Byla 1A-386/2012
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 14 d. nuosprendžio, kuriuo M. B. pripažintas kaltu ir nuteistas:

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valdimaro Bavėjano (pranešėjo), teisėjų: Viktoro Kažio, Lino Žukausko, sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei, dalyvaujant prokurorei Vidai Ksendzovai, nuteistajam M. B., gynėjui Konradui Pabijanskui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 14 d. nuosprendžio, kuriuo M. B. pripažintas kaltu ir nuteistas:

2- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d. (dėl Č. B. turto pagrobimo, įsibraunant į patalpą) - 20 parų arešto;

3- pagal BK 187 str. 1 d. (dėl Č. B. turto sugadinimo ir sunaikinimo) - 25 parų arešto,

4- pagal BK 254 str. 1 d. (dėl Č. B. šaunamojo ginklo pagrobimo) - 30 parų arešto,

5- pagal BK 178 str. 2 d. (dėl J. V. turto pagrobimo, įsibraunant į patalpą) - 10 parų arešto,

6- pagal BK 187 str. 1 d. (dėl J. V. turto sunaikinimo ir sugadinimo) - 20 parų arešto.

7Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2, 4 d., 5 d. 1, 2 p., 6 d., paskirtas bausmes subendrinus apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, galutinė subendrinta bausmė paskirta keturiasdešimt parų arešto.

8Vadovaujantis BK 49 str. 5 d., paskirtą bausmę – areštą nustatyta atlikti poilsio dienomis.

9Procesas dėl civilinių ieškinių nutrauktas, nes žala atlyginta.

10Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas V. K., tačiau nuosprendis dėl jo apeliacine tvarka neapskųstas.

11Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

12M. B. nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su V. K., įsibrovęs į gyvenamąjį namą, pagrobė Č. B. priklausančius daiktus (meškerę su rite ir valu) bei šaunamąjį ginklą, o būtent:

13jis, veikdamas bendrininkų grupe su V. K., 2011 m. birželio 20 d., apie 20 val., atėjo prie Č.B. priklausančios sodybos, esančios ( - ), kur, M. B. likus stebėti aplinką, kad niekas nesutrukdytų padaryti nusikaltimo, V. K. išėmus lango stiklą, abu įsibrovė į gyvenamojo namo vidų, kur pagrobė Č. B. priklausančius daiktus - meškerę su rite ir valu, 180 Lt vertės, bei šaunamąjį ginklą Čekijos pramoninės gamybos 6 mm kalibro lygiavamzdį revolverį „Koro Brno“ Nr. ( - ), skirtą šaudyti 6 mm kalibro Floberto šoviniais, priskiriamą C kategorijos šaunamiesiems ginklams, 700 Lt vertės, t.y. už tai, kad padarė nusikaltimus, numatytus BK 178 str. 2 d. ir 254 str. 1 d.

14Taip pat jis nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su V. K., toje pačioje vietoje ir tuo pačiu laiku, įsibrovę į Č. B. priklausantį namą, sunaikino ir sugadino jos turtą, 1250 Lt vertės, o būtent:

15jis, veikdamas bendrininkų grupe su V. K., 2011 m. birželio 28 d., apie 20 val., įsibrovęs į Č. B. priklausantį namą, esantį ( - ), tyčia bendrais veiksmais išpylė namo viduje rastus maisto produktus (4 Lt vertės ryžius, 12 Lt vertės kavą, 4 kg 15 Lt vertės cukrų, 4 Lt vertės majonezą, 2 pakelius 6 Lt vertės makaronų, 4 Lt vertės pomidorų padažą), ištepliojo 15 Lt vertės skystį odiniams batams valyti, išbarstė 20 Lt vertės vaistus ir taip juos sunaikino, po to name rastą tepalą išpylė ant 3 kėdžių bei šiuo tepalu ir name rastu rašalu išpiešė bei ištepliojo namo sienas, lubas, grindis, duris, langus, pečių, lovos užtiesalus, taip sunaikino 10 Lt vertės batų tepalą, 5 Lt vertės rašalą bei sugadino bendros 600 Lt vertės 3 kėdes, namo sienas, lubas, grindis ir pečių, bendros 500 Lt vertės, ir 40 Lt vertės lovos užtiesalus, suplėšė name buvusią drobę, sulaužė nuotraukos rėmą, taip sunaikino 10 Lt vertės drobę ir 5 Lt vertės nuotraukos rėmą, t. y. už tai, kad padarė nusikaltimą, numatytą BK 187 str. 1 d.

16Taip pat jis nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su V. K., įsibrovė į J. V. priklausantį namą ir pagrobė turto bendros 70 Lt vertės, o būtent:

17jis, 2011 m. liepos 23 d., apie 20 val., veikdamas bendrininkų grupe su V. K., valtimi ( - ) upe atplaukė prie J. V. priklausančios sodybos, esančios ( - ), kur, M. B. likus stebėti aplinką, kad niekas nesutrukdytų padaryti nusikaltimą, V. K. išėmė lango stiklą ir įlipęs į namo vidų išspyrė namo duris, pro kurias į vidų pateko M. B.. Įsibrovę į namo vidų jie pagrobė prožektorių „Philips“, 20 Lt vertės, 20 Lt vertės spintos spyną ir 30 Lt vertės dviračio užraktą, tuo padarydami nukentėjusiajam J. V. 70 Lt žalą., t. y. už tai, kad padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 str. 2 d.

18Taip pat jis nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su V. K., toje pačioje vietoje ir tuo pačiu laiku tyčia sunaikino bei sugadino J. V. priklausantį 1778 Lt vertės turtą, o būtent:

19jis, 2011 m. liepos 23 d., apie 20 val., valtimi ( - ) upe atplaukė prie J. V. priklausančios sodybos, esančios ( - ), kur, M. B. likus stebėti aplinką, kad niekas nesutrukdytų padaryti nusikalstamą veiką, V. K. išėmė ir sudaužė, taip jį sunaikindamas, lango stiklą, 35 Lt vertės, įlipo į namo vidų ir išspirdamas namo duris sugadino įėjimo durų spyną, 60 Lt vertės. Tokiu būdu M. B. ir V. K. įsibrovė į namo vidų ir bendrais veiksmais tyčia išpylė ant grindų namo virtuvėje rastus 1 kg miltų, 8 Lt vertės, 1 l aliejaus, 20 Lt vertės, 1 kg druskos, 5 Lt vertės, 5 kg vaismedžių balinimo miltelius, 20 Lt vertės, ir taip juos sunaikino. Tęsdami nusikalstamą veiką, prie namelio stovinčioje metalinėje spintoje dalį rasto tepalo (be vertės) išpilstė ant grindų, taip sugadindami grindis, 25 Lt vertės, kita dalimi rasto tepalo (be vertės) apipylė name buvusią sofą-lovą, 200 Lt vertės, antklodę „Dormeo“, 200 Lt vertės, 2 medines kėdes, bendros 100 Lt vertės, drabužius, 200 Lt vertės, 4 rankšluosčius, bendros 160 Lt vertės, 4 pagalves, bendros 200 Lt vertės, 10 kv.m. kiliminės dangos, 200 Lt vertės, 2 vnt. lovos užtiesalų, bendros 20 Lt vertės, paklodę, 10 Lt vertės, tapetus, 100 Lt vertės, apipylė bei peiliuku subadė pripučiamą čiužinį, 85 Lt vertės, ir taip tepalą sunaikino (be vertės) bei sugadino grindis ir minėtus daiktus, bendros 1530 Lt vertės, po ko išsituštino į 2 vnt. moteriškų skrybėlių, bendros 100 Lt vertės, taip jas sugadindami, t.y. už tai, kad padarė nusikaltimą, numatytą BK 187 str. 1 d.

20Nuteistasis M. B. apeliaciniu skundu prašo apygardos teismo nuosprendžio dalį dėl veikos pagal BK 254 str. 1 d. panaikinti ir šioje dalyje jį išteisinti. Kitą skundžiamo nuosprendžio dalį panaikinti ir šioje dalyje bylą perduoti prokurorui. Apelianto nuomone, teismas neteisingai įvertino bylos aplinkybes ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

21Skunde teigia, kad jis nepagrįstai nuteistas dėl ginklo pagrobimo. Skundžiamame nuosprendyje tik formaliai nurodoma, kad apeliantas veikė bendrininkų grupe, tačiau teismas neišsiaiškino, ar ši veika gali būti priskiriama bendrininkams, ar turi būti vertinama kaip nuteistojo V. K. ekscesas. Šioje byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad apeliantas buvo paėmęs, lietęs ar išsinešęs aptariamą ginklą iš Č. B. sodybos, kad apeliantas siekė ar turėjo tikslą tyčia pagrobti šį ginklą, kad jis ir V. K. turėjo išankstinį susitarimą jį pagrobti. Tai, kad šį ginklą išsinešė būtent V.K., patvirtina šio nuteistojo ir apelianto parodymai, abiejų nuteistųjų akistatos metu ir daiktų pateikimo protokole užfiksuoti duomenys.

22Skundo autorius mano, kad teismas nepagrįstai atmetė gynybos prašymą skirti daktiloskopinę ekspertizę ir nepagrįstai nesivadovavo teismų praktika, suformuota kasacinėje byloje Nr. 2K-571/2004.

23Be to, skundžiamame nuosprendyje nėra išanalizuoti apeliantui inkriminuotų visų nusikalstamų veikų subjektyvieji požymiai bei jo tyčia. Aptardamas kasacinės nutarties Nr. 2K-55/2012 motyvus, teigia, kad apeliantui nepagrįstai inkriminuotas bendrininkavimas.

24Teismas nepagrįstai konstatavo, kad abu nuteistieji atsakingi už atsiradusius padarinius, nes byloje nėra duomenų, patvirtinančių apelianto ir V. K. susitarimą pagrobti kokį nors turtą. Be to, byloje nėra nustatyta į ką buvo nukreipta abiejų nuteistųjų tyčia. Apeliantas mano, kad, šiuo atveju, jų tikslas, tyčia ir susitarimas galėjo apimti tik veiką, numatytą BK 187 str. 1 d., tačiau ir tai nėra nustatyta šioje byloje.

25Tai, kad apeliantas, įsibraudamas į patalpas, neturėjo tikslo pagrobti svetimą turtą, patvirtina apelianto ir nuteistojo V. K. apklausose bei šių nuteistųjų akistatos metu užfiksuoti duomenys. Tokiu būdu, byloje nenustatyta, koks buvo bendrininkų susitarimas. Todėl apeliantas teigia, kad, šiuo atveju, svetimo turto, taip pat ir šaunamojo ginklo, pagrobimas turi būti vertinamas kaip nuteistojo V. K. ekscesas.

26Teismas nepagrįstai rėmėsi tik nukentėjusiųjų parodymais apie jiems padarytos žalos dydžius. Todėl apeliantas mano, kad ši žala nustatyta neteisingai ir teismas nepagrįstai atmetė gynybos prašymą skirti ekspertizę dėl nukentėjusiesiems padarytos žalos dydžio nustatymo. Be to, skundžiamame nuosprendyje teismas nenurodė jokių motyvų, patvirtinančių būtent tokį žalos dydį, atitinkantį BK 187 str. 1 d. požymius. Skundo autorius teigia, kad tokiu būdu teismas nesilaikė teismų praktikos, suformuotos Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimuose Barbera, Messeguė ir Jabardo v. Ispanijos karalystė, 1988-12-06 sprendimas, A serija, Nr. 146; Telfner v. Austrija, 2001-03-20 sprendimas Nr. 33501/9620 ir kt. bei kasacinėje byloje Nr. 2K-185/2010. Todėl apeliantas teigia, kad jis pagal BK 187 str. 1 d. nuteistas nepagrįstai ir baudžiamoji byla šioje dalyje turi būti grąžinta prokurorui, nes kaltinamasis aktas iš esmės neatitinka BPK 219 str. 3, 4, 5 ir 7 p. reikalavimų.

27Apelianto nuomone, šios bylos kaltinamasis aktas yra neišsamus bei nepagrįstas bylos aplinkybėmis. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surinkti visi bylai reikšmingi duomenys, dėl ko priimtas baudžiamojo įstatymo nuostatų neatitinkantis apkaltinamasis nuosprendis.

28Vadovaudamasis kasacinių nutarčių Nr. 2K-250/2009, 2K-441/2004, 2K-413/2010, 2K-414/2010, 2K-387/2011, 2K-513/2011, 2K-575/2011 motyvais ir BPK 254 str. 3 d. nuostatomis, teigia, kad ši byla turi būti perduota prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti. Be to, šiame kaltinamajame akte buvo klaidingai nurodyta, kad byloje nenustatyta apelianto baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nors nukentėjusiesiems padaryta turtinė žala yra pilnai atlyginta. Tokiu būdu, apeliantas negalėjo tinkamai ginti savo pozicijos byloje pirmosios instancijos teisme, ir tokio kaltinamojo akto pagrindu priimtas nuosprendis negali būti laikomas teisėtu. Skundžiamame nuosprendyje nėra nurodyti išsamūs motyvai dėl apelianto pirmosios instancijos teismui nurodytų kaltinamojo akto trūkumų. Tokiu būdu teismas pažeidė ir BPK 305 str. reikalavimus.

29Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo M. B. gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, o prokurorė – atmesti.

30Nuteistojo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

31Pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai ir nešališkai ištyrė nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus bei pagrįstai konstatavo, kad nuteistasis, veikdamas bendrininkų grupe su V. K., padarė skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 str. 2 d., 187 str. 1 d. ir 254 str. 1 d.

32Apeliacinio skundo argumentai apygardos teismo išvadų dėl nuteistojo kaltės, įrodymų vertinimo bei nusikalstamų veikų kvalifikavimo nepaneigia.

33Pagal BPK 320 str. 3 d., teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

34Apeliacinės instancijos teisme įrodymų tyrimo metu apeliantas savo apeliacinį skundą palaikė tik iš dalies, t. y. jis nebeginčijo skundžiamo nuosprendžio išvadų dėl jo (M. B.) pripažinimo kaltu ir nuteisimo pagal BK 187 str. 1 d. ir prašė šioje dalyje jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės bei nutraukti baudžiamąją bylą. Taip pat jis nebeprašė skirti daktiloskopinę ekspertizę dėl rankų pirštų pėdsakų suradimo ant skundžiamame nuosprendyje nurodyto ginklo bei nustatyti sugadinto turto vertę. Iš to seka, kad apeliantas iš esmės nesutinka tik su pirmosios instancijos teismo išvada dėl bendrininkavimo instituto nuostatų taikymo pagrobiant svetimą turtą bei šaunamąjį ginklą, t. y. ginčija jo padarytų nusikalstamų veikų juridinį vertinimą pagal BK 178 str. 2 d. ir 254 str. 1 d. bei tyčios turinį.

35Su tokiais apelianto teiginiais sutikti negalima, nes jie neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

36Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 str. 1 d.). Taigi, bendrininkavimas iš esmės yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis).

37Būtinas šio instituto požymis yra bent dviejų bendrininkų tarpusavio susitarimas veikti bendrai, siekiant realizuoti bendrus nusikalstamus ketinimus. Asmenų susitarimas bendrai atlikti nusikalstamą veiką galimas žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.) ir jis galimas visose nusikalstamos veikos stadijose iki bus pasiektas nusikalstamas rezultatas. Konstatuojant susitarimo buvimą, nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės bylos Nr. 2K-630/2011, 2K-10/2012). Esant susitarimui ir bendrai tyčiai, visi bendrininkai nepriklausomai nuo to, kokius konkrečiai veiksmus jie atliko realizuodami nusikalstamą sumanymą, atsako už tą pačią nusikalstamą veiką. Pabrėžtina, kad bendravykdytojas yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų (kasacinės nutartys Nr. 2K–605/2007, 2K-211/2008, 2K-197/2009). Todėl apelianto teiginys, kad jis nepagrobė svetimo turto nei iš Č. B., nei iš J. V. gyvenamųjų patalpų (tai, neva, padarė tik jo bendrininkas V. K.), neleidžia daryti išvados, jog jis nedalyvavo nusikalstamų veikų padaryme.

38Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad vien ta aplinkybė, jog teisiamajame posėdyje M. B. neprisipažino bendrais veiksmais padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir atsisakė duoti parodymus, nepaneigia jo dalyvavimo padarant šias nusikalstamas veikas. Skundžiamame nuosprendyje išdėstyti visi teismo procese patikrinti įrodymai, tarp jų tiek apelianto, tiek ir nuteistojo V. K. parodymai, atlikta šių parodymų analizė, atskleidžiant jų turinį bei nustatytas faktines bylos aplinkybes, motyvuotai paneigti įrodytomis pripažintų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybėms prieštaraujantys nuteistojo parodymai.

39Iš tiesų, ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti įtariamųjų, nukentėjusiųjų ar liudytojų parodymai neturi būti vertinami kaip turintys įrodomosios reikšmės priimant nuosprendį. Tačiau tai nereiškia, kad teismas, priimdamas nuosprendį, į juos neturi atsižvelgti. Šie parodymai turi reikšmės vertinant kitus byloje surinktus ir teismo patikrintus įrodymus, tarp jų ir kaltinamųjų ar nuteistųjų teisme duotus parodymus. Jei ikiteisminio tyrimo metu duoti įtariamųjų parodymai atitinka kitus byloje surinktus įrodymus, jų analizė bendrame bylos duomenų kontekste turi reikšmės teismo vidinio įsitikinimo formavimuisi. Tokią teismų praktiką dėl įtariamųjų parodymų įrodomosios vertės formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinės nutartys Nr. 2K-554/2006, 2K-7-198/2008).

40Kolegijos nuomone, būtent taip nuteistojo M. B. paaiškinimus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnams, vertino apygardos teismas.

41Iš M. B. „Atvirų prisipažinimų“, rašytų ( - ) PK viršininkui (1 t. 27, 86 b. l.) seka, kad šaunamąjį ginklą Č. B. sodyboje po lovos užtiesalu rado būtent jis. M. B. taip pat patvirtino, kad sodyboje už lovos rado meškerę. J. V. sodyboje matė, kad V. K. paėmė prožektorių.

42Šie M. B. ikiteisminio tyrimo metu nurodyti duomenys iš esmės sutampa su viso proceso metu nuosekliais V. K. parodymais apie tai, kad „<...M. irgi nešė ginklą, apžiūrinėjome, galvojome, kad ginklą reikėtų parduoti...>“, „<...M. sakiau, kad jei parduosiu (ginklą) ir pinigus pasidalinsime...>“, „<...iš namo su savimi paėmėme revolverį ir meškerę...>“, „<...stalčiuje radau prožektorių ir jį padaviau M., o einant namo M. man atidavė prožektorių...>“, „<...su M. B. iš sodybos nešėm pavogtus daiktus...>“, „<..M. buvo išmetęs meškerę pro langą, išeidamas paėmė meškerę, eidami apžiūrinėjome daiktus...>“ (1 t. 28, 56-57, 85, 95-96, 114-116, 130 b. l.; 2 t. 34 b. l.).

43Kolegijai nekyla jokių abejonių, kad abu nuteistieji, kartu įsibraudami į Č. B. ir J. V. gyvenamąsias patalpas, neabejotinai suvokė bendrai daromų veikų pavojingumą ir norėjo taip veikti, t. y. abu siekė sugadinti ir sunaikinti bei neteisėtu būdu užvaldyti nukentėjusiesiems priklausančius daiktus.

44Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nusikalstamų veikų metu nuteistieji M. B. ir V. K. veikė kartu ir jų bendrais veiksmais padarytus nusikaltimus teisingai kvalifikavo pagal BK 178 str. 2 d., 254 str. 1 d. ir 187 str. 1 d.

45Pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti teismo proceso dalyviai, tarp jų ir kaltinamieji (nuteistieji) ir (ar) jų gynėjai, gali teismui tik pateikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Tai, kad pirmosios instancijos teismas byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir nuteistojo M. B. paaiškinimus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui, bei nuteistojo V. K. parodymus, duotus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, vertino visų bylos duomenų visete ir ne taip kaip norėtų nuteistasis ir (ar) jo gynėjas, neduoda jokio pagrindo teigti, jog skundžiamas nuosprendis neteisėtas ir (ar) nepagrįstas. Be to, apeliantas savo skunde nenurodo, kad jo kaltė pagrįsta ne įstatymų nustatyta tvarka gautais duomenimis, o teismas įrodymais būtų pripažinęs duomenis, kurių nebuvo galima patikrinti BPK numatytais veiksmais. Taigi, teigti, kad apygardos teismas pažeidė BPK 20 ar (ir) 305 str. reikalavimus, nėra jokio pagrindo.

46Tokiu būdu kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, pagrįstai rėmėsi byloje surinktų ir šioje nutartyje aptartų duomenų visetu, nuosprendžio išvados yra pagrįstos patikimais įrodymais, tinkamai įvertinus jų tarpusavio ryšį ir loginę seką.

47Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apelianto skunde nurodyta bei nuteistojo gynėjo apeliacinės instancijos teisme dar kartą pažymėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-571/2004 nėra žemesnių instancijų teismus saistantis precedentas, nes nagrinėjamos ir paminėtos bylos, kurią išnagrinėjo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, faktinės aplinkybės (ratio decidendi) nesutampa.

48Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, šios bylos kaltinamasis aktas atitinka BPK 219 str. nustatytus reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamame nuosprendyje išdėstytu teismo argumentu dėl kaltinamojo akto atitikimo paminėtai baudžiamojo proceso normai, todėl plačiau jo neanalizuoja.

49Atmestini ir apelianto teiginiai apie neva nepagrįstai nepripažintą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (nukentėjusiesiems padarytis žalos atlyginimą). Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nustatė būtent tokią nuteistojo M. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 str. 1 d. 3 p.), todėl dar kartą revizuoti šį sprendimą nebėra prasmės.

50Kartu kolegija atkreipia skundo autoriaus dėmesį ir į tai, kad baudžiamojo įstatymo taikymas, o tuo pačiu ir kaltininko atsakomybę lengvinančių ar (ir) sunkinančių aplinkybių pripažinimas, yra tik teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad teismas nėra saistomas tokių duomenų apie aptariamas aplinkybes nurodymu (ar jų nenurodymu) kaltinamajame akte.

51Apeliacinės instancijos teismui nuteistasis M. B. pateikė prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 187 str. 1 d. bei protokolus dėl susitaikymo, pasirašytus apelianto bei nukentėjusiųjų Č. B. ir J. V..

52Baudžiamosios teisės doktrinoje yra suformuluota pozicija, kad iš baudžiamosios atsakomybės esmės, humanizmo principo kyla būtinybė individualizuojant atsakomybę atsižvelgti ir į aplinkybes, tiesiogiai nesusijusias su kaltininko padaryta nusikalstama veika, bei kad tokios pozicijos turi būti laikomasi ir taikant BK 38 str. nuostatas.

53Pagal pastarojo baudžiamojo įstatymo reikalavimus, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu:

541) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir

552) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir

563) susitaikė su nukentėjusius asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir

574) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

58Teismas turi teisę atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko. Tokią teisę jis gali realizuoti tik tada, kai yra visos anksčiau išvardintos sąlygos ir nėra aplinkybių, numatytų to paties straipsnio 2 d. (negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės šiuo pagrindu recidyvistas, pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai).

59BK 38 str. 1 d. nustatytas sąlygas privalo įvykdyti pats kaltininkas, o teismas turi patikrinti šių sąlygų įvykdymo tinkamumą.

60Kaip matyti iš nagrinėjamos bylos medžiagos, nuteistasis M. B. savo kaltę dėl nusikaltimo, numatyto BK 187 str. 1 d. ir priskiriamo nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.), padarymo pripažino visiškai.

61Jis neturi nepanaikintų ir neišnykusių teistumų (1 t. 161 b. l.) ir, atitinkamai, nėra pripažintas recidyvistu (BK 27 str. 1 d.). Administracine tvarka nebaustas (1 t. 164 b. l.) ir nebuvo anksčiau atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 str.

62Minėtuose protokoluose dėl susitaikymo nukentėjusieji Č. B. ir J. V. pareiškė, kad jie susitaiko su M. B., bei dar kartą patvirtino, kad nereiškia reikalavimų atlyginti jiems žalą ir tokia žala jiems nėra padaryta.

63Nuteistasis M. B. atsiprašė abiejų nukentėjusiųjų ir Lietuvos apeliaciniame teisme pasižadėjo daugiau nebenusikalsti bei išreiškė labai kritišką savo požiūrį į savo elgesį, buvusį praeityje.

64Šiuo metu jis studijuoja ( - ) pirmos pakopos (bakalauro) nuolatinių studijų programoje visiškai valstybės finansuojamoje vietoje (1 t. 21 b. l.). Šios aplinkybės neabejotinai leidžia kolegijai daryti išvadą apie nuteistojo dabartinį teigiamą ir pozityvų socialinį elgesį.

65Taigi, minėtų duomenų visetas rodo, kad aplinkybių, draudžiančių nutraukti bylą pagal BK 187 str. 1 d. dėl minėtų proceso dalyvių susitaikymo, nėra. Byloje nesant duomenų, patvirtinančių, kad apeliantas ateityje gali daryti naujas nusikalstamas veikas, darytina išvada, jog M. B. būsima gyvensena ir elgesio pobūdis ateityje nebus nusikalstami.

66Aukštesnysis teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, daro išvadą, kad, šiuo atveju, yra visos BK 38 str. 1 d. numatytos sąlygos atleisti M. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 187 str. 1 d. ir baudžiamąją bylą šioje dalyje jam nutraukti. Tokią teismų praktiką dėl BK 38 str. nuostatų taikymo formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinės nutartys Nr. 2K-77/2012, 2K-589/2011, 2K-490/2011, 2K-291/2011).

67Tačiau apelianto prašymas neskirti jam laisvės atėmimo bausmės negali būti svarstomas, nes pirmosios instancijos teismas minėtos rūšies bausmė jam net nepaskyrė.

68Skundžiamu nuosprendžiu nustatyta, kad M. B. padarė nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių, apysunkių ir sunkių nusikaltimų kategorijoms (BK 11 str. 3, 4 ir 5 d.).

69Sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 254 str. 1 d., sankcijoje yra nustatytos tik dvi bausmių rūšys – areštas ir laisvės atėmimas iki septynerių metų.

70Šioje byloje nėra nustatyta visuma BK 62 str. nurodytų sąlygų, leidžiančių skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę bei išimtinių aplinkybių, įgalinančių taikyti BK 54 str. 3 d. nuostatas.

71Todėl, priešingai nei mano apeliantas, pirmosios instancijos teismas, už vieno sunkaus ir dviejų apysunkių nusikaltimų padarymą, parinkdamas jam (M. B.) negriežčiausią bausmės rūšį – areštą, BK 41, 49 str., 54 str. 2 d. ir 61 str. reikalavimų nepažeidė, t. y. atsižvelgė į nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir šių veikų skaičių, kaltininko asmenybę (anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, charakterizuojamas teigiamai (2 t. 22, 24-25 b. l.), yra jauno amžiaus, studijuoja ( - ) universitete (2 t. 21, 23 b. l.)), nustatytą po vieną jo atsakomybę lengvinančią (BK 59 str. 1 d. 3 p.) ir sunkinančią (BK 60 str. 1 d. 1 p.) aplinkybes bei kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bausmės rūšies nustatymui.

72Pagal BK 49 str. 3 d. nuostatas, minėtos bausmės rūšies vidurkis yra šiek tiek daugiau nei penkiasdešimt dvi paros. Be to, šią bausmę, jei jos dydis neviršija aptariamo baudžiamojo įstatymo 5 d. nustatyto termino, teismas gali nustatyti ją atlikti poilsio dienomis.

73Aukštesnės instancijos teismas, atsižvelgęs į minėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes bei į tai, kad šiuo nuosprendžiu nuteistasis M. B. atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 187 str. 1 d. ir jam baudžiamoji byla šioje dalyje nutrauktina, daro išvadą, kad nuteistajam M. B. pagal BK 254 str. 1 d. ir BK 178 str. 2 d. paskirtos bausmės turi būti bendrinamos dalinio sudėjimo būdu. Subendrinta bausmė M. B. skirtina ženkliai mažesnė už BK 49 str. 3 d. numatytą tokios bausmės rūšies vidurkį.

74Kolegijos nuomone, tokios rūšies ir dydžio bausmės, paskirtos už atskiras nusikalstamas veikas ir galutinė subendrinta bausmė nėra aiškiai per griežtos ir atitinka teisingumo principą. Todėl dar labiau ją švelninti ar skirti kitą jos rūšį, kaip to prašo apeliantas, nėra teisinio pagrindo.

75Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 1 p., 327 str. 2 p.,

Nutarė

76Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 14 d. nuosprendžio dalį, kuria M. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 187 str. 1 d. (dėl Č. B. turto sugadinimo ir sunaikinimo) bei pagal BK 187 str. 1 d. (dėl J. V. turto sugadinimo ir sunaikinimo), panaikinti.

77Vadovaujantis BK 38 str. 1 d., M. B. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 187 str. 1 d. (dėl Č. B. turto sugadinimo ir sunaikinimo) bei pagal BK 187 str. 1 d. (dėl J. V. turto sugadinimo ir sunaikinimo) ir baudžiamąją bylą šioje dalyje M. B. nutraukti.

78Panaikinti nuosprendžio dalį dėl M. B. paskirtų bausmių bendrinimo BK 63 str. 1, 2, 4 d., 5 d. 1, 2 p., 6 d. pagrindu.

79Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., M. B. skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. ir 254 str. 1 d. paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę paskirti trisdešimt parų arešto.

80Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. - pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d.... 3. - pagal BK 187 str. 1 d. (dėl Č. B. turto sugadinimo ir sunaikinimo) - 25... 4. - pagal BK 254 str. 1 d. (dėl Č. B. šaunamojo ginklo pagrobimo) - 30 parų... 5. - pagal BK 178 str. 2 d. (dėl J. V. turto pagrobimo, įsibraunant į patalpą)... 6. - pagal BK 187 str. 1 d. (dėl J. V. turto sunaikinimo ir sugadinimo) - 20... 7. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2, 4 d., 5 d. 1, 2 p., 6 d., paskirtas bausmes... 8. Vadovaujantis BK 49 str. 5 d., paskirtą bausmę – areštą nustatyta atlikti... 9. Procesas dėl civilinių ieškinių nutrauktas, nes žala atlyginta.... 10. Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas V. K., tačiau nuosprendis dėl jo... 11. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 12. M. B. nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su V. K.,... 13. jis, veikdamas bendrininkų grupe su V. K., 2011 m. birželio 20 d., apie 20... 14. Taip pat jis nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su V. K.,... 15. jis, veikdamas bendrininkų grupe su V. K., 2011 m. birželio 28 d., apie 20... 16. Taip pat jis nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su V. K.,... 17. jis, 2011 m. liepos 23 d., apie 20 val., veikdamas bendrininkų grupe su V. K.,... 18. Taip pat jis nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su V. K.,... 19. jis, 2011 m. liepos 23 d., apie 20 val., valtimi ( - ) upe atplaukė prie J. V.... 20. Nuteistasis M. B. apeliaciniu skundu prašo apygardos teismo nuosprendžio... 21. Skunde teigia, kad jis nepagrįstai nuteistas dėl ginklo pagrobimo.... 22. Skundo autorius mano, kad teismas nepagrįstai atmetė gynybos prašymą skirti... 23. Be to, skundžiamame nuosprendyje nėra išanalizuoti apeliantui inkriminuotų... 24. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad abu nuteistieji atsakingi už atsiradusius... 25. Tai, kad apeliantas, įsibraudamas į patalpas, neturėjo tikslo pagrobti... 26. Teismas nepagrįstai rėmėsi tik nukentėjusiųjų parodymais apie jiems... 27. Apelianto nuomone, šios bylos kaltinamasis aktas yra neišsamus bei... 28. Vadovaudamasis kasacinių nutarčių Nr. 2K-250/2009, 2K-441/2004, 2K-413/2010,... 29. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo M. B. gynėjas prašė... 30. Nuteistojo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 31. Pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai ir nešališkai ištyrė... 32. Apeliacinio skundo argumentai apygardos teismo išvadų dėl nuteistojo... 33. Pagal BPK 320 str. 3 d., teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma... 34. Apeliacinės instancijos teisme įrodymų tyrimo metu apeliantas savo... 35. Su tokiais apelianto teiginiais sutikti negalima, nes jie neatitinka faktinių... 36. Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas – tai tyčinis bendras... 37. Būtinas šio instituto požymis yra bent dviejų bendrininkų tarpusavio... 38. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad vien ta aplinkybė,... 39. Iš tiesų, ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti įtariamųjų,... 40. Kolegijos nuomone, būtent taip nuteistojo M. B. paaiškinimus, duotus... 41. Iš M. B. „Atvirų prisipažinimų“, rašytų ( - ) PK viršininkui (1 t.... 42. Šie M. B. ikiteisminio tyrimo metu nurodyti duomenys iš esmės sutampa su... 43. Kolegijai nekyla jokių abejonių, kad abu nuteistieji, kartu įsibraudami į... 44. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nusikalstamų... 45. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir... 46. Tokiu būdu kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas,... 47. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apelianto skunde nurodyta bei... 48. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, šios bylos kaltinamasis aktas... 49. Atmestini ir apelianto teiginiai apie neva nepagrįstai nepripažintą jo... 50. Kartu kolegija atkreipia skundo autoriaus dėmesį ir į tai, kad baudžiamojo... 51. Apeliacinės instancijos teismui nuteistasis M. B. pateikė prašymą atleisti... 52. Baudžiamosios teisės doktrinoje yra suformuluota pozicija, kad iš... 53. Pagal pastarojo baudžiamojo įstatymo reikalavimus, asmuo, padaręs... 54. 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir... 55. 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą... 56. 3) susitaikė su nukentėjusius asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės... 57. 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.... 58. Teismas turi teisę atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės, kai... 59. BK 38 str. 1 d. nustatytas sąlygas privalo įvykdyti pats kaltininkas, o... 60. Kaip matyti iš nagrinėjamos bylos medžiagos, nuteistasis M. B. savo kaltę... 61. Jis neturi nepanaikintų ir neišnykusių teistumų (1 t. 161 b. l.) ir,... 62. Minėtuose protokoluose dėl susitaikymo nukentėjusieji Č. B. ir J. V.... 63. Nuteistasis M. B. atsiprašė abiejų nukentėjusiųjų ir Lietuvos... 64. Šiuo metu jis studijuoja ( - ) pirmos pakopos (bakalauro) nuolatinių studijų... 65. Taigi, minėtų duomenų visetas rodo, kad aplinkybių, draudžiančių... 66. Aukštesnysis teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, daro išvadą,... 67. Tačiau apelianto prašymas neskirti jam laisvės atėmimo bausmės negali... 68. Skundžiamu nuosprendžiu nustatyta, kad M. B. padarė nusikalstamas veikas,... 69. Sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 254 str. 1 d., sankcijoje yra nustatytos tik... 70. Šioje byloje nėra nustatyta visuma BK 62 str. nurodytų sąlygų,... 71. Todėl, priešingai nei mano apeliantas, pirmosios instancijos teismas, už... 72. Pagal BK 49 str. 3 d. nuostatas, minėtos bausmės rūšies vidurkis yra šiek... 73. Aukštesnės instancijos teismas, atsižvelgęs į minėtas bausmei... 74. Kolegijos nuomone, tokios rūšies ir dydžio bausmės, paskirtos už atskiras... 75. Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 1 p., 327 str. 2... 76. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 14 d. nuosprendžio dalį, kuria M. B.... 77. Vadovaujantis BK 38 str. 1 d., M. B. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės... 78. Panaikinti nuosprendžio dalį dėl M. B. paskirtų bausmių bendrinimo BK 63... 79. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., M. B. skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 178... 80. Kitos nuosprendžio dalies nekeisti....