Byla 2-172/2010

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Marytės Mitkuvienės ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 17 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, civilinėje byloje Nr. 2-7605-178/2009 pagal pareiškėjo A. B. ieškinį Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Kauno apygardos teismui, Lietuvos Respublikos Generalinei prokuratūrai, Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, Kauno miesto apylinkės teismui ir teisėjoms V. J. ir I. P. , Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai dėl Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir Konstitucijos pažeidimų pripažinimo ir žalos atlyginimo už padarytus pažeidimus Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-67/2002

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3Pareiškėjas A. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas:

41) pripažinti, kad atsakovų Kauno miesto apylinkės teismo ir teisėjų V. J. ir I. P. , Kauno apygardos teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo veiksmais buvo pažeista ieškovo teisė į teisingą civilinės bylos Nr. 2-67/2002 išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką nešališkuose ir nepriklausomuose teismuose;

52) pripažinti, kad atsakovų Kauno miesto apylinkės teismo ir teisėjų V. J. ir I. P. , Kauno apygardos teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos veiksmais buvo pažeista ieškovo teisė į nuosavybės apsaugą ir nuosavybės teisės gynimo garantijos civilinėje byloje Nr. 2-67/2002;

63) pripažinti, kad atsakovų Kauno miesto apylinkės teismo ir teisėjų V. J. bei I. P. , Kauno apygardos teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos veiksmais buvo pažeista ieškovo teisė į veiksmingą teisinę gynybą civilinėje byloje Nr. 2-67/2002;

74) pripažinti, kad atsakovų Kauno miesto apylinkės teismo ir teisėjų V. J. ir I. P. , Kauno apygardos teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos veiksmais buvo pažeista ieškovo lygybė prieš įstatymą ir teismą bei vykdoma diskriminacija ieškovo kaip sutuoktinio atžvilgiu civilinėje byloje Nr. 2-67/2002;

85) priteisti ieškovui iš atsakovų Lietuvos Respublikos, Kauno miesto apylinkės teismo, teisėjų V. J. ir I. P. , Kauno apygardos teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos solidariai 218 414 Lt turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą už Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje ir Konstitucijoje įtvirtintų ieškovo teisių pažeidimus civilinėje byloje Nr. 2-67/2002. Sprendimo vykdymą pavesti Lietuvos Respublikos atstovui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai.

9Vilniaus apygardos teismas 2009 m. lapkričio 17 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį. Nurodė, kad pareiškėjo ieškinio 2, 3, 4 reikalavimų šioje byloje konstatavimas teismo sprendimu iš esmės reikštų ne ką kitą kaip konstatavimą, jog prieš tai išnagrinėtoje byloje Nr. 2-67/2002 procesiniai veiksmai ir sprendimai buvo priimti suvaržius ieškovo teises, t. y. iš esmės buvo nepagrįsti ir neteisėti. Tačiau neteisėti (suinteresuoto asmens požiūriu) tiek teismų veiksmai (ir materialinės, ir procesinės teisės prasme) nagrinėjamose civilinėse bylose, tiek kitų teisėsaugos institucijų veiksmai atliekant ikiteisminius tyrimus ar atsisakant juos atlikti yra tikrinami specialia instancine tvarka apskundžiant atitinkamų institucijų veiksmus pagal CPK ir BPK normose įtvirtintą apskundimo tvarką. Ieškovo nurodomos aplinkybės galėjo sudaryti apeliacinio ar kasacinio skundų minėtoje civilinėje byloje pagrindą bei dalyką. Esant tokioms aplinkybėms teismas konstatavo, kad minėti reikalavimai teisme nenagrinėtini, dėl ko ieškinį šioje dalyje priimti atsisakytina CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Ieškovas 1 reikalavimu prašo pripažinti, jog buvo pažeista ieškovo teisė į teisingą civilinės bylos Nr. 2-67/2002 išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką nešališkuose ir nepriklausomuose teismuose. Ieškinyje nurodė, kad dėl to jam padaryta 50 000 Lt neturtinė žala. Teismo teigimu, atsisakius priimti anksčiau nurodytą ieškinio dalį, likęs minėtas reikalavimas yra neteismingas apygardos teismui, nes ieškinio suma neviršija ieškinio sumos, nuo kurios bylos nagrinėtinos apygardos teismuose, kaip pirmosios instancijos teismuose (CPK 27 str. 1 p.). Tokio pobūdžio reikalavimas nagrinėtinas apylinkės teisme. Todėl šią ieškinio dalį teismas taip pat atsisakė priimti (CPK 137 str. 2 d. 2 p.).

10Pareiškėjas A. B. atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 17 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės. Skunde nurodo, kad skundžiamoje nutartyje teismas netinkamai taikė CPK 137 straipsnį, pažeidė CPK 5, 6, 18 straipsnį, Konstitucijos 29 straipsnį. Vilniaus apygardos teismo 2009 m. vasario 19 d. nutartimi ieškovo patikslintas ieškinys civilinėje byloje Nr. 2-84-431/2009 buvo paliktas nenagrinėtas dėl to, kad ieškovas neatvyko į posėdžius. Minėta Vilniaus apygardos teismo nutartis Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. spalio 8 d. nutartimi buvo palikta nepakeista. Pagal CPK 297 straipsnį, kai ieškinys paliekamas nenagrinėtas, suinteresuotas asmuo turi teisę vėl kreiptis į teismą su ieškiniu bendra tvarka, pašalinus aplinkybes, kurios buvo pagrindas palikti ieškinį nenagrinėtą. Skundžiama nutartimi teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį, kuris yra tapatus minėtam ieškiniui. Nutartyje buvo pažeista Konstitucinio Teismo nustatyta privaloma precedento taikymo civiliniame procese nuostata.

11Atskirasis skundas netenkintinas.

12Teisę kreiptis į teismą užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis, garantuojantis visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, taip pat CPK 5 straipsnis, užtikrinantis kiekvienam suinteresuotam asmeniui teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tačiau teisminės gynybos prieinamumas yra siejamas su galimybe kreiptis į teismą tik įstatymo nustatytu būdu ir tvarka. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo ex officio aiškintis, ar objektyviai egzistuoja asmens teisės kreiptis į teismą prielaidos ir tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygos.

13Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti, kaip nenagrinėtinus CPK nustatyta tvarka ir neatitinkančius civilinės teisės gynimo būdų, ieškinio 2, 3, 4 reikalavimus, kuriais prašoma pripažinti, kad nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-67/2002, teisėsaugos institucijų veiksmais buvo pažeista ieškovo teisė į nuosavybės apsaugą ir nuosavybės teisės gynimo garantijas, teisė į veiksmingą teisinę gynybą, lygybė prieš įstatymą ir teismą bei vykdoma diskriminacija ieškovo atžvilgiu.

14Teisėjų kolegija, remdamasi ieškinio duomenimis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje teisingai konstatavo, jog pareiškėjo ieškinio 2, 3, 4 reikalavimai, susiję su procesinių veiksmų bei sprendimų, priimtų civilinėje byloje Nr. 2-67/2002, teisėtumo bei pagrįstumo įvertinimu – tiek materialinės, tiek proceso teisės prasme, yra nenagrinėtini teisme ir todėl pagrįstai atsisakė juos priimti (CPK 137 str. 2 d. 1 p.). Teismų sprendimų ir nutarčių teisėtumas bei pagrįstumas yra tikrinamas specialia CPK normų reglamentuojama instancine tvarka apskundžiant priimtus teismų sprendimų apeliacine ar kasacine tvarka, ir tokia tvarka atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnyje įtvirtintą teismų nepriklausomumo principą. Taip pat kitų teisėsaugos institucijų veiksmai atliekant ikiteisminius tyrimus ar atsisakant juos atlikti yra tikrinami instancine tvarka apskundžiant atitinkamų institucijų veiksmus pagal BPK normose įtvirtintą tvarką.

15Iš ieškinio taip pat matyti, kad pirmu reikalavimu pareiškėjas prašo pripažinti, jog buvo pažeista jo teisė į teisingą civilinės bylos Nr. 2-67/2002 išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką nešališkuose ir nepriklausomuose teismuose. Ieškinyje nurodė, kad dėl to jam padaryta 50 000 Lt neturtinė žala. Pirmosios instancijos teismui pagrįstai atsisakius priimti kitus ieškinio reikalavimus, ieškinio suma tampa mažesnė negu 100 000 Lt. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, jog pagrįsta teismo išvada, kad ginčas yra neteismingas apygardos, kaip pirmosios instancijos teismui (CPK 27 str.). Pagal CPK 26, 27 bei 28 straipsnių nuostatas, nagrinėjamas ginčas, kai ieškinio suma ne didesnė kaip 100 000 Lt, pirmąja instancija turi būti nagrinėjamas apylinkės teisme. Pasirenkant apylinkės teismą turi būti vadovaujamasi bendromis CPK nustatytomis taisyklėmis (CPK 29-33 str.). Ieškinį padavus kompetentingam teismui, šis ir spręs klausimą dėl ieškinio priėmimo.

16Apelianto skunde nurodyta aplinkybė, kad skundžiama nutartimi teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį, kuris yra tapatus ankstesniam ieškiniui ir kuris buvo priimtas nagrinėti, nėra pagrindas naikinti skundžiamą teismo nutartį, nes kiekvienu atveju ieškinio priėmimo klausimas sprendžiamas iš naujo, o ankstesnė teismo nutartis ieškinio priėmimo klausimą nagrinėjančiam teismui neturi prejudicinės galios.

17Atmestinas ir apelianto argumentas, kad teismas pažeidė Konstitucijos nuostatas, kad iš ieškovo atimta teisė kreiptis į teismą, teisingą bei viešą bylos išnagrinėjimą nepriklausomame ir nešališkame teisme. Ieškovas turi teisę kreiptis į teismą ne bet kokia tvarka, o ta, kurią konkretizuoja ir detalizuoja civiliniai, baudžiamieji ir administraciniai įstatymai. Konstitucijos nuostatos įtvirtina tik teisę kreiptis į teismą, bet šios teisės realizavimo tvarkos nenustato. Iš ieškovo nėra atimta teisė kreiptis į teismą, tačiau jis turi pareigą tinkamai laikytis įstatyme nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos.

18Esant minėtoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškinį, priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį ir naikinti ją atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 329 str. 1 d., 263 str. 1 d.).

19Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

Nutarė

20Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. Pareiškėjas A. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas:... 4. 1) pripažinti, kad atsakovų Kauno miesto apylinkės teismo ir teisėjų V. J.... 5. 2) pripažinti, kad atsakovų Kauno miesto apylinkės teismo ir teisėjų V. J.... 6. 3) pripažinti, kad atsakovų Kauno miesto apylinkės teismo ir teisėjų V. J.... 7. 4) pripažinti, kad atsakovų Kauno miesto apylinkės teismo ir teisėjų V. J.... 8. 5) priteisti ieškovui iš atsakovų Lietuvos Respublikos, Kauno miesto... 9. Vilniaus apygardos teismas 2009 m. lapkričio 17 d. nutartimi atsisakė priimti... 10. Pareiškėjas A. B. atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2009 m.... 11. Atskirasis skundas netenkintinas.... 12. Teisę kreiptis į teismą užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30... 13. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti, kaip... 14. Teisėjų kolegija, remdamasi ieškinio duomenimis, sprendžia, kad pirmosios... 15. Iš ieškinio taip pat matyti, kad pirmu reikalavimu pareiškėjas prašo... 16. Apelianto skunde nurodyta aplinkybė, kad skundžiama nutartimi teismas... 17. Atmestinas ir apelianto argumentas, kad teismas pažeidė Konstitucijos... 18. Esant minėtoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios... 19. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio... 20. Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 17 d. nutartį palikti...