėl sukčiavimo (įtarimai pareikšti 2008 m. gegužės 27 d.), taigi jis negalėjo užduoti nukentėjusiajam klausimų. Taip buvo pažeista jo teisė į gynybą. Kasatorius pažymi, kad ši nukentėjusiojo apklausa neturi įrodomosios galios, nes kiti kaltinamieji taip pat negalėjo dalyvauti apklausoje, užduoti klausimų nukentėjusiajam, taip pažeidžiant BPK 184 straipsnį. Kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo teiginiais, neva S. S. kreipėsi į nekilnojamojo turto agentūrą dėl išlaikymo iki gyvos galvos, jam buvo pateiktas pasirašyti dokumentas lietuvių kalba, nors jis lietuviškai nemoka. Priešingai, nukentėjusiojo S. S. sūnus parodė, kad jo tėvas norėjo parduoti žemę, pats kreipėsi į UAB „B“, nes sprendimus priimdavo savarankiškai, psichinėmis ligomis nesirgo, taigi suvokė savo veiksmus; apie išlaikymą iki gyvos galvos sūnus nežinojo, nekilnojamojo turto agentūra tokių paslaugų neteikia. Surašant ir tvirtinant S. S. 2005 m. rugsėjo 26 d. įgaliojimą, nusikalstamų veiksmų padaryta nebuvo, notaro padėjėja nukentėjusiajam išaiškino įgaliojimo sudarymo sąlygas, notaras – įgaliotojo valią, sutarties sudarymo metu nukentėjusysis elgėsi adekvačiai, notarinių veiksmų žurnale pasirašė pats.

232.5. Taip pat kasatorius teigia, kad yra nepagrįstai nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (dėl pasikėsinimo sukčiauti prieš V. M.), nes jį su nukentėjusiąja siejo civiliniai teisiniai santykiai. Skunde pažymima, kad nuosprendyje iš kaltinamojo akto buvo perrašyti tiek jo, tiek V. Ž., D. B., R. M., J. B., V. R. (V. R.) parodymai, nesivadovauta teisme šių asmenų duotais parodymais. Anot kasatoriaus, pirmosios instancijos teismas iškraipė 2005 m. birželio 27 d. atlygintinų paslaugų sutarties Nr. 28 tarp V. M. ir UAB „B“ nuostatas ir esmę. Sutartyje buvo numatyta, kad paslaugų teikėjo atlygis yra skirtumas nuo to, ką pardavėjas nori gauti už savo nekilnojamojo turto objektą, ir kainos, už kurią bus parduodamas objektas. Šiuo atveju toks skirtumas buvo 50 000 Lt (14 481 Eur). UAB „B“ surado realų pirkėją (J. B.), sumokėjusią 25 000 Lt (7240,5 Eur) avansą, taigi pirkėjos ketinimai buvo rimti. Tolesni sutarties šalių veiksmai (atsisakymas pirkti ar parduoti turtą), kasatoriaus manymu, neturi reikšmės sutarties vykdymui, o UAB „B“ turi teisę reikalauti atlygio pagal sutartį. Be to, tarp V. M. ir J. B. pasirašytas 2005 m. birželio 30 d. papildomas susitarimas yra neatsiejama dalis 2005 m. birželio 28 d. avansinės įmokos sutarties, todėl pagal atlygintinų paslaugų sutartį Nr. 28 civiliniai santykiai tarp V. M. ir UAB „B“ nebuvo pasibaigę. Nelogiška, kad UAB „B“, kuri sudarė atlygintinų paslaugų sutartį, negautų jokio atlyginimo. Kasatorius teigia jokios apgaulės prieš V. M. nenaudojęs, jos pasirašytas vekselis buvo sutarties vykdymo garantas, nes ji dažnai keisdavo parduodamo namo kainą. Be to, teismai nuosprendyje nepasisakė dėl kasatoriaus naujai pateiktų dokumentų: 2009 m. spalio 28 d. susitarimo dėl preliminariosios sutarties nutraukimo, prašymo antstoliui D. B. bei sutikimo, kad V. M. apmokėtų UAB „B“ 50 000 Lt (14 481 Eur) skolą pagal 2005 m. birželio 30 d. paprastąjį vekselį.

242.6. Kasatorius ginčija BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos pabaigos momentą, kuris yra svarbus taikant BK 95 straipsnio nuostatas dėl senaties, ir nesutinka, kad jis sutampa su V. M. kreipimusi į policiją, t. y. 2005 m. spalio 24 d. Kaip mano kasatorius, jam inkriminuotas pasikėsinimas apgaule užvaldyti V. M. turtą pasibaigė 2005 m. birželio 30 d., t. y. kai V. M. pasirašė vekselį.

252.7. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas į nuosprendį neįtraukė liudytojo N. D. (N. D.) ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, kurie buvo perskaityti teisme vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi jam mirus; kasatorių teisinančių liudytojo L. B. parodymų; liudytojo J. B., Ž. J. teisme duotų parodymų. Taip pat pirmosios instancijos teismas neanalizavo ir nevertino liudytojų I. C., V. Ž. parodymų. Apeliacinės instancijos teismas dėl šių padarytų pažeidimų net nepasisakė.

262.8. Kasatorius mano, kad jeigu jis, kaip UAB „B“ juristas, buvo nuteistas, baudžiamąja tvarka turėtų atsakyti ir šios bendrovės direktorius V. R., kuris taip pat dalyvavo visuose susitikimuose, pasirašant įvairias sutartis, be to, net ir 50 000 Lt (14 481 Eur) vertės vekselyje buvo nurodyta, kad sumą privalo sumokėti V. R.. Be to, teismai turėjo atsižvelgti į tai, kad dėl BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas du kartus: 2007 m. vasario 28 d. prokuroro nutarimu nutrauktas; prokuroro 2007 m. balandžio 17 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas atnaujintas paaiškėjus byloje naujoms aplinkybėms; 2007 m. rugsėjo 4 d. prokuroras priėmė nutarimą ikiteisminį tyrimą nutraukti; 2008 m. liepos 10 d. prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas atnaujintas, kasatorius tai sieja su straipsniu spaudoje.

273. Atsiliepimu į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Lina Beinarytė prašo kasacinį skundą atmesti.

283.1. Prokurorė nurodo, kad iš skundo turinio galima suprasti, jog kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo padaryta išvada, kad taikyti apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatį nėra pagrindo, nes dėl S. S. žemės sklypo sukčiavimo senaties terminas suėjo 2015 m. spalio 7 d., o dėl pasikėsinimo sukčiauti prieš V. M. – 2015 m. rugsėjo 26 d. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad kasatorius padarė du tyčinius nusikaltimus, vienas iš kurių priskiriamas nesunkių, o kitas – sunkių nusikaltimų kategorijai. Byloje nustatyta, kad BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika padaryta 2005 m. rugsėjo 26 d., o BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyta veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje 2005 m. spalio 24 d. Šių nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusi BK 95 straipsnio redakcija (galiojo nuo 2004 m. liepos 13 d. iki 2010 m. birželio 29 d.) už nesunkų tyčinį nusikaltimą nustatė penkerių metų, o už sunkų – dešimties metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminus. Tačiau kasatorius po šioje byloje nustatytų nusikalstamų veikų padarymo 2009 m. gegužės 17 d. bei 2010 m. rugsėjo 14 d. ir 2011 m. rugsėjo 19 d. padarė naujas tyčines nusikalstamas veikas, dėl kurių nuosprendžiai priimti atitinkamai 2014 m. gruodžio 29 d. (įsiteisėjo 2016 m. sausio 18 d.) ir 2015 m. spalio 21 d. (įsiteisėjo 2016 m. gruodžio 12 d.). Šios naujos veikos nutraukė senaties termino eigą dėl šioje byloje inkriminuotų nusikalstamų veikų, todėl terminas skaičiuojamas iš naujo. Atitinkamai dešimties metų senatis už BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje numatytą sunkų nusikaltimą baigiasi 2021 m. rugsėjo 19 d., o penkerių metų už BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą – 2016 m. rugsėjo 19 d. Taigi apkaltinamasis nuosprendis byloje priimtas dar nesuėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminams.

293.2. Taip pat nepagrįsti kasatoriaus argumentai dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3, 5 dalių reikalavimų pažeidimų. Pažymėtina, kad į pagrindinius A. B. (ir jo gynėjo) apeliacinio skundo motyvus teismo nuosprendyje argumentuotai atsakyta, priimtame nuosprendyje išdėstytos išvados motyvuotos, į esminius apeliacinių skundų argumentus yra atsakyta ir argumentuotai paaiškinta, kodėl apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, tenkindamas iš dalies A. B. ir jo gynėjo apeliacinius skundus, apeliacinės instancijos teismas išteisino A. B. pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 216 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Be to, teisėjų kolegija nustatė pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomosios dalies trūkumus ir juos pašalino, todėl daryti išvadą, kad apeliacinis skundas nebuvo išnagrinėtas iki galo, teisinio pagrindo nėra.

303.3. Kasatorius nepagrįstai teigia, kad jis sukčiavimo prieš S. S. nepadarė, nes byloje neabejotinai įrodyta, kad A. B. tyčia neatlygintinai užvaldyti svetimą turtą susiformavo iš anksto, t. y. iki turto ar teisės į turtą įgijimo momento. Paties A. B. veiksmai ir jo bendrininkų atlikti veiksmai, jų intensyvumas ir eiliškumas nekelia abejonių. Nukentėjusysis S. S. (75 metų amžiaus, nemokantis lietuvių kalbos ir jos nesuprantantis) į agentūrą kreipėsi 2005 m. rugsėjo 10 d., tą pačią dieną nuteistieji A. B. ir O. A. apsilankė S. S. valdose ir jų iniciatyva su nukentėjusiuoju S. S. buvo sudaryta atlygintinų paslaugų sutartis Nr. 40 dėl žemės sklypo pardavimo; kitą dieną, t. y. 2005 m. rugsėjo 11 d., jau buvo rastas žemės sklypo pirkėjas – A. G. – ir sudaryta avansinės įmokos sutartis dėl pagrindinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo. Kasatorius gerai pažinojo O. A. ir A. G. ir jie visi veikė bendrai, turėdami bendrą tikslą užvaldyti svetimą turtą. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kasatorius žinojo apie atliekamus sandorius su nukentėjusiojo S. S. turtu ir jiems pritarė, numatė ne tik savo ir bendrininkų veiksmus, bet ir žalą nukentėjusiajam, taigi visi bendrininkai veikė sutartinai, turėdami bendrą tyčią.

313.4. Taip pat kasatorius pagrįstai nuteistas dėl pasikėsinimo sukčiauti prieš V. M.. Sutiktina su teismų išvadomis, kad šioje byloje neabejotinai įrodyta, jog kasatorius, pasinaudodamas V. M. pažeidžiamumu dėl jos sveikatos būklės, jos patiklumu dėl išsilavinimo stokos, apgaule išgavo V. M. parašą ant 2005 m. birželio 30 d. 50 000 Lt vertės vekselio, kuriame melagingai nurodoma, kad V. M. besąlygiškai įsipareigoja sumokėti šią pinigų sumą UAB „B“ naudai. Byloje surinktų ir teisme ištirtų bei patikrintų įrodymų visuma leidžia daryti kategorišką išvadą, kad kasatorius, siekdamas turtinės naudos, pasikėsino apgaulės būdu įgyti didelės – 50 000 Lt – vertės svetimą V. M. turtą ir realizavo dalį sukčiavimo objektyviųjų požymių, todėl jo nusikalstamai veikai baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai.

324. Kasacinis skundas netenkintinas.

33Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies

345. Nuteistasis A. B. kasaciniame skunde nurodo, kad teismai neteisingai išnagrinėjo visus įrodymus ir dėl to pažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimus. Kasatorius pateikia savo nuomonę dėl atskirų bylos duomenų įrodomosios reikšmės nustatant byloje įrodinėtinas aplinkybes, teigdamas, kad teismai nevertino įrodymų visumos, o tiesiog juos perrašė iš kaltinamojo akto, dėl to padarė faktinėms bylos aplinkybėms prieštaraujančias išvadas ir jį nepagrįstai nuteisė pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 1 dalį ir 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį.

355.1. Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas kasacinę bylą, priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Taigi, skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-181/2008, 2K-P-135-648/2016). Todėl nuteistojo A. B. kasacinio skundo teiginiai, kuriais išreiškiamas nesutikimas su teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, pateikiant savą įrodymų vertinimo interpretavimą, nesant teisinių argumentų, leidžiančių konstatuoti, kad buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas. Tokie kasacinio skundo teiginiai nagrinėtini pagal abiejų instancijų teismų nustatytas faktines bylos aplinkybes tiek, kiek jie susiję su baudžiamojo įstatymo taikymu ir esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais.

365.2. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės baudžiamajai bylai teisingai išspręsti, ir kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Taigi teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Pažymėtina ir tai, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais bei įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Dėl to proceso dalyvių tokių pasiūlymų atmetimas pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-218/2009, 2K-548-699/2015, 2K-608-139/2015, 2K-139-895/2017, 2K-214-976/2017). Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad įrodymų vertinimo teisingumas (neteisingumas) yra susijęs su nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų atitiktimi (neatitiktimi) bylos aplinkybėms ir jų patikrinimas yra apeliacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas. Taigi klausimas, ar įrodymai teisingai įvertinti ir ar pagrįstai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai išsprendžiamas apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-33/2010, 2K-33/2014, 2K-525-648/2015, 2K-117-303/2016, 2K-139-895/2017).

375.3. Patikrinus nagrinėjamą bylą teisės taikymo aspektu, konstatuotina, kad kasacine tvarka apskųstuose teismų sprendimuose atliktas įrodymų tyrimas ir vertinimas esminių trūkumų, dėl kurių reikėtų naikinti ar keisti dėl A. B. priimtus teismų sprendimus, neturi, teismų sprendimai logiški ir motyvuoti. Visi duomenys, kuriais teismai grindė savo išvadas nustatydami kasatoriaus ginčijamas faktines bylos aplinkybes, gauti teisėtais būdais, patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais ir išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Pirmosios instancijos teismas tyrė ir analizavo visus, t. y. tiek kasatorių teisinančius, tiek ir kaltinančius, įrodymus – kitų nuteistųjų šioje byloje L. B. ir O. A. parodymus, taip pat nukentėjusiųjų S. S. ir V. M., liudytojų V. Ž., D. B., R. M., V. R. ir kt. parodymus, rašytinius bylos įrodymus (avansinės įmokos sutartį, pirkimo–pardavimo sutartis, specialistų išvadas, atlygintinų paslaugų sutartį, paprastąjį vekselį), kitus įrodymus, juos įvertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, taip pat susiejo į vientisą loginę grandinę, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikdamas išskirtinės reikšmės, o apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kaip to ir reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalyje, išdėstė įrodymų vertinimo motyvus ir padarė įrodymais pagrįstas išvadas, kokios faktinės aplinkybės nustatytos byloje ir kokie duomenys pagrindžia nuteistojo A. B. kaltę, taip pat aptarė jo keliamas gynybos versijas (t. y. kad tarp jo ir nukentėjusiųjų egzistavo civiliniai teisiniai santykiai; jis jokios apgaulės prieš nukentėjusiuosius nenaudojo; nukentėjusieji patys, suprasdami savo veiksmų esmę, pasirašė atitinkamus dokumentus) ir jas motyvuotai atmetė.

385.4. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje, dar kartą išanalizavęs pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, kaip to reikalaujama BPK 332 straipsnio 3 ir 5 dalyse, pateikė argumentuotas išvadas dėl apeliacinių skundų ir motyvus, dėl ko nuteistojo A. B. apeliacinio skundo argumentai dėl įrodymų vertinimo ir kitų ginčijamų bylos aplinkybių atmetami, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl jo nuteisimo už sukčiavimą prieš S. S. (BK 25 straipsnio 2 dalis, 182 straipsnio 1 dalis) ir prieš V. M. (BK 22 straipsnio 1 dalis, 182 straipsnio 1 dalis) pripažįstamas teisingu. Kartu apeliacinės instancijos teismas, pagal nuteistojo A. B. ir jo gynėjo apeliacinį skundą tikrindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, jį pakeitė nustatęs, kad kasatorius, veikdamas bendrininkų grupe, apgaule įgijo S. S. priklausantį žemės sklypą, kurio vertė 16 000 Lt (4633,92 Eur) (pirmosios instancijos teismas buvo nustatęs 240 000 Lt (69 508,8 Eur) sklypo vertę), ir jo nusikalstamą veiką perkvalifikavo iš BK 25 straipsnio 2 dalies, 182 straipsnio 2 dalies į 25 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, ir sušvelnino paskirtą bausmę nuo trejų metų laisvės atėmimo iki laisvės atėmimo dešimčiai mėnesių. Savo sprendimą apeliacinės instancijos teismas tinkamai motyvavo, išdėstė įrodymus, kuriais remdamasis A. B. pritaikė švelnesnį baudžiamąjį įstatymą, ir įrodymų pagrindu padarė teisiniais argumentais pagrįstas išvadas.

395.5. Kasatorius kaip esminį baudžiamojo proceso pažeidimą akcentuoja tai, kad jis nedalyvavo nukentėjusiojo apklausoje, vykusioje pas ikiteisminio tyrimo teisėją 2008 m. sausio 23 d., nes jam dar nebuvo pareikšti įtarimai, ir negalėjo nukentėjusiajam užduoti klausimų. Apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į analogišką apeliacinio skundo argumentą, nurodė, jog 2008 m. sausio 23 d. vykusios nukentėjusiojo apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu kasatorius nedalyvavo, nes jam dar nebuvo pareikšti įtarimai (įtarimai pareikšti tik 2008 m. gegužės 27 d.), taigi jokios jo teisės, taip pat ir teisė į gynybą, pažeistos nebuvo.

405.6. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje, taip pat kasacinėse nutartyse formuojama praktika, jog tokia situacija, kai apkaltinamajame nuosprendyje remiamasi parodymais asmens, kurio kaltinamasis negalėjo apklausti, pati savaime nebūtinai lemia gynybos teisių apribojimą su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintomis garantijomis nesuderinama apimtimi (EŽTT Didžiosios kolegijos 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimas byloje Al-Khawaja ir Tahery prieš Jungtinę Karalystę, peticijų Nr. 26766/05 ir 22228/06, par. 147; Didžiosios kolegijos 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimas byloje Schatschaschwili prieš Vokietiją, peticijos Nr. 9154/10, par. 106; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-36-693/2015, 2K-276-976/2015, 2K-211-489/2016, 2K-295-507/2016, 2K-426-507/2016). Tokiose situacijose būtina vertinti, ar liudytojo nedalyvavimo teismo procese arba atsisakymo duoti parodymus (ar atsakyti į gynybos klausimus) priežastis yra svarbi ir ar yra pakankamų garantijų (procesinių galimybių), leidžiančių kompensuoti tokio įrodymo keliamus nepatogumus bei tinkamai ir teisingai įvertinti tokio asmens parodymų patikimumą. Apkaltinamąjį nuosprendį leidžiama grįsti nedalyvaujančio liudytojo parodymais tik tuo atveju, kai šie parodymai, atsižvelgiant į jų svarbą byloje, yra pakankamai patikimi. Atsižvelgiant į proceso kaip visumos teisingumo vertinimą, patikrinti, ar yra pakankamų kompensuojančių garantijų, privalu ir tokiose bylose, kuriose negalima padaryti vienareikšmės išvados, ar tokie parodymai buvo vieninteliai ar lemiami, tačiau matyti, kad jie buvo pakankamai reikšmingi ir jų pripažinimas įrodymu galėjo sukelti kliūčių gynybai (EŽTT Didžiosios kolegijos sprendimai bylose Al-Khawaja ir Tahery prieš Jungtinę Karalystę, par. 147; Schatschaschwili prieš Vokietiją, par. 116).

415.7. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad rėmimasis liudytojo, kuris nedalyvavo teismo procese dėl mirties, anksčiau duotais parodymais neprieštarauja EŽTT ir Lietuvos teismų praktikai (pvz., EŽTT Didžiosios kolegijos 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimas byloje Al-Khawaja ir Tahery prieš Jungtinę Karalystę, par. 121, 153; 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimas byloje Sitnevskiy ir Chaykovskiy prieš Ukrainą, peticijų Nr. 48016/06 ir 7817/07, par. 104; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-276-976/2015, 2K-363-303/2015, 2K-7-136-489/2017). Kaip matyti iš bylos medžiagos, teisme S. S. negalėjo būti apklaustas, nes ikiteisminio tyrimo metu mirė, todėl pirmosios instancijos teisme, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punktu, buvo perskaityti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, kurie buvo labai svarbūs bylos baigčiai. Kaip pagrįstai nurodė apeliacinės instancijos teismas, nukentėjusiojo S. S. ikiteisminio tyrimo metu nurodytas jo apgaulės aplinkybes patvirtino jo sūnus, šioje byloje nukentėjusiuoju pripažintas P. S., kuriam S. S. asmeniškai pasakojo apie žemės sklypo dokumentų praradimo aplinkybes ir kuris, kaip S. S. įgaliotas asmuo, pateikė pareiškimą prokuratūrai dėl galimai jo tėvo atžvilgiu įvykdyto sukčiavimo. Įvertinusi P. S. parodymų tiek apie iš tėvo sužinotas aplinkybes, tiek apie tai, kad jo tėvas lietuviškai nesuprato, neskaitė, nekalbėjo ir nerašė, nuoseklumą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pagrįstai pripažino juos patikimais ir taip pat patvirtinančiais S. S. ikiteisminio tyrimo teisėjui duotus parodymus. Iš bylos matyti, kad gynyba naudojosi savo teise ginčyti S. S. parodymų patikimumą, taip pat ir apeliaciniame bei kasaciniame skunduose, todėl apibendrinant darytina išvada, kad teismai pagrįstai rėmėsi S. S. parodymais, kaip leistinais įrodymais. Kartu pažymėtina, kad bylos medžiagai prieštarauja kasatoriaus teiginys, neva nukentėjusiojo S. S., kuris nesuprato lietuvių kalbos, apklausos ikiteisminio tyrimo metu buvo atliekamos nedalyvaujant vertėjui: nukentėjusiuoju S. S. pripažintas 2008 m. sausio 15 d. ir visos apklausos buvo atliekamos dalyvaujant vertėjui.

425.8. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kuriuos būtų galima pripažinti esminiais, t. y. dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos nuteistojo A. B. teisės ar kurie sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingus nuosprendžius, nepadaryta.

43Dėl BK 95 straipsnio taikymo

446. Kasatorius teigia, kad teismai nagrinėjamoje byloje turėjo taikyti BK 95 straipsnį ir, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, baudžiamąją bylą nutraukti dėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties. Tokie kasatoriaus argumentai nepagrįsti.

456.1. Pagal BK 95 straipsnį asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis taikoma, kai yra atitinkamų sąlygų visuma: a) yra suėjęs apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas; b) asmuo šio termino laikotarpiu nesislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo; c) nepadarė naujos nusikalstamos veikos. BK 95 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad senaties terminas skaičiuojamas nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo dienos.

466.2. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu nustatyta, kad kasatorius padarė du tyčinius nusikaltimus, vienas iš kurių, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje (sukčiavimas prieš nukentėjusįjį S. S.), priskiriamas nesunkių nusikaltimų, o kitas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje (pasikėsinimas sukčiauti prieš V. M.), – sunkių nusikaltimų kategorijoms. Šių nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusi BK 95 straipsnio redakcija (2004 m. liepos 13 d. redakcija) už nesunkų tyčinį nusikaltimą nustatė penkerių metų (1 dalies 1 punkto b papunktis), o už sunkų – dešimties metų (1 dalies 1 punkto d papunktis) apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminus. Byloje taip pat nustatyta (remiantis teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis), kad kasatorius po nusikalstamų veikų, už kurias nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarymo 2009 m. gegužės 17 d. bei 2010 m. rugsėjo 14 d. ir 2011 m. rugsėjo mėn. (ne vėliau kaip 19 d.) padarė naujas tyčines nusikalstamas veikas, dėl kurių apkaltinamieji nuosprendžiai buvo priimti atitinkamai 2014 m. gruodžio 29 d. ir 2015 m. spalio 21 d.

476.3. Pagal BK 95 straipsnio 4 dalį (2004 m. liepos 13 d. redakcija), jeigu asmuo iki šiame straipsnyje nurodytų terminų pabaigos padaro naują nusikalstamą veiką, senaties eiga nutrūksta. Šiuo atveju senaties eiga už pirmą nusikalstamą veiką pradedama skaičiuoti nuo tos dienos, kurią buvo padarytas naujas nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas. Tai reiškia, kad senaties laikas, praėjęs nuo pirmosios iki antrosios nusikalstamos veikos padarymo momento, anuliuojamas, o apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis už kiekvieną nusikalstamą veiką pradedama skaičiuoti iš naujo nuo antros nusikalstamos veikos padarymo momento. Senaties terminai pagal tas pačias taisykles skaičiuojami tiek sprendžiant klausimą dėl proceso pradėjimo, tiek jį tęsiant ir bylą nagrinėjant teisme. Tai, kad „asmuo padarė nusikalstamą veiką“, turi būti nustatyta teismo nuosprendžiu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-3/2009). Priešingu atveju konstatuojant, kad kaltinamasis padarė nusikalstamas veikas, nutraukiančias senaties eigą, būtų pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-100/2008, 2K-143/2008, nutartis Nr. 2A-7-15/2009).

486.4. Kasatoriaus 2009 m. gegužės 17 d., 2010 m. rugsėjo 14 d. ir 2011 m. rugsėjį (ne vėliau kaip 19 d.) padarytos naujos tyčinės veikos, kurių padarymas yra konstatuotas apkaltinamaisiais teismo nuosprendžiais, nutraukė apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminus dėl šioje byloje inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje ir BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, todėl dėl šių veikų senaties terminai skaičiuojami iš naujo nuo paskutinės naujos tyčinės veikos, nutraukusios senaties termino eigą, padarymo momento. Taigi penkerių metų senaties terminas dėl kasatoriaus padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, sueitų 2016 m. rugsėjo 19 d., o dešimties metų dėl veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, – 2021 m. rugsėjo 19 d., skaičiuojant nuo paskutinės nusikalstamos veikos, nutraukusios senaties terminų eigą, padarymo momento. Esant šioms aplinkybėms, apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo metu, t. y. 2016 m. balandžio 28 d., senaties terminai nebuvo suėję.

496.5. Kasatorius skunde taip pat nurodo, kad byloje neteisingai nustatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje (dėl pasikėsinimo sukčiauti prieš V. M. panaudojant vekselį) numatytos nusikalstamos veikos baigtumo momentas, teigdamas, kad veika pasibaigė ne 2005 m. spalio 24 d. (kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas), o 2005 m. birželio 30 d. (kai buvo išduotas vekselis), dėl ko buvo neteisingai skaičiuojamas senaties terminas.

506.6. Kasatorius buvo kaltintas ir nuteistas už tai, kad pasikėsino apgaule įgyti svetimą (V. M.) didelės vertės turtą, o kasaciniame skunde A. B. nusikalstamos veikos baigtumą sieja su paprastojo vekselio išdavimu. Taigi, nors, pasak kasatoriaus, veika pasibaigė 2005 m. birželio 30 d., kada buvo išduotas paprastasis vekselis, šis veiksmas buvo tik dalis nuteistojo A. B. pastangų, nukreiptų į didelės vertės nukentėjusiosios turto įgijimą apgaule. Teismai nustatė, kad po paprastojo vekselio išdavimo, buvo daug kitų A. B. veiksmų, nukreiptų į didelės vertės svetimo turto įgijimą apgaule, tokių kaip šio vekselio pateikimas notarei, kuri 2005 m. rugsėjo 26 d. išdavė vykdomąjį įrašą, suklastoto vekselio ir vykdomojo rašto pateikimas antstoliui, kuris 2005 m. rugsėjo 29 d. užvedė vykdomąją bylą. Visi minėti veiksmai buvo nukreipti į nusikalstamų padarinių, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje, siekimą, tačiau veika nebuvo baigta dėl nuo kasatoriaus valios nepriklausančių aplinkybių – policija 2005 m. spalio 24 d. pradėjo ikiteisminį tyrimą. Todėl teismai teisingai pripažino, kad minėta veika – didelės vertės turto įgijimas apgaule - nutrūko pasikėsinimo stadijoje, kai policija 2005 m. spalio 24 d. pradėjo ikiteisminį tyrimą.

516.7. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai neduoda pagrindo manyti, kad buvo netinkamai pritaikytos BK 95 straipsnio nuostatos, dėl ko reikėtų žemesnės instancijos teismų sprendimus naikinti ir, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, bylą A. B. nutraukti.

52Dėl BK 182 straipsnio taikymo

537. Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai nepagrįstai A. B. nuteisė dėl sukčiavimo prieš S. S. (BK 25 straipsnio 2 dalis, 182 straipsnio 1 dalis) ir V. M. (BK 22 straipsnio 1 dalis, 182 straipsnio 2 dalis), nes, kaip tvirtina kasatorius, jo veiksmuose nėra objektyviųjų ir subjektyviųjų sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymių, o byloje egzistuoja civiliniai teisiniai santykiai, kurie baudžiamosios atsakomybės neužtraukia.

547.1. Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas. Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji, suklaidinti apgaulės, savanoriškai patys perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui, manydami, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę, ar priima sprendimą dėl nukentėjusiojo turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ar kaltininko turtinės prievolės panaikinimo. Apgaulė pasireiškia minėtų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, nurodant neteisingus duomenis ir pan. arba nutylint esmines jų apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo ar turtinės prievolės panaikinimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti. BK 182 straipsnio dispozicija nenumato, dėl kokių aplinkybių ar faktų asmuo sukčiavimo atveju turi būti suklaidintas. Tai gali būti nukentėjusiojo suklaidinimas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba kaltininko turtinės prievolės įvykdymu, tačiau kaltininko apgaulė turi būti esminė, t. y. turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui minėtiems veiksmams atlikti ar pripažinti kaltininko turtinių prievolių įvykdymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-255/2012, 2K-7-322/2013, 2K-7-41-511/2017, 2K-7-136-489/2017). Tik esminė apgaulė gali būti laikoma nusikalstama. Esminės apgaulės požymis yra ne tik pagrindinis apgaulės sąvokos turinio elementas, bet ir kriterijus, kuriuo remiantis galima atskirti sukčiavimą nuo civilinės teisės pažeidimo. Be to, tokiais atvejais svarbus kriterijus, padedantis atskirti sukčiavimą nuo civilinės teisės pažeidimo, yra nukentėjusiojo apdairaus, atidaus ir rūpestingo elgesio kriterijus, susijęs su nukentėjusio asmens savybėmis ir veiksmais. Vadovaujantis šiuo kriterijumi, naudojama apgaulė turi įveikti bent minimalų protingo civilinių teisinių santykių dalyvio elgesio lygį. Antai sukčiavimu paprastai nelaikytini tokie atvejai, kai asmuo elgiasi itin nerūpestingai, pavyzdžiui, savo turtą perleidžia kaltininkui naiviai pasikliaudamas jo geranoriškumu, nors tam nėra jokio pagrindo ar logiško paaiškinimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-507/2012, 2K-7-255/2012, 2A-7-9/2013, 2K-161/2013, 2K-410/2014, 2K-152/2015, 2K-429-788/2016, 2K-31-788/2017, 2K-7-136-489/2017). Tačiau, kai bylose nustatoma, kad įtrauktas į civilinį teisinį sandorį nukentėjusysis dėl savo amžiaus, gyvenimiškos patirties, gyvenimo būdo, fizinių ar psichinių savybių, priklausomybių, kitų aplinkybių yra silpnoji (pažeidžiama) šalis, t. y. toks asmuo, kurio patiklumu galima itin lengvai manipuliuoti, jam civilinių santykių dalyvio atidaus bei rūpestingo elgesio kriterijus (lot. bonis pater familias) visa apimtimi netaikytinas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-136-489/2017).

557.2. A. B. pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su kitais nuteistaisiais šioje byloje ir asmeniu, kuriam byla nutraukta jam mirus, turėdami bendrą tikslą apgaule įgyti savo ir kitų minėtos grupės narių naudai svetimą turtą bei perleidus šį turtą sąžiningiems įgijėjams gauti turtinę naudą, apgaule įgijo S. S. priklausantį 4,81 ha žemės sklypą, esantį ( - ), kurio vertė 16 000 Lt (4633,92 Eur). Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu nustatyta, kad nukentėjusysis S. S. kreipėsi į UAB „B“ direktorių A. B. (kasatorių), norėdamas sudaryti išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, pagal kurią išlaikiusiam jį asmeniui po jo mirties atitektų dalis (4,81 ha) jam priklausiusios žemės, esančios ( - ). Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad vietoje išlaikymo iki gyvos galvos sutarties pas notarą buvo sudaryta žemės pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią nukentėjusiojo S. S. žemė parduota asmeniui, kuriam byla nutraukta jam mirus, už 16 000 Lt (4633,92 Eur).

567.3. Teismai nustatė, kad kasatorius, veikdamas bendrininkų grupe su kitais nuteistaisiais šioje byloje ir asmeniu, kuriam byla nutraukta jam mirus, pasinaudodami nukentėjusiojo senyvu amžiumi (75 metai), išsilavinimo stoka (baigęs 4 klases), šeimine padėtimi (našlys ir gyveno vienas) ir tuo, kad jis nemokėjo lietuvių kalbos (neskaitė, nerašė, nekalbėjo, nesuprato; bendravo tik rusų ir lenkų kalbomis), pateikė jam pasirašyti jo tikrosios valios, t. y. siekio sudaryti išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, neatitinkančius dokumentus, lėmusius vėlesnės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymą, būtent: 2005 m. rugsėjo 10 d. atlygintinų paslaugų sutartį Nr. 40; 2005 m. rugsėjo 11 d. avansinės įmokos sutartį dėl pagrindinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo; 2005 m. rugsėjo 26 d. įgaliojimą, pagal kurį S. S. įgaliojo O. A. tvarkyti, valdyti ir savo nuožiūra disponuoti S. S. nuosavybės teise priklausančiais dviem sklypais: 4,81 ha sklypu, esančiu ( - ), ir 4,03 ha sklypu, esančiu ( - ).

577.4. Nors visi dokumentai buvo surašyti lietuvių kalba, kurios nukentėjusysis nesuprato, o nuteistieji, taip pat ir kasatorius, tai žinojo, tačiau nukentėjusysis, tikėdamas sąžiningais nuteistųjų ketinimais sudaryti išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, minėtus dokumentus pasirašė. Pasirašius minėtus dokumentus, kitas nuteistasis šioje byloje – O. A., veikdamas pagal 2005 m. rugsėjo 26 d. įgaliojimą už nukentėjusįjį S. S., 2005 m. spalio 7 d. sudarė su asmeniu, kuriam byla nutraukta jam mirus, pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią S. S. neva pardavė 4,81 ha žemės sklypą asmeniui, kuriam byla nutraukta jam mirus, už 16 000 Lt (4633,92 Eur), bei šio sklypo 2005 m. spalio 7 d. perdavimo–priėmimo aktą. Taip kasatorius, veikdamas bendrininkų grupe su kitais nuteistaisiais šioje byloje ir asmeniu, kuriam byla nutraukta jam mirus, apgaule savo ir kitų naudai įgijo nukentėjusiajam priklausantį 16 000 Lt (4633,92 Eur) vertės žemės sklypą ir padarė jam turtinę žalą.

587.5. Teismai pagrįstai konstatavo, kad kasatoriaus ir bendrininkų panaudota apgaulė buvo esminė: nukentėjusysis, kai jam buvo pateikti pasirašyti jo tikrosios valios neatitinkantys dokumentai, buvo suklaidintas dėl sutarties rūšies ir pasirašė dokumentus, kurie lėmė ne išlaikymo iki gyvos galvos, o nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymą. Veikiant pagal įgaliojimą (kurį taip pat pasirašė suklaidintas nukentėjusysis), buvo parduotas nukentėjusiojo žemės sklypas, kurio nukentėjusysis parduoti neketino. Šios aplinkybės paneigia civilinių teisinių santykių buvimą tarp kasatoriaus bei nukentėjusiojo S. S. ir rodo, kad nukentėjusysis jau sandorių sudarymo metu buvo suklaidintas dėl kasatoriaus ir kitų bendrininkų tikrųjų tikslų. Kadangi po pirkimo–pardavimo sutarties įforminimo nukentėjusiajam niekas žemės nuosavybės dokumentų negrąžino ir jo neglobojo (kaip kad privalėjo, jo įsitikinimu, sudarius išlaikymo iki gyvos galvos sutartį), jis suprato buvęs apgautas ir kreipėsi į Aukštadvario seniūniją bei savo sūnų P. S..

597.6. Bylos duomenys patvirtina, kad kasatorius ir kiti byloje nuteisti asmenys suvokė bendrai dalyvaujantys padarant nusikalstamą veiką – sukčiavimą prieš S. S., jų veiksmai buvo bendri, suderinti tarpusavyje, jungiami bendros tyčios ir lėmę bendrą nusikalstamą rezultatą: nukentėjusiajam priklausančio žemės sklypo užvaldymą panaudojant apgaulę. Taigi šioje baudžiamojoje byloje nustatyti visi būtini bendrininkų grupės požymiai: dviejų ar daugiau asmenų (nusikalstamos veikos bendrininkų) susitarimas daryti nusikalstamą veiką bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, todėl kasatoriui pagrįstai inkriminuotas bendrininkų grupės požymis.

607.7. Taip pat teismai pagrįstai kasatorių nuteisė pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį už pasikėsinimą sukčiaujant, t. y. apgaule išgavus nukentėjusiosios V. M. parašą ant 50 000 Lt (14 481 Eur) vertės vekselio, įgyti didelės vertės turtą. Nors kasatorius ginčija nuteisimo už pasikėsinimą apgaule įgyti didelės vertės turtą pagrįstumą, teigdamas, jog vekselis buvo pasirašytas kaip atlygintinų paslaugų sutarties įvykdymo garantas (skirtumas tarp norimos gauti kainos už parduodamą nekilnojamąjį turtą ir kainos, už kurią turtas bus parduotas), o byloje egzistuoja civiliniai teisiniai santykiai, ši versija paneigta byloje ištirtais ir įvertintais įrodymais.

617.8. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu nustatyta, kad 2005 m. birželio 27 d. tarp nukentėjusiosios V. M. ir V. M. bei UAB „B“, atstovaujamos A. B., buvo sudaryta atlygintinų paslaugų sutartis, pagal kurią klientė (V. M.) pavedė paslaugų teikėjui (UAB „B“) parduoti klientei nuosavybės teise priklausantį butą už 100 000 Lt (28 962 Eur) ir tarpininkauti sudarant preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį; taip pat sutartyje buvo nustatytas paslaugų teikėjo atlygis, kurį sudarė skirtumas tarp pirkėjo mokamos ir pardavėjo nustatytos sumos, kuris paslaugų teikėjui mokamas preliminariosios sutarties sudarymo metu. Taigi atlygintinų paslaugų teikimo sutarties sąlygos buvo aiškios ir suprantamos, joje joks sutarties įvykdymo garantas, priešingai nei teigia kasatorius, nebuvo nustatytas. Atlygintinų paslaugų sutartyje buvo apibrėžtas paslaugos teikėjo atlygio dydis ir kokioms sąlygoms esant jis mokamas. Atlygį, kaip jau minėta, sudarė skirtumas tarp pirkėjo mokamos ir pardavėjo nustatytos sumos. Tuo tarpu vekselis, kaip vertybinis popierius, yra skirtas tam, kad jį išrašęs asmuo įsipareigotų sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui pats arba įpareigotų tai padaryti kitą asmenį.

627.9. Esant šioms aplinkybėms, kasatorius, pasinaudodamas nukentėjusiosios V. M. sveikatos būkle (problemomis, susijusiomis su alkoholio vartojimu) ir išsilavinimo stoka, apgaule, pateikdamas melagingą informaciją dėl dokumentų, reikalingų sudarant nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, išgavo jos parašą ant 2005 m. birželio 30 d. 50 000 Lt (14 481 Eur) vertės vekselio, taip įpareigodamas ją sumokėti šią pinigų sumą UAB „B“. Įgijęs reikalavimo teisę į nukentėjusiosios turtą (50 000 Lt (14 481 Eur)) ir siekdamas jį užvaldyti, kasatorius kreipėsi į notarų biurą, gavo vykdomąjį raštą, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes policija pradėjo ikiteisminį tyrimą.

637.10. Pažymėtina, kad kasatoriaus apgaulė pasireiškė pasyviąja forma: pasinaudodamas nukentėjusiosios neišprusimu ir sveikatos būkle, pateikdamas pasirašyti dokumentus, susijusius su nekilnojamojo turto pardavimu, kartu išgavo jos parašą ant vekselio, taip įpareigodamas ją grąžinti neegzistuojančią skolą. Kasatorius savo veiksmais sudarė situaciją, kad nukentėjusioji be teisėsaugos institucijų pagalbos negalėjo atkurti savo pažeistos teisės, todėl veika peržengė civilinių teisinių santykių ribas ir baudžiamosios atsakomybės taikymas kasatoriui yra pagrįstas, o kasatoriaus veika atitiko pasikėsinimo apgaule įgyti didelės vertės turtą požymius, nes jis realizavo tik dalį nusikaltimo objektyviųjų požymių.

647.11. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad baudžiamasis įstatymas A. B. pritaikytas tinkamai, jo nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas prieš S. S.) ir 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (sukčiavimas prieš V. M.), todėl, remiantis kasaciniame skunde išdėstytais argumentais, tenkinti kasatoriaus prašymą – panaikinti abiejų instancijų teismų sprendimus ir bylą nutraukti arba panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka – nėra teisinio pagrindo. Nesant BPK 369 straipsnyje nustatytų nuosprendžio bei apeliacinės instancijos teismo nutarties panaikinimo ir pakeitimo pagrindų, kasacinis skundas negali būti tenkintinas.

65Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

66Nuteistojo A. B. kasacinį skundą atmesti.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 28 d. nuosprendžio dalis dėl... 4. Be to, šiuo nuosprendžiu buvo išteisintas L. B., o O. A. byla nutraukta,... 5. Taip pat skundžiamas Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 28 d.... 6. Tuo pačiu nuosprendžiu A. B. išteisintas pagal BK 213 straipsnio 2 dalį,... 7. Be to, šis nuosprendis buvo priimtas ir dėl L. B. bei O. A., ši... 8. Teisėjų kolegija... 9. 1. A. B. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį nuteistas už... 10. 2005 m. rugsėjo 26 d. A. B., kaip UAB „B“ direktorius, kreipėsi į... 11. 2005 m. rugsėjo 26 d. A. B., kaip UAB „B“ direktorius, kreipėsi į... 12. Taip pat A. B., apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu pakeitus... 13. A. B., kaip UAB „B“ direktorius, nukentėjusiajam S. S., kuris į UAB... 14. 2005 m. rugsėjo 11 d. UAB „B“ patalpose A. B. ir asmuo, kuriam byla... 15. 2005 m. rugsėjo 26 d. A. B., asmuo, kuriam byla nutraukta jam mirus, ir O. A.... 16. Asmuo, kuriam byla nutraukta jam mirus, apgaule įtikino savo tėvą A. G.... 17. Taip A. B., O. A. ir asmuo, kuriam byla nutraukta jam mirus, veikdami... 18. 2. Kasaciniu skundu nuteistasis A. B. prašo panaikinti Vilniaus apygardos... 19. 2.1. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai jam... 20. 2.2. Esant šioms aplinkybėms, penkerių metų senaties terminas dėl BK 182... 21. 2.3. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nesilaikė BPK 320... 22. 2.4. Kasatorius teigia esąs nepagrįstai nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1... 23. 2.5. Taip pat kasatorius teigia, kad yra nepagrįstai nuteistas pagal BK 22... 24. 2.6. Kasatorius ginčija BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje... 25. 2.7. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas į nuosprendį... 26. 2.8. Kasatorius mano, kad jeigu jis, kaip UAB „B“ juristas, buvo nuteistas,... 27. 3. Atsiliepimu į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės... 28. 3.1. Prokurorė nurodo, kad iš skundo turinio galima suprasti, jog kasatorius... 29. 3.2. Taip pat nepagrįsti kasatoriaus argumentai dėl BPK 20 straipsnio 5... 30. 3.3. Kasatorius nepagrįstai teigia, kad jis sukčiavimo prieš S. S.... 31. 3.4. Taip pat kasatorius pagrįstai nuteistas dėl pasikėsinimo sukčiauti... 32. 4. Kasacinis skundas netenkintinas.... 33. Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies... 34. 5. Nuteistasis A. B. kasaciniame skunde nurodo, kad teismai neteisingai... 35. 5.1. Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas kasacinę... 36. 5.2. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai yra įstatymų nustatyta... 37. 5.3. Patikrinus nagrinėjamą bylą teisės taikymo aspektu, konstatuotina, kad... 38. 5.4. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje, dar kartą išanalizavęs... 39. 5.5. Kasatorius kaip esminį baudžiamojo proceso pažeidimą akcentuoja tai,... 40. 5.6. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje, taip... 41. 5.7. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad rėmimasis liudytojo,... 42. 5.8. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja,... 43. Dėl BK 95 straipsnio taikymo... 44. 6. Kasatorius teigia, kad teismai nagrinėjamoje byloje turėjo taikyti BK 95... 45. 6.1. Pagal BK 95 straipsnį asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką,... 46. 6.2. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu nustatyta, kad kasatorius... 47. 6.3. Pagal BK 95 straipsnio 4 dalį (2004 m. liepos 13 d. redakcija), jeigu... 48. 6.4. Kasatoriaus 2009 m. gegužės 17 d., 2010 m. rugsėjo 14 d. ir 2011 m.... 49. 6.5. Kasatorius skunde taip pat nurodo, kad byloje neteisingai nustatytas BK 22... 50. 6.6. Kasatorius buvo kaltintas ir nuteistas už tai, kad pasikėsino apgaule... 51. 6.7. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja,... 52. Dėl BK 182 straipsnio taikymo... 53. 7. Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai nepagrįstai A. B. nuteisė dėl... 54. 7.1. Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį... 55. 7.2. A. B. pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 1 dalį nuteistas už... 56. 7.3. Teismai nustatė, kad kasatorius, veikdamas bendrininkų grupe su kitais... 57. 7.4. Nors visi dokumentai buvo surašyti lietuvių kalba, kurios... 58. 7.5. Teismai pagrįstai konstatavo, kad kasatoriaus ir bendrininkų panaudota... 59. 7.6. Bylos duomenys patvirtina, kad kasatorius ir kiti byloje nuteisti asmenys... 60. 7.7. Taip pat teismai pagrįstai kasatorių nuteisė pagal BK 22 straipsnio 1... 61. 7.8. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu nustatyta, kad 2005 m.... 62. 7.9. Esant šioms aplinkybėms, kasatorius, pasinaudodamas nukentėjusiosios V.... 63. 7.10. Pažymėtina, kad kasatoriaus apgaulė pasireiškė pasyviąja forma:... 64. 7.11. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja,... 65. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 66. Nuteistojo A. B. kasacinį skundą atmesti....