Byla e2A-26-264/2019
Dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Buzelio, Arvydo Žibo ir Aušros Baubienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-69-214/2018 pagal ieškovo N. S. patikslintą ieškinį atsakovui A. J. dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo, naudojimosi juo tvarkos nustatymo ir atsakovo priešieškinį dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe.

3Teismas

Nustatė

4I.

5I. Ginčo esmė

61.

7Ieškovas N. S. patikslintame ieškinyje prašė: 1) padalinti 1989 m. įregistruotos santuokos metu tarp N. S. (T.) ir J. S. (S.) įgytą turtą – butą su rūsiu, esantį adresu ( - ), natūra lygiomis dalimis ir pripažinti ieškovui N. S. nuosavybės teisę į ½ dalį šio buto su rūsiu; 2) nustatyti šio buto naudojimosi tvarką taip: ieškovui N. S. paskirti naudotis kambariais, buto techninės apskaitos byloje esančiame plane pažymėtais indeksu Nr.65-4 (11,70 kv.m.) ir 65,5 (7,81 kv.m.), atsakovui - kambariu plane pažymėtu indeksu Nr.65-7(17,99 kv.m.). Šalims paskirti bendrai naudotis patalpomis, buto techninės apskaitos byloje esančiame plane pažymėtomis Nr.65-1(koridorius 10,85 kv. m.), 65-2(tualetas 1,06 kv. m.), 65-3 (vonia 2,90 kv. m.), 65-6(virtuvė 7,48 kv. m.), 65-8 (1,48 kv. m.); 3) įpareigoti atsakovą per 5 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos perduoti ieškovui buto įėjimo bei rūsio patalpų raktus.

82.

9Patikslintame ieškinyje nurodė, kad 2001 m. liepos 2 d. Kauno miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1468/2001 pagal ieškovės J. S. ieškinį dėl santuokos nutraukimo atsakovui N. S. nutraukiant santuoką, turto padalijimo klausimas nebuvo išspręstas. Santuokos metu įgytas ginčo butas, jo vidutinė rinkos vertė yra 62400 Lt (18 072,29 Eur), įregistruotas buvusios sutuoktinės J. S. vardu (nuosavybės įregistravimo pagrindas – 1999 m. birželio 29 d. gyvenamųjų namų statybos bendrijos pažyma Nr. 30). Ieškovui neseniai tapo žinoma, kad jo buvusi sutuoktinė J. S. ( - ) mirė, Kauno 14-ajame notarų biure yra užvesta paveldėjimo byla Nr. 78/2004, įstatyminis įpėdinis J. S. sūnus atsakovas - A. J. priėmė palikimą, jam išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į ½ dalį buto. SŠK nebuvo nustatyta privalomo reikalavimo santuokos nutraukimo byloje išspręsti ir santuokinio turto padalijimo klausimus. Tačiau teismo sprendimas dėl santuokos nutraukimo priimtas jau galiojant 2000 m. liepos 18 d. įstatymu Nr. VIII-1864 patvirtintam Civiliniam kodeksui. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnyje nustatyta, kad 2000 m. CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. Taigi nurodyta išlyga susijusi su CK 3.87-3.100 straipsnių taikymo galimybe bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei, įgytai iki šio kodekso įsigaliojimo. Tokiu atveju teismas, spręsdamas sutuoktinių turto padalijimo klausimus, turi taikyti 2000 m. CK normas, reglamentuojančias sutuoktinių turto padalijimą. Tai reiškia ir tai, kad turi būti įgyvendintas CK 3.53 straipsnio 3 dalyje ir 3.59 straipsnyje įtvirtintas principas, jog nutraukiant santuoką toje pačioje byloje kartu būtina išspręsti ir visus kitus klausimus, susijusius su santuokos nutraukimu. Santuokos metu įgytas butas yra dalus, todėl prašo priteisti jam ½ dalį bei nustatyti jo naudojimosi tvarką.

103.

11Atsakovas A. J. prašė ieškinį atmesti. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovas bute niekada negyveno, nesilankė, jame nebuvo jokių jo daiktų, neskyrė buto įsigijimui jokių savo asmeninių lėšų, neprisidėjo prie buto išlaikymo, nerealizavo jokių su nuosavybe susijusių teisių. Buto nuosavybės teisės įregistruotos esant formalioje santuokoje su J. S.. Butas įgytas J. S. asmeninėmis lėšomis. Butas buvo kooperatinis, visos išmokos buvo sumokėtos J. S..

124.

13Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo teismo prašė pripažinti, kad ( - ) mirusiosios J. S. vardu registruotas butas, esantis adresu ( - ), yra J. S. asmeninė nuosavybė, nes įgytas jos asmeninėmis lėšomis, įregistruotas 1999 m. birželio 29 d. gyvenamųjų namų bendrijos pažymos pagrindu. Nurodė analogiškas aplinkybes kaip ir atsiliepime į ieškinį. Papildomai nurodė, kad N. S. taip pat savo vardu turėjo nekilnojamojo turto, kuris buvo įregistruotas jo santuokos metu, jis gyveno ir vedė bendrą ūkį su kita moterimi.

145.

15Ieškovas atsiliepime į priešieškinį, nurodė, kad su priešieškinyje nurodytais argumentais nesutinka. Teigė, kad santuokoje įgytas turtas tapo J. S. ir N. S. jungtine nuosavybe tiek pagal turto įgijimo metu galiojusį Santuokos ir šeimos kodeksą, tiek pagal dabar galiojantį Civilinį kodeksą. Nei santuokos nutraukimo metu, nei laikotarpiu nuo jos nutraukimo iki J. S. mirties momento, J. S. neprašė teismo pripažinti santuokoje įgyto buto jos asmenine nuosavybe.

16II.

17II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

186.

19Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. kovo 23 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priešieškinį atmetė.

207.

21Padalino santuokos metu tarp N. S. ir J. S. įgytą turtą-butą su rūsiu, esantį adresu ( - ), unikalus Nr. ( - ), natūra lygiomis dalimis po ½ šio buto dalį N. S. ir J. S.. Pripažino N. S. nuosavybės teisę į šio buto ½ dalį.

228.

23Taip pat nustatė buto naudojimosi tvarką: ieškovui N. S. paskyrė naudotis kambariais, buto techninės apskaitos byloje esančiame plane pažymėtais indeksu Nr.65-4(11,70 kv. m.) ir 65,5 ( 7,81 kv. m.), atsakovui – kambariu, plane pažymėtu indeksu Nr.65-7(17,99 kv. m.) bei patalpa 65-8 (1,48 kv. m.). Šalims paskyrė bendrai naudotis patalpomis, buto techninės apskaitos byloje esančiame plane pažymėtomis Nr.65-1 (koridorius 10,85 kv. m.), 65-2(tualetas 1,06 kv. m.), 65-3 (vonia 2,90 kv. m.), 65-6(virtuvė 7,48 kv. m.), bei butui priklausančio rūsio patalpomis. Įpareigojo atsakovą per 5 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos perduoti ieškovui buto bei rūsio patalpų raktus. Likusioje dalyje ieškinį atmetė.

249.

25Teismas, vertindamas byloje pateiktas laiškų kopijas, nurodė, jog jų turinys nesusijęs su santuokoje įgyto turto klausimų sprendimu. Taip pat pažymėjo, kad pateikti medicinos dokumentai patvirtina N. S. susirgimus, metinės pajamų deklaracijos jo turėtas pajamas 2015 metais ir 2016 metais, tačiau tai neturi reikšmės sprendžiant ginčo buto įsigijimą ankstesniais metais.

2610.

27Teismas nustatė, kad byloje nėra pateikti jokie duomenys apie tai, kad ginčo turtas buvo įgytas dovanojimo ar paveldėjimo būdu. Galiojusiame Santuokos ir šeimos kodekse nebuvo nustatyta privalomas santuokinio turto klausimo išsprendimas nutraukiant santuoką, tačiau N. S. ir J. S. santuoka nutraukta Kauno miesto apylinkės teismo 2001 m. liepos 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.2-1468/2001, t.y. jau galiojant 2000 m. Civiliniam kodeksui. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnyje nustatyta, kad 2000 m. CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus.

2811.

29Teismas pažymėjo, kad liudytojų parodymai neatitinka 2001 m. liepos 2 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr.2-1468/2001 nustatytų aplinkybių, kad N. S. išsikėlė iš buto 1995 m. susiradęs kitą moterį ir su visais daiktais. Taip pat liudytojų parodymai, kad niekada nematė N. S. negali būti pagrindu pagrįsti atsikirtimams į ieškinį ir priešieškiniui pagrįsti, kad ginčo butas buvo įgytas J. S. asmeninės nuosavybės teise.

3012.

31Teismas sprendė, kad byloje atsakovas neįrodė, kad ginčo butas buvo įgytas už asmenines J. S. lėšas, nes nebuvo pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad būtent iš J. S. asmeninių lėšų buvo apmokėta už buto įsigijimą. Teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo pripažinti visą butą J. S. asmenine nuosavybe ir tenkinti priešieškinio reikalavimo, atsakovui neįrodžius aplinkybių, kuriomis jis grindė savo reikalavimą (CPK 178 str.).

3213.

33Teismas nustatė, kad N. S. su visais daiktais iš buto išsikėlė tiktai 1995 metais, kai visiškas išmokėjimas už butą vyko 1989-1992 m. Teismas, įvertinęs byloje ištirtus įrodymus, padarė išvadą, kad N. S. ir J. S. įgytas ginčo butas jiems priklausė po ½ dalį buto.

3414.

35Dėl naudojimosi tvarkos nustatymo. Teismas nustatė, kad ieškovui prašomi priskirti kambariai 65-4 ir 65-5 sudaro 19,51 kv. m., o atsakovui prašomas paskirti naudotis kambarys sudaro 17,99 kv. m., t.y. ieškovas prašė paskirti jam naudotis 1,52 kv. m. didesniu plotu. Teismas, spręsdamas šį reikalavimą, įvertino minėtą aplinkybę, ir ieškovo prašomą paskirti bendram naudojimui patalpą pažymėtą plane 65-8 (1,48 kv. m.) paskyrė naudotis atsakovui. Kitas ieškovo nurodytas bendro naudojimo patalpas šalims paskyrė naudotis bendrai, t.y. Nr.65-1( koridorius 10,85 kv. m.), 65-2(tualetas 1,06 kv. m.), 65-3 (vonia 2,90 kv. m.), 65-6(virtuvė 7,48 kv. m.). Butui priskirtą rūsio patalpą teismas paskyrė naudotis šalims bendrai. Taip pat tenkino reikalavimą dėl buto bei rūsio patalpų raktų perdavimo ieškovui, nurodydamas, kad ieškovas turi teisę įeiti ir naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu turtu. Ieškinį iš esmės tenkino ieškovui įrodžius aplinkybes, kuriomis jis grindė savo reikalavimus (CPK 178 str.). Ieškinį dalyje dėl 65-8(1,48 kv. m.) patalpos paskyrimo naudotis bendrai atmetė.

36III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

3715.

38Apeliaciniame skunde atsakovas A. J. prašo panaikinti 2018 m. kovo 23 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-69-214/2018 ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti, pripažinti, kad mirusiosios J. S. vardu registruotas butas, esantis adresu ( - ), unikalus Nr. ( - ), yra J. S. asmeninė nuosavybė. Taip pat priteisti iš N. S. visas patirtas bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

3915.1.

40Teismas, priimdamas Sprendimą, padarė materialinės teisės taikymo ir aiškinimo klaidą, pažeidė įrodinėjimo taisykles, nevertino visų byloje surinktų įrodymų visumos, vadovavosi ir vertino išskirtinai ieškovo atstovo teiktus dokumentus ir duotus paaiškinimus.

4115.2.

42Priimtas teismo sprendimas akivaizdžiai pažeidžia A. J. kaip mirusiosios J. S., įpėdinio, teises ir teisėtus interesus.

4315.3.

44Apeliantas atkreipia dėmesį į tą aplinkybę, jog santuoka tarp ieškovo N. S. ir J. S. nutraukta 2001 m. liepos 2 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu, tačiau neišsprendžiant klausimo dėl santuokoje registruoto turto padalijimo.

4515.4.

46Apeliantas teigia, jog tiek rašytinių įrodymų, tiek liudytojų parodymų bei šalių paaiškinimų visuma įrodo, jog ginčo objektas buvo įgytas bei išlaikomas J. S. asmeniškai už jos gautas asmenines lėšas.

4715.5.

48Teismas neanalizavo duomenų, jog ieškovas iš viso nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių jo pragyvenimo šaltinį, buto įregistravimą J. S. vardu. Teismas visiškai neanalizavo aplinkybių, jog ieškovas nepaneigė teiginių, kad niekuomet nepripažino prašomo dalinti turto kaip santuokinės nuosavybės. Bute niekuomet negyveno, nesilankė, bute nebuvo jokių N. S. daiktų. Ieškovas buto niekuomet neišlaikė ir neprisidėjo prie jo išlaikymo.

4915.6.

50Teismas klaidingai nustatė, jog iš buto ieškovas išsikėlė susiradęs naują moterį. 1995 metai ne ieškovo išsikėlimo iš buto data, o jo gyvenimo draugės suradimo data. 1995 metais ieškovas gyveno pas mamą adresu ( - ). Ši aplinkybė teismo vertinta iškreiptai ir visiškai neatitinka realios situacijos.

5115.7.

52Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas apelianto nurodytų aplinkybių bei dokumentinių įrodymų nevertino ir dėl jų nepasisakė. Teismas visiškai neatskleidė ginčo esmės ir priėmė akivaizdžiai nepagrįstą sprendimą.

5315.8.

54Teismas nemotyvavo, dėl kokių priežasčių netiki nei vieno liudytojo parodymais, nemotyvavo kokioms priežastims esant nevertina tų aplinkybių, jog ieškovas vedė netinkamą gyvenimo būdą, neturėjo jokių pajamų ne tik buto įgijimui, jo išpirkimui, bet ir buto priežiūrai ir išlaikymui. Teigia, jog byloje nėra pateikta jokių duomenų apie tai, kad ginčo turtas buvo įgytas dovanojimo ar paveldėjimo būdu.

5516.

56Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas N. S. prašo atsakovo A. J. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Taip pat priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi šie argumentai:

5716.1.

58Apeliantas visiškai nepagrįstai didesnę reikšmę teikia duomenims apie ieškovo finansinę padėtį buto įregistravimo laikotarpiu. Pagal buto įsigijimo ir išsimokėjimo už butą metu (1989-1992 m. duomenys ištirtoje nekilnojamojo turto registro byloje) galiojusio Santuokos ir Šeimos kodekso 21 straipsnio 3 dalį, turtas įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu. Ši norma paneigia apelianto argumentus, kad ieškovas nepateikė jokių nuosavybės teisės dokumentų į ginčo objektą atsiradimą, nes ieškovas neturėjo tokios pareigos. Taip pat minėtoje teisės normoje nėra nurodoma išlygų apie kiekvieno sutuoktinio indėlį išsimokant už butą, dėl ko nuosavybė pereitų vienam ar kitam sutuoktiniui. Minėto kodekso 22 straipsnio, reglamentavusio turto asmeninę nuosavybę, 1 dalyje buvo nustatyta, kad turtas priklausąs sutuoktiniams iki santuokos sudarymo, taip pat jų gautas santuokos metu kaip dovana ar paveldėtas, yra kiekvieno iš jų nuosavybė. Teigia, jog byloje nėra pateikta jokių duomenų apie tai, kad ginčo turtas buvo įgytas dovanojimo ar paveldėjimo būdu.

5916.2.

60Teismas, įvertinęs byloje liudytojų parodymus, teisingai laikė, kad tai, jog liudytojai nematė ieškovo ginčo bute, negali būti pagrindu pagrįsti atsikirtimams į ieškinį ir priešieškiniui pagrįsti, kad ginčo butas buvo įgytas J. S. asmeninės nuosavybės teise.

61Teismas

konstatuoja:

62IV.

63Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

64Apeliacinis skundas netenkintinas.

6517.

66Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis).

6718.

68Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo, kuriuo iš dalies tenkintas ieškinys pripažįstant ieškovui asmeninės nuosavybės teisę į ½ dalį buto, įgyto santuokos metu, bei netenkintas atsakovo, kaip įpėdinio, priėmusio palikimą po motinos J. S. mirties, priešieškinys dėl palikėjos vardu registruoto buto pripažinimo jos asmenine nuosavybe, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

6919.

70Ieškovas ieškiniu prašė padalinti santuokos metu tarp N. S. (T.) ir J. S. (S.) įgytą turtą- butą su rūsiu, esantį adresu ( - ), unik. Nr. ( - ), natūra lygiomis dalimis po ½, ir pripažinti ieškovui N. S. į šio turto ½ dalį bei nustatyti šio buto naudojimosi tvarką tarp bendraturčių.

7120.

72Atsakovas priešieškiniu prašė pripažinti, kad ( - ) mirusiosios J. S. vardu registruotas butas, esantis adresu ( - ), yra J. S. asmeninė nuosavybė, nes įgytas jos asmeninėmis lėšomis, įregistruotas 1999 m. birželio 29 d. gyvenamųjų namų statybos bendrijos pažymos pagrindu.

7321.

74Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies, o priešieškinį atmetė, padaręs išvadą, jog byloje atsakovas neįrodė, kad ginčo butas buvo įgytas būtent už J. S. asmenines lėšas ir remdamasis buto įsigijimo ir išmokėjimo už butą metu (1989 -1992 m.) galiojusio SŠK 21 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu, ieškovo ieškinį tenkino.

7522.

76Apeliaciniame skunde apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neobjektyviai vertino faktines bylos aplinkybes, liudytojų parodymus, netinkamai taikė materialiosios teisės normas bei nukrypo nuo susiklosčiusios teismų praktikos, todėl priėmė nepagrįstą, neteisėtą ir naikintiną sprendimą.

7723.

78Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Apelianto apeliaciniame skunde nėra argumentų, kuriais remiantis reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, apeliantas naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė. Teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą, iš esmės sutinka su žemesnės instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, dėl to žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvų nebekartoja, o, atsižvelgdama į apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, juos papildo.

79Dėl santuokoje įgyto turto teisinio režimo

8024.

81Bylos duomenimis nustatyta, kad 2001 m. liepos 2 d. Kauno miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1468/2001 pagal ieškovės J. S. ieškinį dėl santuokos nutraukimo atsakovui N. S., nuspręsta nutraukti ( - ) CMB įregistruotą N. S. (T.) santuoką su J. S. (S.), (įrašo Nr. ( - )), ištuokos liudijimas išduotas ( - ). Nutraukiant santuoką, turto padalijimo klausimas nebuvo sprendžiamas. Santuokos metu buvo įgytas nekilnojamasis turtas - butas, esantis adresu ( - ), nuosavybės teise įregistruotas J. S. vardu, įregistravimo pagrindas - Kauno miesto 231-osios gyvenamųjų namų eksploatavimo bendrijos 1999-06-29 pažyma Nr.30 (e bylos 1 tomas b.l.100), kurioje nurodyta, kad sumokėtas pradinis įnašas už butą 1989 m. - 4300 rub.; paskutinis įnašas -1992m., suma 15500,-(piniginis vienetas nenurodytas).

8225.

83Po J. S. mirties ( - ), Kauno 14-ajame notarų biure buvo užvesta paveldėjimo byla Nr. 78/2004 dėl palikimo priėmimo, pareiškimą pateikė įstatyminis įpėdinis J. S. sūnus atsakovas - A. J., gim. ( - ), kuriam paveldėjimo teisės liudijimas išduotas į ½ dalį ginčo buto, kurio vidutinė rinkos kaina 9036,14 Eur.

8426.

85Atsakovas (apeliantas) apeliaciniame skunde bei pirmosios instancijos teisme teiktuose procesiniuose dokumentuose laikosi pozicijos, kad 3 kambarių kooperatinis butas buvo įgytas J. S. asmeninėmis lėšomis, kad ieškovas bute niekada negyveno, nesilankė, jame nebuvo jokių jo daiktų, neskyrė buto įsigijimui jokių savo asmeninių lėšų, neprisidėjo prie buto išlaikymo, nerealizavo jokių su nuosavybe susijusių teisių. Tačiau teisėjų kolegijos nuomone, šie apelianto teiginiai nepakankami spręsti, jog ginčo butas buvo įgytas būtent už J. S. asmenines lėšas ir jos asmeninėn nuosavybėn.

8627.

87Nagrinėjamoje byloje, sprendžiant klausimą dėl turto, įgyto santuokos metu iki CK įsigaliojimo, pripažinimo asmenine vieno iš sutuoktinių nuosavybe, yra taikomos CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, nepaisant to, kad turtas įgytas iki CK įsigaliojimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalis).

8828.

89CK 3.87 straipsnyje yra įtvirtinta bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija turtui, kurį sutuoktiniai įgijo po santuokos sudarymo. Tačiau CK 3.89 straipsnyje yra nustatyti atvejai, kada turtas, net ir įgytas po santuokos sudarymo, gali būti pripažintas vieno iš sutuoktinių asmenine nuosavybe. Nagrinėjamu atveju yra aktualus CK 3.89 straipsnio 1dalies 7 punktas, kuris nustato, kad sutuoktinio turtas, įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, gali būti pripažintas sutuoktinio asmenine nuosavybe, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti asmeninėn nuosavybėn. Kitaip tariant, šiuo atveju tam, kad būtų paneigta bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, turi būti nustatytos dvi sąlygos: 1) sutuoktinio turtas įgytas už vieno iš sutuoktinių asmenines lėšas; 2) buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia už asmenines lėšas įgyjamą turtą įgyti savo asmeninėn nuosavybėn (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-378/2018).

9029.

91Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad taikydami naujojo CK normas iki jo įsigaliojimo atsiradusiems teisiniams santykiams teismai turi nepažeisti bendrųjų civilinių teisinių santykių principų, tarp jų – teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos. Vertinant, ar ginčo turtas atitinka CK 3.89 straipsnio 1dalies 7 punkte nustatytą sąlygą, kad įgyjant turtą turi būti aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, būtina įvertinti, koks atitinkamos valios išreiškimo būdas buvo pripažįstamas pakankamu (aiškiu) sudarant turto įgijimo sandorį. SŠK 22 straipsnio 1dalyje, palyginus su dabartiniu reglamentavimu, buvo nustatytas mažiau detalus turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe reglamentavimas – įstatymų leidėjas tiesiog nurodė, kad turtas, priklausęs sutuoktiniams iki santuokos sudarymo, taip pat jų gautas santuokos metu kaip dovana arba paveldėtas, yra kiekvieno iš jų nuosavybė. Faktiškai sudarant turto perleidimo sandorius, taip pat teismų praktikoje buvo pripažįstama, kad turto įgijimo iš asmeninių vieno sutuoktinio lėšų ir jo vardu pakanka konstatuoti, kad toks turtas yra asmeninė, o ne bendroji jungtinė nuosavybė; turto perleidimo sandoryje specialios nuorodos, kad turtas įgyjamas asmeninėn nuosavybėn, nebuvo reikalaujama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011; 2018 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-378/2018).

9230.

93Sprendžiant dėl turto nuosavybės rūšies (asmeninė ar bendroji jungtinė) pirmiausia būtina nustatyti, už kokias lėšas jis įgytas (asmenines ar bendras).

9431.

952001 m. liepos 2 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendime civilinėje byloje Nr. 2-1468/2001 (e. bylos 1 tomas b.l. 12-13) konstatuota ir pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad J. S. (mirusi ( - )) su J. S. kartu nebegyveno ir nebevedė bendro ūkio nuo 1995 metų. Prie civ. bylos prijungtos Nekilnojamojo turto registro bylos Nr. 20/225075, VĮ Nekilnojamojo turto registrų centro duomenimis nustatyta, kad ginčo buto su rūsiu, esančio ( - ), 1991 m. statybos, 66, 29 kv. m.(įskaitant 5, 02 kv. m. rūsį) bendro ploto, teisinė registracija atlikta pagal J. S. prašymą, nuosavybės teise 1999-07-15, įregistravimo pagrindas 231-osios Gyvenamųjų namų eksploatavimo bendrijos pažyma, 1999-06-29 Nr. 30 (e.bylos 1 tomas b.l. 17, 90-96, 100). 231-osios Gyvenamųjų namų eksploatavimo bendrijos pažymoje nurodyta, kad ginčo butas 3 kambarių 61, 27 kv. m. bendro ploto, jam priklauso rūsio patalpa Nr. R-84 5, 02 kv. m., buto vertė 20 179, 98 rubliai, pradinis įnašas 1989 – 4300 rub. , paskutinis įnašas 1992 m. -15 500,- , butas visiškai išmokėtas, bendrijai įsiskolinimų nėra. Byloje nėra ginčo dėl to, kad 231-osios GNEB nariu buvo J. S., kad jai kaip gyvenamųjų namų statybos bendrijos nariui ( - ) išduotos pažymos Nr. 30 pagrindu nuo 1999-07-15, t. y. iki santuokos nutraukimo Nekilnojamojo turto registre įregistruota nuosavybės teisė į ginčo butą. Apeliantas neginčija aplinkybės, kad tiek pradinis įnašas, tiek paskutinis įnašas sumokėtas N. S. ir J. S. santuokos metu.

9632.

97Kasacinio teismo formuojamoje teismų praktikoje tokiose bylose yra išaiškinta, kad 1990 m. spalio 16 d. įstatymu Nr. I-680 ,,Dėl gyvenamųjų namų statybos kooperatyvų“ buvo pakeisti ir papildyti Pavyzdiniai gyvenamųjų namų statybos kooperatyvų įstatai (netekę galios Vyriausybės 1993 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 280) (toliau – Įstatai) ir papildytos tuo metu galiojusio Butų kodekso (netekusio galios 1998 m. birželio 16 d. įstatymu Nr. VIII-796) teisės normos, reglamentavusios kooperatyvų narių teises. Pagrindinis aptariamų normų pakeitimo tikslas – išplėsti kooperatyvų narių teises ir suteikti galimybę pagal įstatymą kooperatyvo nariui tapti buto (gyvenamosios patalpos) savininku. Iki šių teisės normų priėmimo kooperatyvo nario nuosavybė buvo tik pajiniai įnašai, o butas, kuriuo jis naudojosi, priklausė kooperatyvui (Įstatų 18, 26 punktai). Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo narys pagal nurodyto įstatymo 1 straipsnio nuostatas įgyja teisę tapti buto (gyvenamosios patalpos) savininku, kai visiškai išmoka pajų už butą. Sutuoktinių nuosavybės teisė į butą kooperatiniame name nustatoma pagal šeimos teisinius santykius reglamentuojančius įstatymus, neatsižvelgiant į tai, kurio sutuoktinio vardu buvo įgytas butas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-42/2012). Dėl tos priežasties, jog ginčo buto teisinė registracija atlikta 1999-07-15 iki šalių santuokos nutraukimo ir tik vieno iš sutuoktinių vardu (naujojo CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, SŠK 21 straipsnis 3 dalis), buto teisinis statusas nesikeičia, t. y. ginčo butas išsaugo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisinį statusą. Nutraukus santuoką pajiniai įnašai buvo dalijami kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, o tuo atveju, jeigu pajiniai įnašai nepadalyti iki kooperatyvo narys tampa buto savininku, teisė juos dalyti transformuojasi į teisę dalyti kooperatinį butą kaip bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2002 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-989/2002).

9833.

99Nors apeliaciniam skunde teigiama, kad ieškovo ir J. S. santuoka buvo fiktyvi ir sutuoktiniai niekada bendro ūkio nevedė, kartu negyveno, tačiau priešingai nei teigia apeliantas, Kauno miesto apylinkės teismo 2001 m. liepos 2 d. sprendime civilinėje byloje Nr.2-1468/2001 konstatuota, kad ieškovė J. S. prašė nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, nes su atsakovu kartu negyvena, bendro ūkio neveda nuo 1995 m. kai jis susirado kitą moterį ir su visais daiktais išsikėlė, šias aplinkybes minėtoje byloje nurodė pati J. S., todėl įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės turi prejudicinę reikšmę ir iš naujo jų įrodinėti nereikia (CPK 182 str. 2 p.).

10034.

101Teisėjų kolegija pažymi, kad bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija yra įtvirtinta laikantis pagrindinių santuokos principų, tokių kaip susitarimas sukurti šeimos teisinius santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą (CK 3.7, 3.28 straipsniai), sutuoktinių lygiateisiškumas (CK 3.26 straipsnis) bei pareiga būti vienas kitam lojaliam, vienas kitą remti ir, atsižvelgiant į kiekvieno iš sutuoktinių galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (CK 3.27 straipsnis). Taigi bendroji jungtinė nuosavybė yra skirta bendriems sutuoktinių tikslams ir bendroms pareigoms įgyvendinti, todėl, pavyzdžiui, ir vieno iš sutuoktinių gaunamas darbo užmokestis ar pensija yra pripažįstami bendrąja jungtine nuosavybe (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas), preziumuojant, kad pajamos, gaunamos po santuokos sudarymo, yra skirtos bendriems šeimos poreikiams tenkinti. 35.

102Tam, kad būtų paneigta bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, neužtenka vien nustatyti, kad turtas įgytas už vieno iš sutuoktinių lėšas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad netgi už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe tik tais atvejais, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, jog to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn. Teisinis reguliavimas, reikalaujantis aiškios sutuoktinio, panaudojančio savo lėšas turtui įgyti, valios išraiškos įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn reiškia ne ką kita, kaip bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijos dominantę turtiniuose sutuoktinių santykiuose, taigi jeigu tokia valia nebuvo aiškiai išreikšta ir sutuoktiniai nesusitaria dėl nuosavybės teisių į turtą, toks turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2012).

10336.

104Nors apeliantas savo procesiniuose dokumentuose laikosi pozicijos, kad visi įnašai 1989-1992 metais buvo sumokėti ir butas išlaikomas tik J. S. asmeninėmis lėšomis, šias aplinkybes įrodinėja Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2016-12-08 pažymomis (e. bylos 1 tomas b.l. 109-121), sąskaitų apie mokėtus mokesčius už elektrą 1991-1995 m., 1999-2004 m. laikotarpiu ( e. bylos 1 tomas b.l. 136-191), 1999-06-29 pažyma Nr. 30 (e. bylos 1 tomas b.l. 100) bei liudytojų parodymais. Tačiau tiek paminėti rašytiniai įrodymai bei liudytojų parodymai vertintini visų kitų byloje surinktų įrodymų kontekste.

10537.

106Teisėjų kolegijos nuomone, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2016-12-08 pažymos apie J. S. gautas draudžiamąsias pajamas 1985-01-01 – 2004-07-07 laikotarpiu, patvirtina tik tiek, kad J. S. dirbo ir gavo pastovias pajamas (darbo užmokestį) minėtu laikotarpiu, o aplinkybė, kad ji mokėjo už suvartotą elektrą 1991-1995 m., 1999-2004 m. laikotarpiu ( e. bylos 1 tomas b.l. 136-191) patvirtina faktą, kad ji bute gyveno ir naudojosi elektra. Šie rašytiniai įrodymai nepaneigia Kauno miesto apylinkės teismo 2001m. liepos 2 d. sprendime civilinėje byloje Nr.2-1468/2001 nustatyto bendro ūkio vedimo iki 1995 m. fakto.

10738.

108Nors atsakovo pakviesti liudytojai R. M., J. V., A. M. apklausti pirmosios instancijos teisme parodė, kad J. S. pažinojo nuo 1990 m.-1991m., ji buvo kooperatyvo nare, kad bute gyveno tiktai ji ir jos sūnus, ieškovo nėra matę, tačiau kaip teisingai vertino pirmosios instancijos teismas, šių liudytojų nurodytos aplinkybės nepaneigia 2001 m. liepos 2 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr.2-1468/2001 nustatytų aplinkybių, kad N. S. išsikėlė iš buto 1995 m. susiradęs kitą moterį ir su visais daiktais. Taip pat liudytojų parodymai, kad nematė niekada N. S. negali būti pagrindu pagrįsti atsikirtimams į ieškinį ir priešieškiniui pagrįsti, kad ginčo butas buvo įgytas J. S. asmeninės nuosavybės teise.

10939.

110Pažymėtina, kad, sprendžiant turto teisinio režimo (bendroji jungtinė ar asmeninė nuosavybė) klausimą, aktualu yra ir tai, kokia buvo kito sutuoktinio pozicija šiuo klausimu.

11140.

112Nagrinėjamu atveju Kauno apylinkės teismo 2001 m. liepos 2 d. sprendime civ. byloje Nr. 2-1468/2001 konstatuota, kad J. S. su J. S. kartu nebegyveno ir nebevedė bendro ūkio nuo 1995 metų. Santuoka tarp ieškovo ir jo sutuoktinės J. S. buvo nutraukta ( - ), nes pagal SŠK 40 straipsnį santuoka laikoma pasibaigusia nuo to laiko, kai bent vienas iš sutuoktinių įregistruoja santuokos nutraukimą civilinės metrikacijos organuose.

11341.

114Ieškovas su ieškiniu į teismą kreipėsi 2016 m. balandžio 26 d., teigdamas, kad jam neseniai tapo žinoma, kad jo buvusi sutuoktinė J. S. mirė ( - ). Kaip matyti iš Kauno apylinkės teismo 2001 m. liepos 2 d. sprendimo civ. byloje Nr. 2-1468/2001 turinio, santuokos nutraukimo byla išnagrinėta N. S. nedalyvaujant, o apie posėdžio vietą ir laiką jam pranešta skelbimais respublikinėje ir vietinėje spaudoje. Nors ieškovas dėl nuosavybės teisės liudijimo išdavimo į ½ dalį ginčo buto po J. S. mirties kreipėsi daugiau nei po 12 metų, jis neginčija aplinkybės, kad ginčo bute negyveno nuo 1995 metų ir šio turto neišlaikė, tačiau šių aplinkybių nepakanka konstatuoti, kad ieškovas tokiu elgesiu faktiškai pripažino ginčo turtą esant asmenine J. S. nuosavybe. Atsakovas nereiškė reikalavimo taikyti ieškinio senatį ieškovo reikalavimams (CK 1. 125 str. 1 d., 1. 126 str. 2 d.).

11542.

116Iš Kauno 14-ojo notarų biuro notarės ( - ) liudijimo matyti, kad po J. S. mirties dėl paveldėjimo kreipėsi įstatyminis įpėdinis A. J., kuriam 2005 m. sausio 4 d. išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į ½ dalį ginčo buto, o šio paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu A. J. nuosavybės teisės įregistruoto nekilnojamojo turto registre tik 2016 m. lapkričio 24 d. (e. bylos 1 tomas b.l. 104, 196-198). Atsakovas šiuo atveju taip pat daugiau nei 10 metų negynė savo paveldėjimo teisių į likusią ½ dalį ginčo turto, dėl kurio jam nebuvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, ½ dalis buto iki šiol įregistruota mirusios J. S. nuosavybės teisėmis. Atsakovas pareiškė priešieškinį tik tuomet, kai ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu. Atsakovas nereiškė reikalavimo taikyti ieškinio senatį ieškovo reikalavimams (CK 1. 125 str. 1 d., 1. 126 str. 2 d.). Įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu (CPK 12, 13 ir 178 straipsniai), todėl šalys pačios renkasi savo įrodinėjimo taktiką ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018).

11743.

118Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, kitos sudėties teisėjų kolegija 2018 m. spalio 2 d. nutartimi buvo atnaujinusi bylos nagrinėjimą iš esmės ir paskyrusi bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, pasiūlė šalims pateikti papildomus rašytinius įrodymus (e. bylos 2 tomas b.l. 179-180), tačiau įvyko 3 teismo posėdžiai žodinio proceso tvarka, kuriuose dalyvavo tik atsakovo atstovės, tačiau jokių papildomų rašytinių įrodymų, išskyrus apelianto (atsakovo) atstovės pateiktą J. S. taupomosios knygelės sąskaitos Nr. I-8908 kopiją apie jos turėtas lėšas 1991-1995 m. laikotarpiu bei indėlio 1995-01-26 likutį (6590, 48,-) (reg. 2018-11-05 DOK -31715), nepateikta (e. bylos 3 tomas b.l. 13-15).

11944.

120Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad nepakanka byloje įrodymų priešieškinio reikalavimo tenkinimui, atsakovui neįrodžius aplinkybių, kuriomis grindė savo reikalavimą, o ieškinys pagrįstai tenkintas (CPK 178 str.).

121Dėl naudojimosi tvarkos ginčo butu nustatymo.

12245.

123Apeliaciniame skunde teigiama, kad ieškovui, kaip asmeniui, kuris buto neįgijo, jame niekuomet negyveno, teismas paskyrė naudotis dviem kambariai : plane pažymėtais indeksais 65-4 (11,70 kv.m.) ir 65-5 (7.81 kv.m.), o atsakovui paskyrė naudotis vienu kambariu - 65-7 (17,99 kv. gyvenamojo ploto ir sandėliuku 65-8 (1.48 kv.m). Kitos patalpos paliktos bendram naudojimui, tokiu atveju globėjai K.O. G. tektų gyventi kartu su neįgaliu globotiniu A. J..

12446.

125Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį pagal bendrosios dalinės nuosavybės teisę ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Praktikoje nustatyti tokią naudojimosi tvarką ne visada galima, todėl leistini tam tikri nukrypimai nuo šio modelio ir tai nelaikytina netinkama naudojimosi tvarka. Neteisėtu naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymu gali būti pripažinti tokie atvejai, kai šia tvarka, inter alia (be kita ko), nepagrįstai suteikiama pirmenybė vienam iš bendraturčių; paskirtos naudotis dalys labai skiriasi nuo bendraturčiams tenkančių idealiųjų dalių dydžių ir už tai nekompensuojama; kai tvarka objektyviai įtvirtina prielaidas kilti konfliktams dėl bendro daikto naudojimo; kai tvarka neracionali, nustato neefektyvų, neekonomišką daikto naudojimą; kai tvarka pažeidžia teisės aktų reikalavimus ar trečiųjų asmenų teises (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-611/2017 14 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2018 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-248/2018; ir kt.).

12647.

127Teismas, spręsdamas bendraturčių ginčą dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymo, nepriklausomai nuo to, pagal kurio bendraturčio ieškinį nagrinėjama byla, turi paisyti visų bendrosios dalinės nuosavybės dalyvių įstatymų saugomų interesų; priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgdamas į ginčo šalių turimas bendrosios nuosavybės dalis, įvertindamas šalių nesutarimo priežastis, siekdamas, kad nustatoma naudojimosi būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-611/2017 17 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

12848.

129Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl naudojimosi bendru turtu tvarkos nustatymo, yra konstatavęs, kad ginčas dėl naudojimosi tvarkos nustatymo sprendžiamas vadovaujantis CK 4.81 straipsnio 1 dalies nuostata, kad, nustatant naudojimosi bendru daiktu tvarką, atsižvelgiama į bendraturčių dalis, turimas pagal bendrąją dalinę nuosavybės teisę, į galimybę skirti kiekvienam bendraturčiui izoliuotas namo patalpas. Teismai taip pat privalo vertinti, ar bendraturčio pasirinktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalių konfliktinei situacijai šalinti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011; 2015 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418-611/2015). Siekdamas šių tikslų, teismas taip pat turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartį civilinėje bylojeNr.3K-3-536/2006; 2007 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2009; pirmiau minėtą nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-418-611/2015; 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-248/2018).

13049.

131Teisėjų kolegijos nuomone, tenkinus ieškinio reikalavimą ir priteisus ieškovo asmeninėn nuosavybėn ½ dalį ginčo buto su rūsiu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ir ieškinio reikalavimą dėl buto naudojimosi tvarkos nustatymo pagal ieškovo prašomą nustatyti naudojimosi tvarką ir ieškovo pateiktą buto dalių apskaičiavimą bei buto planą, esantį nekilnojamojo turto registro byloje, sudarytą 1999-07-07 (e. bylos 2 tomas b.l. 82, prijungtos buto registro bylos Nr. 20/225075 b.l. 6-7, e. bylos 1 tomas b.l. 98-99), iš kurių matyti, kad bute yra 3 atskiri, izoliuoti kambariai, atsakovui paskirtas 17, 99 kv. m. ploto kambarys (65-7), turintis balkoną, į virtuvę bei kitas patalpas galima patekti iš koridoriaus, priskirto bendram naudojimui. Atsakovas bei jį atstovaujančios atstovės byloje nesiūlė nustatyti kitokios buto naudojimosi tvarkos. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nebuvo pateikta rašytinių įrodymų, patvirtinančių atsakovo neįgalumą, kad jam reikalinga nuolatinė priežiūra, jis yra išdavęs 2016 m. liepos 11 d. įgaliojimą, patvirtintą Kauno miesto 15-ame notarų biure, notarinio registro Nr.1769, kuriuo jis įgaliojo K. O. G. atstovauti jį visose teismo įstaigose, jam paskirta ir suteikta antrinė teisinė pagalba (e. bylos 1 tomas b. l. 53, 71-73, 2 tomas b.l. 24, 98, 114, 140). Prie apeliacinio skundo atsakovas pateikė specialiųjų poreikių nustatymo pažymą SP Nr. 2976, kurioje nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) ir transporto išlaidų kompensacijos poreikis nuo 2017 m. spalio 11 d. neterminuotai (e. bylos 2 tomas b.l. 147), tačiau kaip matyti iš jo įgaliotos atstovės K. O. G. rašytiniuose paaiškinimuose bei prašymuose nurodytų duomenų, nurodytas jos gyvenamosios vietos adresas nesutampa su ginčo buto adresu, be to tiek atsakovui, tiek jo įgaliotai K. O. G. išsiųsti teismo šaukimai 2018 m. spalio 3 d. jų procesiniuose dokumentuose nurodytais gyvenamosios vietos adresais, atitinkamai atsakovui – ( - ), o jo įgaliotai K. O. G. - ( - ), ir įteikti kiekvienam asmeniškai (e. bylos 2 tomas b.l. 172, 195-196)). Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovui tektų gyventi su globėja viename kambaryje nepagrįsti leistinais įrodymais ir neteikia pagrindo konstatuoti, jog skundžiamu teismo sprendimu nustatyta naudojimosi tvarka iš esmės pažeidžia atsakovo kaip bendraturčio interesus naudojantis bendrąja daline nuosavybe (CPK 178, 185 str.). Pažymėtina, kad šalys laisvos susitarti ir dėl kitokios naudojimosi tvarkos nei nustatyta skundžiamu sprendimu (CK 4. 81 str. 1 d.). Pasikeitus aplinkybėms, neužkirstas kelias kreiptis į teismą su ieškiniu dėl kitokios naudojimosi tvarkos nustatymo.

13250.

133Kasacinės instancijos teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog įstatymuose nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog sutikti su pirmosios instancijos teismo motyvais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010). Teisėjų kolegija, apibendrindama pirmiau nurodytas aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime išdėstytais motyvais ir jų nekartoja. Pažymėtina, kad apeliantė, nesutikdama su teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, tačiau nepagrindžia, kad teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs, o iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas.

13451.

135Dėl kitų atsakovo apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neturi įtakos vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą.

136Dėl bylos procesinės baigties.

13752.

138Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes bei vertino byloje esančius įrodymus, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos, padarė pagrįstas, argumentuotas išvadas ir iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jo keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

139Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

14053.

141Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d.). Kadangi atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, jis neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apeliantui 2018 m. kovo 29 d. sprendimu suteikta Valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba 100 procentų (e. bylos 2 tomas b.l. 140-141), todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2018-10-30, 2018-11-06, 2018-12-07, 2019-02-28 pažymose nurodytos advokato pagalbos bei kitos išlaidos, teiktos apeliacinės instancijos teisme, atlygintinos iš valstybės biudžeto lėšų ( e. bylos 3 tomas b.l. 10, 18, 36, 40, 58) (CPK 99 str. 2 d.).

14254.

143Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą pareiškė prašymą priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, tačiau iki bylos išnagrinėjimo iš esmės apeliacine tvarka pabaigos nepateikė bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti pagrindžiančių įrodymų, todėl bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo klausimas nesprendžiamas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

14455.

145Apeliacinės instancijos teismas turėjo 22, 29 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios atlygintinos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 83 str. 1 d. 14 p.), kadangi apeliantui 2018 m. kovo 29 d. sprendimu suteikta Valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba 100 procentų (e. bylos 2 tomas b.l. 140-141).

146Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

147Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

148Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teismas... 4. I.... 5. I. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovas N. S. patikslintame ieškinyje prašė: 1) padalinti 1989 m.... 8. 2.... 9. Patikslintame ieškinyje nurodė, kad 2001 m. liepos 2 d. Kauno miesto... 10. 3.... 11. Atsakovas A. J. prašė ieškinį atmesti. Atsiliepime į ieškinį nurodė,... 12. 4.... 13. Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo teismo prašė pripažinti, kad ( -... 14. 5.... 15. Ieškovas atsiliepime į priešieškinį, nurodė, kad su priešieškinyje... 16. II.... 17. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 18. 6.... 19. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. kovo 23 d. sprendimu ieškinį... 20. 7.... 21. Padalino santuokos metu tarp N. S. ir J. S. įgytą turtą-butą su rūsiu,... 22. 8.... 23. Taip pat nustatė buto naudojimosi tvarką: ieškovui N. S. paskyrė naudotis... 24. 9.... 25. Teismas, vertindamas byloje pateiktas laiškų kopijas, nurodė, jog jų... 26. 10.... 27. Teismas nustatė, kad byloje nėra pateikti jokie duomenys apie tai, kad ginčo... 28. 11.... 29. Teismas pažymėjo, kad liudytojų parodymai neatitinka 2001 m. liepos 2 d.... 30. 12.... 31. Teismas sprendė, kad byloje atsakovas neįrodė, kad ginčo butas buvo įgytas... 32. 13.... 33. Teismas nustatė, kad N. S. su visais daiktais iš buto išsikėlė tiktai 1995... 34. 14.... 35. Dėl naudojimosi tvarkos nustatymo. Teismas nustatė, kad ieškovui prašomi... 36. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 37. 15.... 38. Apeliaciniame skunde atsakovas A. J. prašo panaikinti 2018 m. kovo 23 d. Kauno... 39. 15.1.... 40. Teismas, priimdamas Sprendimą, padarė materialinės teisės taikymo ir... 41. 15.2.... 42. Priimtas teismo sprendimas akivaizdžiai pažeidžia A. J. kaip mirusiosios J.... 43. 15.3.... 44. Apeliantas atkreipia dėmesį į tą aplinkybę, jog santuoka tarp ieškovo N.... 45. 15.4.... 46. Apeliantas teigia, jog tiek rašytinių įrodymų, tiek liudytojų parodymų... 47. 15.5.... 48. Teismas neanalizavo duomenų, jog ieškovas iš viso nepateikė jokių... 49. 15.6.... 50. Teismas klaidingai nustatė, jog iš buto ieškovas išsikėlė susiradęs... 51. 15.7.... 52. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas... 53. 15.8.... 54. Teismas nemotyvavo, dėl kokių priežasčių netiki nei vieno liudytojo... 55. 16.... 56. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas N. S. prašo atsakovo A. J.... 57. 16.1.... 58. Apeliantas visiškai nepagrįstai didesnę reikšmę teikia duomenims apie... 59. 16.2.... 60. Teismas, įvertinęs byloje liudytojų parodymus, teisingai laikė, kad tai,... 61. Teismas... 62. IV.... 63. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 64. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 65. 17.... 66. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas... 67. 18.... 68. Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo, kuriuo iš dalies tenkintas ieškinys... 69. 19.... 70. Ieškovas ieškiniu prašė padalinti santuokos metu tarp N. S. (T.) ir J. S.... 71. 20.... 72. Atsakovas priešieškiniu prašė pripažinti, kad ( - ) mirusiosios J. S.... 73. 21.... 74. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies, o priešieškinį... 75. 22.... 76. Apeliaciniame skunde apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas... 77. 23.... 78. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės... 79. Dėl santuokoje įgyto turto teisinio režimo... 80. 24.... 81. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2001 m. liepos 2 d. Kauno miesto apylinkės... 82. 25.... 83. Po J. S. mirties ( - ), Kauno 14-ajame notarų biure buvo užvesta paveldėjimo... 84. 26.... 85. Atsakovas (apeliantas) apeliaciniame skunde bei pirmosios instancijos teisme... 86. 27.... 87. Nagrinėjamoje byloje, sprendžiant klausimą dėl turto, įgyto santuokos metu... 88. 28.... 89. CK 3.87 straipsnyje yra įtvirtinta bendrosios jungtinės nuosavybės... 90. 29.... 91. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad taikydami naujojo CK normas iki jo... 92. 30.... 93. Sprendžiant dėl turto nuosavybės rūšies (asmeninė ar bendroji jungtinė)... 94. 31.... 95. 2001 m. liepos 2 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendime civilinėje byloje... 96. 32.... 97. Kasacinio teismo formuojamoje teismų praktikoje tokiose bylose yra... 98. 33.... 99. Nors apeliaciniam skunde teigiama, kad ieškovo ir J. S. santuoka buvo fiktyvi... 100. 34.... 101. Teisėjų kolegija pažymi, kad bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija... 102. Tam, kad būtų paneigta bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija,... 103. 36.... 104. Nors apeliantas savo procesiniuose dokumentuose laikosi pozicijos, kad visi... 105. 37.... 106. Teisėjų kolegijos nuomone, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos... 107. 38.... 108. Nors atsakovo pakviesti liudytojai R. M., J. V., A. M. apklausti pirmosios... 109. 39.... 110. Pažymėtina, kad, sprendžiant turto teisinio režimo (bendroji jungtinė ar... 111. 40.... 112. Nagrinėjamu atveju Kauno apylinkės teismo 2001 m. liepos 2 d. sprendime civ.... 113. 41.... 114. Ieškovas su ieškiniu į teismą kreipėsi 2016 m. balandžio 26 d.,... 115. 42.... 116. Iš Kauno 14-ojo notarų biuro notarės ( - ) liudijimo matyti, kad po J. S.... 117. 43.... 118. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, kitos sudėties teisėjų kolegija 2018... 119. 44.... 120. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos... 121. Dėl naudojimosi tvarkos ginčo butu nustatymo.... 122. 45.... 123. Apeliaciniame skunde teigiama, kad ieškovui, kaip asmeniui, kuris buto... 124. 46.... 125. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad savininko teisių užtikrinimą... 126. 47.... 127. Teismas, spręsdamas bendraturčių ginčą dėl naudojimosi bendrosios... 128. 48.... 129. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl naudojimosi bendru turtu tvarkos... 130. 49.... 131. Teisėjų kolegijos nuomone, tenkinus ieškinio reikalavimą ir priteisus... 132. 50.... 133. Kasacinės instancijos teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog įstatymuose... 134. 51.... 135. Dėl kitų atsakovo apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija... 136. Dėl bylos procesinės baigties.... 137. 52.... 138. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios... 139. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.... 140. 53.... 141. Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi... 142. 54.... 143. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą pareiškė prašymą priteisti iš... 144. 55.... 145. Apeliacinės instancijos teismas turėjo 22, 29 Eur išlaidų, susijusių su... 146. Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 147. Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.... 148. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....