Byla 2A-1206/2012
Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais. Trečiasis asmuo – S. K

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko, Rimvydo Norkaus ir Donato Šerno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „EUROCONSULT GROUP“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 24 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-6053-640/2011 pagal ieškovo bankrutuojančios (šiuo metu bankrutavusios) uždarosios akcinės bendrovės „AVSC Group“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „EUROCONSULT GROUP“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais. Trečiasis asmuo – S. K. .

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas BUAB „AVSC Group“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovui UAB „EUROCONSULT GROUP“, kurį patikslinęs, prašė pripažinti 2009 m. birželio 8 d. reikalavimo perleidimo sutartį, sudarytą tarp šalių, 2009 m. kovo 24 d. Mokėjimų suderinimo sutartį ir 2010 m. liepos 20 d. patvirtinimą niekiniais ir negaliojančiais ir taikyti restituciją: 1) priteisti iš atsakovo vykdant Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2A-480/2009 jo naudai iš S. K. išieškotas lėšas; 2) priteisti 6 proc. dydžio palūkanas nuo išieškotų lėšų iš S. K. gavimo momento iki sprendimo šioje byloje tinkamo įvykdymo; 3) pripažinti ieškovo reikalavimo teisę į S. K. visoje apimtyje kiek yra priteista ieškovui ir neišieškota iš atsakovo pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2A-480/2009.

5Ieškovas nurodė, kad 2006 m. rugsėjo 27 d. tarp jo ir UAB „EUROCONSULT GROUP“ buvo sudaryta teisinių paslaugų sutartis Nr. 06/12. Atsakovo vadovas nuo 2005 m. liepos 10 d. iki 2010 m. gruodžio 13 d. buvo V. G. , advokato M. G. žmona. Advokatas M. G. atstovavo UAB „AVSC group“ civilinėje byloje prieš S. K. , vadovaujantis 2008 m. kovo 17 d. atstovavimo sutartimi. Taip pat teikė teisines paslaugas per UAB „EUROCONSULT GROUP“. Vilniaus apygardos teismas 2009 m. vasario 17 d. civilinėje byloje Nr. 2-164-798/2009 priteisė iš atsakovės S. K. 118 752,80 Lt nuostolių atlyginimo, 11 800 Lt už verslo plano parengimą, 2 523,96 Lt palūkanų, 3 052,31 Lt žyminio mokesčio, 1 440 Lt advokato pagalbai apmokėti ir 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos. 2009 m. birželio 8 d. reikalavimo perleidimo sutartimi ieškovo vadovas A. Z. atsakovui perleido visas teises į priteistas iš S. K. sumas, taip pat perleido visas teises reikalauti išieškojimo išlaidų. 2009 m. gruodžio 1 d. M. G. perįgaliojo Balčiūno ir Grajausko kontoros advokatą A. J. atstovauti UAB „AVSC Group“ interesus Lietuvos apeliaciniame teisme. Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. gruodžio 21 d. civilinėje byloje Nr. 2A-480/2009 priteisė UAB „AVSC Group“ 237 505,06 Lt skolos, 5 677 Lt žyminio mokesčio, 2 678 Lt advokato pagalbai, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos. 2009 m. gruodžio 30 d. advokatas A. J. paprašė UAB „AVSC Group“ naudai išduoti vykdomąjį raštą. Vykdomasis raštas buvo išduotas 2010 m. sausio 5 d. 2010 m. vasario 12 d. buvo pateiktas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „AVSC Group“. 2010 m. vasario 22 d. Vilniaus apygardos teismui buvo pateiktas 2010 m. vasario 11 d. datos atsakovo UAB „EUROCONSULT GROUP“ prašymas dėl išieškotojo pakeitimo vykdomajame procese, vadovaujantis 2009 m. birželio 8 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi. Ieškovas pažymėjo, kad UAB „AVSC Group“, nors ir buvo perleidęs reikalavimo teises UAB „EUROCONSULT GROUP“, visą tą laiką rūpinosi byla tarsi būtų šalis, jo atstovas M. G. neinformavo teismo apie reikalavimo perleidimą savo žmonos įmonei, o UAB „AVSC Group“ ir toliau samdė tiek advokatą M. G. , tiek jo kolegą advokatą A. J. atstovauti apeliacinėje instancijoje, gauti vykdomąjį raštą ir pan.

6Ieškovas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2010 m. liepos 14 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-4070-603/2010, UAB „AVSC Group“ iškėlė bankroto bylą. Ieškovo vadovas A. Z. dar iki šiol nėra pateikęs visos dokumentacijos administratoriui, todėl tik įvykus 2011 m. vasario 21 d. pirmajam kreditorių susirinkimui, iš kreditorių administratorius sužinojo, kad buvo civilinė byla, kurioje ieškovas prisiteisė iš S. K. minėtas sumas, kad reikalavimas buvo parduotas advokatui M. G. . Todėl nedelsiant, 2011 m. vasario 22 d. elektroniniu paštu administratorius išsiuntė paklausimą M. G. dėl dokumentų, susijusių su byla ir reikalavimo perleidimu, pateikimo, tačiau joks atsakymas nebuvo gautas. 2011 m. vasario 24 d. buvo išsiųstas analogiškas paklausimas UAB „EUROCONSULT GROUP“, kuris tinkamai buvo įteiktas 2011 m. vasario 28 d., tačiau atsakymas taip pat nebuvo gautas.

7Anot ieškovo, visa eilė perleidimo sutarties šalių veiksmų liudija atsakovo nesąžiningumą. Visų pirma, nėra aiški reikalavimo pardavimo kaina. Atsakovas delsė perimti reikalavimo teises pagal sutartį daugiau nei 8 mėnesius ir reikalavimo perėmimą įgyvendino tik tada, kai buvo pateiktas pareiškimas teisme dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovui. Reikalavimas buvo perduotas įmonei, kuriai vadovavo ieškovą byloje atstovaujančio advokato sutuoktinė. Atsakovas vengė pateikti administratoriui prašomą informaciją. Taigi, ieškovo nuomone, tai liudija atsakovo nesąžiningumą ir neteisėtą susitarimą su jo vadovu dėl reikalavimo į jau priteistą iš S. K. skolą perleidimo, tuo pažeidžiant nemokaus ieškovo kreditorių interesus.

8Ieškovo teigimu, egzistuoja visos sąlygos pareikšti actio Pauliana. Reikalavimo perleidimo sutartis buvo sudaryta BUAB „AVSC Group“ esant nemokiai ir apie tai atsakovui žinant ar turint pareigą žinoti. Todėl susitarimas, kuriuo atsakovui buvo perleistos reikalavimo teisės į 249 235,66 Lt sumą, yra neteisėtas ir nepagrįstas, pažeidžiantis kitų ieškovo kreditorių interesus. Sutartimi, kuria ieškovas neteisėtai ir nepagrįstai perleido reikalavimo teises į 249 235,66 Lt sumą ir palūkanas, iš ieškovo buvo atimta galimybė gauti pinigines sumas, priteistas iš S. K. , jas panaudoti visų ieškovo kreditorių proporcingam kreditorinių reikalavimų tenkinimui, todėl akivaizdu, kad sutartimi yra pažeistos ieškovo kreditorių teisės. Atsakovo nesąžiningumą ieškovas grindė ir tuo, kad, jo nuomone, reikalavimo perleidimo sutartis buvo sudaryta žymiai vėliau, nei nurodyta sutartyje (2009 m. birželio 8 d.), nes šalių pasyvumas, perimant reikalavimo teises pagal sutartį daugiau nei 8 mėnesius, pasak ieškovo, logiškai negali būti pateisinamas; paties atsakovo pareikštas ieškinys ir prašymas pritaikyti turto areštą 43 174,90 Lt sumai 2009 m. spalio 6 dieną, pasak ieškovo, įrodo atsakovo žinojimą apie blogą ieškovo finansinę padėtį, taip pat apie egzistuojančius turto arešto aktus; atsakovas, galėjo ir privalėjo žinoti, kad 2010 m. vasario 12 d. buvo pateiktas pareiškimas dėl bankroto bylos kėlimo UAB „AVSC Group“.

9II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10Vilniaus apygardos teismas 2011 m. spalio 24 d. sprendimu ieškinį patenkino ir pripažino 2009 m. birželio 8 d. reikalavimo perleidimo sutartį, 2009 m. kovo 24 d. mokėjimų suderinimo sutartį bei 2010 m. liepos 20 d. patvirtinimą, sudarytus tarp UAB „EUROCONSULT GROUP“ ir UAB „AVSC Group“, negaliojančiais bei nusprendė taikyti restituciją: 1) priteisė iš UAB „EUROCONSULT GROUP“ jo naudai išieškotas lėšas (18 948,24 Lt) iš S. K. , vykdant Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gruodžio 21 dienos nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2A-480/2009 ieškovo UAB „AVSC Group“ naudai; 2) priteisė iš UAB „EUROCONSULT GROUP“ ieškovo UAB „AVSC Group“ naudai 6 proc. palūkanas nuo išieškotų lėšų iš S. K. , vykdant Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gruodžio 21 dienos nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2A-480/2009, nuo bylos iškėlimo teisme 2011 m. birželio 21 d. iki sprendimo įvykdymo; 3) nusprendė grąžinti ieškovui UAB „AVSC Group“ reikalavimo teisę į S. K. visoje apimtyje, kiek yra priteista ieškovui UAB „AVSC Group“ ir neišieškota atsakovo UAB „EUROCONSULT GROUP“ naudai pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gruodžio 21 dienos nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2A-480/2009. Teismas taip pat priteisė iš atsakovo UAB „EUROCONSULT GROUP“ 31,10 Lt pašto išlaidų ir 568 Lt žyminio mokesčio valstybei.

11Teismas, įvertinęs byloje surinktus rašytinius įrodymus, konstatavo, jog ieškovas 2009 m. birželio 8 d. sutartimi perleido atsakovui reikalavimo teises į S. K. skolas, iš viso 137 569,07 Lt sumai (Vilniaus apygardos teismo 2009 m. vasario 17 d. sprendimas) už 25 156,81 Lt sumą, t. y. padengdamas tokio dydžio savo įsiskolinimą atsakovui (2009 m. kovo 24 d. mokėjimų suderinimo sutartis). Teismas sutiko su ieškovo teiginiu, jog jis neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio. Tokią išvadą teismas padarė, atsižvelgęs į tai, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. vasario 17 d. sprendimu ieškovui iš S. K. buvo priteista 118 752,80 Lt atlyginimo, 11 800 Lt už verslo planą, 2 523,96 Lt palūkanų, 3 052,31 Lt žyminio mokesčio, 1 440 Lt advokato pagalbai apmokėti bei 6 procentų dydžio metinės palūkanos. Pagal 2009 m. kovo 24 d. mokėjimų suderinimo sutartį šalys susitarė, jog pagal šalių sudarytą teisinių paslaugų sutartį ieškovas yra skolingas atsakovui 25 156,81 Lt, bei šalys susitarė dėl skolos mokėjimo grafiko. Teismo vertinimu, reikalavimo perleidimo sutarties tarp šalių sudarymo datai 2009 m. birželio 8 d. ieškovas atsakovui perleido reikalavimo teisę į S. K. skolas, kurią pagal teismo sprendimą sudarė žymiai didesnė suma, nei ieškovo įsiskolinimas atsakovui. Be to, ieškovas savo reikalavimo teisę į S. K. skolas perleido besąlygiškai ir visa apimtimi, neatsižvelgęs į tai, kad ieškovo reikalavimo teisės buvo patvirtintos į žymiai didesnę sumą, nei jo skola atsakovui. Teismas konstatavo, kad reikalavimo sutarties sudarymo metu nebuvo jokių įpareigojimų ieškovui privalomai sudaryti minėtą reikalavimo perleidimo sutartį.

12Teismas, įvertinęs tai, kad jau iš 2008 m. gruodžio 31 dienai sudaryto įmonės balanso buvo matyti, jog ieškovas buvo nemokus, sprendė, jog sudarant reikalavimo teisės perleidimo sandorį (2009 m. birželio 8 d.), jau buvo galimybė žinoti ir turėti duomenis apie ieškovo finansinės veiklos rezultatus. Anot teismo, reikalavimo perleidimo sutartis tarp šalių buvo sudaryta jau ieškovui esant nemokiam, o atsakovui, kaip verslo subjektui, tai turėjo ir galėjo būti žinoma. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, jog atsakovas teikė ieškovui teisines paslaugas, t. y. konsultacijas teisiniais klausimais, įsipareigojo būti patarėju, todėl preziumavo, kad apie ieškovo finansinę padėtį atsakovui turėjo būti žinoma. Todėl, teismo vertinimu, sudaryta reikalavimo perleidimo sutartimi buvo pažeisti kitų kreditorių interesai ir atsakovas gavo išskirtinę pirmenybę patenkinti savo reikalavimus, nepaisant kitų kreditorių interesų.

13Pasak teismo, atsakovo, kaip kreditoriaus, reikalavimų pateikimas bankroto byloje tai pačiai sumai, kuri reikalavimo perleidimo sutartimi buvo užskaityta, bei ieškinio pareiškimas dėl to paties reikalavimo ieškovui ir prisiteisimas teismo sprendimu, patvirtina šalių nesąžiningumą. Be to, anot teismo, esant galiojančiai reikalavimo perleidimo sutarčiai, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimui bei Vilniaus apygardos teismo nutarčiai dėl atsakovo kreditorinių reikalavimų ieškovui patvirtinimo, susidarė situacija, kai atsakovas savo reikalavimą pagal teisinių paslaugų sutartį ieškovui buvo užsitikrinęs net trimis galiojančiais būdais, kas leidžia teigti atsakovą esant nesąžiningu. Šalių nesąžiningumą, anot teismo, taip pat patvirtina ir tai, kad jau esant reikalavimo perleidimo sutarčiai, ieškovas pats kreipėsi dėl vykdomojo rašto išdavimo dėl priteistos sumos iš S. K. išieškojimo, kai visas reikalavimo teises jau buvo perleidęs atsakovui. Be to, atlyginimo už reikalavimo teisės į S. K. skolą dydis nėra adekvatus ieškovo skolos atsakovui dydžiui. Dėl šių priežasčių teismas pripažino, kad tokios reikalavimo perleidimo sutarties sąlygos yra nesąžiningos ir pažeidžiančios kitų kreditorių teises bei prieštaraujančios juridinio asmens tikslams (CK 1.82 str.).

14Teismas atmetė ieškovo argumentą, kad reikalavimo teisės perleidimo sandoris turi būti pripažintas negaliojančiu ir vadovaujantis CK 6.102 straipsnio 2 dalimi, nes advokato M. G. sutuoktinė V. G. sudarant perleidimo sandorį, nors ir buvo atsakovo vadovė, tačiau įmonės akcijų neturėjo, todėl negali būti laikoma, kad reikalavimo teisės buvo perleistos advokatui M. G. .

15Teismas konstatavo, jog yra visos sąlygos sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu, todėl 2009 m. birželio 8 d. reikalavimo perleidimo sandorį bei su juo susijusius 2009 m. kovo 24 d. mokėjimų suderinimo sutartį bei 2010 m. liepos 20 d. patvirtinimą pripažino negaliojančiais ir nusprendė taikyti restituciją. Nustatęs, kad atsakovo naudai pagal reikalavimo perleidimo sutartį yra išieškota 18 948,24 Lt, teismas iš atsakovo šią sumą priteisė ieškovui.

16III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

17Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „EUROCONSULT GROUP“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliantas taip pat prašo jam priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

18Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad egzistuoja actio Pauliana taikymo sąlyga – trečiojo asmens (atsakovo) nesąžiningumas dėl reikalavimo perleidimo kainos:

    191) teismas nepagrįstai nurodė, jog reikalavimas buvo perleistas besąlygiškai, nes patvirtinimas nustato tokią atsiskaitymo už perleistą reikalavimą tvarką: kai faktiškai iš skolininkės S. K. išieškota suma bus didesnė nei UAB „AVSC Group“ skola UAB „EUROCONSULT GROUP“ pagal Teisinių paslaugų sutartį Nr. 06/12 su delspinigiais ir palūkanomis, pridėjus visus mokesčius, vykdymo ir kitas UAB „EUROCONSULT GROUP“ išlaidas, susijusias su išieškojimu iš skolininkės S. K. , tuomet UAB „EUROCONSULT GROUP“ grąžins UAB „AVSC Group“ likusią (išvardintas išlaidas viršijančią) išieškotą sumą ir reikalavimo teisę į skolininkę S. K. , likusiai, dar neišieškotai, sumai; 2) teismas netinkamai nustatė reikalavimo perleidimo kainą, kurią, anot apelianto, sudaro ne tik 25 156,81 Lt, nurodyta Mokėjimų suderinimo sutartyje, bet visa ieškovo skola atsakovui pagal Teisinių paslaugų sutartį. Todėl galutinė reikalavimo perleidimo kaina nėra nustatyta konkrečiu dydžiu, o priklauso nuo faktinių išieškojimo ir kitų išlaidų; 3) teismas netinkamai nustatė perleisto reikalavimo vertę. Anot apelianto, reikalavimo dydis neatitinka reikalavimo vertės. Atsakovas aktyviai veikė išieškojimo iš skolininkės S. K. procese ir ėmėsi visų jam įstatymų suteiktų išieškojimo galimybių, tačiau skolininkė S. K. yra iš esmės nemoki ir iki šiol pagal perleistą reikalavimą iš jos yra išieškota tik 18 948,24 Lt suma. Be to, S. K. atžvilgiu yra iškelta daug vykdomųjų bylų. Taigi, perleisto reikalavimo išieškojimo negalimumas pagrindžia, kad reali reikalavimo vertė nesutampa su perleisto reikalavimo dydžiu ir yra kur kas mažesnė. 4) reikalavimas sutartimi buvo perleistas visa apimtimi dėl racionalių priežasčių – išieškojimo proceso ekonomiškumo ir operatyvumo.

  2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad egzistuoja actio Pauliana taikymo sąlyga – trečiojo asmens (atsakovo) nesąžiningumas dėl skolos grąžinimo užtikrinimo trimis galiojančiais būdais. Skolos grąžinimo užtikrinimas trimis galiojančiais būdais nepažeidžia teisės aktų reikalavimų.
  3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad egzistuoja actio Pauliana taikymo sąlyga – trečiojo asmens (atsakovo) nesąžiningumas dėl žinojimo apie blogą ieškovo finansinę būklę. Atsakovas neprivalėjo žinoti apie ieškovo nemokumą 2009 m. birželio 8 d. sutarties sudarymo metu, nes ieškovo 2008 m. gruodžio 31 d. balanso duomenys neleido vienareikšmiškai spręsti apie ieškovo nemokumą. Paskutinis viešai paskelbtas UAB „AVSC Group“ balansas yra už laikotarpį nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. Įvertinus šį balansą, buvo akivaizdu, kad UAB „AVSC Group“ turto turi daugiau, nei įsipareigojimų, jokių nemokumo ženklų iš šio balanso duomenų įžvelgti nebuvo galima. Atsakovui nebuvo prieinama jokia kita informacija, iš kurios būtų galima neabejotinai spręsti apie blogą ieškovo turtinę padėtį. Šias aplinkybes taip pat patvirtina faktas, kad sutarties sudarymo metu UAB „AVSC Group“ turtui nebuvo taikomas nei vienas turto areštas. Be to, balanse nurodomas per vienerius metus mokėtinų sumų ir trumpalaikių įsipareigojimų dydis, kuris lygus 2 033 848 Lt, neturi būti tapatinamas su Įmonių bankroto įstatyme nurodomu pradelstų įsipareigojimų dydžiu.
  4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad egzistuoja actio Pauliana taikymo sąlyga – sutarties šalių nesąžiningumas dėl ieškovo kreipimosi išduoti vykdomąjį raštą. Anot apelianto, įstatymai nenumato pareigos pranešti teismui apie reikalavimo perleidimo sutarties sudarymą. Pareiga pranešti apie reikalavimo perleidimą atsiranda tik skolininko atžvilgiu ir tik nuo momento, nuo kurio naujasis kreditorius siekia reikalavimo patenkinimo savo naudai (CK 6.109 str.). Atsakovas neturėjo intereso išviešinti sutarties sudarymo faktą iki perleisto reikalavimo pripažinimo vykdytinu. Sutarties neviešinimu buvo siekiama užkirsti kelią skolininkei S. K. vilkinti teismo procesą tuo pagrindu, kad pasikeitė šalis. Be to, teismo nuoroda dėl vykdomojo rašto yra susijusi su sutarties vykdymu ir neturi juridinės reikšmės vertinant galimybę taikyti actio Pauliana institutą, nes jo taikymo sąlygos yra siejamos su sutarties sudarymo, o ne vykdymo aplinkybėmis (CK 6.66 str.).
  5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad egzistuoja actio Pauliana taikymo sąlyga – skolininko (ieškovo) neprivalėjimas sudaryti sutartį. Ieškovas privalėjo sudaryti reikalavimo perleidimo sandorį, nes tai įpareigojo daryti mokėjimų suderinimo sutartis. Teismas taip pat nepasisakė ir nepaneigė atsakovo argumento, kad ieškovas privalėjo sudaryti sutartį vykdydamas mokėjimų suderinimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus.

20Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas BUAB „AVSC Group“ prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

21Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

  1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad egzistuoja actio Pauliana sąlyga – trečiojo asmens (atsakovo) nesąžiningumas dėl reikalavimo perleidimo kainos. Apelianto nurodytos aplinkybės dėl S. K. nemokumo yra naujos, jas galėjo pateikti pirmosios instancijos teisme, o apeliacinės instancijos teisme nėra nagrinėtinos (CPK 314 str.). Be to, atsakovas suvokė didesnes galimybes išsiieškoti pinigines sumas iš fizinio asmens, nei iš bankrutuojančio juridinio asmens. Atsakovas iš reikalavimo perleidimo sutarties gavo naudos, nes jau išieškota 18 948,24 Lt suma. Atsakovas neįrodė, kada S. K. buvo iškeltos kitos civilinės bylos: ar reikalavimo perleidimo metu, ar po jo, nes jei kitos bylos atsirado tik po reikalavimo perleidimo sutarties pasirašymo, tai tik patvirtina apelianto nesąžiningus kėslus įgyti reikalavimo teises į fizinį asmenį, kuriam nepareikštos jokios bylos ir kuris neturi reikalavimo teisių.
  2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad egzistuoja actio Pauliana sąlyga – trečiojo asmens (atsakovo) nesąžiningumas dėl skolos grąžinimo užtikrinimo trimis galiojančiais būdais. Ieškovo nuomone, nesuprantama, kodėl apeliantui dar reikėjo prisiteisti sumas Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme, jeigu šalys dėl skolos padengimo susitarė reikalavimo perleidimo sutartimi. Be to, nagrinėjamu atveju aktuali Lietuvos Aukščiausio Teismo 2009 m. spalio 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2009, suformuota praktika dėl daiktų išreikalavimo. Kasacinis teismas nurodė, kad tai, jog yra įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas bankroto byloje, kuriuo patvirtinta bankrutuojančios įmonės skola ieškovui, kylanti iš pirkimo-pardavimo sutarčių neįvykdymo, pardavėjas prarado teisę reikalauti daliųjų daiktų dalies, už kurią pirkėjas nesumokėjo, grąžinimo, nes tokio reikalavimo tenkinimas reikštų kito pardavėjo teisių gynimo būdo taikymą jau esant įsiteisėjusiam teismo procesiniam sprendimui dėl skolos dydžio ir vykstant bankroto procedūroms dėl kreditoriaus reikalavimo tenkinimo įmonių bankroto įstatyme nustatyta tvarka.
  3. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad egzistuoja actio Pauliana sąlyga – trečiojo asmens (atsakovo) nesąžiningumas dėl žinojimo apie blogą ieškovo finansinę padėtį. Anot ieškovo, apeliantas nepagrįstai teigia, jog UAB „AVSC Group“ balanso duomenys įrodo, jog UAB „AVSC Group“ turto turėjo daugiau nei įsipareigojimų, kadangi tai neatitinka Įmonių bankroto įstatymo reglamentavimo. Teismo nutartyje dėl bankroto bylos iškėlimo buvo konstatuota, jog 2008 m. gruodžio 31 d. ieškovo balanso pagrindu galima buvo daryti išvadą apie jo nemokumą.
  4. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad egzistuoja actio Pauliana sąlyga – sutarties šalių nesąžiningumas dėl ieškovo kreipimosi išduoti vykdomąjį raštą. Niekuo nepagrįstas apelianto teiginys, kad atsakovas neturėjo intereso išviešinti sutarties sudarymo faktą iki perleisto reikalavimo pripažinimo vykdytinu. Be to, reikalavimo perleidimo sutartis ir kiti dokumentai buvo sudaryti atgaline data, kai apeliantas sužinojo apie keliamą bankroto bylą ieškovui iš viešai pateiktos informacijos Vilniaus apygardos teisme.
  5. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad egzistuoja actio Pauliana sąlyga – skolininko (ieškovo) neprivalėjimas sudaryti sutartį. Anot ieškovo, mokėjimų suderinimo sutartis pripažintina kaip sudaryta jau po atsakovo sužinojimo apie keltiną bankroto bylą ieškovui, kaip ir 2009 m. liepos 20 d. patvirtinimas dėl kainos mokėjimo, todėl pastarieji dokumentai negali būti vertinami kaip įrodymai šioje byloje, sukuriantys pareigą atsakovui sudaryti 2009 m. birželio 8 d. reikalavimo perleidimo sutartį. Apelianto motyvas, kad reikalavimo teisės vertė buvo reali, nesusijęs su privalėjimu sudaryti sandorį.

22Teisėjų kolegija konstatuoja:

23apeliacinis skundas atmestinas, Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 24 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

24IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

25Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

26Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „EUROCONSULT GROUP“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 24 d. sprendimo, daro išvadą, kad pagrindų, nurodytų Civilinio proceso kodekso 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

27Ieškinį dėl sandorių, tuo pačiu ir reikalavimo teisės perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančiais šioje byloje pareiškė bankrutuojančios UAB ,,AVSC Group“ administratorius, teisiniu sandorių negaliojimo pagrindu nurodydamas CK 6.66 straipsnį, t. y. pareiškė actio Pauliana ieškinį.

28Teisę ir pareigą reikšti ieškinius įmonės bankroto bylą nagrinėjančiame teisme dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais administratoriui nustato Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8 punktas.

29Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį kreditoriai turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Minėtoje teisės normoje nustatytos sąlygos, kurioms esant galimas actio Pauliana ieškinys. CK 6.66 straipsnyje įtvirtintos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskiriamos actio Pauliana taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2009; 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-587/2008; kt.). Nustačius, kad yra šios sąlygos, ginčijamas sandoris pripažįstamas negaliojančiu.

30Byloje nustatyta ir neginčijama, kad 2006 m. rugsėjo 27 d. ieškovas UAB „AVSC Group“ su atsakovu UAB „EUROCONSULT GROUP“ sudarė teisinių paslaugų sutartį Nr. 06/12, kurios pagrindu atsakovas įsipareigojo veikti kaip ieškovo patarėjas ir atstovas teisniais klausimai ir teikti teisines paslaugas (8-11 b. l.). Advokatas M. G. atstovavo ieškovą civilinėje byloje prieš S. K. . Šioje civilinėje byloje Vilniaus apygardos teismas 2009 vasario 17 d. sprendimu ieškovui iš S. K. priteisė 118 752,80 Lt nuostolių, 11 800 Lt už verslo plano parengimą, 2 523,96 Lt palūkanų, 3 052,31 Lt žyminio mokesčio, 1 440 Lt advokato pagalbai apmokėti bei 6 procentų dydžio metines palūkanas. Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. gruodžio 21 d. nutartimi minėtą sprendimą pakeitė ir padidino iš S. K. ieškovui priteistą atlyginimą pagal sutartį iki 237 505,60 Lt, panaikino sprendimo dalį dėl 11 800 Lt priteisimo už verslo plano parengimą, padidino priteistą žyminį mokestį iki 5 677 Lt bei padidino priteistą atlyginimą už advokato pagalbą iki 2 678 Lt, taip pat priteisė iš S. K. ieškovui 3 375,06 Lt žyminio mokesčio (31-40 b. l.). Iš byloje pateikto Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo (12-17 b. l.) matyti, kad atsakovo UAB „EUROCONSULT GROUP“ vadovė laikotarpiu nuo 2005 m. birželio 30 d. iki 2010 m. gruodžio 1 d. buvo advokato M. G. sutuoktinė V. G. , o pats M. G. buvo UAB „EUROCONSULT GROUP“ akcininkas nuo 2005 m. gruodžio 22 d. iki 2006 m. vasario 3 d.

31Byloje taip pat nustatyta, kad 2009 m. kovo 24 d. mokėjimų suderinimo sutartimi UAB „AVSC Group“ ir UAB „EUROCONSULT GROUP“ susitarė, jog pagal teisinių paslaugų sutartį Nr. 06/12 ieškovas yra skolingas atsakovui 25 156,81 Lt, be to, šalys susitarė dėl skolos mokėjimo grafiko (116-117 b. l.). 2009 m. birželio 8 d. UAB „AVSC Group“ ir UAB „EUROCONSULT GROUP“ sudarė reikalavimo perleidimo sutartį (41 b. l.), pagal kurią ieškovas atsakovui perleido reikalavimo teisę į iš S. K. priteistas sumas 2007 m. lapkričio 20 d. finansinio tarpininkavimo paslaugų sutarties pagrindu. Pagal sutarties 1.3 punkto nuostatą, atlyginimo už perleistą reikalavimo teisę dydis ir mokėjimo tvarka turėjo būti nustatyta atskiru susitarimu. Sutartimi taip pat nustatyta, kad reikalavimo teisę ieškovas perleidžia, nes pats yra praleidęs mokėjimų terminus pagal su atsakovu sudarytą sutartį Nr. 06/12. 2009 m. liepos 20 d. susitarimu (107 b. l.) šalys patvirtino, kad už reikalavimo teisės perleidimą yra atsiskaitoma tokiu būdu, jog kai faktiškai iš S. K. išieškota suma bus didesnė nei ieškovo skola atsakovui pagal teisinių paslaugų sutartį Nr. 06/12, tuomet atsakovas grąžins ieškovui likusią, išvardintas išlaidas viršijančią sumą ir reikalavimo teisę į likusią iš skolininkės S. K. neišieškotą sumą. Kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovui UAB „EUROCONSULT GROUP“ iš ieškovo UAB „AVSC Group“ Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 12 d. sprendimu yra priteista iš viso 43 174,90 Lt, kurį sudaro 39 105,00 Lt skola pagal minėtą teisnių paslaugų sutartį Nr. 06/12 ir 4 069,90 Lt delspinigių (112-113 b. l.).

32Vilniaus apygardos teismas 2010 m. liepos 14 d. nutartimi ieškovui UAB „AVSC Group“ iškėlė bankroto bylą (57-58 b. l.). Pranešimas apie pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo Vilniaus apygardos teisme buvo gautas 2010 m. vasario 12 d. (49 b. l.). Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gruodžio 20 d. nutartimi atsakovą įtraukė į BUAB „AVSC Group“ kreditorių sąrašą su 47 103,82 Lt finansiniu reikalavimu (153-154 b. l.).

33Pirmosios instancijos teismas, ginčijamu sprendimu pripažindamas negaliojančiais 2009 m. birželio 8 d. reikalavimo perleidimo sandorį bei su juo susijusius 2009 m. kovo 24 d. mokėjimų suderinimo sutartį ir 2010 m. liepos 20 d. patvirtinimą, konstatavo, jog yra visos sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu nurodytos sąlygos.

34Apeliantai neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad ieškovas UAB „AVSC Group“ yra skolingas atsakovui UAB „EUROCONSULT GROUP“ pagal teisinių paslaugų sutartį ir kad bankroto administratorius kreipėsi į teismą nepraėjus vienerių metų terminui nuo to momento, kai turėjo sužinoti apie ginčijamą sandorį, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl šių aplinkybių nepasisako.

35Sprendžiant, ar ginčijamas reikalavimo perleidimo sandoris nepažeidė UAB „AVCS group“ kreditorių teisių, būtina įvertinti, kokia buvo šios bendrovės finansinė padėtis ginčijamo sandorio sudarymo metu. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. liepos 14 d. nutartimi (57-58 b. l.), kuria UAB „AVSC Group“ iškelta bankroto byla, yra nustatyta, kad 2008 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis UAB „AVSC Group“ turto vertė buvo 2 397 874 Lt, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 2 033 848 Lt, iš UAB „AVSC Group“ pateiktų kreditorių ir skolininkų sąrašų matyti, jog įmonės skolos sudarė 1 450 256,92 Lt. Įvertinęs šiuos duomenis, teismas konstatavo, jog yra pagrindas UAB „AVSC Group“ pripažinti nemokiu.

36Pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu pripažino, kad atsakovas, sudarydamas 2009 m. birželio 8 d. reikalavimo perleidimo sutartį, turėjo ir galėjo žinoti apie ieškovo nemokumą. Tokią išvadą teismas padarė, įvertinęs tai, kad jau iš 2008 m. gruodžio 31 d. ieškovo balanso buvo matyti, jog įmonė buvo nemoki, ką ir nustatė Vilniaus apygardos teismas 2010 m. liepos 14 d. nutartimi (57-58 b. l.).

37Apeliantas, nesutikdamas su tokia teismo išvada, teigia, kad 2008 m. gruodžio 31 d. balanso duomenys neleido vienareikšmiškai spręsti apie ieškovo nemokumą – balanse nurodomas per vienerius metus mokėtinų sumų ir trumpalaikių įsipareigojimų dydis, kuris lygus 2 033 848 Lt, pasak apelianto, neturi būti tapatinamas su Įmonių bankroto įstatyme nurodomu pradelstų įsipareigojimų dydžiu.

38Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad sprendžiant sandorio galiojimo ar negaliojimo klausimą CK 6.66 straipsnyje numatytu sandorių negaliojimo pagrindu, nemokumas turi būti įrodinėjamas kaip viena iš actio Pauliana sąlygų, o ne kaip nemokumas Įmonių bankroto įstatymo prasme. Įmonės faktinis nemokumas – objektyvus negalėjimas vykdyti turtinių prievolių, kurių vykdymo terminai yra suėję – egzistuoja dar iki tol, kol įmonei iškeliama bankroto byla, remiantis Įmonių bankroto įstatymo nuostatomis, t. y. kol konstatuojamas teisinis (kvalifikuotas) įmonės nemokumas, apibūdinamas ne tik nesugebėjimu vykdyti įsipareigojimų, bet ir tam tikru pradelstų įsipareigojimų ir įmonės balanse apskaityto turto vertės santykiu (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nemokumas yra ekonominė įmonės būklė, kuri nustatoma pagal tai, ar įmonė atsiskaito su kreditoriais ir ar ji yra ekonomiškai pajėgi atsiskaityti. Tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės nemokumą actio Pauliana prasme, nebūtina, kad jai būtų iškelta bankroto byla, nes bankroto bylos iškėlimas, esant ekonominio nemokumo padėčiai, yra teisinis nemokumo būklės pripažinimas ir atitinkamų procedūrų vykdymas. Nemokumas nustatomas, įvertinus įmonės atsiskaitymų vykdymą ir jos balanse nurodytą turto ir įsipareigojimų santykį. Jeigu asmuo neatsiskaito su kreditoriais arba neturi turto, kurio verte pakankamai būtų padengtas įsipareigojimų vykdymas, tai jo ekonominė padėtis gali būti vertinama kaip nemokumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012).

39Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumo vertinimo, ne kartą nurodė, kad skolininkas ir trečiasis asmuo laikomi nesąžiningais tik esant pagrindui konstatuoti, kad jie žinojo ar turėjo žinoti, jog sudarydami sandorį pažeis skolininko kreditoriaus teises. Žinojimas aiškinamas kaip asmens turėjimas tam tikrų duomenų. Turėjimas žinoti suprantamas kaip asmens pareiga veikti aktyviai, nustatyta pareiga pasidomėti, todėl nepagrįstas neveikimas taip pat vertinamas kaip nesąžiningas elgesys (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo 2007 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007). Sąžiningu gali būti laikomas tas kontrahentas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį su juo ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Nagrinėjamoje byloje atsakovas yra verslininkas. Verslininko, kaip subjekto, nuolat sudarančio jo veiklai užtikrinti būtinus sandorius, statusas sustiprina reikalavimą domėtis kita sandorio šalimi, jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sandoriui sudaryti nepažeidžiant įstatymų, siekiant, kad sandoriu nebūtų pažeistos kitų asmenų teisės ir interesai, kad sandoris užtikrintų stabilius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010, 2007 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007, ir kt.). Tai daroma ir jo paties interesais, todėl iš turto įgijėjo pagal sandorį reikalaujama domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi. Teismų praktikoje toks elgesys pripažįstamas turto įgijėjo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007).

40Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog sudarydamas reikalavimo perleidimo sutartį, atsakovas turėjo galimybę susipažinti su viešai paskelbtu ieškovo 2008 m. gruodžio 31 d. balansu (114 b. l.), iš kurio matyti, jog per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai (2 033 848 Lt) bei turimas turtas (2 397 874 Lt) buvo panašaus dydžio, be to, didžiąją dalį ieškovo turto sudarė per vienerius metus gautinos sumos (net 2 108 689 Lt), kurių išieškojimo galimybė nėra žinoma, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai, lyginant su praėjusiais finansiniais metais, padidėjo 1 521 178 Lt. Esant tokiems duomenims, apdairi ir rūpestinga sandorio šalis (šiuo atveju atsakovas) privalėjo pasidomėti kitos sandorio šalies (šiuo atveju ieškovo) patikimumu, paprašyti informacijos apie jos turtinę padėtį, turimus kreditorius, skolų mastą, atsiskaitymus su kreditoriais, ginčus teisme, daiktinių teisių suvaržymus ir panašiai tam, kad galėtų įsitikinti, jog sudaromas sandoris nepažeis įstatymų, kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugsėjo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-421/2012). Tačiau duomenų, įrodančių, jog atsakovas, manydamas, kad balanse nurodyti duomenys apie ieškovo finansinę padėtį, kuri, kaip jau minėta, jau pagal viešai paskelbtą ieškovo 2008 m. gruodžio 31 d. balansą buvo sudėtinga, nėra pakankami, ja būtų aktyviau domėjęsis, byloje nėra. Todėl yra pakankamas pagrindas teigti, jog jis elgėsi nesąžiningai, o ieškovas, žinodamas apie savo sunkią finansinę padėtį (nemokumą), ginčijama reikalavimo perleidimo sutartimi suteikė pirmenybę vienam iš kreditorių – atsakovui UAB „EUROCONSULT GROUP“. Kita vertus, teisėjų kolegija neatmeta galimybės, jog atsakovas, teikdamas ieškovui teisines paslaugas, galėjo žinoti, kokia yra ieškovo finansinė būklė ginčijamo sandorio sudarymo metu.

41Kaip jau minėta aukščiau, pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalies nuostatą sandoris pažeidžia kreditorių teises ne tik tada, kai dėl šio sandorio skolininkas tampa nemokus, bet ir tada, kai, būdamas nemokus, skolininkas suteikia pirmenybę kitam kreditoriui. Nustačius, kad, būdamas nemokus, ieškovas reikalavimo perleidimo sutartimi (ir su ja susijusiais kitais ginčijamais sandoriais) suteikė pirmenybę atsakovui, su juo atsiskaitydamas, aplinkybė, kad reikalavimo perleidimo sutartis nebuvo ieškovo nemokumo priežastis, šios sutarties galiojimo klausimo sprendimui neturi teisinės reikšmės.

42Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovas neprivalėjo sudaryti reikalavimo perleidimo sutarties, motyvuodamas tuo, kad ieškovas atsakovui perleido reikalavimo teisę į iš S. K. priteistą sumą, kuri pagal teismo sprendimą buvo žymiai didesnė, nei ieškovo įsiskolinimas atsakovui, be to, ieškovas savo reikalavimo teisę į iš S. K. priteistą sumą perleido besąlygiškai ir visa apimtimi. Taip pat teismas nurodė, jog reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo metu ieškovas neturėjo įsipareigojimų sudaryti minėtą sutartį.

43Apeliantas, nesutikdamas su minėtais pirmosios instancijos teismo argumentais, teigia, kad reikalavimas nebuvo perleistas besąlygiškai, be to, buvo netinkamai įvardinta reikalavimo perleidimo kaina ir netinkamai įvertinta perleisto reikalavimo vertė.

44Kaip matyti iš 2009 m. birželio 8 d. reikalavimo perleidimo sutarties turinio (41 b. l.), sutarties 1.1 punktu šalys pačios susitarė, jog pradinis kreditorius (UAB „AVSC Group“) besąlygiškai šia sutartimi perleidžia naujajam kreditoriui (UAB „EUROCONSULT GROUP“) savo reikalavimo teisę į skolą, atsiradusią 2007 m. lapkričio 20 d. finansinio tarpininkavimo paslaugų sutarties Nr. 2007/11/FTP-54 pagrindu, bei į su skolos išieškojimu susijusias išlaidas (toliau – Skola). Sutarties 1.2 punkte nustatyta, kad pradinio kreditoriaus teisė reikalauti iš skolininko (šiuo atveju S. K. ) Skolos sumokėjimo visa apimtimi pereina naujajam kreditoriui nuo šios sutarties sudarymo dienos. Šalys sutartyje numatė, jog atlyginimo už perleistą reikalavimo teisę į Skolą dydis ir mokėjimo tvarka nustatyta atskiru susitarimu prie šios sutarties (sutarties 1.3 p.). Dėl atsiskaitymo už perleistą reikalavimą tvarkos šalys susitarė 2009 m. liepos 20 d. patvirtinimu (107 b. l.), kuriuo buvo sutarta, jog kai faktiškai iš skolininkės S. K. išieškota suma bus didesnė nei UAB „AVSC Group“ skola UAB „EUROCONSULT GROUP“ pagal teisinių paslaugų sutartį Nr. 06/12 su delspinigiais ir palūkanomis, pridėjus visus mokesčius, vykdymo ir kitas UAB „EUROCONSULT GROUP“ išlaidas, susijusias su išieškojimu iš skolininkės S. K. , tuomet UAB „EUROCONSULT GROUP“ grąžins UAB „AVSC Group“ likusią (išvardintas išlaidas viršijančią) išieškotą sumą ir reikalavimo teisę į skolininkę S. K. , likusiai, dar neišieškotai, sumai.

45Anot apelianto, minėtas patvirtinimas dėl atsiskaitymo už perleistą reikalavimą tvarkos įrodo, jog reikalavimo perleidimo sutartis buvo sąlyginė sutartis. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes (CK 6.193 str. 2 d.). Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys (CK 6.193 str. 1 d.).

46Įvertinus reikalavimo perleidimo sutarties 1.1 ir 1.2 punktus, akivaizdu, jog pati reikalavimo teisė į iš S. K. priteistas sumas buvo perleista be jokių sąlygų ir visa apimtimi, ką sutartyje konstatavo pačios šalys. Šiuo atveju patvirtinime buvo numatyta atsiskaitymo už perleistą reikalavimą tvarka, kuri nesudaro pagrindo teigti, jog reikalavimo teisė buvo perleista su tam tikromis sąlygomis. Atsakovas reikalavimo teisę įgijo nuo ginčijamo sandorio sudarymo momento (reikalavimo teisės įgijimas nėra siejamas su tam tikrų sąlygų (tam tikrų aplinkybių) buvimu ar nebuvimu) ir visa apimtimi (reikalavimo teisę į visą iš S. K. priteistą sumą).

47Kita vertus, šalių sutarta sąlyginė atsiskaitymo už perleistą reikalavimo teisę tvarka nepaneigia fakto, jog reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo dienai (2009 m. birželio 8 d.) ieškovas atsakovui perleido reikalavimo teisę į iš S. K. priteistą sumą, kuri buvo žymiai didesnė, nei ieškovo įsiskolinimas atsakovui. Tokia išvada darytina, atsižvelgiant į 2009 m. kovo 24 d. mokėjimų suderinimo sutartį, kuria šalys susitarė, jog sutarties sudarymo dieną pagal šalių sudarytą teisinių paslaugų sutartį ieškovas yra skolingas atsakovui 25 156,81 Lt (1.1 p., 116-117 b. l.). Tuo tarpu Vilniaus apygardos teismo 2009 vasario 17 d. sprendimu ieškovui iš S. K. buvo priteista 118 752,80 Lt nuostolių, 11 800 Lt už verslo plano parengimą, 2 523,96 Lt palūkanų, 3 052,31 Lt žyminio mokesčio, 1 440 Lt advokato pagalbai apmokėti bei 6 procentų dydžio metines palūkanas, o Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nutartimi minėtas sprendimas buvo pakeistas ir iš S. K. ieškovui priteistas atlyginimas pagal sutartį padidintas iki 237 505,60 Lt, sprendimo dalis dėl 11 800 Lt priteisimo už verslo plano parengimą panaikinta, priteistas žyminis mokestis padidintas iki 5 677 Lt, priteistas atlyginimas už advokato pagalbą - iki 2 678 Lt, taip pat priteisė iš S. K. ieškovui 3 375,06 Lt žyminio mokesčio) (31-40 b. l.).

48Apeliantas pažymi, kad iš 2009 m. kovo 24 d. mokėjimo suderinimo sutarties 3.3 punkto ir 2009 m. liepos 20 d. patvirtinimo turinio matyti, jog atsakovas pagal perleistą jam reikalavimo teisę turi teisę išsiieškoti ne tik 25 156,81 Lt skolą, bet visą ieškovo skolą atsakovui pagal Teisinių paslaugų sutartį, t. y. ir sumą už po Mokėjimų suderinimo sutarties ieškovui atsakovo suteiktas ir ieškovo neapmokėtas teisines paslaugas (su delspinigiais), kuri šiuo metu yra 43 174,90 Lt, taip pat palūkanas, visus mokesčius, vykdymo ir kitas UAB „EUROCONSULT GROUP“ išlaidas, susijusias su išieškojimu iš skolininkės S. K. . Tačiau ši aplinkybė, teisėjų kolegijos nuomone, nepaneigia fakto, jog reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo metu (2009 m. birželio 8 d.) ieškovas atsakovui perleido reikalavimo teisę, savo dydžiu neadekvačią (žymiai didesnę) ieškovo įsiskolinimo sumai, nepaisant to, kad ieškovo įsiskolinimo dydis ateityje galėjo kisti. Kita vertus, teisėjų kolegija pažymi, jog sandorio sąlyga, kad ieškovo perleistu reikalavimu yra užtikrinamas ne tik sandorio sudarymo metu susidariusios skolos, bet ir ateityje atsirasiančių įsiskolinimų padengimas, pripažintina prieštaraujančia ieškovo (tuo pačiu ir jo kreditorių) interesams, kadangi tokiu būdu atsakovui yra suteikiama galimybė piktybiškai neskubėti patenkinti savo reikalavimą iš S. K. priteistų sumų, taip laikui bėgant didinant įsiskolinimo sumą, ką nagrinėjamu atveju ir padarė atsakovas (jis tik po 8 mėnesių po reikalavimo perleidimo sandorio sudarymo kreipėsi dėl vykdomojo rašto išdavimo dėl priteistos sumos iš S. K. išieškojimo - 55-56 b.l.).

49Apeliantas, gindamas savo poziciją, taip pat teigia, jog jam perleisto reikalavimo dydis neatitinka reikalavimo vertės, nes bandant išsiieškoti skolas iš S. K. , paaiškėjo, jog pastaroji yra nemoki ir iš jos šiuo metu pavyko išsiieškoti tik 18 948,24 Lt. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytu argumentu, jog atsakovas, žinodamas apie ieškovo sunkią finansinę padėtį, suvokė, jog išsiieškoti skolą iš fizinio asmens yra daug realiau, nei iš bankrutuojančios įmonės. Tuo labiau, kaip matyti iš Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutarties (153-154 b. l.), atsakovas yra įtrauktas tik į trečios eilės kreditorių sąrašą, kas sumažina jo reikalavimo patenkinimo tikimybę. Tas faktas, kad tik priverstinio išieškojimo metu paaiškėjo, kad iš S. K. jog gali būti neįmanoma išsiieškoti visų sumų, nesudaro pagrindo teigti, jog reikalavimo perleidimo sutartis nepažeidė ieškovo ir jo kreditorių interesų, nes nagrinėjamu atveju atsakovas jau patenkino dalį savo reikalavimo (buvo išieškota 18 948,24 Lt suma), tokiu būdu pažeisdamas kitų, pirmesnėse eilėse esančių kreditorių interesus – iš jų buvo atimta galimybė patenkinti savo reikalavimus iš turimos reikalavimo teisės į S. K. skolą. Todėl šios aplinkybės tik patvirtina, jog atsakovas, sudarydamas ginčijamą sandorį, buvo nesąžiningas ir suvokė, kad toks sandoris prieštarauja ieškovo, kuris reikalavimo perleidimo metu jau buvo nemokus, ir jo kreditorių interesams. Tai, kad antstolių kontorose S. K. atžvilgiu yra vykdoma 16 vykdomųjų bylų, kurių bendra išieškota suma sudaro daugiau, nei 890 000 Lt, dar neįrodo, jog atsakovas tikrai nebeturės galimybių išsiieškoti likusių sumų.

50Teisėjų kolegija taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo metu nebuvo jokių įpareigojimų ieškovui privalomai sudaryti tokį sandorį.

51Sandoris gali būti ginčijamas actio Pauliana pagrindu, tik jeigu jis neprivalėjo būti sudarytas (CK 6.66 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas sąlygą „neprivalėjo“ aiškina kaip teisinės prievolės sudaryti sandorį neturėjimą. Privalėjimas sudaryti sandorį – vienas iš imperatyvų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Tokios būtinybės sudaryti sandorį pavyzdžiais gali būti ikisutartiniai susitarimai, viešas konkursas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006).

52Anot apelianto, ieškovas privalėjo sudaryti reikalavimo perleidimo sutartį, vykdydamas Mokėjimų suderinimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, kadangi šalys susitarė dėl pagrindinės reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo ateityje, jei ieškovas neįvykdys Mokėjimų suderinimo sutartyje nustatytų sąlygų, t. y. nesilaikys skolos grąžinimo grafiko (Mokėjimų suderinimo sutarties 1.2, 3.1, 3.2 p.). Teisėjų kolegijos nuomone, negalima spręsti, kad bendrovė turėjo pareigą sudaryti ginčijamą sandorį. Mokėjimo suderinimo sutartyje šalių sutarta sąlyga dėl reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo ateityje, ieškovui pažeidus įsiskolinimo mokėjimo tvarką, pažeidžia tiek ieškovo, tiek jo kreditorių interesus. Kaip jau nustatyta aukščiau, jau iš viešai paskelbto 2008 m. gruodžio 31 d. ieškovo balanso buvo matyti, jog ieškovas turi finansinių sunkumų, tikėtina, kad ir pats atsakovas suvokė apie esamą ar bent gresiantį ieškovo nemokumą, todėl ieškovas, atvirkščiai, ne tik neturėjo susitarti dėl tokios sutarties sudarymo ateityje, bet ir ateityje sudaryti tokį sandorį, kuriuo atsakovui suteikta pirmenybė prieš kitus kreditorius patenkinti jo reikalavimus. Atitinkamai nėra pagrindo sutikti su apeliantu, jog Mokėjimų suderinimo sutartyje sutarta sąlyga dėl pagrindinės reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo ateityje įpareigojo ieškovą sudaryti ginčijamą sandorį. Be to, tai, kad ieškovas neatsiskaitė su atsakovu sutartais terminais (Mokėjimų suderinimo sutarties 1.2 p.), savaime negali būti laikoma imperatyvu, sukėlusiu ieškovui neišvengiamą teisinę pareigą sudaryti sandorį, kuris pažeidžia ieškovo ir jo kreditorių interesus.

53Kaip jau minėta aukščiau, atsakovas negali būti laikomas sąžiningu, kadangi jis, sudarydamas ginčijamus sandorius, nepasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo (ieškovas) neturi kitų kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Kita vertus, atsakovas apie sunkią ieškovo finansinę būklę galėjo jau spręsti iš 2008 m. gruodžio 31 d. balanso.

54Pirmosios instancijos teismas atsakovo nesąžiningumą pripažino atsižvelgęs ir į tai, kad atsakovas savo reikalavimo pagal teisinių paslaugų sutartį įvykdymą yra užtikrinęs net trimis galiojančiais būdais.

55Kaip matyti iš bylos medžiagos, šalys reikalavimo perleidimo sutartį sudarė 2009 m. birželio 8 d. (41 b. l.). Taigi, atsakovas įgijo teisę reikalauti iš S. K. padengti ieškovo įsiskolinimą, atsiradusį neatsiskaičius pagal finansinio tarpininkavimo paslaugų sutartį. Nepaisant to, kaip matyti iš informacinės teismų sistemos Liteko duomenų ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 12 d. sprendimo už akių (112-113 b. l.), 2009 m. rugpjūčio 3 d. atsakovas atskirai kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas iš UAB „AVSC Group“, A. Z. ir G. Z. priteisti 39 105 Lt skolos, 4 069,90 Lt delspinigių, 16,54 proc. dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas, remdamasis ta pačia teisinių paslaugų sutartimi Nr. 06/12, ir teismas šį UAB „EUROCONSULT GROUP“ ieškinį patenkino visiškai. Be to, atsakovas, remdamasis ta pačia teisinių paslaugų sutartimi, 2010 m. lapkričio 18 d. kreipėsi į BUAB „AVSC Group“ bankroto administratorių UAB „Bankroto administravimas“ su prašymu patvirtinti jo 47 103,82 Lt dydžio finansinį reikalavimą ieškovo bankroto byloje (131-132 b. l.), nuslėpdamas tai, kad jis jau yra kreipęsis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo civilinėje byloje, kurioje iš S. K. UAB „AVSC Group“ buvo priteistos tam tikros sumos, prašydamas pakeisti buvusį išieškotoją UAB „AVSC Group“ į teisių perėmėją – UAB „EUROCONSULT GROUP“, remdamasis 2009 m. birželio 8 d. sudaryta reikalavimo perleidimo sutartimi (55-56 b. l.). Vilniaus apygardos teismas, tenkindamas atsakovo prašymą, 2010 m. gruodžio 20 d. nutartimi UAB „EUROCONSULT GROUP“ įtraukė į BUAB „AVSC Group“ kreditorių sąrašą su 47 103,82 Lt dydžio finansiniu reikalavimu (153-154 b. l.). Taigi, šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad atsakovas vienu metu siekė savo reikalavimus patenkinti tiek iš S. K. , tiek iš bankrutuojančio ieškovo, tiek iš kitų asmenų (A. Z. ir G. Z. ), o tai patvirtina šalies nesąžiningumą. Todėl teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus, jog jis tokiais savo veiksmais elgėsi sąžiningai ir kad tai neprieštaravo teisės aktams, nes yra draudžiama piktnaudžiauti įstatymo suteiktomis teisėmis ir tokiu būdu pažeisti kitų asmenų (tiek juridinių, tiek fizinių) teises ir interesus.

56Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad šalių nesąžiningumą įrodo ir tai, jog jau esant reikalavimo perleidimo sutarčiai, kuri buvo sudaryta 2009 m. birželio 8 d., civilinėje byloje prieš S. K. UAB „AVSC Group“ ir jį atstovavęs UAB „EUROCONSULT GROUP“ iki pat 2010 m. vasario 11 d. (55 b. l.) nesikreipė į teismą dėl ieškovo (UAB „AVSC Group“) pakeitimo teisių perėmėju – UAB „EUROCONSULT GROUP“. Priešingai, UAB „EUROCONSULT GROUP“ toliau atstovavo UAB „AVSC Group“ ir UAB „AVSC Group“ vardu kreipėsi į teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą (43 b. l.). Teisėjų kolegijos nuomone, vėlesnį kreipimąsi dėl išieškotojo (UAB „AVSC Group“) pakeitimo teisių perėmėju (UAB „EUROCONSULT GROUP“) nulėmė UAB „AVSC Group“ gresiantis bankroto bylos iškėlimas. Apelianto nurodyti argumentai, kad reikalavimo perleidimo sutartis nebuvo viešinama, siekiant užkirsti kelią S. K. vilkinti teismo procesą, yra tik subjektyvia nuomone paremti šalies samprotavimai, todėl jie nepaneigia apelianto ir ieškovo nesąžiningumo.

57Kadangi egzistuoja visos actio Pauliana tenkinimui būtinos sąlygos, pagrįstai pirmosios instancijos teismas pripažino negaliojančiomis 2009 m. reikalavimo perleidimo sutartį ir su juo susijusius 2009 m. kovo 24 d. mokėjimų suderinimo sutartį bei taikė restituciją, grąžinant ieškovui reikalavimo teises į S. K. skolą, priteistą Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nutartimi (CK 1.80 str. 2 d.). Kadangi byloje nustatyta, kad atsakovo naudai pagal reikalavimo perleidimo sutartį yra išieškota 18 948,24 Lt (97 b. l.), pirmosios instancijos teismas išieškotą sumą pagrįstai priteisė iš atsakovo ieškovui.

58Atsižvelgdama į aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino visas teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingas faktines aplinkybes bei tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias actio Pauliana institutą, taip pat padarė pagrįstas išvadas, todėl nesant pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, jis paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

59Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 str. 1, 3 d.).

60Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

61Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas BUAB „AVSC Group“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su... 5. Ieškovas nurodė, kad 2006 m. rugsėjo 27 d. tarp jo ir UAB „EUROCONSULT... 6. Ieškovas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2010 m. liepos 14 d.... 7. Anot ieškovo, visa eilė perleidimo sutarties šalių veiksmų liudija... 8. Ieškovo teigimu, egzistuoja visos sąlygos pareikšti actio Pauliana.... 9. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 10. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. spalio 24 d. sprendimu ieškinį patenkino... 11. Teismas, įvertinęs byloje surinktus rašytinius įrodymus, konstatavo, jog... 12. Teismas, įvertinęs tai, kad jau iš 2008 m. gruodžio 31 dienai sudaryto... 13. Pasak teismo, atsakovo, kaip kreditoriaus, reikalavimų pateikimas bankroto... 14. Teismas atmetė ieškovo argumentą, kad reikalavimo teisės perleidimo... 15. Teismas konstatavo, jog yra visos sąlygos sandoriui pripažinti negaliojančiu... 16. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 17. Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „EUROCONSULT GROUP“ prašo panaikinti... 18. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
  1. Pirmosios... 19. 1) teismas nepagrįstai nurodė, jog reikalavimas buvo perleistas... 20. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas BUAB „AVSC Group“ prašo... 21. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
    1. Pirmosios... 22. Teisėjų kolegija konstatuoja:... 23. apeliacinis skundas atmestinas, Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 24 d.... 24. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir... 25. Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 ir 2... 26. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal... 27. Ieškinį dėl sandorių, tuo pačiu ir reikalavimo teisės perleidimo... 28. Teisę ir pareigą reikšti ieškinius įmonės bankroto bylą... 29. Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį kreditoriai turi teisę ginčyti skolininko... 30. Byloje nustatyta ir neginčijama, kad 2006 m. rugsėjo 27 d. ieškovas UAB... 31. Byloje taip pat nustatyta, kad 2009 m. kovo 24 d. mokėjimų suderinimo... 32. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. liepos 14 d. nutartimi ieškovui UAB „AVSC... 33. Pirmosios instancijos teismas, ginčijamu sprendimu pripažindamas... 34. Apeliantai neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad... 35. Sprendžiant, ar ginčijamas reikalavimo perleidimo sandoris nepažeidė UAB... 36. Pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu pripažino, kad atsakovas,... 37. Apeliantas, nesutikdamas su tokia teismo išvada, teigia, kad 2008 m. gruodžio... 38. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad sprendžiant sandorio galiojimo ar... 39. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl skolininko ir trečiojo... 40. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog sudarydamas... 41. Kaip jau minėta aukščiau, pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalies nuostatą... 42. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovas neprivalėjo sudaryti... 43. Apeliantas, nesutikdamas su minėtais pirmosios instancijos teismo argumentais,... 44. Kaip matyti iš 2009 m. birželio 8 d. reikalavimo perleidimo sutarties turinio... 45. Anot apelianto, minėtas patvirtinimas dėl atsiskaitymo už perleistą... 46. Įvertinus reikalavimo perleidimo sutarties 1.1 ir 1.2 punktus, akivaizdu, jog... 47. Kita vertus, šalių sutarta sąlyginė atsiskaitymo už perleistą reikalavimo... 48. Apeliantas pažymi, kad iš 2009 m. kovo 24 d. mokėjimo suderinimo sutarties... 49. Apeliantas, gindamas savo poziciją, taip pat teigia, jog jam perleisto... 50. Teisėjų kolegija taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog... 51. Sandoris gali būti ginčijamas actio Pauliana pagrindu, tik jeigu jis... 52. Anot apelianto, ieškovas privalėjo sudaryti reikalavimo perleidimo sutartį,... 53. Kaip jau minėta aukščiau, atsakovas negali būti laikomas sąžiningu,... 54. Pirmosios instancijos teismas atsakovo nesąžiningumą pripažino... 55. Kaip matyti iš bylos medžiagos, šalys reikalavimo perleidimo sutartį... 56. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad šalių... 57. Kadangi egzistuoja visos actio Pauliana tenkinimui būtinos sąlygos,... 58. Atsižvelgdama į aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija... 59. Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos... 60. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 61. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą....