Byla 2-1340-792/2014
Dėl teisės atlikti pastato rekonstrukciją, nesant gretimo žemės sklypo savininko sutikimo, pripažinimo

1Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Kurpavičius, sekretoriaujant Dovilei Basytei, dalyvaujant ieškovės L. B. atstovui advokato padėjėjui J. M., atsakovės J. J. atstovei advokatei K. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės L. B. ieškinį atsakovei J. J. dėl teisės atlikti pastato rekonstrukciją, nesant gretimo žemės sklypo savininko sutikimo, pripažinimo,

Nustatė

2ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti teisę atlikti ūkinės paskirties pastato - tvarto, esančio ( - ). sav., rekonstravimo (restauravimo ir pritaikymo) į vieno buto gyvenamąjį namą darbus pagal techninį projektą, nesant gretimo žemės sklypo savininkės – atsakovės – sutikimo bei priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad rengia jai nuosavybės teise priklausančio pastato, esančio ( - ), techninį projektą: „Ūkinės paskirties pastato - tvarto (unikalus kodas Kultūros vertybių registre ( - )) rekonstravimo (restauravimo ir pritaikymo), ( - ), į vieno buto gyvenamą namą. Žemės sklypo kadastrinis Nr. ( - ) Kintų k.v.“. Techninis projektas atitinka visus keliamus reikalavimus, tačiau negali būti patvirtintas, nes būtina pateikti privalomą rašytinį besiribojančio žemės sklypo (kadastrinis Nr. ( - )) savininko sutikimą pagal statybos techninio reglamento STR „Statybą leidžiantys dokumentai“ 34 punkto reikalavimus, kadangi numatyta statinį rekonstruoti arčiau žemės sklypo ribų, negu numatyta teisės aktuose. Keletą kartų kreipėsi į atsakovę, kuri yra besiribojančio žemės sklypo savininkė, dėl sutikimo nurodyto pastato rekonstrukcijai, tačiau atsakovė atsakymo nedavė. Atlikus minėto pastato rekonstrukciją, atsakovės interesai nebus pažeisti, nes ketinama rekonstruoti pastatą, kuris šiuo metu jau yra arčiau nei 3 metrai iki sklypo ribos. Mano, jog atsisakymas duoti sutikimą turi būti pagrįstas.

3Atsakovė atsiliepime nurodo, kad nesutinka su ieškiniu. Teigia, kad minimalus atstumas nuo pastato iki kaimynų sklypo ribos turi būti ne mažesnis kaip 3 metrai (Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai" 11 priedo 4 p.). Norint jį mažinti būtinas rašytinis gretimo žemės sklypo savininko sutikimas. Nustatytas atstumas užtikrina gretimo žemės sklypo savininko teises bei interesus. Šį atstumą mažinant (jam esant mažesniam), savaime suponuojamas gretimo žemės sklypo savininko teisių ir interesų pažeidimas (jų apribojimas), dėl to tam, kad tokį atstumą sumažinti, yra būtinas rašytinis gretimo žemės sklypo savininko sutikimas ir tai nėra vien tik formalus įstatymų leidėjo reikalavimas, kurio galima nepaisyti ar jį apeiti. Priešingu atveju pastato savininko interesų sąskaita būtų pažeidžiami gretimo žemės sklypo savininko interesai ir iš esmės kiekvienas pastato (būsimo ar esamo arčiau kaip 3 metrai) savininkas galėtų nepaisyti teisės aktų reikalavimų. Nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, jog normos, nustatančios atstumus nuo nesudėtingų pastatų iki kaimyninių sklypų ribų, yra imperatyvaus pobūdžio, teisės aktuose nenustatyta galimybės, kad šie atstumai galėtų būti keičiami teismo sprendimu. Tuo atveju, kai kaimyninio sklypo savininkas atsisako duoti sutikimą statyti statinius mažesniu, negu norminiuose teisės aktuose nustatytu, atstumu iki gretimo sklypo ribos, toks asmuo neprivalo motyvuoti savo atsisakymo priežasčių, o statytojas pagal bendrąją taisyklę negali tokio atsisakymo ginčyti. Atitinkamai neturi būti motyvuojamas ir sutikimas/atsisakymas sutikti rekonstruoti pastatą, pastatytą arčiau negu 3 metrai iki žemės sklypo ribos ir kurio rekonstrukcijai yra būtinas gretimo žemės sklypo savininko sutikimas. Vien paties ketinamo rekonstruoti pastato buvimas arčiau negu 3 metrai nuo atsakovės žemės sklypo ribos savaime pažeidžia jos interesus. Be to, kylant saulei, dalį atsakovės žemės sklypo apgaubia šešėlis, o pastatą planuojama paaukštinti dar apie 40 cm, dėl ko į žemės sklypą krentantis šešėlis bus dar didesnis, saulės negaus sklype esantys želdiniai. Rekonstruodama pastatą ieškovė ketina pasistatyti ir priestatą, kurį pastačius visas pastatas pailgės mažiausiai 4 metrais, t.y. pailgės arčiau kaip 3 metrai iki atsakovės žemės sklypo esanti pastato dalis. Ieškovė pastatą iš ūkio paskirties ketina pertvarkyti į vieno buto gyvenamąjį namą, dėl ko neišvengiamai teks matyti pašalinius asmenis ir gali padidėti triukšmo lygis. Tarp atsakovės ir ieškovės ilgą laiką vyko įvairūs teisminiai ginčai, todėl pakeitus pastato paskirtį ir gyvenant arčiau negu 3 metrai iki atsakovės žemės sklypo ribos, atsakovė patirs dar didesnių nepatogumų. Esant nedideliam atstumui tarp ketinamo rekonstruoti pastato ir atsakovei priklausančio žemės sklypo ribos, atitinkamai prastėja ir priešgaisrinės saugos reikalavimai. Atsakovė taip pat prašo priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

4Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti, atsakovės atstovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.

5Ieškinys atmestinas.

6Dėl ieškinio reikalavimo.

7Jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama. Koks statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai, nustato įstatymai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.103 str. 1 d.). Asmenys, kurių teisės ir interesai yra pažeidžiami, ir kiti įstatymų įgalioti asmenys dėl CK 4.103 str. 1 d. nurodytų pažeidimų turi teisę kreiptis į teismą (CK 4.103 str. 2 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija išaiškino, kad tuo atveju, kai reikalavimas reiškiamas, remiantis CK 4.103 str. 2 d., ir statybos teisėtumas ginčijamas teisės aktų reikalavimų pažeidimo pagrindu, įrodinėjimo dalykas yra tik statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo faktas, t. y. kaimyninio sklypo savininkas turi įrodyti, kokie teisės aktai ir kaip pažeidžiami, tačiau neturi įrodinėti, kokių neigiamų padarinių (žalos) jam sukelia tokios statybos, nes šių reikalavimų pažeidimas kvalifikuojamas jo subjektinės teisės, garantuojamos tuo teisės aktu, pažeidimu. Išplėstinė teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad būtina skirti negatorinį ieškinį, reiškiamą CK 4.99 str. pagrindu siekiant apginti žemės sklypo savininko daiktinę teisę, ir ieškinį dėl neteisėtų statybų padarinių pašalinimo, reiškiamą CK 4.103 str. 2 d. pagrindu siekiant apginti viešosios teisės aktų garantuojamas teises: pirmuoju atveju įrodinėjimo dalykas yra neigiamas neleistinas poveikis žemės sklypui ar jame esantiems pastatams, o antruoju, minėta, – vien teisės aktų reikalavimų pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010). Nagrinėjamu atveju ginčas tarp šalių kyla ne dėl CK 4.99 str. numatyto atsakovės teisių esamo ar galimo pažeidimo ateityje, bet dėl išimtinai statybos teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų laikymosi išduodant ieškovei leidimą pastato rekonstrukcijai. Taigi, nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar nepaisant atsakovės nesutikimo, išduotas statybų (rekonstrukcijos) leidimas pažeistų statybos teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus.

8Statyba – veikla, kurios tikslas – pastatyti (sumontuoti, nutiesti) naują, rekonstruoti, remontuoti ar griauti esamą statinį. Ši sąvoka taip pat apima kultūros paveldo statinių tvarkomuosius statybos darbus ar statinių statybą kultūros paveldo objektų teritorijose (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Įstatymas) 2 str. 13 p.). Statinio rekonstravimas – statybos rūšis, kurios tikslas – perstatyti statinį (pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį ir pan.) (Įstatymo 2 str. 18 p.). (Įstatymo 2 str. 7 p.). Statybos teisiniai santykiai reglamentuojami nstatymo 2 str. 54 p.). statymo 6 str. atymo 6 str. 2 d.). Aplinkos ministro 2011-05-18 įsakymu Nr. D1-410 patvirtinto pakeisto statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ (toliau – Reglamentas) 11 priedo 4 p.). Nagrinėjamu atveju ieškovė ketina rekonstruoti (restauruoti ir pritaikyti) pastatą, esantį adresu ( - ). (b.l. 34). Statinio rekonstravimas yra statybos rūšis, todėl nagrinėjamu atveju reikalavimas ieškovei gauti atsakovės sutikimo išduotas statybų (rekonstrukcijos) leidimas pažeistų statybą reglamentuojančių teisės aktų imperatyvius reikalavimus, dėl ko atsirastų CK 4.103 str. nurodytos techninis projektas numato statybos darbus, pažeidžiant imperatyvų ir formalų reikalavimą šiuos darbus vykdyti ne arčiau kaip statybos atveju šio atstumo nesilaikant, kaimyninio sklypo savininko teisių pažeidimas, todėl atskirai kažkokios konkrečios daromos atsakovei žalos atsakovė nagrinėjamu atveju įrodinėti nebeprivalo.

9Pastebėtina, kad Reglamento 34 p.). Kitaip tariant, sutikimas ar susitarimas nebūtinai turi būti vien formalus dokumentas, kuriuo tik viena iš pusių turi atsisakyti kitos pusės naudai savo teisių. Šalys yra laisvos susitarti dėl sutarties, nagrinėjamu atveju - sąlygų, todėl atsakovei manant, kad formaliu teisės aktų reikalavimų nesilaikymu statybos atveju pažeidžiamos jos teisės, ieškovė ir atsakovė gali ieškoti būdų, kaip šiuos atsakovės teisių pažeidimus kompensuoti mainais į atsakovės sutikimą dėl ieškovės planuojamų statybos (rekonstrukcijos) darbų, pažeidžiančių atsakovės teises ir interesus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovė, įsigydama sklypą ir pastatą ar prieš pastato rekonstrukcijos techninio projekto rengimą, iš anksto turėjo numatyti ir suprasti, kad norėdama atlikti kokius nors statybos darbus, privalės gauti kaimyninio sklypo savininkės sutikimą.

10Ieškovės ieškinyje nurodytos aplinkybės, kada atsisakymas duoti sutikimą statybai gali būti laikomas pagrįstu, nagrinėjamu atveju nereikšmingos, kadangi nurodytose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse bylų aplinkybės neatitinka nagrinėjamo atvejo, jose kalbama apie bendraturčių leidimus arba leidimą pasinaudoti kaimyniniu žemės sklypu, todėl jose suformuota teismo praktika nagrinėjamu atveju netaikytina.

11Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal nurodyto pastato rekonstravimo (restauravimo ir pritaikymo) techninį projektą statinio aukštis keičiasi iš 6,60 m į 7,00 m (b.l. 40, 81), esamas užstatymo plotas yra 72,00 m2 (b.l. 72), projektuojamas – apie 96,00 m2 (b.l. 40). Kadangi iš projektinio brėžinio matyti, jog pastato plotis yra 6,20 m (b.l. 60-61), o projektuojamas užstatymo plotas yra 24,00 m2 didesnis, sutiktina su atsakovės argumentu, kad pastatas po rekonstrukcijos pailgės mažiausiai keturiais metrais (4 m x 6 m = 24 m). Iš Lietuvos TSR kultūros ministerijos paminklų konservavimo instituto 1982 m. atliktos fotofiksacijos nustatyta, kad priestatas buvo medinis, vieno aukšto lygmens (b.l. 25-31). Iš techninio projekto brėžinio nustatyta, kad priestatas faktiškai yra pastato tęsinys su iki 7,00 m aukščio iškilusiu stogu (b.l. 101-103), vientisai susijęs su likusiu pastatu. Atsižvelgiant į šias aplinkybes konstatuotina, kad nurodytas pastatas ne tik bus rekonstruojamas toks, koks jau yra pastatytas, bet ir iš esmės bus pristatyta dalis naujo pastato, taip pat po rekonstrukcijos bus pasikeitęs pastato aukštis, kitaip tariant pastatytas naujas, aukštesnis, pastatas. Atitinkamai remtis tomis aplinkybėmis, kad pastatas yra pastatytas ne vėliau kaip 1930 m., kai dar negaliojo šiuo metu taikytini teisės aktai dėl statomo statinio atstumo iki sklypo ribos, kad pastatas yra pripažintas kultūros vertybe, kuri turi būti išsaugota, ir nepaisyti atsakovės, kaip gretimo žemės sklypo savininkės teisių ir interesų, nėra jokio teisinio pagrindo.

12Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas

13Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Atsakovė patyrė 2902,79 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Iš atsakovės advokato pagalbos išlaidų detalizavimo matyti, kad 600,00 Lt išlaidų paskaičiuota už atsakovės atstovės laiką, sugaištą kelionėje. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymą Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ ir civilinės bylos aplinkybes, bylos sudėtingumą, įvertinant tai, kad sprendžiami teisiniai klausimai nėra nauji, jau yra suformuota teisminė praktika, atsakovės atstovės prašoma priteisti advokato pagalbos išlaidų suma mažintina, skaičiavimo būdu pasirenkant išlaidų už atstovės laiką, sugaištą kelionėje, mažinimą iki 200,00 Lt, atimant ir įskaičiuotą PVM mokestį. Kadangi ieškovės ieškinys atmestinas, atsakovei iš ieškovės priteistini 2418,79 Lt bylinėjimosi išlaidų.

14Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 259 str., 260 str., 268 str., 269 str., 270 str., teismas

Nutarė

15ieškinį atmesti.

16Priteisti iš ieškovės L. B. 2418,79 Lt (du tūkstančius keturis šimtus aštuoniolika litų 79 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovei J. J..

17Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Ryšiai