Byla BIK-308/2020
Dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 17 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 19 d. nutarties ir baudžiamąja byla

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (kolegijos pirmininkė), Alvydo Pikelio ir Daivos Pranytės-Zalieckienės, susipažinusi su nuteistojo A. T. gynėjo advokato Eduardo Antonenkos kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 17 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 19 d. nutarties ir baudžiamąja byla,

Nustatė

2Nuteistasis A. T. gynejas kasaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamus nuosprendį bei nutartį ir bylą A. T. nutraukti arba panaikinti skundžiamus teismų sprendimus ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą – Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 straipsnio 2 dalį, neteisingai įvertino nustatytas faktines bylos aplinkybes, vertino tik dalį bylos įrodymų arba tai darė nevisapusiškai, nesiėmė visų įstatymo nustatytų priemonių išsamiai ir nešališkai išnagrinėti įrodymų visetą ir nustatyti visas svarbias bylai teisingai išnagrinėti aplinkybes, taip pažeidė bylos duomenų viseto išnagrinėjimo reikalavimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalis), o apeliacinės instancijos teismas, nepatikrinęs apeliacinio skundo tiek, kiek buvo prašoma – ir BPK 320 straipsnio 3 dalį.

3Nuteistojo A. T. gynėjo kasacinį skundą atsisakytina priimti.

4Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Pagal BPK 368 straipsnio 2 dalį kasaciniame skunde, be kita ko, turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą.

5Kasaciniame skunde nėra nurodyta teisinių argumentų, kurie sudarytų pagrindą bylą nagrinėti kasacine tvarka dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo ir (ar) padarytų esminių BPK pažeidimų. Netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas kasaciniame skunde grindžiamas vien nesutikimu su nuteistojo A. T. nuteisimu pagal BK 225 straipsnio 2 dalį teigiant, kad nuteistasis A. T. negali būti prilygintas valstybės tarnautojui pagal BK 230 straipsnio 3 dalies nuostatas, ir nesutinkant su šiuo klausimu išdėstyta apeliacinės instancijos teismo išvada, tačiau nenurodant išsamių teisinių argumentų dėl teismų galimai padarytų teisės aiškinimo ir taikymo klaidų.

6Kasaciniame skunde BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimas argumentuojamas taip pat ne teisiniais argumentais, nurodančiais, kad pažeidimas yra esminis, o neigiant nusikalstamos veikos objektyviojo požymio – susitarimo duoti (priimti) kyšį buvimą, savaip vertinant bylos įrodymus (slapta darytą nuteistųjų pokalbio įrašą, specialisto išvadą, specialistų paaiškinimus), aiškinant, kad teismai atmetė gynybos prašymus (skirti ekspertizę, iškviesti nurodomos olandų bendrovės atstovus), išsamiai netyrė ir nevertino skunde nurodomų aplinkybių.

7Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Ar tinkamai įvertinti įrodymai ir teisingai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-85/2011, 2K-7-81/2013, 2K-7-107/2013, 2K-150/2014 ir kt.). Pažymėtina ir tai, kad nustatant faktines aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-9/2012, 2K-135/2013, 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015 ir kt.).

8Nors kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalį, tačiau kokių esminių nuteistojo A. T. apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo jame nenurodyta.

9Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 punktas).

10Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 punktu, 5 dalimi,

Nutarė

11Atsisakyti priimti nuteistojo A. T. gynėjo advokato Eduardo Antonenkos kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ryšiai