Byla e2A-566-730/2019

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės, Jolantos Gailevičienės, Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuotų asmenų J. J. ir A. J. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. gegužės 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos L. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinis padalinys, Nemuno deltos regioninio parko direkcija, Šilutės rajono savivaldybės administracija, valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialas, Jolanta Jankevičienė ir A. J..

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmai (Šilutės rajono apylinkės teismas) 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimu šioje civilinėje byloje (buvęs jos Nr. e2-2659-733/2015) patenkino pareiškėjos L. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir daiktinių teisių registravimo tam, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad L. B. nuosavybės teise priklausančiame 0,0500 ha žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), esančiame ( - ), yra išlikę priestato prie pastato – tvarto, unikalus Nr. ( - ), pamatai, unikalus Nr. ( - ).

72.

8Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams (Šilutės rajono apylinkės teismui) buvo pateiktas pareiškėjų J. J. ir A. J. prašymas atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintu pagrindu (kai buvo nuspręsta dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. sausio 3 d. nutartimi pagal J. J. ir A. J. prašymą procesą civilinėje byloje Nr. e2-2659-733/2015 dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atnaujino.

93.

10J. ir A. J. prašė panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimą ir pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atmesti. Nurodė, kad teismai yra konstatavę faktinę aplinkybę, jog prie pareiškėjos pastato stovėjęs priestatas buvo medinis, vieno aukšto lygmens (Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 3 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1340-792/2014, Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-995-479/2014). Taigi priestatas buvo laikinas statinys, jo aukštis nesiekė pagrindinio pastato stogo žemutinės dalies. Jokių duomenų apie prieš tai egzistavusį didesnį pastato priestatą ar jo pamatus byloje nepateikta. Be to, 2010 m. istorinėje pažymoje nėra užfiksuota, kad raudonų plytų ūkinis pastatas kada nors būtų turėjęs priestatą su pamatais. Tuo tarpu faktas, jog gyvenamosios sodybos pamatų liekanos kitoje sklypo dalyje aptiktos, 2010 m. istorinėje pažymoje užfiksuotas. Pareiškėjos pateiktas 2002 m. žemės sklypo planas taip pat nepagrindžia priestato pamatų egzistavimo fakto. Šis planas yra pastato 2002 m. Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos Nr. 88/22398 sudedamoji dalis. Pareiškėja nepateikė visos kadastro ir registro bylos ir tai, tikėtina, padarė sąmoningai, nes minėtoje byloje joks pastato priestatas (ar jo pamatai) nėra užfiksuotas. 2002 m. detaliojo plano ištrauka taip pat negali būti priestato pamatų egzistavimo įrodymu, nes detaliuoju planu buvo planuojamas prašymą teikiančių asmenų, o ne pareiškėjos sklypas. Be to, visiškai tikėtina, kad jame atvaizduotas anksčiau minėtas laikinas medinis priestatas, kuris jokių pamatų neturėjo. 2014 m. pareiškėjos užsakymu parengta Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų byla neįrodo, kad aptikti seno tvarto priestato pamatai. Suinteresuoti asmenys, lankydamiesi savo žemės sklype, nustatė, kad 2014 m. liepos mėnesį, dar tebevykstant ginčui dėl pareiškėjos teisės rekonstruoti pastatą be suinteresuotų asmenų sutikimo, pareiškėjos žemės sklype prie seno pastato būtent tose vietose, kur vėliau neva buvo aptikti seni pamatai, buvo iškasti grioveliai naujiems pamatams išlieti, o vėliau įrengti nauji pamatai. Po pamatų įrengimo jie buvo užpilti. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus pareigūnai situaciją vietoje patikrino tik 2014 m. rugpjūčio 13 d., 2014 m. rugpjūčio 25 d. raštu atsakė, jog patikrinimo metu sklype statybos darbai nevykdomi. Kadangi tuo metu nauji pamatai jau buvo užpilti žemėmis, jie nebuvo aptikti. Priestato pamatai buvo įrengti naujai 2014 m. liepą. Kadastriniais matavimais, atliktais 2015 m. liepos 30 d., užfiksuoti naujai įrengti pamatai, melagingai nurodant, kad jie įrengti 1930 m. Jokių 1930 m. priestato pamatų pareiškėjos žemės sklype nėra ir nebuvo.

11II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

124.

13Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmai 2018 m. gegužės 14 d. nutartimi atmetė suinteresuotų asmenų J. J. ir A. J. prašymą panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2659-733/2015. Priteisė pareiškėjai L. B. iš suinteresuotų asmenų J. J. ir A. J. po 240 EUR bylinėjimosi išlaidų. Pagrindiniai sprendimo motyvai:

144.1.

15Pirmosios instancijos teismas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pagrindų nurodė, kad pareiškėjos prašomas nustatyti faktas yra siejamas su jos teisės atstatyti statinį, numatytos Saugomų teritorijų įstatyme bei Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme, atsiradimu (realizavimu), kitaip tariant, pareiškėjos prašomas nustatyti faktas būtų juridinis. Nagrinėjant pareiškėjos reikalavimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo byloje buvo pripažinta ir iš esmės nekilo ginčo dėl dviejų aplinkybių. Pirma, dėl objekto, kurio pamatų egzistavimą įrodinėjo pareiškėja, konkrečios dislokacijos vietos, tai yra kad ginčo priestato pamatų buvimo vieta yra pareiškėjos žemės sklype, esančiame ( - ), prie ūkinio pastato – tvarto šiaurinės dalies, besiribojančios su gretimu sklypu – ( - ) Antra, byloje buvo nustatyta ir tarp dalyvaujančių asmenų taip pat nekilo ginčo dėl aplinkybės, kad ginčo priestatas, stovėjęs prie pastato – tvarto, buvo medinis ir vieno aukšto lygmens statinys. Tačiau byloje iš esmės nesutariama ir dalyvaujantys asmenys laikėsi skirtingų pozicijų, ar medinis ginčo priestatas, stovėjęs prie mūrinio pastato – tvarto šiaurinės sienos, galėjo turėti ir (ar) turėjo pamatus, dėl kurių buvimo ir išlikimo būtent ir prašoma nustatyti juridinį faktą.

164.2.

17Pirmosios instancijos teismas dėl įrodymų vertinimo nurodė, kad apie ginčo priestato (ir atitinkamai jo pamatų) egzistavimą pareiškėja įrodinėjo jos pačios užsakymu parengta nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistės (istorikės) J. V. 2010 m. parengta istorine pažyma (toliau ir – 2010 m. istorinė pažyma) ir prie jos pridėta 1956 m. schema, kartografine bei kita medžiaga, kurioje nurodyta, jog gyvenamųjų pastatų pamatai buvo dedami iš lauko akmenų, taip pat nurodyta, kad su aprašomu sklypu siejama sodyba XX a. 6 deš. mokslinės ekspedicijos schemoje pažymėta Nr. 23, 1936 m. žemėlapis ir 1956 m. schema rodo, kad sodyboje stovėjo 2 pastatai, vienas jų – sodybos kiemo vakariniame pakraštyje šonu į Minijos upę beveik lygiagrečiai gyvenamajam namui pagal XIX a. pab.–XX a. pr. rytprūsių mūrinės architektūros tradicijas (raudonų plytų mūras, segmentinės arkos f. angos, angų plytiniai apvadai, karnizai) pastatytas ūkinis pastatas, kurio dvišlaitis stogas iki 1956 m. buvo dengtas nendrėmis. Jis naudotas kaip tvartas ir daržinė. 1956 m. schemoje ūkinis pastatas pažymėtas Nr. 73. Pirmosios instancijos teismas sutiko su apeliantų pastebėjimais, kad nors istorinėje pažymoje nėra tiesiogiai kalbama apie tai, kad šis priestatas buvo pastatytas ant ilgalaikių pamatų, vis dėlto, teismo vertinimu, šio priestato identifikavimas (išskyrimas) jau 1956 m. sudarytoje schemoje, pavaizduotas priestato dydis ir jo sienų linijų storis liudija jo lygiavertį statusą tiek su kitais to meto sodybose stovėjusiais statiniais, tiek su pastatu – tvartu.

184.3.

19Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad CPK nuostatos dėl įrodinėjimo nenustato reikalavimo, kad į bylą būtina pateikti tik rašytinius įrodymus ar kad juridinę reikšmę turintys faktai būtų nustatyti tik vadovaujantis išimtinai rašytiniais įrodymais. CPK 185 straipsnyje dėl įrodymų vertinimo taip pat nenustatytas rašytinių įrodymų prioritetas prieš kitus įrodymus. Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė aplinkybių, kurios paneigtų ar darytų nepatikimus kaip liudytojų apklaustų J. G., S. B., J. N. žodinius parodymus dėl ginčo priestato pamatų. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad faktas, jog pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype prie pastato – tvarto buvo išlikę ir priestato pamatai, patvirtina byloje surinktų įrodymų visuma, ji teismo įvertinta pagal visapusiško ir objektyvaus įrodymų vertinimo nuostatas (CPK 185 straipsnis) ir sudarė pagrindą pareiškimą patenkinti ir nustatyti pareiškėjos prašomą juridinę reikšmę turintį faktą.

20III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

215.

22Apeliaciniu skundu pareiškėjai Jolanta Jankevičienė ir A. J. prašo Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. gegužės 14 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – L. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atmesti, priteisti iš L. B. visas A. J. ir J. J. patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

235.1.

24Dėl įrodymų vertinimo apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į nagrinėjamos bylos ypatumus, o būtent į tai, kad apeliantai pateikė tiesioginius įrodymus, paneigiančius pareiškėjos siekiamas nustatyti faktines aplinkybes; yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo yra nustatyta prejudicinę reikšmę turinti aplinkybė, jog medinis priestatas prie tvarto buvo laikinas statinys, jo aukštis nesiekė tvarto stogo žemutinės dalies, jis buvo gerokai mažesnių matmenų, vieno aukšto. Apeliantai teigia, kad aplinkybė, ar priestatas turėjo pamatus, ar ne, šioje byloje iš tikrųjų buvo nustatinėjama tik netiesioginiais įrodymais, tačiau antroji aplinkybė, kad jokių pamatų toje vietoje, kur pareiškėja juos fiksavo, nebuvo išlikę, o pareiškėja juos įrengė pati 2014 metais, buvo įrodinėjama ir įrodyta tiesioginiais įrodymais (nuotraukomis), pareiškėjos pateikti netiesioginiai įrodymai pamatų išlikimo nepatvirtino, o tik paneigė. Pirmosios instancijos teismas dėl apeliantų pateiktų tiesioginių įrodymų (nuotraukų) visiškai nepasisakė, juos ignoravo, o pateiktiems netiesioginiams įrodymams (liudytojų paaiškinimams) suteikė esminę reikšmę. Tokiu būdu buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės.

255.2.

26Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis netiesioginiais įrodymais, netinkamai aiškino Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, suformuotą visiškai kitokio pobūdžio bylose dėl juridinio fakto nustatymo. Nė vienoje teismo cituojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byloje nėra nagrinėjamos faktinės aplinkybės, bent jau kažkiek panašios į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes. Apeliantai nurodo, kad į bylą buvo pateikę 2014 m. liepos–rugpjūčio mėnesiais darytas įrengiamų priestato pamatų nuotraukas, tiesiogiai įrodančias ir pagrindžiančias faktinę aplinkybę, kad pamatai, kurių kadastriniai matavimai buvo pateikti į bylą, buvo įrengti tik 2014 m. vasarą ir juos įrenginėjant jokių senų išlikusių pamatų naujų pamatų įrengimo vietoje nebuvo. Apeliantai taip pat pateikė į bylą nuotrauką, iš kurios aiškiai matyti, jog 2013 m. rugpjūčio 27 d. toje vietoje, kurioje vėliau pareiškėja įrengė pamatus, jokių akmenų nėra, nors viršutinis žemės sluoksnis yra nukastas žemiau nei paties tvarto pamatų lygis. Visi šie tiesioginiai įrodymai pagrindžia aplinkybę, jog arba pamatų pareiškėjos žemės sklype visai nebuvo, arba jie buvo, tačiau jau 2013 m. nebuvo išlikę, o 2014 metais naujai įrengti. Apeliantams nesuprantama, kodėl teismas visiškai nepasisakė dėl šių apeliantų pateiktų įrodymų, o pirmenybę suteikė pareiškėjos iniciatyva iškviestų ir su pareiškėja susijusių asmenų parodymams.

275.3.

28Dėl netiesioginių įrodymų vertinimo apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ne tik tiesioginius byloje esančius įrodymus, bet ir netiesioginius įrodymus. Nurodo, kad 2010 m. istorinėje pažymoje visiškai nerašoma apie tai, kad ūkinis pastatas turėtų priestatą, priestatas yra tik pavaizduotas viename iš istorinės pažymos priedų – 1956 m. schemoje. Tačiau pats savaime priestato pavaizdavimas schemoje, pridėtoje prie istorinės pažymos, neįrodo nieko, išskyrus tai, kad 1956 m. toks priestatas egzistavo, tačiau priestatas egzistavo ir vėliau, pvz., 1982 m., ir dėl priestato egzistavimo minėtu laikotarpiu byloje ginčo nėra. Labai svarbu pažymėti, kad istorinėje pažymoje visi 1956 m. vietovėje egzistavę statiniai pavaizduoti vienodai, vienodo storio linijomis, nesvarbu, koks būtų jų „statusas“ (paskirtis bei medžiagiškumas). Taigi iš minėtos istorinės pažymos teismas niekaip negalėjo padaryti išvados apie priestato pamatų egzistavimą. Atkreipia dėmesį į tai, kad istorinėje pažymoje kalbama apie tai, kad gyvenamųjų pastatų pamatai buvo dedami iš lauko akmenų (apie tai, kad pagalbinių pastatų pamatai būtų dedami iš lauko akmenų, nėra rašoma), taip pat rašant apie ūkinį pastatą nieko neminima apie tai, kad jis turėtų priestatą.

295.4.

30D. J. G. parodymų apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas laikė, jog liudytojo J. G. parodymais yra nustatyta, jog ginčo priestatas turėjo pamatus, kurie buvo išlikę 2003 m., kai pareiškėja įsigijo žemės sklypą iš J. G.. Apeliantai su tokia teismo išvada nesutinka, nes pats liudytojas nurodė, kad po 1983–1985 metų potvynio pamatai buvo suardyti, liudytojas patvirtino, jog matėsi tik vienas kitas giluminių pamatų akmuo. Dėl liudytojo S. B. parodymų apeliantai nurodo, kad šis liudytojas patvirtino, kad atstatymo darbus vykdė pagal parengtą projektą, pamatų buvo išlikę tik fragmentai, todėl jis pamatus įrengė pagal parengtą projektą. Liudytojas S. B. taip pat paliudijo, kad pamatus atstatė 2015 metais. Tačiau tai yra akivaizdus melas, paneigtas objektyviais į bylą pateiktais įrodymais – 2014 m. darytomis nuotraukomis, iš kurių matyti, kad pamatai buvo iš naujo įrenginėjami 2014 m. liepos–rugpjūčio mėnesiais. D. J. N. parodymų apeliantai nurodo, kad teismas, vertindamas J. N. parodymus, nutarė vadovautis tik ta parodymų dalimi, kurioje kalbama apie šiaurinės tvarto sienos kitokį mūrijimą, pagrindžiantį aplinkybę, jog prie šios sienos glaudėsi kažkoks pastatas. Tačiau šie parodymai jokiu būdu nepagrindžia aplinkybės, kad pastatas, kuris glaudėsi prie minėtos tvarto sienos, turėjo pamatus. Kaip jau buvo ne kartą minėta, priestatas iš tikrųjų egzistavo, bet jis buvo medinis, laikinas, mažesnių matmenų.

316.

32Pareiškėja L. B. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo suinteresuotų asmenų J. J. ir A. J. apeliacinį skundą atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

336.1.

34Pareiškėja nurodo, kad apeliaciniu skundu teigiama, jog pamatų išlikimo faktas galėjo ir turėjo būti įrodinėjamas tik tiesioginiais įrodymais. Bylos nagrinėjimo metu apeliantai siekė įrodyti, kad pamatai, kurių kadastrinių matavimų byla pateikta į bylą, buvo įrengti 2014 metų vasarą ir juos įrenginėjant jokių senų išlikusių pamatų nebuvo. Su tokiais apeliantų argumentais kategoriškai nesutinkama. Nurodo, kad šioje byloje nebuvo ir negali būti senų pamatų išlikimą patvirtinančių tiesioginių įrodymų ir teismui pateiktų kadastrinių matavimų pareiškėja tiesioginiais įrodymais nelaikė. Bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę, nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam nekiltų poreikis juos gauti kitu būdu, pvz., kreipiantis į teismą.

356.2.

36Pareiškėja nurodo, kad įrodinėdama faktą, kad ginčo pastatas ir jo pamatai egzistavo, pateikė teismui nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistės J. V. parengtą 2010 m. istorinę pažymą, kurioje tyrimo objektas buvo pareiškėjai priklausantis žemės sklypas. Analizuojant šią pažymą, išaiškėja, jog XVIII a.–XIX a. I p. Nemuno deltos gyvenvietėse gyvenamieji pastatai statyti mediniai, pjautų rąstų. Pastatytas ūkinis pastatas, kurio dvišlaitis stogas iki 1956 m. buvo dengtas nendrėmis. Jis naudotas kaip tvartas ir daržinė. 1956 m. schemoje ūkinis pastatas pažymėtas Nr. 73. Atsižvelgiant į nurodytas istorinės pažymos ištraukas, pažymėtina, jog, visų pirma, pažymoje minima 1956 m. schema yra daug ankstesnis dokumentas negu suinteresuotų asmenų nurodoma Lietuvos TSR kultūros ministerijos paminklų konservavimo instituto 1982 m. atlikta fotofiksacija. Visų antra, iš minėtos fotofiksacijos visiškai neįmanoma nustatyti, ar medinis priestatas turi ar turėjo pamatus, 1956 m. sudarytoje schemoje pavaizduotas priestato dydis ir jo sienų, linijų storis liudija lygiavertį statusą tiek su kitais to meto sodybose stovėjusiais statiniais, tiek su pastatu – tvartu (antai, statinių Nr. 27 ir Nr. 30 priestatų linijų ženklinimas išsiskiria). Taigi visiškai nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, jog 1956 m. schemoje visi statiniai pavaizduoti vienodai, tai yra vienodo storio linijomis.

376.3.

38Pareiškėja dėl liudytojų parodymų nurodo, kad apeliantai kritikuoja liudytojo J. G. parodymus, nurodydami, jog jis nematė priestato, kuriam buvo įrengti pamatai, o po 1983–1985 m. vykusio potvynio pamatai buvo suardyti. Su tokiu apeliantų pateikiamu liudytojo parodymų interpretavimu nesutiktina, pareiškėjos įsitikinimu, liudytojo parodymai atskirajame skunde yra sąmoningai iškreipiami, formuojant klaidingas išvadas, nes buvęs savininkas pirmosios instancijos teismui paaiškino, jog minėtoje teritorijoje gyveno nuo gimimo 1954 m., atsimena, jog išlikusiuose priestato pamatuose jo mama augino daržą. Taip pat patvirtino, jog ūkinis pastatas iki 1982 m. turėjo medinį priestatą t. y. didelę daržinę, kuri kažkuriuo laiku buvo nugriauta ir vietoj jos pastatytas mažesnis priestatas, malkinė, kuri ir yra nufotografuota 1982 m. atliktoje fotofiksacijoje.

396.4.

40Apeliantų nuomone, teismo išvada, jog priestato statusas buvo lygiavertis su kitais pastatais, prieštarauja faktinėms aplinkybėms, kurios laikomos prejudiciniais faktais, nustatytais Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 3 d. sprendimu. Su tokiais apeliantų argumentais negalima sutikti, nes nurodytoje byloje teismas vertino tik Lietuvos TSR kultūros ministerijos Paminklų konservavimo instituto atliktą fotofiksaciją, kurioje užfiksuotas vieno aukšto lygmens medinis priestatas — malkinė. Šių aplinkybių, kaip nurodyta anksčiau, neginčijo pareiškėja, jas patvirtino liudytojas J. G.. Apeliantai tendencingai nutyli tą aplinkybę, jog teismas nurodytu sprendimu įvardydamas malkinę laikinu statiniu, vadovavosi tik pateiktomis fotonuotraukomis ir byloje nebuvo aiškinamasi, ar iki malkinės toje vietoje yra buvęs kitas pastatas, ar jis turėjo pamatus.

416.5.

42Pareiškėja nurodo, kad liudytojas S. B. patvirtino, kad pamatiniai akmenys buvo išlikę, tačiau tik keli kraštiniai (byloje pateikta šių akmenų fotonuotrauka), patvirtinantys buvusių pamatų konfigūraciją. Teismo posėdžio metu liudytojas S. B. paaiškino, kad išlikusius pamatinius akmenis sustiprino / užpylė cemento skiediniu, taip juos sutvirtindamas. Atsakydamas į teismo klausimą, kokiu tikslu taip buvo pasielgta, liudytojas nurodė, jog pavienių išlikusių akmenų Registrų centro matininkas fiksuoti kadastriniais matavimais nesutiko ir jį pakonsultavo dėl išlikusių pamatų sutvirtinimo, kuriuos jau bus įmanoma fiziškai išmatuoti, sudarant kadastrinių matavimų bylą. Apeliantų teiginiai, jog pareiškėja melagingai nurodė teismui pamatų įrengimo datą, yra nepagrįsti, nes kadastrinių matavimų byloje yra aiškiai pažymėta, jog jie atlikti 2015 m. liepos 30 d., tačiau išlikę pamatų fragmentai datuoti 1930 metais. Papildomai nurodo, kad teismo posėdžio metu J. N. kaip nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistė paaiškino, jog visi tuometiniai pastatai buvo statomi ant pamatų – lauko akmenų, visų antra, nurodė ir teismo įvertintą aplinkybę dėl šiaurinės sienos mūrijimo būdo, patvirtinančio nuolatinio priestato buvimą. Teismas k o n s ta t u o j a :

43Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

44IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

457.

46Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

478.

48CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

499.

50Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui patikrinti, o ne dar kartą išnagrinėti visą bylą iš naujo (de novo). Tačiau nagrinėjantis ginčą teismas kiekvienu atveju privalo ne tik visapusiškai išsiaiškinti ir įvertinti bylos išsprendimui reikšmingas faktines aplinkybes, bet ir tinkamai kvalifikuoti tarp šalių kilusio ginčo pobūdį.

51Dėl prašomo nustatyti fakto juridinės reikšmės

5210.

53Pareiškėja L. B. prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jai nuosavybės teise priklausančiame 0,0500 ha žemės sklype (unikalus Nr. ( - )), esančiame ( - ), yra išlikę priestato prie ūkinio pastato – tvarto (unikalus Nr. ( - )) pamatai. Pareiškėja nurodo, kad šiuo atveju pareiškėja įgis teisę atstatyti statinį. Prašomas juridinis faktas buvo nustatytas Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų (Šilutės rajono apylinkės teismo) 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimu. Apeliantų prašymas panaikinti 2015 m. gruodžio 22 sprendimą Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. gegužės 14 d. nutartimi atmestas.

5411.

55Juridiniai faktai – tai įvairūs įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ar pareigos. Tais atvejais, kai juridiniai faktai nėra akivaizdūs arba nėra juos patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės, todėl įstatymas numato galimybę suinteresuotam asmeniui kreiptis į teismą su prašymu nustatyti faktą. CPK 444 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Pagal CPK XXVI skyriaus nuostatas teismas juridinę reikšmę turinčius faktus gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą.

5612.

57Byloje nustatyta, kad L. B. valdo 0,0500 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. ( - ), adresas ( - ), ir jame esantį pastatą – tvartą, unikalus Nr. ( - ), kurio bendras plotas 59,87 kv. m. L. B. priklausantis 0,0500 ha ploto žemės sklypas patenka į nekilnojamųjų kultūros vertybių teritoriją bei yra įtrauktas į Nacionalinio ir regioninio parko teritoriją, o pastatas – tvartas yra įtrauktas į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Pareiškėja prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą nurodė, kad prie minėto tvarto egzistavo bei išliko ir jo priestato pamatai, ir prašė teismo nustatyti šį juridinę reikšmę turintį faktą, su kuriuo pareiškėja sieja savo teisines galimybes atkurti (atstatyti) visą buvusio statinio plotą toje vietoje, kur jis anksčiau stovėjo.

5813.

59Byloje nėra ginčo, kad pamatai, kurie galbūt yra išlikę pareiškėjai priklausančiame sklype, yra draustinio teritorijoje, o pareiškėjai priklausantis pastatas yra įtrauktas į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.

6014.

61Apeliacinės instancijos teismui įvertinus byloje esančius įrodymus, matyti, kad pareiškėja rekonstruoja minėtą tvartą, prijungdama ir ginčo pamatus prie gyvenamosios paskirties (vieno buto) namo (II e. tomas, 120 e. b. l.). Rekonstrukcijos projekte nurodyta, kad sklype buvo sodybos pastatas – gyvenamasis namas (neišlikęs), o sklype stovintis pagalbinis pastatas buvo šios sodybos ūkinis pastatas. Taigi iš projekto matyti, kad pareiškėja rekonstruoja tvartą, su šalia galbūt buvusiais pamatais į gyvenamąjį namą (II e. tomas, 148–149, 245–246, 390–391). Iš byloje esančių fotofiksacijų (II e. tomas, 109, 180, 352, 406, 430–436, IV e. tomas 33–35, 43), Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų civilinėje byloje Nr. e2-3-750/2019 esančių fotofiksacijų matyti, kad ginčo pamatai jau yra išlieti ir dėl esančių sienų ir perdangų karkasinių konstrukcijų ginčo pamatai yra esančio tvarto tęsinys, ginčo pamatų perimetre matyti atvestos komunikacijos (vamzdžiai).

6215.

63Nagrinėjamu atveju pareiškėjos prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas siejamas su turtinių teisių, nustatytų Saugomų teritorijų įstatyme, atsiradimu, ir šio įstatymo analizė turi esminę reikšmę, sprendžiant klausimą, ar prašomas nustatyti faktas sukels teisinių padarinių pareiškėjai, ko nagrinėjamu atveju nepadarė pirmosios instancijos teismas, kuris nagrinėdamas bylą privalo išsiaiškinti, koks teisės aktas prašomam nustatyti faktui suteikia juridinę reikšmę, priešingu atveju gali būti neišaiškintos byloje turinčios reikšmės aplinkybės arba aiškinamos tokios aplinkybės, kurios neturi reikšmės bylai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2004; 2008 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2008).

6416.

65Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo (toliau – STĮ) 9 straipsnio 3 dalies 3 punktas numato, kad leidžiama statyti naujus, rekonstruoti esamus sodybos pastatus ir inžinerinius statinius sodybose, laikantis etnografinio regiono architektūros ir sodybų planavimo tradicijomis pagrįstų reikalavimų. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatydamas juridinį reikšmę turintį faktą iš esmės neanalizavo ir netyrė aplinkybių, ar L. B. siekiamas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas ir su tuo siejami veiksmai (pasekmė) atitinka Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo nuostatas, neanalizavo ir nesiaiškino aplinkybių, kokiu tikslu pareiškėja siekia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kai tuo tarpu byloje yra rašytinių įrodymų, jog L. B. pagal projektą įgyvendina ūkinio pastato – tvarto rekonstrukciją į gyvenamosios paskirties patalpas, kurios galbūt apima ir ginčo pamatų perimetrą. Pažymėtina, kad pagal STĮ 9 straipsnio 3 dalies 8 punktą buvusios sodybos atstatymo teisė šioje dalyje nustatyta tvarka įgyvendinama taip, kad vietoj vienos buvusios sodybos gali būti atstatoma tik viena sodyba. Todėl atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas nustatydamas juridinę reikšmę turintį faktą neatskleidė bylos esmės netirdamas aplinkybių, byloje esančių rašytinių įrodymų, ar prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas sukels pareiškėjai teisinių pasekmių, nesiaiškino, ar pareiškėja gali naudotis atstatymo teise pagal byloje esančius projektus ir kokia apimtimi Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo ir Statybų įstatymo kontekste.

6617.

67Nagrinėjamu atveju aktualu ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. sausio 3 d. nutartimi (civilinė byla Nr. e3K-3-41-403/2018) išaiškino, kad apeliantai nebeturi galimybės įgyvendinti teisės aktuose jiems nustatytos teisės įvertinti, ar statant gretimame žemės sklype statinį nebus pažeistos jų teisės ir teisėti interesai, ir spręsti dėl sutikimo statyti tokį statinį davimo ar nedavimo, tačiau pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju nesiaiškino, ar pateiktas projektas, kuriame numatyta ir ginčo pamatų rekonstrukcija, atitinka teisės aktų reikalavimus, nesiaiškino, ar šiuo atveju reikalingas apeliantų sutikimas.

6818.

69Pažymėtina ir tai, kad pagal Lietuvos Respublikos statybų įstatymo (toliau – SĮ) 27 straipsnio 10 dalį statinio projektų sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams tais atvejais, kai darbai projektuojami kultūros paveldo statinyje, jo teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, saugomoje kultūrinėje teritorijoje (kultūriniame arba kompleksiniame (kraštovaizdžio) draustinyje, istoriniame nacionaliniame, istoriniame regioniniame parke) esančiuose statiniuose, atlieka Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos. Pažymėtina ir tai, kad suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos skyrius nurodė, kad sutinka, jog prie tvarto buvo priestatas, tačiau nurodo, kad byloje nėra pateikta duomenų apie atliktus fizinius tyrimus, kurie patvirtintų, kad prie ūkinio pastato yra išlikę priestato pamatai, tačiau pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju šios aplinkybės nevertino ir dėl šio suinteresuoto asmens Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos skyriaus argumento nepasisakė.

70Dėl kitų juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo sąlygų

7119.

72Dėl įrodymų vertinimo apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į nagrinėjamos bylos ypatumus, o būtent į tai, kad apeliantai pateikė tiesioginius įrodymus, paneigiančius pareiškėjos siekiamas nustatyti faktines aplinkybes, tai yra jog yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo yra nustatyta prejudicinę reikšmę turinti aplinkybė, jog medinis priestatas prie tvarto buvo laikinas statinys. Apeliantai teigia, kad aplinkybė, ar priestatas turėjo pamatus, ar ne, šioje byloje buvo nustatinėjama tik netiesioginiais įrodymais, o pareiškėjai apeliantai pateikė fotofiksacijas, kurios pagrindžia aplinkybę, jog pamatai buvo pastatyti 2014 metais.

7320.

74Pareiškėja nurodo, kad šioje byloje nebuvo ir negali būti senų pamatų išlikimą patvirtinančių tiesioginių įrodymų. Nurodo, kad bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę, nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai.

7521.

76Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę, nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Į aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog viena prielaida būtų motyvuota, tai yra kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, kad priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2006; 2007 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2007; 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008). Jeigu asmuo turi tik netiesioginių įrodymų, kurių įrodomoji galia yra mažesnė negu tiesioginių, tai teismo sprendimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priimantis teismas sprendžia, ar tokio pobūdžio įrodymai yra pakankami.

7722.

78Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu, juos ištyrus ir įvertinus, susiformuoja teismo įsitikinimas fakto buvimu. Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2011 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2011).

7923.

80Kadangi ypatingosios teisenos bylos yra nedispozityvios, pažymėtina, kad teismo atliekamas įrodymų vertinimas ypatingosios teisenos bylose turi atitikti šių bylų specifiką, kuri lemia aktyvų teismo vaidmenį. Nors ypatingosios teisenos bylose dalyvaujantys asmenys neatleidžiami nuo pareigos nurodyti faktus ir įrodymus, juos rinkti ir pateikti (CPK 12 straipsnis, 42 straipsnio 4 dalis, 135 straipsnio 2 dalis, 178 straipsnis, 226 straipsnis, 447 straipsnio 3 punktas), tačiau pagal CPK 443 straipsnio 8 dalį teismas, ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjantis bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tai taip pat reiškia teismo pareigą pasiūlyti byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustatyti terminą jiems pateikti; kai yra būtina, išreikalauti tyrimo medžiagą, išvadas, įrodymus ir kt., turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159/2007).

8124.

82Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas ištyręs byloje esančių įrodymų visumą konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tirdamas byloje esančius įrodymus nepašalino esminių abejonių dėl galbūt buvusių pamatų egzistavimo. Iš byloje esančios 1956 metų sklypo schemos matyti, kad yra nustatytos pastato ribos (I e. tomas, 35–34, 60–61 e. b. l.). Konstatuoti, kad ginčijamo pamato pastato nurodytos ribos yra sietinos su kitų pamatų ribomis, nėra teisinio pagrindo, nes toks rašytinio įrodymo vertinimas yra pagrįstas prielaida, o teismas prielaidomis remtis negali. Kita vertus, iš istorinių žemėlapių matyti, kad 1983 metų žemėlapyje ginčo pamatai nėra užfiksuoti (IV e. tomas, 44 e. b. l.). Taip pat byloje yra nuotrauka, iš kurios matyti, kad buvo įrengta patalpa prie tvarto, tačiau iš nuotraukos negalima padaryti išvados, kad patalpa stovi ant pamatų (II e. tomas, 406 e. b. l.). Kitos byloje esančios, taip pat ir pareiškėjos pateiktos fotofiksacijos nepagrindžia pareiškėjos teiginių, kad šalia tvarto buvusios patalpos turėjo pamatus (II e. tomas, 109, 180, 352, 430–436 e. b. l., IV e. tomas 33–35 e. b. l.). Priešingai, iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad pareiškėja įkasė akmenis, sudarydama pamatų ribų kontūrą akmenimis (IV e. tomas 43 e. b. l.) ir vėliau užliejo akmenis, taip sukurdama naujus pamatus (nutarties 15 punktas).

8325.

84Teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo įstatyme ir kasacinio teismo praktikoje formuojamų įrodymų vertinimo taisyklių bei principų, neatsižvelgė į ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamų bylų specifiką. Iš apskųsto teismo procesinio sprendimo turinio matyti, kad teismas, spręsdamas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, analizavo byloje šalių pateiktus rašytinius įrodymus, liudytojų parodymus, tačiau nepašalino esminių abejonių dėl buvusių pamatų egzistavimo, ypač kai pareiškėja iki juridinio fakto konstatavimo galbūt tuos pamatus – akmenis perkasė ir apliejo nauju betono sluoksniu, įrengė karkasines sienas ir perdangas.

8526.

86Apeliacinės instancijos teismas vertindamas liudytojų parodymus atkreipia dėmesį į tai, kad liudytojas S. B., pareiškėjos L. B. ( - ), parodė, kad nugriovus ūkinį priestatą nesigilino, kas buvo po juo, kai tuo tarpu pats liudytojas teismo posėdyje tvirtino, kad giliau žemėje yra likę pamatinių akmenų. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu kaip liudytojas apklaustas J. G., L. B. ( - ), taip pat parodė, kad ginčo pamatai buvo per potvynį išstumdyti, todėl liko dalis pamatų, kuri yra žemėje. Todėl nagrinėjamu atveju matyti akivaizdus prieštaravimas tarp byloje esančių įrodymų, tai yra L. B. teikdama fotofiksacijas nurodė, kad akmenys, esantys žemės paviršiuje, yra pamatai, kai tuo tarpu teismo posėdyje apklausti liudytojai patys paneigė šias aplinkybes nurodydami, kad akmenų yra išlikę tik po žeme.

8727.

88Kai abejojama tam tikrų faktų buvimu (nebuvimu) ir šių aplinkybių nustatymui reikalingos specialios žinios, tikslinga skirti ekspertizę. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ypatingosios teisenos esmę ir jai galiojančius principus, konstatuoja, kad CPK 443–448 straipsniuose nėra nustatytų išimčių bei ypatumų dėl CPK 177 straipsnio 2 dalies nuostatų, reglamentuojančių įrodinėjimo priemones (taip pat ir ekspertų išvadas), taikymo. Taigi juridinę reikšmę turintis faktas teisme gali būti įrodinėjamas visomis įstatymo leidžiamomis priemonėmis (CPK 177 straipsnis).

8928.

90Pažymėtina, kad ekspertizės skyrimo klausimas konkrečios bylos atveju gali būti sprendžiamas tada, kai, surinkus ir ištyrus byloje esančius įrodymus, atsiranda poreikis pasinaudoti specialiomis atitinkamos srities žiniomis. Todėl pirmosios instancijos teismas iš naujo tirdamas byloje esančius rašytinius įrodymus turi įvertinti, kaip šios nutarties 18–20 punktuose nurodyta, – ar pareiškėjos prašomas nustatyti juridinis faktas turės juridinę reikšmę ir neprieštaraus Saugomų teritorijų įstatymui ir Statybų įstatymui. Atsižvelgiant į šį vertinimą, jei pareiškėjos prašomas juridinis faktas turės juridinę reikšmę, pirmosios instancijos teismas turėtų įvertinti byloje esančių rašytinių įrodymų visetą, spręsti, ar byloje pakanka įrodymų padaryti išvadą dėl galimo pamatų egzistavimo. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sutinka su apeliantų argumentu, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, nes nustatydamas bylai reikšmingas aplinkybes pažeidė CPK 443 straipsnio 8 dalį, nesiėmė visų būtinų priemonių, kad būtų išaiškintos visos reikšmingos bylai aplinkybės, ir dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, byla perduotina nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis).

91Dėl bylų sujungimo

9229.

93Apeliacinės instancijos teismui savo iniciatyva patikrinus Lietuvos Respublikos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis nustatyta, kad Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-41-750/2018 pagal J. J. ir A. J. ieškinį atsakovams L. B., Šilutės rajono savivaldybės administracijai, trečiajam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl statybos leidimo panaikinimo ir neteisėtos statybos padarinių pašalinimo.

9430.

95Nurodytoje byloje J. J. ir A. J. ieškiniu prašo panaikinti Šilutės rajono savivaldybės administracijos išduotą 2016 m. gegužės 11 d. statybos leidimą Nr. LNS-37-160511-00012 ir taikyti neteisėtos statybos pašalinimo pasekmes – įpareigoti L. B. per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo nugriauti tą pastato, statomo žemės sklype, adresu ( - ), dalį, kuria buvo padidinti statinio matmenys labiau, nei yra užfiksuota statinių, kurių unikalūs numeriai yra ( - ) ir ( - ), kadastro ir registro bylose, ir kurie yra arčiau negu 3 m iki ieškovų žemės sklypo ribos.

9631.

97Vertinant nagrinėjamoje byloje keliamus pareiškėjos reikalavimus dėl juridinio fakto nustatymo ir įvertinus Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmuose nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-41-750/2018 pagal J. J. ir A. J. ieškinį keliamus reikalavimus matyti, kad keliami reikalavimai yra glaudžiai susiję, kadangi teismui pripažinus, jog L. B. statyba yra neteisėta ir statybos leidimas yra išduotas nepagrįstai kaip neatitinkantis Saugomų teritorijų įstatymo ir Statybų įstatymo nuostatų, ši aplinkybė galbūt turėtų įtakos ir pareiškėjos prašomam nustatyti juridiniam faktui.

9832.

99Pagal CPK 136 straipsnio 4 dalį, teismas, nustatęs, kad teismo (teismų) žinioje yra kelios vienarūšės bylos, kuriose dalyvauja tos pačios šalys, arba kelios bylos pagal vieno ieškovo ieškinius skirtingiems atsakovams, arba pagal skirtingų ieškovų ieškinius tam pačiam atsakovui, gali sujungti tas bylas į vieną bylą, kad jos būtų kartu išnagrinėtos, jeigu taip sujungus bus greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčai, taip pat tais atvejais, kai nagrinėjami reikalavimai tarpusavyje susiję ir dėl to bylų negalima išnagrinėti skyrium.

10033.

101Civilinių bylų sujungimo klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į civilinio proceso tikslus (CPK 2 straipsnis) bei civilinio proceso ekonomiškumo bei koncentruotumo principus (CPK 7 straipsnis), siekiant teisingai ir kiek įmanoma greičiau bei mažiausiais kaštais išnagrinėti prašomas sujungti civilines bylas. Bylų sujungimas ir išskyrimas – tai civilinę bylą nagrinėjančio teismo teisė. Dėl to teismas, atsižvelgdamas į egzistuojančias bylų (bylos) aplinkybes, gali pasirinkti, jo nuomone, racionaliausią ir tikslingiausią variantą, todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl juridinio fakto nustatymo, turėtų atsižvelgti ir į Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų civilinėje byloje Nr. e2-41-750/2018 keliamus reikalavimus ir spręsti klausimą dėl bylų sujungimo.

102Dėl procesinės bylos baigties

10334.

104Esant aplinkybėms, nustatytoms nutarties 18–20, 30, 35 punktuose, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino ir nenustatė svarbių faktinių ir teisinių bylos aplinkybių, taigi neatskleidė bylos esmės, dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis). Išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą skundžiamą teismo nutartį neatskleidus bylos esmės panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Bylos išnagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme reikštų bylos nagrinėjimą iš esmės visa apimtimi, o apeliacinės instancijos teismas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo ar nutarties teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdas ir negali šalių ginčo išnagrinėti iš esmės.

10535.

106Kadangi byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

107Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

108panaikinti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. gegužės 14 d. nutartį ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmai (Šilutės rajono apylinkės... 7. 2.... 8. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams (Šilutės rajono apylinkės... 9. 3.... 10. J. ir A. J. prašė panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m.... 11. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė... 12. 4.... 13. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmai 2018 m. gegužės 14 d. nutartimi... 14. 4.1.... 15. Pirmosios instancijos teismas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto... 16. 4.2.... 17. Pirmosios instancijos teismas dėl įrodymų vertinimo nurodė, kad apie ginčo... 18. 4.3.... 19. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad CPK nuostatos dėl įrodinėjimo... 20. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai... 21. 5.... 22. Apeliaciniu skundu pareiškėjai Jolanta Jankevičienė ir A. J. prašo... 23. 5.1.... 24. Dėl įrodymų vertinimo apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas... 25. 5.2.... 26. Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis... 27. 5.3.... 28. Dėl netiesioginių įrodymų vertinimo apeliantai nurodo, kad pirmosios... 29. 5.4.... 30. D. J. G. parodymų apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas laikė,... 31. 6.... 32. Pareiškėja L. B. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo... 33. 6.1.... 34. Pareiškėja nurodo, kad apeliaciniu skundu teigiama, jog pamatų išlikimo... 35. 6.2.... 36. Pareiškėja nurodo, kad įrodinėdama faktą, kad ginčo pastatas ir jo... 37. 6.3.... 38. Pareiškėja dėl liudytojų parodymų nurodo, kad apeliantai kritikuoja... 39. 6.4.... 40. Apeliantų nuomone, teismo išvada, jog priestato statusas buvo lygiavertis su... 41. 6.5.... 42. Pareiškėja nurodo, kad liudytojas S. B. patvirtino, kad pamatiniai akmenys... 43. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.... 44. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai... 45. 7.... 46. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų... 47. 8.... 48. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas... 49. 9.... 50. Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės... 51. Dėl prašomo nustatyti fakto juridinės reikšmės... 52. 10.... 53. Pareiškėja L. B. prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad... 54. 11.... 55. Juridiniai faktai – tai įvairūs įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas,... 56. 12.... 57. Byloje nustatyta, kad L. B. valdo 0,0500 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr.... 58. 13.... 59. Byloje nėra ginčo, kad pamatai, kurie galbūt yra išlikę pareiškėjai... 60. 14.... 61. Apeliacinės instancijos teismui įvertinus byloje esančius įrodymus, matyti,... 62. 15.... 63. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos prašomas nustatyti juridinę reikšmę... 64. 16.... 65. Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo (toliau – STĮ) 9... 66. 17.... 67. Nagrinėjamu atveju aktualu ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018... 68. 18.... 69. Pažymėtina ir tai, kad pagal Lietuvos Respublikos statybų įstatymo (toliau... 70. Dėl kitų juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo sąlygų... 71. 19.... 72. Dėl įrodymų vertinimo apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas... 73. 20.... 74. Pareiškėja nurodo, kad šioje byloje nebuvo ir negali būti senų pamatų... 75. 21.... 76. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad bylose dėl faktų, turinčių... 77. 22.... 78. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu... 79. 23.... 80. Kadangi ypatingosios teisenos bylos yra nedispozityvios, pažymėtina, kad... 81. 24.... 82. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas ištyręs byloje esančių... 83. 25.... 84. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismas... 85. 26.... 86. Apeliacinės instancijos teismas vertindamas liudytojų parodymus atkreipia... 87. 27.... 88. Kai abejojama tam tikrų faktų buvimu (nebuvimu) ir šių aplinkybių... 89. 28.... 90. Pažymėtina, kad ekspertizės skyrimo klausimas konkrečios bylos atveju gali... 91. Dėl bylų sujungimo... 92. 29.... 93. Apeliacinės instancijos teismui savo iniciatyva patikrinus Lietuvos... 94. 30.... 95. Nurodytoje byloje J. J. ir A. J. ieškiniu prašo panaikinti Šilutės rajono... 96. 31.... 97. Vertinant nagrinėjamoje byloje keliamus pareiškėjos reikalavimus dėl... 98. 32.... 99. Pagal CPK 136 straipsnio 4 dalį, teismas, nustatęs, kad teismo (teismų)... 100. 33.... 101. Civilinių bylų sujungimo klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į civilinio... 102. Dėl procesinės bylos baigties... 103. 34.... 104. Esant aplinkybėms, nustatytoms nutarties 18–20, 30, 35 punktuose,... 105. 35.... 106. Kadangi byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo,... 107. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331... 108. panaikinti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. gegužės 14 d....