Byla 2A-1158/2014
Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo bei

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Pečiulio, Nijolės Piškinaitės ir Egidijos Tamošiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo N. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-630-577/2014 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „R.TA Line“ ieškinį atsakovui N. G. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo bei

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Byloje kilo ginčas dėl už actio Pauliana ieškinio reikalavimą mokėtino žyminio mokesčio dydžio, t. y. tuo atveju, kai ginčijamas reikalavimo teisės perleidimas, ar žyminis mokestis mokėtinas nuo perleistos reikalavimo teisės sumos, ar nuo realiai naujojo kreditoriaus tikėtinos gauti sumos, atsakovui patenkinus ieškinį grąžintinos už reikalavimo teisę sumokėtos sumos.

4Ieškovė BUAB „R.TA Line“ ieškiniu prašė pripažinti BUAB „R.Ta Line“ ir N. G. 2012-06-20 reikalavimo perleidimo sutartį (šia sutartimi ieškovas perleido galiojantį reikalavimą į 332 459,36 Lt UAB „Transvesta“ skolą) bei 2012-09-06 papildomą susitarimą prie sutarties (juo UAB „R.TA Line“ papildomai perleido N. G. galiojančią reikalavimo teisę į 51 284,98Lt dydžio UAB „Transvesta“ skolą) negaliojančiais ab initio (nuo sudarymo momento), taikyti restituciją priteisiant ieškovui reikalavimo teises į UAB „Transvesta“, kurios perleistos atsakovui negaliojančių sandorių pagrindu. Ginčijamais susitarimais ieškovo 383 744,34Lt reikalavimo teisės buvo perleistos atsakovui N. G. už 83 114,84 Lt.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Vilniaus apygardos teismas 2014-01-23 sprendimu ieškinį patenkino:

  • pripažino negaliojančiais ab initio (nuo jos sudarymo momento) tarp UAB „R.TA Line“ ir atsakovo N. G. 2012-06-20 sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį ir 2012-09-06 tarp UAB „R.TA line“ ir N. G. sudarytą papildomą susitarimą dėl 2012-06-20 reikalavimo teisių perleidimo sutarties pakeitimo;
  • taikė restituciją, įpareigojant N. G. grąžinti UAB „R.TA Line“ reikalavimą į 332 459,36 Lt dydžio UAB „Transvesta“ skolą (pagal 2010-09-20 Rangos sutartį ir jos priedus bei pakeitimus) bei reikalavimo teisę į 51 284,98 Lt dydžio UAB „Transvesta“ skolą, kurią sudaro UAB „R.TA Line“ nupirktų ir UAB „Transvesta“ statybos objektuose likusių statybinių medžiagų kaina;
  • iš atsakovo N. G. ieškovo BUAB „R.TA Line“ naudai priteisė 2 000 Lt bylinėjimosi išlaidų;
  • iš atsakovo N. G. valstybei priteisė 44,20 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, bei 7 837 Lt žyminio mokesčio.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8Apeliaciniu skundu atsakovas N. G. prašo sumažinti Vilniaus apygardos teismo 2014-01-23 sprendimu priteisto žyminio mokesčio dydį iki 2493 Lt.

9Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, neatsižvelgęs į situacijos faktines aplinkybes, ieškinio sumą (nuo jos apskaičiuotas žyminis mokestis) tapatino su ginčijamuose sandoriuose nurodytu, pagal ieškovo buhalterinius dokumentus apskaičiuotu, atsakovui perleisto reikalavimo į UAB „Transvesta“ dydžiu.

10UAB „Transvesta“ ieškovui perleistą reikalavimą ginčija teisme. Teisme UAB „Transvesta“ įrodinėja apskritai nesanti skolinga ieškovui ir kad pats ieškovas skolingas UAB „Transvesta“. Jau sudarant byloje nuginčytas reikalavimo perleidimo sutartis buvo žinoma, kad UAB „Transevesta“ ginčys perleistas reikalavimo teises. Taigi atsakovui perleisto realaus reikalavimo tiksli suma nebuvo žinoma tiek sudarant byloje nuginčytas sutartis, tiek teismui priimant sprendimą. Pažymėtina, kad teismui priėmus UAB „Transvesta“ palankų sprendimą, ieškovas pagal nuginčytas reikalavimo perleidimo sutartis negautų nieko.

11Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, ginčas yra turtinis, o jo įkainojimo klausimas sprendžiamas priklausomai nuo ieškiniu siekiamų ir ginčo sprendimu sukuriamų teisinių pasekmių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-07-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2009). Šioje byloje ieškovas neprašė priteisti jokių sumų, apskritai neaišku, ar sprendimas jam bus naudingas ir pagerins turtinę padėtį, ar sudarys geresnes prielaidas atsiskaityti su kreditoriais.

12Pagal teismo sprendimą ieškovas, pritaikius byloje restituciją, negaus konkretaus turto, tik reikalavimo teisę į neaiškaus dydžio ir apskritai abejotiną skolą.

13Šioje byloje žyminis mokestis turėjo būti apskaičiuotas pagal už ginčijamais sandoriais perleistas reikalavimo teises atsakovo sumokėtą sumą – 83 114,84 Lt ir tokiu atveju žyminis mokestis turėtų būti 2493 Lt.

14Ieškovės BUAB „R.T.A Line“ administratorius atsiliepimu prašo dėl apeliacinio skundo teismą spręsti teismo nuožiūra.

15IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16Apeliacinis skundas netenkintinas

17Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

18Byloje pirmosios instancijos teismas patenkino ieškovės BUAB „R.TA Line“ ieškinio reikalavimus pripažinti BUAB „R.TA Line“ ir N. G. 2012-06-20 reikalavimo perleidimo sutartį (šia sutartimi ieškovas perleido galiojantį reikalavimą į 332 459,36 Lt UAB „Transvesta“ skolą) bei 2012-09-06 papildomą susitarimą (juo UAB „R.TA Line“ papildomai perleido N. G. galiojančią reikalavimo teisę į 51 284,98 Lt dydžio UAB „Transvesta“ skolą) prie sutarties negaliojančiais ab initio (atsakovas už šias reikalavimo teises ieškovui sumokėjo 83 114,84 Lt) ir pritaikė restituciją.

19Apeliaciniu skundu keliamas tik žyminio mokesčio dydžio klausimas, todėl teismas byloje pasisakys tik dėl už ieškinio reikalavimus mokėtino žyminio mokesčio dydžio.

20Pirmiausia teisėjų kolegija pažymi, kad actio Pauliana reikalavimas apmokamas žyminiu mokesčiu kaip turtinis ginčas. Teisės teorijoje ir teismų praktikoje sąvoka „turtinis ginčas“ aiškinama kaip reiškianti ginčą dėl turto arba ginčą, tiesiogiai susijusį su turtu. Turtinio ginčo įkainojimą lemia jo teisinis turinys ir šalies siekiamo sprendimo padariniai, kurie sukuria kokius nors apskaičiuojamus turtinius praradimus kitai šaliai (Lietuvos apeliacinio teismo 2011-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1096/2011). Actio Pauliana ieškiniu kreditorius iš esmės siekia pripažinti negaliojančiu tam tikro turto perleidimo sandorį ir taikyti restituciją, t. y. ginčijama sutartimi perleistą turtą grąžinti skolininko nuosavybėn, kad kreditorius galėtų iš šio turto patenkinti savo reikalavimą. Nuo 2011-10-01 įsigaliojo CPK 85 straipsnio pakeitimai ir šio straipsnio 1 dalies 11 punkte įstatymų leidėjas tiesiogiai įtvirtino, kad bylose dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ieškinio suma nustatoma pagal atsakovo grąžintinas sumas arba atsakovo grąžintino turto rinkos vertę, jeigu pripažinus sandorį negaliojančiu būtų taikoma restitucija. Kvalifikavus actio Pauliana ieškinį turtiniu, jis žyminiu mokesčiu apmokestinamas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą kaip turtinis reikalavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-06 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012.

21Byloje actio Pauliana nuginčytais sandoriais ieškovas BUAB „R.TA Line“ line atsakovui N. G. perleido 383 744,34 Lt (bendra suma) dydžio reikalavimo teisę už 83 114,84 Lt. Apeliaciniu skundu keliamas klausimas, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas žyminį mokestį už reikalavimo teisės perleidimo ginčijimą skaičiavo nuo sumos, į kurią perleista reikalavimo teisė ir neatsižvelgė į faktines bylos aplinkybes, o būtent, kad yra tikėtina, jog ši reikalavimo teisė nebus pilnai realizuota, t. y. kreditorius pagal ją, tikėtina, negaus iš skolininko visos reikalaujamos sumos. Tokią poziciją apeliantas grindžia aplinkybėmis, kad šią reikalavimo teisę skolininkas UAB „Transvesta“ ginčija teisme, be to, reikalavimo teisė perleista už mažesnę sumą.

22Su tokiais apelianto argumentais nėra pagrindo sutikti.

23Teismų praktikoje reikalavimai pripažinti negaliojančia reikalavimo teisės perleidimo sutartį apmokami žyminiu mokesčiu nuo perleistos reikalavimo teisės sumos (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2013-07-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-584/2013, 2012-10-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1206/2012 ir kt). Tiesa, šiose bylose nebuvo keliamas klausimas ir tiesiogiai nepasisakyta, kad reikalavimo teisės perleidimo atveju žyminis mokestis mokėtinas būtent nuo perleistos reikalavimo teisės sumos, o ne nuo realiai pagal reikalavimo teisę tikėtinai gautinos sumos, todėl šia teismų praktika vadovaujamasi tik kaip teismų praktikos pavyzdžiais, kur žyminis mokestis už reikalavimą pripažinti reikalavimo teisės perleidimo sutartį negaliojančia taip pat buvo skaičiuojamas nuo perleistos, o ne nuo už ją mokėtos sumos.

24Siekdama išsamiai atsakyti į apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija paaiškina, kad praktikoje yra įprasti reikalavimo teisės perleidimo sandoriai. Jie paprastai pasižymi ta specifika, kad perleidžiama reikalavimo teisė, kurios realizavimas dėl tam tikrų priežasčių yra rizikingas (pavyzdžiui, skolininkas neturi atsiskaitymui lėšų, vengia atsiskaityti, dėl reikalavimo teisės yra kilęs ginčas). Ši rizika (kad reikalavimo teisė gali būti pilnai nepatenkinta) sąlygoja tai, jog dažnai reikalavimo teisė yra perleidžiama už mažesnę sumą nei pati reikalavimo teisė. Taip sandorio šalys abipusiai naudingu būdu suderina interesus: reikalavimo teisės perleidėjas (pardavėjas) garantuotai gauna lėšas, kurios, nors yra mažesnės nei galimos gauti pagal reikalavimo teisę, tačiau garantuotos ir jomis perleidėjas gali naudotis nedelsdamas, o asmuo, nusipirkęs reikalavimo teisę už mažesnę sumą, gauna galimybę pagal įsigytą reikalavimo teisę įsigyti didesnę sumą nei sumoka, tačiau kartu prisiima riziką, kad reikalavimo teisės pilnai ar dalinai negalės realizuoti ir pačiu nepalankiausiu atveju patirs nuostolius tokio dydžio, kiek sumokėjo už perimtą reikalavimo teisę.

25Riziką, kurią perleisdamas reikalavimo teisės pardavėjas atsisako galimybės gauti pilną reikalavimo teisės patenkinimą, praktiškai dažnai neįmanoma tiksliai įvertinti pinigų suma, t.y. tiksliai pasisakyti, kokia apimtimi reikalavimo teisė nebus įgyvendinta. Tik esant akivaizdiems įrodymams, kad perleista reikalavimo teisė akivaizdžiai, neginčijamai yra ne tokio dydžio, kokia nurodyta ja perleidžiant, būtų pagrindas svarstyti, ar žyminis mokestis mokėtinas nuo realios (galiojančios) reikalavimo teisės vertės. Nagrinėjamu atveju apeliantas tokių aplinkybių neįrodė (CPK 12, 178 str.).

26Nėra ginčo, kad perleista reikalavimo teisė į bendrą 383 744,34 Lt dydžio UAB „Transvesta“ skolą yra paskaičiuota pagal ieškovo buhalterinius dokumentus, taigi prima facie yra pagrįsta. Aplinkybė, kad skolininkas UAB „Transvesta“ buvusią ieškovo reikalavimo teisę į jį ginčija teisme priešieškiniu, nesudaro pagrindo kitaip vertinti aplinkybes. Jau minėta, kad reikalavimo teisės ginčijimas yra viena iš praktikoje įprastų aplinkybių, dėl kurių perleisdamas rizikingą reikalavimo teisę jos perleidėjas sutinka už ją gauti mažesnę nei perleidžiama reikalavimo teisė, tačiau garantuotą sumą. Ieškovo perleista reikalavimo teisė yra ginčijama Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-2349-577/2014 UAB „Transvesta“ reikalaujant pripažinti negaliojančiu atliktų darbų aktą, sumažinti kainą už atliktus darbus ir priteisti baudą. Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis byla 2013-03-19 nutartimi (tuometinis bylos Nr. 2-1027-577/2013) yra sustabdyta iki bus išnagrinėta ši byla. Taigi apeliantas, įsigydamas reikalavimo teisę, prisiėmė tokiuose sandoriuose įprastą riziką, kad dėl kilusio ginčo dėl reikalavimo teisės apimties išsprendimo rezultato priklausys ir jo galimybės gauti perimtos reikalavimo teisės patenkinimą apimtis.

27Apeliantas teigia, kad ieškovas, patenkinus jo reikalavimą dėl reikalavimo teisės perleidimo pripažinimo negaliojančiu, savaime nepagerins savo turtinės padėties ir galimybės atsiskaityti su kreditoriais perleista 383 744,34 Lt suma. Tačiau, teismo nuomone, šis atsakovo nurodytas argumentas nėra teisiškai reikšmingas byloje sprendžiant klausimą dėl ieškinio apmokestinimo žyminiu mokesčiu (bylinėjimosi išlaidų paskirstymo). Apeliantas pagrįstai teigia, kad turtinio ginčo įkainojimą lemia jo teisinis turinys ir sprendimo pasekmės, kurios sukuria apskaičiuojamus turtinius padarinius. Nagrinėjamu atveju ieškinio patenkinimas ir sukuria tokius apskaičiuojamus padarinius – ieškovui sugrįžta perleista 383 744,34 Lt reikalavimo teisė, nuo kurios ir skaičiuotinas mokėtinas žyminis mokestis. Tai atitinka CPK 85 straipsnio 1 dalies 11 punkte įtvirtintą nuostatą.

28Nepagrįsti ir apelianto argumentai, kad žyminis mokestis turėtų būti skaičiuojamas nuo jo ieškovui už perleistą reikalavimo teisę sumokėtos 83 114,84 Lt sumos, kadangi šalių susitarimu nustatyta reikalavimo teisės perleidimo kaina šiuo atveju negali būti prilyginta perleistos reikalavimo teisės (turtinės teisės) vertei, kuri teismo sprendimu buvo grąžinta ieškovui.

29Kaip jau minėta, žyminio mokesčio suma už actio Pauliana ieškinio reikalavimą pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 85 straipsnio 1 dalies 11 punktą skaičiuojama pagal atsakovo grąžintinas sumas arba atsakovo grąžintino turto rinkos vertę, kai pripažinus sandorį negaliojančiu taikoma restitucija. Iš esmės atsakovas apeliaciniu skundu siekia atsižvelgti į perleisto reikalavimo apimties galimus ir tik tikėtinus ateityje pokyčius, o galiojantys teisės aktai nenumato galimybės žyminį mokestį skaičiuoti nuo ateityje tikėtinų perleisto turto vertės pokyčių. Byloje mokėtino žyminio mokesčio sumos nustatymo taip pat neįtakoja būsimo tikėtinai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymo perspektyvos. Priešingu atveju, teismas, kiekvieną kartą nustatęs, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas yra neperspektyvus, į tai turėtų atsižvelgti ir spręsdamas dėl byloje mokėtino žyminio mokesčio dydžio. Toks įstatymo nuostatų aiškinimas neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų.

30Teisėjų kolegija, vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

31Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I. Ginčo esmė... 3. Byloje kilo ginčas dėl už actio Pauliana ieškinio reikalavimą mokėtino... 4. Ieškovė BUAB „R.TA Line“ ieškiniu prašė pripažinti BUAB „R.Ta... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Vilniaus apygardos teismas 2014-01-23 sprendimu ieškinį patenkino: 7. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 8. Apeliaciniu skundu atsakovas N. G. prašo sumažinti Vilniaus apygardos teismo... 9. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, neatsižvelgęs į... 10. UAB „Transvesta“ ieškovui perleistą reikalavimą ginčija teisme. Teisme... 11. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, ginčas yra turtinis, o jo... 12. Pagal teismo sprendimą ieškovas, pritaikius byloje restituciją, negaus... 13. Šioje byloje žyminis mokestis turėjo būti apskaičiuotas pagal už... 14. Ieškovės BUAB „R.T.A Line“ administratorius atsiliepimu prašo dėl... 15. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 16. Apeliacinis skundas netenkintinas... 17. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame... 18. Byloje pirmosios instancijos teismas patenkino ieškovės BUAB „R.TA Line“... 19. Apeliaciniu skundu keliamas tik žyminio mokesčio dydžio klausimas, todėl... 20. Pirmiausia teisėjų kolegija pažymi, kad actio Pauliana reikalavimas... 21. Byloje actio Pauliana nuginčytais sandoriais ieškovas BUAB „R.TA Line“... 22. Su tokiais apelianto argumentais nėra pagrindo sutikti.... 23. Teismų praktikoje reikalavimai pripažinti negaliojančia reikalavimo teisės... 24. Siekdama išsamiai atsakyti į apeliacinio skundo argumentus, teisėjų... 25. Riziką, kurią perleisdamas reikalavimo teisės pardavėjas atsisako... 26. Nėra ginčo, kad perleista reikalavimo teisė į bendrą 383 744,34 Lt dydžio... 27. Apeliantas teigia, kad ieškovas, patenkinus jo reikalavimą dėl reikalavimo... 28. Nepagrįsti ir apelianto argumentai, kad žyminis mokestis turėtų būti... 29. Kaip jau minėta, žyminio mokesčio suma už actio Pauliana ieškinio... 30. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos... 31. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą....