Byla 2-384/2013
Dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 3 d. nutarties, kuria iš dalies tenkintas ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Swedbank lizingas“ prašymas patvirtinti kreditorinį reikalavimą restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų inžineriniai tinklai“ restruktūrizavimo byloje, civilinės bylos Nr. 2-1550-460/2012

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vyto Miliaus ir Marytės Mitkuvienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Swedbank lizingas“ ir atsakovo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų inžineriniai tinklai“ atskiruosius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 3 d. nutarties, kuria iš dalies tenkintas ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Swedbank lizingas“ prašymas patvirtinti kreditorinį reikalavimą restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų inžineriniai tinklai“ restruktūrizavimo byloje, civilinės bylos Nr. 2-1550-460/2012.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Klaipėdos apygardos teismo 2012-02-21 nutartimi UAB „Vakarų inžineriniai tinklai“ iškelta restruktūrizavimo byla.

5UAB „Swedbank lizingas“ kreipėsi į restruktūrizavimo administratorių, pareikšdamas 665 137,77 Lt dydžio kreditinį reikalavimą, kildinamą iš faktoringo bei lizingo sutarčių. Restruktūrizavimo administratorius su minėtu reikalavimu sutiko ir kreipėsi į teismą dėl jo patvirtinimo.

6Klaipėdos apygardos teismo 2012-06-08 nutartimi buvo patvirtintas 665 137,77 Lt dydžio UAB „Swedbank lizingas“ kreditorinis reikalavimas Restruktūrizuojamai UAB „Vakarų inžineriniai tinklai“.

7RUAB „Vakarų inžineriniai tinklai“ direktorius nesutiko su minėtu kreditoriniu reikalavimu ir teismui pateikė atskirąjį skundą.

8Klaipėdos apygardos teismas 2012-07-05 nutartimi panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2012-06-08 nutartį, kuria ginčijamas reikalavimas buvo patvirtintas, ir reikalavimo nagrinėjimą išskyrė į atskirą bylą.

9Nagrinėjamoje byloje ieškovas UAB „Swedbank lizingas“ prašė patvirtinti jo kreditorinį reikalavimą, kylantį iš faktoringo sutarties bei lizingo sutarčių. Nurodė, jog atsakovo įsiskolinimas pagal faktoringo sutartį sudaro 569 628,09 Lt. Pagal lizingo sutartis atsakovo įsiskolinimas sudaro 39 129,95 Lt, be to, ieškovas patyrė 20 022,06 Lt dydžio kaštus, susijusius su turto atsiėmimu, vienašališkai nutraukus lizingo sutartis.

10Atsakovas RUAB „Vakarų inžineriniai tinklai“ su minėtu reikalavimu nesutiko.

11II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

12Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. rugsėjo 3 d. nutartimi prašymą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo patenkino iš dalies. Teismas patvirtino UAB „Swedbank lizingas“ 537 169,95 Lt kreditinį reikalavimą, kylantį iš faktoringo sutarties, kitą prašymo dalį atmetė bei išskyrė į atskirą bylą ieškovo UAB „Swedbank lizingas“ prašymą patvirtinti kreditinį reikalavimą pagal lizingo sutartis.

13Teismas vadovavosi bylos duomenimis, kad 2011-06-27 tarp UAB „Swedbank lizingas“ ir UAB „Vakarų inžineriniai tinklai“ buvo sudaryta faktoringo sutartis Nr. 511018/1, pagal kurią UAB „Vakarų inžineriniai tinklai" įsipareigojo perleisti UAB „Swedbank lizingas“ reikalavimus į savo pirkėjų įsiskolinimus už parduotas prekes ar paslaugas, atliktus darbus bei laiduoti UAB „Swedbank lizingas“ už tai, kad pirkėjai laiku ir tinkamai įvykdys prievoles pagal perleistus reikalavimus. Be to, kreditorinis reikalavimas grindžiamas ir 2007-2011 metais UAB „Swedbank lizingas“ ir UAB „Vakarų inžineriniai tinklai“ sudarytomis lizingo sutartimis, pagal kurias atsakovui UAB „Vakarų inžineriniai tinklai“ buvo išnuomotas ieškovui nuosavybės teise priklausantis turtas: 4 ekskavatoriai ir 7 automobiliai.

14Spręsdamas dėl kreditinio reikalavimo, kylančio iš faktoringo sutarties, teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo, jog pirkėjas AS „Merko Ehitus“ laiku ir tinkamai nesumokėjo UAB „Swedbank lizingas“ pagal UAB „Vakarų inžineriniai tinklai“ perleistus reikalavimus pagal sąskaitą Nr. VIT 00135. Vadovaujantis faktoringo sutarties VIII dalies „Regresas“ nuostatomis, pirkėjo AS „Merko Ehitus“ neįvykdytas prievoles turėjo įvykdyti UAB „Vakarų inžineriniai tinklai". Taigi, teismo vertinimu, atsakovas UAB „Vakarų inžineriniai tinklai“ pagal faktoringo sutartį privalėjo ieškovui sumokėti 569 628,09 Lt. Byloje yra duomenys tik apie tai, kad UAB „Vakarų inžineriniai tinklai“ ieškovui sumokėjo 32 458,14 Lt. Teismas atmetė atsakovo argumentą, kad ieškovo reikalavimas nepagrįstas dėl to, kad ieškovas sumokėjo tik 70 procentų sumos, o reikalauja priteisti visą sumą. Teismas pažymėjo, jog šalys susitarė, kad faktoringo avansas bus 70 procentų, o pardavėjo atsakomybė – 100 procentų. Remiantis nurodytu, teismas darė išvadą, kad atsakovas netinkamai vykdė prievoles pagal sutartį, ieškovas turi teisėtą reikalavimo teisę ir pagrįstai prašo patvirtinti kreditinį reikalavimą. Suma, kurią atsakovas sumokėjo - 32 458,14 Lt ieškovo kreditinis reikalavimas mažintinas ir tvirtintinas bendras UAB „Swedbank lizingas“ 537 169,95 Lt kreditinis reikalavimas, kylantis iš faktoringo sutarties.

15Spręsdamas dėl kreditinio reikalavimo, kylančio iš lizingo sutarčių, teismas nurodė, jog nagrinėjamos bylos atveju lizingo davėjas, nutraukęs lizingo sutartis, pasirinko vieną iš CK 6.574 straipsnyje nurodytų jo interesų gynimo būdų – išsireikalauti lizingo sutarties dalyką ir išieškoti nuostolius, kurių dydį sudaro skirtumas tarp neišpirktos pagal lizingo sutartį naudoto turto ir rinkos vertės (pinigų sumos, gautos, pardavus susigrąžintą lizingo sutarties dalyką). Tačiau teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad bankas, išsireikalavęs didesnę dalį lizingo dalyko – 4 ekskavatorius ir 4 automobilius, galbūt nepagrįstai juos įvertino mažesnėmis nei rinkos kainomis. Tokiu atveju ieškovas, pardavęs perimtą turtą, nepagrįstai gautų papildomas pajamas, o tai neatitiktų lizingą reglamentuojančių teisės normų. Kadangi byloje tarp šalių yra kilęs ginčas dėl turto vertės, teismas sprendė, jog paskyrus ekspertizę bus galima objektyviai išsiaiškinti ne tik turto rinkos vertę bet ir objektyviai išspręsti ginčą dėl kreditinio reikalavimo pagrįstumo, nes, teismo nuomone, turto vertė turi esminės reikšmės ieškovo prašymo pagrįstumui. Todėl teismas nutarė bylos dalį dėl kreditinio reikalavimo, kylančio pagal lizingo sutartis, išskirti į atskirą bylą

16III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

17Atskiruoju skundu ieškovas UAB „Swedbank lizingas“ prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 3 d. nutartį ir patvirtinti bendrą patikslintą UAB „Swedbank lizingas“ 569 628,09 Lt dydžio finansinį reikalavimą RUAB „Vakarų inžineriniai tinklai“ restruktūrizavimo byloje. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Teismas neturėjo teisės pats pasinaikinti 2012-06-08 nutarties civilinėje byloje Nr. B2-1010-460/2012, nes ši nutartis, kuria buvo patvirtinti UAB „Swedbank lizingas“ finansiniai reikalavimai, pagal savo teisinę prigimtį prilyginama teismo sprendimui.
  2. Teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas privalėjo ieškovui sumokėti 569 628,09 Lt pagal faktoringo sutartį ir sąskaitą Nr. VIT00135, tačiau teismas nepagrįstai konstatavo, jog UAB „Vakarų inžineriniai tinklai“ ieškovui sumokėjo dalį šios sumos, t.y. 32 458,14 Lt. Iš tiesų ši suma buvo sumokėta įsiskolinimo pagal kitą finansuotą sąskaitą dengimui, nes mokėjimo paskirtyje pats atsakovas nurodė, kad mokama už pirkėją AS „Merko Ehitus“ pagal sąskaitą Nr. VIT00113, taigi, įsiskolinimo suma pagal sąskaitą Nr. VIT00135 dėl šio mokėjimo nepasikeitė. Be to, nurodytas mokėjimas buvo atliktas 2011-08-18, o sąskaita Nr. VIT00135, pagal kurią susidariusio įsiskolinimo reikalauja ieškovas, buvo išrašyta tik 2011-11-24, taigi, 32 458,14 Lt sumos mokėjimo metu sąskaita dar nebuvo nei išrašyta, nei finansuota.

18Atskiruoju skundu atsakovas RUAB „Vakarų inžineriniai tinklai“ prašo Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 3 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl UAB „Swedbank lizingas“ kreditorinių reikalavimų pagrįstumo ir dydžio perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Teismui patenkinus UAB „Swedbank lizingas“ 100 proc. reikalavimą pagal faktoringo sutartį, yra netinkamai apskaičiuotas kreditorinio reikalavimo dydis. Atsakovas perdavė ieškovui reikalavimo teisę į AS „Merko Ehitus“ įsiskolinimą už atliktus darbus bendrai 569 628,09 Lt sumai, tačiau RUAB „Vakarų inžineriniai tinklai“ faktoringo avansas nuo šios sąskaitos buvo išmokėtas tik 398 739,66 Lt sumai. Todėl ieškovo reikalavimas dėl 100 proc. sumos, kurios dalies atsakovas nėra gavęs, yra nepagrįstas. Teismui patenkinus UAB „Swedbank lizingas“ 100 proc. sumos pagal faktoringo sutartį, dalis įvykdytos prievolės ateityje turės būti grąžinta RUAB „Vakarų inžineriniai tinklai“. Reiškiamu reikalavimu ieškovas siekia gauti 30 proc. sumos avansu, o tai prieštarauja kreditorinių reikalavimų esmei.
  2. Tvirtinant kreditorinį reikalavimą yra sprendžiamas vieno kreditoriaus vieno kreditorinio reikalavimo dydis, apskaičiuotas kaip galutinis reikalavimas ir išreikštas konkrečia pinigų suma, todėl sprendžiant šį klausimą, būtina įvertinti visus šalių tarpusavio įsipareigojimus ir jų santykį, taigi, ir prievoles, kylančias iš lizingo sutarčių.
  3. Ieškovas tapačius reikalavimus yra pareiškęs skolininkui AS „Merko Ehitus“ Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje byloje nr. 2-4515-56/2012. Taip pat ieškovas yra pareiškęs reikalavimus ir laiduotojams A. P. ir V. P.. Kadangi ieškovas jau yra pasirinkęs reikalavimo teisių įgyvendinimo būdą, tapačių (dvigubų) reikalavimų reiškimas RUAB „Vakarų inžineriniai tinklai“ restruktūrizavimo byloje patvirtina ieškovo siekį nepagrįstai praturtėti.

19Atsiliepimu į ieškovo UAB „Swedbank lizingas“ atskirąjį skundą atsakovas RUAB „Vakarų inžineriniai tinklai“ prašo UAB „Swedbank lizingas“ atskirąjį skundą atmesti, Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 3 d. nutartį dalyje dėl kreditorinio reikalavimo sumažinimo 32 458,14 Lt suma, palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Atmestinas apelianto argumentas, kad teismas neturėjo teisės pats pasinaikinti 2012-06-08 nutarties civilinėje byloje Nr. B2-1010-460/2012. Teismas turėjo pakankamai faktinių duomenų, patvirtinančių, kad dalis nutartimi patvirtintų kreditorinių reikalavimų, yra netinkamai apskaičiuoti, dėl ko pažeidžiami restruktūrizuojamos įmonės bei likusių kreditorių interesai.
  2. Apelianto argumentai dėl atsakovo sumokėtos sumos nėra reikšmingi, nes sprendžiant apelianto kreditorinių reikalavimų dydžio klausimą, turi būti vertinamas bendras šalių tarpusavio finansinių įsipareigojimų santykis. Kadangi šią sumą apeliantas yra gavęs, ji privalo būti įtraukta į finansinę apskaitą.

20Atsiliepimu į atsakovo RUAB „Vakarų inžineriniai tinklai“ atskirąjį skundą ieškovas UAB „Swedbank lizingas“ prašo atsakovo RUAB „Vakarų inžineriniai tinklai“ atskirojo skundo netenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Teismas neturėjo teisės pats pasinaikinti 2012-06-08 nutarties civilinėje byloje Nr. B2-1010-460/2012.
  2. Atmestini apelianto argumentai, kad ieškovo reikalavimas, kylantis iš faktoringo sutarties, dėl 100 proc. sumos, kurios dalies atsakovas nėra gavęs, yra nepagrįstas. Faktoringo sutartimi atsakovas įsipareigojo atsakyti ieškovui solidariai, jei pirkėjai nevykdys ar netinkamai vykdys įsipareigojimus pagal finansuotas sąskaitas, taigi, atsakovas atsako ta pačia apimtimi kaip ir pirkėjas AS „Merko Ehitus“. Ieškovo pareiga išmokėti faktoringo rezervą atsiras tik po to, kai bus apmokėta visa finansuotos sąskaitos suma, taigi, šiuo metu ieškovas neturi prievolės išmokėti faktoringo rezervą. Kita vertus, iškėlus atsakovui restruktūrizavimo bylą, priešpriešinių reikalavimų įskaitymas yra draudžiamas, todėl net jei atsakovas turėtų teisę reikalauti iš ieškovo tam tikrų pinigų sumų, tai neturėtų įtakos ieškovo finansinių reikalavimų dydžiui. Tai taikytina ir atsakovo argumentams, kad teismas, spręsdamas kreditorinio reikalavimo dydžio klausimą, turėjo atsižvelgti šalių sudarytų lizingo sutarčių pagrindu susiklosčiusius santykius.
  3. Atsakovo argumentai, kad ieškovas neturi teisės reikšti reikalavimus atsakovui, nes analogiški reikalavimai pareikšti pagrindiniam skolininkui AS „Merko Ehitus“, prieštarauja solidariosios skolininkų atsakomybės esmei.

21IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis- patikrinti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą bei pagrįstumą faktiniu ir teisniu aspektais, taip pat įvertinti, ar nėra absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.).

23Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 3 d. nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys), taip pat byloje paduotais atskiraisiais skundais nėra siekiama ginti viešąjį interesą, todėl bylą teisėjų kolegija nagrinėja neperžengdama atskirųjų skundų ribų. Apeliacijos dalyką nagrinėjamu atveju sudaro teismo nutarties, kuria patvirtintas kreditorinis reikalavimas restruktūrizuojamai įmonei, kylantis iš faktoringo teisnių santykių, teisėtumas bei pagrįstumas. Atskiruosiuose skunduose keliami klausimai dėl teismo teisės pagal gautą atskirąjį skundą pačiam pasinaikinti nutartį, kuria buvo patvirtintas kreditorinis reikalavimas; dėl kreditorinio reikalavimo dydžio, kai faktorius klientui yra pervedęs tik dalį finansavimo (finansavimo avansą); dėl teismo teisės išskirti reikalavimų, dėl kurių yra kilęs ginčas, tvirtinimą į atskiras bylas.

24Dėl teismo teisės pagal gautą atskirąjį skundą pačiam pasinaikinti nutartį, kuria buvo patvirtintas kreditorinis reikalavimas

25Apeliantas UAB „Swedbank lizingas“ argumentą, jog teismas neturėjo teisės pats pasinaikinti 2012-06-08 nutarties civilinėje byloje Nr. B2-1010-460/2012, nes ši nutartis, kuria buvo patvirtinti UAB „Swedbank lizingas“ finansiniai reikalavimai, pagal savo teisinę prigimtį prilyginama teismo sprendimui, grindžia analogiškais atvejais suformuota teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011, Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugpjūčio 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-2080/2011).

26Teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m. spalio 31 d. nutartyje pakeitė praktiką dėl CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punkto aiškinimo bei taikymo bankroto bylose priimamoms nutartims dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo ir išaiškinęs, jog kreditorių reikalavimų patvirtinimo procesas, nors pagal savo teisinę prigimtį ir yra panašus į pareikšto ieškinio nagrinėjimą, tačiau procesiniu požiūriu reikalavimų tvirtinimui netaikomos tos pačios taisyklės kaip nagrinėjant civilinę bylą ginčo teisena, pripažino, jog pirmosios instancijos teismas turi teisę pats pasinaikinti nutartį, kuria patvirtinti kreditorių reikalavimai, jeigu gavęs atskirąjį skundą dėl tokios nutarties, su juo sutinka (civilinė byla Nr. 3K-7-328/2012). Kreditorinių reikalavimų tvirtinimo procedūra įmonių restruktūrizavimo bylose yra analogiška kaip ir įmonių bankroto bylose, todėl šis išplėstinės teisėjų kolegijos išaiškinimas yra aktualus bei taikytinas ir nagrinėjamos bylos atveju.

27Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apelianto ,,Swedbank lizingas“ UAB argumentai, kuriais grindžiamas skundžiamos nutarties neteisėtumas tuo aspektu, jog teismas neturėjo teisės pats panaikinti 2012-06-08 nutartį, kuria buvo patvirtintas apelianto kreditorinis reikalavimas RUAB ,,Vakarų inžineriniai tinklai“, yra nepagrįsti, todėl atmestini.

28Dėl kreditorinio reikalavimo, kylančio iš faktoringo sutarties, dydžio

29Dėl reikalavimo, kylančio iš faktoringo teisnių santykių dydžio, atskiruosiuose skunduose keliami klausimai keletu aspektų:1) apelianto UAB ,,Swedbank“ lizingas“ nesutikimas su teismo patvirtintu reikalavimu grindžiamas tuo, kad reikalavimas nepagrįstai buvo sumažintas 32 458,14 Lt suma, kurią UAB „Vakarų inžineriniai tinklai“ yra sumokėjusi, tačiau, apelianto teigimu, ši suma buvo sumokėta ne pagal sąskaitą Nr. VIT00135, bet pagal anksčiau finansuotą sąskaitą, todėl negali turėti įtakos reikalavimui, kildinamam iš šios sąskaitos neapmokėjimo; 2) apeliantas UAB „Vakarų inžineriniai tinklai“ reikalavimo dydį ginčija tuo aspektu, jog, nors atsakovas perdavė ieškovui reikalavimo teisę į AS „Merko Ehitus“ įsiskolinimą už atliktus darbus bendrai 569 628,09 Lt sumai, tačiau RUAB „Vakarų inžineriniai tinklai“ faktoringo avansas nuo šios sąskaitos buvo išmokėtas tik 70 procentų, t.y. 398 739,66 Lt dydžio. Todėl ieškovo reikalavimas dėl 100 proc. sumos, kurios dalies atsakovas nėra gavęs, yra nepagrįstas. Prašymas patvirtinti reikalavimą visai 100 proc. sąskaitos sumai, šio apelianto teigimu, prieštarauja kreditorinių reikalavimų esmei, kadangi šiuo atveju ieškovas siekia gauti 30 procentų sumos avansu, kurie ateityje turės būti grąžinti RUAB „Vakarų inžineriniai tinklai“.

30Teisėjų kolegija pirmiausia pasisako dėl atsakovo RUAB ,,Vakarų inžinieriniai tinklai“ argumentų, susijusių su tuo kokio dydžio reikalavimas (70 procentų ar 100 procentų neapmokėtos sąskaitos sumos) turi būti tvirtinamas, kai ieškovas yra finansavęs tik dalį atliktų darbų pagal šią sąskaitą (70 procentų finansavimo avansu), o likusios 30 procentų (finansavimo rezervo) išmokėjimas siejamas su sąskaitos apmokėjimo aplinkybe.

31CK 6.903 straipsnio 1 dalis nustato, jog faktoringo sutartimi viena šalis (finansuotojas) perduoda arba įsipareigoja perduoti kitai šaliai (klientui) pinigus mainais už kliento (kreditoriaus) piniginį reikalavimą, susijusį su prekių pardavimu, darbų atlikimu ar paslaugų teikimu, trečiajam asmeniui (skolininkui), o klientas perleidžia arba įsipareigoja perleisti finansuotojui piniginį reikalavimą skolininkui (finansavimas su sąlyga perleisti piniginį reikalavimą) ir mokėti sutartyje nustatytą atlyginimą.

32Faktoringo sutartimi UAB ,,Swedbank lizingas“ (faktorius) įsipareigojo perduoti pardavėjui (UAB ,,Vakarų inžineriniai tinklai“) pinigus (sumokėti faktoringo avansą, o tam tikrais atvejais ir faktoringo rezervą), mainais už pardavėjo piniginį reikalavimą, susijusį su prekių pardavimu, darbų atlikimu, paslaugų teikimu pirkėjui, o pardavėjas įsipareigojo perleisti Faktoriui jo turimą galiojantį piniginį reikalavimą Pirkėjui ir įsipareigojo sumokėti faktoringo palūkanas, komisinį mokestį, faktoringo sutarties mokestį bei kitus mokėjimus faktoringo sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka (Faktoringo sutarties bendrųjų sąlygų 2.1 punktas).

33Taigi, faktoringo sutarties pagrindu tarp jos šalių susiklostė dvejopo pobūdžio teisniai santykiai: 1) finansavimo, kurių pagrindu finansuotojas (nagrinėjamos bylos atveju- UAB ,,Swedbank lizingas“) įsipareigoja teikti klientui (nagrinėjamos bylos atveju- UAB ,,Vakarų inžineriniai tinklai“) finansavimą, susijusį su prekių pardavimu, darbų atlikimu ar paslaugų teikimu trečiajam asmeniui (skolininkui); 2) reikalavimo perleidimo, kurių pagrindu klientas (UAB ,,Vakarų inžineriniai tinklai“) įsipareigoja perleisti finansuotojui (UAB ,,Swedbank lizingas“) piniginį reikalavimą skolininkui.

34Šalių (,,Swedbank lizingas“, UAB ir UAB ,,Vakarų inžineriniai tinklai“) sudaryta faktoringo sutartimi (b.l. 83-88) buvo susitarta dėl faktoringo limito 2 500 000 Lt, faktoringo avanso (70 procentų), taip pat susitarta dėl faktoringo regreso bei pardavėjo atsakomybės apimties (100 procentų). Sprendžiant dėl pardavėjo atsakomybės ribų, kai tvirtinamas kreditoriaus finansinis reikalavimas įmonės restruktūrizavimo byloje, o faktorius yra finansavęs tik dalį tam tikros sąskaitos (sumokėjęs faktoringo avansą, o sąlygos sumokėti faktoringo rezervą nėra atsiradusios), svarbi faktoringo teisnių santykių prigimtis, jų esmė.

35Faktoringo santykių esmė yra atskleista Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Swedbank lizingas“ v. UAB „Milaproplasta“, bylos Nr. 3K-3-618/2012. Kasacinis teismas išaiškino, jog faktoringas yra kreditavimui artimas, nors ir netapatus finansavimo sandoris bei finansinė paslauga. Faktoringo dalyką sudaro išankstinis reikalavimo teisių finansavimas mainais už sutartą atlyginimą, finansuotojo teisių užtikrinimui panaudojant nuosavybės teises į perleidžiamus reikalavimus. Faktoringo sutartimi imituojamas kliento turimų reikalavimo teisių įkeitimu užtikrintas kreditavimas ir jo atstovavimas. Faktoringo, skirtingai nei kreditavimo atveju, prievolių vykdymo užtikrinimui panaudojamos ne įkeitimo, bet nuosavybės teisės.

36Nors cituojamoje kasacinės instancijos teismo nutartyje daugiausia buvo nagrinėjamas faktoringo atlygintinumo klausimas, joje pateikti išaiškinimai dėl faktoringo sandorio esmės, jo teisinės prigimties yra aktualūs nagrinėjamoje byloje tuo aspektu, kuriuo analizuojamas faktoringo santykių panašumas su finansavimo santykiais. Kasacinis teismas nurodė, kad faktoringo santykių atveju, jeigu klientas naudojasi už perleistas reikalavimo teises iš finansuotojo gauta kaina, tai jis naudojasi savais pinigais, kurie gaunami iš faktoriaus anksčiau nustatyto laiko juos gauti kaip apmokėjimą iš pirkėjo, kuriam mokėjimas atidėtas. Jeigu pagal pirkėjo ir pardavėjo sutartį pirkėjo mokėjimai yra atidėti, tai faktoringo avanso sumokėjimas pardavėjui, kurį įvykdo finansuotojas (faktorius) iš karto po sąskaitos gavimo, yra avansinio pobūdžio ir turi finansavimo požymių. Nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo, jog pirkėjas AS ,,Merko Ehitus“ nesumokėjo ,,Swedbank lizingas“, UAB pagal UAB ,,Vakarų inžineriniai tinklai“ perleistus reikalavimus į pirkėją (AS ,,Merko Ehitus“) pagal sąskaitą VIT00135, kurios suma- 569 628,09 Lt. Ieškovas taip pat neginčija aplinkybės, kad pagal šią sąskaitą yra sumokėjęs tik faktoringo avansą- 70 procentų sąskaitos sumos, o pagrindas sumokėti faktoringo rezervą (likusius 30 procentų) neatsirado, kadangi pirkėjas sąskaitos neapmokėjo. Kadangi, minėta, faktoringo teisinis santykis pagal savo prigimtį yra artimas finansavimo santykiui, o ieškovas sutarties pagrindu yra atlikęs tik dalinį konkrečios sąskaitos, pagal kurią jam yra perleista reikalavimo teisė, finansavimą, darytina išvada, jog finansuotojas (UAB ,,Swedbank lizingas“) neturi teisės reikalauti iš kliento daugiau negu yra suteikęs finansavimo (šiuo atveju- 70 procentų nuo kliento pirkėjo neapmokėtos sąskaitos sumos).

37Kliento atsakomybę finansuotojui reglamentuoja CK 6.906 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, klientas atsako finansuotojui už perleidžiamo piniginio reikalavimo, esančio sutarties dalyku, galiojimą, jeigu faktoringo sutartis nenustato ko kita. Jeigu finansuotojas pareikalauja įvykdyti jam perleistą piniginį reikalavimą, o skolininkas jo neįvykdo ar įvykdo netinkamai, tai klientas neatsako už tokius skolininko veiksmus, jeigu sutartis nenustato ko kita (to paties straipsnio 3 d.). Taigi, tiek aptariamo straipsnio 1 dalis, tiek trečioji yra dispozityvios normos, leidžiančios faktoringo sutartyje numatyti kitokią kliento atsakomybę finansuotojui.

38Nagrinėjamos bylos šalių santykių specifika pasireiškia tuo, kad šalys yra susitarusios dėl regresinio faktoringo. Pagal faktoringo sutarties bendrųjų sąlygų 7.2.1 punktą, tokiu atveju faktoringo rezervas grąžinamas pardavėjui tik po to, kai visiškai padengiamas perleistas reikalavimas. Šiuo atveju perleisto reikalavimo pirkėjas AS ,,Merko Ehitus“ nesumokėjo, taigi, faktoriui nekilo pareiga faktoringo rezervą grąžinti pardavėjui. Sutarties bendrųjų sąlygų VIII skyrius (Regresas) numato, jog pardavėjo regresas yra pardavėjo solidari prievolė atsakyti už pirkėjo neįvykdytas arba netinkamai įvykdytas pinigines prievoles, reikalavimai pagal kurias šia Faktoringo sutartimi yra perleisti faktoriui. Pirkėjui nevykdant arba netinkamai vykdant įsipareigojimus mokėti sąskaitoje/sutartyje numatytas sumas, faktorius turi neginčijamą teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pardavėjas, tiek pirkėjas, ar abu kartu (CK 6.6 str.). Pardavėjo solidari atsakomybė už pirkėjo neįvykdytas prievoles galioja iki to momento, kol pirkėjas arba pardavėjas visiškai įvykdo prievoles pagal sutartį ir/ arba faktoringo sutartį (sutarties bendrųjų sąlygų 8.1 punktas). Taigi, šalių sudarytoje faktoringo sutartyje numatyta kliento solidari atsakomybė finansuotojui, jeigu pirkėjas nesumoka pagal perleistą finansuotojui reikalavimą. Remdamasis šiomis sutarties nuostatomis, finansuotojas ,,Swedbank lizingas“, UAB nurodo, jog sutartyje numatytas regresas bei šimtaprocentinė pardavėjo atsakomybė ir jo solidari prievolė reiškia pardavėjo pareigą apmokėti visą neapmokėtos sąskaitos sumą, tuo pačiu įgyjant teisę į faktoringo rezervo grąžinimą. Tokia pozicija nepripažįstama pagrįsta: minėta, jog faktoringo sutarties atveju reikalavimo perleidimas atlieka finansuotojo teisių užtikrinimo funkciją, panaudojant nuosavybės teises į perleidžiamus reikalavimus ir tokiu būdu imituojant kliento turimų reikalavimo teisių įkeitimu užtikrintą kreditavimą. Regreso teisė faktoringo teisniuose santykiuose, taip pat ir aptartame sutarties bendrųjų sąlygų 8.1 punkte savo esme nėra regresas klasikine šios sąvokos prasme. Regresas bendrąja prasme yra suprantamas kaip bendraskolių tarpusavio atgręžtiniai reikalavimai, vienam iš bendraskolių įvykdžius solidariąją prievolę kreditoriui, t.y. šios prievolės pagrindas yra vieno iš bendraskolių nepagrįstas praturtėjimas kito bendraskolio (įvykdžiusio prievolę) sąskaita. Faktoringo sutarties atveju regreso sąvoka vartojama kaip finansuotojo teisė reikalauti, kad prievolę pagal perleistą neefektyvią reikalavimo teisę įvykdytų pats ją perleidęs asmuo (pardavėjas); šiuo atveju jis (pardavėjas) nėra nepagrįstai praturtėjęs finansuotojo sąskaita, kadangi jis yra realiai atlikęs darbus ir yra gavęs jam priklausančias gauti iš pirkėjo lėšas avansu (t.y. kreditan). Faktoringo sutartimi atsakovas įsipareigojo atsakyti ieškovui solidariai, jei pirkėjai nevykdys ar netinkamai vykdys įsipareigojimus pagal finansuotas sąskaitas. Šiuo atveju sąskaita Nr. VIT00135 buvo finansuota tik iš dalies- faktoringo avanso dydžiu (70 procentų sąskaitos sumos), todėl ir kliento atsakomybė finansuotojui kyla būtent ta apimtimi, kuria sąskaitą finansavo faktorius (ieškovas). Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, jog kreditorius (finansuotojas) regresinio faktoringo atveju neturi teisės reikalauti iš kliento daugiau, negu jis yra realiai patyręs išlaidų, t.y. jis neturi teisės reikalauti visiško prievolės įvykdymo, kai pats yra įvykdęs prievolę tik iš dalies. Kaip pagrįstai nurodo atskirajame skunde RUAB ,,Vakarų inžineriniai tinklai“, tokia situacija reikštų nepagrįstą finansuotojo praturtėjimą kliento sąskaita.

39Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, tvirtindamas ,,Swedbank lizingas“, UAB kreditorinį reikalavimą iš faktoringo teisinių santykių, nepagrįstai jį patvirtino ir nefinansuoto faktoringo rezervo dalyje.

40Teismas kaip nepagrįstus atmeta ieškovo argumentus, jog finansinio reikalavimo nepatvirtinimas faktoringo rezervo dalyje reikštų priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, kuris iškėlus restruktūrizavimą bylą yra draudžiamas. Jau aptarti argumentai suponuoja išvadą, kad finansuotojas turi teisę reikalauti tik tiek, kiek yra realiai patyręs išlaidų, o prievolė išmokėti faktoringo rezervą jam neatsirado dėl tos priežasties, kad neįvyko sąlyga, su kuria siejamas šio rezervo sumokėjimas. Taigi, atitinkamai neatsirado ir priešpriešinis RUAB ,,Vakarų inžineriniai tinklai“ reikalavimas šį rezervą jam pervesti.

41Dėl tvirtintino reikalavimo dydžio ir skirtingai pagrindais pareikšto reikalavimo išskyrimo į atskiras bylas

42Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja ieškovo teisę reikalauti, kad klientas neapmokėtą sąskaitą pagal jam perleistą reikalavimą apmokėtų finansuotoje šios sąskaitos dalyje- dėl 70 procentų sumos, kuri yra 398 739,66 Lt. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo išsiaiškinta kreditorinio reikalavimo dydžiui reikšminga faktinė aplinkybė dėl t.y. 32 458,14 Lt apmokėjimo pagrindo. Pirmosios instancijos teismas šia suma sumažino tvirtinamo kreditorinio reikalavimo dydį, konstatavęs, jog atsakovas ją yra sumokėjęs ieškovui. Apeliantas ,,Swedbank lizingas“, UAB neginčija šios sumos sumokėjimo fakto, tačiau nurodo, jog šis mokėjimas buvo atliktas ne pagal sąskaitą Nr. VIT00135, o pagal anksčiau tam pačiam pirkėjui AS „Merko Ehitus“ išrašytą sąskaitą Nr. VIT00113. Teisėjų kolegija pažymi, jog nei nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teismui šalių pateiktuose procesiniuose dokumentuose bei apelianto ,,Swedbank lizingas“, UAB pateiktame naujame įrodyme (sąskaitos išraše) nėra pakankamai duomenų šiai faktinei aplinkybei nustatyti ir įvertinti. Nors iš tiesų mokėjimo nurodyme 32 458,14 Lt suma nurodoma kaip apmokėjimas už AS „Merko Ehitus“ pagal sąskaitą Nr. VIT00113, šie duomenys nėra pakankami. ,,Swedbank lizingas“ nurodo, jog šis mokėjimas buvo atliktas anksčiau, negu išrašyta sąskaita Nr. VIT00135, tačiau šios aplinkybė nėra galimybės patikrinti, kadangi sąskaitos Nr. VIT00135 byloje nėra, todėl nėra aiškus jos išrašymo laikas; taip pat, byloje nėra ir sąskaitos Nr. VIT00113, todėl nėra galimybės nustatyti, ar tokia sąskaita iš tiesų buvo išrašyta pirkėjui AS „Merko Ehitus“, kokia buvo tos sąskaitos suma ir t.t.. Nesant byloje šių duomenų, negalima pripažinti pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą dėl ieškovo kreditorinio reikalavimo mažinimo šia suma, kita vertus, nėra pakankamai duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, jog ši suma ir jos sumokėjimas nėra susijęs su ginčo sąskaita Nr. VIT00135.

43Įvertindama šias aplinkybes, teisėjų kolegija patvirtina kreditoriaus ,,Swedbank lizingas“, UAB reikalavimą be šios sumos (t.y. mažesnį 32 458,14 Lt)- 366 281,52 Lt dydžio, o reikalavimą dalyje dėl 32458,14 Lt sumos perduoda pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

44Apeliacinės instancijos teismas tvirtina tokią kreditorinio reikalavimo sumą, dėl kurios teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kadangi ,,Swedbank lizingas“, UAB būdamas RUAB ,,Vakarų inžineriniai tinklai“ kreditoriumi, nesant patvirtinto reikalavimo, neturi galimybės įgyvendinti savo, kaip kreditoriaus teisų restruktūrizavimo procese. Tuo pačiu apeliacinės instancijos teismas kaip nepagrįstus atmeta apelianto RUAB ,,Vakarų inžineriniai tinklai“ argumentus, jog teismas nepagrįstai išskyrė reikalavimų pagal faktoringo bei lizingo sutartis nagrinėjimą į atskiras bylas, nes esą turi būti nagrinėjamas bei tvirtinamas vienas kreditoriaus reikalavimas. Teismų praktikoje jau yra susiformavusi nuostata, kad teismas turi patvirtinti reikalavimą, dėl kurio nėra ginčo, o ginčijamą reikalavimą galima išskirti į atskirtą bylą. Taip užtikrinama tiek kreditoriaus tiek restruktūrizuojamos (ar bankrutuojančios) įmonės interesų pusiausvyra. Šiuo atveju reikalavimai pareikšti skirtingais pagrindais, skirtingos jų nagrinėjimo apimtys, todėl didesnio (kylančio iš faktoringo sutarties) reikalavimo netvirtinimas, kol nėra išspręstas ginčas dėl reikalavimo, kylančio iš lizingo sutarčių, kurio suma yra ženkliai mažesnė, akivaizdžiai pažeistų kreditoriaus interesus. Šiais argumentais teisėjų kolegija vadovaujasi ir tvirtindama dalį reikalavimo, kylančio iš faktoringo sutarties, kitą dalį (kurios pagrįstumas nėra visiškai aiškus) perduodama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, būtent siekiant išvengti kreditoriaus teisų pažeidimo.

45RUAB ,,Vakarų inžineriniai tinklai“ atskirajame skunde taip pat nurodoma, jog ieškovas tapačius reikalavimus yra pareiškęs skolininkui AS „Merko Ehitus“ Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje byloje, taip pat yra pareiškęs reikalavimus ir laiduotojams A. P. ir V. P., todėl tapačių reikalavimų reiškimas RUAB „Vakarų inžineriniai tinklai“ restruktūrizavimo byloje esą patvirtina ieškovo siekį nepagrįstai praturtėti. Šis argumentas nepagrįstas: solidariosios atsakomybės atveju kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.). Apeliantas nepateikė įrodymų, kad bet kuris iš solidariųjų bendraskolių yra įvykdęs prievolę ar bent jos dalį, todėl reikalavimų pareiškimas solidariesiems skolininkams atskirose bylose nereiškia ieškovo siekio nepagrįstai praturtėti.

46Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį naikina dalyje, kuria kreditoriaus finansinio reikalavimo suma reikalavimas sumažinta ginčijamu 32 458,14 Lt mokėjimu ir šioje dalyje bylą perduoda nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui; kitoje dalyje skundžiama nutartis yra keičiama, sumažinant patvirtinto finansinio reikalavimo sumą nefinansuota faktoringo rezervo dalimi.

47Taip pat teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjant bylą iš naujo, turėtų būti nustatytos ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutartyje numatytu faktoringo atlygiu.

48Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktais

Nutarė

49Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 3 d. nutarties dalį, kuria ieškovo ,,Swedbank lizingas“, UAB finansinis reikalavimas UAB ,,Vakarų inžineriniai tinklai“ restruktūrizavimo byloje sumažintas 32 458,14 Lt suma ir bylą šioje dalyje perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

50Kitą nutarties dalį pakeisti, išdėstant ją taip: prašymą dėl kreditorinio reikalavimo tvirtinimo patenkinti iš dalies. Patvirtinti ,,Swedbank lizingas“, UAB 366 281,52 Lt (trijų šimtų šešiasdešimt šešių tūkstančių dviejų šimtų aštuoniasdešimt vieno lito ir 52 centų) dydžio finansinį reikalavimą UAB ,,Vakarų inžineriniai tinklai“ restruktūrizavimo byloje.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Klaipėdos apygardos teismo 2012-02-21 nutartimi UAB „Vakarų inžineriniai... 5. UAB „Swedbank lizingas“ kreipėsi į restruktūrizavimo administratorių,... 6. Klaipėdos apygardos teismo 2012-06-08 nutartimi buvo patvirtintas 665 137,77... 7. RUAB „Vakarų inžineriniai tinklai“ direktorius nesutiko su minėtu... 8. Klaipėdos apygardos teismas 2012-07-05 nutartimi panaikino Klaipėdos... 9. Nagrinėjamoje byloje ieškovas UAB „Swedbank lizingas“ prašė patvirtinti... 10. Atsakovas RUAB „Vakarų inžineriniai tinklai“ su minėtu reikalavimu... 11. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 12. Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. rugsėjo 3 d. nutartimi prašymą dėl... 13. Teismas vadovavosi bylos duomenimis, kad 2011-06-27 tarp UAB „Swedbank... 14. Spręsdamas dėl kreditinio reikalavimo, kylančio iš faktoringo sutarties,... 15. Spręsdamas dėl kreditinio reikalavimo, kylančio iš lizingo sutarčių,... 16. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai... 17. Atskiruoju skundu ieškovas UAB „Swedbank lizingas“ prašo pakeisti... 18. Atskiruoju skundu atsakovas RUAB „Vakarų inžineriniai tinklai“ prašo... 19. Atsiliepimu į ieškovo UAB „Swedbank lizingas“ atskirąjį skundą... 20. Atsiliepimu į atsakovo RUAB „Vakarų inžineriniai tinklai“ atskirąjį... 21. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis- patikrinti skundžiamos... 23. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė... 24. Dėl teismo teisės pagal gautą atskirąjį skundą pačiam pasinaikinti... 25. Apeliantas UAB „Swedbank lizingas“ argumentą, jog teismas neturėjo... 26. Teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė... 27. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apelianto ,,Swedbank... 28. Dėl kreditorinio reikalavimo, kylančio iš faktoringo sutarties, dydžio... 29. Dėl reikalavimo, kylančio iš faktoringo teisnių santykių dydžio,... 30. Teisėjų kolegija pirmiausia pasisako dėl atsakovo RUAB ,,Vakarų... 31. CK 6.903 straipsnio 1 dalis nustato, jog faktoringo sutartimi viena šalis... 32. Faktoringo sutartimi UAB ,,Swedbank lizingas“ (faktorius) įsipareigojo... 33. Taigi, faktoringo sutarties pagrindu tarp jos šalių susiklostė dvejopo... 34. Šalių (,,Swedbank lizingas“, UAB ir UAB ,,Vakarų inžineriniai tinklai“)... 35. Faktoringo santykių esmė yra atskleista Lietuvos Aukščiausiojo Teismo... 36. Nors cituojamoje kasacinės instancijos teismo nutartyje daugiausia buvo... 37. Kliento atsakomybę finansuotojui reglamentuoja CK 6.906 straipsnis. Pagal šio... 38. Nagrinėjamos bylos šalių santykių specifika pasireiškia tuo, kad šalys... 39. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog... 40. Teismas kaip nepagrįstus atmeta ieškovo argumentus, jog finansinio... 41. Dėl tvirtintino reikalavimo dydžio ir skirtingai pagrindais pareikšto... 42. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja ieškovo... 43. Įvertindama šias aplinkybes, teisėjų kolegija patvirtina kreditoriaus... 44. Apeliacinės instancijos teismas tvirtina tokią kreditorinio reikalavimo... 45. RUAB ,,Vakarų inžineriniai tinklai“ atskirajame skunde taip pat nurodoma,... 46. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija skundžiamą pirmosios... 47. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjant bylą iš naujo, turėtų... 48. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 49. Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 3 d. nutarties dalį,... 50. Kitą nutarties dalį pakeisti, išdėstant ją taip: prašymą dėl...