Byla 1A-191-209/2017
Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio, kuriuo D. R. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. ir nuteistas laisvės apribojimu penkiems mėnesiams, įpareigojant jį per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą

1Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Lemežio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vladislavo Lenčiko, Virginijos Liudvinavičienės, sekretoriaujant Ilonai Lonskai, Teresai Darulienei, dalyvaujant prokurorei Editai Kadūnienei, gynėjui advokatui Simonui Slapšinskui, nuteistajam D. R., nukentėjusiajam D. M., nukentėjusiojo atstovui advokatui Petrui Jucevičiui,

2teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. R. gynėjo advokato Simono Slapšinsko ir nukentėjusiojo D. M. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio, kuriuo D. R. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. ir nuteistas laisvės apribojimu penkiems mėnesiams, įpareigojant jį per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą.

3Iš D. R. priteista nukentėjusiajam D. M. 2703,85 Eur turtinės žalos atlyginimo, 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 600 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, bei Vilniaus teritorinei ligonių kasai 614,43 Eur turtinės žalos atlyginimo.

4Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Nustatė

5D. R. nuteistas už tai, kad jis 2015 m. rugpjūčio 21 d., apie 3.00 val., Ukmergės gatvėje, šalia ( - ), vieną kartą ranka sudavė nukentėjusiajam D. M. į veido sritį ir taip padarė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą, kuris pasireiškė abipusiu žandikaulio lūžiu. Tai yra tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

6Apeliaciniu skundu nuteistojo D. R. gynėjo advokatas Simonas Slapšinskas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. apkaltinamąjį nuosprendį ir D. R. atžvilgiu priimti naują išteisinamąjį nuosprendį, byloje pareikštus civilinius ieškinius – atmesti.

7Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendis yra naikintinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, padarytų esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų ir nuosprendyje išdėstytų išvadų neatitikimo bylos aplinkybių. Teigiama, jog pirmosios instancijos teismas nevertino, kad byloje esanti valstybinės teismo medicinos specialisto išvada buvo pateikta tik pagal nukentėjusiojo D. M. gydymosi stacionare ligos istorijos dokumentus, tai yra, visiškai nevertinant sužalojimo padarymo mechanizmo, atsižvelgiant į nuteistojo D. R., paties nukentėjusiojo D. M. parodymus, įvykio vietos paviršių fizikinių savybių bei ten buvusių objektų, į kuriuos krisdamas nukentėjusysis D. M. prasiskėlė galvą ir susižalojo rankos alkūnę.

8Apelianto manymu, tai leidžia padaryti pagrįstą išvadą, jog nuteistajam D. R. inkriminuotos nusikalstamos veikos pasekmės – D. M. abipusis apatinio žandikaulio lūžis – atsirado ne dėl nuteistojo D. R. smūgio delnu nukentėjusiajam D. M. į veidą, bet nuo D. M. griuvimo ir atsitrenkimo į įvykio vietoje buvusį kieto buko daikto savybes atitinkantį objektą ar kelio dangos grindinio paviršių, ir kad nukentėjusiojo D. M. griuvimas buvo sąlygotas ne tik nuteistojo D. R. smūgio delnu, bet ir vidutinio ar net sunkaus lygio girtumo (kaip jis pats nurodė, buvo išgėręs šešis bokalus alaus) įtakotu judesių koordinacijos sutrikimu.

9Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas privalėjo išsamiai ir nešališkai ištirti visas reikšmingas bylos aplinkybes ir pateikti teisiškai argumentuotas išvadas dėl visų byloje surinktų įrodymų, tačiau to nepadarė. Pašalinti abejones dėl nukentėjusiajam D. M. padaryto kūno sužalojimo mechanizmo buvo galima paskyrus teismo medicinos ekspertizę, ekspertams pavedant atsakyti į aktualius klausimus, atsižvelgiant ne tik į nukentėjusiojo D. M. gydymosi stacionare ligos istoriją, bet ir į faktinę įvykio situaciją, kaip ją apibūdina nuteistasis D. R., nukentėjęs D. M., kiti bylos liudytojai bei įvykio vietos paviršių ir ten buvusių kitų objektų fizikines savybes, taip pat nukentėjusio D. M. apsvaigimo nuo alkoholio sunkumo lygį ir jo įtaką pastarojo judesių koordinacijai, tačiau tai padaryta nebuvo. Nebuvo išreikalauti ir duomenys apie nukentėjusiojo D. M. girtumą, nors neabejotina, kad gydymo įstaigoje tyrimas alkoholio koncentracijai kraujyje nustatyti D. M. buvo atliktas.

10Nurodyti argumentai, apelianto manymu, leidžia teigti, kad pirmosios instancijos teismo išvada, kad nuteistasis D. R. 2015 m. rugpjūčio 21 d., apie 3.00 val., Vilniuje, Ukmergės gatvėje, šalia ( - ) namo, vieną kartą ranka sudavė nukentėjusiajam D. M. į veido sritį ir dėl šio smūgio padarė nukentėjusiajam abipusį žandikaulio lūžį, kuris vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu, neatitinka faktinių bylos aplinkybių; anksčiau minėta tikėtino pobūdžio teismo medicinos specialisto išvada įrodymų tyrimo metu nebuvo patikrinta kitais proceso veiksmais, todėl neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 str. 4 d. reikalavimų; pirmosios instancijos teismas nesiėmęs priemonių išsamiai ir nešališkai ištirti bylos aplinkybes, o nuosprendį pagrindęs BPK 20 str. 4 d. reikalavimų neatitinkančiu įrodymu pats iš esmės pažeidė BPK 20 str. 5 d., 241 str. 2 d., 305 str. 1 d. 2 p.

11Apylinkės teismas, apelianto manymu, netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, neatsižvelgė į tai, kad D. R. norėjo sulaikyti nusikalstamą veiką padariusius, (automobilį tyčiniais veiksmais apgadinusius), kurie, būdami neblaivūs, siekdami išvengti sulaikymo, elgėsi agresyviai ir ketino jį sumušti, todėl jo veiksmai peraugo į būtinąją gintį.

12Teigia, kad D. R. parodymai nuoseklūs ir neprieštaringi. Apklaustas ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu, jis parodė, kad 2015 m. rugpjūčio 21 d., apie 3.00 val., lengvuoju automobiliu „Nissan Aimera” (mėlynos spalvos), v/n ( - ) važiavo iš darbo į namus. Važiuojant Ukmergės g., netoli degalinės „( - )”, jam degant žaliam šviesoforo signalui, neleistinoje pereiti gatvę vietoje, priešais jo vairuojamą automobilį į kelią išbėgo keturių vaikinų grupė. Jo vairuojamo automobilio greitis nebuvo didelis, spėjo visiškai sustabdyti automobilį. Įjungus garsinį signalą vaikinai pradėjo rodyti necenzūrinius gestus, tačiau nuo pravažiavimo pasitraukė. Pravažiuodamas pro juos jis išgirdo stuktelėjimą galinio sparno srityje. Manė, jog kažkas bus apgadinta, todėl apsuko automobilį ir privažiavo prie vaikinų. Tuo metu vaikinai pradėjo daužyti į jo vairuojamo automobilio stiklus. Iš automobilio vairuotojo pusės tuo metu buvo P. B., kiti trys vaikinai buvo iš dešinės pusės. Išsigandęs, kad jo vairuojamas automobilis bus sudaužytas, jis pabandė pavažiuoti į priekį ir pamatė, kaip buvo sudaužytas automobilio galinis stiklas. Šoniniai automobilio stiklai nebuvo išdaužti. Išlipęs iš automobilio pamatė kruviną P. B. ranką, pastarasis garsiai rėkavo, o po to, pabėgo. Tada jis pačiupo arčiausiai jo buvusį vaikiną (D. M.) už rankinės ir pasakė „einame prie mašinos, iškviesime policiją“, nes mobilaus ryšio telefonas buvo likęs automobilyje. D. M. pradėjo traukti rankinę į save, skėsčioti ir mojuoti palei veidą rankomis, bandė išsilaisvinti. Išgirdo, kaip kiti du vaikinai (T. V. ir D. A.) pasakė vienas kitam „atkalam ir pabėgam“ ir pradėjo artintis prie jo. Suprato, kad vaikinai ketina jį pulti. Vaikinai buvo girti. Atstumas tarp jų buvo minimalus. Atsitraukinėdamas jis sudavė delnu nukentėjusiajam į veidą, pastarasis nukrito, rankinė liko rankose. Jis pamatė, kad rankinė prasegta, joje buvo piniginė. Jis iškvietė policiją. Kiti vaikinai artinosi link jo, pakėlė draugą ir tuo metu atvažiavo policija (t. 1, b. l 71, 76-77, t. 2, b. l. 144-146).

13Apeliantas taip pat nurodo, kad nebuvo išreikalauta ir peržiūrėta baro „( - )“ ir lošimo salono „( - )“ vaizdo kamerų įrašai, kurie padėtų įvertinti, ar nukentėjusysis ir su juo kartu buvę liudytojai elgėsi ramiai ar rėkavo ir buvo agresyvūs. Mano, jog, vertinant liudytojų patikimumą jų asmenybę apibūdinančių įvykių aspektu, teisminio nagrinėjimo metu buvo būtina išreikalauti ir pridėti prie bylos duomenis apie jų patraukimą atsakomybėn už administracinių teisės pažeidimų kodekso reikalavimo pažeidimus, jei tokių buvo, ankstesnį teistumą, jei toks buvo ir pan. Tačiau tokių duomenų pirmosios instancijos teismas net nebandė išreikalauti, nesiėmė priemonių ir pavesti tokius duomenis išreikalauti prokurorui BPK 287 str. tvarka, nežiūrint į tai, kad vien analizuojamoje situacijoje nukentėjusysis ir liudytojai atliko veiksmus, atitinkančius mažiausiai dviejų tuo metu galiojusio ATPK pažeidimų, numatytų šio kodekso 178 str. ir 131 str., sudėtį, o nukentėjusysis dar ketino padaryti ir pažeidimą, numatytą tuo metu galiojusio ATPK 126 str.

14Apeliantas nurodo, jog atskiros analizės taip pat reikalauja ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir tyrimui vadovavusio prokuroro veiksmai. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro patvirtintos rekomendacijos dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravime tvarkos (toliau - Rekomendacijos) 45 p. skelbia, jog kai ikiteisminio tyrimo metu nustatoma kitos nusikalstamos veikos, dėl kurios nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, požymių, priimamas sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą.

15Tačiau nežiūrint į šį Rekomendacijų reikalavimą, ikiteisminio tyrimo metu gavus duomenų apie tyčia sugadintą D. R. vairuojamą automobilį – 2015-08-21, apie 3.00 val., Ukmergės g. P. B. tyčia kumščiu išdaužė šio automobilio galinį stiklą ir taip padarė automobilio savininkui turtinės žalos, ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 str. 1 d. pradėtas nebuvo, nors D. R. dėl šio įvykio su pareiškimu kreipėsi į teritorinę policijos įstaigą (t. 1, b. l. 71).

16Apelianto vertinimu, nuteistojo D. R. parodymų nepaneigia tarpusavyje prieštaringi nukentėjusiojo D. M. bei liudytojų T. V., P. B. ir D. A. parodymai, iš kurių matyti, jog minėtą dieną jie buvo neblaivūs, ėjo per Ukmergės gatvę neleistinoje vietoje, rodė rankų gestus pravažiuojančiam D. R., šūkavo, P. B. išdaužė D. R. vairuojamo automobilio galinį stiklą, todėl pačių nukentėjusiojo ir liudytojų veiksmai turėjo būti įvertinti ikiteisminio tyrimo pradėjimo ar nepradėjimo jų pačių galimai padarytos nusikalstamos veikos aspektu.

17Teigia, pagal nurodytas aplinkybes ikiteisminis tyrimas turėjo būti pradėtas tame tarpe ir dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 str. 1 d., taikant teisės normų visumos ir dalies konkurencijos įveikimo taisykles, svetimo turto sugadinimo aplinkybę kvalifikuojant kaip viešos tvarkos sutrikdymo elementą, apibūdinamą „vandališkų veiksmų” požymiu, todėl pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, turėjo spręsti klausimą dėl byloje surašyto kaltinamojo akto atitikties BPK 219 str. reikalavimams, nes ikiteisminio tyrimo metu nebuvo išspręstas klausimas dėl D. M., T. V., P. B. ir D. A. veiksmų atitikties BK 284 str. 1 d. sudėties požymiams, nors duomenų apie galimą šių asmenų nusikalstamą veiką buvo. Šių asmenų procesinio statuso nustatymo klausimas, apelianto manymu, buvo reikšmingas vertinant jų parodymus BPK 20 str. kontekste ir turėjo įtakos išsamiam ir nešališkam visų bylos aplinkybių nustatymui.

18Esant šioje byloje nepašalintiems prieštaravimams, visos abejonės, apelianto manymu, turėjo būti vertinamos nuteistojo D. R. naudai.

19Nukentėjusysis D. M. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nuosprendį ir jo pareikštą civilinį ieškinį tenkinti visa apimtimi, tame tarpe priteisiant 2825,33 Eur negautų pajamų iš darbo santykių, 1000 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme ir 5000 Eur neturtinės žalos. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliaciniame procese.

20Apeliaciniame skunde nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nuosprendis yra dalinai yra nepagrįstas. Dalinis nuosprendžio nepagrįstumas pasireiškia tame, jog sprendžiant jo, kaip nukentėjusiojo asmens, pareikštą civilinį ieškinį neteisingai buvo įvertintos faktinės aplinkybės tiek dėl turtinės, tiek ir dėl neturtinės žalos atlyginimo.

21Teigia, jog pirmosios instancijos teismas, sumažindamas neturtinės žalos dydį nuo 5000 Eur iki 1500 Eur, neteisingai konstatavo, jo (apelianto) siekį pasipelnyti, nes neturtinės žalos dydis didėjo lygiagrečiai kaip mažėjo reikalavimas dėl turtinės žalos. Nurodo, kad neturtinės žalos padidėjimas nuo 4000 Eur iki 5000 Eur yra nulemtas tuo, kad padaryta išvada, jog visiškas sveikatos atstatymas nėra įmanomas, o norint pasiekti pačių geriausių rezultatų būtina šlifuoti gretimus dantis, t. y. daryti protezavimo procedūrą, kuruos metu būtų sugadinami sveiki dantys. Tokie praradimai yra itin skaudūs. Rezultate be netekto danties dar tenka sužaloti du dantis. Viso gydymo metu patiriami išgyvenimai, jaučiamas skausmas, ateityje kyla rizika dėl galimų komplikacijų. Be to, neturtinės žalos dydis paremtas ne tik danties netekimu, bet ir žandikaulio sulaužymu (ypatingai sudėtingas gijimo periodas), dėl kurio jis patyrė itin didelius praradimus, apie kuriuos pasisakė tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir savo civiliniame ieškinyje. Taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, kad visi neigiami moralinio pobūdžio padariniai tęsiasi iki šiol (gydymas, diskomfortas, skausmai).

22Taip pat apeliantas nesutinka su priteistų negautų pajamų dydžiu. Teigia, kad dėl sveikatos sutrikdymo buvo visiškai nedarbingas 37 dienas, gydėsi ligoninėje ir ambulatoriškai. Jo atlyginimas yra kintančio dydžio priklausomai nuo darbe krūvio. Šiuo atveju, įvertinant negautas pajamas, ,turėjo būti atsižvelgta ne į mėnesinių išmokų vidurkį, bet į skiriamų darbinių užduočių apimtį. 2015 metų rugpjūčio mėn. 21 d. buvo numatyta komandiruotė – išvykimas į Belgijos Karalystę bei Vokietijos Respubliką. Grįžimo data iš komandiruotės turėjo būti 2015 m. rugsėjo 28 d. Už komandiruotėje išbūtą laiką ir atliktą darbą turėjo gauti atlygį – 2825,33 Eur. Kuomet buvo nedarbingas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo vaidybos teritorinių skyrių ar Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybos išmokų nėra gavęs. Apelianto teigimu, teismų praktikoje asmens negauti dienpinigiai įskaitomi į negautas pajamas, jei asmuo pagrindžia jų gavimo realumą, o komandiruočių kompensacijos priskiriamos pajamoms, susijusioms su darbo arba jų esmę atitinkančiais santykiais. Dienpinigių, kurie laikomi komandiruočių kompensacijomis, gyventojas deklaruoti neprivalo.

23Apeliantas ginčija ir, jo manymu, nepagrįstai sumažintas bylinėjimosi išlaidas. Teigia, jog patyrė 1000 Eur bylinėjimosi išlaidų. Už šią sumą buvo konsultuojamas, surašomi procesiniai dokumentai tai pat buvo atstovaujamas teisme. Nurodo, kad 2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. Ir- 77 dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. LR-85 „dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo 7 punkte, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Todėl, apelianto paskaičiavimais, už atliktas teisines paslaugas galimai priteistina maksimali suma sudarytų 3626 Eur. Šiuo atveju jis realiai prašo priteisti vos 27 procentus maksimaliai leistinos sumos, gi, teismas realai priteisė tik 16 procentų. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai sumažindamas bylinėjimosi išlaidų priteistiną sumą, be pagrindo nuvertino jo atstovo pastangas, nes iš esmės jų dėka yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis ir didžiąja dalimi apgintos pažeistos mano teisės, o nusikaltimą padaręs asmuo yra pagrįstai nusileistas. Ydinga manyti, jog atstovui į bylą įstojus teisminiame procese, jo darbo vertė yra menkesnė.

24Dėl nuteistojo turtinės padėties mano, jog tiek nuteistasis, tiek ir jo sutuoktinė uždirba žymiai didesnes lėšas, nei nustatytas vidutinis mėnesinis atlyginimas. Ta aplinkybė, kad nuteistasis augina du vaikus su žmona, dar nereiškia, kad jo turtinė padėtis yra menka. Dėl to, apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino bylinėjimosi išlaidų dydį.

25Apeliantas nurodo ir tai, kad šioje nuosprendžio dalyje pirmosios instancijos teismas vadovavosi tik konfliktą iniciavusių, įvykio metu buvusių neblaivių ir agresyviai nusiteikusių nuteistojo D. R. bei liudytojų T. V. bei D. A. parodymais ir nepagrįstai atmetė D. M. parodymus ir jais nesivadovavo, tokio sprendimo tinkamai nemotyvuodamas ir nepateikdamas įtikinamų ir pakankamų išvadų.

262017 m. gegužės 19 d. teismo posėdyje, teismui suteikus galimybę nuteistajam D. R. ir nukentėjusiajam D. M. susitaikyti, pastarieji sudarė žodinį susitarimą susitaikyti, o nuteistasis įsipareigojo per mėnesį laiko atlyginti nukentėjusiajam 6000 eurų turtinę ir neturtinę žalą. 2017 m. rugpjūčio 7 d. teismo pasėdyje nukentėjusiojo atstovas apeliacinės instancijos teismui pateikė nukentėjusiojo 2017 m. liepos 28 d. pranešimą, kad 6000 eurų žalą nuteistasis jam atlygino ir jis įpareigoja savo atstovą pasirašyti susitarimą dėl susitaikymo. Taip pat teismo posėdyje buvo pateiktas 2017 m. rugpjūčio 7 d. susitarimas dėl susitaikymo, kuriame nurodyta, nuteistasis ir nukentėjusysis susitaikė, vienas kitam jokių pretenzijų neturi ir, vadovaujantis BK 38 straipsniu, prašo baudžiamąją bylą nutraukti. Teismo posėdyje D. R. gynėjas ir nukentėjusiojo D. M. atstovas prašė, pritaikius BK 38 straipsnį, baudžiamąją bylą nutraukti. Prokurorė prašė taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir D. R. baudžiamąją bylą nutraukti.

27Nuteistojo D. R. gynėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, baudžiamoji byla nutrauktina, atleidžiant kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės (BPK 326 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 327 straipsnio 2 punktas, BK 38 straipsnis).

28Nuteistasis D. R. tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje savo kaltę iš esmės pripažino priimto nuosprendžio ribose. Apelianto pozicija pirmosios instancijos teisme pasitvirtino ir teismas jo veiksmus kvalifikavo teisingai. Jis su nukentėjusiuoju susitaikė, žalą atlygino ne tik nukentėjusiajam, bet ir gydymo išlaidas. Nukentėjusysis D. R. atleido ir jokių pretenzijų jam neturi. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusysis D. M. susitaikymą patvirtino ir prašė bylą nutraukti.

29Baudžiamosios teisės doktrinoje yra suformuluota pozicija, kad iš baudžiamosios atsakomybės esmės, humanizmo principo kyla būtinybė individualizuojant atsakomybę atsižvelgti ir į aplinkybes, tiesiogiai nesusijusias su kaltininko padaryta nusikalstama veika, bei, kad tokios pozicijos turi būti laikomasi ir taikant BK 38 straipsnio nuostatas.

30Pagal pastarojo baudžiamojo įstatymo reikalavimus, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu:

311) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir

322) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir

333) susitaikė su nukentėjusiuoju asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir

344) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

35Teismas turi teisę atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko. Tokią teisę jis gali realizuoti tik tada, kai yra visos anksčiau išvardintos sąlygos ir nėra aplinkybių, numatytų to paties straipsnio 2 dalyje (negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės šiuo pagrindu recidyvistas, pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai).

36BK 38 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas privalo įvykdyti pats kaltininkas, o teismas turi patikrinti šių sąlygų įvykdymo tinkamumą.

37Kaltinamasis savo kaltę dėl nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje ir priskiriamo nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), padarymo pripažįsta visiškai ir nuoširdžiai gailisi.

38D. R. nebaustas administracine tvarka, anksčiau neteistas, atitinkamai nepanaikintų ir neišnykusių teistumų neturi ir nėra pripažintas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis). Be to, anksčiau nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį.

39Šiuo metu jis dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, vedęs, turi du nepilnamečius vaikus. Šios aplinkybės neabejotinai leidžia teisėjų kolegijai daryti išvadą apie D. R. dabartinį teigiamą ir pozityvų socialinį elgesį.

40Taigi, minėtų duomenų visetas rodo, kad aplinkybių, draudžiančių nutraukti bylą pagal BK 138 straipsnio 1 dalį dėl minėtų proceso dalyvių susitaikymo, nėra. Byloje nesant duomenų, patvirtinančių, kad D. R. ateityje gali daryti naujas nusikalstamas veikas, darytina išvada, jog pastarojo būsima gyvensena ir elgesio pobūdis ateityje nebus nusikalstami.

41Aukštesnysis teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, daro išvadą, kad šiuo atveju yra visos BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos atleisti D. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir baudžiamąją bylą jam nutraukti. Tokią teismų praktiką dėl BK 38 straipsnio nuostatų taikymo formuoja ir teismų praktikoje (kasacinės nutartys Nr. 2K-77/2012, 2K-589/2011, 2K-490/2011, 2K-291/2011, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. 1A-386/2012).

42Apeliacinės instancijos teismui nusprendus atleisti D. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir baudžiamąją bylą jam nutraukti, teismas nepasisako dėl apeliacinių skundų argumentų.

43Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 327 straipsnio 2 punktu,

Nutarė

44panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį.

45D. R. pripažintą kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius bei jo atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti.

46D. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.

47Išaiškinti D. R., kad jeigu jis per vienerius metus nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, o jeigu jis per tą patį laikotarpį padarys naują tyčinį nusikaltimą, šis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal... 3. Iš D. R. priteista nukentėjusiajam D. M. 2703,85 Eur turtinės žalos... 4. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,... 5. D. R. nuteistas už tai, kad jis 2015 m. rugpjūčio 21 d., apie 3.00 val.,... 6. Apeliaciniu skundu nuteistojo D. R. gynėjo advokatas Simonas Slapšinskas... 7. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendis... 8. Apelianto manymu, tai leidžia padaryti pagrįstą išvadą, jog nuteistajam D.... 9. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas privalėjo išsamiai ir... 10. Nurodyti argumentai, apelianto manymu, leidžia teigti, kad pirmosios... 11. Apylinkės teismas, apelianto manymu, netinkamai vertino faktines bylos... 12. Teigia, kad D. R. parodymai nuoseklūs ir neprieštaringi. Apklaustas... 13. Apeliantas taip pat nurodo, kad nebuvo išreikalauta ir peržiūrėta baro „(... 14. Apeliantas nurodo, jog atskiros analizės taip pat reikalauja ikiteisminio... 15. Tačiau nežiūrint į šį Rekomendacijų reikalavimą, ikiteisminio tyrimo... 16. Apelianto vertinimu, nuteistojo D. R. parodymų nepaneigia tarpusavyje... 17. Teigia, pagal nurodytas aplinkybes ikiteisminis tyrimas turėjo būti pradėtas... 18. Esant šioje byloje nepašalintiems prieštaravimams, visos abejonės,... 19. Nukentėjusysis D. M. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto... 20. Apeliaciniame skunde nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m.... 21. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas, sumažindamas neturtinės žalos... 22. Taip pat apeliantas nesutinka su priteistų negautų pajamų dydžiu. Teigia,... 23. Apeliantas ginčija ir, jo manymu, nepagrįstai sumažintas bylinėjimosi... 24. Dėl nuteistojo turtinės padėties mano, jog tiek nuteistasis, tiek ir jo... 25. Apeliantas nurodo ir tai, kad šioje nuosprendžio dalyje pirmosios instancijos... 26. 2017 m. gegužės 19 d. teismo posėdyje, teismui suteikus galimybę... 27. Nuteistojo D. R. gynėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies,... 28. Nuteistasis D. R. tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliacinės... 29. Baudžiamosios teisės doktrinoje yra suformuluota pozicija, kad iš... 30. Pagal pastarojo baudžiamojo įstatymo reikalavimus, asmuo, padaręs... 31. 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir... 32. 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą... 33. 3) susitaikė su nukentėjusiuoju asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės... 34. 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.... 35. Teismas turi teisę atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės, kai... 36. BK 38 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas privalo įvykdyti pats... 37. Kaltinamasis savo kaltę dėl nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje... 38. D. R. nebaustas administracine tvarka, anksčiau neteistas, atitinkamai... 39. Šiuo metu jis dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, turi nuolatinę... 40. Taigi, minėtų duomenų visetas rodo, kad aplinkybių, draudžiančių... 41. Aukštesnysis teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, daro išvadą, kad... 42. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus atleisti D. R. nuo baudžiamosios... 43. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 327... 44. panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d.... 45. D. R. pripažintą kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos... 46. D. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti... 47. Išaiškinti D. R., kad jeigu jis per vienerius metus nuo atleidimo nuo...