Byla 2A-145-157/2015

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Audronės Jarackaitės ir Egidijos Tamošiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės Kauno termofikacijos elektrinės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 9 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, o priešieškinis atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-1030-230/2014 pagal ieškovo bankrutuojančios akcinės bendrovės Ūkio bankas patikslintą ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei Kauno termofikacijos elektrinei, akcinei bendrovei ,,Kauno energija“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės Kauno termofikacijos elektrinės priešieškinį ieškovui bankrutuojančiai akcinei bendrovei Ūkio bankas, atsakovui akcinei bendrovei ,,Kauno energija“ dėl sandorių pripažinimo pasibaigusiais ir nuosavybės teisių į pinigines lėšas pripažinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Vilniaus 15-ojo notarų biuro notarė Dainora Jievaitytė.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas BAB Ūkio bankas 2013-07-11 kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė: 1) iš atsakovo AB ,,Kauno energija“ priteisti 3 063 044,07 Lt skolą; 2) iš atsakovo UAB Kauno termofikacijos elektrinės priteisti 261 913 Lt dydžio delspinigius; 3) iš atsakovų priteisti procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.

5Nurodė, kad 2013 m. sausio 18 d. su atsakovu UAB Kauno termofikacijos elektrine sudarė Faktoringo sutartį Nr. 120-001-17/13 (toliau – Faktoringo sutartis), kurios 4.1 punkte susitarė, kad atsakovas UAB Kauno termofikacijos elektrinė perleidžia, o ieškovas perima reikalavimus į jo skolininkų sutarties prieduose nurodytus piniginius įsipareigojimus mainais į sutartyje numatytą ieškovo sumokamą faktoringo išmoką, kuri sudaro 90 procentų šio atsakovo sąskaitose faktūrose nurodyto reikalavimo dydžio.

6Teigė, kad 2012 m. rugpjūčio 8 d. tarp ieškovo ir atsakovų UAB Kauno termofikacijos elektrinės, AB ,,Kauno energija“ buvo sudaryta sutartis, kuria atsakovas AB ,,Kauno energija“ įsipareigojo visas sąskaitas faktūras už atsakovo UAB Kauno termofikacijos elektrinės suteiktas paslaugas (prekes) apmokėti ieškovui, jei sąskaitose faktūrose yra žyma dėl reikalavimo teisių perleidimo ieškovui (toliau – Trišalė sutartis).

7Nurodė, kad atsakovas UAB Kauno termofikacijos elektrinė 2012-12-31 atsakovui AB ,,Kauno energija“ išrašė 43 809 753,89 Lt dydžio PVM sąskaitą faktūrą KTE Nr. 120289 su žyma, kad reikalavimo teisė į mokėjimus pagal ją yra perleista ieškovui, todėl ji turi būti apmokama tiesiogiai jam. Atsakovas UAB Kauno termofikacijos elektrinė 2013-01-18 pateikė ieškovui prašymą faktorizuoti dalį sąskaitoje atsakovui AB ,,Kauno energija“ išrašytos sumos, t. y. sumokėti jam 39 249 597,96 Lt. Ieškovas tą pačią dieną šį atsakovo prašymą patenkino. Ieškovo teigimu, nuo to momento, jis, vadovaudamasis Faktoringo sutarties 4.1 punktu, perėmė reikalavimo teisę į 39 249 597,96 Lt atsakovo AB ,,Kauno energija“ pagal sąskaitą faktūrą, kurią šis privalėjo apmokėti iki 2013-01-31, tačiau laikotarpiu nuo 2013-01-31 iki 2013-02-11 jam sumokėjo tik 36 186 553,89 Lt ir liko skolingas 3 063 044,07 Lt.

8Teigė, kad atsakovas UAB Kauno termofikacijos elektrinė 2013-02-28 pateikė jam raštą dėl vienašališko Faktoringo sutarties nutraukimo, motyvuodamas tuo, kad Lietuvos banko valdyba 2013-02-12 priėmė nutarimą Nr. 03-29, kuria apribojo ieškovo veiklą, o 2013-02-18 nutarimu Nr. 03-31 visam laikui atšaukė ieškovo licenciją. Atsakovas rašte teigė, kad bankas nebegalės teikti finansinių paslaugų ir taip iš esmės pažeis faktoringo sutartį. Atsakovas AB ,,Kauno energija“, remdamasis šiuo pranešimu, likusius sumokėti 3 063 044,07 Lt 2013-04-16 įmokėjo į notarės D. Jievaitytės depozitinę banko sąskaitą. Notarė raštu nurodė, kad šios lėšos bus išmokamos tik tuo atveju, jei ieškovas ir atsakovas UAB Kauno termofikacijos elektrinė pateiks nedviprasmišką rašytinį nurodymą sumokėti lėšas vienam iš jų arba bus pateiktas įsigaliojęs teismo (arbitražo) sprendimas dėl lėšų paskirstymo.

9Ieškovo teigimu, dėl Trišalės sutarties nutraukimo atsakovas UAB Kauno termofikacijos elektrinė į jį nesikreipė, atsakovas AB ,,Kauno energija“ būtent šioje Trišalėje sutartyje įsipareigojo visą prievolę pagal sąskaitą faktūrą vykdyti tiesiogiai bankui, todėl ir likusi prievolės dalis turėjo būti įvykdyta tiesiogiai jam, o ne atsakovui UAB Kauno termofikacijos elektrinei ar skolą pervedant į notarės depozitinę sąskaitą.

10Savo reikalavimą dėl delspinigių priteisimo ieškovas grindė Faktoringo sutarties 10.1 punkto nuostata, kurioje atsakovas UAB Kauno termofikacijos elektrinė įsipareigojo mokėti 0,05 procentų dydžio delspinigius sutarties 6.1.5 punkte nustatyta tvarka, jei skolininkas (atsakovas AB ,,Kauno energija“) laiku ieškovui neapmoka pateiktos sąskaitos.

11Atsakovas UAB Kauno termofikacijos elektrinė pateikė priešieškinį ir prašė: 1) pripažinti atsakovo Faktoringo sutartį nutraukta nuo 2013-03-14; 2) pripažinti Trišalę sutartį nutrūkusia nuo 2013-02-12, tai yra nuo ieškovo veiklos apribojimo, o šio reikalavimo netenkinus – pripažinti šią sutartį nutrūkusia nuo 2013-03-14, t. y. nuo Faktoringo sutarties nutraukimo dienos; 3) pripažinti atsakovo UAB Kauno termofikacijos elektrinės nuosavybės teisę į Vilniaus 15-ojo notarų biuro notarės D. Jievaitytės depozitinėje sąskaitoje esančius 3 063 044,06 Lt; 4) priteisti iš ieškovo BAB Ūkio bankas 6 procentų dydžio procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.

12Nurodė, kad tarp ieškovo AB Ūkio bankas ir atsakovo UAB Kauno termofikacijos elektrinės 2010 m. spalio 19 d. buvo sudaryta faktoringo sutartis Nr. 120-013-17/10/BS-10-3. Siekiant detalizuoti faktoringo sutarties procedūras faktorizuojant UAB Kauno termofikacijos elektrinės sąskaitas, tarp AB Ūkio bankas, UAB Kauno termofikacijos elektrinės ir AB „Kauno energija“ 2012 m. rugpjūčio 8 d. buvo sudaryta minėta Trišalė sutartis, o 2013 m. sausio 18 d. tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta nauja Faktoringo sutartis.

13Teigė, kad jo prašymu ieškovas 2013-01-18 išmokėjo jam 35 324 638,16 Lt dydžio avansą (t. y. 90 procentų faktoringo išmokos koeficientą, skaičiuojamą nuo faktoringo limito) pagal 2012-12-31 PVM sąskaitą faktūrą KTE Nr. 120289 atsakovui AB ,,Kauno energija“ dėl 43 809 753,89 Lt sumokėjimo ir nuo jo banko sąskaitos nuskaitė ieškovui priklausančias įmokas (atlyginimą) už faktoringo paslaugą (faktoringo palūkanas, administravimo mokestį, faktoringo limito mokestį) – iš viso 142 609,39 Lt. Kitas atsakovas AB ,,Kauno energija“ tiesiogiai ieškovui sumokėjo 36 186 553,88 Lt pagal paminėtą faktorizuotą sąskaitą faktūrą, t. y. sumą, 861 915,72 Lt viršijančią ieškovo išmokėtą 35 324 638,16 Lt faktoringo avansą.

14Teigė, jog jis ieškovui įvykdė visas prievoles pagal Faktoringo sutartį, todėl atsižvelgdamas į tai, kad minėtu Lietuvos banko valdybos 2013-02-12 nutarimu buvo uždrausta vykdyti veiklą, 2013-02-21 raštu jis kreipėsi į kitą atsakovą AB ,,Kauno energija”, prašydamas likusią pagal sąskaitą faktūrą mokėtiną skolą (3 063 044,06 Lt) sulaikyti ir nepervesti jos ieškovui iki atskiro prašymo. Taip pat 2013-02-28 raštu informavo ieškovą, kad remdamasis Faktoringo sutarties 11.5 punktu, šią sutartį nuo 2013-03-14 nutraukia. Ieškovas nereiškė pretenzijų dėl šio sutarties nutraukimo, todėl laikytina, kad su tuo sutiko ir pripažino, kad sutartis yra nutraukta.

15Atsakovo teigimu, minėtos ginčo lėšos, esančios notaro depozitinėje sąskaitoje, priklauso jam, nes sutarties nutraukimo momentu esant įvykdytiems visiems ieškovo turtiniams reikalavimams, atsakovo AB ,,Kauno energija“ prievolė mokėti tiesiogiai faktoriui (ieškovui) pasibaigė CK 6.221 straipsnio pagrindu, o Faktoringo sutarties nutraukimas atleido šalis nuo jos vykdymo.

16Remdamasis Faktoringo sutarties 4.4, 7.3 ir 10.3 punktais, atsakovas UAB Kauno termofikacijos elektrinė nurodė, kad ieškovo mokama faktoringo išmoka sudarydavo 90 procentų nuo sąskaitoje nurodytos sumos, o 10 procentų likutis šalių susitarimu buvo laikomas kaip prievolių įvykdymo užtikrinimas, kurį ieškovas grąžindavo atsakovui UAB Kauno termofikacijos elektrinei po to, kai atsakovas AB ,,Kauno energija“ įvykdydavo savo prievolę ieškovui ir pervesdavo jam visą sąskaitoje nurodytą sumą. Teigė, kad pasibaigus Faktoringo sutarčiai, pasibaigė ir šalutinė prievolė – reikalavimo užtikrinimas, notaro depozitinėje sąskaitoje esančios ginčo lėšos nebuvo pervestos į ieškovui, todėl jos laikytinos atsakovo UAB Kauno termofikacijos elektrinės turtu.

17Atsakovas priešieškinį grindė taip pat ir tuo, kad Faktoringo sutartį nutraukė dėl būsimo esminio sutarties pažeidimo, vadovaudamasis CK 6.219 straipsnyje nustatytomis sąlygomis: 1) sutartinė prievolė buvo galiojanti; 2) nebuvo suėjęs prievolės įvykdymo terminas; 3) Lietuvos Bankui priėmus nutarimą dėl moratoriumo, ieškovas nebegalėjo teikti finansinių paslaugų, todėl būsimas pažeidimas tapo akivaizdus; 4) šis pažeidimas buvo esminis, nes po minėto nutarimo dėl moratoriumo priėmimo tapo akivaizdu, kad ieškovas nebegalės teikti finansavimo paslaugų, o tai buvo esminė sutarties sąlyga; 5) numatomo sutarties pažeidimo požymiai nėra išnykę iki šiol, nes bankas yra bankrutuojantis.

18Teigė, kad Trišalė sutartis negali būti laikoma kaip atskira reikalavimo teisės perleidimo (cesijos) sutartimi, o turi būti teisiškai vertinama tik kaip aksesorinė (pagalbinė) sutartis, kylanti iš tarp ginčo šalių susiformavusių, šiuo metu pasibaigusių faktoringo teisinių santykių. Teigė, kad trišalė sutarties galiojimas yra pasibaigęs, nes priėmus nutarimus dėl moratoriumo ir dėl banko licencijos atšaukimo, ieškovas nebegalėjo teikti jokių finansinių paslaugų (Bankų įstatymo 76 str. 7 d. 3 p., CK 6.157 str. 1 d.).

19II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

20Vilniaus apygardos teismas 2014 m. birželio 9 d. sprendimu ieškovo BAB Ūkio banko ieškinį patenkino iš dalies ir iš atsakovo UAB „Kauno energija“ jam priteisė 3 063 044,07 Lt skolą, išieškojimą nukreipiant į notarės D. Jievaitytės depozitinėje sąskaitoje esančias šio atsakovo įneštas lėšas. Iš atsakovo UAB Kauno termofikacijos elektrinės ieškovui priteisė 133 265,13 Lt delspinigių ir 6 procentų dydžio procesines palūkanas nuo visos priteistos skolos ir delspinigių sumos (3 196 309,20 Lt) bei 8 200 Lt atstovavimo išlaidas. Atsakovo UAB Kauno termofikacijos elektrinės priešieškinį atmetė.

21Pasisakydamas dėl atsakovo UAB Kauno termofikacijos elektrinės priešieškinio reikalavimo pripažinti Faktoringo sutartį nutraukta pagal CK 6.219 straipsnį teismas nurodė, kad šios sutarties įsipareigojimų esmę sudaro kliento (atsakovo UAB Kauno termofikacijos elektrinės) įsipareigojimas perleisti bankui (ieškovui) reikalavimą į skolininko (atsakovo AB „Kauno energija“) piniginius įsipareigojimus mainais už banko sumokamą faktoringo išmoką. Tokią išvadą patvirtina taip pat ir Faktoringo sutartyje numatytos kliento ir banko teisės ir pareigos (sutarties 6 ir 7 skyrius). Todėl, teismo nuomone, siekiant nutraukti sutartį minėtu pagrindu, būtina įrodyti būtent šių esminių sutarties įsipareigojimų pažeidimus (pvz., reikalavimo neperleidimą ar nevisišką perleidimą, faktoringo išmokos nesumokėjimą ar nevisišką sumokėjimą ir pan.).

22Nurodė, kad Faktoringo sutartyje nėra nurodyta nei banko (ieškovo) įsipareigojimų dėl faktoringo rezervo grąžinimo, nei jokių susitarimų dėl faktoringo rezervo grąžinimo apskritai. Konstatavo, kad atsakovo UAB Kauno termofikacijos elektrinės nurodyti faktoringo sutarties 4.4 ir 7.3 punktai, kuriais jis grindžia savo teiginius dėl faktoringo rezervo grąžinimo, nustato atvejus, kai bankas (ieškovas) gali grąžinti klientui (UAB Kauno termofikacijos elektrinei) perimtas sąskaitas faktūras ir jose nurodytus reikalavimus, tuo tarpu nagrinėjamu atveju perimtos sąskaitos faktūros ir jų reikalavimai nebuvo jam grąžinti, o 10.3 punktas reglamentuoja delspinigių mokėjimo tvarką.

23Sprendė, kad atsakovo UAB Kauno termofikacijos elektrinės pateikti duomenys apie tai, jog ieškovas ir anksčiau grąžindavo faktoringo rezervą, nesuteikia pagrindo išvadai, kad šalys šia sutartimi buvo susitarusios dėl faktoringo rezervo grąžinimo. Teismo nuomone, šalims nesusitarus dėl faktoringo rezervo grąžinimo, toks aiškinimas reikštų naujų sutarties šalių įsipareigojimų nustatymą, dėl kurių susitarimas galėtų būti pasiektas tik šalių laisva valia ir nuožiūra (CK 6.156 str.), priešingu atveju toks sutarties aiškinimas akivaizdžiai būtų nesąžiningas ir neatitiktų sutarčių aiškinimo taisyklių (CK 6.193 str.). Remdamasis šiais argumentais, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju atsakovas nepagrįstai teigia, jog dėl paskelbto moratoriumo ieškovui negalint grąžinti faktoringo rezervo, tai gali būti laikoma būsimu esminiu sutarties pažeidimu.

24Konstatavo, kad atsakovas UAB Kauno termofikacijos elektrinė Faktoringo sutarties 11.5 punkto pagrindu ją nutraukti turi teisę tik tokiu atveju, jei yra grąžinęs bankui jo sumokėtas lėšas ir sumokėjęs jam visus sutartyje numatytus mokėjimus už suteiktas reikalavimo perleidimo paslaugas, papildomas išlaidas, delspinigius, taip pat tiesioginius nuostolius, susijusius su sutarties nutraukimu. Nurodė, kad tokių faktinių bylos aplinkybių byloje nenustatyta, todėl teismo nuomone, atsakovas UAB Kauno termofikacijos elektrinė siekia nutraukti sutartį tik tam, jog įgytų teisę į faktoringo rezervo grąžinimą tiesiogiai jam, o ne bankrutuojančiam bankui, kaip tai nustatyta faktoringo sutartyje. Pažymėjo, kad faktoringo rezervo grąžinimas gali būti atskiro ginčo dalyku ir tokį reikalavimą atsakovas galėtų reikšti Banko ir Įmonių bankroto įstatymų nustatyta tvarka, nes priešingu atveju būtų pažeistos ieškovo kaip bankrutuojančios įmonės kreditorių teisės ir teisėti interesai, nes ginčo suma ieškovui turėjo būti sumokėta dar iki laikino jo veiklos apribojimo, t. y. iki 2013-01-31.

25Teismas taip pat atmetė kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, kad ieškovas konkliudentiniais veiksmais yra pripažinęs Faktoringo sutarties nutraukimą, nes nepateikė prieštaravimų dėl pranešimo apie tokį sutarties nutraukimą ir jo neginčijo. Nurodė, kad byloje esantys įrodymai patvirtina ieškovo siekį atgauti skolą, be to, konstatuota, kad atsakovas sutartį nutraukė nesant tam teisėto pagrindo. Remdamasis šiais argumentais, teismas atmetė kaip nepagrįstą priešieškinio reikalavimą pripažinti Faktoringo sutartį nutraukta nuo 2013-03-14.

26Pasisakydamas dėl priešieškinio reikalavimo pripažinti Trišalę sutartį nutrūkusia, teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovo teiginius, kad nutraukus Faktoringo sutartį, taip pat nutrūko ir ši sutartis. Teismas sutiko su atsakovo teiginiais, kad tiek Faktoringo sutartis, tiek Trišalė sutartis yra tarpusavyje susijusios, nes pastaroji yra pasirašyta Faktoringo sutarties vykdymui. Taip pat atmetė atsakovo argumentus, kad Lietuvos Banko nutarimai dėl moratoriumo ir dėl banko licencijos atšaukimo sąlygojo šalių teisių ir pareigų pagal Trišalę sutartį pasibaigimą, nes bankas (ieškovas) pagal šią sutartį neturi jokių su finansine veikla susijusių vykdytinų įsipareigojimų nei atsakovo UAB Kauno termofikacijos elektrinės, nei atsakovo AB „Kauno energija“ atžvilgiu.

27Teismas konstatavo, kad ieškovas pagrįstai reikalauja priteisti jam 3 063 044,07 Lt. Nustatė, kad atsakovas UAB Kauno termofikacijos elektrinė Faktoringo ir Trišale sutartimis perleido ieškovui reikalavimą į skolininką atsakovą AB „Kauno energija“ pagal ginčo sąskaitą faktūrą dėl 39 249 597,96 Lt sumokėjimo, atsakovas UAB Kauno termofikacijos elektrinė pateikė ieškovui prašymą ją faktorizuoti, todėl ieškovas, remdamasis Faktoringo sutartimi, atsakovui UAB Kauno termofikacijos elektrinei sumokėjo faktoringo avansą – 35 324 638,16 Lt. Esant tokioms aplinkybėms, teismo nuomone, ieškovas įgijo teisę į AB „Kauno energija“ mokėjimus pagal ginčo sąskaitą, nes tokią atsiskaitymo tvarką nustatė Trišalė sutartis, be to, CK 6.909 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo sumokėti pinigų sumas finansuotojui, jeigu skolininkas yra gavęs iš kliento arba finansuotojo rašytinį pranešimą apie piniginio reikalavimo perleidimą finansuotojui. Nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas AB „Kauno energija“ pagal ginčo sąskaitą liko nesumokėjęs 3 063 044,07 Lt, todėl sprendė, kad šios lėšos turėjo būti sumokėtos ieškovui dar iki 2013-01-31.

28Atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamu atveju Lietuvos Banko valdyba 2013 m. vasario 12 d. nutarimu apribojo ieškovo veiklą, o 2013 m. vasario 18 d. nutarimu atšaukė banko licenciją, kad atsakovas UAB Kauno termofikacijos elektrinė 2013-02-28 kreipėsi į ieškovą dėl faktoringo sutarties nutraukimo, kad reikalavo, jog atsakovas AB „Kauno energija“ nuo 2013-02-21 sulaikytų mokėjimus ieškovui, o po to prašė neapmokėtos sąskaitos likutį pervesti būtent jam, – teismas sprendė, jog kilus šiam ginčui, atsakovas AB „Kauno energija“ prievolę ieškovui įvykdė tinkamai, skolą 2013-04-16 įnešdamas į notaro depozitinę sąskaitą.

29Konstatavo, kad ieškovas laiku, tai yra iki 2013-01-31 negavo sąskaitos apmokėjimo, skolininkas delspinigių nesumokėjo, todėl remdamasis Faktoringo sutarties 6.1.5, 10.1 punktais sprendė, jog atsakovas UAB Kauno termofikacijos elektrinė nuo 2013-02-01 iki atsakovo AB „Kauno energija“ tinkamo prievolės įvykdymo 2014-04-16, kai lėšos buvo įneštos į notaro depozitinę sąskaitą, privalo mokėti ieškovui 0,05 procento dydžio delspinigius, kurie sudaro 133 265,13 Lt.

30Sprendė, kad atsakovas UAB Kauno termofikacijos elektrinė, duodamas nurodymą kitam atsakovui „AB „Kauno energija“ neapmokėti ieškovui likusios faktorizuotos sąskaitos faktūros dalies, savo veiksmais sutrukdė tam, jog prievolė būtų įvykdyta tinkamam kreditoriui, todėl privalo mokėti procesines metines palūkanas tiek pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, tiek pagal Faktoringo sutarties 6.5 punktą.

31III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

32Atsakovas UAB Kauno termofikacijos elektrinė apeliaciniame skunde prašo panaikinti šį Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 9 d. sprendimą, priimti naują sprendimą ir ieškinį atmesti, o priešieškinį patenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skunde nurodo šiuos argumentus:

  1. Priešingai nei konstatavo teismas, apeliantas teisėtai ir pagrįstai nutraukė 2013 m. Faktoringo sutartį, nes tokią teisę turėjo tiek pagal šios sutarties, tiek pagal įstatymo nuostatas:

331.1. pagal Faktoringo sutarties 11.5 punktą apeliantas turėjo teisę bet kada nutraukti sutartį, ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų apie tai informavęs ieškovą, grąžinęs jam jo sumokėtas sumas ir sumokėjęs visus sutartyje nustatytus mokėjimus už suteiktas reikalavimo perleidimo paslaugas, papildomas išlaidas, delspinigius, tiesioginius nuostolius, susijusius su nutraukimu. Atsakovas AB ,,Kauno energija“ buvo visiškai atlyginęs ieškovui sumokėtą avansą, todėl iš esmės ieškovas buvo visiškai patenkinęs savo reikalavimus, tai yra atgavęs sumokėtą faktoringo išmoką, palūkanas ir administravimo mokestį. Tai patvirtina apelianto sąskaitos išrašo duomenys apie nuskaitytą faktoringo atlyginimą;

341.2. apelianto teisė nutraukti sutartį numatyta CK 6.219 straipsnyje – iki sutarties įvykdymo termino pabaigos iš konkrečių aplinkybių nustačius, kad kita šalis pažeis sutartį iš esmės. Tai speciali prevencinė priemonė kreditoriaus teisių gynimui. Tokiu atveju sutarties nutraukimas yra racionalus problemos sprendimo būdas abiems šalims. Apeliantas teisėtai nutraukė sutartį šiuo pagrindu, nes tam egzistavo visos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nustatytos sąlygos: sutartinė prievolė buvo galiojanti, nes tik ieškovas nebuvo įvykdęs savo prievolės grąžinti apeliantui faktoringo rezervo; prievolės įvykdymo terminas nebuvo suėjęs – sutartis galiojo iki 2013-04-02; būsimas pažeidimas buvo akivaizdus – po Lietuvos banko nutarimo dėl moratoriumo, kuriuo buvo apribota ieškovo veikla, tapo akivaizdu, kad jis nebegalės vykdyti savo veiklos, nes tai prieštarautų imperatyvioms ĮBĮ nuostatoms; gresiantis pažeidimas buvo esminis – ieškovas neteko teisės teikti bet kokias finansines paslaugas, kylančias iš sandorių, sudarytų iki šio nutarimo priėmimo; sutarties pažeidimo požymiai nėra išnykę – po moratoriumo paskelbimo ieškovas nebegali vykdyti savo veiklos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-297/2012).

352. Teismas, ex officio pasisakydamas dėl apelianto vienašalio Faktoringo sutarties nutraukimo ir spręsdamas, kad apeliantas ją nutraukė nepagrįstai, peržengė nagrinėjamos bylos ribas nes tokio reikalavimo ieškovas nebuvo pareiškęs. Kasacinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad tik ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti, tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, nes tokiu būdu bus užtikrintas tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas, leidžiantis apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir apginti pažeistas teises paties ieškovo pasirinktu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2014 ir kt.).

363. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovas nevykdė šalių kooperavimosi ir bendradarbiavimo pareigos, nes nepateikė jokio atsakymo į apelianto pranešimą dėl faktoringo sutarties nutraukimo. Taigi ieškovas pritarė šios sutarties nutraukimui.

374. Teismas nepagrįstai sprendė, kad Trišalė sutartis nebuvo pasibaigusi. Priešingai, minėti Lietuvos banko nutarimai sąlygojo šalių teisių ir pareigų pagal šią sutartį pasibaigimą, nes Bankų įstatymo 76 straipsnio 7 dalies 3 punktas draudžia vykdyti bet kokius finansiniu įsipareigojimus, kylančius iš sutarčių, sudarytų iki moratoriumo paskelbimo. Tai patvirtina tiek byloje esanti Lietuvos banko išvada, tiek teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-625/2013). Be to, Trišalė sutartis pasibaigė apeliantui nutraukus Faktoringo sutartį, nes šios sutartys, kaip sprendė teismas, negali būti vertintinos atskirai ir yra viena kitą papildanti – Trišalė sutartis įgyvendina Faktoringo sutarčių nuostatas ir joje nustatytų įsipareigojimų įgyvendinimo tvarką.

385. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad šalys Faktoringo sutartyje nebuvo susitarusios dėl faktoringo rezervo grąžinimo, todėl ieškovas neturi pareigos grąžinti apeliantui faktoringo rezervo, tai yra skirtumo tarp jo sumokėtos faktoringo išmokos ir perleisto reikalavimo dydžio (10 procentų):

395.1. teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias faktoringo teisinius santykius – pagal CK 6.903 straipsnio 1 ir 2 dalis faktoringo sutartimi viena šalis (klientas) perleidžia savo reikalavimą į trečiąjį asmenį finansuotojui mainais už finansuotojo suteikiamą finansavimą. Pagal rinkoje egzistuojančią praktiką finansuotojas, siekdamas apriboti savo riziką, kad skolininkas nesumokės jam pagal perleistą reikalavimą, iš pradžių klientui skolina (finansuoja) mažesnę dalį pinigų (90 procentų ar mažiau) nei gauna pagal faktorizuotą (perleistą) piniginį reikalavimą. Esant tokio pobūdžio finansavimo santykiams, skirtumas tarp perleisto reikalavimo dydžio ir suteikiamo finansavimo laikytinas faktoringo rezervu, kuris yra vienas iš prievolės įvykdymo užtikrinimo būdų. Skolininkui visiškai įvykužius savo įsipareigojimus, rezervas yra grąžinamas klientui. Priešingu atveju susiklostytų situacija, kai finansuotojas, klientui sumokėdamas tik 90 procentų faktoringo sumos, gauna ne tik atlygį, palūkanas, administravimo mokesčius už teikiamą paslaugą, bet taip pat ir skolininko 100 procentų sumokėtą įsiskolinimą, tai yra faktoringo rezervą, nepagrįstai praturtėtų. Teismas taip pat nesilaikė teismų praktikos išaiškinimų šiuo klausimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-384/2013);

405.2. teismas nesilaikė sutarčių aiškinimo taisyklių (CK 6.193 str.), jas aiškino netinkamai, neatsižvelgdamas į jų esmę, turinį ir prasmę, šalių elgesį, faktinę situaciją, sąlygas ir jų tikslą, jose nustatytas šalių teises ir pareigas aiškino nesąžiningai. Sutarčių sąlygos buvo parengtos ieškovo, todėl jos turėtų būti aiškinamos prisijungimo būdu sudariusios šalies, tai yra apelianto, naudai. Priešingai nei sprendė teismas, šalys faktoringo rezervo grąžinimo klausimus aptarė Faktoringo sutarties 4.4, 7.3 ir 10.3 punktuose;

415.3. teismas pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalies reikalavimus, nes nenurodė motyvų, kodėl nevertinti apelianto pateikti įrodymai, pagrindžiantys jo teiginius dėl faktoringo rezervo grąžinimo ir jais nesivadovauta, nors šį faktą patvirtina pateiktos sąskaitos faktūros, išrašai iš atsakovo banko sąskaitos ir kt.

426. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ginčo lėšos yra ieškovo nuosavybė, o apeliantas siekia neteisėtai įskaityti savo reikalavimus. Iki Faktoringo sutarties nutraukimo momento ginčo lėšos nebuvo pervestos į ieškovo sąskaitą, šios sutarties nutraukimas apribojo jo teisę vykdyti finansines operacijas, tai yra surinkti faktoringo rezervą ir jį perduoti apeliantui. Todėl apelianto nuosavybės teisės į ginčo lėšas pripažinimas nemažina ieškovo turto ir nepažeidžia kreditorių interesų.

437. Nepagrįsti teismo argumentai dėl delspinigių priteisimo, nes apeliantas buvo visiškai įvykdęs savo prievoles pagal Faktoringo sutartį: 2013-02-11 atsakovas AB Kauno elektrinė ieškovui sumokėjo 36 186 553,88 Lt pagal faktorizuotą sąskaitą faktūrą, tai yra 861 915,72 Lt viršijančią ieškovo apeliantui išmokėtą 35 324 638,16 faktoringo avansą, į šią sumą buvo įtrauktas ir ieškovo atlyginimas, palūkanos bei delspinigiai.

44Ieškovas BAB Ūkio bankas atsiliepime prašo šį atsakovo UAB Kauno termofikacijos elektrinės apeliacinį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:

  1. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad jis teisėtai nutraukė Faktoringo sutartį. Ieškovas visas savo prievoles pagal Faktoringo sutartį atsakovui yra įvykdęs, o šis yra atsisakęs bet kokių reikalavimo teisių į pinigines lėšas, gautinas pagal sąskaitą. Teismas teisingai sprendė, kad bankas, remdamasis apelianto prašymu faktorizuoti sąskaitoje nurodytas lėšas, sumokėjo jam faktoringo sutartyje numatytą faktoringo išmoką ir nuo šio momento, vadovaujantis Faktoringo sutarties 4.1 punktu, bankas perėmė reikalavimo teisę į 39 249 597,96 Lt, mokėtiną pagal sąskaitą. Remiantis teismų praktika bei CK 6.101 straipsnio 1 dalimi, bankui įvykdžius reikalavimo teisės perleidimo sąlygas, numatytas Faktoringo sutartyje, t. y. išmokėjus faktoringo išmoką apeliantui, sutarties pagrindu įvyko sutartinė cesija – kreditoriaus pasikeitimas prievolėje. Be to, remiantis CK 6.109 straipsnio 4 dalimi, jeigu kreditorius pranešė skolininkui apie reikalavimo teisės perleidimą, jis nebeturi teisės ginčyti perleidimo prieš skolininką.
  2. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad nutraukus Faktoringo sutartį, pasibaigė atsakovo AB ,,Kauno energija“ prievolė ieškovui. Priešingai, sutarties 4 punktas numato, kad ji galioja iki visiško šalių įsipareigojimo įvykdymo (bet ne ilgiau nei vienerius metus), taigi, aiškiai numatyta, kad jos pagrindu atsirasianti prievolė vykdoma nepriklausomai nuo jokių kitų sutarčių. Pagal bendrą taisyklę prievolės taip pat baigiasi tinkamu įvykdymu (CK 6.123 str.). Kitoks prievolių pagal ginčo sutartis aiškinimas ne tik neatitiktų teisės normų, tačiau taip pat pažeistų sąžiningumo, protingumo principus bei teisėtą šalių pusiausvyrą, nes sutarties šalys, turėdamos vykdytiną prievolę, bet kada galėtų jos išvengti sutartį nutraukdamos. Atsakovo AB ,,Kauno energija“ prievolė sumokėti neapmokėtą sąskaitos dalį bankui yra įtvirtinta ne tik Faktoringo, bet ir Trišalėje sutartyje bei pačioje sąskaitoje.
  3. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad jis turėjo teisę nutraukti Faktoringo sutartį pagal 11.5 punktą, nes jame nurodyta, kad tokia teisė galima tik tada, kai visos prievolės pagal šią sutartį yra įvykdytos. Nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo, kad atsakovas AB ,,Kauno energija“ neįvykdė savo prievolės apmokėti visos ginčo sąskaitos bankui, nors tiesioginis jos apmokėjimas jam buvo numatytas tiek pačioje sąskaitoje, tiek sutartyje. Be to, apeliantas nebuvo įvykdęs savo prievolės sumokėti sutartyje nustatytus delspinigius.
  4. Apeliantas be pagrindo Faktoringo sutarties nutraukimą grindžia CK 6.219 straipsnyje nustatytu pagrindu. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovas tinkamai įvykdė visas Faktoringo sutartyje jam numatytas pareigas, t. y. finansavo apeliantą mainais už reikalavimo teisę į skolininką. Ginčo suma turėjo būti sumokėta dar iki laikino banko veiklos apribojimo, t. y. iki 2013-01- 31, o ieškovas neturėjo pareigos apeliantui mokėti faktoringo rezervo ir, kaip teisingai konstatuota sprendime, net jei tokia pareiga ir egzistuotų, tai nebūtų laikoma esmine ieškovo pareiga. Be to, apeliantas yra visiškai atsisakęs reikalavimo teisės į lėšas, gautinas iš atsakovo AB ,,Kauno energija“ pagal sąskaitą, todėl Faktoringo sutarties nutraukimas nedaro jokios įtakos šio atsakovo pareigoms ieškovui.
  5. Nepagrįsti apelianto teiginiai, kad ieškovas konkliudentiniais veiksmais pripažino Faktoringo sutarties nutraukimą, nes nebendradarbiavo ir per 10 darbo dienų nepateikė atsakymo į 2013-02-28 pranešimą dėl Faktoringo sutarties nutraukimo. Apeliantas nebuvo įvykdęs savo prievolės pagal šią sutartį, todėl vien dėl šios aplinkybės jo pranešimas nesukėlė jokių teisinių pasekmių.
  6. Priešingai nei teigia apeliantas, nei įstatymai, nei tarp šalių sudarytos sutartys nenumato ieškovo pareigos grąžinti faktoringo rezervą. Tokios finansuotojo pareigos taip pat nepatvirtina ir apelianto nurodomos teismų nutartys, nes jos buvo priimtos bylose, kurių ratio decidendi skiraisi iš esmės: minėtose bylose šalys buvo aiškiai susitarusios, kad finansuotojas privalo grąžinti faktoringo rezervą.
  7. Apeliantas be pagrindo teigia, kad sutarties sąlygos turi būti aiškinamos jo naudai, nes jis sutartį sudarė prisijungimo būdu (CK 6.193 str. 4 d.). Ginčas yra kilęs dėl sandorio (reikalavimo teisės perleidimo pagal sąskaitą), kurio vertė siekia beveik 40 000 000 Lt, taigi akivaizdu, kad toks patyręs ūkio subjektas kaip apeliantas tikrai nebūtų sudaręs Faktoringo sutarties nesiderėdamas dėl jos sąlygų ar nesuprasdamas jų turinio.
  8. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad ieškovo pareigą mokėti faktoringo rezervą patvirtina sutartinių įsipareigojimų vykdymo aplinkybės, nes apelianto pateikti įrodymai dėl faktoringo rezervo grąžinimo yra susiję su anksčiau tarp šalių sudarytos 2010 m. faktoringo sutarties vykdymu. Tuo tarpu pagal 2013 m. sausio mėn. sudarytą Faktoringo sutartį ieškovas niekada nėra grąžinęs faktoringo rezervo.
  9. Apeliantas nesąžiningai siekia patenkinti savo reikalavimą nepaisydamas imperatyvių Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) bei Bankų įstatymo normų. Bankui iškėlus bankroto bylą, joje įsiteisėjusiomis teismo nutartimis buvo patvirtinti 1 377 asmenų 1 452 219 361,75 Lt finansiniai reikalavimai (civilinės bylos Nr. B2-745-254/2014). Todėl net ir tokiu atveju, jei šalys būtų susitarusios dėl faktoringo rezervo grąžinimo, apelianto reikalavimas turėtų būti tenkinamas pagal ĮBĮ nustatytą reikalavimų tenkinimo eilę iš bendro įmonės turto.
  10. Teismas pagrįstai priteisė delspinigius iš apelianto remdamasis Faktoringo sutarties 10.1 punktu, nes ginčo lėšos ieškovui nebuvo laiku sumokėtos.

45Atsakovas AB ,,Kauno energija“ atsiliepime į atsakovo UAB Kauno termofikacijos elektrinės apeliacinį skundą dėl skundžiamo teismo sprendimo prašo spręsti savo nuožiūra.

46IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

47Pagal CPK 263 straipsnio nuostatas teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, tai yra priimtas tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą pagal apeliacinių skundų faktinį bei teisinį pagrindą, privalo patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 str.).

48Byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, tačiau visais atvejais patikrinama, ar nėra CPK 329 straipsnio antrojoje dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atsakovo UAB Kauno termofikacijos elektrinės apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 2 d., 329 str.).

49Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro jo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į jį argumentus, bylos medžiagą, daro išvadą, kad, priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas išsamiai, visapusiškai ištyrė ir teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, teisiškai reikšmingus šalių teisiniams santykiams nustatyti, teisingai konstatavo aktualias faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė tiek civilinio proceso, tiek materialinės teisės normas bei sutarčių nuostatas, ir, iš dalies patenkindamas ieškovo BAB Ūkio banko ieškinį, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą (CPK 329 str. 1 d., 330 str., 263 str. 1 d.).

50Teisėjų kolegija sprendžia, kad prieš pradedant nagrinėti apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, yra tikslinga dar kartą pažymėti aktualias pirmosios instancijos teismo nustatytas ir kitas šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas faktines bylos aplinkybes.

51Dėl faktinių aplinkybių

52Byloje nustatyta, kad ieškovas AB Ūkio banko ir atsakovas UAB Kauno termofikacijos elektrinė 2010 m. spalio 19 d. sudarė faktoringo sutartį Nr. 120-013-17/10/BS-10-3. Siekiant detalizuoti faktoringo sutarties procedūras faktorizuojant UAB Kauno termofikacijos elektrinės sąskaitas, AB Ūkio bankas, UAB Kauno termofikacijos elektrinė ir AB „Kauno energija“ 2012 m. rugpjūčio 8 d. sudarė Trišalę sutartį. Šioje sutartyje atsakovas AB ,,Kauno energija“ įsipareigojo visas sąskaitas faktūras už atsakovo UAB Kauno termofikacijos elektrinės suteiktas paslaugas (prekes) apmokėti ieškovui, jei sąskaitose faktūrose yra žyma dėl reikalavimo teisių perleidimo ieškovui.

53Ieškovas ir atsakovas UAB Kauno termofikacijos elektrinė 2013 m. sausio 18 d. sudarė faktoringo sutartį Nr. 120-001-17/13, kurios 4.1 punkte susitarė, kad atsakovas UAB Kauno termofikacijos elektrinė perleidžia, o ieškovas perima reikalavimus į jo skolininkų sutarties prieduose nurodytus piniginius įsipareigojimus mainais į sutartyje numatytą ieškovo sumokamą faktoringo išmoką, kuri sudaro 90 procentų šio atsakovo sąskaitose faktūrose nurodyto reikalavimo dydžio. Šios sutarties A priede skolininkų sąraše nurodytas skolininkas – atsakovas AB „Kauno energija“, skolininko faktoringo limitas – 39 249 597,96 Lt, limito galiojimo terminas – 2013-04-02, atsakovo UAB Kauno termofikacijos elektrinės 2012-12-31 atsakovui AB ,,Kauno energija“ išrašyta 43 809 753,89 Lt dydžio PVM sąskaita faktūra KTE Nr. 120289 su žyma, kad reikalavimo teisė į mokėjimus pagal ją yra perleista ieškovui, todėl ji turi būti apmokama tiesiogiai jam.

54Atsakovas UAB Kauno termofikacijos elektrinė 2013-01-18 pateikė ieškovui prašymą faktorizuoti dalį sąskaitoje atsakovui AB ,,Kauno energija“ išrašytos pinigų sumos, t. y. sumokėti jam 39 249 597,96 Lt. Ieškovas 2013-01-18 šį atsakovo prašymą patenkino.

55Atsakovas AB ,,Kauno energija“ laikotarpiu nuo 2013-01-31 iki 2013-02-28 pagal minėtą 2012-12-31 PVM sąskaitą faktūrą KTE Nr. 120289 ieškovui sumokėjo dalį sąskaitoje nurodytos sumos ir liko skolingas 3 063 044,07 Lt. Lietuvos banko valdyba 2013-02-12 priėmė nutarimą Nr. 03-29, kuriuo apribojo ieškovo veiklą, o 2013-02-18 nutarimu Nr. 03-31 visam laikui atšaukė ieškovo licenciją.

56UAB Kauno termofikacijos elektrinė 2013-02-28 pateikė ieškovui raštą dėl faktoringo sutarties nutraukimo, kuriame pranešė, kad vienašališkai nutraukia faktoringo sutartį.

57Atsakovas AB ,,Kauno energija“ 2013-04-16 įmokėjo į Vilniaus miesto 15-ojo notarų biuro notarės D. Jievaitytės depozitinę sąskaitą 3 063 044,07 Lt, nurodydamas, kad kreditorius yra neaiškus, nes vyksta kelių asmenų ginčas dėl teisės priimti jo prievolės įvykdymą.

58Šių faktinių bylos aplinkybių šalys neginčija. Apeliantas, nesutikdamas su teismo išvadomis, teigia, kad jis Faktoringo sutartį nutraukė pagrįstai, nes tokią teisę turėjo tiek pagal sutartį, tiek pagal įstatymus, kad Trišalės sutarties galiojimas pasibaigė, taip pat nurodo, kad šalys buvo susitarusios dėl faktoringo rezervo grąžinimo, todėl ginčo lėšos, kurios yra laikytinos šiuo rezervu, turi būti grąžinamos / pervedamos jam tiesiogiai.

59Toliau teisėjų kolegija pasisako dėl šių apelianto atsakovo UAB Kauno termofikacijos elektrinės skundo argumentų.

60Dėl faktoringo rezervo

61Kaip minėta, apeliantas teigia, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias faktoringo teisinius santykius, sutarčių nuostatas, nesilaikė sutarčių aiškinimo taisyklių, taip pat neteisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, todėl nepagrįstai konstatavo, kad šalys Faktoringo sutartyje nebuvo susitarusios dėl faktoringo rezervo grąžinimo ir ieškovas tokios pareigos neturi. Tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šias apelianto teiginiais (CPK 185 str.).

62Visų pirma pažymėtina tai, kad teismų praktikoje ne kartą nurodyta, jog sutarties laisvės principas suteikia asmenims galimybę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, susitarti dėl sutarties sąlygų, jei jos neprieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms. Tačiau paaiškėjus, jog šalys skirtingai suvokia ir aiškina sudarytos sutarties sąlygas, kylančias teises bei pareigas, kilus ginčui, kaip teisingai nurodė apeliantas, jos aiškinamos vadovaujantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes, taip pat bendraisiais teisės principais (CK 1.5, 6.193–6.195 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2012 ir kt.). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tarp ginčo sandorio šalių esant sudarytiems keliems sandoriams, kurie nukreipti bendram tikslui pasiekti, tokie sandoriai turi būti vertinami kartu (CPK 6.193 str.).

63Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas, aiškindamas šalių sudarytus sandorius, tiksliai vadovavosi sutarčių aiškinimo metodais ir juos taikė tinkamai, o apeliantas nepaneigė teismo išvadų pagrįstumo šiuo klausimu (CK 6.892 str. 3 d., 6.913 str. 1 ir 2 d., 6.928 str.).

64Kaip minėta, teismas nustatė ir šalys šios aplinkybės neginčija, kad šalys sutartyse iš esmės buvo susitarusios, jog atsakovas AB ,,Kauno energija“ visas sąskaitas faktūras už atsakovo UAB Kauno termofikacijos elektrinės suteiktas paslaugas (prekes) apmoka tiesiogiai ieškovui, jei sąskaitose faktūrose yra žyma dėl reikalavimo teisių jam perleidimo.

65Taigi teisėjų kolegijos nuomone, teismas, išanalizavęs ginčo sutarčių turinį, pagrįstai konstatavo, kad jose, nei prie sutarties objekto ar dalyko, nei prie šalių įsipareigojimų, teisių ir pareigų, taip pat prie kitų nuostatų, nėra nurodyta jokių banko įsipareigojimų dėl faktoringo rezervo grąžinimo, šiuo klausimu nėra nustatyta jokių susitarimų. Taip pat šiose sutartyse nėra apibrėžta ir paties faktoringo rezervo samprata.

66Apeliantas teisingai nurodo, kad pagal sutarčių laisvės principą šalims nedraudžiama susitarti dėl jų teisių ir pareigų. Tačiau nagrinėjamu atveju iš ginčo sutarčių turinio matyti, kad šalys nebuvo susitarusios dėl faktoringo rezervo grąžinimo. Byloje nėra duomenų, to neteigia ir pats apeliantas, kad šalys būtų sudariusios atskirą tokį susitarimą (CPK 178 str.). Byloje taip pat nėra duomenų, kaip teisingai atsiliepime nurodė ieškovas, kad apeliantas, kuris yra patyręs verslo subjektas, sudaręs daugiau kaip 40 000 000 Lt vertės sandorį, galėtų būti laikomas silpnesniąja šių teisinių santykių šalimi, kuri sudarė ginčo sutartis prisijungimo būdu, todėl nesuprato / negalėjo suprasti sudaromo sandorio turinio, prasmės, sąlygų ar neturėjo galimybės dėl jų derėtis. Tuo tarpu, priešingai nei teigia apeliantas, vien tai, kad pagal rinkoje egzistuojančią praktiką finansuotojas, siekdamas apriboti savo riziką, kad skolininkas nesumokės jam pagal perleistą reikalavimą, iš pradžių klientui skolina (finansuoja) mažesnę dalį pinigų (90 procentų ar mažiau) nei gauna pagal faktorizuotą (perleistą) piniginį reikalavimą ir toks skirtumas tarp perleisto reikalavimo dydžio ir suteikiamo finansavimo suprantamas kaip faktoringo rezervu, kuris gali būti vienu iš prievolės įvykdymo užtikrinimo būdų, – nesudaro pagrindo teigti, kad šiuo konkrečiu atveju faktoringo rezervas turėtų būti sumokamas tiesiogiai apeliantui, o ne ieškovui (CPK 185 str.).

67Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pats apeliantas skunde, o taip pat savo procesiniuose dokumentuose, siekdamas įrodyti savo reikalavimų pagrįstumą ir aiškindamas faktoringo rezervo prasmę, nurodo, kad 10 procentų likutis nuo faktoringo sumos šalių susitarimu buvo laikomas kaip prievolių įvykdymo užtikrinimas, kurį ieškovas grąžindavo atsakovui UAB Kauno termofikacijos elektrinei po to, kai atsakovas AB ,,Kauno energija“ įvykdydavo savo prievolę ieškovui ir pervesdavo jam visą sąskaitoje nurodytą sumą. Taigi pats apeliantas pripažįsta, kad faktoringo rezervas būdavo grąžinamas tik įvykužius, ir ne dalį, o visus įsipareigojimus. Tačiau kaip minėta, byloje nėra ginčo, kad atsakovas neįvykdė visų savo įsipareigojimų ir sumokėjo tik dalį sąskaitoje nurodytos sumos.

68Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo sutikti su apelianto teiginiais, kad teismas netinkamai įvertino Faktoringo sutarties 4.4, 7.3 ir 10.3 punktus. Kaip matyti iš šių nuostatų turinio, jos reglamentuoja šalių įsipareigojimus tuo atveju, kai bankas grąžina klientui (apeliantui) perimtas sąskaitas ir jose nurodytus reikalavimus. Tačiau kaip teisingai nurodė teismas, nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo, kad bankas šių sąskaitų negrąžino.

69Teismas taip pat atmeta kaip nepagrįstus apelianto teiginius, kad teismas neįvertino / netinkamai įvertino jo pateiktus įrodymus, tai yra banko sąskaitų išrašų duomenis apie mokėjimus, kurie pagrindžia jo teiginius dėl faktoringo rezervo grąžinimo praktikos. Kaip teisingai atsiliepime nurodė ieškovas, šie mokėjimai buvo atliekami ne pagal ginčo sutartis, o pagal anksčiau tarp šalių sudarytą faktoringo sutartį, tuo tarpu apeliantas ginčo Faktoringo sutartį nutraukė mažiau nei po dviejų mėnesių nuo jos sudarymo (CPK 185 str.).

70Taigi atsižvelgiant į būtent tokią sutartyje numatytą atsiskaitymų tvarką, taip pat į tai, kad tokiu būdu ieškovui iš esmės buvo numatyta teisė gauti ne tik faktoringo atlyginimą, bet ir visas sąskaitoje nurodytas lėšas, teisėjų kolegijos nuomone, sutiktina su teismo išvadas bei ieškovo atsiliepime nurodytais teiginiais, jog nagrinėjamu atveju apeliantas iš esmės siekia patenkinti savo reikalavimą nesilaikant imperatyvios ĮBĮ kreditorių reikalavimų tenkinimo iš bendro bankrutuojančios įmonės turto eilės. Tačiau, kaip teisingai nurodė teismas, apibrėždamas šios bylos nagrinėjimo ribas, ieškovo pareiga grąžinti faktoringo rezervą apeliantui nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, nes toks reikalavimas turėtų būti reiškiamas kreipiantis dėl kreditorių reikalavimų patvirtinimo ĮBĮ nustatyta tvarka (ĮBĮ 26 str.).

71Taigi teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad šiuo atveju nėra pagrindo sutikti su apelianto teiginiais, kad šalys būtent ginčo sutartyse buvo susitarusios dėl faktoringo rezervo grąžinimo ir nagrinėjamu atveju jį reikėtų grąžinti tiesiogiai apeliantui (CPK 185 str.).

72Dėl Faktoringo sutarties nutraukimo ir Trišalės sutarties galiojimo

73Kaip minėta, apeliantas teigia, kad jis turėjo teisę nutraukti Faktoringo sutartį, remdamasis jos 11.5 punktu, o taip pat vadovaudamasis CK 6.219 straipsniu.

74Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl sutarties nutraukimo, visų pirma pažymi, kad apeliantas teisingai nurodo, kad sutarties laisvės principas suteikia šalims teisę savo nuožiūra sudaryti sutartis, o tuo atveju, kai sutartis pažeista, kita šalis, praradusi interesą tęsti sutartinius santykius, gali pasinaudoti vienašališku sutarties nutraukimu kaip savigynos priemone. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad sutarties nutraukimas teisines pasekmes sukelia tik tokiu atveju, jei sutartis buvo nutraukta teisėtai įstatyme arba sutartyje nustatytais pagrindais.

75Apeliantas teisus teigdamas, kad pagal Faktoringo sutarties 11.5 punktą jis turėjo teisę bet kada nutraukti sutartį, apie tai informavęs ieškovą ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų, grąžinęs iš jo gautas lėšas ir sumokėjęs visus sutartyje nustatytus mokėjimus už suteiktas reikalavimo perleidimo paslaugas, papildomas išlaidas, delspinigius, tiesioginius nuostolius, susijusius su nutraukimu.

76Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas nustatė ir šalys šios aplinkybės neginčijo, kad Faktoringo sutartyje šalys buvo susitarusios, kad atsakovas UAB Kauno termofikacijos elektrinė perleidžia, o ieškovas perima reikalavimus į jo skolininkų sutarties prieduose nurodytus piniginius įsipareigojimus mainais į sutartyje numatytą ieškovo sumokamą faktoringo išmoką, kuri sudaro 90 procentų šio atsakovo sąskaitose faktūrose nurodyto reikalavimo dydžio. Trišalėje sutartyje, 2012 m. rugpjūčio 8 d. sudarytoje tarp ieškovo ir atsakovų UAB Kauno termofikacijos elektrinės, AB ,,Kauno energija“, susitarta, kad atsakovas AB ,,Kauno energija“ visas sąskaitas faktūras už atsakovo UAB Kauno termofikacijos elektrinės suteiktas paslaugas (prekes) apmoka tiesiogiai ieškovui, jeigu jose yra žyma dėl reikalavimo teisių jam perleidimo. Taigi, kaip ne kartą jau minėta, šalys šiose sutartyse iš esmės buvo susitarusios, kad atsakovas AB ,,Kauno energija“ už suteiktas paslaugas moka tiesiogiai bankui.

77Apeliantas teisingai nurodo, kad Faktoringo sutarties nutraukimo metu atsakovas AB ,,Kauno energija“ buvo atlyginęs ieškovui sumokėtą avansą, tačiau byloje nėra ginčo dėl to, kad šis atsakovas buvo įvykdęs tik dalį savo prievolės ir iš mokėtinų 39 249 597,96 Lt sumokėjęs 36 186 553,89 Lt. Kaip teisingai konstatavo teismas, remdamasis byloje esančiais duomenimis, tokių aplinkybių, tai yra jog apeliantas būtų grąžinęs bakui jo sumokėtas sumas, nenustatyta. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pats apeliantas savo skunde to neteigia (CPK 178 str.). Taigi teisėjų kolegijos nuomone, apeliantas nepaneigė teismo išvados, kad jis nepagrįstai nutraukė Faktoringo sutartį, remdamasis pirmiau paminėtu pagrindu (CPK 185 str.).

78Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apelianto argumentais, kad teismas neteisingai įvertino jo nurodomą ieškovo Faktoringo sutarties pažeidimą ir jį laikė neesminiu, todėl netinkamai taikė CK 6.219 straipsnį.

79Visų pirma pažymėtina tai, kad pagal CK 6.217 straipsnį sutarties pažeidimas gali būti laikomas esminiu dviem pagrindais: kai toks pažeidimas gali būti laikomas esminiu pagal įstatymą arba – kai šalys yra susitarusios, koks pažeidimas laikomas esminiu.

80Nagrinėjamu atveju Faktoringo sutarties 11.3 punkte šalys buvo susitarusios dėl tokių esminių sutarties pažeidimų, tai yra, kai klientas pažeidžia sutartyje nurodytus patvirtinimus, nuslepia esminę sutarties vykdymui informaciją (11.3.1 p.), paaiškėjus, kad prašyme perimti reikalavimą ar kituose kliento pateiktuose dokumentuose pateikta informacija yra klaidinga arba neišsami (11.3.2 p.), klientui, skolininkui ar laiduotojui nevykdant ar netinkamai vykdant sutarties sąlygas (11.3.3 p.), kliento reikalavimai, kylantys iš sutarties su skolininku ar tos sutarties pagrindu išrašytos sąskaitos faktūros, pripažįstami negaliojančiais (11.3.4 p.), jei klientas įkeitė banko sąskaitas, joms uždėtas areštas ar atsirado kitos aplinkybės, banko nuomon, sukelia grėsmę kliento įsipareigojimų vykdymui (11.3.5 p.), klientui nutraukus prekinio kredito draudimo sutartį, jei tokia buvo sudaryta (11.3.6 p.). Byloje nėra ginčo dėl to, kad nagrinėjamu atveju šių esminių sutarties pažeidimų nebuvo nustatyta, o apeliantas, teigdamas buvus esminį sutarties pažeidimą, savo poziciją grindžia įstatymu.

81Remdamasis išaiškinimais, išdėstytais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-297/2012, apeliantas teisingai nurodo, kad nutraukti sutartį remiantis šiuo straipsniu galima tokiu atveju, jei yra visos jo taikymo sąlygos. Teigiama, kad šiuo atveju egzistavo visos šios sąlygos: sutartinė prievolė buvo galiojanti, nes tik ieškovas nebuvo įvykdęs savo prievolės grąžinti apeliantui faktoringo rezervo; prievolės įvykdymo terminas nebuvo suėjęs – sutartis galiojo iki 2013-04-02; būsimas pažeidimas buvo akivaizdus – po Lietuvos banko nutarimo dėl moratoriumo, kuriuo buvo apribota ieškovo veikla, tapo akivaizdu, kad jis nebegalės vykdyti savo veiklos, nes tai prieštarautų imperatyvioms ĮBĮ nuostatoms; gresiantis pažeidimas buvo esminis – ieškovas neteko teisės teikti bet kokias finansines paslaugas, kylančias iš sandorių, sudarytų iki šio nutarimo priėmimo; sutarties pažeidimo požymiai nėra išnykę – po moratoriumo paskelbimo ieškovas nebegali vykdyti savo veiklos. Taigi apeliantas ieškovo esminį būsimą sutarties pažeidimą iš esmės siejo su tuo, kad šis negalės jam grąžinti faktoringo rezervo.

82Tačiau visų pirma pažymėtina tai, kad teismas teisingai nustatė, jog ginčo sutartyse šalys buvo susitarusios dėl faktoringo paslaugų teikimo, tai yra, kad atsakovas UAB Kauno termofikacijos elektrinė perleidžia, o ieškovas perima reikalavimus į jo skolininkų sutarties prieduose nurodytus piniginius įsipareigojimus mainais į sutartyje numatytą ieškovo sumokamą faktoringo išmoką. Todėl teismas teisingai sprendė, kad šalys nebuvo sudariusios susitarimo dėl faktoringo rezervo grąžinimo, ir apelianto nurodomas prievolės pažeidimas negali būti pripažįstamas esminiu (CPK 185 str.). Be to, byloje nenustatyta, kad ieškovas būtų turėjęs kokių nors neįvykdytų įsipareigojimų, nes pagal Faktoringo sutartį jis buvo sumokėjęs apeliantui visą sutartyje nustatytą faktoringo išmoką.

83Antra, priešingai nei teigia apeliantas, byloje nustatyta, kad kitas atsakovas AB ,,Kauno energija“ sutarties nutraukimo metu 2013-02-28 nebuvo laiku įvykdęs savo sutartinių įsipareigojimų, tai yra iki 2013-01-31 sumokėti ieškovui visą sąskaitoje nurodytą sumą.

84Taigi teisėjų kolegijos nuomone, teismas, remdamasis šiais argumentais, pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju atsakovas neteisingai tvirtina, jog ieškovui negalint grąžinti faktoringo rezervo dėl jam paskelbto moratoriumo, ši aplinkybė gali būti laikoma būsimu esminiu sutarties pažeidimu, todėl nėra pagrindo Faktoringo sutarties nutraukimą laikyti teisėtu (CPK 185 str.).

85Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apelianto teiginiais, kad teismas, spręsdamas, jog apeliantas nepagrįstai vienašališkai nutraukė Faktoringo sutartį, peržengė nagrinėjamos bylos ribas. Iš tiesų, ieškovas nebuvo pareiškęs ieškininio reikalavimo išspręsti sutarties nutraukimo teisėtumo klausimą, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad skundžiame sprendime teismas sprendė ne tik dėl ieškovo ieškininių reikalavimų, bet taip ir dėl apelianto priešieškinio reikalavimo pripažinti Faktoringo sutartį nutraukta ir tuo pagrindu privalėjo patikrinti šias aplinkybes bei jas įvertinti (CPK 265 str. 2 d.).

86Teisėjų kolegija, konstatavusi, kad apeliantas nepaneigė teismo išvadų pagrįstumo Faktoringo sutarties nutraukimo klausimu, nepasisako dėl kitų atsakovo UAB Kauno termofikacijos elektrinės apeliacinio skundo bei ieškovo BAB Ūkio banko atsiliepimuose išdėstytų argumentų (nutraukus Faktoringo sutartį, taip pat pasibaigė ir Trišalės sutarties galiojimas, delspinigiai neturi būti skaičiuojami, nes atsakovas AB ,,Kauno energija“ buvo įvykdęs savo prievolę ir kt.) kaip nebeturinčių teisinės reikšmės nagrinėjamais klausimais, nes, kaip žinia, teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).

87Vadovaudamasi prieš tai nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis bei padarytomis išvadomis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę, tinkamai aiškino ir taikė materialiosios bei proceso teisės normas, sutarčių nuostatas, ir, iš dalies patenkindamas ieškovo BAB Ūkio banko ieškinį, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Todėl atsakovo UAB Kauno termofikacijos elektrinės apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 263 str. 1 d., 329 str. 1 d., 330 str.).

88Ieškovas atsiliepime į skundą prašė priteisti bylinėjimo išlaidas, tačiau nepateikė įrodymų apie jų turėjimą (CPK 98 str.).

89Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

90Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas BAB Ūkio bankas 2013-07-11 kreipėsi į teismą su ieškiniu ir... 5. Nurodė, kad 2013 m. sausio 18 d. su atsakovu UAB Kauno termofikacijos... 6. Teigė, kad 2012 m. rugpjūčio 8 d. tarp ieškovo ir atsakovų UAB Kauno... 7. Nurodė, kad atsakovas UAB Kauno termofikacijos elektrinė 2012-12-31 atsakovui... 8. Teigė, kad atsakovas UAB Kauno termofikacijos elektrinė 2013-02-28 pateikė... 9. Ieškovo teigimu, dėl Trišalės sutarties nutraukimo atsakovas UAB Kauno... 10. Savo reikalavimą dėl delspinigių priteisimo ieškovas grindė Faktoringo... 11. Atsakovas UAB Kauno termofikacijos elektrinė pateikė priešieškinį ir... 12. Nurodė, kad tarp ieškovo AB Ūkio bankas ir atsakovo UAB Kauno termofikacijos... 13. Teigė, kad jo prašymu ieškovas 2013-01-18 išmokėjo jam 35 324 638,16 Lt... 14. Teigė, jog jis ieškovui įvykdė visas prievoles pagal Faktoringo sutartį,... 15. Atsakovo teigimu, minėtos ginčo lėšos, esančios notaro depozitinėje... 16. Remdamasis Faktoringo sutarties 4.4, 7.3 ir 10.3 punktais, atsakovas UAB Kauno... 17. Atsakovas priešieškinį grindė taip pat ir tuo, kad Faktoringo sutartį... 18. Teigė, kad Trišalė sutartis negali būti laikoma kaip atskira reikalavimo... 19. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 20. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. birželio 9 d. sprendimu ieškovo BAB Ūkio... 21. Pasisakydamas dėl atsakovo UAB Kauno termofikacijos elektrinės... 22. Nurodė, kad Faktoringo sutartyje nėra nurodyta nei banko (ieškovo)... 23. Sprendė, kad atsakovo UAB Kauno termofikacijos elektrinės pateikti duomenys... 24. Konstatavo, kad atsakovas UAB Kauno termofikacijos elektrinė Faktoringo... 25. Teismas taip pat atmetė kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, kad ieškovas... 26. Pasisakydamas dėl priešieškinio reikalavimo pripažinti Trišalę sutartį... 27. Teismas konstatavo, kad ieškovas pagrįstai reikalauja priteisti jam 3 063... 28. Atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamu atveju Lietuvos Banko valdyba 2013 m.... 29. Konstatavo, kad ieškovas laiku, tai yra iki 2013-01-31 negavo sąskaitos... 30. Sprendė, kad atsakovas UAB Kauno termofikacijos elektrinė, duodamas nurodymą... 31. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 32. Atsakovas UAB Kauno termofikacijos elektrinė apeliaciniame skunde prašo... 33. 1.1. pagal Faktoringo sutarties 11.5 punktą apeliantas turėjo teisę bet kada... 34. 1.2. apelianto teisė nutraukti sutartį numatyta CK 6.219 straipsnyje – iki... 35. 2. Teismas, ex officio pasisakydamas dėl apelianto vienašalio Faktoringo... 36. 3. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovas nevykdė šalių kooperavimosi... 37. 4. Teismas nepagrįstai sprendė, kad Trišalė sutartis nebuvo pasibaigusi.... 38. 5. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad šalys Faktoringo sutartyje nebuvo... 39. 5.1. teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas,... 40. 5.2. teismas nesilaikė sutarčių aiškinimo taisyklių (CK 6.193 str.), jas... 41. 5.3. teismas pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalies reikalavimus, nes nenurodė... 42. 6. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ginčo lėšos yra ieškovo nuosavybė, o... 43. 7. Nepagrįsti teismo argumentai dėl delspinigių priteisimo, nes apeliantas... 44. Ieškovas BAB Ūkio bankas atsiliepime prašo šį atsakovo UAB Kauno... 45. Atsakovas AB ,,Kauno energija“ atsiliepime į atsakovo UAB Kauno... 46. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 47. Pagal CPK 263 straipsnio nuostatas teismo sprendimas turi būti teisėtas ir... 48. Byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, tačiau... 49. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes,... 50. Teisėjų kolegija sprendžia, kad prieš pradedant nagrinėti apeliacinio... 51. Dėl faktinių aplinkybių... 52. Byloje nustatyta, kad ieškovas AB Ūkio banko ir atsakovas UAB Kauno... 53. Ieškovas ir atsakovas UAB Kauno termofikacijos elektrinė 2013 m. sausio 18 d.... 54. Atsakovas UAB Kauno termofikacijos elektrinė 2013-01-18 pateikė ieškovui... 55. Atsakovas AB ,,Kauno energija“ laikotarpiu nuo 2013-01-31 iki 2013-02-28... 56. UAB Kauno termofikacijos elektrinė 2013-02-28 pateikė ieškovui raštą dėl... 57. Atsakovas AB ,,Kauno energija“ 2013-04-16 įmokėjo į Vilniaus miesto 15-ojo... 58. Šių faktinių bylos aplinkybių šalys neginčija. Apeliantas, nesutikdamas... 59. Toliau teisėjų kolegija pasisako dėl šių apelianto atsakovo UAB Kauno... 60. Dėl faktoringo rezervo... 61. Kaip minėta, apeliantas teigia, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė... 62. Visų pirma pažymėtina tai, kad teismų praktikoje ne kartą nurodyta, jog... 63. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje, priešingai nei... 64. Kaip minėta, teismas nustatė ir šalys šios aplinkybės neginčija, kad... 65. Taigi teisėjų kolegijos nuomone, teismas, išanalizavęs ginčo sutarčių... 66. Apeliantas teisingai nurodo, kad pagal sutarčių laisvės principą šalims... 67. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pats apeliantas skunde, o taip pat savo... 68. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo sutikti su apelianto teiginiais,... 69. Teismas taip pat atmeta kaip nepagrįstus apelianto teiginius, kad teismas... 70. Taigi atsižvelgiant į būtent tokią sutartyje numatytą atsiskaitymų... 71. Taigi teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai... 72. Dėl Faktoringo sutarties nutraukimo ir Trišalės sutarties galiojimo... 73. Kaip minėta, apeliantas teigia, kad jis turėjo teisę nutraukti Faktoringo... 74. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl sutarties nutraukimo, visų pirma... 75. Apeliantas teisus teigdamas, kad pagal Faktoringo sutarties 11.5 punktą jis... 76. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas nustatė ir šalys šios... 77. Apeliantas teisingai nurodo, kad Faktoringo sutarties nutraukimo metu atsakovas... 78. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apelianto argumentais, kad teismas... 79. Visų pirma pažymėtina tai, kad pagal CK 6.217 straipsnį sutarties... 80. Nagrinėjamu atveju Faktoringo sutarties 11.3 punkte šalys buvo susitarusios... 81. Remdamasis išaiškinimais, išdėstytais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012... 82. Tačiau visų pirma pažymėtina tai, kad teismas teisingai nustatė, jog... 83. Antra, priešingai nei teigia apeliantas, byloje nustatyta, kad kitas atsakovas... 84. Taigi teisėjų kolegijos nuomone, teismas, remdamasis šiais argumentais,... 85. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apelianto teiginiais, kad... 86. Teisėjų kolegija, konstatavusi, kad apeliantas nepaneigė teismo išvadų... 87. Vadovaudamasi prieš tai nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis bei padarytomis... 88. Ieškovas atsiliepime į skundą prašė priteisti bylinėjimo išlaidas,... 89. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 90. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 9 d. sprendimą palikti...