Byla e2A-518-777/2020

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Gailevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erinijos Kazlauskienės, Danutės Žvinklytės,

2apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo antstolio J. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, patikslintą ieškinį atsakovui antstoliui J. P., tretiesiems asmenims „Association of Underwriters known as Lloyd‘s“, atstovaujamai UADBB „Colemont draudimo brokeris“, AB SEB bankui, Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, antstoliams L. N., V. V., Z. Z. dėl piniginių lėšų priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

41.

5Ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 141,44 Eur pinigines lėšas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

62.

7Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog:

82.1.

9Ieškovė 2018 m. rugpjūčio 14 d. kreipėsi į Klaipėdos miesto 7-ąjį notarų biurą dėl ( - ) mirusio M. K. palikimo priėmimo. Palikimo priėmimo faktas 2018 m. rugpjūčio 20 d. įregistruotas Testamentų registre, o 2018 m. gruodžio 11 d. ieškovei išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas. Nurodė, kad M. K. paveldėtą turtą sudaro UAB „INVL Asset Management“ pensijų kaupimo sąskaitoje sukauptos 141,44 Eur piniginės lėšos.

102.2.

11Ieškovė 2018 m. gruodžio 12 d. raštu kreipėsi į UAB „INVL Asset Management“, prašydama pervesti paveldėtas pinigines lėšas į ieškovės depozitinę sąskaitą. 2019 m. sausio 31 d. elektroniniu paštu UAB „INVL Asset Management“ informavo paveldėtoją, jog, mirus dalyviui, 2018 m. lapkričio 23 d. visas pinigines lėšas pervedė antstoliui. Antstolis J. P. 2018 m. lapkričio 26 d. vadovaudamasis CPK 753 straipsnio nuostatomis, paskirstė mirusio M. K. sukauptas pinigines lėšas dar iki VMI prie FM jas perimant savo žinion. Nurodė, kad išieškojimą iš M. K. vykdo ir daugiau antstolių – V. V., A. S., L. N., Z. Z., J. P., todėl laikė, kad antstolis J. P., žinodamas viešojo registro duomenis apie M. K. palikimo priėmimą, ne tik pažeidė CPK 626 straipsnio 1 dalį, bet ir viršijo savo įgaliojimus, kreipdamasis dėl piniginių lėšų pervedimo į jo depozitinę sąskaitą, o vėliau jų negrąžindamas, teisėtai paveldėtojai to pareikalavus ir iš esmės išskirtinai patenkino dalį savo reikalavimų.

12II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

133.

14Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 23 d. sprendimu ieškinį tenkino – priteisė iš atsakovo antstolio J. P. 141,44 Eur pinigines lėšas bei 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 141,44 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. gegužės 7 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

154.

16Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai:

174.1.

18Nurodė, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytas trijų mėnesių terminas nuo palikimo atsiradimo dienos kreditorių reikalavimams pareikšti baigėsi ( - ). Pažymėjo, kad antstolis ieškovę apie vykdomą išieškojimą iš M. K. informavo 2018 m. lapkričio 29 d., kai ieškovė gavo antstolio 2018 m. lapkričio 23 d. patvarkymą Nr. S18-32744 „Dėl vykdymo proceso šalies pakeitimo“. Akcentavo, jog skolininko piniginių lėšų, esančių pensijų kaupimo fonde, areštas negali būti laikomas pagrindu konstatuoti, jog kreditoriaus CK 5.63 straipsnyje nustatyta pareiga buvo atlikta.

194.2.

20Nurodė, kad tai, jeigu skolininko lėšos buvo areštuotos, būtina nustatyti, ar įpėdinis, priėmęs palikimą, objektyviai galėjo ir turėjo žinoti apie šį areštą apie palikėjo skolinius įsipareigojimus kreditoriui. Teigia, jog šiuo atveju tokio fakto teismas nenustatė. Pažymėjo, kad nei antstolis, nei išieškotojas nepateikė teismui įrodymų apie tai, jog prašė atnaujinti praleistą terminą kreditiniam reikalavimui mirusiojo įpėdiniui pareikšti. Darė išvadą, kad byloje nėra įrodymų, jog po skolininko mirties antstolis ar išieškotojas per tris mėnesius pareiškė apie savo reikalavimus palikimą perėmusiai valstybei, todėl nėra pagrindo ir konstatuoti, kad valstybei per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos tapo žinoma apie palikėjo M. K. kreditorių ir jo reikalavimą, kurie vykdomi antstolio J. P. vykdomojoje byloje.

214.3.

22Nurodė, kad vykdomojoje byloje mirus skolininkui ir nesant jo teisių ir pareigų perėmėjui, išieškotojas, taip pat ir antstolis J. P. tapo mirusio asmens M. K. kreditoriais. Teigia, jog antstoliui J. P., reiškiančiam pinigines pretenzijas dėl patirtų vykdymo išlaidų atlyginimo, antstolis turėjo šį reikalavimą pareikšti CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, o tuo atveju, jeigu įstatymo nustatytas 3 mėnesių terminas yra praleistas – kreiptis į teismą su reikalavimu dėl paveldimo turto, nurodant svarbias priežastis, dėl kurių 3 mėnesių terminas buvo pareikštas (CK 5.63 straipsnio 1, 4 dalys). Pažymėjo, kad šiuo atveju antstolis praleido įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą kreditiniam reikalavimui pareikšti, taip pat ir įstatymo tvarka nesikreipė dėl praleisto termino atnaujinimo. Pripažino, kad antstolio 2018 m. lapkričio 16 d. patvarkymas „Dėl piniginių lėšų pervedimo“ bei 2018 m. lapkričio 26 d. antstolio nurodymas PLAIS priverstinai nurašyti pinigines lėšas yra neteisėti.

234.4.

24Akcentavo, jog miręs skolininkas M. K. turėjo ir kitų kreditorių, kurie vykdė jo atžvilgiu išieškojimą per antstolius L. N., V. V., Z. Z., kurie turėjo teisę reikšti reikalavimą dėl piniginių lėšų ieškovei, kaip mirusiojo skolininko M. K. turto paveldėtojai. Darė išvadą kad antstolis, išskirtinai savo naudai paskirstęs gautą iš UAB „INVL Asset Management“ 141,44 Eur sumą jo patirtų vykdymo išlaidų dengimui, ignoravo ne tik mirusio skolininko M. K. paveldėtoją, bet ir kitų šio skolininko kreditorių interesus, nes jie galbūt turi teisę į savo piniginių reikalavimų patenkinimą neperžengiant paveldėto turto ribų.

25III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

265.

27Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti. Taip pat priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

286.

29Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

306.1.

31Nurodė, kad skundžiamo teismo sprendimo 10–14 punktuose išdėstytos ne visos byloje nustatytos aplinkybės. Pirmosios instancijos teismas dėl atsakovui nesuprantamų priežasčių visiškai nepaminėjo, kad antstolio 2018 m. lapkričio 19 d. patvarkymu Nr. S18-32104 vykdomoji byla Nr. 0172/16/00157 ir vykdymo veiksmai buvo sustabdyti, kol po skolininko mirties atsiras jo teisių perėmėjas.

326.2.

33Teigia, jog pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė ir nevertino aplinkybės, kad ieškovas nuo UAB „ESTVL Asset Management“ 2017 m. gruodžio 14 d. rašto Nr. SK17-(3.3)-344 „Dėl Informacijos pateikimo M. K. paveldėjimo bylai“ gavimo žinodamas apie M. K. sukaupto turto UAB „INVL Asset Management“ valdomo INVL EXTREMC II16+ pensijų fondo asmeninėje pensijų sąskaitoje ir sukaupto turto areštą atsakovo antstolio 2016-02-25 patvarkymu Nr. 0172/16/00157 ir 2016-08-08 patvarkymu Nr. 0172/15/00693 bei būdamas išieškotoju vykdomojoje byloje Nr. 0172/15/00693, nesugebėjo informuoti atsakovo nei apie skolininko M. K. mirtį, nei apie pradėtą skolininko M. K. palikimo priėmimo procedūrą.

346.3.

35Apelianto nuomone, skundžiamo teismo sprendimo 15–22 punktuose išdėstytais argumentais faktiškai pakartotinai sprendžiama, ar buvo procesinių teisių ir pareigų perkėlimo pagrindas, t. y. ar antstolio 2018 m. lapkričio 26 d. patvarkymas Nr. S18-32744 vykdomojoje byloje Nr. 0172/16/00157 „Dėl vykdymo proceso šalies pakeitimo“ atitiko CK 5.63 straipsnio, reglamentuojančio palikėjo kreditorių reikalavimų pareiškimo įpėdiniams tvarką ir terminus, sąlygas. Teigia, jog šis klausimas jau yra išspręstas įsiteisėjusia Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. sausio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-1591-904/2019.

366.4.

37Nurodė, kad teisės normos, reglamentuojančios vykdymo išlaidų išieškojimą vykdymo procese, nenumato, kad vienam antstoliui išieškojus pinigų sumą, kurios nepakanka visiems reikalavimams pagal vykdomąjį dokumentą patenkinti, išieškotos lėšos galėtų būti skirstomos visų kitų antstolių vykdymo išlaidoms padengti.

386.5.

39Teigia, jog visiškai nepagrįstas ir deklaratyvus teismo teiginys, kad yra nustatyta, jog buvo ir kiti mirusio M. K. kreditoriai, galbūt turintys teisę į savo piniginių reikalavimų patenkinimą neperžengiant paveldėto turto ribų. Pažymi, jog teismas sprendime neįvardijo nė vieno mirusio M. K. galimo kreditoriaus, pareiškusio ar nepareiškusio kreditinį reikalavimą CK 5.63 straipsnyje nustatyta kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarka, taip pat byloje nėra jokių įrodymų, kad bent vienoje antstolių L. N., V. V., Z. Z. žinioje buvusių vykdomųjų bylų miręs skolininkas M. K. būtų buvęs pakeistas naujuoju skolininku Valstybe, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

407.

41Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo atmesti apelianto apeliacinį skundą ir Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

428.

43Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

448.1.

45Teigia, jog apie galimą ( - ) mirusio M. K. paveldėtiną turtą VMI prie FM sužinojo ne iš antstolio J. P., o iš antstolio A. S.. Teigia, jog pagal kasacinio teismo praktiką būtent mirusiojo skolininko kreditoriai apie savo reikalavimus turi informuoti palikėjo įpėdinius (CK 5.63 straipsnio 1, 2 dalys). Įpėdiniams nenustatyta pareigos ieškoti palikėjo kreditorių. Teigia, jog Valstybė paveldėjimo teisiniuose santykiuose dalyvauja bendrais pagrindais, todėl jai reikalavimai, aiškinantis palikėjo kreditorius, negali būti didesni, nei taikomi visiems kitiems įpėdiniams. Pažymėjo, kad ieškovė pagal Gyventojų registro duomenis nustatė, jog M. K. turi nepilnametį sūnų, gimusį ( - ), todėl jai buvo žinoma, kad pagal CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 3.244 straipsnio 3 dalies nuostatas priimant ar atsisakant palikimo nepilnamečio įpėdinio vardu būtinas išankstinis teismo leidimas. VMI prie FM 2018-08-14 kreipėsi į Klaipėdos miesto 7-ąjį notarų biurą dėl M. K. palikimo priėmimo, tačiau notaro buvo informuota, kad biuras išsiuntė V. M. (mirusiojo nepilnamečio vaiko motinai) priminimą apie pareigą vykdyti 2018 m. gegužės 8 d. Alytaus apylinkės teismo nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2YT-2622-922/2018, ir paprašė nepilnamečio motinos iki 2018 m. rugsėjo 15 d. pateikti atsisakymą nuo palikimo A. M. vardu. Darė išvadą, kad ne dėl nerūpestingumo, neveiklumo, kaip teigia atsakovas, o dėl pagrįstų aplinkybių užsitęsė paveldėjimo dokumentų išdavimas VMI prie FM, ir jie buvo gauti tik 2018 m. gruodžio 11 d.

468.2.

47Nurodė, kad nepaisant nuo 2018 m. rugpjūčio 20 d. Testamentų registre esančio įrašo, kad M. K. palikimą priėmė ieškovė, antstolis J. P. nepagrįstai, viršydamas savo įgaliojimus, nurodė UAB „INVL Asset Management“ pervesti 141,44 Eur į jo depozitinę sąskaitą, tai 2018 m. lapkričio 23 d. bendrovė ir padarė. Atkreipė dėmesį, jog antstolis 2018 m. lapkričio 26 d., vadovaudamasis CPK 753 straipsnio nuostatomis, paskirstė valstybės paveldėtas lėšas, t. y. padengė antstolio / savo vykdymo išlaidas dar iki VMI prie FM paveldėtas lėšas perimant savo žinion. Teigia, jog net ir ieškovei pateikus įrodymus apie išduotus paveldėjimo dokumentus, antstolis atsisakė grąžinti valstybės pasisavintas lėšas, argumentuodamas tuo, kad vadovavosi CPK 753 straipsnyje įtvirtinta išieškotų lėšų paskirstymo tvarka, kad jos tą dieną (2018 m. lapkričio 26 d.) dar nebuvo paveldėtos valstybės, todėl jos nepriklausė paveldėtojai nuosavybės teise.

488.3.

49Teigia, jog kritiškai vertintini apelianto skundo argumentai, kad nebuvo byloje pateikti įrodymai, kad skolininkas turėjo ir daugiau kreditorių, kadangi ieškovė tokius duomenis teismui yra pateikusi, o teiginys, kad kiti kreditoriai nepateikė atsiliepimų ginčo byloje, negali suteikti atsakovui išskirtinės teisės pažeidinėti CPK normų, Taisyklių, viršyti įgaliojimus, ignoruoti galiojančią kasacinio teismo praktiką.

50Teisėjų kolegija

konstatuoja:

51IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

52Apeliacinis skundas netenkintinas.

539.

54Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

5510.

56Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, tai, kad ieškovės ir atsakovo (apelianto) atstovai dalyvavo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

5711.

58Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo tenkintas ieškovės VMI prie LR FM ieškinys dėl piniginių lėšų priteisimo teisėtumo ir pagrįstumo. Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos

5912.

60CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).

6113.

622020 m. vasario 6 d. teisme gautas apelianto prašymas dėl dokumentų pridėjimo prie apeliacinio skundo, kuriuo buvo prašoma prie bylos pridėti 2020 m. sausio 21 d. apeliacinio skundo bankinį pavedimą dėl piniginių lėšų sumokėjimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėto dokumento pateikimo būtinybė iškilo jau po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo dienos, todėl darytina išvada, kad apeliantas neturėjo galimybės šio dokumento į bylą pateikti pirmosios instancijos teisme, todėl įvertinus aplinkybes, jog šio dokumento pridėjimas prie bylos jos nagrinėjimo neužvilkins, 2020 m. sausio 21 d. bankinio pavedimo nuorašas pridėtinas prie bylos. Dėl apeliacinio skundo argumentų

6314.

64Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

6515.

66Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad antstolis J. P. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0172/16/00157 dėl 264,98 Eur skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo 264,98 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2015 m. spalio 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 Eur žyminio mokesčio išieškojimo iš atsakovo M. K. ieškovei AB SEB bankui. 2016 m. vasario 25 d. patvarkymu antstolis areštavo skolininkui M. K. priklausančią turtinę teisę į 279,98 Eur dydžio sumą. 2017 m. balandžio 10 d. ir 2018 m. balandžio 20 d. antstolis priėmė patvarkymus dėl informacijos pateikimo, juo kreipėsi į ieškovę, kad ji per 14 dienų pateiktų antstoliui informaciją, ar pagal pateiktą skolininkų sąrašą (kuriame nurodytas ir M. K.) Valstybinė mokesčių inspekcija turi grąžintinų piniginių lėšų. 2018 m. lapkričio 14 d. antstoliui patikrinus Gyventojų registro duomenis, gauta informacija, kad skolininkas M. K. mirė ( - ), o iš Testamentų registro išrašo matyti, kad skolininko palikimą priėmė ieškovė. 2018 m. lapkričio 16 d. patvarkymu „Dėl piniginių lėšų pervedimo“ antstolis įpareigojo UAB „INVL Asset Management“ nedelsiant įvykdyti 2016 m. birželio 8 d. patvarkymą areštuoti lėšas. 2018 m. lapkričio 23 d. UAB „INVL Asset Management“ atliko 141,44 Eur pavedimą į antstolio sąskaitą. 2018 m. lapkričio 26 d. antstolis priėmė nurodymą Piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai (toliau – PLAIS) priverstinai nurašyti pinigines lėšas. 2018 m. lapkričio 26 d. patvarkymu Nr. S18-32744 antstolis pakeitė vykdomojoje byloje pradinį skolininką M. K. nauju skolininku – ieškove Valstybine mokesčių inspekcija. Dėl šio patvarkymo ieškovė teikė skundą, kurį antstolis 2019 m. sausio 2 d. patvarkymu atsisakė patenkinti, o Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. sausio 25 d. nutartimi tenkino ir panaikino antstolio 2018 m. lapkričio 26 d. minėtą patvarkymą. 2018 m. lapkričio 26 d. patvarkymu paskirstytos išieškotos 141,44 Eur lėšos, kurios paskirstytos: 20 Eur būtinosios vykdymo išlaidos; 121,44 Eur papildomos vykdymo išlaidos, kurios patiriamos atliekant atskirus veiksmus vykdomojoje byloje, 0 Eur – atlygis antstoliui, liko išieškoti 98,19 Eur vykdymo išlaidų. Pagal 2018 m. gruodžio 11 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimą valstybė paveldėjo M. K. sukauptą turtą UAB „INVL Asset Management“, kurio vertė 141,44 Eur.

6716.

68Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą (CPK 13 straipsnis) ieškinio dalyko ir pagrindo nustatymas yra ieškovo, o ne teismo pareiga (CPK 135 straipsnio 1 dalis). Teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų, išskyrus įstatyme apibrėžtus atvejus. Ieškinyje yra nurodomas ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas, kurį sudaro faktinio pobūdžio aplinkybės, patvirtinančios asmens turimą teisę ar interesą arba jo pažeidimą ar ginčijimą. Tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas visų pirma siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatytinos nagrinėjant bylą. Tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises. Be to, tiksliai ir suprantamai suformuluotas ieškinio dalykas ir pagrindas ne tik leidžia teismui tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui, bet yra reikšmingas ir atsakovo bei kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisių įgyvendinimui, nes nuo ieškinio dalyko ir pagrindo formulavimo priklauso jų atsikirtimų į ieškinį turinys, nustatytinoms aplinkybėms patvirtinti teiktini įrodymai. Dėl to teismas negali savo nuožiūra nustatyti ieškinio dalyko (materialaus ieškovo reikalavimo suformulavimas kita žodine išraiška, nekeičiant reikalavimo esmės, nelaikytinas ieškinio dalyko pakeitimu) ir faktinio pagrindo, t. y. negali grįsti savo sprendimo faktais, kurių šalys nenurodė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013).

6917.

70Iš ieškovės pateikto ieškinio ir patikslinto ieškinio turinio matyti, jog, ieškovės nuomone, antstolis, turėdamas informaciją apie skolininko M. K. mirtį, privalėjo stabdyti vykdymo veiksmus, iki paaiškės skolininko teisinių ir pareigų perėmėjas, tačiau antstolis J. P., 2018 m. lapkričio 26 d. vadovaudamasis CPK 753 straipsnio nuostatomis, paskirstė mirusio M. K. sukauptas pinigines lėšas dar iki VMI prie FM jas perimant savo žinion. Tai reiškia, jog šioje byloje sprendžiamas ginčas, ar antstolis, žinodamas, jog skolininkas M. K. yra miręs, turėjo teisę 2018 m. lapkričio 26 d. nurodymu priverstinai nurašyti M. K. UAB „INVL Asset Management“ sukauptą turtą, kurio vertė 141,44 Eur.

7118.

72Šiuo atveju svarbu paminėti, jog paveldint įvyksta universalus teisių ir pareigų perėmimas. CK 5.2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei. Tai reiškia, kad įpėdiniams, priėmusiems palikimą, tarp jų ir valstybei, pereina pareiga atsakyti ir už palikėjo prievoles, neatsižvelgiant į tai, ar įpėdiniai apie jas žinojo. Paveldėjimo santykių teisinis reglamentavimas nustato specialią tvarką kreditorių reikalavimams pareikšti, kuri reglamentuojama CK 5.63 straipsnyje. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui, arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Kreditorius, siekiantis, kad palikėjo prievolę (skolą) perimtų skolininko įpėdinis, apie tai turi pareikšti nurodytame straipsnyje nustatyta tvarka (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2014).

7319.

74Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. sausio 25 d. įsiteisėjusia nutartimi (civilinėje byloje Nr. 2YT-1591-904/2019) konstatavo, jog: „atsižvelgiant į anksčiau išdėstytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą dėl CK 5.63 straipsnio taikymo, konstatuotina, kad nesant išviešintam turto arešto aktui viešame registre ir nesant duomenų, jog išieškotoja ar antstolis informavo valstybę, atstovaujamą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, apie vykdomą išieškojimą išieškotojos akcinės bendrovės SEB banko naudai iš skolininko turto per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, kad antstolis netinkamai taikė procesinių teisių perėmimo institutą reglamentuojančias teisės normas, ir neteisėtai bei nepagrįstai priėmė skundžiamą 2018 m. lapkričio 26 d. patvarkymą „Dėl vykdymo proceso šalies pakeitimo“ Nr. S18-32744, todėl pareiškėjos skundas tenkintinas – skundžiamas patvarkymas naikintinas“. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, jog byloje nėra ginčo, kad valstybė, atstovaujama ieškovės VMI prie LR FM, neatsiradus skolininko M. K. teisių perėmėjų, paveldėjo jo turtą, todėl įvertinus tai, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo konstatuota, jog antstolis nepagrįstai ginčo vykdomojoje byloje pakeitė skolininką M. K. kitu skolininku – valstybe, darytina išvada, jog antstolis nepagrįstai 2018 m. lapkričio 26 d. nurodymu nurašė ir tos pačios dienos patvarkymu paskirstė M. K. UAB „INVL Asset Management“ sukauptą turtą, kurį paveldėjo valstybė.

7520.

76Kaip matyti iš atsakovo apeliacinio skundo turinio, didžiąją dalį skundo iš esmės sudaro argumentai dėl įrodymų tyrimo, vertinimo taisyklių pažeidimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai plėtojamoje praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Pabrėžtina, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus oficialiuosius rašytinius įrodymus (prima facie), kuriais patvirtintos aplinkybės laikomos visiškai įrodytomis, iki jos nebus paneigtos įstatymų nustatyta tvarka (CPK 197 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-48/2005). Taigi įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą reikalauja, kad prieštaravimai, tiriant bei vertinant byloje surinktus įrodymus ir jų pagrindu nustatant faktines bylos aplinkybes, būtų pašalinti, prieinant teismo vidiniu įsitikinimu pagrįstą išvadą dėl vienų ar kitų teisiškai reikšmingų aplinkybių, kuriomis grindžiamas priimamas galutinis teismo sprendimas. Tačiau pabrėžtina, kad vien tik ta aplinkybė, kad šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, nesudaro pagrindo išvadai, jog bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 176, 185 straipsnių pažeidimų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

7721.

78Nors apeliaciniu skundu teigiama, jog skundžiamo teismo sprendimo 10–14 punktuose išdėstytos ne visos byloje nustatytos aplinkybės, tačiau teisėjų kolegija akcentuoja, jog tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo, tiek ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą jau buvo išaiškinta, jog pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. Ruiz Torija v. Spain and Hiro Balani v. Spain judgments of 9 December 1994; Higgins and Others v. France judgment of 19 February 1998). Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Van de Hurk v. Netherlands judgment of 19 April 1994; taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Teisėjų kolegijos vertinimu, vien tik ta aplinkybė, kad teismas sprendimo motyvuojamoje dalyje neaptarė visų ieškovo ieškinyje išdėstytų ar teismo posėdžio metu nurodytų teiginių, savaime nereiškia, jog sprendimas yra netinkamai motyvuotas arba kad teismas neįvertino visų byloje esančių įrodymų bei atsakovo nurodytų argumentų. Savo ruožtu vien tik apelianto nesutikimas su teismo padarytomis atsakovui nepalankiomis išvadomis savaime nesuponuoja išvados, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir priėmė nepagrįstą sprendimą.

7922.

80Apeliaciniu skundu taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė ir nevertino aplinkybės, kad ieškovė nuo 2017 m. gruodžio 14 d. žinojo apie M. K. sukaupto turto UAB „INVL Asset Management“ valdomo INVL EXTREMC II16+ pensijų fondo asmeninėje pensijų sąskaitoje ir, būdama išieškotoja vykdomojoje byloje Nr. 0172/15/00693, nesugebėjo informuoti atsakovo nei apie skolininko M. K. mirtį, nei apie pradėtą skolininko M. K. palikimo priėmimo procedūrą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės neturi teisinės reikšmės tinkamam bylos išnagrinėjimui. Visų pirma šioje byloje yra kilęs ginčas tarp ieškovės, kaip paveldėtojos, ir atsakovo, kaip antstolio, atlikusio vykdymo veiksmus, o ne tarp ieškovės, kaip išieškotojos, vykdomojoje byloje ir atsakovo, kaip antstolio, atliekančio vykdymo veiksmus, todėl sutiktina su ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytais argumentais, jog ji, kaip įpėdinė, neturi pareigos ieškoti palikėjo kreditorių (CK 5.63 straipsnio 1, 2 dalys). Be to, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog net ir ieškovės, kaip išieškotojos, vykdymo procese, antstolio neinformavimas apie skolininko mirtį, teisinės reikšmės šio ginčo nagrinėjimui neturi, todėl darytina išvada, kad šis apeliacinio skundo argumentas yra nepagrįstas.

8123.

82Apelianto nuomone, skundžiamo teismo sprendimo 15–22 punktuose išdėstytais argumentais faktiškai pakartotinai sprendžiama, ar buvo procesinių teisių ir pareigų perkėlimo pagrindas, tačiau teigia, jog šis klausimas jau yra išspręstas įsiteisėjusia Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. sausio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-1591-904/2019. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais. Iš skundžiamo teismo sprendimo turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas, siekdamas tinkamai ir išsamiai išnagrinėti byloje kilusį ginčą, plačiai pasisakė dėl antstolio 2018 m. lapkričio 26 d. patvarkymo Nr. S18-32744 vykdomojoje byloje Nr. 0172/16/00157 „Dėl vykdymo proceso šalies pakeitimo“ atitikties CK 5.63 straipsnio, reglamentuojančio palikėjo kreditorių reikalavimų pareiškimo įpėdiniams tvarką ir terminus, sąlygas, kadangi šis klausimas yra glaudžiai susijęs su nagrinėjama byla. Be to, apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, jog aplinkybės, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai aiškino su ginčo nagrinėjimu susijusį teisinį reglamentavimą bei šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, nereiškia, jog toks teismo sprendimas yra neteisėtas, todėl teisėjų kolegija šiuos apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

8324.

84Įvertinusi visus kitus apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

8525.

86Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, visapusiškai ir nuodugniai ištyrė byloje pateiktus įrodymus ir juos tinkamai įvertino, todėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 23 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

8726.

88Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

8927.

90Ieškovė bylinėjimosi išlaidų priteisti neprašė, todėl šis klausimas nenagrinėtinas (CPK 93 straipsnis).

9128.

92Apeliacinį skundą atmetus, apelianto turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnis).

93Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

94Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. 1.... 5. Ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašė... 6. 2.... 7. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog:... 8. 2.1.... 9. Ieškovė 2018 m. rugpjūčio 14 d. kreipėsi į Klaipėdos miesto 7-ąjį... 10. 2.2.... 11. Ieškovė 2018 m. gruodžio 12 d. raštu kreipėsi į UAB „INVL Asset... 12. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 13. 3.... 14. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 23 d. sprendimu ieškinį... 15. 4.... 16. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai:... 17. 4.1.... 18. Nurodė, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytas trijų mėnesių terminas... 19. 4.2.... 20. Nurodė, kad tai, jeigu skolininko lėšos buvo areštuotos, būtina nustatyti,... 21. 4.3.... 22. Nurodė, kad vykdomojoje byloje mirus skolininkui ir nesant jo teisių ir... 23. 4.4.... 24. Akcentavo, jog miręs skolininkas M. K. turėjo ir kitų kreditorių, kurie... 25. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 26. 5.... 27. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo... 28. 6.... 29. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:... 30. 6.1.... 31. Nurodė, kad skundžiamo teismo sprendimo 10–14 punktuose išdėstytos ne... 32. 6.2.... 33. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė ir nevertino... 34. 6.3.... 35. Apelianto nuomone, skundžiamo teismo sprendimo 15–22 punktuose išdėstytais... 36. 6.4.... 37. Nurodė, kad teisės normos, reglamentuojančios vykdymo išlaidų... 38. 6.5.... 39. Teigia, jog visiškai nepagrįstas ir deklaratyvus teismo teiginys, kad yra... 40. 7.... 41. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo atmesti apelianto... 42. 8.... 43. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:... 44. 8.1.... 45. Teigia, jog apie galimą ( - ) mirusio M. K. paveldėtiną turtą VMI prie FM... 46. 8.2.... 47. Nurodė, kad nepaisant nuo 2018 m. rugpjūčio 20 d. Testamentų registre... 48. 8.3.... 49. Teigia, jog kritiškai vertintini apelianto skundo argumentai, kad nebuvo... 50. Teisėjų kolegija... 51. IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai... 52. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 53. 9.... 54. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 55. 10.... 56. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis... 57. 11.... 58. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo... 59. 12.... 60. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos... 61. 13.... 62. 2020 m. vasario 6 d. teisme gautas apelianto prašymas dėl dokumentų... 63. 14.... 64. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis,... 65. 15.... 66. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad antstolis J. P. vykdo vykdomąją... 67. 16.... 68. Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą (CPK 13... 69. 17.... 70. Iš ieškovės pateikto ieškinio ir patikslinto ieškinio turinio matyti, jog,... 71. 18.... 72. Šiuo atveju svarbu paminėti, jog paveldint įvyksta universalus teisių ir... 73. 19.... 74. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. sausio 25 d. įsiteisėjusia nutartimi... 75. 20.... 76. Kaip matyti iš atsakovo apeliacinio skundo turinio, didžiąją dalį skundo... 77. 21.... 78. Nors apeliaciniu skundu teigiama, jog skundžiamo teismo sprendimo 10–14... 79. 22.... 80. Apeliaciniu skundu taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismas... 81. 23.... 82. Apelianto nuomone, skundžiamo teismo sprendimo 15–22 punktuose išdėstytais... 83. 24.... 84. Įvertinusi visus kitus apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija daro... 85. 25.... 86. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė... 87. 26.... 88. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 89. 27.... 90. Ieškovė bylinėjimosi išlaidų priteisti neprašė, todėl šis klausimas... 91. 28.... 92. Apeliacinį skundą atmetus, apelianto turėtos bylinėjimosi išlaidos... 93. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331... 94. Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 23 d. sprendimą palikti...