Byla e2A-247-524/2020

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erikos Misiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almanto Padvelskio, Giedrės Seselskytės,

2teismo posėdyje rašytine apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės L. B. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2019 m. spalio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos L. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinis padalinys, Nemuno deltos regioninio parko direkcija, Šilutės rajono savivaldybės administracija, Valstybės įmonė Registrų centras, J. J. ir A. J., bei pagal ieškovų J. J. ir A. J. ieškinį atsakovams L. B., Šilutės rajono savivaldybės administracijai, trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija dėl statybos leidimo panaikinimo ir neteisėtos statybos padarinių pašalinimo, atnaujinus procesą civilinėje byloje Nr. e2-2659-733/2015.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I . Ginčo esmė

51.

6Civilinėje byloje 2015 m. gruodžio 22 d. buvo priimtas sprendimas, kuriuo buvo patenkintas pareiškėjos L. B. pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir siekiant įregistruoti daiktines teises buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad L. B. nuosavybės teise priklausančiame 0,0500 ha žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), esančiame ( - ), yra išlikę priestato prie pastato – tvarto, unikalus Nr. ( - ), pamatai, unikalus Nr. ( - ).

72.

8Šilutės rajono apylinkės teismui buvo pateiktas pareiškėjų J. J. ir A. J. prašymas atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintu pagrindu (kai buvo nuspręsta dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. sausio 3 d. nutartimi J. J. ir A. J. prašymą patenkino ir atnaujino procesą civilinėje byloje Nr. e2-2659-733/2015 dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

93.

10Pareiškėja L. B. prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jai nuosavybės teise priklausančiame 0,0500 ha žemės sklype (unikalus Nr. ( - )), esančiame ( - ), yra išlikę priestato prie ūkinio pastato – tvarto (unikalus Nr. ( - )), pamatai, kuriems buvo suteiktas unikalus Nr. ( - ), bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėja nurodė, kad 2003 m. rugsėjo 1 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 2SD-5322 pagrindu įgijo nekilnojamąjį turtą, kuris, be kita ko, yra registruotas kultūros vertybės ( - ) kaimo gyvenvietės teritorijoje, pripažintos saugoti viešajam pažinimui ir naudojimui. 2010 m. jos užsakymu parengtoje istorinėje pažymoje padaryta išvada, jog sklype stovintis XIX a. pab. (ar XX a. pr.) statybos raudonų plytų tradicinės Rytprūsių architektūros ūkinis pastatas, iš pietų pusės prie upės vedantis senas keliukas, atitinkantis sodybos istorinę pietinę ribą, yra vieninteliai sklype išlikę sunykusios sodybos struktūros fragmentai, Minijos kaimo senosios struktūros elementai. 2014 m. Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų byloje yra užfiksuoti duomenys apie pastatą – tvartą, jo išdėstymas žemės sklypo plane, sudarytame 2014 m. lapkričio 25 d., žymimas „MN“. Prie kadastrinių matavimų bylos yra pridėtas 2002 m. kovo 28 d. žemės sklypo planas, iš kurio nustatytina, jog sklype be „MN“ žymimo tvarto, yra ir „N“ žymimas priestatas. Priestato, žymimo „N“, buvimo faktą patvirtina ir 2000 m. rugsėjo mėn. sklypo Minijos kaime topografinis planas bei prie 2010 m. istorinės pažymos pridedama 1956 m. schema. Nors priestatas nėra išlikęs, tačiau yra išlikę priestato prie ūkinio pastato pamatai. Todėl pareiškėjos užsakymu 2015 m. liepos 30 d. buvo sudaryta nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla, kurioje užfiksuotas nekilnojamojo turto objektas – pamatai, suteiktas unikalus Nr. ( - ). Tačiau VĮ Registrų centras 2015 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu atsisakė įrašyti pamatų kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą bei įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą.

114.

12Ieškovai J. J. ir A. J. atsakovams L. B. ir Šilutės rajono savivaldybės administracijai pareiškė ieškinį dėl statybų leidimo panaikinimo ir neteisėtos statybos padarinių pašalinimo. Ieškovai nurodo, kad yra žemės sklypo ir namo, esančių adresu ( - ), bendraturčiai. Gretimame žemės sklype, adresu ( - ), priklausančiame atsakovei, vyksta statybos darbai, yra nugriautas ir iš naujo pastatytas pastatas – tvartas (unikalus Nr. ( - )), o prie jo yra statomas medinių konstrukcijų priestatas, kuris statomas arčiau nei 3 m atstumu iki ieškovams priklausančio žemės sklypo ribos. Dėl to paties priestato statybos tarp ieškovų ir atsakovės 2013 m. jau buvo kilęs ginčas. Atsakovė kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti atsakovei teisę be J. J. sutikimo atlikti pastato – tvarto, esančio adresu ( - ), unikalus Nr. ( - )) rekonstravimo į vieno buto gyvenamąjį namą pagal techninį projektą, nesant gretimo sklypo savininkų sutikimo. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014 m. kovo 3 d. sprendimu (civilinėje byloje Nr. 2-1340-792/2014) tokį ieškinį atmetė, Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 15 d. ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. birželio 12 d. nutartimis apylinkės teismo sprendimą paliko nepakeistą. Teismai konstatavo, kad norint statyti priestatą prie pastato arčiau nei 3 m iki ieškovų sklypo ribos, atsakovei būtinas J. J. sutikimas, o J. J. yra laisva apsispręsti, ar tokį sutikimą duoti, ar jo neduoti. Kadangi sutikimas nebuvo duotas, todėl prašo panaikinti neteisėtai išduotą leidimą bei pašalinti savavališkos statybos padarinius.

13II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

145.

15Tauragės apylinkės teismas 2019 m. spalio 15 d. sprendimu suinteresuotų asmenų J. J. ir A. J. prašymą tenkino, panaikino Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2659-733/2015 ir priėmė naują sprendimą – L. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atmetė, ieškovų J. J. ir A. J. ieškinį patenkino, panaikino Šilutės rajono savivaldybės administracijos 2016 m. gegužės 11 d. išduotą statybos leidimą Nr. LNS-37-160511-00012, įpareigojo L. B. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti pastato, statomo žemės sklype ( - ), dalį, kuria buvo padidinti statinio matmenys labiau nei yra užfiksuota statinių (unikalus Nr. ( - ) ir Nr. ( - )) kadastro ir registro bylose, ir kuri yra arčiau nei trys metrai iki ieškovų žemės sklypo ribos, priteisė J. J. ir A. J. iš L. B. 4 547,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

166.

17Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog prašymas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atmestinas. Byloje nustatyta, kad pareiškėja L. B. 2003 m. rugsėjo 1 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu nuosavybės teise valdo 0,0500 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. ( - ), adresas ( - ), ir jame esantį pastatą – tvartą, unikalus Nr. ( - ), kurio bendras plotas 59,87 kv. m. Kaip matyti, pareiškėjai priklausantis 0,0500 ha ploto žemės sklypas patenka į nekilnojamųjų kultūros vertybių teritoriją bei yra įtrauktas į Nacionalinio ir regioninio parko teritoriją, o pastatas – tvartas nuo 2011 m. lapkričio 21 d. yra įtrauktas į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, kuriame jam suteiktas unikalus kodas ( - ). Taip pat nustatyta, kad priestatas, stovėjęs prie pastato – tvarto, buvo medinis ir vieno aukšto lygmens statinys. Ši aplinkybė pripažintina ir prejudiciniu faktu (CPK 182 straipsnio 2 punktas), nustatytu įsiteisėjusiuose teismų procesiniuose sprendimuose. Sprendžiant pareiškėjos reikalavimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo byloje buvo pripažinta ir iš esmės nekilo ginčo dėl dviejų aplinkybių. Pirma, dėl objekto, kurio pamatų egzistavimą įrodinėjo pareiškėja, konkrečios dislokacijos vietos, t. y., kad ginčo priestato pamatų buvimo vieta yra pareiškėjos žemės sklype (unikalus Nr. ( - )), esančiame ( - ), prie ūkinio pastato – tvarto (unikalus Nr. ( - )), šiaurinės dalies, besiribojančios su gretimu sklypu – ( - ). Ši aplinkybė užfiksuota tiek bylos svarstymui pateiktuose rašytiniuose dokumentuose, fotonuotraukose, žemėlapiuose, tiek buvo patvirtinta ir pačių byloje dalyvaujančių asmenų. Byloje iš esmės nesutariama ir dalyvaujantys asmenys laikosi skirtingų pozicijų, ar medinis ginčo priestatas, stovėjęs prie mūrinio pastato – tvarto šiaurinės sienos, galėjo turėti ir ar turėjo pamatus, kurių buvimui ir išlikimui būtent ir prašomas nustatyti juridinis faktas. Pareiškėja teigė, kad priestatas, nors ir buvo medinis 1930 m., statybos statinys, tačiau stovėjo ant pamatų ir sudarė vientisą statinį – tvartą, kaip ir visi to meto Klaipėdos krašto statiniai. Tuo tarpu suinteresuoti asmenys J. ir A. J. įrodinėjo, jog priestatas, kaip medinis, laikinas ir menkavertis statinys jokių pamatų negalėjo turėti ir neturėjo, o pareiškėja 2014 m. liepos mėnesį neteisėtai įrengė naujus pamatus, kurie 2015 m. liepos 30 d. buvo įregistruoti VĮ Registrų centre, jiems nepagrįstai suteiktas unikalus numeris. Tokiu atveju byloje surinkti įrodymai, reikšmingos aplinkybės vertintinos šiuo aspektu. Įvertinus visus byloje pateiktus įrodymus, nustatytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad pareiškėja neįrodė, jog jai priklausančio pastato – tvarto priestatas turėjo pamatus ir sudarė vientisą statinį. Šių aplinkybių nepatvirtina nei istorinė pažyma, nei planai-schemos, nei istoriniai žemėlapiai, nei pareiškėjos pateiktos fotofiksacijos. Liudytojų J. G. bei J. N. parodymai paremti prielaidomis, nes šie liudytojai faktiškai po žeme išlikusių pamatų kontūrų bei jų ribų nematė, o žemės paviršiuje esantys pavieniai akmenys jiems leido manyti buvus pamatus. Iš byloje esančių nuotraukų akivaizdu, kad pareiškėja įkasė akmenis, sudarydama pamatų ribų kontūrą akmenimis ir vėliau užliejo betonu akmenis, taip sukurdama naujus pamatus. Šią aplinkybę iš dalies patvirtina ir liudytojas S. B., kuris parodė, kad pamatus įrengė pagal parengtą tvarto rekonstrukcijos projektą. Nors liudytojas nurodė, kad jis užpylė cementu ir sutvirtino buvusių pamatų akmenis, tačiau šiuos parodymus teismas nelaiko patikimais, kadangi jis yra pareiškėjos tėvas, organizavo ir vykdė tvarto rekonstrukcijos – statybos darbus dar negavęs statybos leidimo, todėl yra suinteresuotas teigiama bylos baigtimi. Esant šioms aplinkybėms 2015 m. gruodžio 22 d. teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2659-733/2015 negalima laikyti teisėtu ir pagrįstu, todėl sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – pareiškėjos L. B. pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto atmestinas. Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, jog ieškinys dėl statybos leidimo panaikinimo ir neteisėtos statybos padarinių pašalinimo tenkintinas. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso ūkinės paskirties pastatas – tvartas, registruotas kaip kultūros vertybė, esantis valstybės saugomos registruotos kultūros vertybės ( - ) kaimo teritorijoje. Dėl šių aplinkybių atsakovė turi pareigą rūpintis jai nuosavybės teise priklausančiu turtu. Dėl pastato prastos būklės atsakovė nusprendė ne tik restauruoti pastatą, bet ir pakeisti jo paskirtį, t. y. iš ūkinės paskirties pakeisti gyvenamuoju vieno buto namu. Iš pastato rekonstrukcijos projekto nustatyta, kad atsakovė pastatą paaukštino ir pristatė medinį 4 m ilgio ir 6,36 m pločio priestatą, tokiu būdu padidindama pastato tūrį. Įgyvendinant šį atsakovės projektą buvo sumažintos minimalios ribos nuo pastato iki gretimo sklypo (ieškovų) ribos. Ieškovai nesutinka su pastatytu priestatu, kadangi jis pastatytas nesilaikant teisės aktuose nustatytų atstumų. Teismas nesutinka su atsakovų argumentais, kad priestatas pastatytas ant išlikusių jo pamatų, o atsakovė atlieka tik ūkinio pastato su buvusiu priestatu, kaip vientiso statinio, rekonstrukciją, todėl statinio matmenys nėra didinami ir atstumas nuo rekonstruojamo statinio iki ieškovų sklypo nėra mažinamas, todėl pagal STR 1.07.01:2010 33.2 punktą statinio rekonstravimo atveju besiribojančių žemės sklypų savininkų rašytiniai sutikimai neprivalomi, jei nemažinamas esamas atstumas nuo rekonstruojamo statinio esamų konstrukcijų iki besiribojančių žemės sklypų ribų. Teismų sprendimais yra konstatuota, kad prie tvarto buvo medinis priestatas gerokai mažesnių matmenų, vieno aukšto laikinas statinys. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė įgyvendindama techninį projektą pastatė naują dalį statinio, tai yra ¼ buvusio mūrinio tvarto dydžio, kuris yra arčiau nei trys metrai iki kaimyninio sklypo ribos. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė rekonstruodama jau buvusį pastatą šalia jo pastatė naują medinį priestatą ir tokiu būdu sumažino buvusį atstumą iki gretimo sklypo. Šalys iš esmės neginčija aplinkybės, kad priestatas yra arčiau nei trys metrai iki ieškovų sklypo ribos. Nesant ieškovų sutikimui statybos leidimas negalėjo būti išduotas. Kadangi statybos leidimas yra išduotas pažeidžiant statybos procesą reglamentuojančias teisės normas, todėl jis naikintinas bei taikytinos neteisėtos statybos pašalinimo pasekmės.

18III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

197.

20Apeliaciniame skunde pareiškėja prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinti visa apimtimi arba nenustačius pagrindų tenkinti pareiškimą, pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

217.1.

22Pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė neįrodė fakto, kad ginčo priestatas turėjo pamatus, padaryta pažeidžiant CPK 185 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles. Faktą apie ginčo priestato (ir atitinkamai jo pamatų) egzistavimą patvirtina pareiškėjos užsakymu parengta Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistės (istorikės) J. V. 2010 m. istorinė pažyma ir prie jos pridėta 1956 m. schema, kartografinė bei kita medžiaga, liudytojų parodymai. Tai, kad ginčo priestatas turėjo pamatus, nepaneigia ir suinteresuotų asmenų byloje pateiktos Vilniaus regioninio valstybės archyvo 1983 m. Paminklų konservavimo instituto atliktas Vietinės reikšmės architektūros paminklo „Minijos kaimas, Šilutės rajonas“ priešprojektinis darbas – konstruktyvinis tyrimas, nes šio tyrimo metu pažymėti tik išlikę pastatai ir jų medžiagiškumas.

237.2.

24Pirmosios instancijos teismas klaidingai įvertino, jog IV bylos tome 43 b. 1. esančios fotonuotraukos yra pareiškėjos žemės sklypo fotonuotraukos. Minėtos nuotraukos yra suinteresuotų asmenų žemės sklype padarytos fotonuotraukos, tai patvirtina suinteresuotų asmenų atstovės 2018 m. vasario 15 d. pateiktas prašymas pridėti rašytinius įrodymus, jame nurodoma: „Palyginimui pridedame nuotraukas, kuriose yra užfiksuoti p. J. sklype esančių statinių pamatai“. Kadangi pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, laikė, kad nuotraukos yra pareiškėjos žemės sklypo fotonuotraukos, teismo padaryta išvada apie tai, kad pareiškėja įkasė akmenis, sudarydama pamatų ribų kontūrą akmenimis ir vėliau užliejo betonu, taip sukurdama naujus pamatus, yra iš esmės neteisinga ir padaryta per klaidą byloje esančias fotonuotraukas priskyrus pareiškėjos žemės sklype tariamai atliktiems darbams.

257.3.

26Aplinkybė, jog pareiškėja atsisakė atlikti ekspertizę, savaime negali būti vertinama kaip pamatų neegzistavimo įrodymu. Pareiškėja atsisakė paskirtos statinio ekspertizės, kadangi nutartimi ekspertizę buvo pavesta atlikti ekspertui, neturinčiam reikiamos kvalifikacijos paveldosaugos objektų ekspertizei atlikti bei suinteresuotų asmenų pasiūlyto eksperto ekspertizės kaina buvo neracionali ir akivaizdžiai per didelė. Teismas, kaip turintis pareigą imtis aktyvių veiksmų įrodymų rinkimui, privalėjo įpareigoti šalis pasiūlyti ekspertus, turinčius reikiamą kvalifikaciją ekspertizės atlikimui, jei teismas laikė, kad liudytojų parodymai bei byloje pareiškėjos pateikta rašytinė medžiaga nepatvirtina ginčo priestato pamatų buvimo fakto, nes šią dieną, t. y. neatlikus ekspertizės ir esant įrodymų, liudijančių apie pamatų buvimo faktą, abejonės dėl pamatų egzistavimo taip ir liko nepašalintos.

277.4.

28Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, spręsdamas klausimą, kad ginčo priestatas buvo laikinas statinys ir neturėjo pamatų, rėmėsi Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. nutartyje padaryta išvada apie ginčo priestato pobūdį, nors pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. nutarties argumentas dėl ginčo priestato laikino pobūdžio ir pamatų nebuvimo yra prejudicinis faktas. Vertinant skundžiamoje nutartyje teismo atliktą ginčo priestato pobūdžio vertinimą, konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismo išvada apie ginčo priestato identifikavimą kaip laikino statinio neturi prejudicinės galios šioje byloje, kadangi apeliacinės instancijos teismo nutartis buvo priimta civilinėje byloje tarp tų pačių šalių, tačiau minėtoje byloje ginčo priestato pamatų buvimo faktas nebuvo įrodinėjimo dalykas, todėl pirmosios instancijos teismas pamatų buvimo faktą turėjo nustatinėti visapusiškai ir objektyviai įvertinus byloje esančius įrodymus.

297.5.

30Pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamoji dalis, kuria teismas pasisakė dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo, yra visiškai nemotyvuota. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą nugriauti ginčo priestatą, visiškai nevertino byloje pareiškėjos nurodytų aplinkybių, t. y. ginčo priestatas buvo pastatytas pareiškėjai pagal teisės aktų reikalavimus parengus projektinę medžiagą, kuriai buvo atlikta Nekilnojamojo kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų projekto ar tvarkomųjų paveldosaugos darbų projekto paveldosaugos (specialioji) ekspertizė. Taip pat ginčo pastato ir jo priestato rekonstravimo techninis projektas buvo parengtas pagal privalomus reglamentus, paveldosaugos reikalavimus, vadovautasi 2011 m. atliktais architektūriniais-konstruktyviniais tyrimais, istorine medžiaga, projektiniais pasiūlymais, kurie suderinti su Kultūros paveldo departamentu prie Kultūros ministerijos. Parengto projekto pagrindu pareiškėjai Šilutės rajono savivaldybės administracija 2016 m. gegužės 11 d. išdavė statybą leidžiantį dokumentą Nr. LNS-37-160511-00012.

317.6.

32Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, kad statybą leidžiantis dokumentas buvo išduotas nepagrįstai, ir taikydamas teisinius padarinius, turėjo nustatyti dėl neteisėto statybos leidimo išdavimo kaltus asmenis, kurių neteisėti veiksmai lėmė ir statybos neteisėtumą bei sudarė pagrindą nugriauti ginčo priestatą.

337.7.

34Pirmosios instancijos teismas ne tik nevertino neteisėtos statybos padarinių šalinimo nustatytos priemonės proporcingumo, kaip ultima ratio priemonės, pareiškėjos teisėms, taip pat, aplinkybės, kad statybą leidžiantis dokumentas pareiškėjai buvo išduotas esant teisėtam pagrindui, kuris tik priėmus skundžiamą teismo sprendimą, buvo panaikintas, bet apskritai, neatskleidė bylos esmės.

358.

36Atsiliepime į apeliacinį skundą suinteresuoti asmenys (ieškovai pagal ieškinį) J. J., A. J. prašo palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodyti šie motyvai:

378.1.

38Apeliacinio skundo argumentai nepagrindžia pareiškėjos teiginių apie tai, kad tvarto priestatas turėjo pamatus. Be to, apeliaciniame skunde pateikiamas tendencingas ir bylos nagrinėjimo metu nustatytų faktų neatitinkantis įrodymų vertinimas, o tam tikri apeliacinio skundo teiginiai yra visiškai niekuo nepagrįsti ir deklaratyvūs.

398.2.

40Pareiškėja nepagrįstai teigia, kad faktą apie ginčo priestato (ir atitinkamai jo pamatų, kaip kad nurodo pareiškėja) egzistavimą patvirtina pareiškėjos užsakymu parengta istorikės J. V. 2010 m. istorinė pažyma ir prie jos pridėta 1956 m. schema. Joks byloje esantis rašytinis įrodymas nepagrindžia priestato pamatų egzistavimo fakto.

418.3.

42Pareiškėja taip pat netinkamai interpretuoja liudytojos J. N. parodymus. Liudytoja gali būti suinteresuota bylos baigtimi, nes būtent J. N. pareiškėjos užsakymu parengė tvarto bei priestato rekonstrukcijos projektą, kurio pagrindu išduotas statybos leidimas buvo ginčo dalyku šioje byloje. J. N. nurodyta aplinkybė apie skirtingą nei kitų sienų tvarto šiaurinės sienos mūrijimo būdą, kuris, pareiškėjos teigimu, neva liudija, jog prie šios sienos šliejosi „kitas nuolatinio pobūdžio statinys – priestatas“, neleidžia padaryti išvados apie priestato pamatų egzistavimą. Apeliaciniame skunde taip pat daroma nuoroda į liudytojo J. G. parodymus, tačiau šie parodymai taip pat nepatvirtina priestato pamatų išlikimo fakto. S. B. parodymais šioje byloje jokiu būdu negalima vadovautis tiek dėl šio liudytojo suinteresuotumo bylos baigtimi bei nesąžiningumo, taip pat dėl šių parodymų prieštaringumo.

438.4.

44Niekada (suinteresuoti asmenys (ieškovai) nekeitė savo pozicijos ir nepripažino, kad priestatas turėjo pamatus, tiesiog šie pamatai nėra išlikę.

458.5.

46Pareiškėja apeliaciniame skunde ignoruoja ir tą faktą, jog būtent jai nagrinėjamoje byloje teko pareiga įrodyti, jog priestatas turėjo pamatus, ir šie pamatai buvo išlikę, nes privalo įrodyti tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia. Pareiškėja šios įrodinėjimo pareigos byloje neįvykdė, o savo poziciją grindė tik prielaidomis.

478.6.

48Vertinant nagrinėjamos bylos specifiką (byloje, inter alia, buvo nustatomas juridinis faktas), svarbu įvertinti ir tai, dėl kokios priežasties asmeniui apskritai prireikė konkretų juridinį faktą nustatyti teismo pagalba. Šiuo atveju pareiškėja turėjo visas galimybes gauti juridinį faktą patvirtinančius dokumentus (jei toks juridinis faktas egzistuotų) – užsakyti ir atlikti archeologinius tyrimus, kuriais būtų patikimai nustatyta, yra pamatai ar ne, ar jie yra išlikę. Bet pareiškėja to sąmoningai nepadarė, nes jokiais tyrimais negalėjo būti nustatyta tai, ko nebuvo.

498.7.

50Pareiškėja netinkamai interpretuoja aplinkybes, susijusias su ekspertizės skyrimu nagrinėjamoje byloje. Pareiškėja jau paskirtos ekspertizės byloje atsisakė ne dėl to, kad neturi finansinių galimybių sumokėti už ekspertizės atlikimą, tačiau dėl tos priežasties, jog ekspertizę atlikti buvo pavesta ne pareiškėjos pasiūlytam ekspertui, be to, ekspertui buvo užduoti ne tik pareiškėjos pasiūlyti klausimai, bet ir ieškovų pasiūlyti klausimai, atsakant į kuriuos būtų fiziškai ištirti priestato pamatai, ir akivaizdžiai paaiškėtų, jog jie yra naujai įrengti. Pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai apie tai, kad neva teismo paskirtas ekspertas T. M. neturėjo reikiamos kvalifikacijos ekspertizės atlikimui, yra visiškai nemotyvuoti.

518.8.

52Teismas pagrįstai laikė prejudiciniu faktu aplinkybę, jog ginčo priestatas buvo medinis ir vieno aukšto lygmens statinys.

538.9.

54Teismo sprendimo dalis dėl statybos leidimo panaikinimo ir savavališkos statybos padarinių šalinimo yra visiškai pagrįsta. Pareiškėja neformuluoja reikalavimo atmesti ieškovų ieškinį dėl statybos leidimo panaikinimo ir savavališkos statybos padarinių šalinimo, taigi ši teismo sprendimo dalis netgi nėra ginčijama. Be to, jeigu nebūtų nustatyti pagrindai tenkinti pareiškėjos pareiškimo dėl juridinio fakto nustatymo, tuomet netgi sutikus su apeliacinio skundo argumentais dėl savavališko padarinių šalinimo būdo, tai vis tiek nesudarytų pagrindo naikinti visą teismo sprendimą, o tik jo dalį dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo. Tuo tarpu sprendimo dalys dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimo panaikinimo, pareiškimo dėl juridinio fakto nustatymo atmetimo ir Statybos leidimo panaikinimo turėtų būti paliktos nepakeistos.

559.

56Atsiliepime į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo Šilutės rajono savivaldybės administracija prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą. Atsiliepime nurodyti šie motyvai:

579.1.

58Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai panaikino statybos leidimą, kuris išduotas pagal parengtą ir galiojantį statinio projektą, suderintas su visomis kompetentingomis institucijomis. Projekte nurodyta, kad projekto sprendiniai atitinka įstatymų, kiti teisės aktų, projekto rengimo dokumentų, normatyvinių statybos techninių, normatyvinių statinių saugos ir paskirties dokumentų reikalavimus, nepažeidžia valstybės, neįgaliųjų integracijos, visuomenės ir trečiųjų asmenų interesų pagal teisės aktų reikalavimus. Statybą leidžiantis dokumentas išduotas atsižvelgiant į Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2659-733/2015 nustatytą juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. B. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), esančiame ( - ), yra išlikę priestato prie pastato – tvarto, unikalus Nr. ( - ), pamatai, unikalus Nr. ( - ). Šis teismo nustatytas juridinis faktas suponavo pagrįstą išvadą, jog ginčo statinys buvo statomas ant esamų pamatų.

59Teisėjų kolegija

konstatuoja:

60Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

61IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

6210.

63Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

6411.

65Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

66Ginčo apeliacinės instancijos teisme esmė

6712.

68Byloje nustatyta, kad 2015 m. gruodžio 22 d. buvo priimtas sprendimas, kuriuo buvo patenkintas pareiškėjos L. B. pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir siekiant registruoti daiktines teises buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad L. B. nuosavybės teise priklausančiame 0,0500 ha žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), esančiame ( - ), yra išlikę priestato prie pastato – tvarto, unikalus Nr. ( - ), pamatai, unikalus Nr. ( - ). Šioje byloje procesas buvo atnaujintas ir skundžiamu teismo sprendimu L. B. pareiškimas buvo atmestas.

6913.

70Ieškovai J. J. ir A. J. atsakovams L. B. ir Šilutės rajono savivaldybės administracijai pareiškė ieškinį dėl statybų leidimo panaikinimo ir neteisėtos statybos padarinių pašalinimo. Ieškovai nurodo, kad yra žemės sklypo ir namo, esančių adresu ( - ), bendraturčiai. Gretimame žemės sklype, adresu ( - ), priklausančiame atsakovei, vyksta statybos darbai, yra nugriautas ir iš naujo pastatytas pastatas – tvartas (unikalus Nr. ( - )), o prie jo yra statomas medinių konstrukcijų priestatas, kuris statomas arčiau nei 3 m atstumu iki ieškovams priklausančio žemės sklypo ribos. Šis ieškovų reikalavimas skundžiamu teismo sprendimu buvo patenkintas.

7114.

7212 ir 13 p. nurodytos bylos buvo sujungtos ir išnagrinėtos skundžiamu teismo sprendimu.

7315.

74Be to, šios bylos šalių yra išnagrinėta kita civilinė byla, kurioje L. B. kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti jai teisę be J. J. sutikimo atlikti pastato – tvarto, esančio adresu ( - ), unikalus Nr. ( - )) rekonstravimo į vieno buto gyvenamąjį namą pagal techninį projektą, nesant gretimo sklypo savininkų sutikimo. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014 m. kovo 3 d. sprendimu (civilinėje byloje Nr. 2-1340-792/2014) tokį ieškinį atmetė, Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-995-479/2014 ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. birželio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-377-611/2015 apylinkės teismo sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad nors ieškovė (L. B.) nurodo, kad prie pastato esantis medinis priestatas jau buvo, teismai nustatė, kad tai laikinas statinys, be to, gerokai mažesnių matmenų, vieno aukšto. Įgyvendinant kasatorės techninį projektą arčiau kaip 3 m iki sklypo ribos būtų pastatyta nauja dalis statinio (1/4 šiuo metu stovinčio statinio dydžio), be to, šis priestatas neturėtų istorinės bei kultūrinės reikšmės. Taigi kasatorės pagal parengtą rekonstrukcijos projektą planuojami pastato pakeitimai (statomas naujas priestatas) akivaizdžiai ir iš esmės pažeistų imperatyviuosius reikalavimus – atstumus iki sklypo ribų, todėl jam būtinas gretimo žemės sklypo savininko (atsakovės) sutikimas.

7516.

76Apeliacinės instancijos teisme, neišeinant iš apeliacinio skundo ribų, pasisakytina dėl pamatų egzistavimo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir ekspertizės skyrimo, dėl prejudicinę reikšmę turinčio fakto bei teismo sprendimo dalių dėl statybos leidimo teisėtumo bei dėl statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo motyvavimo ir pagrįstumo.

77Dėl pamatų egzistavimo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir ekspertizės skyrimo

7817.

79Byloje nustatyta, kad L. B. valdo 0,0500 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. ( - ), adresas ( - ), ir jame esantį pastatą-tvartą, unikalus Nr. ( - ), kurio bendras plotas 59,87 kv. m. L. B. priklausantis 0,0500 ha ploto žemės sklypas patenka į nekilnojamųjų kultūros vertybių teritoriją bei yra įtrauktas į Nacionalinio ir regioninio parko teritoriją, o pastatas-tvartas yra įtrauktas į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Ginčo priestato pamatų buvimo vieta yra L. B. nurodytame žemės sklype (unikalus Nr. ( - )), esančiame ( - ), prie ūkinio pastatotvarto (unikalus Nr. ( - )), šiaurinės dalies. L. B. žemės sklypas ribojasi su suinteresuotų asmenų žemės sklypu, esančiu adresu ( - ) šiaurinėje ir rytinėje dalyje, o ūkinis pastatas tęsiasi išilgai rytinės pareiškėjos sklypo ribos. Neišlikęs priestatas yra pavaizduotas nuotraukoje (t. 2, b. l. 406 ) ir byloje įrodyta, kad tai buvo 1930 metų statybos medinė daržinė, stovėjusi prie pastato-tvarto ir ji buvo vieno aukšto lygmens statinys.

8018.

81Teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Asmens kreipimasis į teismą su prašymu nustatyti tam tikrą faktą lemia, kad pareiškėjas žino (arba bent turi žinoti), kokia materialioji teisė šiam faktui suteikia juridinę reikšmę ir kokių jo asmeninių ar turtinių teisių gali dėl to fakto atsirasti.

8219.

83Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktai, išvardyti CPK 444 straipsnyje, juridiniai ne bet kada ir ne kiekvieno asmens atžvilgiu, o tik tam tikroje įstatymų apibrėžtoje situacijoje, kai, juos nustačius, pareiškėjas įgis tam tikrą subjektinę teisę. Taigi svarbu išsiaiškinti, ar pareiškėjo prašomas nustatyti faktas sukels jo nurodytus teisinius pagrindus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus 2001 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2001; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus 2007 m. spalio 5 d. nutartis 3K-3-373/2007).

8420.

85Byloje L. B. siekiamo statinio rekonstrukcijos specialieji architektūros reikalavimai, statinio projektavimo techninė užduotis bei projektavimo dokumentai įrodo, kad ji rekonstruodama tvartą siekia šį statinį praplėsti, t. y. prie statinio pastatyti 4 m ilgio, 6,36 m pločio priestatą, taip 1/4 dalimi padidinti pastato tūrį. Įgyvendinus šį techninį projektą arčiau kaip 3 m iki gretimo sklypo ribos būtų pastatyta nauja statinio dalis (t. 2, b. l. 174, 187).

8621.

87L. B. siekiamas perstatyti tvartas ir jos šioje byloje įrodinėjamas buvęs priestatas su įrodinėjamais pamatais yra rekonstrukcijos dokumentuose nurodomas kaip vientisas statinys. Iš projekto darytina išvada, kad pareiškėja rekonstruoja tvartą su šalia galbūt buvusiais pamatais į gyvenamąjį namą. Atlikus tokią pastato rekonstrukciją iš esmės pasikeistų rekonstruojamo pastato matmenys. Šių matmenų pasikeitimas lemtų atstumų tarp gretimo žemės sklypo savininko ribų pakeitimą, tai laikytina, kad rekonstravimas pagal šiuo metu parengtą L. B. projektą pažeistų imperatyviąsias nuostatas ir J. J. bei A. J. teises bei interesus.

8822.

89Paminėta šios nutarties 15 p. išnagrinėta civilinė byla, šios nutarties 20–21 p. nurodyti įrodymais ???darytina išvada, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas yra siejamas su galimybe prašomo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą pareiškėjai be gretimo sklypo savininkų sutikimo statyti statinį arčiau kaip 3 m iki gretimo sklypo ribos.

9023.

91Tokiu atveju prašomas nustatyti juridinį faktą teismas negali ginti statytojo teisės, kurią šis siekia įgyvendinti pažeisdamas įstatymus ir kitų asmenų teisėtus interesus (CK 1.137 straipsnio 3, 5 dalys).

9224.

93.Prašomas nustatyti faktas siejamas su turtinių teisių, nustatytų Saugomų teritorijų įstatyme, atsiradimu, nes L. B. žemės sklypo kadastro duomenys įrodo, kad jos sklypas, kuriame yra rekonstruotas pastatas-tvartas, yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje ir apsaugos zonoje, nacionaliniame ir regioniniame parke bei paviršinio vandens telkinių apsaugos zonoje, todėl nustatant juridinę reikšmę turintį faktą taikytinas Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punktas. Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punkte įtvirtinta bendro pobūdžio taisyklė, kad gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudžiama statyti su draustinio steigimo tikslais nesusijusius statinius, tačiau ta pati įstatymo nuostata minėtam statybų draustiniuose draudimui turi ir tam tikrų statybos esamose ir buvusiose sodybose išlygų.

9425.

95Juridinę reikšmę turinčiam (sodybos buvimo) faktui nustatyti pirmiausia reikia konstatuoti, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribose buvo sodyba. Ši aplinkybė – sodybos buvimo žemės sklype faktas, yra esminė ir suteikianti statybos teisę (nustačius juridinę reikšmę turintį faktą). Tokią praktiką (statybos galimybę siejant su sodybos fakto nustatymu) formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-656/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-268/2009). Sodybos buvimo faktas visų pirma siejamas su gyvenamojo namo sklype buvimu.

9626.

97Kasacinio teismo praktikoje laikomasi Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punkto nuostatų aiškinimo, pagal kurį: tuo atveju, kai nustatoma, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kuris yra saugomojoje teritorijoje, nėra buvę gyvenamojo namo – pagrindinio sodybos objekto, ir pareiškėjai dėl susidėjusios žemėnaudos teko ta žemės sklypo dalis, kurioje buvo gyvenamojo namo priklausiniai (antraeiliai daiktai), dalis sodybos pastatų ir (ar) sodybos liekanų ir pan., tai juridinę reikšmę turintis faktas dėl sodybos buvimo negali būti nustatomas, nes pagal paminėtą teisinį reglamentavimą privalu užtikrinti, kad be pakankamo pagrindo nebūtų didinamas draustinio teritorijos užstatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2008).

9827.

99Šioje byloje prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas dėl buvusioje sodyboje tvarto neišlikusio medinio priestato pamatų buvimo (bendras sodybos (karčemos) vaizdas yra pateiktas nuotraukoje t. 4, b. l.159 ). Šiuo faktu siekiama pareiškėjos sklype leidžiamos statybos pagal Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio reikalavimus, tačiau šioje byloje pareiškėjos įrodinėjamas juridinę reikšmę turintis faktas negali sukelti teisinių pasekmių.

10028.

101Kasacinis teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką bylose dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ne kartą pažymėjo, kad nustatytini ne bet kokie faktai, o tik tokie, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2004; 2008 m. gegužės 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2008, ir kt.). Dėl to, nagrinėjant klausimą dėl prašymo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, būtina įvertinti, ar prašomas nustatyti faktas, atsižvelgiant į atitinkamus santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, gali būti pagrindas atsirasti pareiškėjo siekiamoms įgyti teisėms jau prašymo priėmimo stadijoje. Šioje byloje 2015 m. gruodžio 22 d teismo sprendimu nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas analizuojamas per proceso atnaujinimo institutą, todėl apeliacinės instancijos teisme pasisakytina dėl to, ar prašomas nustatyti juridinis faktas yra įrodytas.

10229.

103L. B. juridinę reikšmę turintį faktą įrodinėja jos užsakymu parengta Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistės (istorikės) J. V. 2010 m. istorinė pažyma ir prie jos pridėta 1956 m. schema, kartografinė bei kita medžiaga, kurioje nurodyta, jog to laikotarpio gyvenamųjų pastatų pamatai buvo dedami iš lauko akmenų, kurie ilgiausius potvynius atlaikydavo 50 metų (2 psl.). Su aprašomu sklypu siejama sodyba XX a. 6 deš. mokslinės ekspedicijos schemoje pažymėta Nr. 23 (12 priedas). 1936 m. žemėlapis (15 priedas) ir 1956 m. schema (11 priedas) rodo, kad sodyboje stovėjo 2 pastatai, vienas jų – sodybos kiemo vakariniame pakraštyje, šonu į Minijos upę, beveik lygiagrečiai gyvenamajam namui XIX a. pab. – XX a. pr. pagal Rytprūsių mūrinės architektūros tradicijas (raudonų plytų mūras, segmentinės arkos f. angos, angų plytiniai apvadai, karnizai) pastatytas ūkinis pastatas, kurio dvišlaitis stogas iki 1956 m. buvo dengtas nendrėmis (G. Z., L 58). Jis naudotas tvartui ir daržinei. 1956 m. schemoje ūkinis pastatas pažymėtas Nr. 73 (11 priedas) (6 psl.) (t. I, e. b. 1. 43–56 ir t. IV, b. 1. 53–88). Šie ieškovės nurodomi įrodymai paneigti istoriniu žemėlapiu, iš kurio matyti, kad 1983 metų žemėlapyje ginčo pamatai nėra užfiksuoti (t. 4, b. l. 44). Taip pat byloje yra nuotrauka, iš kurios matyti, kad buvo įrengta medinių lentų patalpa prie tvarto, tačiau iš nuotraukos negalima padaryti išvados, kad patalpa stovi ant pamatų (t. 2, b. l. 406). Kitos byloje esančios fotofiksacijos nepagrindžia pareiškėjos teiginių, kad šalia tvarto buvusios patalpos turėjo pamatus (t. 2, b. l 109, 180, 352, 430–436 e. b. l., t. 4, b. l. 33–35 ).

10430.

105Apeliantės 27 p. apeliaciniame skunde nurodyta pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje padaryta klaida dėl nuotraukų (t. 4, b. l. 43) nesudaro pagrindo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, nes byloje yra kitos nuotraukos, nurodytos šios nutarties 29 p. dėl pareiškėjos įrodinėjamo juridinę reikšmę turinčio fakto. Šioje byloje pareiškėjos įrodinėjamų pamatų nuotrauka t. 4, b. l. 33–35) neįrodo gyvenamojo ar kito sodybos pagrindinio namo statinio liekanų, nes pavieniai akmenys nelaikytini statiniu, suteikiančiu teisę rekonstruoti neišlikusį pastatą saugomojoje teritorijoje pagal šioje nutartyje paminėtą teisinį reglamentavimą.

10631.

107Ieškovė nurodo, jog 1956 m. sudarytoje schemoje pavaizduotas priestato dydis ir jo sienų linijų storis liudija jo lygiavertį statusą tiek su kitais, to meto sodybose stovėjusiais statiniais, tiek su ūkiniu pastatu – tvartu (statinių Nr. 27 ir Nr. 30 priestatų linijų ženklinimas išsiskiria). Tačiau paminėta schema neįrodo galimų pamatų buvimo. L. B. nuosavybės teise įsigyto pastato-tvarto, kurio statybos metai nurodyti 1930 m., kadastro duomenų byloje joks priestatas nėra užfiksuotas (t. 2, b. l. 426–428 ). Taip pat jos apeliaciniame skunde nurodomais liudytojų parodymais keisti skundžiamo teismo sprendimo dalies nėra teisinio pagrindo, nes šioje byloje nesuinteresuoto bylos baigtimi liudytojo J. G. parodymai nėra pakankami įrodinėjamai aplinkybei nustatyti. Liudytoja J. N. ruošė pareiškėjos statinio rekonstrukcijos projektą, o liudytojas S. B. yra pareiškėjos tėvas, todėl jų parodymais vadovautis dėl šių liudytojų suinteresuotumo bylos baigtimi nėra teisinio pagrindo.

10832.

109Pirmosios innstancijos teismas nagrinėdamas šią bylą iš naujo įvykdė visus 2019 m. sausio 25 d. Klaipėdos apygardos nutartyje nurodytus reikalavimus šioje byloje –paskyrė ekspertizę (t. 4, b. l. 10–12), kurios pareiškėja neapmokėjo, sujungė bylas, t. y. pagal CPK 179 str. reikalavimus siūlė šalims pateikti įrodymus, todėl apeliacinio skundo 28–29 p. motyvais naikinti skundžiamo teismo sprendimo nėra teisinio pagrindo. Pakartotinai skirti ekspertizės apeliacinės instancijos teisme pareiškėja neprašo, kitų ekspertų nenurodo, todėl šiuo motyvu naikinti sprendimo dalies nėra teisinio pagrindo. Dėl paminėto teisinio reglamentavimo ekspertizės akto išvados dėl išnykusio medinio priestato pamatų šioje byloje negali sukelti pareiškėjos nurodymų teisinių pasekmių. Byloje nėra įrodymų, kad yra išlikę sodybos liekanos, pareiškėjos įrodinėjami pamatiniai akmenys parodyti kadastrinių matavimų byloje (t. 2, b. l. 426–428 ) bei kituose byloje esančiuose bei aptartuose dokumentuose.

110Dėl prejudicinę reikšmę turinčio fakto bei teismo sprendimo dalies dėl statybos leidimo teisėtumo motyvavimo ir pagrįstumo.

11133.

112Šioje byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. birželio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-377-611/2015 konstatavo, kad nors pagal L. B. parengtą rekonstrukcijos projektą planuojami pastato pakeitimai (statomas naujas priestatas) akivaizdžiai ir iš esmės pažeistų imperatyviuosius reikalavimus – atstumus iki sklypo ribų, todėl jam būtinas gretimo žemės sklypo savininko sutikimas. Paminėtoje byloje ir šioje byloje ginčo statybos leidimas buvo išduotas pagal tą patį L. B. parengtą 2013 m. statinio projektą – ūkinės paskirties pastato-tvarto, unikalus kodas Kultūros vertybių registre ( - ), rekonstrukcijos projektą.

11334.

114Byloje ginčas kilo dėl Šilutės rajono savivaldybės administracijos 2016 m. gegužės 11 d. išduoto statybos leidimo Nr. LNS-37-160511-00012 L. B. pagal UAB ,,Archidomus“ parengtą 2013 m. statinio projektą – ūkinės paskirties pastato-tvarto, unikalus kodas Kultūros vertybių registre 35989, rekonstravimo į vieno buto gyvenamąjį namą ( - ).

11535.

116Todėl šios nutarties 15, 33 punktuose nurodyta Lietuvos Aukščiausiame Teisme išnagrinėta byla paneigia L. B. įrodinėjamą aplinkybę, kad pastatas galėjo būti statomas nesilaikant Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 8-ojo priedo 1.1 punkto reikalavimų, nes jis suprojektuotas ir statomas ant senų pamatų, o senasis pastatas neišlaikė 3 metrų atstumo. Ginčo statybos leidimu yra leista rekonstruoti ūkinės paskirties pastatą-tvartą, unikalus kodas Kultūros vertybių registre ( - ), todėl rekonstruojant šį statinį nėra reikšminga, kokiu atstumu nuo J. ir A. J. sklypo stovėjo anksčiau buvęs medinis priestatas, dėl kurio pamatų buvimo buvo iškelta ši byla.. Nugriauto medinio priestato buvimas vienokiu ar kitokiu atstumu nuo J. ir A. J. žemės sklypo ribos nesudaro jokio pagrindo nesilaikyti Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 8-ojo priedo 1.1 punkto reikalavimų. Šią aplinkybę konstatavo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. birželio 12 d. nutartyje, todėl šiai bylos daliai dėl statybos leidimo išdavimo teisėtumo ši nutartis turi prejudicinę reikšmę turinčią aplinkybę.

11736.

118Aiškindamas CPK normas dėl prejudicinių faktų taikymo, kasacinis teismas laikosi šių pagrindinių nuostatų: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2010; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012; kt.). Taigi prejudicinių faktų taisyklės taikymui reikšminga ne tik tai, kad sprendimas įsiteisėjęs, priimtas byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, bet ir tai, jog pirmesnėje byloje nustatyti faktai buvo tos bylos įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis.

11937.

120Apeliantė nepagrįstai nurodo, jog L. B. yra nereikalingas gretimo skypo savininkų sutikimas pagal STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 33.2 p. (šiuo metu galiojančio STR 1.05.01:2017 7 priedo 8 p.), kuris numatė, kad statinio rekonstravimo atveju, besiribojančių žemės sklypų savininkų rašytiniai sutikimai (susitarimai) neprivalomi, jei nemažinamas esamas atstumas nuo rekonstruojamo statinio esamų konstrukcijų iki besiribojančių žemės sklypų ribų. Byloje nustatyta, kad pagal L. B. paruoštą rekonstrukcijos projektą arčiau kaip 3 m iki sklypo ribos būtų pastatyta nauja dalis statinio (1/4 šiuo metu stovinčio statinio dydžio). 2013-01-16 projektavimo užduotis (t. 2, b. l. 197–192) įrodo, kad užsakoma suprojektuoti apie 170 kv. m pastatą, nors buvęs tvarto kaip pastato, įregistruoto kultūros vertybės registre, plotas – 56,87 kv. m.

12138.

122Statybos veikla paprastai vykdoma pagal statybą leidžiančius dokumentus, taip pat realizuojant teritorijų planavimo dokumentus. Prieš išduodant statybos leidimus, statybos projektavimo ir vėlesnėse stadijose turi teisę dalyvauti visi asmenys, kurių teises gali paliesti vykdoma statyba (Statybos įstatymo 23 straipsnio 6 dalies 3 punktas). Statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad statinys turi būti statomas ir pastatytas, o statybos sklypas tvarkomas taip, kad statybos metu ir naudojant pastatytą statinį trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos, kurias jie turėjo iki statybos pradžios, galėtų būti pakeistos tik pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas. Tai reiškia, kad statybos procedūros turi būti organizuojamos taip, kad nebūtų pažeisti trečiųjų asmenų interesai. Dėl to statybos procedūrų metu atliekami veiksmai, tarp jų statybą leidžiančių dokumentų išdavimas ir realizavimas, neturi pažeisti kitų trečiųjų asmenų kaip savininkų teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473-695/2017, 26, 27 punktai). Šioje byloje įrodyta, kad ginčo statybos leidimas pažeidė J. ir A. J. teises.

123Dėl statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo

12439.

125Statybos įstatymo 33 straipsnis reglamentuoja statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimą. Pagal šio straipsnio antrąją dalį, jeigu teismas savo sprendimu panaikina statybą leidžiančio dokumento galiojimą, jis savo sprendimu: 1) įpareigoja statytoją (užsakovą), jeigu jo nėra, – statinio ar jo dalies savininką, valdytoją, naudotoją, žemės sklypo ar jo dalies, kurioje pastatytas ar statomas statinys (jo dalis), savininką, valdytoją ar naudotoją per nustatytą terminą teismo pripažintų kaltais asmenų lėšomis nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę; 2) įpareigoja statytoją (užsakovą) ar kitą šios dalies 1 punkte nurodytą asmenį per nustatytą terminą teismo pripažintų kaltais asmenų lėšomis išardyti perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis ar atstatyti (atkurti) kultūros paveldo statinį (jo dalį) arba statinį (jo dalį), kurį (kurią) nugriovus (išardžius) buvo pažeistas viešasis interesas; 3) leidžia šios dalies 1 punkte nurodytam asmeniui per nustatytą terminą pagal reikiamai pertvarkytus statinio projektinius dokumentus gavus naują statybą leidžiantį dokumentą perstatyti ar pertvarkyti statinį ar jo dalį, jeigu toks statinio perstatymas ar pertvarkymas yra galimas pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams; šių veiksmų per nustatytą terminą neatlikus, – vykdyti šios dalies 1 ar 2 punkte nurodytus reikalavimus; 4) įpareigoja kompetentingas institucijas per nustatytą terminą pagal statytojo (užsakovo) ar kito šios dalies 1 punkte nurodyto asmens tinkamai pertvarkytus statinio projektinius dokumentus (jeigu tai būtina), jeigu statinio statyba nepažeidžia galiojančių detaliųjų planų ar žemės valdos projektų (jeigu jie privalomi), taip pat bendrųjų planų ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendinių ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams, išduoti naują statybą leidžiantį dokumentą tuo atveju, kai statybą leidžiantis dokumentas buvo išduotas neteisėtai dėl kompetentingų institucijų neteisėtai atliktų procedūrų.

12640.

127Pirmosios instancijos teismas įpareigojo L. B. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti pastato, statomo žemės sklype ( - ), dalį, kuria buvo padidinti statinio matmenys labiau nei yra užfiksuota statinių (unikalus Nr. ( - ) ir Nr. ( - )) kadastro ir registro bylose, ir kuri yra arčiau nei trys metrai iki ieškovų žemės sklypo ribos.

12841.

129Statybos įstatymo 33 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad priimdamas vieną iš šio straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimų, teismas savo sprendime nurodo, kad, jeigu per nustatytą terminą teismo reikalavimas neįvykdomas, statinys ar jo dalis, pastatytas (pastatyta) pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą, nugriaunamas (nugriaunama), išardomas (išardoma) ar atstatomas (atstatoma), atkuriamas (atkuriama) statytojo (užsakovo) ar kito šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyto asmens lėšomis.

13042.

131Pirmosios instancijos teismas šioje byloje nesiaiškino faktinių aplinkybių, reikšmingų klausimui dėl statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo išspręsti.

13243.

133Pirmosios instancijos teismas, iš naujo nagrinėsiantis ieškinio reikalavimą dėl statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo, pirmiausia privalo išsiaiškinti, ar neteisėta statyba gali būti įteisinta ir jos padariniai gali būti pašalinti kitomis, t. y. mažiau statytojos teises varžančiomis, priemonėmis.

13444.

135Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padariniai taikant kraštutinę priemonę šalinami kaltų asmenų lėšomis. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nustatęs pagrindą taikyti Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–2 punktuose įtvirtintas statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo priemones, turėtų išsiaiškinti ir atitinkamai argumentuoti, kas yra atsakingas (atsakingi) už statybą leidžiančio dokumento išdavimą pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir todėl privalo dengti išlaidas už statybos padarinių šalinimą (pvz., minėta nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018, 86 punktas). Tuo atveju, jeigu būtų nustatyti kelių asmenų (statytojos, valstybės institucijų ir pan.) neteisėti veiksmai, teismas turėtų analizuoti asmenų atsakomybės laipsnį ir spręsti dėl proporcingos statybos padarinių šalinimo naštos paskirstymo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-250-915/2018, 34 punktas; 2018 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-299-403/2018, 45 punktas).

13645.

137Sprendžiant klausimą dėl kaltų asmenų Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto taikymo prasme nustatymo, būtina vadovautis ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencija, kurioje laikomasi principo, kad valstybė už savo institucijų ir pareigūnų veiksmus negali perkelti atsakomybės privatiems asmenims. Šie asmenys neprivalo užtikrinti, kad valdžios institucijos tvirtai laikytųsi visuomenei neprieinamų vidinių taisyklių ir procedūrų, pirmiausia skirtų atsakingumui ir veiksmingumui valdžios institucijos viduje užtikrinti. Valstybei, kurios valdžios institucijos nesilaikė savo vidinių taisyklių ir procedūrų, neturėtų būti leista gauti naudos dėl netinkamo savo institucijų elgesio ir išvengti pareigų vykdymo. Kitaip tariant, bet kokios valdžios institucijų klaidos padarymo riziką turi prisiimti valstybė ir klaidos neturi būti taisomos susijusio asmens sąskaita, ypač kai nėra kito konfliktuojančio privataus intereso (žr., pvz., 2009 m. birželio 11 d. sprendimą Trgo prieš Kroatiją; 2010 m. gegužės 20 d. sprendimą byloje Lelas prieš Kroatiją).

13846.

139Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad privatus asmuo neturi būti laikomas kaltu dėl neteisėtų valstybės institucijų aktų priėmimo, nebent konkrečiu atveju būtų nustatyta, kad jis žinojo arba turėjo žinoti, jog valstybės institucija ar pareigūnas veikia neteisėtai, tokiu atveju privataus asmens kaltės įrodymu galėtų būti, pvz., aiškus teisės aktuose įtvirtintas reguliavimas, kuris asmeniui buvo (turėjo būti) žinomas, privataus asmens veiksmai ginčijamo valdžios institucijų akto priėmimo metu, neteisėti susitarimai su valdžios atstovais ir pan. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101-469/2015; 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-8-403/2019, 43 punktas).

14047.

141Teisėjų kolegija, apibendrindama pirmiau išdėstytą teismų praktiką, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, iš naujo nagrinėsiantis ieškinio reikalavimą dėl statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo, taip pat turi išsiaiškinti, kas Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto taikymo prasme yra atsakingas (atsakingi) už statybą leidžiančio dokumento išdavimą pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir todėl privalo dengti išlaidas už statybos padarinių šalinimą. Šiuo aspektu būtina įvertinti ir pačios statytojos veiksmus informuojant projektuotojus, J. N. projektavimo firmą ,,Rokas“, o vėliau UAB ,, Achidomus“ apie Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-995-479/2014 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-377-611/2015.

14248.

143Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-808, 49 punkte nustatyta, kad projektuotojas, parengęs projektą, jo keitimus, papildymus ir taisymus, jį pasirašęs, patvirtina, kad projektas atitinka įstatymų, kitų teisės aktų, projekto rengimo dokumentų, normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas, ir atsako už viso projekto kokybę, projekto keitimų, papildymų ir taisymų pasekmes. CK 6.703 str., reglamentuojantį projektuotojo atsakomybę dėl netinkamo techninių dokumentų parengimo, už bet kokius techninių dokumentų trūkumus, todėl šioje bylos dalyje būtina įvertinti projektuotojų veiksmus dėl 3 metrų ribos iki gretimo sklypo nesilaikymo.

14449.

145Šioje byloje įrodyta, kad Specialiuosius architektūros reikalavimus parengė V. B. (t. 2, b. l.175) Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio vedėja A. P. pritarė projektinių pasiūlymų derinimui (t. 2, b. l. 116, 359), J. N. projektavimo firma ,,Rokas“ ruošė L. B. jos pastato rekonstrukcijos projektą (t. 2, b. l. 168), o 2016 m. balandžio 18 d. UAB ,,Achidomus“ įsakymu V. M. paskirtas šio projekto vadovu (t. 2, b. l.88), todėl šioje byloje būtina išsiaiškinti šių asmenų poziciją dėl nugriauto medinio priestato, kuris nebuvo įtrauktas į kultūros vertybių sąrašą, t. y. teisės aktų reikalavimus dėl galimybės šio priestato sąskaita praplėsti rekonstruojamo tvarto ribas, kokių privalomų kompetentingų valstybės institucijų nurodymų dėl šio priestato neįvykdė statytoja, nustatyti, ar šie asmenys buvo informuoti apie Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-995-479/2014, ir spręsti dėl šių asmenų atsakomybės pagal šios nutarties 45–47 punktų reikalavimus juos įtraukiant į bylos nagrinėjimą. Atkreiptinas dėmesys, jog UAB ,,Achidomus“ yra apsidraudusi civilinę atsakomybę, todėl nustačius jos kaltę spręstinas šios įmonės draudiko įtraukimas į bylos nagrinėjimą (t. 2, b. l. 66).

146Dėl bylinėjimosi išlaidų

14750.

148Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priteisė J. J. ir A. J. iš L. B. 4547,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad byloje priėmęs sprendimą iš esmės teismas turi išspręsti ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Jeigu bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos ar kasaciniame teisme galutinis sprendimas nepriimtas, o panaikinęs procesinį bylą nagrinėjusio teismo sprendimą, teismas grąžina bylą nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų klausimas nesprendžiamas, nes toks apeliacinės instancijos ar kasacinio teismo procesinis sprendimas nelaikytinas palankesniu kuriai nors iš proceso šalių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 4 d. nutartis byloje 3K-3-199-916/2017). Tokios pačios taisyklės taikytinos ir panaikinus sprendimo dalį dėl J. J. ir A. J. ieškinio dalies. Pagal CPK 93 str. 2 d. bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos atsižvelgiant į patenkintų ar atmestų reikalavimų proporciją, kuri bus nustatyta nagrinėjant bylos dalį iš naujo, todėl sprendimo dalis dėl 4547,50 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo ieškovams naikintina ir perduotina nagrinėti iš naujo.

14951.

150Išnagrinėjus šią bylos dalį turės būti pasisakyta dėl visų šioje byloje bylinėjimosi išlaidų įskaitant ir šalių nurodytas apeliacinės instancijos teisme.

151Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

152Panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2019 m. spalio 15 d. sprendimo dalį, kuria L. B. buvo įpareigota per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti pastato, statomo žemės sklype ( - ), dalį, kuria buvo padidinti statinio matmenys labiau nei yra užfiksuota statinių (unikalus Nr. ( - ) ir Nr. ( - )) kadastro ir registro bylose ir kuri yra arčiau nei trys metrai iki ieškovų žemės sklypo ribos, ir šią bylos dalį perduoti nagrinėti iš naujo.

153Panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2019 m. spalio 15 d. sprendimo dalį, kuria J. J. ir A. J. iš L. B. priteisti 4547,50 Eur bylinėjimosi išlaidų ir šią bylos dalį perduoti nagrinėti iš naujo.

154Kitas Tauragės apylinkės teismo 2019 m. spalio 15 d. sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje rašytine apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės... 3. Teisėjų kolegija... 4. I . Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Civilinėje byloje 2015 m. gruodžio 22 d. buvo priimtas sprendimas, kuriuo... 7. 2.... 8. Šilutės rajono apylinkės teismui buvo pateiktas pareiškėjų J. J. ir A. J.... 9. 3.... 10. Pareiškėja L. B. prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad... 11. 4.... 12. Ieškovai J. J. ir A. J. atsakovams L. B. ir Šilutės rajono savivaldybės... 13. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė... 14. 5.... 15. Tauragės apylinkės teismas 2019 m. spalio 15 d. sprendimu suinteresuotų... 16. 6.... 17. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog prašymas dėl juridinę... 18. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai... 19. 7.... 20. Apeliaciniame skunde pareiškėja prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo... 21. 7.1.... 22. Pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė neįrodė fakto, kad ginčo... 23. 7.2.... 24. Pirmosios instancijos teismas klaidingai įvertino, jog IV bylos tome 43 b. 1.... 25. 7.3.... 26. Aplinkybė, jog pareiškėja atsisakė atlikti ekspertizę, savaime negali... 27. 7.4.... 28. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, spręsdamas... 29. 7.5.... 30. Pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamoji dalis, kuria teismas... 31. 7.6.... 32. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, kad statybą leidžiantis... 33. 7.7.... 34. Pirmosios instancijos teismas ne tik nevertino neteisėtos statybos padarinių... 35. 8.... 36. Atsiliepime į apeliacinį skundą suinteresuoti asmenys (ieškovai pagal... 37. 8.1.... 38. Apeliacinio skundo argumentai nepagrindžia pareiškėjos teiginių apie tai,... 39. 8.2.... 40. Pareiškėja nepagrįstai teigia, kad faktą apie ginčo priestato (ir... 41. 8.3.... 42. Pareiškėja taip pat netinkamai interpretuoja liudytojos J. N. parodymus.... 43. 8.4.... 44. Niekada (suinteresuoti asmenys (ieškovai) nekeitė savo pozicijos ir... 45. 8.5.... 46. Pareiškėja apeliaciniame skunde ignoruoja ir tą faktą, jog būtent jai... 47. 8.6.... 48. Vertinant nagrinėjamos bylos specifiką (byloje, inter alia, buvo nustatomas... 49. 8.7.... 50. Pareiškėja netinkamai interpretuoja aplinkybes, susijusias su ekspertizės... 51. 8.8.... 52. Teismas pagrįstai laikė prejudiciniu faktu aplinkybę, jog ginčo priestatas... 53. 8.9.... 54. Teismo sprendimo dalis dėl statybos leidimo panaikinimo ir savavališkos... 55. 9.... 56. Atsiliepime į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo Šilutės rajono... 57. 9.1.... 58. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas... 59. Teisėjų kolegija... 60. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 61. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai... 62. 10.... 63. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis... 64. 11.... 65. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai... 66. Ginčo apeliacinės instancijos teisme esmė... 67. 12.... 68. Byloje nustatyta, kad 2015 m. gruodžio 22 d. buvo priimtas sprendimas, kuriuo... 69. 13.... 70. Ieškovai J. J. ir A. J. atsakovams L. B. ir Šilutės rajono savivaldybės... 71. 14.... 72. 12 ir 13 p. nurodytos bylos buvo sujungtos ir išnagrinėtos skundžiamu teismo... 73. 15.... 74. Be to, šios bylos šalių yra išnagrinėta kita civilinė byla, kurioje L. B.... 75. 16.... 76. Apeliacinės instancijos teisme, neišeinant iš apeliacinio skundo ribų,... 77. Dėl pamatų egzistavimo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir... 78. 17.... 79. Byloje nustatyta, kad L. B. valdo 0,0500 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr.... 80. 18.... 81. Teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso... 82. 19.... 83. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktai, išvardyti CPK 444... 84. 20.... 85. Byloje L. B. siekiamo statinio rekonstrukcijos specialieji architektūros... 86. 21.... 87. L. B. siekiamas perstatyti tvartas ir jos šioje byloje įrodinėjamas buvęs... 88. 22.... 89. Paminėta šios nutarties 15 p. išnagrinėta civilinė byla, šios nutarties... 90. 23.... 91. Tokiu atveju prašomas nustatyti juridinį faktą teismas negali ginti... 92. 24.... 93. .Prašomas nustatyti faktas siejamas su turtinių teisių, nustatytų Saugomų... 94. 25.... 95. Juridinę reikšmę turinčiam (sodybos buvimo) faktui nustatyti pirmiausia... 96. 26.... 97. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi Saugomų teritorijų įstatymo 9... 98. 27.... 99. Šioje byloje prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas dėl... 100. 28.... 101. Kasacinis teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką bylose dėl juridinę... 102. 29.... 103. L. B. juridinę reikšmę turintį faktą įrodinėja jos užsakymu parengta... 104. 30.... 105. Apeliantės 27 p. apeliaciniame skunde nurodyta pirmosios instancijos teismo... 106. 31.... 107. Ieškovė nurodo, jog 1956 m. sudarytoje schemoje pavaizduotas priestato dydis... 108. 32.... 109. Pirmosios innstancijos teismas nagrinėdamas šią bylą iš naujo įvykdė... 110. Dėl prejudicinę reikšmę turinčio fakto bei teismo sprendimo dalies dėl... 111. 33.... 112. Šioje byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. birželio 12 d.... 113. 34.... 114. Byloje ginčas kilo dėl Šilutės rajono savivaldybės administracijos 2016 m.... 115. 35.... 116. Todėl šios nutarties 15, 33 punktuose nurodyta Lietuvos Aukščiausiame... 117. 36.... 118. Aiškindamas CPK normas dėl prejudicinių faktų taikymo, kasacinis teismas... 119. 37.... 120. Apeliantė nepagrįstai nurodo, jog L. B. yra nereikalingas gretimo skypo... 121. 38.... 122. Statybos veikla paprastai vykdoma pagal statybą leidžiančius dokumentus,... 123. Dėl statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą... 124. 39.... 125. Statybos įstatymo 33 straipsnis reglamentuoja statybos pagal neteisėtai... 126. 40.... 127. Pirmosios instancijos teismas įpareigojo L. B. per vieną mėnesį nuo teismo... 128. 41.... 129. Statybos įstatymo 33 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad priimdamas vieną iš... 130. 42.... 131. Pirmosios instancijos teismas šioje byloje nesiaiškino faktinių aplinkybių,... 132. 43.... 133. Pirmosios instancijos teismas, iš naujo nagrinėsiantis ieškinio reikalavimą... 134. 44.... 135. Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad statybos... 136. 45.... 137. Sprendžiant klausimą dėl kaltų asmenų Statybos įstatymo 33 straipsnio 2... 138. 46.... 139. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad privatus asmuo neturi būti... 140. 47.... 141. Teisėjų kolegija, apibendrindama pirmiau išdėstytą teismų praktiką,... 142. 48.... 143. Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“,... 144. 49.... 145. Šioje byloje įrodyta, kad Specialiuosius architektūros reikalavimus parengė... 146. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 147. 50.... 148. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priteisė J. J. ir A. J.... 149. 51.... 150. Išnagrinėjus šią bylos dalį turės būti pasisakyta dėl visų šioje... 151. Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais, teisėjų... 152. Panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2019 m. spalio 15 d. sprendimo dalį,... 153. Panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2019 m. spalio 15 d. sprendimo dalį,... 154. Kitas Tauragės apylinkės teismo 2019 m. spalio 15 d. sprendimo dalis palikti...