Byla 2-204-524/2015
Dėl žalos atlyginimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė, sekretoriaujant J. D., dalyvaujant ieškovei T. J. A., jos atstovui advokatui V. Ž., atsakovui S. K., jo atstovui advokato padėjėjui G. G., atsakovės UAB ,,LARGA MANU“ atstovui advokatui G. D., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės T. J. A. ieškinį atsakovams odontologijos klinikai UAB „LARGA MANU“, S. K. dėl žalos atlyginimo ir

Nustatė

2ieškovė patikslintu ieškiniu teismo prašo priteisti solidariai iš atsakovų odontologijos klinikos UAB „LARGA MANU“ ir S. K. ieškovės naudai 20 000,00 Lt turtinės ir

340 000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad nuo 2010-02-01 lankėsi odontologijos klinikoje UAB „LARGA MANU“ dėl dantų plombavimo ir protezavimo. Teigia, kad atsakovas (gydytojas) S. K. protezavo ieškovei 2 metalo keramikos vainikėlius viršutiniame kairiajame žandikaulyje (26 ir 27 dantys) bei 2 metalo keramikos vainikėlius apatiniame kairiajame žandikaulyje (36 ir 37 dantys), prieš tai atliko dantų šlifavimo, plombavimo bei papildomo įdėklo įtvirtinimo prie 36 danties darbus. Pažymi, kad po minėtų dantų protezavimo pajuto diskomfortą, kreipėsi į minėtą atsakovą, pastarasis atliko papildomus darbus diskomfortui pašalinti. Be to, atsakovas atliko ieškovei 16 danties plombavimo, 16 ir 17 dantų paruošimo protezavimui darbus. Nurodo, kad po atsakovo atliktų darbų išryškėjo atlikto darbo trūkumai: 26, 27, 36, 37 protezuoti dantys tapo akivaizdžiai per trumpi. Teigia, kad kreipėsi į atsakovą dėl minėtų trūkumų pašalinimo, bet atsakovas į ieškovės prašymus nereagavo, trūkumų nepašalino. Dėl minėtų aplinkybių patyrė dvasinių išgyvenimų, fizinį bei moralinį skausmą. Kreipėsi į kitus gydytojus ortodontus ir odontologus, kurie patvirtino, kad atsakovas protezavimo darbus atliko nekokybiškai. Kreipėsi į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją dėl netinkamai suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos odontologijos klinikoje UAB „LARGA MANU“. Nurodo, kad, minėtos Komisijos teigimu, atsakovų veiksmuose neteisėtų kaltų veiksmų nenustatyta, todėl ieškovės reikalavimas dėl žalos atlyginimo netenkintas. Mano, kad suteiktos paslaugos nebuvo kokybiškos, dėl to ieškovė patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Teigia, kad yra visos sąlygos atsakovų civilinei atsakomybei atsirasti. Pažymi, kad atsakovai turėjo galimybę išvengti neigiamų pasekmių, laiku sureagavę į ieškovės nusiskundimus, bet to nepadarė. Atkreipia dėmesį, kad atsakovas S. K. viršijo savo kompetenciją, t. y. atliko darbus, kurių atlikti neturėjo pakankamos kvalifikacijos, nes gydytojas S. K. neturėjo galiojančios odontologo licencijos verstis odontologijos praktika pagal gydytojo odontologo profesinę kvalifikaciją (t. 1, b. l. 2–5, t. 2, b. l. 154, 155–156, 157–158).

4Atsakovai atsiliepimais į pradinį ir patikslintą ieškinius su jais nesutinka. Nurodo, kad ieškovė į teismą su ieškiniu kreipėsi, praleidusi ieškinio senaties terminą. Teigia, kad ieškovė nenurodė jokių argumentų ir nepateikė įrodymų, patvirtinančių minėto termino praleidimo priežastis. Atsakovai prašo taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti. Be to, atsakovai nurodo, kad atsakovas S. K. paslaugas ieškovei teikė kaip odontologijos klinikos UAB „LARGA MANU“ darbuotojas, jis šioje byloje atsakovu būti negali, todėl dėl jo ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas. Atsakovai pažymi, kad ieškovės patikslintas ieškinys teisme priimtas negalėjo būti, nes jame išdėstyti nauji ieškinio reikalavimų pagrindai, jie pradiniame ieškinyje nurodyti nebuvo, todėl byla nagrinėtina pagal pradinį ieškinį. Teigia, kad atsakovas S. K. turi gydytojo burnos chirurgo licenciją, todėl turėjo teisę teikti ieškovei suteiktas paslaugas. Minėta aplinkybė turėjo būti analizuojama, atliekant papildomą odontologinę ekspertizę. Nurodo, kad ieškovė piktnaudžiauja jai suteiktomis procesinėmis teisėmis: žinodama, kad praleido ieškinio senaties terminą, elgiasi nesąžiningai, reikšdama ieškinį teisme; suprasdama, kad byloje esantys įrodymai liudija ne jos naudai, vilkina bylos nagrinėjimą, reikšdama vis naujus reikalavimus, prašymus, įrodymus, skundus į įvairias institucijas, tuo žemindama atsakovų vardą.

5Atsakovai prašo skirti ieškovei 20 000,00 Lt baudą, 50 procentų minėtos baudos skirti atsakovės odontologijos klinikos UAB „LARGA MANU“ naudai. Taip pat prašo priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas (t. 1, b. l. 59–69, 72–73, t. 2, b. l. 141–144, t. 3, b. l. 2–7).

6Teismo posėdyje ieškovė paaiškino, jog jai padaryta didelė turtinė ir neturtinė žala, nes gydytojas nekreipė dėmesio į jos nusiskundimus, neatliko apžiūros, suklastojo įrašus jos medicinos kortelėje, liepė jai pusmetį laukti, kol pripras prie vainikėlių, tačiau jie buvo per žemi, nebuvo kontakto tarp dantų. Ji gydytis pas atsakovą neatsisakė, bet gydytojas tiesiog jos neapžiūrėdavo, ilgą laiką jo nebuvo. Laikino vainikėlio ji neatsisakė dėl finansinių sunkumų, nes tokių neturėjo, ateidama gydytis turėjo pakankamai lėšų, jų turi ir dabar. Kiti gydytojai jai nustatė smilkinio apatinio žandikaulio disfunkciją. Ieškinio senaties termino ji nepraleido, nes sprendimas po Komisijos posėdžio jai nebuvo įteiktas, todėl ji negalėjo ruošti ieškinio.

7Ieškovės baigiamoji kalba buvo paruošta raštu ir pridėta prie bylos (t. 4, b. l. 2)

8Atsakovas S. K. teismo posėdyje paaiškino, kad pati ieškovė gydymo pas jį nebaigė. Buvo pasiūlyta sudaryti gydytojų komisiją, bet ji atsisakė. Jis turi reikalingą kvalifikaciją, nes yra burnos chirurgas. 2010-10-11 dėl dantenų uždegimo procesų nebuvo galima uždėti laikino vainikėlio. Tokio vainikėlio ieškovė atsisakė dėl finansinių sunkumų. Kai ieškovė pradėjo skųstis sąnario pokyčiais, 2011-02-04 buvo paimti spaudai silikonine mase, tačiau ieškovė sąmoningai kando priekiniais dantimis, tačiau po trečio bandymo buvo visų dantų kontaktai. Ieškovės 16 ir 17 dantys buvo negyvi, todėl negali būti jokių pasekmių negyviems dantims. Jis 2010 m. spalio mėnesį gydėsi, o lapkričio mėnesį atostogavo.

9Atsakovės UAB ,,LARGA MANU“ atstovas advokatas G. D. teismo posėdyje prašo skirti ieškovei baudą pareiškus nesąžiningą ieškinį, nepagrįstai kaltinant atsakovą S. K. klastojus medicininę kortelę, nes ikiteisminis tyrimas dėl klastojimo nutrauktas. Pati ieškovė atsisakė tęsti gydymą ir tai konstatuota ekspertizės akte, kuriame taip pat konstatuota, kad atsakovė jai suteikė tinkamą ir kvalifikuotą pagalbą. Prašo taikyti ieškinio senatį, nes ieškovė praleido 30 dienų terminą ieškiniui pareikšti.

10Ieškinys tenkintinas iš dalies.

11Dėl 30 dienų termino kreiptis į teismą

12CPK 5 straipsnis taip pat numato kiekvieno suinteresuoto asmens teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Šiose normose įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo procesinę tvarką nustato specialieji įstatymai – CPK ir kiti įstatymai, o kiekvienam į teismą besikreipiančiam asmeniui ši tvarka yra privaloma (Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-323/2006; 2010 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-172/2010). Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 8 dalyje nurodyta, jog pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į šio straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimą, ir (ar) sveikatos priežiūros įstaiga, nesutikdama su Komisijos sprendimu, per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos, o sprendimo priėmimo metu nedalyvavę asmenys – per 30 dienų nuo tos dienos, kai jie sužinojo apie sprendimą, turi teisę CPK nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl ginčo tarp sveikatos priežiūros įstaigos ir pareiškimą pateikusio asmens nagrinėjimo iš esmės. Šioje byloje Komisijos sprendimas priimtas 2011 m. spalio 20 d. (t. 1, b. l. 21). Ieškovė dalyvavo Komisijos posėdyje, tačiau nurodo, jog sprendimas jai atsiųstas buvo tik 2011-11-05, todėl ji prašo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, nurodydama kaip svarbią priežastį Komisijos sprendimo kopijos neįteikimą jo paskelbimo metu (t. 3, b. l. 57). Atsakovo pateikti įrodymai (t. 3, b. l. 141–142) neįrodo, jog šis sprendimas buvo įteiktas ieškovei jo paskelbimo dieną – 2011-10-20, nes raštas (t. 3, b. l. 141) įrodo, kad toks sprendimas 2011-10-20 buvo tik priimtas, o byloje esantis lydraštis (t. 1, b. l. 20) įrodo, kad šis sprendimas buvo išsiųstas ieškovei 2011-11-03. Ieškovė į teismą su ieškiniu kreipėsi 2011-12-05 (t. 1, b. l. 2), nors pagal paminėtą teisinį reglamentavimą ieškinį turėjo pateikti iki 2011-11-21, t. y. šį terminą praleido nežymiai, t. y. dvi savaites. Toks termino praleidimo terminas teismų praktikoje nelaikytinas ilgu. Pagal CK 1.124 straipsnį ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (CK 1.126 str. 2 d.). Atsakovai šioje byloje prašo taikyti ieškinio senatį (t. 1, b. l. 118, t. 3, b. l. 3–7). Sprendžiant klausimą dėl minėto 30 dienų termino prigimties ir jo (ne) taikymo nagrinėjamu atveju, atsižvelgtina į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos civilinėje byloje Nr. 3K-3-711/2013 2013 m. gruodžio 27 d. nutartyje išdėstytas nuostatas. Tiesa, šioje nutartyje buvo analizuojamos ieškinio senatį reglamentuojančios teisės normos darbo teisiniuose santykiuose. Tačiau tiek minėtoje nutartyje aptartu atveju, tiek nagrinėjamu atveju ginčas buvo nagrinėjamas privalomąja ginčo sprendimo ne teisme tvarka. Abiem atvejais šalis, nesutinkanti su privalomos ikiteisminės institucijos priimtu sprendimu, turi teisę per 30 dienų nuo ikiteisminės ginčo institucijos sprendimo priėmimo pareikšti ieškinį CPK tvarka. Todėl spręstina, kad minėta kasacinio teismo nutartis aktuali ir nagrinėjamai bylai, nes joje taip pat aptariama termino pareikšti ieškinį dėl ginčo esmės po ikiteisminės ginčo sprendimo procedūros prigimtis ir taikymas. Taigi, toje byloje kasacinis teismas konstatavo, kad pateikiant teismui ieškinį pažeidus nustatytą vieno mėnesio terminą, jo priėmimui ir nagrinėjimui taikytinos CK normos, reglamentuojančios ieškinio senatį. Ieškovė, nesutikdama su privalomos ikiteisminės institucijos – Komisijos – sprendimu, turėjo kreiptis į teismą dėl ginčo tarp sveikatos priežiūros įstaigos ir pareiškimą pateikusio asmens (ieškovės) nagrinėjimo iš esmės per 30 dienų terminą. Pažeistoji teisė turi būti ginama tuo atveju, kai teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Tokiu atveju praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas (CK 1.131 str. 2 d.). Ieškovė nurodė, jog Komisijos sprendimas jo paskelbimo metu jai nebuvo įteiktas, sprendime spaudas įrodo, jog jo kopija patvirtinta tik 2011-11-02, o išsiųstas 2011-11-03, todėl pagrįstas ieškovės paaiškinimas, jog ji sprendimą gavo tik 2011-11-05 (t.1, b. l. 21). Nuo Komisijos sprendimo priėmimo iki kreipimosi su ieškiniu į teismą nepraėjo ilgas laiko tarpas, t. y. ieškovė terminą praleido nežymiai – porą savaičių. Todėl ieškovės nurodoma priežastis – Komisijos sprendimo neįteikimas jo paskelbimo dieną – pripažintinas svarbia priežastimi ir ieškovės praleistas 2 savaičių ieškinio senaties terminas atnaujintinas (CK 1.131 str. 2 d.).

13Dėl atsakovo S. K. solidarios atsakomybės ir atsakovų licencijų bei atsakovės civilinės atsakomybės draudimo

14Ieškovė įrodinėja, jog atsakovai neturėjo teisės jai teikti dantų plomabavimo ir protezavimo paslaugas, nes gydytojas S. K. neturėjo galiojančios odontologo licencijos verstis odontologijos praktika pagal gydytojo odontologo profesinę kvalifikaciją. Bylos duomenimis, atsakovė UAB ,,LARGA MANU“ turi Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 1999 m. vasario 22 d. išduotą įstaigos asmens sveikatos priežiūros licenciją Nr. 61 (t. 3, b. l. 10) ir Lietuvos Respublikos odontologų rūmų 2006 m. balandžio 20 d. išduotą Odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigos licenciją Nr. 0475 (t. 3, b. l. 12–13). Šios licencijos priede (t. 3, b. l. 13) išvardytos paslaugos, kokias turi teisę teikti ši gydymo įstaiga. Gydytojas S. K. turi Lietuvos Respublikos odontologų rūmų 2008 m. balandžio 30 d. išduotą Odontologijos praktikos licenciją Nr. OPL-02545 (t. 3, b. l. 127), kuri patvirtina, kad gydytojas S. K. turi teisę verstis odontologijos praktika pagal gydytojo burnos chirurgo profesinę kvalifikaciją, ir ši licencija 2010-02-04–2011-02-04 laikotarpiu galiojo. Gydytojo burnos chirurgo teisės, pareigos, kompetencija nustatyti normatyviniame akte – Lietuvos medicinos normoje MN 44:2005 „Gydytojas burnos chirurgas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. V-970. Šio akto 12 p. nustatyta, kad gydytojo burnos chirurgo kompetenciją sudaro žinios, gebėjimai ir įgūdžiai, kuriuos jis įgyja baigęs burnos chirurgo profesinę kvalifikaciją suteikusias studijas bei nuolat tobulindamas įgytą profesinę kvalifikaciją ir domėdamasis nuolatine mokslo ir technikos pažanga. Šiame akte nustatyta, kokius gydymo veiksmus ir chirurgines operacijas turi atlikti gydytojas, burnos chirurgas. Pagal minėtos medicinos normos MN 44:2005 12.4.29 p., 12.4.30 p. burnos chirurgas turi atlikti dantų implantaciją, paruošti burną protezavimui atliekant chirurgines operacijas. Byloje nustatyta, jog atsakovas S. K. jai suteikė dantų protezavimo ir plombavimo paslaugas. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Lietuvos Respublikos odontologų rūmų raštai įrodo byloje, kad gydytojas burnos chirurgas neviršija įgaliojimų teikdamas odontoliginės priežiūros (pagalbos) paslaugas pagal gydytojo odontologo kompetenciją (t. 3, b. l. 69, 74, 83–85, 90–93). Ieškovės skundas dėl Lietuvos Respublikos odontologų rūmų atsakymų buvo išnagrinėtas Vyriausioje administracinių ginčų komisijoje (t. 3, b. l. 94). Visi paminėti atsakymai, išaiškinimai leidžia padaryti išvadą šioje byloje, kad atsakovas S. K., teikdamas sveikatos priežiūros paslaugas ieškovei, neviršijo įgaliojimų, teikė odontoliginės priežiūros paslaugas pagal gydytojo odontologo kompeteniją (t. 3, b. l. 104, 194). Atkreiptinas šalių dėmesys, kad šioje civilinėje byloje nesprendžiami atsakovų licencijavimo teisėtumo ir masto klausimai. Šioje byloje pagal suformuotą teismų praktiką sprendžiamas gydymo įstaigos civilinės atsakomybės klausimas. Civilinėje byloje teisiškai reikšminga, jog tuoj po ieškovės gydymo, t. y. 2011-04-07, tam pačiam gydytojui buvo išduota odontologijos praktikos licencija verstis odontologijos praktika pagal gydytojo odontologo profesinę kvalifikaciją, todėl akivaizdu, kad nuo 2011 m. sausio mėnesio iki 2011-04-07 jis neįgijo jokios papildomos profesinės kvalifikacijos, t. y. tokia licencija jam išduota pagal jau įgytą profesinę kvalifikaciją, kurią jis turėjo paslaugų ieškovei suteikimo metu. Atsakovo S. K. diplomas įrodo, jog jis yra gydytojas burnos chirurgas (t. 3, b. l. 14–21), todėl jo profesinė kvalifikacija atitinka sveikatos priežiūros įstaigos licencijuojamą veiklą (t. 3, b. l. 13), kurioje jis dirba. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad tiek atsakovė klinika, tiek atsakovas gydytojas turėjo atitinkamas licencijas, suteikiančias teisę verstis odontologijos praktika. Licencijos teikti sveikatos priežiūros paslaugas išdavimo pagrindas yra asmens išsilavinimas, todėl šioje civilinėje byloje padaryti išvados, kad atsakovas S. K., teikdamas ieškovei tokias paslaugas šios bylos kontekste, neturėjo gydytojo burnos chirurgo profesinės kvalifikacijos, nėra pagrindo. Byloje nėra jokių įrodymų, leidžiančių padaryti išvadą, kad ieškovei medicines paslaugos buvo teikiamos ne gydymo įstaigoje, todėl pagal teismų praktiką šios kategorijos bylose atsakovas yra sveikatos priežiūros įstaiga, o ne gydytojas kaip fizinis asmuo. Sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybė už joje dirbančių gydytojų kaltais veiksmais, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, padarytą žalą pacientams yra deliktinė civilinė atsakomybė ir atlyginama Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 13 str., 24 str. 1 d. ir CK 6.263 str., 6.264 str., 6.283 str. nustatyta tvarka. Byloje nėra jokių įrodymų, jog atsakovas S. K. kaip fizinis asmuo padarė ieškovės įrodinėjamą žalą, todėl pareikštas jam ieškinys kaip solidariam atsakovui paminėtais motyvais atmestinas.

15Dėl draudimo

16Šioje byloje nustatyta, kad ieškovei ginčo sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo metu atsakovė neturėjo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo (t. 2, b. l. 12), tačiau vien tuo pagrindu tenkinti ieškinį nėra pagrindo, nes šios bylos įrodinėjio dalykas yra kitas. Ieškovė, reikšdami ieškinį medicinos įstaigai dėl jos darbuotojų atliktų neteisėtų veiksmų (neveikimo), turi įrodyti pareigos teikti kvalifikuotą ir rūpestingą pagalbą pažeidimą, žalos faktą ir priežastinį ryšį tarp gydytojo neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos, t. y. šios bylos įrodinėjio dalykas yra gydytojo veiksmų suteikiant kvalifikuotą ir rūpestingą pagalbą analizė teisėtumo prasme bei priežastinis ryšys tarp gydytojo veiksmų ir ieškovės įrodinėjamų pasekmių. Todėl akivaizdu, jog analizuojant priežastinio ryšio doktriną, negalima padaryti išvados, jog draudimo sutarties nesudarymas yra susijęs priežastiniu ryšiu su ieškovės nurodomomis pasekmėmis. Civilinės atsakomybės draudimo, kaip ir kitų draudimo rūšių, tikslas yra draudėjo siekis perkelti neigiamų turtinių padarinių, kylančių dėl savo ar trečiojo asmens veiksmų, riziką draudikui, t. y. visiškai ar iš dalies išvengti savo turto (aktyvų) sumažėjimo. Atsakovui, dėl kurio yra priimtas teismo sprendimas dėl žalos atlyginimo, apsidraudusiam savo civilinę atsakomybę privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu bei atlyginus tokiu teismo sprendimu priteistą žalą, atsiranda teisė žalą regreso tvarka reikalauti atlyginti iš jo civilinę atsakomybę apdraudusio draudiko, todėl šioje civilinėje byloje negalima padaryti išvados, kad tokios sutarties nebuvimas pas atsakovę sukėlė jos įrodinėjamas pasekmes sveikatai.

17Dėl gydymo įstaigos atsakomybės, ieškovės gydymo

18Sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybė už joje dirbančių gydytojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytą žalą pacientams yra deliktinė civilinė atsakomybė (CK 6.283 str., 284 str.). Deliktinės civilinės atsakomybės institutas yra grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 str.). Asmeniui, kuris šią pareigą pažeidžia arba kuris pagal įstatymą yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė), kyla prievolė atlyginti padarytą žalą. Atsakomybė atsiranda tada, kai nustatytos visos jos sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246–6.249 str.). Pareiškus ieškinį dėl žalos atlyginimo tuo pagrindu, kad gydytojas atliko savo profesines pareigas neatsargiai, nerūpestingai ir pacientą gydė netinkamai, gydytojo nerūpestingumo, neatidumo faktą turi įrodyti ieškovas (ieškovai), o atsakovas (gydytojas, gydymo įstaiga) turi įrodyti, kad pacientas buvo gydomas tinkamai ir gydymo metodai atitiko tam keliamus reikalavimus. Taigi, ieškovė, reikšdami ieškinį medicinos įstaigai dėl jos darbuotojų atliktų neteisėtų veiksmų (neveikimo), turi įrodyti pareigos teikti kvalifikuotą ir rūpestingą pagalbą pažeidimą, žalos faktą ir priežastinį ryšį tarp gydytojo neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos.

19Šioje byloje ieškovė jai padarytą žalą – po gydymo pas atsakovę jai diagnozuotą smilkinio apatinio žandikaulio disfukciją – įrodinėja kitų gydytojų gydymo dokumentais (t. 1, b. l. 27–39, t. 2, priedas – vokas), ekspertizės aktu (t. 1, b. l. 123–130), eksperto D. M. apklausa 2015-02-09 teismo posėdyje, gydytojo S. K. pildyta medicinine kortele (t. 1, b. l. 22–23, jos originalas, t. 2, priedas – vokas), Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos įsakymu ir šios tarnybos vertinimo išvada (t. 1, b. l. 115–116). Be to, ieškovė įrodinėja, jog jos medicininė kortelė buvo perrašyta. Šis jos paaiškinimas nėra pakankamas įrodymas paminėtam faktui nustatyti, nes šalys pripažįsta aplinkybę, jog ikiteisminis tyrimas dėl ieškovės medicininės kortelės suklastojimo buvo atliktas ir nutrauktas (t. 1, b. l. 104, t. 3, b. l. 193).

20Byloje nustatyta, kad atsakovės gydytojas S. K. suteikė ieškovei keletą sveikatos priežiūros paslaugų, todėl jos visos analizuotinos pagal paminėtas deliktinės atsakomybės taisykles, nustatant priežastinį ryšį tarp gydytojo veiksmų ir atsiradusių neigiamų pasekmių ieškovei. Byloje ieškovės medicininė kortelė, užpildyta atsakovės gydytojo, įrodo, jog ji 2010-02-04 pradėjo gydymą pas atsakovę, t. y. pradėjo protezuoti 26, 27, 36, 37 dantis. Paminėtų dantų metaliniai vainikėliai buvo pritaikyti 2010-03-31 ir jie galutinai užcementuoti 2010-04-20. Byloje įrodyta, kad ieškovė vėl į atsakovės gydytoją kreipėsi 2010-07-27 dėl kitų dantų – 16 ir 17 – protezavimo, jokių nusiskundimų dėl jau atlikto dantų protezavimo gydytojui neišsakė, todėl logikos dėsniais, ekspertizės aktu paneigtas ieškovės įrodinėjamas priežastinis ryšys, jog dėl 26, 27, 36, 37 dantų protezavimo ieškovei atsirado jos įrodinėjamos pasekmės – smilkinio apatinio žandikaulio disfukcija. Ieškovė byloje neįrodė, jog po šių dantų protezavimo nebuvo kontakto tarp šių keturių dantų, buvo uždėti per žemi metalo keramikos vainikėliai, šie dantys buvo per daug nušlifuoti. Ieškovės paaiškinimas paneigtas jos pačios medicinine kortele, kurioje per 3 mėnesius iki kitos procedūros ir kito gydymo metu nėra užfiksuota jokio nusiskundimo dėl paminėtų 4 dantų sąkandžio nebuvimo, ekspertizės akto 9 išvada, kurioje konstatuota, jog net ir per didelis dantų nušlifavima neturi įtakos sąkandžio aukščiui ir smilkinio apatinio žandikaulio disfunkcijai, todėl šia išvada paneigtas ieškovės paaiškinimas, kad dėl šių 4 dantų per didelio nušlifavimo jai išsivystė paminėta diagnozė. Ekspertizės atlikimo metu nebuvo galima patikrinti 26, 27, 36, 37 dantų protezavimo dėl tolesnio gydymo metu atliktų gydymo ir protezavimo darbų kitose klinikose (ekspertizės akto 8 išvada). Iš eksperto paaiškinimo teisme nustatyta, kad ieškovės dabartinio susirgimo vienas iš gydymo metodų yra dantų aukščio kėlimas, tačiau padaryti išvados, kad jos diagnozė atsirado dėl paminėtų 4 dantų protezavimo, negalima. Ekspertas, įvertinęs kitos gydytojos – J. L. gydymo dokumentus (t. 1, b. l. 28), nustatė, kad ši gydytoja 2011-01-25 apžiūrėjusi ieškovę nustatė, kad nėra visiškų kontaktų tarp 27 ir 37 danties, o tarp 26 ir 36 dantų toks kontaktas buvo, todėl ekspertas paaiškino, kad šių kontaktų galėjo nebūti dėl to, kad ant 16 ir 17 dantų nebuvo laikinų karūnėlių, o ne dėl šių 4 dantų protezavimo. Ekspertas teismo posėdyje paaiškino, kad ieškovei buvo uždėti ant keturių dantų vainikėliai ir jai tiko, nes ji vėl kreipėsi į gydytoją, o sąkandis yra nuolat besikiančiantis dalykas, nes dantys migruoja kas 2–3 mėnesius ir sąkandžio efektyvumas kinta, todėl šioje byloje neįrodyta, jog dėl 2010-04-20 galutinai baigto 4 ieškovės dantų protezavimo pas atsakovę, nesant nusiskundimų dėl šių 4 dantų, 2011-01-25 kitos gydytojos nustatytas kontakto nebuvimas tarp 27–37 dantų nėra susijęs teisiškai reikšmingu priežastiniu ryšiu. Tas pačias aplinkybes patvirtino ir doc. A. G. savo išvadoje (t. 1, b. l. 18). Toks priežastinis ryšys yra paneigtas eksperto paaiškinimu, ieškovės medicinine kortele, užpildyta pas atsakovę, ir doc. A. G. išvada bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos išvada, kurioje konstatuota, kad ieškovės nurodomos pasekmės negalėjo atsirasti tik dėl 26, 27, 36, 37 dantų protezavimo (t. 1, b. l. 18–22). Pagal formuojamą teismų praktiką priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirma, nustatomas faktinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrajame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo. Todėl vadovaujantis paminėtu išaiškinimu darytina išvada, kad priežastinis ryšys tarp nurodytų atsakovo neteisėtų veiksmų – 26, 27, 36, 37 dantų protezavimo ir ieškovei padarytos žalos yra neįrodytas. Taip pat neįrodytas ieškovės motyvas, jog atsakovė pametė jos nuimtus nuo 16 ir 17 dantų buvusius senus vainikėlius ir žadėjo juos panaudoti pakartotinai. Byloje iš eksperto paaiškinimo nustatyta, kad šių dantų vanikėliai buvo sujungti, jie įprastai būna susidevėję ir praktiškai pakartotinio jų panaudojimo galimybė yra neįmanoma, nes seni vainikėliai yra nupjaunami.

21Tačiau įvertinus paminėtus rašytinius įrodymus, eksperto paaiškinimą, tokios išvados negalima padaryti dėl ieškovės 16 ir 17 dantų gydymo. Visų pirma, byloje nustatyta, jog užsitęsė 16 ir 17 ieškovės dantų paruošimas protezavimui, ir ši aplinkybė yra įrodyta doc. A. G. išvada (t. 1, b. l. 18), ekspertizės akto 11, 12, 14 ir 21 išvadomis (t. 2, b. l. 130–131), eksperto paaiškinimu 2015-02-09 teismo posėdyje bei ieškovės medicinine kortele. Esminė šios ieškinio dalies įrodinėjama aplinkybė – priežastis, dėl kurios užsitęsė 16 ir 17 dantų protezavimas. Atsakovė įrodinėja, jog šis protezavimas užsitęsė dėl ieškovės kaltės, nes ji atsisakė tęsti gydymą klinikoje, atsisakė laikinojo 16 danties vainikėlio dėl finansinių sunkumų. Šios aplinkybės pažymėtos 2010-12-22 įrašu jos medicininėje kortelėje ir ekspertizės akto 5, 22 išvadomis, kuriose nurodyta, jog ieškovė pati nutraukė gydymą pas atsakovę. Tačiau šios paminėtos ekspertizės akto išvados nuginčytos ieškovės medicinine kortele, užpildyta pas atsakovę, kitomis ekspertizės akto išvadomis, eksperto paaiškinimu. Teismų praktikoje išaiškinta, kad ekspertų išvados vertinamos kartu su kitais įrodymais ir neturi didesnės įrodomosios galios. Teismas įvertina ekspertų išvadą, atsižvelgdamas į jos teiginių ryšį su kitais įrodymais; teismas privalo patikrinti, ar ekspertų atsakymai į teismo pateiktus klausimus yra pagrįsti ekspertizės akte aprašytais tyrimais, t. y. neturi apsiriboti vien ekspertizės akte esančiomis išvadomis, bet privalo vertinti ir tiriamojoje akto dalyje nurodytas aplinkybes ir patikrinti, ar išvada neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-09-06 nutartis c .b. Nr. 3K-3-452/2006, 2010-11-29 nutartis c. b. Nr. 3K-3-474/2010). Iš ekspertizės akto tiriamosios dalies nustayta, kad ekspertas netyrė ieškovės gydymo nutraukimo pirežasčių. Atsakovės gydytojas S. K. teisme paaiškino, jog negalėjo uždėti laikino 16 danties vainikėlio, nes gydė ieškovės dantenas, tačiau šis paaiškinimas paneigtas ieškovės medicininės kortelės 2010-10-11 ir 2010-12-22 įrašais, kurioje nėra padaryta jokių įrašų apie dantenų gydymą, priešingai, iš 2010-12-22 įrašo galima padaryti išvadą, jog tokį vainikėlį jau buvo galima uždėti, nes ieškovei jis buvo pasiūlytas, tačiau ji atsisakė, ir eksperto paaiškinimu, įrodančiu, kad toks vainikėlis galėjo būti uždėtas dar 2010-10-11. Todėl šie gydytojo veiksmai vertintini pagal kasacinio teismo praktikoje suformuluotas taisykles, kuriose yra nurodyta, jog vertinant gydytojo veiksmus ir sprendžiant jo kaltės klausimą, turi būti taikomas gydytojo veiksmų standartas, t. y. jo veiksmai vertinami ne tik pagal protingo ir atidaus žmogaus, bet ir pagal protingo ir atidaus profesionalo elgesio standartą. Pacientą ir gydytoją (sveikatos priežiūros įstaigą) sieja prievolė, kurios turinį sudaro gydytojo pareiga užtikrinti, kad ši prievolė būtų vykdoma dedant maksimalias pastangas, t. y. užtikrinant maksimalų atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį. Todėl teismas, spręsdamas sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybės už paciento sveikatai padarytą žalą klausimą, gydytojų veiksmus turi vertinti ne jų rezultato, o proceso aspektu, t. y. ar konkrečioje situacijoje medicinos paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias pastangas, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių ir jas naudojant atidžiai, rūpestingai ir kvalifikuotai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2008; 2013 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2013 ir kt.). Visų pirma šioje byloje nustatyta, jog ieškovė 16 ir 17 dantis padėjo gydyti pas atsakovę 2010-07-27 ir klinikoje lankėsi iki 2011-03-31 (t. 1, b. l. 22–24). Iš gydytojo paaiškinimo nustatyta, kad spalio mėnesio antrą pusę jam pačiam buvo atliekama operacija, o lapkričio mėnesį jis atostogavo. Byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovei per 1,5 mėnesio laikotarpį buvo pasiūlytas kitas gydytojas. 2010-10-11 jos kortelės įrašas įrodo, jog 16 dantis buvo paruoštas protezavimui, tačiau gydytojas prieš savo operaciją ir atostogas neišaiškino ieškovei galimų ilgo neprotezavimo pasekmių ir nepasirūpino, kad ieškovei laikiną 16 danties protezavimą atliktų kitas klinikos gydytojas. 2010-10-11 ieškovės kortelėje jokio ieškovės atsisakymo gydytis neužfiksuota, taip pat 2010-12-22 įrašas dėl laikinojo vainikėlio atsisakymo, atsisakymo pasekmių išsaiškinimas neįformintas pagal paminėtą gydytojų atsakomybei taikytiną maksimalų atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį. Ekspertas, įvertinęs kitos gydytojos – J. L. gydymo dokumentus (t. 1, b. l. 28 ), nustatė, kad ši gydytoja 2011-01-25 apžiūrėjusi ieškovę nustatė, kad nėra visiškų kontaktų tarp 27 ir 37 dantų, ir ekspertas paaiškino, kad šių kontaktų galėjo nebūti dėl to, kad ant 16 ir 17 dantų nebuvo laikinų karūnėlių. Visų pirma, šioje byloje teisiškai reikšminga, jog byloje Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūrai veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus įsakyme ir vertinimo išvadoje (t. 1, b. l. 115–116) konstatuota, kad atsakovė suteikė ieškovei asmens sveikatos priežiūros paslaugas nesudariusi rašytinės sutarties. Šie įrodymai vertintini kartu su ieškovės medicinine kortele, kurioje ties įrašu, jog ieškovė atsisako laikino 16 danties vainikėlio, nėra ieškovės parašo, taip pat nėra rašytinių įrodymų, jog jai buvo išaiškintos tokio atsisakymo pasekmės. Atsižvelgiant į byloje esančią medžiagą, darytina išvada, jog atsakovės gydytojas nesilaikė gydytojui privalomo atidaus, rūpestingo, kvalifikuoto gydytojo elgesio standarto, ieškovei teikė medicinines paslaugas nesudarius sutarties, nesant jos rašytinio atsisakymo uždėti laikiną vainikėlį, neišaiškinęs tokio atsisakymo pasekmių, nesudaręs išsamaus gydymo plano dėl 16 ir 17 dantų, buvo pažeisti sveikatos priežiūros sutarties sudarymo ir jos vykdymo reikalavimai, išdėstyti CK 6.725–6.736 str. Taigi dėl šios ieškinio dalies yra teisinis pagrindas konstatuoti asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo, vidaus ir išorės dokumentuose nustatytų reikalavimų pažeidimus. Ieškovės medicininėje dokumentacijoje nesant rašytinio paciento atsisakymo nuo būtinų paslaugų, jų atsisakymo pasekmių išaiškinimo, įrodyta, kad gydytojas pažeidė Civilinio kodekso 6.730 str. reikalavimus ir Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 17 str. bei šio įstatymo nuostatas dėl informuoto paciento. Byloje neįrodyta, kad ieškovei buvo suteikta visapusiška informacija apie pasekmes laiku neuždėjus laikino 16 danties vainikėlio, užsitęsusio protezavimo. Užsitęsęs šio danties protezavimas yra įrodytas ir paminėtais motyvais negalima padryti išvados, jog jis užsitęsė tik dėl ieškovės kaltės. Byloje įrodyta, jog ieškovei dar 2011-01-24 buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra dėl jai suteiktų paslaugų apmokėjimo (t. 1, b. l. 43), joje nurodytą 2980 Lt sumą ieškovė sumokėjo, todėl darytina išvada, jog medicininių paslaugų teikimo sutartis iki 2011-01-24 nebuvo nutraukta. Atsakovė neįrodė, jog gydytojo S. K. nebuvimo darbe metu nuo 2010 m. spalio vidurio iki lapkričio mėnesio pabaigos su ieškove dirbo kitas gydytojas, ekspertas teismo posėdyje paaiškino, jog 2010-10-11 uždėjus stiklo pluošto kaištį buvo galima ieškovei uždėti laikiną vainikėlį ir jis būtų uždėjęs tokį vainikėlį, laikinas vainikėlis atkuria sąkandį, leidžia kramtyti, todėl byloje neįrodyta, kad ieškovė buvo tinkamai informuota apie pasekmes dėl neuždėto laikinojo vainikėlio ant 16 danties ir kad jos atsisakymas šios procedūros buvo tinkamai įformintas, todėl byloje neįrodyta, kad 16 ir 17 dantų gydymas buvo nutrauktas tik dėl ieškovės kaltės. Akivaizdu, kad šie atsakovės veiksmai iš dalies yra susiję priežastiniu ryšiu su pasekmėmis ieškovei ir tai yra konstatuota ekspertizės akto 12, 14, 21 išvadose. Ekspertizės akto 14 išvadoje konstatuota, jog dėl laiku neuždėto laikinojo vainikėlio ir blogos burnos higienos galėjo atsirasti antrinis šaknies kariesas ir likti įtrūkusi šaknis. Būtent tokia diagnozė buvo konstatuota ieškovei 2011-03-04 pas kitą gydytoją (t. 1, b. l. 40), todėl nesivadovauti šia išvada nėra teisinio pagrindo. Priežastinis ryšis tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir kilusių neigiamų padarinių yra būtinoji deliktinės atsakomybės sąlyga, todėl jį įrodyti privalu. Yra ar ne priežastinis ryšys, sprendžia teismas, visapusiškai įvertinęs visus bylos faktus. Priežastinis ryšys gali būti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala atsiranda tiesiogiai. Jis gali būti ir netiesioginis, kai žala atsiranda ne tiesiogiai iš neteisėtų veiksmų, bet yra pakankamai susijusi su žalingomis pasekmėmis. Teismų praktikoje pripažįstama, kad taikant deliktinę atsakomybę netiesioginis priežastinis ryšys pripažįstamas tinkama civilinės atsakomybės sąlyga, jeigu neteisėti veiksmai padėjo žalai (nuostoliams) atsirasti ar jai padidėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-03-09 nutartis c. b. Nr. 3K-3-156/2005; 2007-11-26 nutartis c .b. Nr. 3K-7-345/2007). Svarstant, kokio laipsnio netiesioginis priežastinis ryšys yra svarbus civilinei atsakomybei, reikia vadovautis tuo, kad priežastinis ryšys yra civilinės atsakomybės sąlyga, jei nustatyta, kad žala yra neteisėtų veiksmų rezultatas. Tai reikštų, kad šioje byloje įrodyti gydytojo neteisėti veiksmai dėl paciento neinformuotumo užsitęsusio 16 ir 17 dantų protezavimo nelėmė, bet pakankamu laipsniu turėjo įtakos žalai atsirasti, todėl ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies. Iš eksperto paaiškinimo teisme nustatyta, kad 2010-10-11 gydytojas galėjo matyti sąnario disfunkcijos požymių, tačiau turėjo būti ir pacientės nusiskundimų. Ieškovės medicininė kortelė įrodo, jog jokių nusiskundimų nebuvo pareikšta, todėl darytina išvada, kad atsakovė nėra visa apimtimi už atsiradusias pasekmes ieškovei.

22Dėl turtinės žalos atlyginimo

23Byloje nėra ginčo, jog ieškovei 2011-01-25 nustatyti diagnozės – smilkinio apatinio žandikaulio disfukcijos požymiai, ir ši diagnozė yra patvirtina ekspertizės akte. Sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą būtina teisingai nustatyti padarytos žalos dydį, nes atlyginama tik ta žala, kuri yra susijusi priežastiniu ryšiu su neteisėtais atsakovės veiksmais ir pasekmėmis ieškovei. Ieškovė nurodo, jog jai dėl atsakovo veiksmų buvo padaryta 20 000 Lt turtinė žala (t. 2, b. l. 154). Šį dydį ieškovė įrodinėja jos gydymosi pas kitus gydytojus dokumentais ir kelionės išlaidomis (t. 1, b. l. 43–48, pateikti dokumentai, pagrindžiantys 12 915 Lt išlaidų, t. 2, b. l. 159–176, pateikti dokumentai, pagrindžiantys 9405 Lt išlaidų, o, pagal ieškovės suvestinę, tokių išlaidų 2010–2014 m. laikotarpiu buvo 29 917,12 Lt, t. 3, b. l. 130–131). Tačiau dėl paminėtų motyvų šioje byloje negalima padaryti išvados, kad visos įrodinėjamos ieškovės gydymosi pas atsakovę paslaugos yra susijusios teisiškai reikšmingu priežastiniu ryšiu su jai atsiradusiomis pasekmėmis. Visų pirma, ekspertizės akte konstatuota ir ekspertas teismo posėdyje paaiškino, kad asmuo suserga smilkinio apatinio žandikaulio disfukcija dėl keleto priežasčių. Ekspetizės akto 12, 14, 21 išvadose yra konstatuotos smilkinio apatinio žandikaulio disfukcijos atsiradimo priežastys: užsitęsęs dantų protezavimas, neurologiniai sutrikimai, dantų griežimas. Ekspertas teismo posėdyje papildomai paaiškino, jog ši diagnozė gali išsivystyti ir dėl skydliaukės susirgimų, mikrotraumų, padidėjusio raumenų tonuso, žemo sąkandžio. Ieškovės ranka užpildyta medicininė kortelė įrodo, jog ieškovė prieš kreipdamasi į atsakovę nurodė, jog serga nervų, skydliaukės ligomis, jai skauda sprandą, kaklą, veidą (t. 2, priedas – vokas), todėl byloje įrodyta, kad ieškovei paminėta diagnozė galėjo atsirasti ne vien dėl užsitęsusio 16 ir 17 dantų protezavimo. Kitos įrodytos priežastys yra reikšmingos teisingam turtinės žalos dydžiui nustatyti, nes byloje neįrodyta, kad atsakovės visi veiksmai yra susiję priežastiniu ryšiu su ieškovės pasekmėmis. Kasacinis teismas yra konstatavęs ir tai, kad, be formaliųjų teisinių, gydytojo profesinė atsakomybė turi ir objektyviąsias ribas, jas nubrėžia objektyvūs žmogaus organizme vykstantys biologiniai procesai bei medicinos mokslo ir praktikos raidos lygis ir jų galimybių ribos. Medicina, kaip ir visas visuomenės pažinimo procesas, plėtojasi ir tobulėja, tačiau neišvengiamai tenka susitaikyti su realybės faktu, kad gydytojas gali apsaugoti ne nuo visų ligų ir ne visos ligos gali būti išgydytos, gydydamas pacientą, gydytojas negali padaryti daugiau, nei leidžia medicinos galimybės ir ligonio būklė. Civilinėje atsakomybėje galioja principas – iš nieko negalima reikalauti to, kas neįmanoma, todėl sprendžiant dėl gydytojų atsakomybės už netinkamą gydymą reikšminga aplinkybė yra ir tai, kokias objektyvias galimybes medicinos mokslo ir praktikos lygis suteikia gydytojui. Jeigu gydytojas savo darbą atliko rūpestingai, atidžiai ir taip, kaip yra tikimasi iš kvalifikuoto gydytojo, bet žala vis dėlto atsirado, nuo atsakomybės gydytojas turi būti atleidžiamas ir žala laikoma atsitiktine (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2009). Byloje nėra įrodymų, leidžiančių padaryti išvadą, kad atsakovės gydytojas pažeidė paminėtas pareigas protezuodamas 26, 27, 36, 37 dantis. Todėl sprendžiant nagrinėjamą ginčą, medicininės pagalbos (ne) tinkamumas vertintinas tiek konkrečių veiksmų (ne) atlikimo faktinių aplinkybių kontekste, tiek medicinos mokslo galimybių aspektais. Šioje byloje įrodyta, kad atsakovė yra atsakinga tik už vieną šios ligos priežastį – užsitęsusį 16 ir 17 dantų protezavimą ir pacientės neinformavimą apie pasekmes, 3 kitos galimos priežastys – ieškovės skydliaukės, nervinių, padidėjusio raumenų tonuso susirgimai, todėl iš atsakovės priteistina 1/4 dalis ieškovės įrodinėjamos 20 000 Lt turtinės žalos, t. y. 1448 EUR (5000 Lt).

24Dėl neturtinės žalos atlyginimo

25Ieškovė prašo teismo priteisti jai 40 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

26Neturtinės žalos dydį, išreikštą pinigais, skirtingai nei sprendžiant turtinės žalos atlyginimo klausimą, nustato būtent teismas pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, analizuojant teisinio santykio šalių veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą. Medicinos srityje ypač svarbu gerbti informuoto asmens sutikimą, duotą įstatymo nustatyta tvarka. Sveikata – tai asmens fizinė, dvasinė, socialinė gerovė (Sveikatos sistemos įstatymo 2 str. 1 d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais (CK6.250 str. 2 d., Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 13 str.). Ši žala – asmeninė, priklausanti nuo paties asmens išgyventų emocijų. Ji apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, teismo įvertinti pinigais (CK6.250 str. 1 d.). Ieškovė paaiškino, kad dėl netinkamo gydymo ji negalėjo įprastai gyventi – jai buvo be galo sunku ir sukėlė daug tiek dvasinių, tiek fizinių kančių, ji jautėsi pažeminta, esant nuolatiniam skausmui, negalėjo normaliai valgyti, lankytis viešose vietose. Pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio kriterijų sąrašas yra nustatytas CK 6.250 str. 2 d., t. y. teismas turi atsižvelgti į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus (CK6.250 str. 2 d.) bei vadovautis teismų praktikoje nustatinėjamu neturtinės žalos dydžiu kitose bylose.

27Kaip minėta, nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgtina ir į teismų praktiką. Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. gruodžio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2010 paliko galioti apeliacinės instancijos teismo nustatytą 25 000 Lt kompensaciją neturtinei žalai atlyginti asmeniui, kuris dėl traumos (plyšusio kairio kelio sąnario priekinio kryžminio raiščio, vidinio ir išorinio meniskų plyšimų) padarinių negali gyventi visaverčio gyvenimo, jaučia kojos skausmą, negali ilgai stovėti, kilnoti sunkumų, periodiškai gydosi. Šiam asmeniui nustatytas apysunkis sužalojimas, atliktos dvi operacijos, buvo nustatytas trečios grupės invalidumas, reabilitacijos reikalingumas, todėl apribotos jo darbo ir kasdieninės veiklos galimybės. Kita Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2011 palikta nepakeista pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria priteistas 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas asmeniui, kuriam netinkamai atlikus skydliaukės operaciją ir nepašalinus įtartino mazgelio, buvo būtina atlikti pakartotinę skydliaukės operaciją, nes pirmoji operacija atlikta neužtikrinant pakankamo konkrečiu atveju gydytojo veiksmų atidumo, rūpestingumo ir atsargumo laipsnio. Teismai konstatavo, kad nepakankamai atidūs ir rūpestingi gydytojo veiksmai pirmosios operacijos metu lėmė pakartotinės operacijos būtinumą ir vėlesnę onkologinės ligos gydymo pradžią.

28Todėl šioje byloje akivaizdu, kad prašomas priteisti 40 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas yra pernelyg didelis. Nustatant teisingą neturtinės žalos dydį šioje byloje būtina įvertinti paminėtą atsakovės kaltės laipsnį ir paminėti bylos įrodymai leidžia padaryti išvadą, kad tik nedidelė atsakovės paminėtų veiksmų dalis buvo susijusi priežastiniu ryšiu su atsiradusiomis pasekmėmis ieškovei, kad ieškovės diagnozę lėmė ir kitos paminėtos priežastys, t. y. susirgimai, kuriuos ji pati nurodė pradėdama gydymą pas atsakovę. Iš eksperto paaiškinimo nustatyta, kad nebuvo pasitikėjimo gydytoju, ekspertizės akte konstatuota, jog pati ieškovė nutraukė gydymą pas atsakovę, tačiau byloje neįrodyta, kad pirmas ieškovės gydymo etapas buvo nesėkmingas, dėl ko ieškovė turėjo pagrindą nepasitikėti gydytoju, todėl įvertinus šalių elgesį, ieškovės ligos kilimo priežastis, priteistini 868, 86 EUR ( 3000 Lt) neturtinei žalai atlyginti (Pacientų teisių ir žalos atlyginimo įstatymo 13 str., 14 str., CK 6.250 str.). Teismas konstatuoja, jog toks priteistinas piniginės kompensacijos dydis yra teisingas neturtinės žalos atlyginimo principo realizavimas, atkuriantis pažeistų interesų pusiausvyrą susiejant padarytos neturtinės žalos dydį priežastiniu ryšiu tik su konstatuotais šioje byloje neteisėtais atsakovės veiksmais.

29Dėl atsakovės prašymo skirti ieškovei baudą pagal CPK 95 str. (t. 2, b. l. 141–144) CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti asmeniui iki dvidešimties tūkstančių litų baudą, iki 50 procentų šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 str. 2 d.). Iš šios normos turinio matyti, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį numatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę. CPK 7 straipsnio 2 dalyje taip pat įtvirtintas draudimas piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis. Pažymėtina, kad ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, numatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu. Tam tikrais atvejais tai gali būti įvertinta tik kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas. Piktnaudžiavimas procesine teise pasireiškia konkrečios subjektinės teisės įgyvendinimo sąlygų pažeidimu. Teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-94/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013, 2014 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1885/2014). Atsakovė ieškovės atsakomybę dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis grindžia tuo, kad ieškovė pareiškė akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį praleidusi terminą tokiam ieškiniui pareikšti, nepaisė ikiteisminio tyrimo bei ekspertizės išvadų. Kaip minėta, CPK 95 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti du savarankiški atsakomybės taikymo pagrindai: 1) nesąžiningas nepagrįsto ieškinio pareiškimas arba 2) sąmoningas veikimas prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Todėl siekiant konstatuoti ieškovės piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis reikia įrodyti kurio nors pagrindo egzistavimą, nes ieškovė, pareikšdama ieškinį, siekė įgyvendinti jai pagal įstatymus priklausančią bei ginamą teisę. Šios bylos nagrinėjamo dalykas yra sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybė už joje dirbančių gydytojų kaltais veiksmais, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, padarytą žalą pacientams, t. y. deliktinės civilinė atsakomybės sąlygos, todėl ieškovės prašymas skirti ekspertizę ir dėl jos atlikimo ilgas bylos nagrinėjimas nėra pagrindas skirti CPK 95 str. nustatytą baudą, nes neįrodytas ieškovės sąmoningas veikimas prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą. CPK 141 str. numato ieškovei teisę pakeisti ieškinio pagrindą ar dalyką, todėl jos veiksmas, pateikiant ieškinio tikslinimo procesinį dokumentą, kuriame nurodytas solidarus atsakovo S. K. civilinės atsakomybės pagrindas, nelaikytinas ieškinio pagrindo ir dalyko pakeitimu, nes ieškovė gydytojo licencijos atsakomybės klausimą buvo iškėlusi pradiniame ieškinyje ir tai buvo ekspertizės tyrimo objektas. Taip pat termino kreiptis į teismą praleidimo klausimas paduodant ieškinį nesudaro pagrindo pripažinti, kad ieškovė nesąžiningai pateikė nepagrįstą ieškinį, nes šis terminas gali būti atnaujinamas, todėl darytina išvada, kad ieškovė turi teisę kreiptis į teismą ir prašyti tokį procesinį veiksmą atlikti. Neteisingas įstatymo supratimas nelaikytinas pagrindu taikyti CPK 95 str., todėl nenustačius aplinkybių, kad ieškinio padavimo metu reiškiamas ieškinys būtų akivaizdžiai nepagrįstas, ieškovė jau tuomet būtų elgusis nesąžiningai, darytina išvada, kad atsakovės prašymo skirti baudą tenkinti nėra pagrindo.

30Dėl bylinėjimosi išlaidų

31CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami ieškovai – bylose dėl žalos, susijusios su fizinio asmens sveikatos sužalojimu, gyvybės atėmimu, įskaitant ir bylas, dėl žalos, susijusios su fizinio asmens sveikatos sužalojimu ar gyvybės atėmimu nelaimingo atsitikimo darbe ar susirgimo profesine liga atveju, atlyginimo. Ieškovė, paduodama ieškinį nepagrįstai sumokėjo 2085 Lt žyminio mokesčio valstybei, todėl ši permokėta 603, 86 EUR suma gražintina ieškovei (CPK 87 str. 1d.1p., 4d., 5d.). Pagal CPK 96 str. 1d. iš atsakovės UAB ,,LARGA MANU‘‘ priteistini 69, 50 EUR žyminio mokesčio valstybei.

32Ieškovės ieškinys atsakovei UAB ,,LARGA MANU“ buvo patenkintas 13 procento ir šalys pagal CPK 93 str. 2 d. nustatytas taisykles turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, todėl ir atsakovė turi teisę į 87 procento bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovė sumokėjo 2643 Lt už ekspertizės atlikimą (t. 2, b. l. 41, 118–119), 93,21 EUR už eksperto atvykimą į teismo posėdį (t. 3, b. l. 183, 189), t. y. 858, 68 EUR ( 2964, 85 Lt) mokėjimo dokumentais įrodytų bylinėjimosi išlaidų, todėl iš atsakovės UAB ,,LARGA MANU“ ieškovei priteistina 13 procento šių išlaidų – 111, 63 EUR. Ieškovės atstovas pateikė prašymą priteisti 4000 Lt išlaidų, turėtų advokato pagalbai apmokėti (t. 2, b. l. 181), ir pateikė šių išlaidų sumokėjimo kvitą (t. 1, b. l. 52), todėl išlaidos advokato pagalbai priteistinos pagal CPK 98 str. iš UAB ,,LARGA MANU“ ieškovei proporcingai patenkintų reikalavimų sumai, t. y. 150,60 EUR (520 Lt), iš viso priteistina 262,23 EUR bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

33Atsakovė UAB ,,LARGA MANU“ pateikė kvitus (t. 1, b. l. 120–123, t. 3, b. l. 152), jog sumokėjo 2572 Lt ir 484 Lt už advokato pagalbą, iš viso 885 EUR (3056 Lt), todėl iš ieškovės šiai atsakovei priteistina 87 procento jos turėtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 769, 95 EUR.

34Atsakovas S. K. pateikė 400 Lt, 115,85 EUR, 115,85 EUR išlaidų advokato pagalbai sumokėjimo kvitus (t. 3, b. l. 50–53, 145–146, 191–192). Ieškinys, pareikštas atsakovui S. K., atmestas, todėl iš ieškovės S. K. priteistinos visos jo turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti, t. y. 374,55 EUR, nes jos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 12R-85 patvirtintų Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą.

35Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 270 str., teismas

Nutarė

36ieškinį patenkinti iš dalies.

37Atnaujinti T. J. A. ieškinio senaties terminą ieškiniui pareikšti.

38Priteisti T. J. A. iš UAB ,,LARGA MANU“ 1448 EUR (5000 Lt) turtinės žalos atlyginimo, 868, 86 EUR ( 3000 Lt) neturtinės žalos atlyginimo bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistų sumų iki visiško sprendimo įvykdymo ir 262,23 EUR bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

39Kitas ieškinio dalis atmesti.

40Priteisti iš T. J. A. S. K. 374,55 EUR ir UAB ,,LARGA MANU“ 769, 95 EUR bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme.

41Prašymą skirti T. J. A. baudą pagal CPK 95 str. atmesti.

42Priteisti iš UAB ,,LARGA MANU‘‘ 69, 50 EUR žyminio mokesčio valstybei.

43Grąžinti T. J. A. 603, 86 EUR(2085 Lt) 2011-12-05 mokėjimo kvitu sumokėtą žyminį mokestį valstybei. Šią sprendimo dalį pavesti vykdyti Klaipėdos apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai.

44Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika... 2. ieškovė patikslintu ieškiniu teismo prašo priteisti solidariai iš... 3. 40 000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei 5 procentų dydžio metines... 4. Atsakovai atsiliepimais į pradinį ir patikslintą ieškinius su jais... 5. Atsakovai prašo skirti ieškovei 20 000,00 Lt baudą, 50 procentų minėtos... 6. Teismo posėdyje ieškovė paaiškino, jog jai padaryta didelė turtinė ir... 7. Ieškovės baigiamoji kalba buvo paruošta raštu ir pridėta prie bylos (t. 4,... 8. Atsakovas S. K. teismo posėdyje paaiškino, kad pati ieškovė gydymo pas jį... 9. Atsakovės UAB ,,LARGA MANU“ atstovas advokatas G. D. teismo posėdyje prašo... 10. Ieškinys tenkintinas iš dalies.... 11. Dėl 30 dienų termino kreiptis į teismą... 12. CPK 5 straipsnis taip pat numato kiekvieno suinteresuoto asmens teisę... 13. Dėl atsakovo S. K. solidarios atsakomybės ir atsakovų licencijų bei... 14. Ieškovė įrodinėja, jog atsakovai neturėjo teisės jai teikti dantų... 15. Dėl draudimo... 16. Šioje byloje nustatyta, kad ieškovei ginčo sveikatos priežiūros paslaugų... 17. Dėl gydymo įstaigos atsakomybės, ieškovės gydymo... 18. Sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybė už joje dirbančių gydytojų... 19. Šioje byloje ieškovė jai padarytą žalą – po gydymo pas atsakovę jai... 20. Byloje nustatyta, kad atsakovės gydytojas S. K. suteikė ieškovei keletą... 21. Tačiau įvertinus paminėtus rašytinius įrodymus, eksperto paaiškinimą,... 22. Dėl turtinės žalos atlyginimo... 23. Byloje nėra ginčo, jog ieškovei 2011-01-25 nustatyti diagnozės –... 24. Dėl neturtinės žalos atlyginimo... 25. Ieškovė prašo teismo priteisti jai 40 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.... 26. Neturtinės žalos dydį, išreikštą pinigais, skirtingai nei sprendžiant... 27. Kaip minėta, nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgtina ir į teismų... 28. Todėl šioje byloje akivaizdu, kad prašomas priteisti 40 000 Lt neturtinės... 29. Dėl atsakovės prašymo skirti ieškovei baudą pagal CPK 95 str. (t. 2, b. l.... 30. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 31. CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad bylose, kurias nagrinėja... 32. Ieškovės ieškinys atsakovei UAB ,,LARGA MANU“ buvo patenkintas 13 procento... 33. Atsakovė UAB ,,LARGA MANU“ pateikė kvitus (t. 1, b. l. 120–123, t. 3, b.... 34. Atsakovas S. K. pateikė 400 Lt, 115,85 EUR, 115,85 EUR išlaidų advokato... 35. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 270 str., teismas... 36. ieškinį patenkinti iš dalies.... 37. Atnaujinti T. J. A. ieškinio senaties terminą ieškiniui pareikšti.... 38. Priteisti T. J. A. iš UAB ,,LARGA MANU“ 1448 EUR (5000 Lt) turtinės žalos... 39. Kitas ieškinio dalis atmesti.... 40. Priteisti iš T. J. A. S. K. 374,55 EUR ir UAB ,,LARGA MANU“ 769, 95 EUR... 41. Prašymą skirti T. J. A. baudą pagal CPK 95 str. atmesti.... 42. Priteisti iš UAB ,,LARGA MANU‘‘ 69, 50 EUR žyminio mokesčio valstybei.... 43. Grąžinti T. J. A. 603, 86 EUR(2085 Lt) 2011-12-05 mokėjimo kvitu sumokėtą... 44. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti...