Byla e2S-646-513/2017

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjų J. J. ir A. J. atskirąjį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 17 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjų prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. eA2-224-750/2017 pagal pareiškėjų J. J. ir A. J. prašymą suinteresuotiems asmenims L. B., Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos skyriui, Nemuno deltos regioninio parko direkcijai, Šilutės rajono savivaldybės administracijai, VĮ Registrų centro Klaipėdos filialui dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-2659-733/2015 pagal pareiškėjos L. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritoriniam padaliniui, Nemuno deltos regioninio parko direkcijai, Šilutės rajono savivaldybės administracijai, VĮ Registrų centro Klaipėdos filialui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Pareiškėjai J. J. ir A. J. prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-2659-733/2015, atnaujinus procesą, įtraukti pareiškėjus suinteresuotais asmenimis į civilinės bylos nagrinėjimą, panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2015-12-22 sprendimą minėtoje civilinėje byloje ir priimti naują sprendimą – L. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atmesti ir priteisti iš L. B. visas pareiškėjų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
  2. Nurodo, kad Šilutės rajono apylinkės teismas 2015-12-22 sprendimu civilinėje byloje

    4Nr. e2-2659-733/2015 tenkino pareiškėjos L. B. pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo ir daiktinių teisių registravimo tikslu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. B. nuosavybės teise priklausančiame 0,0500 ha žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), esančiame ( - ), yra išlikę priestato prie pastato – tvarto, unikalus Nr. ( - ), pamatai, unikalus Nr. ( - ). Pareiškėjai nurodo, kad jie yra žemės sklypo ir namo, esančių adresu ( - ), bendraturčiai. Juridinis faktas buvo nustatytas dėl gretimame žemės sklype, adresu ( - ), priklausančiame L. B., buvusių pamatų, todėl mano, kad Šilutės rajono apylinkės teismo 2015-12-22 sprendimu buvo nuspręsta dėl jų materialiųjų teisių ir pareigų, kadangi pareiškėjai nebuvo įtraukti į bylos nagrinėjimą.

  3. L. B. priklausančiame žemės sklype vyksta statybos darbai, yra nugriautas ir iš naujo pastatytas pastatas – tvartas, unikalus Nr. ( - ), o prie jo yra statomas medinių konstrukcijų priestatas, kuris statomas arčiau nei 3 m atstumu iki pareiškėjams priklausančio žemės sklypo ribos. Dėl šių statybų Šilutės rajono apylinkės teisme iškelta civilinė byla Nr. e2-2840-750/2016 pagal pareiškėjų ieškinį atsakovėms L. B. ir Šilutės rajono savivaldybės administracijai dėl statybos leidimo panaikinimo ir neteisėtos statybos padarinių pašalinimo.
  4. Pareiškėjai nurodo, kad Šilutės rajono apylinkės teisme nagrinėjant civilinę bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, neįtraukus jų suinteresuotais asmenimis, jie negalėjo pateikti savo pozicijos dėl pamatų egzistavimo L. B. priklausančiame žemės sklype, adresu ( - ), tai sudaro pagrindą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-2659-733/2015 CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu.
  1. Suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas pateikė teismui atsiliepimą į prašymą. Nurodo kad, 2016-11-28 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, L. B. pagal 2015-12-22 apylinkės teismo sprendimą Nr. e2-2659-733/2015 nuo 2016-02-08 įregistruoti kiti inžineriniai statiniai – pamatai, unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ), kurių plotas yra 3.46 kv. m. Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Prašo pareiškėjų prašymą nagrinėti teismo nuožiūra.
  2. Suinteresuotas asmuo Šilutės rajono savivaldybės administracija pateikė teismui atsiliepimą į prašymą, kuriuo nesutiko su pareiškėjų prašymu ir prašo teismo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad teismo sprendimas prašomame atnaujinti procese nesukūrė pareiškėjams jokių materialiųjų teisių ir pareigų, nebuvo pažeistos pareiškėjų teisės ar įstatymo saugomi interesai. Daiktinių teisių registravimo tikslu nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, jog L. B. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame ( - ), yra išlikę priestato prie pastato – tvarto pamatai, niekaip nesukuria pareiškėjams teisių ir pareigų ir nesukelia jiems jokių neigiamų pasekmių.
  3. Suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos skyrius pateikė teismui atsiliepimą į prašymą. Nurodo, kad pastatas – tvartas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ), yra Kultūros vertybių registre registruota nekilnojamoji kultūros vertybė – ūkinis pastatas (unikalus kodas Kultūros vertybių registre – ( - )). 0,0500 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), sutampa su kultūros vertybei priskirtos teritorijos ribomis. Šilutės rajono apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės civilinėje byloje Nr. e2-2659-733/2015 ir tai, kad buvo remtasi UAB „Klaipėdos projektas“ 2010 m. parengta istorine pažyma, leidžia daryti išvadą, kad yra išlikę priestato prie ūkinio pastato pamatai. Prašo pareiškėjų prašymą nagrinėti teismo nuožiūra.
  4. Suinteresuotas asmuo L. B. pateikė teismui atsiliepimą į prašymą, kuriuo nesutiko su pareiškėjų prašymu ir prašo teismo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad 2015-12-22 teismo sprendimu buvo išspręstas daiktinių teisių į išlikusius pamatus registravimo klausimas, byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nebuvo ginčo objekto, o nuosavybės teisių registravimas yra susijęs tik su L. B. interesais ir teisėmis, todėl prašymą teikiantys asmenys neturi jokių teisių į pareiškimo objektą, t. y. pamatus. 2015-12-22 priimtas teismo sprendimas objektyviai neturi įtakos pareiškėjų teisėms, su L. B. sklypu besiribojančio sklypo savininkai (pareiškėjai) neturi būti įtraukiami į bylą suinteresuotais asmenimis, nes pareiškimo objektas, t. y. pamatai, yra L. B. sklype ir su prašymą teikiančių asmenų žemės sklypu niekaip nesusiję. 2015-12-22 teismo sprendimo priėmimo momentu L. B. nebuvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, todėl prašymą teikiančių asmenų teisė nesutikti, kad arčiau negu trys metrai iki jų sklypo ribos būtų statomi statiniai, negalėjo būti pažeista. Prašymą teikiančių asmenų materialinėms teisėms ir pareigoms įtaką daro L. B. išduotas statybos leidimas, o ne juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas siekiant įregistruoti daiktines teises.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Šilutės rajono apylinkės teismas 2017-01-17 nutartimi atmetė pareiškėjų J. J. ir A. J. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-2659-733/2015.
  2. Teismas nustatė, kad Šilutės rajono apylinkės teismo 2015-12-22 sprendimas pareiškėjams

    5J. J. ir A. J. nesukūrė teisių ar pareigų ir šiuo teismo sprendimu nepažeistos jų teisės ar įstatymo saugomi interesai. Nustatyta, kad pareiškėjų sklypas ribojasi su L. B. žemės sklypu, kuriame teismo sprendimu nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad jos žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), yra išlikę priestato prie pastato – tvarto pamatai, nesusiję su pareiškėjų žemės sklypu, unikalus Nr. ( - ). Minėti pamatai yra tik L. B. žemės sklype ir pareiškėjai į juos neturi jokių teisių. Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjų prašymą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu ir įtraukti pareiškėjus suinteresuotais asmenimis atmetė.

  3. Teismas nepasisakė dėl pareiškėjų nurodytų aplinkybių dėl statomo arčiau nei trys metrai iki jiems priklausančio žemės sklypo ribos priestato, nes dėl šių statybų Šilutės rajono apylinkės teisme iškelta civilinė byla Nr. e2-168-750/2017 pagal pareiškėjų ieškinį atsakovėms

    6L. B. ir Šilutės rajono savivaldybės administracijai dėl statybos leidimo panaikinimo ir neteisėtos statybos padarinių pašalinimo.

  4. Teismui nenustačius, jog Šilutės rajono apylinkės teismo 2015-12-22 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2659-733/2015 pažeistos pareiškėjų materialinės teisės ir pareigos, teismas atmetė pareiškėjų prašymą atnaujinti procesą minėtoje civilinėje byloje.
  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
  1. Atskiruoju skundu pareiškėjai J. J. ir A. J. prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2017-01-17 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-2659-733/2015, priteisti iš L. B. visas A. J. ir J. J. patirtas bylinėjimosi išlaidas.
  2. Prašymą pateikę asmenys neneigia, kad jie neginčija pareiškėjos nuosavybės teisės į jai priklausantį žemės sklypą ar jame esančius statinius. Mano, kad sprendimas, kuriuo buvo nustatytas juridinis faktas, jog pareiškėjos žemės sklype yra išlikę seni pamatai, pažeidė jų teisę į tai, kad pareiškėjos žemės sklype arčiau nei trys metrai iki prašymą pateikusių asmenų žemės sklypo ribos be jų sutikimo nebūtų statomi jokie pastatai.
  3. Nurodo, kad teismo sprendimas dėl juridinio fakto nustatymo buvo esminė sąlyga, leidusi pareiškėjai gauti leidimą rekonstruoti pastatą (taip pat ir statyti priestatą) be prašymą pateikusių asmenų sutikimo.
  4. Sprendimas turėjo esminės įtakos prašymą pateikusių asmenų materialiosioms teisėms ir pareigoms (teisei nesutikti, kad arčiau negu trys metrai iki jų sklypo ribos būtų statomi statiniai), nors jie į bylos nagrinėjimą nebuvo įtraukti ir negalėjo pateikti savo pozicijos dėl to, ar priestato pamatai apskritai egzistavo. Mano, kad tai sudaro pagrindą atnaujinti procesą byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu.
  5. Mano, kad pareiškėjos elgesys vertintinas kaip nesąžiningas, o nesąžiningų asmenų teisės negali būti ginamos. Pareiškėja negalėjo nesuprasti, kad juridinio fakto nustatymas leis pareiškėjai apeiti draudimą statyti priestatą be kaimynų sutikimo.
  6. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad sprendimu buvo išspręstas tik daiktinių teisių į išlikusius pamatus klausimas šių teisių registravimo tikslais. Iš sprendimo turinio yra akivaizdu, kad teismas nagrinėjo ir tai, ar pamatai iš tikrųjų yra išlikę, o ne tik tai, kam jie priklauso nuosavybės teise.
  7. Teismas nutartimi nepasisakė, ar sprendimas turės įtakos nagrinėjant civilinę bylą dėl savavališkos statybos, t. y. ar esant galiojančiam ir įsiteisėjusiam sprendimui, prašymą pateikę asmenys galės kitoje byloje ginčyti sprendimu nustatytas aplinkybes, jog pareiškėjos žemės sklype arčiau nei trys metrai iki prašymą pateikusių asmenų sklypo ribos yra išlikę seni pamatai.
  8. Nurodo, kad pagrindė sprendimo neteisėtumą ir mano, jog yra pakankamai duomenų, įrodančių, jog priestato pamatai neegzistavo. Įsiteisėjusiu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-03-03 sprendimu byloje Nr. 2-1340-792/2014 ir Klaipėdos apygardos teismo 2014-09-15 nutartimi yra konstatuota, jog pastatas turėjo nedidelį medinį priestatą ir tai buvo laikinas statinys. Šių aplinkybių nereikia įrodinėti kitoje civilinėje byloje. Mano, kad priestato pamatai buvo įrengti naujai 2014 m. liepos mėn., todėl kadastriniais matavimais, kuriais pareiškėja grindžia pamatų egzistavimą, yra užfiksuoti naujai įrengti pamatai, melagingai nurodant, kad jie įrengti 1930 m.
  9. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo L. B. prašo atskirąjį skundą atmesti ir Šilutės rajono apylinkės teismo 2017-01-17 nutartį palikti nepakeistą. 2015-12-22 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2659-733/2015 buvo išspręstas daiktinių teisių į išlikusius pamatus registravimo klausimas, byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ginčo objekto iš viso nebuvo, o daiktinių teisių – nuosavybės teisių registravimas bei jų turėjimas yra susijęs išimtinai su pareiškėjos teisėmis ir interesais.
  10. Prašymą pateikę asmenys neturi jokių teisių į nurodytus pamatus, juolab Šilutės rajono apylinkės teismo 2015-12-22 sprendimu J. J. ir A. J. nebuvo sukurtos jokios teisės ar pareigos, minėtu teismo sprendimu nebuvo pažeistos jų teisės ar įstatymo saugomi interesai.
  11. 2015-12-22 teismo sprendimo priėmimo metu L. B. nebuvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, todėl prašymą pateikusių asmenų J. J. ir A. J. teisė nesutikti, kad arčiau negu trys metrai iki jų sklypo ribos būtų statomi statiniai, negalėjo būti pažeista.
  12. Šilutės rajono apylinkės teismas 2017-01-17 nutartyje pagrįstai nevertino aplinkybių dėl statomo arčiau nei trys metrai iki jiems priklausančio žemės sklypo ribos priestato, nes tai yra kitos iškeltos civilinės bylos nagrinėjimo dalykas, niekaip nesusijęs su juridinio fakto nustatymu.
  13. Nesutiko su prašymą pateikusių asmenų argumentais, kad jie tikėtinai pagrindė sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą, jog iš tikrųjų priestato pamatai neegzistavo.
  14. Atsiliepimu į atskirąjį skundą Šilutės rajono savivaldybės administracija prašo Šilutės rajono apylinkės teismo 2017-01-17 nutartį palikti nepakeistą. Mano, kad teismo sprendimas prašomame atnaujinti procese iš esmės nesukūrė prašymą pateikusiems asmenims materialiųjų teisių ir pareigų.
  15. Mano, kad teisė nesutikti, jog arčiau nei trys metrai iki gretimo sklypo ribos be gretimo sklypo savininko sutikimo nebūtų statomi statiniai, yra civilinės bylos Nr. e2-168-750/2017 dalykas.

7Teismas

konstatuoja:

8IV.

9Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

10Atskirasis skundas netenkintinas.

11

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
  2. Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria teismas atmetė pareiškėjų J. J. ir A. J. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-2659-733/2015, teisėtumo.
  3. Nustatyta, kad Šilutės rajono apylinkės teismas 2015-12-22 sprendimu civilinėje byloje

    12Nr. e2-2659-733/2015 tenkino L. B. pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo ir nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. B. nuosavybės teise priklausančiame 0,0500 ha žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), esančiame ( - ), yra išlikę priestato prie pastato – tvarto, unikalus Nr. ( - ), pamatai, unikalus Nr. ( - ). Nustatyta, kad pareiškėjų J. J. ir A. J., prašančių atnaujinti procesą šioje byloje, sklypas ribojasi su L. B. žemės sklypu, kuriame teismo sprendimu nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, jog jos žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), yra išlikę priestato prie pastato – tvarto pamatai.

  4. Vienas iš proceso atnaujinimo pagrindų įtvirtintas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte, t. y. procesas gali būti atnaujintas dėl to, kad buvo nuspręsta dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų. Procesas šiuo pagrindu atnaujinamas todėl, kad nagrinėjant bylą buvo pažeistas vienas pagrindinių sąžiningo teismo proceso principų – teisė būti išklausytam. Atnaujinus bylą šiuo pagrindu, teismo procesas turi būti pakartotas tam, kad anksčiau į bylos nagrinėjimą neįtrauktas asmuo galėtų pasinaudoti visomis savo procesinėmis teisėmis nuo pat bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pradžios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo

    132006-03-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2006). Vertinant proceso atnaujinimo galimybę nurodytu pagrindu, turi būti nustatyta, kad toks asmuo neturi galimybių ginti savo pažeistas teises ir teisėtus interesus kitais teismų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdais – naudotis instancine teismų sistema, todėl proceso atnaujinimas yra vienintelė šio asmens galimybė ginti savo teises ir teisėtus interesus.

  5. Prašyme dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu nepakanka nurodyti vien procesinio pobūdžio aplinkybes, pareiškėjas turi nurodyti konkrečią teisę ar įstatymo saugomą interesą, pagrįstus materialine teisės norma, dėl kurių teismas nusprendė neįtraukęs į procesą, pateikti visus įrodymus ir argumentus, kurie pagrįstų jo dalyvavimo įtaką šalių susiklosčiusiems materialiniams teisiniams santykiams ir teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, taip pat nurodyti momentą, kada pareiškėjas sužinojo apie jo teisėms ir pareigoms turintį įtakos teismo sprendimą. Taigi pagrindas pripažinti, kad sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų, yra tada, kai: 1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-03-16 nutartis civilinėje byloje

    14Nr. 3K-3-108/2009).

  6. Šilutės rajono apylinkės teismo 2015-12-22 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2659-733/2015 buvo išspręstas daiktinių teisių į išlikusius pamatus registravimo klausimas, minėtoje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nebuvo ginčo objekto, nuosavybės teisių registravimas bei jų turėjimas yra susijęs išimtinai tik su pareiškėjos teisėmis ir interesais. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu procesas gali būti atnaujintas tik tuo atveju, jeigu asmuo, kuris prašo atnaujinti procesą, turėjo tam tikrų teisių į ginčo objektą. Kai toks asmuo neįtraukiamas į bylą, akivaizdu, kad teismas, išspręsdamas bylą, savo sprendimu nusprendžia ir dėl neįtraukto į bylą asmens teisių bei pareigų į ginčo objektą. Jeigu į bylą neįtrauktas asmuo neturėjo jokių teisių į ginčo objektą, tai byloje priimtas teismo sprendimas objektyviai negali turėti įtakos jo teisėms, todėl pagrindo procesą atnaujinti nėra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-03-23 nutartis civilinėje byloje

    15Nr. 3K-3-188/2005). Sprendimo įtaka neįtrauktų asmenų teisių pasikeitimui turi būti reali, todėl svarbu nustatyti sprendimu pakeistų teisių ir pareigų ryšį, kad būtų galima konstatuoti, jog dėl proceso šalių teisių ir pareigų bei neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų ryšio pasikeitė pastarųjų turinys. Nenustačius šio pasikeitimo galimybės, proceso atnaujinimas gali tapti trukdžiu įsiteisėjusiam teismo sprendimui vykdyti ir būtų pažeistas proceso atnaujinimo tikslas, taip pat koncentruotumo principas, nes būtų sudarytos sąlygos nepagrįstam pakartotiniam bylinėjimuisi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-42/2010).

  1. Civilinėje byloje Nr. e2-2659-733/2015 nustatytas juridinis faktas, kad L. B. žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), yra išlikę priestato prie pastato – tvarto pamatai, nėra susijęs su prašymą pateikusių asmenų J. J. ir A. J. žemės sklypu, pamatai yra L. B. žemės sklype. Konstatuotina, kad prašymą pateikę asmenys neturi jokių teisių į pamatus ir Šilutės rajono apylinkės teismo 2015-12-22 sprendimu J. J. ir A. J. nebuvo sukurtos jokios teisės ar pareigos, todėl teismo sprendimu nebuvo pažeistos jų teisės ar įstatymo saugomi interesai.
  2. Konstatavus nurodytas aplinkybes, apeliantų nurodytos aplinkybės dėl teismo sprendimo nepagrįstumo, pamatų L. B. žemės sklype nebuvimo nėra teisiškai reikšmingos, todėl apeliacinės instancijos teismas, atsisakydamas atnaujinti procesą, civilinės bylos dėl juridinio fakto nustatymo pakartotinai nenagrinėja ir nurodytoje byloje konstatuotų prejudicinių faktų nerevizuoja (CPK 182 straipsnio 2 punktas).
  3. Priėmus Šilutės rajono apylinkės teismo 2015-12-22 sprendimą L. B. nebuvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, todėl prašymą pateikusių asmenų J. J. ir A. J. teisė nesutikti, kad arčiau negu trys metrai iki jų sklypo ribos būtų statomi statiniai, priimtu teismo sprendimo dėl juridinio fakto nustatymo nebuvo pažeista. Šilutės rajono apylinkės teisme iškelta civilinė byla Nr. e2-168-750/2017 pagal ieškovų J. J. ir A. J. ieškinį atsakovėms L. B. ir Šilutės rajono savivaldybės administracijai, trečiajam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai dėl statybos leidimo panaikinimo ir neteisėtos statybos padarinių pašalinimo, todėl šioje byloje nėra pagrindo nagrinėti aplinkybių, susijusių su L. B. priestato statymu arčiau nei trys metrai iki

    16J. J. ir A. J. priklausančio žemės sklypo ribos.

  4. Sutiktina, kad sprendimas dėl juridinio fakto nustatymo iš esmės buvo esminė sąlyga, leidusi pareiškėjai gauti statybos leidimą be prašymą pareiškusių asmenų sutikimo, tačiau prašymą dėl proceso atnaujinimo teikiančių asmenų nesutikimas dėl pamatų egzistavimo nesaisto teismo sprendžiant dėl juridinio fakto nustatymo, nes byloje iš esmės ir buvo sprendžiamas klausimas dėl pamatų išlikimo fakto, o ne dėl statybos teisėtumo.
  5. Apeliantai nurodo, kad teismas nutartimi nepasisakė, ar sprendimas turės įtakos nagrinėjant civilinę bylą dėl savavališkos statybos, t. y. ar esant galiojančiam ir įsiteisėjusiam sprendimui, prašymą pateikę asmenys galės kitoje byloje ginčyti sprendimu nustatytas aplinkybes, jog pareiškėjos žemės sklype arčiau nei trys metrai iki prašymą pateikusių asmenų sklypo ribos yra išlikę seni pamatai. Apeliantams išaiškintina, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). CPK 182 straipsnio 2 dalis nustato, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).
  6. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė J. J. ir A. J. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje, priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo ją naikinti, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

17Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Nutarė

18Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai