Byla 2A-1776/2013

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danguolės Martinavičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų P.E. D. ir A. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. sausio 4 d. sprendimo, kuriuo ieškinio dalis dėl reikalavimo atsakovui VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centrui palikta nenagrinėta, ieškinio dalis dėl reikalavimo atsakovui Neįgalumo ir darbingumo nustatymo komisijai atmesta, ieškovų P.E. D. ir A. D. apeliacinį skundą ir atsakovo VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 11 d. papildomo sprendimo, kuriuo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkintinas iš dalies, civilinėje byloje Nr. 2-857-221/2013 pagal ieškovų P.E. D. ir A. D. ieškinį atsakovams VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centrui, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys G. J., R. R., Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija prie Sveikatos apsaugos ministerijos, If P&C Insurance AS, Lietuvoje vykdančiai savo veiklą per If P&C Insurance AS filialą,

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovai P.E. D., A. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami: 1) pripažinti, kad valstybės valdžios institucijos VšĮ Kėdainių ligoninės medikai pažeidė P. E. D. teises, nustatytas Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2011 m. spalio 20 d. sprendimu ir priteisti P. E. D. 40 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą; 2) pripažinti, kad valdžios institucija VšĮ Kėdainių pirminės priežiūros centras pažeidė P. E. D. teises suteikiant reikalingą skubią pagalbą 2011 m. vasario 13 d. VšĮ Kėdainių ligoninės priėmimo-skubios pagalbos skyriuje, suklastojant „stebėjimo duomenis“ ligos istorijoje Nr. 1855, atsisakant leisti susipažinti su ambulatorinėmis asmens kortelėmis, bei priteisti P. E. D. 15 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą; 3) pripažinti, kad Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – NDNT) Sprendimų ir darbo kontrolės skyrius pažeidė P. E. D. teisę laiku gauti jam priklausančias transporto kompensacijos išlaidas, socialinę išmoką, 100 proc. kompensuojamus vaistus, techninės pagalbos priemones, neįgaliojo asmens pažymėjimą, bei priteisti P. E. D. 1 454, 40 Lt turtinės ir 4 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą; 4) įpareigoti trečiuoju asmeniu įtrauktą VšĮ Kėdainių ligoninės nervų ligų skyriaus gydytoją G. J. atsiprašyti ieškovės A. D. dėl 2011 m. kovo 1 d. epikrizėje 0446 neteisingai interpretuotų veiksmų ieškovės atžvilgiu, laikant tai patirtos moralinės žalos atlyginimu; 5) priteisti iš atsakovo VšĮ Kėdainių ligoninės bylinėjimosi išlaidas.

5Kauno apygardos teismas 2012 m. lapkričio 5 d. nutartimi patvirtino ieškovų A. D., P.E. D., atsakovų VšĮ Kėdainių ligoninės, trečiojo asmens BTA Insurance Company SE, Lietuvoje vykdančią veiklą per BTA Insurance Company SE filialą, taikos sutartį ir bylą atsakovo VšĮ Kėdainių ligoninės, trečiojo asmens BTA Insurance Company SE, Lietuvoje vykdančio veiklą per BTA Insurance Company SE filialą, atžvilgiu nutraukė. Kauno apygardos teismas 2012 m. lapkričio 12 d. ir 2012 m. lapkričio 13 d. nutartimis ištaisė rašymo apsirikimus Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 5 d. nutartyje.

6Ieškovė 2012 m. gruodžio 6 d. Kauno apygardos teismui pateikė patikslintus ieškinio reikalavimus, prašydama: 1) pripažinti, kad atsakovas VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centras pažeidė ligonio P. E. D. teises į kokybiškas šeimos gydytojo ir specialistų paslaugas, teisę žinoti apie savo ligą, teisę į informaciją, teisę, kad laiku būtų nustatytas ir suteiktas jam neįgaliojo statusas, bei iš šio atsakovo priteisti 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo; 2) pripažinti, kad atsakovas NDNT Sprendimų kontrolės skyrius pažeidė ligonio P. E. D. teises nekontroliuodami ir nevertindami NDNT Kauno III teritorinio skyriaus padarytų pažeidimų, pažeidė ligonio teisę į informaciją žinoti apie ligą, dokumentuose pateikė tikrovės neatitinkančias žinias, veikė tyčia, kad ligoniui P. E. D. nebūtų laiku suteiktas neįgaliojo statusas, bei priteisti iš šio atsakovo 1 454,40 Lt turtinės žalos atlyginimą ir 4 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą pervedant pinigus į nurodytą A. D. sąskaitą; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

7Ieškinyje nurodė, kad 2011 m. vasario 14 d. P. E. D. ištiko insultas, 2011 m. vasario 28 d. P. E. D. ištiko insultas antrą kartą. 2011 m. balandžio 15 d. iš ligoninės grįžusį P. E. D. toliau gydyti ir prižiūrėti turėjo VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro gydytoja R. R., kuri nepriėmė išrašų iš medicininių dokumentų, siuntė pas įvairius gydytojus, ieškovai nebuvo informuoti, kad ruošiami dokumentai neįgalumo tarnybai. 2011 m. gegužės 5 d. protinės būklės tyrime neteisingai įvertinta P. E. D. būklė. 2011 m. gegužės 28 d. kreiptasi į VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro direktorę, tačiau klaidos nebuvo taisomos, neleista susipažinti su ambulatorinėmis kortelėmis. Kortelė buvo dingusi, todėl kreipėsi į prokuratūrą ir kortelė atsirado. Kortelėje yra neteisingų įrašų, nes P. E. D. niekada neturėjo aukšto spaudimo, dalis dokumentų dingę, dokumentus NDNT rengė atmestinai, todėl dėl minėtų veiksmų patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, turėjo daug papildomų rūpesčių bei išlaidų.

8Ieškinyje pažymėjo, kad pateikus dokumentus NDNT Kauno III teritorinio skyriaus medikai neįgalumo P. E. D. nenustatė, tik nustatė iki gyvenimo pabaigos transporto išlaidų kompensaciją. NDNT Sprendimų kontrolės skyrius minėtą sprendimą pakeitė, nustatydamas transporto išlaidų kompensaciją tik 1 metų laikotarpiui, nors P. E. D. ir toliau buvo sunkus ligonis, jam buvo reikalinga nuolatinė priežiūra ir slauga, fizinė ir psichinė negalia apribojo jo galimybes orientuotis laike, vietoje, dirbti, savarankiškai tvarkyti gyvenimą, P. E. D. buvo pripažintas neveiksniu. Buvo pateikti dokumentai NDNT Šiaulių III teritoriniam skyriui, prašant skirti nuolatinį slaugos poreikį, tačiau buvo nustatytas priežiūros poreikis 2 metų laikotarpiui. Sprendimą skundė NDNT, tačiau pastarosios Sprendimų kontrolės skyrius nekeitė minėto sprendimo, tik transporto išlaidų kompensacijos poreikį nustatė neterminuotai.

9Ieškinyje taip pat nurodė, kad neaišku, iš kokių duomenų Sprendimų kontrolės skyrius nustatė, kad Bartelio indeksas yra 70 balų, kad P. E. D. diagnozuota multiinfarktinė demencija, nevertinta psichinė būklė po patirtų insultų. Specialiųjų poreikių lygis nustatytas tik 2012 m. vasario 13 d., išduotas nuo to laiko P. E. D. ir neįgaliojo pažymėjimas. P. E. D. iki šio laiko nėra gavęs jokių išmokų ar pašalpos, todėl patyrė 1 454,40 Lt turtinę žalą, kurią sudaro nuo 2011 m. balandžio 15 d. iki 2012 m. vasario 8 d. po 153 Lt negautos išmokos dėl nuolatinės slaugos poreikio bei nuo 2011 m. balandžio 15 d. iki 2011 m. birželio 27 d. po 32,50 Lt negautos piniginės išmokos transporto išlaidoms kompensuoti (74,65 Lt). Dėl išgyvenimų P. E. D. patyrė ir neturtinę 4 000 Lt žalą.

10Atsakovas VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centras atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su jam pareikštu reikalavimu nesutinka, kadangi ieškovai kreipėsi į teismą, nesilaikydami tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir šia teise dar galima pasinaudoti, ieškinį prašė palikti nenagrinėtu CPK 296 straipsnio l dalies 1 punkto pagrindu. Nurodė, kad ieškovai nesikreipė į atsakovą VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centrą dėl žalos atlyginimo bei nesikreipė ir į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, todėl privaloma ikiteisminė procedūra atsakovo VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro atžvilgiu nebuvo pradėta. Atsakovo įsitikinimu, ieškovų ieškinys yra nepagrįstas, nes dokumentai NDNT paruošti per realų laiką, gydytoja pati rinko duomenis, siuntė konsultuotis pas kitus specialistus, tokie duomenys turi būti pateikti tarnybai. Gydytojo V. G. pateiktas P. E. D. sveikatos vertinimas neįrodo, kad ieškovo sveikata buvo tapati nustatytai 2011 m. spalio 19 d. Dėl to, kad P. E. D. nesirgo hipertenzija, nebuvo išrašomi vaistai, subjektyvi ieškovės nuomonė. Su kortele negalėjo susipažinti, nes ji buvo išsiųsta skundo nagrinėjimui.

11Atsakovas Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, jog nesutinka su ieškinio teiginiais, kad aplaidžiai atliko savo pareigas, nekontroliavo NDNT Kauno III teritorinio skyriaus 2011 m. birželio 27 d. priimto sprendimo, neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus, todėl atsakinga už patirtą turtinį nuostolį - negautas išmokas transporto išlaidoms kompensuoti nuo 2011 m. balandžio 15 d. iki 2011 m. birželio 27 d. Nurodė, kad NDNT laikėsi visų specialiųjų poreikių nustatymą reglamentuojančiuose teisės aktuose numatytų reikalavimų, tinkamai vadovavosi materialinės teisės normomis ir priėmė pagrįstus sprendimus, todėl, atsakovės nuomone, nėra pagrindo teigti, kad NDNT veikė neteisėtai, dėl to neatsiranda ir pareiga atlyginti ieškovų prašomą žalą. Be to, ieškovai neįrodė neturtinės žalos atsiradimo fakto.

12Trečiasis asmuo If P& C Insurance AS, veikianti Lietuvoje per If P& C Insurance AS filialą, atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, jis nepagrįstas ir neįrodytas, ieškinyje nurodytais laikotarpiais (2011 m.) nebuvo apdraudęs VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro, pritaria atsakovo VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro atsiliepime išdėstytiems motyvams.

13Tretieji asmenys R. R., G. J. bei Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos atsiliepimų nepateikė.

14II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir papildomo sprendimo esmė

15Kauno apygardos teismas 2013 m. sausio 4 d. sprendimu nusprendė ieškinio dalį dėl reikalavimo atsakovui VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centrui palikti nenagrinėtą, ieškinio dalį dėl reikalavimo atsakovui Neįgalumo ir darbingumo nustatymo komisijai atmesti.

16Teismas, nustatęs, kad ieškovų reikalavimas atsakovui VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centrui dėl neturtinės žalos atlyginimo kyla iš paciento ir sveikatos priežiūros įstaigos ginčo, konstatavo, kad pateikdami ieškinį teismui ieškovai privalėjo pasinaudoti Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau – PTŽSAĮ) nustatyta ikiteismine ginčo sprendimo tvarka ir kreiptis dėl padarytos žalos nustatymo į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją bei į atsakovą VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centrą, tačiau ieškovai prieš kreipdamiesi į teismą nesikreipė į atsakovą, t. y. VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centrą, dėl žalos, padarytos šios įstaigos medikų veiksmais, atlyginimo, nesikreipė dėl šio atsakovo darbuotojų veiksmais padarytos žalos atlyginimo ir į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją. Teismas pažymėjo, kad PTŽSAĮ 23 straipsnio 6 dalis nustato, kad į pacientų skundus nagrinėjančias valstybės institucijas pacientai turi teisę kreiptis tik nepatenkinti skundų nagrinėjimu sveikatos priežiūros įstaigoje, 23 straipsnio 5 dalis nustato, kad pacientas turi teisę pareikšti skundą ne vėliau kaip per vienerius metus, kai sužino, kad jo teisės pažeistos, bet ne vėliau kaip per trejus metus nuo teisių pažeidimo dienos. Teismas konstatavo, kad išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarka dar galima pasinaudoti, nors iš esmės ieškovai jau yra praleidę vienerių metų terminą skundui paduoti, tačiau jie turi teisę prašyti atnaujinti praleistą terminą. Dėl nurodytų aplinkybių ir argumentų teismas ieškovų reikalavimą atsakovui VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centrui, prašant pripažinti, kad atsakovas VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centras pažeidė ligonio P. E. D. teises į kokybiškas šeimos gydytojo ir specialistų paslaugas, teisę žinoti apie savo ligą, teisę į informaciją, teisę, kad laiku būtų nustatytas ir suteiktas jam neįgaliojo statusas, bei priteisti 5 000 Lt neturtinei žalai atlyginti paliko nenagrinėtu (CPK 296 str. 1 d. 1 p.).

17Teismas reikalavimą atsakovui NDNT dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmetė kaip nepagrįstą. Teismas nustatė, kad P.E. D. NDNT Kauno III teritoriniam skyriui buvo pateikęs reikalaujamus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. A1-120/V-346 „Dėl specialiųjų nuolatinės slaugos, nuolatinės priežiūros (pagalbos), lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos ir transporto išlaidų kompensacijos poreikių nustatymo kriterijų sąrašo, tvarkos aprašo ir pažymų formų patvirtinimo“ Tvarkos aprašo 9 punkte nurodytus dokumentus. Teismas, pasisakydamas dėl VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centre dirbančio gydytojo psichiatro V. G., ieškovų teigimu, tikrovės neatitinkančių žinių įrašymo į dokumentus (dėl MMSE įvertinimo) nustatė, kad VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centras paaiškino dėl pateiktos psichiatro išvados bei dėl pakartotinio tyrimo rekomendavo III lygio gydytojų specialistų konsultaciją, tačiau ieškovai nesikreipė į III lygio gydytojus specialistus, todėl teismas sprendė, kad pagrįstai NDNT Kauno III teritoriniam skyriui buvo pateiktas vertinimas, atliktas gydytojo V. G.. Ieškovai neįrodė, kad šis vertinimas atliktas netinkamai, ir tokios išvados negalima daryti iš ieškovės paaiškinimo bei iš vėlesnių vertinimų, nes asmens sveikatos tiek fizinė, tiek psichinė sveikata gali keistis priklausomai nuo įvairių aplinkybių.

18Teismas taip pat nustatė, kad NDNT Sprendimų kontrolės skyrius, nagrinėdamas P. E. D. pareiškimą dėl NDNT Kauno III teritorinio skyriaus 2011 m. birželio 27 d. sprendimo peržiūrėjimo, nagrinėjo tiek P. E. D. byloje esančius, tiek papildomai gautus medicininius dokumentus - Bartelio lentelę. P. E. D. 2011 m. rugsėjo 6 d. buvo apžiūrėtas namuose, Bartelio indeksas nustatytas 65 balai, todėl vertinant pagal siuntime nurodytą TLK-10 ligos kodą, NDNT Sprendimų kontrolės skyrius iš esmės paliko nepakeistą NDNT III Kauno teritorinio skyriaus sprendimą, nenustatė specialiojo nuolatinės slaugos poreikio, nes P. E. D. būklė neatitiko Kriterijų sąrašo 1.9 punkto reikalavimų, o specialaus nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikio nenustatė, nes vertinamojo būklė neatitiko Kriterijų sąrašo 2.13, 2.18 punktų reikalavimų, taip pat P. E. D. būklė neatitiko ir Kriterijų sąrašo 1.8 punkto reikalavimų.

19Teismas pažymėjo, kad atlikus pirminį specialiųjų poreikių vertinimą NDNT Šiaulių III teritoriniame skyriuje, 2012 m. vasario 8 d. P. E. D. nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis 2 metų laikotarpiui. Dėl šio poreikio vertinimo buvo pateikti naujas siuntimas su nurodytais TLK-10 kodais, 2012 m. sausio 18 d. VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro gydytojos D. R. atliktas P. E. D. būklės įvertinimas pagal Blesedo demencijos skalę - jo būklė įvertinta 17 balų – vidutinis pablogėjimas, protinės būklės trumpas tyrimas (MMSE) - būklė įvertinta 5 balais (sunkus sutrikimas), kiti dokumentai. Teismas, nustatęs, kad 2012 m. kovo 12 d. NDNT Sprendimų kontrolės skyriuje atliekant pagal A. D. prašymą pakartotinį vertinimą, į posėdį atvykus P. E. D. globėjai A. D., iš jos žodžių buvo užpildyta Bartelio indekso lentelė - P. E. D. savarankiškumas įvertintas 70 balų, atmetė kaip nepagrįstą ieškovės argumentą, jog neaišku, kaip buvo nustatytas minėtas Bartelio indeksas, ir pažymėjo, jog multiinfarktinė demencija diagnozuota ir patvirtinta siuntime į NDNT.

20Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. A1-282/V-603 padarytiems Kriterijų sąrašo pakeitimams nuo 2011 m. liepos 1 d. atsisakyta taikyti Bartelio indeksą asmenims su giliu, sunkiu ar vidutiniu protiniu atsilikimu, jį pakeičiant klinikiniu tyrimu (Kriterijų sąrašo 1.8 p.).

21Teismas, nustatęs, kad Panevėžio apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 29 d. sprendimo, kuriuo P.E. D. pripažintas neveiksniu, taip pat Panevėžio apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutarties, kuria nutarta A. D. paskirti P. E. D. globėja ir turto administratore, patvirtintos kopijos yra P. E. D. specialiųjų poreikių vertinimo byloje, todėl ieškovų argumentą, kad NDNT nepagrįstai atsisakė priimti minėtus dokumentus, atmetė kaip nepagrįstą.

22Teismas sprendė, kad ieškovai neteisėtų atsakovo NDNT veiksmų neįrodė, kadangi NDNT P. E. D. specialiųjų poreikių vertinimą atliko remiantis pateiktais medicininiais dokumentais (siuntimu į NDNT, specialistų konsultacijų išvadomis, atliktų tyrimų rezultatais, išrašais iš ligos istorijos), vadovaujantis galiojančiais norminiais aktais, reguliuojančiais specialiųjų poreikių nustatymą (CPK 178 str.).

23Teismas pažymėjo, kad ieškovai reikalauja atlyginti išlaidas - negautas išmokas transporto išlaidoms kompensuoti nuo 2011 m. balandžio 15 d. iki 2011 m. birželio 27 d. po 32,50 Lt mėnesiui bei po 153 Lt mėnesiui nuo 2011 m. balandžio 15 d. iki 2012 m. vasario 8 d., t.y. už laikotarpį, kai dar nebuvo kreiptasi į NDNT teritorinį skyrių, reikalavimai susiję su sprendimu, kurio, neskundė Ginčų komisijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, 30 dienų apskundimo terminas pasibaigęs (Tvarkos aprašo 24 p.).

24Kauno apygardos teismas 2013 m. vasario 11 d. papildomu sprendimu nusprendė atsakovo VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų tenkinti iš dalies, priteisti po 850 Lt patirtų bylinėjimosi išlaidų iš ieškovų P.E. D. ir A. D. atsakovui VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centrui .

25Teismas, atsižvelgęs į ieškinio palikimo nenagrinėtu priežastis, į šalių procesinį elgesį sprendė, kad atsakovo prašymas priteisti iš ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas yra pagrįstas (CPK 94 str.), tačiau atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 8.2., 8.18. punktus, įvertinęs įvykusių teismo posėdžių trukmę bei tai, kad atsakovo atstovė vyko į kitą miestą, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendė, kad yra pagrindas sumažinti prašomo priteisti 2 800 Lt išlaidų advokato ar advokato pagalbai apmokėti atlyginimo dydį, kad atsakovui iš ieškovų priteistina 1 000 Lt suma už pasirengimą, vykimą ir dalyvavimą teismo posėdžiuose bei 700 Lt suma už situacijos aptarimą su klientu, susipažinimą su bylos dokumentais, atsiliepimo į ieškinį parengimą, t.y. po 850 Lt.

26III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

27Apeliaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. sausio 4 d. sprendimo ieškovai prašo atnaujinti apeliacinio skundo pateikimo terminą, pripažinti Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 5 d., 2012 m. lapkričio 12 d., 2012 m. lapkričio 13 d. nutartis negaliojančiomis, panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. sausio 4 d. sprendimą ir bylą nagrinėti iš naujo dėl visų pareikštų reikalavimų, pateikti visiems proceso dalyviams kartu su apeliaciniu skundu ir priedais patikslintą ieškinio pareiškimą. Skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Pirmosios instancijos teismas teikė privilegijas vienam iš atsakovų, pažeidė 2012 m. liepos 9 d. priimtą rezoliuciją, kuria leista ieškovams nepateikti ieškinio priedų dalyvaujantiems asmenims dėl didelės dokumentų apimties, proceso dalyvių lygiateisiškumo principą, numatytą Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje, CPK 7 straipsnio reikalavimus, nagrinėjant bylą buvo šališka, nes nesivadovavo ieškovų dublike dėstomais faktais. Pagal CPK 186 straipsnio nuostatas proceso dalyviai turi prisiekti teismui, tačiau teisėja priesaikos reikalavo tik iš ieškovės, o atsakovų atstovai buvo atleisti nuo šios procedūros, o tai liudija apie teisėjos teikiamas privilegijas atsakovams.
  2. Pareiškimu ieškovė prašė trečiuoju asmeniu į bylą įtraukti draudimo bendrovę, sudariusią draudimo sutartį su atsakovu – VšĮ Kėdainių ligonine. Kauno apygardos teismas 2012 m. spalio 18 d. nutartimi įtraukė į bylą trečiuoju asmeniu taip pat ir draudimo bendrovę, su kuria draudimo sutartį yra sudaręs atsakovas - VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centras“, tačiau šaukimų į teismo posėdžius bendrovėms pirmosios instancijos teismas nesiuntė, jų atstovai posėdžiuose nedalyvavo, o priimtame sprendime pasisakyta dėl vienos iš draudimo bendrovių teisių ir pareigų, nors faktiškai į procesą ši bendrovė buvo neįtraukta, o tai, apeliantės įsitikinimu, sudaro absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą (CPK 329 str. 3 d. 1 p.).
  3. Trečiuoju asmeniu į bylą įtrauktai Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, nebuvo siunčiami teismo šaukimai, pirmosios instancijos teismo procese ji nedalyvavo, tačiau pirmosios instancijos teismas sprendime nusprendė dėl neįtrauktos į bylą komisijos teisių ir pareigų, todėl pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 3 punktą sprendimas turi būti panaikintas.
  4. Pirmosios instancijos teismas patvirtino taikos sutartį sudarytą tarp ieškovų ir atsakovo VšĮ Kėdainių ligonine šalims nedalyvaujant, nepateikus prašymo sutartį tvirtinti rašytinio proceso tvarka, tuo pažeidė CPK 140 straipsnio 3 dalies reikalavimą. Teisėja tvirtindama taikos sutartį surašė eilę neteisingų žinių, kurių rašymo apsirikimais laikyti negalima. 2012 m. lapkričio 12 d. nutartimi rašymo apsirikimus ištaisė, tačiau vėl jų padarė, o tai liudija, kad teisėja nežino bylos medžiagos. Patvirtinus taikos sutartį liko neišspręsti reikalavimai kitiems dviem atsakovams – VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros įstaigai ir Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Sprendimų kontrolės skyriui.
  5. Teisėja pažeidė teisėjo priesaiką, pažemino teisėjos vardą, sudarė sąlygas ir toliau medicinos srityje klestėti korupcijai, neįgalumo tarnyboms už kyšius pardavinėti neįgalumą.
  6. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad ieškinį dalyje dėl reikalavimų, pareikštų VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centrui, palieka nenagrinėtą, nors šie reikalavimai buvo nagrinėjami tiek parengiamojo teismo posėdžio metu, tiek nagrinėjant bylą iš esmės. Dėl nurodyto teismas pažeidė CPK 263 straipsnio 2 dalį, kurioje teigiama, kad teismas savo sprendimą grindžia teismo posėdyje ištirtais įrodymais, o taip pat ir CPK 265 straipsnio 2 dalies nuostatas, kurioje nurodoma, kad teismas turi priimti sprendimą dėl visų ieškovo pareikštų reikalavimų. Be to, pirmosios instancijos teismo išvada, kad dėl atsakovų neteisėtais veiksmais padarytos žalos pirmiausia reikėjo kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, neatitinka protingumo kriterijų. CK ir kiti įstatymai nenumato reikalavimo kreiptis į įvairias institucijas, kurios, apeliantės įsitikinimu, neduoda jokio rezultato.
  7. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba tyčia ieškovui P.E. D. vienerių metų laikotarpyje nenustatė neįgaliojo statuso, kuris suteikia ligoniui eilę lengvatų. Metų laikotarpyje sunkus ligonis buvo laikomas sveiku pensininku.

28Apeliaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. sausio 11 d. papildomo sprendimo ieškovai prašo panaikinti papildomą sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai prijungė prie bylos atsakovą Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centrą atstovavusios advokatės raštus apie jai sumokėtą 2 800 Lt sumą už suteiktas teisines paslaugas. Raštai patvirtinti tik pačios atsakovo atstovės, byloje atstovavimo sutarties nėra. Vienašališki raštai nėra įrodymai apie šalių susitarimą, nepatvirtina šalies patirtų išlaidų pagrįstumo. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sprendimu ieškovas yra 100 proc. atleistas nuo teismo išlaidų atlyginimo. Teismas nepagrįstai reikalauja priteisti iš ieškovės, kaip neveiksnaus asmens atstovės, bylinėjimosi išlaidas.

29Apeliaciniu skundu atsakovas VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centras prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 11 d. papildomą sprendimą ir priimti naują sprendimą bei priteisti iš ieškovų atsakovui 2 800 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nurodo, kad byloje įrodyta, jog atsakovo patirtos išlaidos buvo realios, būtinos ir pagrįstos, jos neprilygsta teismų priteisiamoms išlaidoms, kurios vertinamos kaip nepagrįstas šalies išlaidavimas. Atsakovas patyrė protingas bylinėjimosi išlaidas, todėl jos visa apimtimi turėtų būti priteistinos iš ieškovų.

30Atsakovas NDNT atsiliepime į atsakovo VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro apeliacinį skundą prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 11 d. papildomą sprendimą ir priimti naują sprendimą. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė Rekomendacijų 10 punktą, sprendimas dėl atsakovo VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų turėtų būti priimtas teismo nuožiūra, įvertinus visas faktines aplinkybes bei vadovaujantis teisės aktais ir teismų praktika.

31Ieškovai atsiliepime į atsakovo VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro apeliacinį skundą prašo atsakovo ir jo atstovės veiksmus įvertinti CPK 95 straipsnio pagrindu, atsakovo apeliacinį skundą atmesti, panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 11 d. papildomą sprendimą ir bylą dėl valdžios institucijų darbuotojų padarytos žalos atlyginimo perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 277 straipsnio 3 dalies nuostatas, taip pat pažeidė asmenų teisę į teisingą teismą, priimdamas sprendimą buvo šališkas. Pažymėjo, jog ieškinio pareiškime ieškovė įtraukta tik dėl atsakovo VšĮ Kėdainių ligoninės, jos darbuotojo mediko įrašytų ieškovę įžeidžiančių įrašų P.E. D. ligos istorijos epikrizėje, reikalaudama atsiprašyti, kas kompensuotų ieškovės patirtą moralinę žalą. Su atsakovu VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centru jokių asmeninių teisinių santykių ieškovė neturi/neturėjo, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš ieškovės 850 Lt bylinėjimosi išlaidų.

32Lietuvos apeliaciniame teisme 2013 m. balandžio 22 d. gautas ieškovės raštas, pavadintas dubliku, kuriuo prašoma bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

33IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

34Apeliaciniai skundai netenkintini.

35Dėl ieškovų apeliacinio skundo dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. sausio 4 d. sprendimo

36Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas 2013 m. vasario 19 d. rezoliucija atnaujino terminą apeliaciniam skundui paduoti ir priėmė ieškovų apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. sausio 4 d. sprendimo.

37Dėl su ieškovų apeliaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. sausio 4 d. sprendimo pateikto ieškovų 2013 m. sausio 25 d. datos ieškinio pareiškimo Kauno apygardos teismui

38Ieškovų apeliaciniame skunde dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. sausio 4 d. sprendimo nurodyta, kad skundo priede pateikiamas patikslintas ieškinio pareiškimas. Su apeliaciniu skundu pateiktame ieškovų 2013 m. sausio 25 d. datos ieškinio pareiškime nurodyta, kad ieškinio pareiškimas skirtas Kauno apygardos teismui. Nurodytas ieškinio pareiškimas pateiktas kaip ieškovų apeliacinio skundo dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. sausio 4 d. sprendimo priedas. Byloje nėra duomenų, kad Kauno apygardos teismui buvo pateiktas nurodytas ieškinio pareiškimas ir šio ieškinio pareiškimo priėmimo klausimas buvo sprendžiamas. Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija sprendžia, kad atsisakytina priimti į bylą apeliacinio skundo priedą – ieškovų P.E. D. ir A. D. 2013 m. sausio 25 d. datos ieškinio pareiškimą Kauno apygardos teismui dėl valdžios institucijų darbuotojų padarytos žalos atlyginimo (t.3, b.l. 96-100) ir šis apeliacinio skundo priedas grąžintinas jį padavusiam asmeniui, paliekant byloje kopiją (CPK 115, 302 str.).

39Dėl su procesiniais dokumentais pateiktų įrodymų

40Apeliacinis teismas, vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, sprendžia, kad su byloje dalyvaujančių asmenų pateiktais apeliaciniam teismui procesiniais dokumentais pateikti įrodymai priimtini į bylą.

41Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

42Apeliantė prašė bylą pagal jos apeliacinį skundą nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, nemotyvuodama tokio prašymo. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į civilinio proceso įstatyme įtvirtintą bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, pagal kurią apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 str. 1 d.), taip pat įvertinusi šios konkrečios bylos aplinkybes, konstatuoja, kad nėra būtinas žodinis apeliacinio skundo nagrinėjimas, todėl nekyla poreikis taikyti CPK 322 straipsnyje numatytą išimtį ir skirti bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismui pakanka byloje esančių duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes, tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai (CPK 320 str. 1 d.).

43Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo tinkamai taikyti ir aiškinti įstatymus tam, kad tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga. Remiantis CPK 176 straipsnio nuostatomis, įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku. Vadovaujantis CPK 12 ir 178 straipsniais, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 str.). CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Tinkamas faktinių aplinkybių vertinimas bei teisės taikymas sprendžiant ginčą yra neatsiejamai susiję. Tik nustačius teisiškai reikšmingus faktus, kurie yra būtini tinkamam teisės taikymui, priimtas sprendimas gali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas surinko ir ištyrė visus įrodymus, teisingai juos įvertino ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

44Faktinės bylos aplinkybės

45Bylos duomenys patvirtina, kad P. E. D. 2011 m. vasario 14 d. ištiko insultas, 2011 m. vasario 28 d. P. E. D. insultas ištiko antrą kartą. P. E. D. buvo gydomas VšĮ Kėdainių ligoninėje (t. 1, b. l. 30), Lietuvos SMU ligoninės Kauno klinikose (t. 2, b. l. 165-166), P. E. D. buvo reabilitacijoje Abromiškių reabilitacijos ligoninėje (t. 1, b. l. 144; t. 2, b. l. 38-65). Po reabilitacijos P. E. D. lankėsi VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centre, į kurį kreipėsi 2011 m. balandžio 21 d. (duomenys asmens sveikatos istorijoje). Gydytoja R. R. ruošė dokumentus NDNT. Dokumentai, paskyrus dar kitų gydytojų konsultacijas, buvo paruošti 2011 m. gegužės 20 d. Į NDNT Kauno III teritorinį skyrių P. E. D. kreipėsi 2011 m. birželio 8 d. ir NDNT Kauno III teritorinis skyrius 2011 m. birželio 13 d. pradėjo specialiųjų poreikių vertinimą, kurį baigė 2011 m. birželio 27 d., nustatydamas specialųjį transporto išlaidų kompensacijos poreikį pagal specialiųjų poreikių nustatymo kriterijų sąrašo 4.1 punktą nuo 2011 birželio 13 d. neterminuotai, pranešdamas tai ieškovui. A. D. sprendimą apskundė Valstybinei medicininio audito inspekcijai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, kuri skundą persiuntė NDNT (t. 2, b. l. 191). 2011 m. rugpjūčio 5 d. NDNT gautas 2010 m. liepos 29 d. P. E. D. skundas (prašymas) dėl sprendimo peržiūrėjimo (t. 2, b. l. 189). NDNT Sprendimų kontrolės skyrius 2011 m. rugsėjo 12 d. pakeitė Kauno III teritorinio skyriaus sprendimą - specialųjį transporto išlaidų kompensacijos poreikį nustatė nuo sprendimo priėmimo 1 metų laikotarpiui, nurodydamas sprendimo apskundimo teisę per 30 dienų nuo dokumentų įteikimo (t. 1, b. l. 57-59, t. 2, b. l. 180, 181-186). P. E. D. 2012 m. sausio 24 d. kreipėsi su prašymu į NDNT Šiaulių skyrių dėl specialiųjų poreikių nustatymo (t. 2, b. l. 179), pateikdamas VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro siuntimą (t. 2, b. l. 171-172) bei kitus dokumentus (t. 1, b. l. 174, 188; t. 2, b. l. 168, 169-170). NDNT Šiaulių III teritorinis skyrius kvietė P. E. D. atvykti į posėdį (t. 2, b. l. 159), tačiau A. D. pranešė, kad nei P. E. D., nei ji į posėdį atvykti negali (t. 2, b. l. 157-158). 2012 m. vasario 8 d. sprendimu P. E. D. nustatytas specialus nuolatinės pagalbos poreikis nuo 2012 m. sausio 24 d. iki 2014 m. sausio 23 d. bei specialus transporto išlaidų kompensacijos poreikis (t. 2, b. l. 154-156). 2012 m. vasario 13 d. skundu dėl NDNT Šiaulių III teritorinio skyriaus 2012 m. vasario 8 d. sprendimo A. D. kreipėsi į NDNT Sprendimų kontrolės skyrių (t. 1, b. l. 60-64; t. 2, b. l. 149-158), kuris kvietė P. E. D. į posėdį (t. 2, b. l. 148). NDNT Sprendimų kontrolės skyrius 2012 m. kovo 22 d. sprendimu, išnagrinėjęs A. D. skundą, nekeitė minėto Šiaulių III teritorinio skyriaus sprendimo, o specialųjį transporto išlaidų kompensacijos poreikį P. E. D. nustatė nuo 2012 m. kovo 22 d. neterminuotai (t. 1, b. l. 66-68, t. 2, b. l. 141-147). P. E. D. 2012 m. vasario 13 d. išduotas neįgaliojo pažymėjimas (t. 1, b. l. 75). Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 29 d. sprendimu P. E. D. pripažintas neveiksniu (t. 1, b. l. 50), Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartimi P. E. D. nustatyta globa, turtui administravimas, globėja ir turto administratore paskirta sutuoktinė A. D. (t. 1, b. l. 51). A. D. 2012 m. balandžio 12 d. kreipėsi į Kėdainių rajono apylinkės prokuratūrą dėl dingusios P. E. D. ligos istorijos (t. 1, b. l. 72-73). 2012 m. gegužės 7 d. nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, nustačius, jog kortelė išsiųsta skundo nagrinėjimui ir bus grąžinta (t. 1, b. l. 74; t. 2, b. l. 110). 2012 m. gegužės 7 d. raštu ji 2012 m. gegužės 9 d. grąžinta VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centrui (t. 1, b. l. 175; t. 2, b. l. 109). Kauno apygardos teismas 2012 m. lapkričio 5 d. nutartimi nutarė patvirtinti ieškovų A. D., P.E. D., atstovaujamo A. D., atsakovo VšĮ Kėdainių ligoninės, trečiojo asmens BTA Insurance Company SE, Lietuvoje vykdančios savo veiklą per BTA Insurance Company SE filialą, 2012 m. spalio 9 d. sudarytą taikos sutartį ir bylą atsakovo VšĮ Kėdainių ligoninės ir trečiojo asmens BTA Insurance Company SE, Lietuvoje vykdančios savo veiklą per BTA Insurance Company SE filialą, atžvilgiu nutraukė (t. 2, b. l. 79-82, 84-86, 93, 100).

46Byloje kilo ginčas dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarką ginčuose tarp paciento ir sveikatos priežiūros dėl neturtinės žalos atlyginimo, dėl Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos civilinės atsakomybės sąlygų buvimo, taip pat proceso teisės normų, reglamentuojančių apeliacijos ribas, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, aiškinimo ir taikymo.

47Dėl bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribų

48Asmens teisė į teismą exspressis verbis įtvirtinta Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Ši asmens teisė Konstitucinio Teismo doktrinoje taip pat kildinama ir iš konstitucinio teisinės valstybės principo. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teismas gina pažeistas asmens teises CK 1.138 straipsnyje išvardytais būdais. Kokį įstatyme numatytą teisių gynimo būdą pasirinkti, atsižvelgdamas į ginčo santykių teisinį reguliavimą bei įrodytinas teisinei kvalifikacijai reikšmingas faktines aplinkybes, sprendžia asmuo, kuris kreipiasi į teismą. Šias faktines aplinkybes (ieškinio faktinis pagrindas) bei reikalavimą, kaip prašoma apginti pažeistas teises (ieškinio dalykas), ieškovas privalo nurodyti ieškinyje (CPK 135 str. 1 d. 2 p., 4 p.). Besikreipiančio į teismą asmens nurodytas ieškinio pagrindas ir dalykas apibrėžia teisminio nagrinėjimo ribas, kurių privalo laikytis bylą nagrinėjantis pirmosios instancijos teismas.

49Bylos nagrinėjimo ribų nustatymas yra svarbus dalyvaujantiems byloje asmenims, nes apibrėžia šalių procesinių teisių ir pareigų įgyvendinimo ribas, taip pat apeliacinėje instancijoje.

50Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 str.). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Pagal CPK 320 straipsnį apeliacinio skundo ribas paprastai nustato faktiniai ir teisiniai argumentai, kurių pagrindu ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas.

51CPK 306 straipsnyje apibrėžiamas apeliacinio skundo turinys. Šioje teisės normoje nurodyta, kad skundžiamo teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas turi būti grindžiamas bylos aplinkybėmis, įrodymais ir teisiniais argumentais, t. y. faktinio ir teisinio pobūdžio informacija. Pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Taigi, apeliacinio skundo pagrindas gali būti tos faktinės bylos aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, nes dėl skundžiamo teismo sprendimopagrįstumo gali būti sprendžiama tik vertinant tuos duomenis, kuriuos, priimdamas sprendimą, turėjo jį priėmęs teismas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėjama, neišeinant už apeliacinio skundo apibrėžtų ribų, ir siekiama nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek faktine, tiek teisine prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vilpra“ v. UAB „Vindeva“, bylos Nr. 3K-3-146/2012). Pagal bendrąją taisyklę apeliacinio bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia apeliaciniame skunde nurodyti apelianto argumentai kartu su skundžiamos teismo sprendimo dalies nurodymu. Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva negali išplėsti apeliacinio skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais apeliaciniame skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BAB „Lietuvos kuras“ v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-7-19/2006). Apeliacinio skundo nustatytos ribos gali būti peržengtos tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas. Apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims (CPK 320 str. 3 d.). Išvardytos taisyklės yra reikšmingos užtikrinant asmens teisę į tinkamą teismo procesą.

52Apeliacinės instancijos teismas sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje privalo glausta forma nurodyti nustatytas bylos aplinkybes, įrodymų, kuriais grindžia savo išvadas apie nustatytas aplinkybes, įvertinimą, argumentus, dėl kurių atmetė kuriuos nors įrodymus, taip pat įstatymus ir kitus teisės aktus bei kitus teisinius argumentus, kuriais vadovavosi darydamas išvadas (CPK 321 str. 4 d.). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad apeliacinės instancijos teismas sprendime (nutartyje) privalo pasisakyti dėl visų apeliacinio skundo argumentų. Teismas turi teisę neanalizuoti tų apeliacinio skundo argumentų, kurie visiškai nesusiję su byla arba yra draudžiami, tačiau kiekvienu atveju atsisakymas analizuoti apeliacinio skundo argumentus turi būti motyvuotas. Motyvuota nutartimi galima pripažinti tik tokią apeliacinės instancijos teismo nutartį, kurioje argumentuotai įvertinti visi, t. y. tiek faktiniai, tiek ir teisiniai, apeliacinio skundo argumentai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. P. v. Vilniaus miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-1114/2003; 2003 m. gruodžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. U. v. UAB „Baltijos TV“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-1181/2003; 2005 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB DK „Lindra“ v. V. B. IĮ, bylos Nr. 3K-3-169/2005; 2006 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. G. ir kt. v. J. Š. ir kt., bylos Nr. 3K-3-429/2006). Plėtodamas šią praktiką kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą (van de Hurk v. Netherlands, judgment of 19 April 1994, no. 16034/90, § 61; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. Lietuvių katalikų mokytojų sąjunga, bylos Nr. 3K-7-38/2008; 2009 m. vasario 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Tele2“ v. UAB „Vortumas“, bylos Nr. 3K-3-24/2009; 2010 kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. VšĮ Kauno 2-oji klinikinė ligoninė, bylos Nr. 3K-3-117/2010). Taigi, teismų praktika formuojama ta linkme, kad apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą turi pasisakyti dėl apeliacinio skundo argumentų, kurie patenka į bylos nagrinėjimo dalyką, atskleidžia ginčo esmę ir yra reikšmingi bylos teisiniam rezultatui.

53Teisėjų kolegijos nuomone, nurodytos kasacinio teismo teisės aiškinimo taisyklės yra aktualios nagrinėjamoje byloje. Ieškovai ieškiniu prašė teismo: 1) pripažinti, kad valstybės valdžios institucijos VšĮ Kėdainių ligoninės medikai pažeidė P. E. D. teises, nustatytas Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2011 m. spalio 20 d. sprendimu ir priteisti P. E. D. 40 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą; 2) pripažinti, kad valdžios institucija VšĮ Kėdainių pirminės priežiūros centras pažeidė P. E. D. teises, suteikiant reikalingą skubią pagalbą 2011 m. vasario 13 d. VšĮ Kėdainių ligoninės priėmimo - skubios pagalbos skyriuje, suklastojant „stebėjimo duomenis“ ligos istorijoje Nr. 1855, atsisakant leisti susipažinti su ambulatorinėmis asmens kortelėmis, bei priteisti P. E. D. 15 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą; 3) pripažinti, kad Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – NDNT) Sprendimų ir darbo kontrolės skyrius pažeidė P. E. D. teisę laiku gauti jam priklausančias transporto kompensacijos išlaidas, socialinę išmoką, 100 proc. kompensuojamus vaistus, techninės pagalbos priemones, neįgaliojo asmens pažymėjimą bei priteisti P. E. D. 1 454, 40 Lt turtinės ir 4 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą; 4) įpareigoti trečiuoju asmeniu įtrauktą VšĮ Kėdainių ligoninės nervų ligų skyriaus gydytoją G. J. atsiprašyti ieškovės A. D. dėl 2011 m. kovo 1 d. epikrizėje 0446 neteisingai interpretuotų veiksmų ieškovės atžvilgiu, laikant tai patirtos moralinės žalos atlyginimu; 5) priteisti iš atsakovo VšĮ Kėdainių ligoninės bylinėjimosi išlaidas.

54Atsakovė VšĮ Kėdainių ligoninė pateikė teismui 2012 m. spalio 9 d. sudarytą taikos sutartį taro ieškovų, atsakovės ir trečiojo asmens draudimo bendrovės BTA Insurance Company SE, kurią prašė patvirtinti ir civilinę bylą nutraukti. Kauno apygardos teismas 2012 m. lapkričio 5 d. nutartimi nutarė patvirtinti ieškovų A. D., P.E. D., atstovaujamo A. D., atsakovo VšĮ Kėdainių ligoninės, trečiojo asmens BTA Insurance Company SE, Lietuvoje vykdančios savo veiklą per BTA Insurance Company SE filialą sudarytą taikos sutartį tokiomis sąlygomis: 1. trečiasis asmuo „BTA Insurance Company“ SE sumoka ieškovui P.E. D. vienkartinę konkrečią 7 000 Lt sumą turtinės ir neturtinės žalos visiškam atlyginimui, šią pinigų sumą pervedant į A. D. atsiskaitomąją sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB Ūkio banke, per tris darbo dienas nuo Kauno apygardos teismo nutarties, kuria bus patvirtinta ši Taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos. 2. Atsakovas VšĮ Kėdainių ligoninė sumoka ieškovui P.E. D. vienkartinę konkrečią 1 000 Lt sumą turtinės ir neturtinės žalos visiškam atlyginimui, šią pinigų sumą pervedant į A. D. atsiskaitomąją sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB Ūkio banke, per tris darbo dienas nuo Kauno apygardos teismo nutarties, kuria bus patvirtinta ši Taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos. 3. Ieškovai patvirtina, jog P.E. D. gavus šios sutarties pirmame ir antrame punktuose nurodytas sumas, jie neturės jokių turtinių ir neturtinių pretenzijų VšĮ Kėdainių ligoninei ir jos darbuotojams dėl P.E. D., laikotarpiu nuo 2011 m. vasario 13 d. iki 2011 m. kovo 4 d., teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų ir jų pasekmių. 4. Ieškovai įsipareigoja viešai nekomentuoti šios civilinės bylos ir/ar šios sutarties sąlygų visuomenės informavimo priemonėse. 5. Šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos, įskaitant, bet neapsiribojant išlaidas advokato pagalbai apmokėti, lieka šalims; civilinę bylą Nr. 2-1035-413/2012 nutraukti.

55Kauno apygardos teismas 2012 m. lapkričio 12 d. nutartimi nutarė ištaisyti rašymo apsirikimą Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutartyje: 1) aprašomojoje dalyje nurodant, kad sudarius taikos sutartį byla nutrauktina atsakovo VšĮ Kėdainių ligoninės ir trečiojo asmens BTA Insurance Company SE atžvilgiu; 2) nutarties rezoliucinėje dalyje nurodant – bylą nutraukti atsakovo VšĮ Kėdainių ligoninės ir trečiojo asmens BTA Insurance Company SE atžvilgiu. Teismas nustatė, kad nutartyje padarytas rašymo apsirikimas nekeičia nutarties esmės, ir turi būti ištaisytas (CPK 276 str. 2 d.). Kauno apygardos teismas 2012 m. lapkričio 13 d. nutartimi nutarė ištaisyti rašymo apsirikimą Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 12 d. nutartyje: 1) įžanginėje dalyje nurodant – Kauno apygardos teismo tesėja V. L. rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo rašymo apsirikimo klaidos ištaisymo klausimą Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 5 d. nutartyje; 2) aprašomojoje dalyje nurodant – Kauno apygardos teismas 2012 m. lapkričio 5 d. nutartimi patvirtino ieškovų A. D., P. E. D., atstovaujamų A. D., atsakovo Viešosios įstaigos Kėdainių ligoninės, atstovaujamos direktoriaus S. S., veikiančio pagal Viešosios įstaigos Kėdainių ligoninės įstatus, trečiojo asmens BTA Insurance Company SE, Lietuvoje vykdančios savo veiklą per BTA Insurance Company SE filialą, atstovaujamo BTA Insurance Company SE filialo Lietuvoje direktoriaus T. P., veikiančio pagal filialo nuostatus, sudarytą taikos sutartį; 3) rezoliucinėje dalyje nurodant – ištaisyti rašymo apsirikimą Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 5 d. nutartyje. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovai Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 5 d., 2012 m. lapkričio 12 d., 2012 m. lapkričio 13 d. nutarčių apeliacine tvarka neskundė, jos įsiteisėjo įstatymo nustatyta tvarka.

56Ieškovė 2012 m. gruodžio 6 d. Kauno apygardos teismui pateikė patikslintus ieškinio reikalavimus likusiems atsakovams, prašydama pripažinti, kad atsakovas VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centras pažeidė ligonio P. E. D. teises į kokybiškas šeimos gydytojo ir specialistų paslaugas, teisę žinoti apie savo ligą, teisę į informaciją, teisę, kad laiku būtų nustatytas ir suteiktas jam neįgaliojo statusas, bei iš šio atsakovo priteisti 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo; kad atsakovas NDNT Sprendimų kontrolės skyrius pažeidė ligonio P. E. D. teises nekontroliuodami ir nevertindami NDNT Kauno III teritorinio skyriaus padarytų pažeidimų, pažeidė ligonio teisę į informaciją žinoti apie ligą, dokumentuose pateikė tikrovės neatitinkančias žinias, veikė tyčia, kad ligoniui P. E. D. nebūtų laiku suteiktas neįgaliojo statusas bei priteisti iš šio atsakovo 1 454,40 Lt turtinės žalos atlyginimą ir 4 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą pervedant pinigus į nurodytą A. D. sąskaitą; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

57Pirmosios instancijos teismas ieškinio dalį dėl reikalavimo atsakovui VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centrui paliko nenagrinėtą, konstatavęs, kad ieškovai prieš kreipdamiesi į teismą, nesikreipė į atsakovą, t. y. VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centrą, dėl žalos, padarytos šios įstaigos medikų veiksmais, atlyginimo, nesikreipė dėl šio atsakovo ir į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, o išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarka dar galima pasinaudoti, nors iš esmės ieškovai jau yra praleidę vienerių metų terminą skundui paduoti, tačiau jie turi teisę prašyti atnaujinti praleistą terminą. Ieškinio dalį dėl reikalavimo atsakovui NDNT atmetė, konstatavęs, kad ieškovai neteisėtų atsakovo veiksmų neįrodė, kadangi NDNT P. E. D. specialiųjų poreikių vertinimą atliko remiantis pateiktais medicininiais dokumentais (siuntimu į NDNT, specialistų konsultacijų išvadomis, atliktų tyrimų rezultatais, išrašais iš ligos istorijos), vadovaujantis galiojančiais norminiais aktais, reguliuojančiais specialiųjų poreikių nustatymą ir nėra priežastinio ryšio su atsiradusia žala. Ieškovai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniu skundu prašo bylą nagrinėti iš naujo dėl visų pareikštų reikalavimų, prašo pripažinti Kauno apygardos teismo 2012 m. lakpričio 5 d., 2012 m. lapkričio 12 d., 2012 m. lapkričio 13 d. nutartis negaliojančiomis.

58Teismų praktikoje pripažįstama, kad, civiliniame procese galiojant dispozityvumo principui, pagal kurį šalys ir kiti proceso dalyviai turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 str.), teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Atsižvelgdamos į tai, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 str. 2 d., 42 str. 5 d.), bei į aplinkybę, jog esminis bylos nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme, laikydamosi proceso operatyvumo, koncentruotumo principų, šalys jau pirmosios instancijos teismui turi pateikti visus savo reikalavimus, atsikirtimus ir įrodymus. CPK 226 straipsnyje, nustatančiame šalių ir trečiųjų asmenų pareigas pasirengimo nagrinėti bylą pirmosios instancijos teisme metu, įsakmiai nurodyta, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys ir tretieji asmenys turi teismui pateikti visus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Kasacinio teismo konstatuota, kad jeigu šalys ar tretieji asmenys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie gali tikėtis sau nepalankių, CPK nustatytų teisinių padarinių: draudimo apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, draudimo apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, ribojimo teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme, draudimo kasaciniame skunde remtis naujais įrodymais bei aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme (CPK 306 str. 2 d., 312, 314 str., 347 str. 2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. J. v. D. M., bylosNr. 3K-3-95/2012).

59Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į aukščiau nurodytą kasacinio teismo praktiką dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų, dėl bylos nagrinėjimo dalyko, apeliacinio proceso tikslą, vadovaudamasi CPK 5, 301, 320 straipsnių nuostatomis, konstatuoja, kad aukščiau minėti ieškovų apeliacinio skundo reikalavimai, kurie nesusiję su apeliacijos objektu, yra už apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos bei apeliacinio skundo ribų, nes kaip minėta apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta patikrinti neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, o ne dar kartą išnagrinėti visą bylą iš naujo (de novo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007; 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005).

60Apeliacinis teismas pagal bylos duomenis sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje neginamas viešasis interesas. Apeliacinis teismas pažymi, kad ieškovų apeliaciniame skunde nurodomos Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 5 d., 2012 m. lapkričio 12 d. ir 2012 m. lapkričio 13 d. nutartys nebuvo skundžiamos įstatymo nustatyta tvarka. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos gali būti užtikrinama ir užtikrinama tik įstatymo nustatyta tvarka, bet ne besikreipiančio asmens savo noru pasirenkamu būdu. Šalys procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai. Pagal bylos duomenis ir apeliacinius skundus teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliaciniai skundai paduoti dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. sausio 4 d. sprendimo ir 2013 m. vasario 11 d. papildomo sprendimo, apeliaciniai skundai priimti dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. sausio 4 d. sprendimo ir 2013 m. vasario 11 d. papildomo sprendimo.

61Dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 3 d. 1 p.).

62Apeliantai teigia, kad trečiuoju asmeniu į bylą įtrauktai Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai, nebuvo siunčiami teismo šaukimai, procese ji nedalyvavo, tačiau pirmosios instancijos teismas sprendime nusprendė dėl komisijos teisių ir pareigų. Apeliantai taip pat nurodo, kad pareiškimu prašė trečiuoju asmeniu į bylą įtraukti draudimo bendrovę, sudariusią draudimo sutartį su atsakovu VšĮ Kėdainių ligonine. Kauno apygardos teismas 2012 m. spalio 18 d. nutartimi įtraukė į bylą trečiuoju asmeniu taip pat ir draudimo bendrovę, su kuria draudimo sutartį yra sudaręs atsakovas VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centras, tačiau šaukimų į teismo posėdžius bendrovėms teismas neišsiuntė, jų atstovai posėdžiuose nedalyvavo, o priimtame sprendime teisėja pasisakė dėl vienos iš draudimo bendrovių teisių ir pareigų, nors faktiškai į procesą ši bendrovė buvo neįtraukta. Dėl nurodyto apeliantės teigimu yra pagrindas šį sprendimą pripažinti absoliučiai negaliojančiu (CPK 329 str. 3 d. 1 p.). Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais apeliantės teiginiais.

63Byloje dalyvaujančių asmenų informavimas apie teismo posėdžio laiką ir vietą yra bylą nagrinėjančio teismo pareiga. Šios pareigos tinkamai neįvykdžius, atsiranda CPK nustatyti procesiniai teisiniai padariniai: teismas atideda bylos nagrinėjimą (CPK 246 str. 1, 2 d., 247 str. 1 d.); jeigu byla jau išnagrinėta ir priimtas teismo sprendimas, tai neinformavimo aplinkybė pripažįstama absoliučiu pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindu (CPK 329 str. 3 d. 1 p.). Pagal CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktą absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstamas toks atvejis, jeigu pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo remdamas šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą. Taigi šio sprendimo (nutarties) panaikinimo bei bylos grąžinimo iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui pagrindo taikymo sąlygos yra trys: 1) byloje dalyvaujančiam asmeniui nepranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką; 2) pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą nedalyvaujant šiam asmeniui (t. y. byloje dalyvaujančiam asmeniui, kuriam nepranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką); 3) toks asmuo savo apeliacinį skundą grindžia bylos išnagrinėjimo jam nedalyvaujant aplinkybe. Tik nustačius visas šias sąlygas, galima konstatuoti CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyto absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindą ir, juo remiantis, perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

64Teismo pareiga informuoti byloje dalyvaujančius asmenis apie teismo posėdžio laiką ir vietą įgyvendinama CPK 117–134 straipsniuose nustatyta tvarka, kuri yra ne formali, bet reglamentuota siekiant įgyvendinti pagrindinį tikslą – tinkamai ir laiku suteikti byloje dalyvaujantiems asmenims informaciją. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad, sprendžiant, ar byloje dalyvaujančiam asmeniui tinkamai buvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, teismo veiksmai vertintini ne tik pagal formalią jų atitiktį pirmiau nurodytų proceso teisės normų reikalavimams, bet ir atsižvelgiant į šių teisės normų tikslą bei paskirtį bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Esant byloje dalyvaujančio asmens neinformavimo apie teismo posėdį faktui, apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktu, turi grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2007, 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2010).

65Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis konstatuoja, kad apeliantų argumentai dėl absoliutaus pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo yra nepagrįsti.

66Dėl teisės normų, reglamentuojančių išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarką ginčuose tarp paciento ir sveikatos priežiūros dėl neturtinės žalos atlyginimo

67Apeliantai apeliacinį skundą grindžia argumentu, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad dėl atsakovų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo pirmiausia reikia kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją yra nepagrįsta. CK ir kiti įstatymai nenumato reikalavimo kreiptis į įvairias institucijas, kurios, apeliantų įsitikinimu, neduoda jokio rezultato.

68Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais apeliantų argumentais. Apeliacinis teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo išvadai nagrinėjamu klausimu pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis garantuoja visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, o CPK 5 straipsnis taip pat numato kiekvieno suinteresuoto asmens teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Šiose normose įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo procesinę tvarką nustato specialieji įstatymai – CPK ir kiti įstatymai, o kiekvienam į teismą besikreipiančiam asmeniui ši tvarka yra privaloma (Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-323/2006; 2010 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-172/2010).

69Turtinė ir neturtinė žala, padaryta pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginama Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau – PTŽSĮ) ir Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Šis įstatymas nustato paciento teises ir pareigas, paciento atstovavimo ypatumus, paciento skundų nagrinėjimo ir žalos, padarytos jo sveikatai, atlyginimo pagrindus (PTŽAĮ 1 str.). Pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į šio straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimą ir norintys gauti jos atlyginimą, su pareiškimu privalo kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija yra privaloma ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo nagrinėti. Šios komisijos sudarymo, veiklos, jos kompetencijai priskiriamų klausimų sprendimo tvarką reglamentuoja Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos nuostatai, kuriuos tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos darbo reglamentą tvirtina sveikatos apsaugos ministras. Pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į šio straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimą, ir (ar) sveikatos priežiūros įstaiga, nesutikdami su Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimu, per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos, o sprendimo priėmimo metu nedalyvavę asmenys, – per 30 dienų nuo tos dienos, kai jie sužinojo apie sprendimą, turi teisę CPK nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl ginčo tarp sveikatos priežiūros įstaigos ir pareiškimą pateikusio asmens nagrinėjimo iš esmės (PTŽSĮ 24 str. 2,3,8 d.). Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamo ginčo kontekste svarbu pažymėti, jog PTŽSĮ 23 straipsnis nustato pacientų skundų, nesusijusių su žalos atlyginimu, pateikimo ir nagrinėjimo tvarką, kurio 5-6 punktuose nustatyta, kad pacientas turi teisę pareikšti skundą ne vėliau kaip per vienus metus, kai sužino, kad jo teisės pažeistos, bet ne vėliau kaip per trejus metus nuo teisių pažeidimo dienos, į pacientų skundus nagrinėjančias valstybės institucijas pacientai turi teisę kreiptis tik nepatenkinti skundų nagrinėjimu sveikatos priežiūros įstaigoje, kurioje, jų manymu, jų teisės buvo pažeistos. Pažymėtina, kad minėtas teisinis reglamentavimas reiškia, kad asmuo įgyja teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl ginčo tarp sveikatos priežiūros įstaigos ir paciento, jei prieš tai pacientai kreipėsi į pacientų skundus nagrinėjančias valstybės institucijas tik nepatenkinti skundų nagrinėjimu sveikatos priežiūros įstaigoje, kurioje, jų manymu, jų teisės buvo pažeistos, ir nesutikdami su Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimu, per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos, o sprendimo priėmimo metu nedalyvavę asmenys, – per 30 dienų nuo tos dienos, kai jie sužinojo apie sprendimą, CPK nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl ginčo tarp sveikatos priežiūros įstaigos ir pareiškimą pateikusio asmens nagrinėjimo iš esmės.

70Įstatymo nustatyta privaloma išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarka yra teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlyga. Kai asmuo nesilaiko įstatymo nustatytos privalomos išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, teismas turi atsisakyti priimti pareiškimą (CPK 137 str. 2 d. 3 p.). Jeigu ši aplinkybė nustatoma po bylos iškėlimo, pareiškimas turi būti paliktas nenagrinėtas (CPK 296 str. 1 d. 1 p.). Įstatymas privalomą išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarką nustato ieškovui, todėl jis privalo laikytis įstatymo reikalavimų.

71Teisėjų kolegija bylos medžiagos pagrindu sprendžia, kad ieškovai, teisme pareiškę reikalavimus atsakovui VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centrui, prašydami pripažinti, kad atsakovas pažeidė ligonio P.E. D. teises į kokybiškas šeimos gydytojo ir specialisto paslaugas, teisę žinoti apie savo ligą, teisę į informaciją, teisę, kad laiku būtų nustatytas ir suteiktas jam neįgaliojo statusas, bei priteisti neturtinės žalos atlyginimą, nesilaikė teisės aktuose nustatytos ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos. Bylos duomenys patvirtina, kad 2012 m. sausio 12 d. A. D. kreipėsi į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos dėl žalos, padarytos dėl medikų aplaidumo, nerūpestingumo, atliekant savo pareigas VšĮ Kėdainių ligoninėje, atlyginimo (t. 1, b. l. 19-24). Komisija 2012 m. kovo 29 d. sprendimu dėl A. D. pareiškimo nusprendė, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugos VšĮ Kėdainių ligoninėje P.E. D. buvo teiktos tinkamai ir kokybiškai, žala pacientui nepadaryta, todėl pareiškėjos prašymo dėl žalos atlyginimo netenkino (t. 1, b. l. 27-29). Pažymėtina, kad dėl VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro sprendime nepasisakyta. Sprendimas PTŽSĮ nustatyta tvarka apskųstas nebuvo. Į bylą pateiktas 2012 m. balandžio 12 d. pareiškimas, rašytas VšĮ Kėdainių ligoninės direktoriui bei VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro vyr. gydytojai – direktorei, pateiktas tik VšĮ Kėdainių ligoninei. Į bylą nepateikti įrodymai, patvirtinantys, kad ieškovai laikėsi nustatytos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos. Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovai turėjo laikytis PTŽSĮ nustatytos privalomos tvarkos, tačiau šios tvarkos nesilaikė. Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad į bylą pateikti įrodymai ir byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai ieškovų ieškinio dalį dėl reikalavimo atsakovui VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centrui paliko nenagrinėtą.

72Dėl NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus atsakomybės civilinės atsakomybės sąlygų buvimo

73Ieškovai apeliacinį skundą taip pat grindžia argumentu, kad NDNT tyčia ieškovui P.E. D. vienerių metų laikotarpyje nenustatė neįgaliojo statuso, kuris suteikia ligoniui eilę lengvatų. Apeliantės teigimu, vienerių metų laikotarpyje sunkus ligonis buvo laikomas sveiku pensininku. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais apeliantės teiginiais.

74Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. A1-120/V-346 patvirtinto “Specialiųjų nuolatinės slaugos, nuolatinės priežiūros (pagalbos), lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos ir transporto išlaidų kompensacijos poreikių nustatymo tvarkos aprašo (toliau vadinama - Tvarkos aprašas) 9 punkte nustatyta, jog specialiųjų poreikių vertinimas atliekamas remiantis NDNT pateiktais medicininiais dokumentais - gydančio gydytojo užpildytu siuntimu į NDNT, medicininių tyrimų išrašais (instrumentinių, laboratorinių), patvirtinančiais asmens ligos sunkumą ir diagnozę, išrašais iš ligos istorijos. Priklausomai nuo asmeniui diagnozuotų organizmo funkcinių sutrikimų, papildomai pateikiami dokumentai informuojantys apie Bartelio indeksą (esant judėjimo funkcijos sutrikimams) bei apie asmens intelekto koeficientą (IQ), Blessedo demensijos skalę, kai diagnozuoti psichikos funkciniai sutrikimai. Bartelio indekso lentelė užpildoma sveikatos priežiūros įstaigos gydytojų specialistų ir pateikiama kartu su siuntimu į NDNT. Blessedo demencijos skalė bei duomenys apie asmens intelekto koeficientą pateikiami kartu su psichiatro konsultacijos išvada. Tais atvejais, kai asmens savarankiškumo vertinimas Bartelio indeksu neatitinka NDNT pateiktų, asmens sveikatos būklę patvirtinančių medicininių dokumentų (nustatomas byloje esančių duomenų prieštaringumas), siekiant priimti objektyvų ir pagrįstą sprendimą kreipiamasi į sveikatos priežiūros įstaigą dėl duomenų patikslinimo (gydytojo reabilitologo užpildytos Bartelio indekso lentelės) arba asmens savarankiškumas įvertinamas NDNT specialistų. Bartelio indekso lentelė pildoma NDNT specialistui bendraujant su vertinamuoju, t.y. užduodant asmeniui klausimus dėl Bartelio indekso lentelėje išvardintų apsitarnavimo kasdieniniame gyvenime veiksmų atlikimo.

75Siuntimo į NDNT forma yra patvirtinta minėtu įsakymu. Siuntime į NDNT nurodoma ligos anamnezė, gydymo eiga per paskutinius 12 mėnesių bei taikytas gydymas (medikamentinis, chirurginis, reabilitacinis), aprašoma sveikatos būklė, nurodant konkrečią patologiją, instrumentinių, laboratorinių tyrimų duomenis, gydytojų specialistų išvadas, išrašus iš paskutinių metų ligos istorijos, įrodančius diagnozes ir funkcinių sutrikimų pagrįstumą, aprašomos funkcijos, dėl kurių asmuo siunčiamas specialiųjų poreikių nustatymui, nurodant diagnozes bei jų užšifruotus kodus (TLK - 10 kodus).

76Pažymėtina, kad specialiųjų poreikių vertinimo metu atsižvelgiama į faktinę asmens sveikatos būklę (į vertinimo metu esamus sveikatos funkcinius sutrikimus) ir ją pagrindžiančius medicininius dokumentus. Vertinama ne diagnozė ar diagnozių skaičius, o dėl diagnozuotos ligos atsiradęs organizmo funkcinis sutrikimas, išliekantis pravedus pilnavertį kompleksinį gydymą bei taikant adekvatų palaikomąjį gydymą.

77Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad į NDNT Kauno III teritorinį skyrių P. E. D. kreipėsi 2011 m. birželio 8 d. ir NDNT Kauno III teritorinis skyrius 2011 m. birželio 13 d. pradėjo specialiųjų poreikių vertinimą, kurį baigė 2011 m. birželio 27 d., nustatydamas specialųjį transporto išlaidų kompensacijos poreikį pagal specialiųjų poreikių nustatymo kriterijų sąrašo 4.1 punktą nuo 2011 birželio 13 d. neterminuotai, pranešdamas tai ieškovui (t. 1, b. l. 56). 2011 m. gegužės 9 d. VšĮ Kėdainių ligoninėje vertinant P. E. D. sveikatos būklę nustatytas Bartelio indeksas 50 (t. 1, b. l. 177). MMSE pateiktame NDNT Kauno III teritoriniam skyriui P. E. D. protinė būklė įvertinta 14 balų.

78Tuo atveju, kai NDNT Sprendimų kontrolės skyrius atlieka pakartotinį specialiųjų poreikių vertinimą (esant asmens prašymui peržiūrėti NDNT teritorinio skyriaus sprendimą) yra tikrinamas NDNT teritoriniame skyriuje priimto sprendimo pagrįstumas - ar NDNT teritorinis skyrius tinkamai išnagrinėjo byloje esančius dokumentus, juose pateiktą informaciją apie asmeniui diagnozuotus funkcinius sutrikimus, ir ar teisingai taikė specialiųjų poreikių vertinimą reglamentuojančius teisės aktus. Atitinkamai, vertinimas atliekamas remiantis byloje esančiais duomenimis, o būtent, specialieji poreikiai vertinami dėl tų sveikatos funkcinių sutrikimų, dėl kurių sprendimas buvo priimtas NDNT teritoriniame skyriuje. Tais atvejais, kai asmens sveikatos būklė pablogėja ar diagnozuojami nauji sveikatos funkciniai sutrikimai, asmuo turi kreiptis į gydantį gydytoją ir su naujais medicininiais duomenimis (siuntimu į NDNT) kreiptis į NDNT teritorinį skyrių dėl pakartotinio vertinimo. Tokia procedūra yra įtvirtinta siekiant užtikrinti NDNT priimamų sprendimų teisėtumą, pagrįstumą ir teisingą specialiųjų poreikių vertinimą, o taip pat įgyvendinant skaidrumo, teisingumo, proporcingumo principus, kartu atsižvelgiant į nagrinėjamų klausimų svarbą visuomenėje - NDNT sprendimai tiesiogiai įtakoja neįgaliųjų turtines teises, todėl kiekvienu atveju būtina optimaliai, atsargiai ir visapusiškai išnagrinėti visas aplinkybes, idant ne tik nebūtų nepagrįstai suteiktos lengvatos, bet dar svarbiau - nebūtų nepagrįstai nesuteiktas neįgaliojo statusas.

79Ieškovai, nesutikdami su NDNT Kauno III teritorinis skyriaus 2011 m. birželio 27 d. sprendimu kreipėsi į NDNT Sprendimų kontrolės skyrių, kuriuo prašė peržiūrėti NDNT Kauno III teritorinio skyriaus 2011 m. birželio 27 d. sprendimą dėl specialiųjų poreikių nustatymo. NDNT Sprendimų kontrolės skyrius, išnagrinėjęs P.E. D. byloje esančius duomenis bei 2011 m. rugsėjo 6 d. papildomai gautus medicininius dokumentus ir atlikęs specialiųjų poreikių vertinimą dėl siuntime į NTDT nurodytos ligos pagal Tarptautinio ligų klasifikatoriaus TLK- 10 kodą, nustatė, kad pastarajam negali būti nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, kadangi asmens sveikatos būklė neatitinka Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. A1-120/V-346 „Dėl specialiųjų nuolatinės slaugos, nuolatinės priežiūros (pagalbos), lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos ir transporto išlaidų kompensacijos poreikių nustatymo kriterijų sąrašo” (toliau – Kriterijų sąrašas) 1.9 punkto dispozicijos, kuri taikoma esant tetraplegijai ir kitiems ryškiems įvairios kilmės judėjimo funkcijos sutrikimams, kai Bartelio indeksas iki 20 balų. Šiuo atveju asmens savarankiškumas Bartelio indeksu buvo įvertintas 65 balais. P.E. D. dėl tos pačios priežasties negali būti nustatytas ir specialusis nuolatinės priežiūros poreikis, nes asmens sveikatos būklė neatitinka kriterijų sąrašo 2.13 ir 2.18 punktų dispozicijų. Todėl NDNT Sprendimų kontrolės skyrius sprendė, kad pagrįstai P.E. D. nustatytas specialusis transporto išlaidų kompensacijos poreikis (Tvarkos aprašo 4.1. p.). NTDT Sprendimų kontrolės skyrius sprendė, kad yra tikslinga specialųjį transporto išlaidų kompensacijos poreikį nustatyti vienerių metų laikotarpiui, todėl iš dalies pakeitė NDNT Kauno III teritorinio skyriaus 2011 m. birželio 27 d. sprendimą. Bylos duomenimis nenustatyta, kad ieškovė šį sprendimą būtų skundusi.

80NDNT Šiaulių III teritoriniame skyriuje, atlikus pirminio specialiųjų poreikių vertinimą, išnagrinėjus dėl šių poreikių vertinimo pateiktą naują siuntimą su nurodytais TLK-10 kodais, 2012 m. sausio 18 d. VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro gydytojos D. R. atliktą P. E. D. būklės įvertinimą pagal Blesedo demencijos skalę (būklė įvertinta 17 balų – vidutinis pablogėjimas) (t. 1, b. l. 174; t. 2, b. l. 168), protinės būklės trumpą tyrimą (MMSE), pagal kurį būklė įvertinta 5 balais (sunkus sutrikimas) (t. 1, b. l. 188; t. 2, b. l. 169-170), kitus dokumentus, 2012 m. vasario 8 d. P. E. D. nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis 2 metų laikotarpiui, t.y. nuo 2012 m. sausio 24 d. iki 2014 m. sausio 23 d. NDNT Sprendimų kontrolės skyrius 2012 m. kovo 12 d. priėmė sprendimą dėl P.E. D. specialiųjų poreikių ir nusprendė nekeisti NDNT Šiaulių III teritorinio skyriaus 2012 m. vasario 8 d. specialiųjų poreikių vertinimo aktu Nr. SP-304, priimto sprendimo, kuriuo nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros poreikis nuo 2012 m. sausio 24 d. iki 2014 m. sausio 23 d., be to, papildomai nustatė specialųjį transporto išlaidų kompesancijos poreikį nuo 2012 m. kovo 22 d. neterminuotai.

81Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad NDNT P. E. D. specialiųjų poreikių vertinimą atliko remiantis pateiktais medicininiais dokumentais (siuntimu į NDNT, specialistų konsultacijų išvadomis, atliktų tyrimų rezultatais, išrašais iš ligos istorijos), vadovaujantis galiojančiais norminiais aktais, reguliuojančiais specialiųjų poreikių nustatymą (CPK 178 str.), todėl sprendžia, kad ieškovai neįrodė, jog atsakovas svo veiksmais padarė žalos asmeniui (CK 6.263 str.). Pagal bylos duomenis ir byloje nustatytas faktines aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ginčo atveju nenustatytos visos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos. Ieškovai neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų bei priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų bei žalos ir byloje nėra tai patvirtinančių įrodymų (CK 6.245 - 6.248 str.).

82Dėl papildomo sprendimo

83Ieškovai apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai prijungė prie bylos atsakovą Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centrą atstovavusios advokatės raštus apie jai sumokėtą 2 800 Lt sumą už suteiktas teisines paslaugas. Raštai patvirtinti tik pačios atsakovo atstovės, byloje atstovavimo sutarties nėra. Vienašališki raštai nėra įrodymai apie šalių susitarimą, nepatvirtina šalies patirtų išlaidų pagrįstumo. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sprendimu ieškovas yra 100 proc. atleistas nuo teismo išlaidų atlyginimo. Teismas nepagrįstai reikalauja priteisti iš ieškovės, kaip neveiksnaus asmens atstovės, bylinėjimosi išlaidas.

84Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos įstatymo 14 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas neįeina išlaidų, kurias teismas priteisia iš bylą pralaimėjusios šalies kitai šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, atlyginimas.Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012 m. spalio 24 d. sprendimu nuspręsta teikti ieškovei A. D. antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo, parengti procesinius dokumentus ir atstovauti pirmosios instancijos teisme, taip pat ieškovė 100 proc. atleista nuo bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio ir išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu), bet ne nuo išlaidų, kurias teismas priteisia iš bylą pralaimėjusios šalies kitai šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, atlyginimo, todėl atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos rezultatą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė klausimą dėl šios rūšies išlaidų priteisimo iš ieškovų (CPK 94 str. 1 d.).

85Tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme atsakovą VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centrą atstovavo advokatė I. A.. Į bylą pateika atstovavimo sutartis patvirtina, kad advokatė turi teisę atstovauti atsakovą visų instancijų teismuise, atstovavimo sutartis su atsakovu sudaryta 2009 m. rugpjūčio 2 d. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai, kuriais teigiama, jog nagrinėjamoje civilinėje byloje atstovavimo sutarties nėra, yra nepagrįsti.

86Atsakovas VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centras pateikė į bylą įrodymus, kad už pasirengimą, vykimą ir dalyvavimą teismo posėdžiuose bei už situacijos aptarimą su klientu, susipažinimą su bylos dokumentais, atsiliepimo į ieškinį parengimą patyrė 2 800 Lt bylinėjimosi išlaidų (2 t., b.l.117-120, 3 t., 41-42, CPK 98 str.), todėl atmestinas kaip nepagrįstas apeliantės argumentas, kad vienašališki raštai nėra įrodymai apie šalių susitarimą ir nepatvirtina šalies patirtų išlaidų pagrįstumo.

87Atsakovo VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro apeliaciniame skunde keliamas priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio pagrįstumo klausimas.

88Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Rekomendacijose. Atsakovo į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad jis turėjo 2 800 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Tačiau Rekomendacijose numatyta, kad nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti tiek į Rekomendacijų 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius, tiek į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2.1-2.8 p.). Teisėjų kolegija pažymi, kad byla nėra itin sudėtinga savo faktinėmis aplinkybėmis ar teisės taikymo ir aiškinimo aspektais.

89Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sumažino priteistino išlaidų už advokato teisinę pagalbą atlyginimo dydį, atsižvelgdamas į Rekomendacijas bei siekdamas užtikrinti šalių lygiateisiškumo, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

90Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų

91Kiti apeliantų apeliacinių skundų argumentai nėra teisiškai reikšmingi skundžiamo teismo sprendimo/papildomo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.

92Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (Hirvisaari v. Finland, no 4968/99, judgerment of 27 september 2001, par 30). Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Van de Huk v. Neatherlands judgement of 19 April 1994, Series An. 288, p 20 par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys, priimtos civilinėse bylose Nr. 3K-3-296/2009; 3K-3-107/2010; 3K-3-52/2011 ir kt.). Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas ir papildomas sprendimas priimtas juos tinkamai ir išsamiai motyvavus, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų, jiems pritardama, nekartoja.

93Dėl baudų už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo

94Teismas gali paskirti baudą byloje dalyvaujančiam asmeniui, jei yra nustatyta, kad šis nesąžiningai pareiškė apeliacinį skundą, pateikė kitą procesinį dokumentą arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (CPK 95 str.). Ieškovai atsiliepime į atsakovo VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro apeliacinį skundą prašo įvertinti CPK 95 straipsnio nuostatomis atsakovo VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro ir jo atstovės veiksmus, tačiau nenurodė atsakovo veiksmų, apeliantės teigimu, laikytinų turinčiais piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių.

95Teisėjų kolegija, konstatuoja, kad atsakovo veiksmuose teikiant apeliacinį skundą nenustatyta CPK 95 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų nesąžiningų veiksmų ar sąmoningo veikimo prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, todėl nėra pagrindo spręsti klausimo dėl baudos už piktnaudžiavimą proceso teisėmis skyrimo.

96Dėl bylinėjimosi išlaidų

97Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies yra priteisiamos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str.).

98Atsakovas VšĮ Kėdainių sveikatos priežiūros centras apeliacinės instancijos teismui pateikė įrodymus, iš kurių matyti, kad atsakovas turėjo 525 Lt atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Pažymėtina, kad atsakovo VšĮ Kėdainių sveikatos priežiūros centro sumokėta suma advokatui už pagalbą apeliacinės instancijos teisme neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 (toliau – Rekomendacijos), nuostatose nurodytus rekomenduojamus priteisti užmokesčio dydžius. Remiantis tuo, kas išdėstyta, lygiomis dalimis iš ieškovų P.E. D. ir A. D. atsakovui VšĮ Kėdainių sveikatos priežiūros centrui priteisiama 525 Lt išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti atlyginimo.

99Dėl apeliacinių skundų ir pirmosios instancijos teismo sprendimo ir papildomo sprendimo

100Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas ir papildomas sprendimas yra teisėti ir pagrįsti ir jų naikinti ar keisti apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliaciniai skundai atmetami, o pirmosios instancijos teismo sprendimas ir papildomas sprendimas paliekami nepakeisti (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

101Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

102Kauno apygardos teismo 2013 m. sausio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

103Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 11 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistą.

104Priteisti lygiomis dalimis iš ieškovų P.E. D., a.k. ( - ) ir A. D., a.k. ( - ) atsakovo VšĮ Kėdainių sveikatos priežiūros centro, į.k. 191045757, naudai 525 Lt (penkis šimtus dvidešimt penkis litus) išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti atlyginimo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovai P.E. D., A. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami: 1)... 5. Kauno apygardos teismas 2012 m. lapkričio 5 d. nutartimi patvirtino ieškovų... 6. Ieškovė 2012 m. gruodžio 6 d. Kauno apygardos teismui pateikė patikslintus... 7. Ieškinyje nurodė, kad 2011 m. vasario 14 d. P. E. D. ištiko insultas, 2011... 8. Ieškinyje pažymėjo, kad pateikus dokumentus NDNT Kauno III teritorinio... 9. Ieškinyje taip pat nurodė, kad neaišku, iš kokių duomenų Sprendimų... 10. Atsakovas VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centras atsiliepime... 11. Atsakovas Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos... 12. Trečiasis asmuo If P& C Insurance AS, veikianti Lietuvoje per If P& C... 13. Tretieji asmenys R. R., G. J. bei Pacientų sveikatai padarytos žalos... 14. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir papildomo sprendimo esmė... 15. Kauno apygardos teismas 2013 m. sausio 4 d. sprendimu nusprendė ieškinio... 16. Teismas, nustatęs, kad ieškovų reikalavimas atsakovui VšĮ Kėdainių... 17. Teismas reikalavimą atsakovui NDNT dėl turtinės ir neturtinės žalos... 18. Teismas taip pat nustatė, kad NDNT Sprendimų kontrolės skyrius,... 19. Teismas pažymėjo, kad atlikus pirminį specialiųjų poreikių vertinimą... 20. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo... 21. Teismas, nustatęs, kad Panevėžio apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 29 d.... 22. Teismas sprendė, kad ieškovai neteisėtų atsakovo NDNT veiksmų neįrodė,... 23. Teismas pažymėjo, kad ieškovai reikalauja atlyginti išlaidas - negautas... 24. Kauno apygardos teismas 2013 m. vasario 11 d. papildomu sprendimu nusprendė... 25. Teismas, atsižvelgęs į ieškinio palikimo nenagrinėtu priežastis, į... 26. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 27. Apeliaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. sausio 4 d. sprendimo... 28. Apeliaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. sausio 11 d. papildomo... 29. Apeliaciniu skundu atsakovas VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros... 30. Atsakovas NDNT atsiliepime į atsakovo VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos... 31. Ieškovai atsiliepime į atsakovo VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos... 32. Lietuvos apeliaciniame teisme 2013 m. balandžio 22 d. gautas ieškovės... 33. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 34. Apeliaciniai skundai netenkintini.... 35. Dėl ieškovų apeliacinio skundo dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. sausio 4... 36. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas 2013 m.... 37. Dėl su ieškovų apeliaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. sausio... 38. Ieškovų apeliaciniame skunde dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. sausio 4 d.... 39. Dėl su procesiniais dokumentais pateiktų įrodymų... 40. Apeliacinis teismas, vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, sprendžia, kad su... 41. Dėl žodinio bylos nagrinėjimo... 42. Apeliantė prašė bylą pagal jos apeliacinį skundą nagrinėti teismo... 43. Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei... 44. Faktinės bylos aplinkybės... 45. Bylos duomenys patvirtina, kad P. E. D. 2011 m. vasario 14 d. ištiko insultas,... 46. Byloje kilo ginčas dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių... 47. Dėl bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribų... 48. Asmens teisė į teismą exspressis verbis įtvirtinta Konstitucijos 30... 49. Bylos nagrinėjimo ribų nustatymas yra svarbus dalyvaujantiems byloje... 50. Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios... 51. CPK 306 straipsnyje apibrėžiamas apeliacinio skundo turinys. Šioje teisės... 52. Apeliacinės instancijos teismas sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje... 53. Teisėjų kolegijos nuomone, nurodytos kasacinio teismo teisės aiškinimo... 54. Atsakovė VšĮ Kėdainių ligoninė pateikė teismui 2012 m. spalio 9 d.... 55. Kauno apygardos teismas 2012 m. lapkričio 12 d. nutartimi nutarė ištaisyti... 56. Ieškovė 2012 m. gruodžio 6 d. Kauno apygardos teismui pateikė patikslintus... 57. Pirmosios instancijos teismas ieškinio dalį dėl reikalavimo atsakovui VšĮ... 58. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, civiliniame procese galiojant... 59. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į aukščiau nurodytą kasacinio teismo... 60. Apeliacinis teismas pagal bylos duomenis sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje... 61. Dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 3 d. 1 p.).... 62. Apeliantai teigia, kad trečiuoju asmeniu į bylą įtrauktai Pacientų... 63. Byloje dalyvaujančių asmenų informavimas apie teismo posėdžio laiką ir... 64. Teismo pareiga informuoti byloje dalyvaujančius asmenis apie teismo posėdžio... 65. Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis konstatuoja, kad apeliantų argumentai... 66. Dėl teisės normų, reglamentuojančių išankstinio bylos sprendimo ne teisme... 67. Apeliantai apeliacinį skundą grindžia argumentu, jog pirmosios instancijos... 68. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais apeliantų argumentais. Apeliacinis... 69. Turtinė ir neturtinė žala, padaryta pažeidžiant nustatytas pacientų... 70. Įstatymo nustatyta privaloma išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarka... 71. Teisėjų kolegija bylos medžiagos pagrindu sprendžia, kad ieškovai, teisme... 72. Dėl NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus atsakomybės civilinės atsakomybės... 73. Ieškovai apeliacinį skundą taip pat grindžia argumentu, kad NDNT tyčia... 74. Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos... 75. Siuntimo į NDNT forma yra patvirtinta minėtu įsakymu. Siuntime į NDNT... 76. Pažymėtina, kad specialiųjų poreikių vertinimo metu atsižvelgiama į... 77. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad į NDNT Kauno III... 78. Tuo atveju, kai NDNT Sprendimų kontrolės skyrius atlieka pakartotinį... 79. Ieškovai, nesutikdami su NDNT Kauno III teritorinis skyriaus 2011 m. birželio... 80. NDNT Šiaulių III teritoriniame skyriuje, atlikus pirminio specialiųjų... 81. Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos... 82. Dėl papildomo sprendimo ... 83. Ieškovai apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas... 84. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 85. Tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme... 86. Atsakovas VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centras pateikė į... 87. Atsakovo VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro apeliaciniame... 88. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar... 89. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas... 90. Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų... 91. Kiti apeliantų apeliacinių skundų argumentai nėra teisiškai reikšmingi... 92. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir... 93. Dėl baudų už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo... 94. Teismas gali paskirti baudą byloje dalyvaujančiam asmeniui, jei yra... 95. Teisėjų kolegija, konstatuoja, kad atsakovo veiksmuose teikiant apeliacinį... 96. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 97. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies yra... 98. Atsakovas VšĮ Kėdainių sveikatos priežiūros centras apeliacinės... 99. Dėl apeliacinių skundų ir pirmosios instancijos teismo sprendimo ir... 100. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios... 101. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 102. Kauno apygardos teismo 2013 m. sausio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.... 103. Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 11 d. papildomą sprendimą palikti... 104. Priteisti lygiomis dalimis iš ieškovų P.E. D., a.k. ( - ) ir A. D., a.k. ( -...