Byla e2-82-991/2017
Dėl hipotekos lakšto pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo notarė D. B

1Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Neringa Ruibytė-Karimžanova, sekretoriaujant Dovilei Radžienei, dalyvaujant ieškovės O. R. G. atstovui advokato padėjėjui Vladimir Kononov, atsakovės UAB „( - )“ atstovei advokatei Ievai Brasiūnienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės O. R. G. patikslintą ieškinį atsakovei UAB „( - )“ dėl hipotekos lakšto pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo notarė D. B.,

Nustatė

2ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti hipotekos lakštą, sudarytą 2010-10-11 Vilniaus m. 11 notarų biure, registro Nr. ( - ), atsakovės naudai įkeičiant ieškovei nuosavybės teise priklausantį turtą, tai yra žemės sklypą, unikalus numeris ( - ), bei butus Nr. 3 ir Nr. 4, esančius adresu ( - ), negaliojančiu. Nurodė, kad 2010-08-11 preliminarios sutarties, sudarytos tarp UAB „( - )“ (pirkėjas), UAB "( - )" (pardavėjas) ir UAB „( - )“ (rangovas), 3 dalyje "kitos šalių pareigos" buvo susitarta dėl 150000 Lt (43443 Eur) paskolos BUAB ( - ) suteikimo per tris dienas nuo hipotekos lakšto pateikimo, paskolą grąžinant iki 2011-04-30. Atsakovė UAB „( - )“ ir UAB „( - )“ susitarė, kad hipotekai atsakovės naudai bus panaudojamas B. G. priklausantis turtas, tai yra žemės sklypas, esantis ( - ). Kadangi minėtą sutartį pasirašė tik trys juridiniai asmenys, darytina išvada, kad B. G. nebuvo supažindintas su šios sutarties sąlygomis, jų aptarime nedalyvavo, sutarties nepasirašė, todėl sutarties atžvilgiu neįgijo jokių teisių. 2010-09-20 susitarimu tarp UAB „( - )“ (pirkėjas), UAB "( - )" (pardavėjas) ir UAB „( - )“ (rangovas) buvo pakeista 2010-08-11 preliminarioji sutartis ir patikslintas sutarties priedas Nr. 1 Rangos sutartis. Šio susitarimo 3.1 p. sutarties šalys atsakovė UAB „( - )“ ir UAB „( - )“ susitarė, kad UAB „( - )“ bus suteikta 150000 Lt (43443 Eur) paskola po trijų dienų, kai atsakovei UAB „( - )“ bus pateiktas hipotekos lakštas, 3.4.1., 3.4.2., 3.4.3. punktuose buvo susitarta, kad hipoteka bus nustatoma ne tik žemės sklypui, esančiam ( - ), bet ir butams Nr. 3, unikalus numeris ( - ), ir Nr. 4, unikalus numeris ( - ), esantiems adresu ( - ), nuosavybės teise priklausančiam B. G.. Ieškovė pažymėjo, kad B. G. taip pat nedalyvavo sudarant 2010-09-20 preliminariosios sutarties pakeitimus, su pakeistos sutarties sąlygomis nebuvo supažindintas, jų aptarime nedalyvavo ir neturėjo jokių galimybių paveikti sutarties turinio arba jo keisti. 2010-10-11 Vilniaus miesto 11-ajame notarų biure buvo pasirašytas hipotekos lakštas tarp UAB „( - )“, UAB „( - )“ ir turto savininku B. G., kuriuo buvo įkeistas visas minėtas nekilojamasis turtas, esantis ( - ). Minėta hipoteka viešajame registre 2010-10-11 buvo įregistruota kaip sutartinė.

3Ieškovė po B. G. mirties paveldėjo jam nuosavybės teise priklausiusį turtą ir tik tada sužinojo apie hipotekos sandorį. Ieškovė tik prasidėjus UAB „( - )“ bankroto proceso sužinojo apie tai, kad atsakovė UAB „( - )“ faktiškai nesuteikė UAB „( - )“ sutartos 150000 Lt (43443 Eur) paskolos, todėl yra pagrindas reikalauti panaikinti 2010-10-11 hipoteką.

4Be to, hipotekos sudarymas atsakovės UAB „( - )“ naudai, tarpininkaujant UAB „( - )“, yra atsakovės nesąžiningas ieškovės atžvilgiu veiksmas, kas leidžia reikalauti pripažinti sudarytą 2010-10-11 hipotekos lakštą negaliojančiu: įkeisti daiktai, asmeninės nuosavybės teisė priklausantis ieškovei, yra svetimo daikto hipoteka, nei ieškovė, nei jos sutuoktinis B. G. neturi nieko bendro su atsakove ir su UAB „( - )“ prievolėmis ir teisėmis, ir galimai turėjo užtikrinti UAB „( - )“ skolinio įsipareigojimo įvykdymą.

5Ieškovė nurodė ir tai, kad hipotekos sandoris sudarytas atsakovų iniciatyva ir hipotekos lakštas neatskleidė ieškovei visų sutarčių bei hipotekos sudarymo aplinkybių, kurios objektyviai vertintinos kaip pakankamai painios, o ne akivaizdžios, taip pat, kad dėl atsakovės ir UAB „( - )“ veiksmų poveikio nebuvo susiformavusios ieškovės laisvos valios sudaryti hipotekos sandorį, matyti vien iš to, jog bet kuris vidutiniškai protingas ir apdairus asmuo, suvokdamas visus aptartų 2010-08-11 ir 2010-09-20 sutarčių sudarymo padarinius, laisva valia niekada tokio hipotekos sandorio nesudarytų, taigi hipotekos sandorį ieškovė sudarė paveikta atsakovų apgaulės, apgaulė pasireiškė ir atsakovės, ir likviduotos įmonės UAB „( - )“ nutylėjimu apie tarp šių įmonių pasiektų susitarimų, ir šių susitarimų, jų vykdymo neatskleidimas ir nutylėjimas apie tai, kad kreditas suteiktas nebuvo. Ieškovė hipotekos lakštą pasirašė nežinodama apie savo pareigos grąžinti paskolą už baigtą įmonę UAB „( - )“ neišvengiamumą, o atsakovės kaip kreditoriaus pasyvumas sudarė sąlygas būtent tokiems neišvengiamiems padariniams ieškovui atsirasti – atsakovė ilgą laiką nepareiškė reikalavimo ieškovei, nors reikalavimą galėjo pareikšti po 2011-04-30. Tai sudaro motyvą pripažinti ginčo sandorį negaliojančiu pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.91 straipsnį, nes esminių sandorio aplinkybių nesuvokimas kliudė susiformuoti laisvai ieškovės valiai, konstatuojant, kad ieškovė suklydo dėl atsakovės ir likviduotos įmonės UAB „( - )“ tyčinių veiksmų.

6Teismo posėdyje ieškovės atstovas advokato padėjėjas Vladimir Kononov patikslintą ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti visiškai ir priteisti ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Papildomai nurodė, kad sandoris taip pat turėtų būti pripažintas negaliojančiu pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.171 straipsnį, nes ginčo turtas nėra apdraustas, o toks turtas negali būti hipotekos objektas.

7Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su patikslintu ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ginčijamas hipotekos lakštas buvo pasirašytas skolininko UAB „( - )“, kreditoriaus UAB „( - )“ ir įkeičiamo daikto savininko B. G., po kurio mirties jo teises ir pareigas perėmė ieškovė. Toks hipotekos sandoris laikytinas sutartine svetimo turto hipoteka ir nereiškia, jog hipotekos davėjas yra tariamas, kaip tai nurodoma ieškinyje, kadangi hipotekos sandoris sudalytas tinkamai šalims išreiškus valią bei sandorį patvirtinus notarui. Ieškovė ieškinyje nenurodė, jog pats hipotekos sandoris turi formos ar turinio trūkumų, tačiau apeliavo į sutartį, kurios sandorio šalimi ji nėra. Pažymėjo, jog ieškovė neturėjo ir negalėjo būti sutarties šalimi, kadangi ji neprisiėmė jokių sutartinių įsipareigojimų (neįsipareigojo atlikti rangos darbus, ar už juos sumokėti, ar perleisti turtą ir kt.), tačiau ieškovė tapo iš sutarties kylančio įkeitimo sandorio šalimi. Atsakovė nurodė ir tai, kad atsakovės ir UAB „( - )“ finansinė būklė kiekvienais finansiniais metais skelbiama VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registre ir yra viešai prieinama, todėl ieškovė galėjo domėtis įmonių finansiniais rezultatais, tačiau ieškovė nepateikė duomenų, kad jai būtų kliudoma ar neteikiama ši informacija bei tai, kad ji tokios informacijos apskritai ieškojo ir ji jai buvo reikalinga. Atsakovė paaiškino, kad ieškovė prašo pripažinti sandorį negaliojančiu dėl apgaulės, tačiau nenurodo, kuo pasireiškė apgaulė, kaip ji suprato šį sandorį, kokius tyčinius veiksmus atliko atsakovai ir kt. Pažymėjo, kad N. G. (ieškovės sūnus) nors tiesiogiai nėra buvęs atsakovo UAB „( - )“ vadovu ar akcininku, tačiau de facto valdė šią įmonė bei vadovavo jos veiklai, įskaitant ir sutarties sudarymą bei jos vykdymą. Kadangi N. G. buvo tiesiogiai suinteresuotas sutarties vykdymu, būtent jo siūlymu buvo sudalytas svetimo turto hipotekos sandoris ir įkeistas jo tėvui (B. G.) priklausantis nekilnojamasis turtas. Taigi ieškovė turi aiškių sąsajų su UAB „( - )“. Tai, kad 150000,00 Lt paskola buvo suteikta, patvirtina šie nenuginčyti įrodymai: pačios ieškovės pateiktas atsakovės buhalterinės programos išrašo „Periodinė tiekėjo būklė“, kuriame matyti, jog atsakovė 2010-10-01 pervedė UAB „( - )“ 150000,00 Lt, Vilniaus apygardos teismo 2016-05-27 sprendimas civilinėje byloje Nr. B2-836-881/2016, kuriuo buvo patvirtintas UAB „( - )“ 150000,00 Lt (43 443 EUR) kreditorinis reikalavimas. Ieškovė civilinėje byloje Nr. 2-143-577/2015, kurioje buvo pareiškusi savarankiškus reikalavimus, pripažino faktą, jog atsakovė buvo suteikusi BUAB „( - )“ 150000,00 Lt paskolą, tačiau pareikštais savarankiškais reikalavimais siekė pripažinti prievolę pasibaigus įskaitymu.

8Teismo posėdyje atsakovės atstovė advokatė Ieva Brasiūnienė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

9Trečiasis asmuo notarė D. B. teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežastys nežinomos, prašymų nagrinėti bylą nedalyvaujant negauta, procesiniai dokumentai ir šaukimas į teismo posėdį įteikti tinkamai.

10Patikslintas ieškinys atmestinas.

11Ieškovė ieškiniu prašo pripažinti hipotekos lakštą, sudarytą 2010-10-11 Vilniaus m. 11 notarų biure, registro Nr. ( - ), atsakovės naudai įkeičiant ieškovei nuosavybės teise priklausantį turtą, tai yra žemės sklypą, unikalus numeris ( - ), bei butus Nr. 3 ir Nr. 4, esančius adresu ( - ), negaliojančiu. Atsakovas su reiškiamu reikalavimu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

12Bylos duomenimis nustatyta, kad 2010-08-11 tarp UAB „( - )“ (pirkėjas), UAB „( - )“ (pardavėjas) ir UAB „( - )“ (rangovas) sudaryta preliminarioji sutartis, pagal kurią UAB „( - )“ įsipareigojo sutartyje nustatytomis sąlygomis parduoti UAB „( - )“ žemės sklypą, esantį ( - ), UAB „( - )“ įsipareigojo pagal esamą gyvenamosios paskirties namo, statytino žemės sklype, esančiame ( - ), techninį projektą, vadovaudamasis 2010-08-11 rangos sutartimi, kuri yra neatsiejama šios sutarties dalis, pridedama prie šios sutarties kaip priedas Nr. 1, UAB „( - )“ naudai pastatyti gyvenamąjį namą, o UAB „( - )“ įsipareigojo apmokėti už minėtus rangos darbus šioje sutartyje nustatyta tvarka. Minėta sutartimi taip pat nustatyta, kad UAB „( - )“ įsipareigoja suteikti UAB „( - )“ 150000 Lt paskolą per 3 darbo dienas po hipotekos lakšto pateikimo, o UAB „( - )“ įsipareigoja šios sutarties nustatyta tvarka paskolą laiku ir pilnai grąžinti per 5 kalendorines dienas nuo atitinkamų valstybės institucijų pasirašyto statinio (objekto) pripažinimo tinkamu naudotis akto išdavimo dienos. Šios sutarties 3.4. punkte nustatyta, kad UAB „( - )“ ir UAB „( - )“ įsipareigojimų pagal šią sutartį įvykdymui užtikrinti įsipareigojo užtikrinti, kad iki 2010-08-25 pagal hipotekos lakštą UAB „( - )“ naudai 500000 Lt vertei būtų įkeistas B. G. asmeninės nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, esantis ( - ). Tarp UAB „( - )“ (užsakovas) ir UAB „( - )“ (rangovas) 2010-08-11 sudaryta statybos rangos sutartis, kuri yra preliminariosios sutarties, pasirašytos 2010-08-11, neatsiejamas priedas. Statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigojo atlikti gyvenamojo namo, adresu ( - ), statybos darbus pagal pridėtą techninį projektą, suderintą statybų grafiką bei kainą. Tarp UAB „( - )“ (užsakovas) ir UAB „( - )“ (rangovas) 2010-08-11 pasirašytas susitarimas papildyti 2010-08-11 preliminariosios sutarties priedą Nr. 1. Tarp UAB „( - )“ (pirkėjas), UAB „( - )“ (pardavėjas) ir UAB „( - )“ (rangovas) 2010-09-20 pasirašytas susitarimas pakeisti 2010-08-11 preliminariąją sutartį ir patikslinti priedą Nr. 1 prie 2010-08-11 preliminariosios sutarties. Šiuo susitarimu pakeisti 2010-08-11 preliminariosios sutarties 3.1., 3.3. ir 3.4. punktai, nustatant, kad UAB „( - )“ įsipareigoja iki 2011-05-01 grąžinti UAB „( - )“ 150000 Lt dydžio paskolą, taip pat kad šių reikalavimų įvykdymui užtikrinti iki 2010-10-01 bus įkeistas B. G. asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas: žemės sklypas, esantis ( - ), butas Nr. 3 ir butas Nr. 4, esantys ( - ). Tarp UAB „( - )“ (užsakovas) ir UAB „( - )“ (rangovas) 2011-02-03 pasirašytas susitarimas pakeisti 2010-08-11 preliminariąją sutartį ir patikslinti priedą Nr. 1 prie 2010-08-11 preliminariosios sutarties. 2010-09-29 pasirašytas sutartinės hipotekos lakštas, kuriuo buvo įkeistas B. G. asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas: žemės sklypas, esantis ( - ), butas Nr. 3 ir butas Nr. 4, esantys ( - ), siekiant užtikrinti prievolės pagal 2010-08-11 preliminariąją sutartį su priedais ir pakeitimais įvykdymą, numatytas prievolė dydis 150000 Lt, prievolės įvykdymo terminas 2011-04-30. Sutartinės hipotekos lakštas pasirašytas UAB „( - )“, B. G. ir UAB „( - )“, 2010-10-11 įregistruotas Hipotekos registre. UAB „( - )“ 2010-10-01 UAB „( - )“ pervedė 150000 Lt, buhalterinėje apskaitoje nurodytas mokėjimo tipas – avansas.

13Vilniaus apygardos teismo 2016-05-27 sprendimu civilinėje byloje Nr. B2-836-881/2016 buvo tenkintas LUAB „( - )“ administratoriaus UAB „( - )“ prašymas dėl įmonės pabaigos, LUAB „( - )“ pripažinta pasibaigusia likvidavimu dėl bankroto ir nutarta ją išregistruoti iš Juridinių asmenų registro.

14Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-06-19 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-5724-144/2012 nutarta išieškoti kreditoriaus UAB „( - )“ naudai iš skolininko UAB „( - )“ 150000 Lt negrąžintą kreditą, už skolą parduoti iš varžytynių įkeistus daiktus, tai yra žemės sklypą, esantį ( - ), butą, esantį ( - ), ir butą, esantį ( - ), nuosavybės teise priklausančius B. G..

15Ieškovė teigia, kad atsakovė faktiškai nesuteikė 150000 Lt paskolos UAB „( - )“, kurios įvykdymui užtikrinti buvo įkeistas B. G. priklausęs, dabar ieškovei nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas, todėl yra pagrindas panaikinti ginčijamą hipotekos lakštą. Atsakovė su šiomis aplinkybėmis nesutinka, nurodo, kad paskola buvo faktiškai suteikta. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad 2010-08-11 tarp UAB „( - )“ (pirkėjas), UAB „( - )“ (pardavėjas) ir UAB „( - )“ (rangovas) sudaryta preliminarioji sutartis, pagal kurią UAB „( - )“ įsipareigojo sutartyje nustatytomis sąlygomis parduoti UAB „( - )“ žemės sklypą, esantį ( - ), UAB „( - )“ įsipareigojo pagal esamą gyvenamosios paskirties namo, statytino žemės sklype, esančiame ( - ), techninį projektą, vadovaudamasis 2010-08-11 rangos sutartimi, kuri yra neatsiejama šios sutarties dalis, pridedama prie šios sutarties kaip priedas Nr. 1, UAB „( - )“ naudai pastatyti gyvenamąjį namą, o UAB „( - )“ įsipareigojo apmokėti už minėtus rangos darbus šioje sutartyje nustatyta tvarka. Minėta sutartimi taip pat nustatyta, kad UAB „( - )“ įsipareigoja suteikti UAB „( - )“ 150000 Lt paskolą per 3 darbo dienas po hipotekos lakšto pateikimo, o UAB „( - )“ įsipareigoja šios sutarties nustatyta tvarka paskolą laiku ir pilnai grąžinti per 5 kalendorines dienas nuo atitinkamų valstybės institucijų pasirašyto statinio (objekto) pripažinimo tinkamu naudotis akto išdavimo dienos. Šios sutarties 3.4. punkte nustatyta, kad UAB „( - )“ ir UAB „( - )“ įsipareigojimų pagal šią sutartį įvykdymui užtikrinti įsipareigojo užtikrinti, kad iki 2010-08-25 pagal hipotekos lakštą UAB „( - )“ naudai 500000 Lt vertei būtų įkeistas B. G. asmeninės nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, esantis ( - ). Tarp UAB „( - )“ (pirkėjas), UAB „( - )“ (pardavėjas) ir UAB „( - )“ (rangovas) 2010-09-20 pasirašytas susitarimas pakeisti 2010-08-11 preliminariąją sutartį ir patikslinti priedą Nr. 1 prie 2010-08-11 preliminariosios sutarties. Šiuo susitarimu pakeisti 2010-08-11 preliminariosios sutarties 3.1., 3.3. ir 3.4. punktai, nustatant, kad UAB „( - )“ įsipareigoja iki 2011-05-01 grąžinti UAB „( - )“ 150000 Lt dydžio paskolą, taip pat kad šių reikalavimų įvykdymui užtikrinti iki 2010-10-01 bus įkeistas B. G. asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas: žemės sklypas, esantis ( - ), butas Nr. 3 ir butas Nr. 4, esantys ( - ). Sutartinės hipotekos lakštas 2010-09-29 pasirašytas UAB „( - )“, B. G. ir UAB „( - )“. UAB „( - )“ 2010-10-01 UAB „( - )“ pervedė 150000 Lt. Taigi šalys tinkamai įvykdė savo įsipareigojimus: UAB „( - )“ 2010-09-29 pateikė hipotekos lakštą, o atsakovė per 3 dienas nuo hipotekos lakšto gavimo, tai yra 2010-10-01, pervedė UAB „( - )“ 150000 Lt.

16Ieškovė paskolos nesuteikimo faktą įrodinėja tuo, kad iš atsakovės buhalterinės apskaitos registro matyti, jog 2010-10-01 atsakovė sumokėjo BUAB „( - )“ 150000 Lt, nurodant operacijos tipą - „Avans“. Ieškovės teismui pateiktoje 2016-11-04 UAB „Abadona“ specialisto ataskaitoje apie faktinius pastebėjimus nurodyta, kad 2010-10-01 mokėjimas atvaizduotas atsakovės apskaitoje kaip vienas iš atsakovės atliktų mokėjimų BUAB „( - )“ už suteiktas paslaugas, o ne kaip paskolos suteikimas. Teismas sutinka su atsakovės atstovės teismo posėdyje išdėstyta nuomone, jog pateiktoje specialisto ataskaitoje vertinama tik viena dalis atsakovės buhalterinės apskaitos registro, susijusi su BUAB „( - )“, už nedidelį laikotarpį, neatsižvelgiant į visą atsakovės vedamą buhalterinę apskaitą bei galimus būtent atsakovės buhalterinės apskaitos vedimo ypatumus. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad byloje pateikta specialisto ataskaita apie pastebėjimus, o ne specialisto išvada konkrečiai suformuluotais klausimais. Taigi 2016-11-04 UAB „Abadona“ specialisto ataskaita apie faktinius pastebėjimus vertintina kritiškai. Be to, pastebėtina, kad nei 2010-08-11 preliminariojoje sutartyje, nei jos prieduose ir papildymuose nebuvo numatytos jokios sąlygos, įpareigojančios atsakovę sumokėti BUAB „( - )“ kokio nors dydžio avansą už būsimas paslaugas. Priešingai, minėtose sutartyse nustatyta, kad atsakovė sumoka BUAB „( - )“ tik pasirašius atliktų darbų aktus ir gavus iš BUAB „( - )“ pagal šiuos atliktų darbų aktus išrašytas PVM sąskaitas – faktūras. Duomenų, patvirtinančių, kad tarp šalių buvo kiti susitarimai, kurių pagrindu atsakovė turėjo sumokėti avansą BUAB „( - )“, byloje nepateikta.

17Teismo posėdyje liudytoju apklaustas D. B. nurodė, kad jis buvo UAB „( - )“ vadovas maždaug 2010-2012 metais, pažįsta ieškovės sūnų N. G., su juo kažkada yra dirbęs kartu. Nurodė, kad įmonė palaikė santykius su atsakove UAB „( - )“, iš atsakovės jokių paskolų negavo, buvo mokami avansiniai mokėjimai už darbus pagal rangos sutartį. Ginčijamo sandorio sudarymo metu jis nebuvo įmonės vadovas ir konkrečių aplinkybių apie šio sandorio sudarymo nežino. Pastebėtina, kad po ginčijamo sandorio sudarymo liudytojas pradėjo eiti UAB „( - )“ vadovo pareigas, pripažino, kad perėmė buhalterinės apskaitos ir kitus įmonės dokumentus, žinojo apie statybos rangos santykius, sutartinius įsipareigojimus atsakovei vykdė, tačiau teigia, kad apie paskolos suteikimo faktą nežinojo. Atkreiptinas dėmesys, kad visi UAB „( - )“ (pirkėjas), UAB „( - )“ (pardavėjas) ir UAB „( - )“ (rangovas) tarpusavio įsipareigojimai buvo numatyti 2010-08-11 preliminariojoje sutartyje ir jos pakeitimuose, todėl abejotinos liudytojo D. B. nurodytos aplinkybės, jog paskola nebuvo suteikta, jis apie paskolą nieko nežinojo, tačiau vykdė su statybos rangos santykiais susijusius įsipareigojimus. Įvertinus šią aplinkybę, teismas daro išvadą, kad liudytojo D. B. paaiškinimai vertintini kritiškai ir teismas jais nesivadovauja.

18Būtina įvertinti ir tai, kad BUAB „( - )“ bankroto administratorius UAB „( - )“, patikrinęs bankrutuojančios įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus, 2012-10-22 pateikė atsakovei pranešimą dėl kreditorinių reikalavimų pateikimo. Vilniaus apygardos teismas 2016-05-03 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-836-881/2016 įtraukė į BUAB „( - )“ kreditorių sąrašą atsakovę ir patvirtino jos 43443 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą. Taigi nei UAB „( - )“, nei po bankroto bylos iškėlimo įmonei paskirtas bankroto administratorius niekada neginčijo paskolos suteikimo fakto, nors tarp sutarties šalių vyko kiti teisminiai ginčai.

19Ieškovė nurodo, kad apie aplinkybę, jog atsakovė faktiškai nesuteikė paskolos UAB „( - )“, sužinojo prasidėjus UAB „( - )“ bankroto procesui. Iš byloje pateikto 2016-05-27 Vilniaus apygardos teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. B2-836-881/2016 matyti, jog Vilniaus apygardos teismas 2012-10-10 nutartimi iškėlė UAB „( - )“ bankroto bylą. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė dalyvavo kituose teisminiuose ginčuose su atsakove ir UAB „( - )“. Vilniaus apygardos teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-143-577/2015 pagal ieškovo BUAB „( - )“ ieškinį atsakovui UAB „( - )“ dėl įsiskolinimo bei baudos pagal statybos rangos sutartį priteisimo, atsakovo UAB „( - )“ priešieškinį BUAB „( - )“ dėl kainos už atliktus darbus bei baudos priteisimo, trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais O. G. ieškinį dėl prievolės pripažinimo pasibaigusia. Būtina įvertinti tai, kad UAB „( - )“ bankroto procesas minėtos civilinės bylos nagrinėjimo metu jau vyko beveik trejus metus, tačiau ieškovė neginčijo paskolos suteikimo fakto, o priešingai, pripažino, kad paskola buvo suteikta, tačiau prašė ją laikyti įvykdyta atlikus tarpusavio įkaitymą. Pažymėtina, kad minėtoje civilinėje byloje nebuvo sprendžiamas 150000 Lt paskolos suteikimo ar nesuteikimo klausimas, tarp šalių buvo kilęs ginčas dėl statybos rangos santykių ir dėl atliktų tarpusavio užskaitymų. Nei UAB „( - )“ bankroto administratorius, nei pati ieškovė neginčijo paskolos suteikimo fakto.

20Ieškovė nurodo, kad hipotekos sudarymas atsakovės naudai, tarpininkaujant UAB „( - )“, yra atsakovės nesąžiningas ieškovės atžvilgiu veiksmas, kas leidžia reikalauti pripažinti sudarytą 2010-10-11 hipotekos lakštą negaliojančiu: įkeisti daiktai, asmeninės nuosavybės teisė priklausantis ieškovei, yra svetimo daikto hipoteka, nei ieškovė, nei jos sutuoktinis B. G. neturi nieko bendro su atsakove ir su UAB „( - )“ prievolėmis ir teisėmis, ir galimai turėjo užtikrinti UAB „( - )“ skolinio įsipareigojimo įvykdymą. Atsakovė su šiuo argumentu nesutinka, teigia, kad N. G. yra ieškovės sūnus ir jis, nors tiesiogiai nėra buvęs atsakovo BUAB „( - )“ vadovu ar akcininku, tačiau de facto valdė šią įmonė bei vadovavo jos veiklai, įskaitant ir sutarties sudarymą bei jos vykdymą. Kadangi N. G. buvo tiesiogiai suinteresuotas sutarties vykdymu, būtent jo siūlymu buvo sudalytas svetimo turto hipotekos sandoris ir įkeistas jo tėvui B. G. priklausantis nekilnojamasis turtas.

21Vilniaus apygardos teismas 2014-01-23 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-630-577/2014 pripažino negaliojančiais ab initio (nuo sudarymo momento) tarp UAB „( - )“ ir atsakovo N. G. 2012-06-20 sudarytą reikalavimų perleidimo sutartį ir 2012-09-06 tarp UAB „( - )“ ir N. G. sudarytą papildomą susitarimą dėl 2012-06-20 reikalavimo teisių perleidimo sutarties pakeitimo, taikė restituciją, įpareigojant N. G. grąžinti UAB „( - )“ reikalavimą į 332459,36 Lt dydžio UAB „( - )“ skolą (pagal 2010-09-20 Rangos sutartį ir jos priedus bei pakeitimus) bei reikalavimo teisę į 51 284,98 Lt dydžio UAB „( - )“ skolą, kurią sudaro UAB „( - )“ nupirktų ir UAB „( - )“ statybos objektuose likusių statybinių medžiagų kaina. Minėtame sprendime teismas nurodė, kad N. G. buvo susijęs su UAB „( - )“. Teismas vertino, jog iš 2013-11-12 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo ir jo priedų matyti, kad iš elektroninio pašto adreso ( - ), kuris pagal Juridinių asmenų registro duomenis yra oficialus UAB „( - )“ elektroninio pašto adresas, atsakovas N. G. laikotarpiu nuo 2011 m. birželio mėnesio iki 2012 m. kovo mėnesio vykdė susirašinėjimą UAB „( - )“ vardu su kitais juridiniais asmenimis, bankais, savivaldybe, atsakovas N. G. tvarkė įmonės finansinius – ūkinius reikalus (tarėsi dėl automobilio perlizingavimo, naujų objektų įsigijimo), tarėsi dėl įmonės paramos su VšĮ ( - ), kaip UAB „( - )“ įgaliotas asmuo reiškė pretenzijas kitiems juridiniams asmenims dėl įsipareigojimų nevykdymo. Taigi teismas, įvertinęs šiuos rašytinius įrodymus sprendė, kad atsakovas N. G. atliko tam tikrą vaidmenį įmonės UAB „( - )“ veikloje, nors atsakovas ir nebuvo UAB „( - )“ vadovas ar valdymo organo narys, tačiau jis spręsdavo klausimus, susijusius su UAB „( - )“ finansais ir buvo susijęs su UAB „( - )“ veikla. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamoje byloje taip pat pateikti minėtame teismo sprendime aptarti ir vertinti rašytiniai įrodymai. Lietuvos apeliacinio teismo 2014-06-16 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1158/2014 Vilniaus apygardos teismo 2014-01-23 sprendimas buvo paliktas nepakeistas.

22Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad N. G. neabejotinai buvo susijęs su UAB „( - )“ veikla, žinojo apie tarp UAB „( - )“ ir atsakovės UAB „( - )“ sudaromus sandorius ir dėl šios priežasties sandorių įvykdymui užtikrinti buvo įkeistas N. G. tėvui B. G. asmeninės nuosavybės teise priklausantis nekilojamasis turtas. Be to, B. G. turėjo galimybę per sūnų N. G. domėtis UAB „( - )“ finansine situacija, sandorių sąlygomis ir pan.

23Ieškovė prašo pripažinti hipotekos sandorį negaliojančiu kaip sudarytą dėl apgaulės ir suklydimo. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus valios išreiškimas yra vienas svarbiausių kiekvieno sandorio elementų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. balandžio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Š. K. v. V. R., bylos Nr. 3K-3-478/2003). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.90 ir 1.91 straipsniuose reglamentuojamas sandorių, turinčių valios trūkumų, pripažinimas negaliojančiais; nustatyta, kad iš esmės suklydus ar dėl apgaulės sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu atitinkamai pagal klydusios šalies ar nukentėjusiojo ieškinį. Teismų praktikoje pripažįstama, kad įstatymuose įtvirtinto sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, jog civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas. Kartu įstatymų leidėjas, nustatydamas sandorių negaliojimo pagrindus, siekia užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą, apginti civilinių teisinių santykių subjektų teises, įgytas sandorių pagrindu. Taigi sandorių negaliojimo institutas turi ir kitą paskirtį – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, įgytų teisių ilgaamžiškumą ir jų gerbimą. Sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo šiam stabilumo tikslui prieštarautų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. rugsėjo 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. Z. v. S. V., bylos Nr. 3K-3-745/2001; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje K. K. v. A. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-365/2009).

24Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.91 straipsnį apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad apgaule galima pripažinti tik tokius tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valios susiformavimui. Kai reiškiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės sudarytą sandorį, byloje turi būti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieškovą), dėl kurių ieškovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį jis iš tikrųjų siekė sudaryti, taip pat turi būti tiriamas bei vertinamas ir ieškovo elgesys tiek prieš sandorio sudarymą, tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. T., V. T. v. UAB „Vilvatėja“, bylos Nr. 3K-3-306-2007; 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. Š. firma ‚InSpe“ v. UAB „Folis“, bylos Nr. 3K-3-640/2006). Pagal faktinius bylos duomenis nustatęs, kad atsakovas suklaidino ieškovą, tačiau ne tyčia, o neturėdamas tikslo apgauti, ir kad suklydimas turi esminę reikšmę, teismas, laikydamasis įstatymo reikalavimų, gali sandorį, kurį prašoma pripažinti negaliojančiu kaip sudarytą dėl apgaulės, t. y. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.91 straipsnyje nustatytu pagrindu, pripažinti negaliojančiu kaip sudarytą dėl suklydimo, t. y. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.90 straipsnyje nustatytu pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. T., V. T. v. UAB „Vilvatėja“, bylos Nr. 3K-3-306-2007).

25Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes ir pateiktus rašytinius įrodymus, pripažintina, kad byloje nėra įrodymų, kuriais remiantis galima būtų daryti išvadą, jog atsakovės veiksmai buvo tyčia nukreipti nesąžiningai įtikinti ieškovę (B. G.) sudaryti ginčo sandorį, sąmoningai nuslėpti reikšmingą sandoriui informaciją ir kad būtent tai nulėmė B. G. apsisprendimą bei ginčijamo sandorio sudarymą. Bylos medžiaga patvirtina, kad B. G. sandorį sudarė sūnaus N. G. interesais, kuris dalyvavo UAB „( - )“ faktinėje veikloje. Ieškovė nurodo, kad B. G. nedalyvavo sudarant 2010-08-11 preliminariąją sutartį ir jos pakeitimus, su sutarties sąlygomis nebuvo supažindintas, jų aptarime nedalyvavo ir neturėjo jokių galimybių paveikti sutarties turinio arba jo keisti, taigi visa sandorio sudarymo informacija nuo B. G. buvo slepiama. Pažymėtina, kad 2010-09-29 pasirašytame hipotekos lakšte, kurį pasirašė ir B. G., aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta sutartine hipoteka užtikrinta prievolė – 2010-08-11 preliminarioji sutartis ir visi šios sutarties pakeitimai. Iš bylos duomenų matyti, kad B. G., pasirašydamas ginčijamą hipotekos lakštą patvirtino, kad su visomis šio sandorio nuostatomis yra supažindintas. Dėl to nėra pagrindo pripažinti, jog nuo B. G. buvo sąmoningai nuslėptos tam tikros sandorio sąlygos, siekiant jį apgauti. Pažymėtina, kad ginčijami sandoriai negali būti vertinami, kaip sudaryti dėl apgaulės, vien tik dėl to, kad ieškovei atsirado neigiami šių sandorių sudarymo padariniai.

26Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.90 straipsnį suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu. Kasacinis teismas taip pat ne kartą yra pažymėjęs, kad dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, jog suklydimas buvo esminis, t. y. konstatuojama dėl suklydimo fakto ir jo esmingumo. Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Klaidingas teisių ir pareigų įsivaizdavimas negali būti pripažįstamas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes. Suklydimą galima konstatuoti buvus tik tuo atveju, jeigu suklysta dėl esminių sandorio elementų, egzistavusių sandorio sudarymo metu, bet ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. T., V. T. v. UAB „Vilvatėja“, bylos Nr. 3K-3-306-2007; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. S. v. S. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-531/2009).

27Pareiga įrodyti, kad suklysta ir kad suklydimas buvo esminis, tenka šaliai, kuri prašo dėl suklydimo sudarytą sandorį pripažinti negaliojančiu (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-28/2011). Be to, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.90 straipsnio 4 dalis nustato, kad suklydimas taip pat laikomas esminiu, jeigu klydo abi šalys arba vieną šalį suklaidino kita šalis, neturėdama tikslo apgauti, taip pat kai viena šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad kita šalis suklydo, o reikalavimas, kad suklydusi šalis įvykdytų sutartį, prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ar protingumo principams.

28Ginčijamą sandorį sudariusio B. G. elgesį šiuo atveju būtina vertinti atsižvelgiant į apdairaus, atidaus ir rūpestingo žmogaus elgesį tokiomis pat aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir interesais. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą asmuo turi apsvarstyti galimus to veiksmo teisinius padarinius. Protingumas reikalauja, jog asmuo, abejojantis dėl savo atliekamo veiksmo teisinės reikšmės ir jo galimų teisinių padarinių, prieš atlikdamas tą veiksmą pasikonsultuotų su specialistu arba apskritai susilaikytų nuo tokio veiksmo atlikimo. Bylos medžiaga patvirtina, kad 2010-09-29 hipotekos lakštą pasirašė UAB „( - )“, atsakovė ir B. G.. Hipotekos sandorį sudariusio B. G. elgesys, nepakankamai įsigilinant į ginčijamo hipotekos lakšto turinį, jame nurodytą prievolės, kurios įvykdymas užtikrinamas B. G. turtu, pagrindą ir klaidingai įsivaizduojant teises ir pareigas, kurių egzistavimą šis dokumentas patvirtina, negali būti pripažintas suklydimu, nes laikytina, kad B. G. elgėsi nepakankamai apdairiai, rūpestingai, buvo neatidus. Be to, B. G., manydamas, kad jam buvo suteikta ne visa su sandorio sudarymu susijusi informacija, galėjo atsisakyti sudaryti sandorį, nes, kaip jau minėta, sandoriai sudaromi laisva šalių valia.

29Ieškovė nurodo ir tai, kad apgaulė ir suklydimas sudarant ginčijamą hipotekos sandorį pasireiškė tuo, kad nuo ieškovės buvo nuslėptas faktas, jog atsakovė faktiškai nesuteikė paskolos UAB „( - )“. Kaip jau minėta, bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovė suteikė 150000 Lt paskolą UAB „( - )“, todėl šis ieškovės argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

30Ieškovė teigia, kad sandoris taip pat turėtų būti pripažintas negaliojančiu pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.171 straipsnį, nes ginčo turtas nėra apdraustas, o toks turtas negali būti hipotekos objektas. Hipoteka – daiktinės teisės institutas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatas, reglamentuojančias hipotekos teisinius santykius, matyti, kad hipotekos paskirtis yra užtikrinti, kad skolininkas įvykdytų savo prievolę kreditoriui. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.171 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įkeičiamas gali būti tik apdraustas daiktas, išskyrus žemę. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tai yra imperatyvi įstatymo norma, remiantis kuria, tik apdrausto nekilnojamojo daikto įkeitimas yra tinkamas įkeitimas, todėl kreipdamasis į teismą dėl priverstinės hipotekos ir priverstinio įkeitimo lakštų įregistravimo, kreditorius turėtų pateikti dokumentą, patvirtinantį, kad prašomas įkeisti turtas yra apdraustas.

31Bylos duomenimis nustatyta, kad 2010-09-29 pasirašytas sutartinės hipotekos lakštas, kuriuo buvo įkeistas B. G. asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas: žemės sklypas, esantis ( - ), butas Nr. 3 ir butas Nr. 4, esantys ( - ), siekiant užtikrinti prievolės pagal 2010-08-11 preliminariąją sutartį su priedais ir pakeitimais įvykdymą, numatytas prievolė dydis 150000 Lt, prievolės įvykdymo terminas 2011-04-30. Sutartinės hipotekos lakštas pasirašytas UAB „( - )“, B. G. ir UAB „( - )“, 2010-10-11 įregistruotas Hipotekos registre. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (redakcija, galiojusi 2010-09-29 sandorio sudarymo metu) 546 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymas įregistruoti hipoteką ar įkeitimą registruojamas pateikus hipotekos skyriui teisingumo ministro nustatytos formos hipotekos ar įkeitimo lakštą ir kitus Vyriausybės patvirtintuose Hipotekos registro nuostatuose nurodytus dokumentus. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 549 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymas įregistruoti sutartinę hipoteką ar įkeitimą turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jo gavimo. Nagrinėjant prašymą įregistruoti sutartinę hipoteką ar įkeitimą, Hipotekos registro nuostatų nustatyta tvarka patikrinama, ar hipotekos ar įkeitimo lakštas surašytas teisingumo ministro nustatyta forma, ar jis yra visas ir tinkamai užpildytas bei patvirtintas notaro, ar surašytas laikantis įstatymų reikalavimų, ar sumokėta raštinės rinkliava. Jeigu yra kliūčių sutartinei hipotekai ar įkeitimui įregistruoti, hipotekos teisėjas priimtą prašymą įregistruoti sutartinę hipoteką ar įkeitimą gali rašytine motyvuota nutartimi atmesti arba paskirti terminą kliūtims pašalinti. Jei kliūtys iki paskirto termino nepašalinamos, prašymas atmetamas ir kartu su priedais grąžinamas pareiškėjui (CPK 549 straipsnio 2 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos hipotekos registro nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-10-18 nutarimu Nr. 1246, galiojusius sandorio sudarymo metu, asmuo, pageidaujantis įregistruoti sutartinę hipoteką, hipotekos skyriui turi pateikti: notaro patvirtintą sutartinės hipotekos lakšto originalą; dokumentą, patvirtinantį, kad sumokėtas nustatyto dydžio atlyginimas (raštinės rinkliava) už sutartinės hipotekos įregistravimą; jeigu prašymą įregistruoti sutartinę hipoteką pateikia įkeičiamo daikto savininko ar kreditoriaus įgaliotas asmuo, – Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka patvirtintą įgaliojimą; turto registravimo įstaigos išduoto dokumento, patvirtinančio įkeičiamo daikto savininko nuosavybės (patikėjimo) teisę į įkeičiamą daiktą; dokumento, patvirtinančio, kad įkeičiamas daiktas apdraustas. Įkeičiant žemę, šio dokumento pateikti nereikia; jeigu daikto savininkas ir (ar) kreditorius yra juridinis asmuo, – dokumento, patvirtinančio asmens, pasirašiusio įkeitimo sandorį (hipotekos lakštą), teisę sudaryti turto įkeitimo sandorį; jeigu sutartinės hipotekos sandorį sudarė skolininko (įkeičiamo daikto savininko) ar kreditoriaus įgaliotas asmuo, – Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka patvirtinto įgaliojimo; jeigu įkeičiamas šeimos turtas ir sutuoktiniai turi nepilnamečių vaikų, – teismo leidimo; kitų dokumentų, patvirtinančių sutartinės hipotekos lakšte nurodytus duomenis. Atsižvelgiant į tai, kad buvo sudarytas hipotekos sandoris, patvirtintas notaro, jis priimtas ir įregistruotas Hipotekos registre, nenustačius įregistravimui jokių kliūčių, laikytina, kad hipotekos sandorio sudarymo ir įregistravimo metu buvo pateikti visi reikalingi dokumentai šiems veiksmams atlikti, taigi ir duomenys, patvirtinantys, kad turtas apdraustas. Tai, kad hipoteka įkeistas nekilnojamasis turtas galimai vėliau nebuvo draudžiamas, nesudaro pagrindo pripažinti 2010-09-29 sudaryto hipotekos sandorio negaliojančiu. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovės argumentas dėl sandorio negaliojimo pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.171 straipsnį atmestinas kaip nepagrįstas.

32Išanalizavus byloje esančius rašytinius įrodymus, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, šalių atstovų paaiškinimus, teismas pripažįsta, kad ieškovės patikslintas ieškinys nepagrįstas, todėl atmestinas.

33Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė pateikė prašymą priteisti iš ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas ir šias išlaidas patvirtinančius įrodymus, iš kurių matyti, kad atsakovė sumokėjo 1682,14 Eur už atstovavimą teisme. Ieškinį atmetus, atsakovei iš ieškovės priteistina 1682,14 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

34Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais, teismas

Nutarė

35patikslintą ieškinį atmesti.

36Priteisti iš ieškovės O. R. G. atsakovei UAB „( - )“ 1682,14 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

37Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Neringa Ruibytė-Karimžanova,... 2. ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti hipotekos lakštą,... 3. Ieškovė po B. G. mirties paveldėjo jam nuosavybės teise priklausiusį... 4. Be to, hipotekos sudarymas atsakovės UAB „( - )“ naudai, tarpininkaujant... 5. Ieškovė nurodė ir tai, kad hipotekos sandoris sudarytas atsakovų iniciatyva... 6. Teismo posėdyje ieškovės atstovas advokato padėjėjas Vladimir Kononov... 7. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su patikslintu ieškiniu... 8. Teismo posėdyje atsakovės atstovė advokatė Ieva Brasiūnienė su ieškiniu... 9. Trečiasis asmuo notarė D. B. teismo nustatytu terminu atsiliepimo į... 10. Patikslintas ieškinys atmestinas.... 11. Ieškovė ieškiniu prašo pripažinti hipotekos lakštą, sudarytą 2010-10-11... 12. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2010-08-11 tarp UAB „( - )“ (pirkėjas),... 13. Vilniaus apygardos teismo 2016-05-27 sprendimu civilinėje byloje Nr.... 14. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-06-19 nutartimi civilinėje byloje Nr.... 15. Ieškovė teigia, kad atsakovė faktiškai nesuteikė 150000 Lt paskolos UAB... 16. Ieškovė paskolos nesuteikimo faktą įrodinėja tuo, kad iš atsakovės... 17. Teismo posėdyje liudytoju apklaustas D. B. nurodė, kad jis buvo UAB „( -... 18. Būtina įvertinti ir tai, kad BUAB „( - )“ bankroto administratorius UAB... 19. Ieškovė nurodo, kad apie aplinkybę, jog atsakovė faktiškai nesuteikė... 20. Ieškovė nurodo, kad hipotekos sudarymas atsakovės naudai, tarpininkaujant... 21. Vilniaus apygardos teismas 2014-01-23 sprendimu civilinėje byloje Nr.... 22. Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad N. G. neabejotinai buvo... 23. Ieškovė prašo pripažinti hipotekos sandorį negaliojančiu kaip sudarytą... 24. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.91 straipsnį apgaulė – tai... 25. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes ir pateiktus rašytinius įrodymus,... 26. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.90 straipsnį suklydimu laikoma... 27. Pareiga įrodyti, kad suklysta ir kad suklydimas buvo esminis, tenka šaliai,... 28. Ginčijamą sandorį sudariusio B. G. elgesį šiuo atveju būtina vertinti... 29. Ieškovė nurodo ir tai, kad apgaulė ir suklydimas sudarant ginčijamą... 30. Ieškovė teigia, kad sandoris taip pat turėtų būti pripažintas... 31. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2010-09-29 pasirašytas sutartinės hipotekos... 32. Išanalizavus byloje esančius rašytinius įrodymus, įvertinus byloje... 33. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 34. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263,... 35. patikslintą ieškinį atmesti.... 36. Priteisti iš ieškovės O. R. G. atsakovei UAB „( - )“ 1682,14 Eur... 37. Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...