Byla e2-185-445/2020
Dėl nuostolių atlyginimo regreso teise

1Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų teisėjas Dalis Žilionis, sekretoriaujant Reginai Tertelytei, dalyvaujant ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro atstovei Monikai Maldauskaitei, atsakovų atstovui advokatui Rolandui Tilindžiui, trečiajam asmeniui S. B.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro patikslintą 2019-10-02 ieškinį (toliau – ir ieškinys) atsakovams J. J. ir R. J., tretiesiems asmenims S. S. ir S. B. dėl nuostolių atlyginimo regreso teise.

3Teismas

Nustatė

4Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose iškelta civilinė byla, kurioje ieškovas pareikštu ieškiniu prašo priteisti solidariai iš atsakovų 979 Eur eismo įvykio metu padarytą žalą, taip pat bylinėjimosi išlaidas bei penkių procentų metines palūkanas.

5Ieškovas ieškinyje nurodo, kad 2012-02-21 kelyje Vilnius-Varėna-Gardinas įvyko eismo įvykis, kurio metu J. J., vairuodamas R. J. priklausančią transporto priemonę MTZ BELARUS-80, valst. Nr. ( - ), priverstinai sustojo neapšviestame kelio ruože tamsiuoju paros metu, neįjungė traktoriaus avarinės šviesos signalizacijos, o ant priekabos nesant įrengtos avarinės šviesos signalizacijos, nepastatė avarinio sustojimo ženklo ne arčiau kaip 50 m atstumu nuo sustojusios transporto priemonės, t. y. sudarė kitiems eismo dalyviams netikėtą kliūtį. Minėtos kliūties nepavyko išvengti S. S., kurio vairuojama transporto priemonė AUDI atsitrenkė į MTZ BELARUS-80. Ieškovas nurodo, kad už šio eismo įvykio metu dėl transporto priemonės AUDI A4, valst. Nr. ( - ) sugadinimo padarytą žalą yra atsakingas J. J.. Vien ta aplinkybė, kad baudžiamojoje byloje nebuvo surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių J. J. kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, tai savaime nereiškia, kad nėra delikto. Šiuo atveju, minėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-28-397/2018 Kauno apygardos teismas konstatavo, kad „Nagrinėjamu atveju neabejotinai nustatyta, jog J. J. nevykdė KET 98 p. ir KET 4 priedo 13 p. numatytų reikalavimų.“ Taigi, kartu su ieškiniu pateikiami įrodymai pagrindžia J. J. civilinę atsakomybę dėl minėto eismo įvykio metu padarytos žalos. Kadangi minėto eismo įvykio metu transporto priemonė MTZ BELARUS-80, valst. Nr. ( - ), nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras atsižvelgdamas į nukentėjusiojo asmens prašymą bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) nuostatomis, nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį ir atlygino ją, išmokėdamas 1485,75 EUR dydžio draudimo išmoką. Ieškovas, atsižvelgdamas į TPVCAPDĮ įtvirtintą teisę reikalauti, kad dėl padarytos žalos išmokėtą sumą grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo (šiuo atveju – J.J.) arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (šiuo atveju – R. J.) (TPVCAPDĮ 23 straipsnis), raštu kreipėsi į bendraatsakovius, reikalaudamas grąžinti išmokėtą draudimo išmoką. Iki šio ieškinio pateikimo teismui dienos bendraatsakoviai grąžino ieškovui 506,75 EUR ir liko skolingi 979,00 EUR.

6Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose gautas atsakovų J. J. ir R. J. atstovo pasirašytas atsiliepimas į patikslintą ieškinį, kuriuo prašoma atmesti ieškovo pateiktą ieškinį kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovo atsakovų naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodoma, kad ieškovas remiasi baudžiamojoje byloje išdėstytomis aplinkybėmis, siekdamas įrodyti tariamą J. J. veiksmų neteisėtumą (Kelių eismo taisyklių pažeidimą), kaip teisėtą pagrindą, t. y. prejudicinę galią turinčias aplinkybes civilinėje byloje prisiteisti nuostolius. Toks Ieškovo pozicijos nenuoseklumas akivaizdžiai prieštarauja ieškinyje jo dėstomai pozicijai dėl baudžiamojoje byloje nustatytų aplinkybių prejudicinės galios neturėjimo civilinėse bylose. Būtina civilinės atsakomybės sąlyga yra atsakovo veiksmų neteisėtumas. Atsakovų veiksmų neteisėtumas turi būti konstatuotas įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, t. y. teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 str. 2 d.). Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018-12-20 nutartimi konstatavo, kad 2016-07-05 Varėnos rajono apylinkės teismas nuosprendžiu, kurį paliko galioti Kauno apygardos teismas 2018-04-18 nutartimi, J. J. pagrįstai išteisino nenustačius jo veikoje būtinojo nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 str. 1 d., sudėties požymio – priežastinio ryšio, todėl žemesnių instancijų teismai pagrįstai nukentėjusiųjų civilinius ieškinius paliko nenagrinėtais. Atsižvelgiant į tai, nesutiktina su Ieškovo pozicija, kad šioje civilinėje byloje Ieškovas yra atleidžiamas nuo pareigos įrodyti civilinės atsakomybės sąlygų buvimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 182 straipsnio 3 punktas), kadangi J. J. veiksmų neteisėtumas nebuvo konstatuotas apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu, t. y. buvo priimtas išteisinamasis teismo nuosprendis, o R. J. net nebuvo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Atsakovai nesutinka, kad Ieškovui nekyla pareiga įrodyti Atsakovo kaltę, kaip vieną iš būtinųjų civilinės atsakomybės elementų. Ieškovas nepagrįstai du savarankiškus civilinės atsakomybės elementus – neteisėtumą ir kaltę, sutapatina į vieną. Atsakovai nesutinka su tokia Ieškovo argumentacija, kadangi neteisėtumas ir kaltė nėra sinonimai, t. y. neteisėtumas (KET reikalavimų nesilaikymas) neapima kaltės prezumpcijos. Kaltė vertintina kaip subjektyvusis neteisėto elgesio aspektas, t. y. subjektyvusis asmens santykis, kai tuo tarpu neteisėtumas yra elgesio objektyvusis elementas, nes nustatant neteisėtumą asmens elgesys vertinamas per protingo ir apdairaus žmogaus elgesio standartą (lot. bonus pater familias) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.248 straipsnio 3 dalyje). Įvertinus tai, kad Ieškovas painioja kaltę ir neteisėtumą klaidingai sugretindamas juos į vieną elementą, konstatuotina, kad Ieškovas nenurodė jokių Atsakovų kaltę pagrindžiančių aplinkybių. Atsakovų atstovas nurodo, kad eismo įvykio dalyvio S. S., kaip didesnio pavojaus šaltinio (transporto priemonės) valdytojo veiksmai taip pat turi būti vertinami pagal rūpestingo, atidaus žmogaus elgesio matą. Šiuo atveju svarbu tai, kad Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018-04-18 nutartyje buvo konstatuota, kad Audi A4 vairuotojas nagrinėjamoje situacijoje privalėjo laikytis KET 9, 133, 134 reikalavimų, ir kartu nenustatyta, jog jis neturėjo objektyvios galimybės pastebėti net ir tinkamai nepaženklintą kliūtį. Konstatuota, kad S. S. privalėjo sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač, kai blogas matomumas, t. y. vairuotojas privalėjo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį, nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. Kauno apygardos teismas įžvelgė S. S. veiksmuose, vairuojant transporto priemonę, akivaizdžius trūkumus, kurie ir galėjo lemti eismo įvykį: „Pagrindą manyti, kad S. S. galėjo laiku pastebėti kliūti ir išvengti susidūrimo su ja, sudaro sekančios bylos aplinkybės. Visų pirmą, tai, kad R. J., atvažiavęs tėvo vairuojamai transporto priemonei iš galo ją pastebėjo ir apvažiavo. [...] Šių aplinkybių visuma leidžia pagrįstai abejoti tuo, kad nebuvo objektyvios galimybės laiku pastebėti ir išvengti susidūrimo su traktoriaus priekaba.“ (Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus 2018-04-18 nutarties 45 p.). Šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad eismo įvykį galėjo lemti S. S. neteisėti veiksmai (KET 9, 133, 134 reikalavimų nesilaikymas). Todėl ieškovas privalo pagrįsti, kokiais įrodymais remiantis teigia, kad nuostolius (kaip avarijos kaltininkai), privalo atlyginti būtent J. J. ir R. J., bet ne S. S..

7Ieškovas teismui pateiktu dubliku palaiko savo 2019-10-02 patikslintame ieškinyje išdėstytą poziciją. Nurodo ir pasikartoja, kad baudžiamojoje byloje Nr. 1A-28-397/2018 Kauno apygardos teismas konstatavo, kad „Nagrinėjamu atveju neabejotinai nustatyta, jog J. J. nevykdė KET 98 p. ir KET 4 priedo 13 p. numatytų reikalavimų.“ Ši aplinkybė turi prejudicinę galią šioje byloje – jos įrodinėti iš naujo nereikia ir ji yra privaloma civilinę bylą dėl žalos atlyginimo nagrinėjančiam teismui. Ieškovas akcentuoja, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje nesprendžiamas kaltės klausimas dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos. Šiuo atveju, R. J. eismo įvykio metu nevairavo transporto priemonės MTZ BELARUS-80, valst. Nr. ( - ), todėl logiška, kad baudžiamojon atsakomybėn buvo patrauktas tik J. J.. Tačiau tai savaime neeliminuoja R. J. civilinės atsakomybės Biuro atžvilgiu. Šiuo atveju būtent R. J. neįvykdė pareigos apdrausti jam priklausančios įregistruotos transporto priemonės, todėl kartu su J. J. solidariai atsako už 2012-02-21 eismo įvykio metu padarytą žalą. Akivaizdu, kad J. J. galėjo ir turėjo, tuo labiau - esant tokiam metų ir paros laikui, suvokti, jog su tokia netvarkinga lėtaeige transporto priemone MTZ BELARUS-80, valst. Nr. ( - ), iš viso negalima dalyvauti eisme – kyla didelė rizika įvykti nelaimei (šiuo atveju – kilti skaudžias pasekmes turėjusiam eismo įvykiui). Taigi, šiuo atveju J. J., elgdamasis itin neatsargiai ir nerūpestingai savo veika pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, dėl ko kilo eismo įvykis ir buvo padaryta žala. Akivaizdu, kad jeigu J. J. nebūtų dalyvavęs eisme su techniškai netvarkinga, bet kada galinčia sugesti, tuo labiau - atitinkamai nepažymėta lėtaeige transporto priemone MTZ BELARUS-80, valst. Nr. ( - ), o jai sugedus (ko ir buvo galima tikėtis) – būtų suskubęs ją tinkamai pažymėti, kad kiti eismo dalyviai būtų galėję laiku ją pastebėti ir apvažiuoti, eismo įvykis nebūtų kilęs. Dublike nurodoma, kad atsiliepime į patikslintą ieškinį klaidingai nurodoma, jog Kauno apygardos teismas 2018-04-18 nutartyje konstatavo, kad nukentėjusysis S. S. pažeidė atitinkamus KET reikalavimus. Ieškovas nurodo, kad svarbių duomenų neturėjimas (objektyvus negalėjimas jų nustatyti) neleido teismui konstatuoti J. J. kaltės pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, kadangi baudžiamojoje byloje visos abejonės vertinamos kaltinamojo naudai.

8Atsakovų atstovas tripliku prašo atmesti Ieškovo pateiktą ieškinį kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovo atsakovų naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad Varėnos rajono apylinkės teismo 2013-06-12 nuosprendžiu kaltu dėl 2012-02-21 autoįvykio pagal BK 281 straipsnio 1 dalį buvo pripažintas S. S. ir jam buvo skirta 30 MGL dydžio piniginė bauda, o Kauno apygardos teismas 2013-09-16 nutartimi S. S. apeliacinį skundą atmetė ir Varėnos rajono apylinkės teismo nuosprendį paliko nepakeistą. Tačiau Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2014-04-08 nutartimi iš dalies tenkino nuteistojo kasacinį skundą ir grąžino bylą nagrinėti apeliacinės instancijos teismui dėl nepakankamos padarytų išvadų argumentacijos bei neatlikto techninio autoįvykio tyrimo. Kauno apygardos teismas, netyręs minėtoje LAT 2014 nutartyje nurodytų aplinkybių, nepašalinęs motyvavimo trūkumų bei prieštaravimų, neatlikęs atskiro techninio autoįvykio tyrimo, 2014-06-19 priėmė išteisinamąjį nuosprendį, nes esą nebuvo paneigta versija, kad S. S. neturėjo galimybės laiku pamatyti priverstinai sustojusio traktoriaus priekabos ir išvengti susidūrimo. Triplike nurodoma, kad pavėluota S. S. reakcija ir pernelyg staigus stabdymas, sukėlęs jo vairuojamo automobilio slydimą ir atitinkamai būtinybę automobilį stabilizuoti prarandant laiką efektyviam stabdymui, taip pat vairavimo klaida kliudant priekabos kraštą vertintina kaip pagrindinė ir esminė autoįvykio priežastis.

9Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė palaikė savo ieškinį, nurodė, kad J. J. civilinė atsakomybė labiau tikėtina, nes J. J. pažeidė Kelių eismo taisykles, o jeigu būtų jų nepažeidęs, nebūtų kilusios pasekmės.

10Teismo posėdžio metu atsakovų atstovas advokatas Rolandas Tilindis nepripažino ieškinio, nurodė, kad 2017-12-19 ekspertizės aktu nebuvo nustatyta kokia buvo eismo įvykio priežastis techniniu požiūriu. Automobilio Audi vairuotojo S. S. kaltę dėl 2012-02-21 eismo įvykio įrodinėjo aplinkybėmis, kad ant automobilio Audi ašių buvo skirtingos padangos, gylis nematuotas, tačiau pagal fotonuotraukas gylis negilus, keleivė buvo atsisegusi diržą, kalbėjosi. Eismo įvykį sukėlė pavėluota vairuotojo reakcija, esant 7,4 metrų pločiui nuo priekabos galėjo saugiai prasilenkti. Tai, kad J. J. pažeidė Kelių eismo taisykles, nereiškia, kad jo kaltė preziumuojama. Nurodė, kad transporto priemonės gedimas neleido jos patraukti, o genda bet kuri transporto priemonė. Eismo įvykio dalyvių atžvilgiu turėtų būti taikomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 182 straipsnio 3 punktas.

11Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo S. B. nurodė, jog traktorių MTZ-80 R. J. pardavė 2010 metais, pardavimo metu traktorius buvo tvarkingas. Apie 2012-02-21 eismo įvykio aplinkybes nieko nežino. Trečiasis asmuo teismo posėdyje sutiko su atsakovų atstovo pozicija ir nurodytais argumentais.

12Teismas konstatuoja:

13Ieškinys atmestinas.

14Dėl nagrinėtų baudžiamųjų bylų

15Nustatyta, kad Varėnos rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 12 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-26-547/2013 S. S. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje dėl 2012-02-21 eismo įvykio. Kauno apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartimi Baudžiamoji byla Nr. 1A-720-383-2013 Nuteistojo S. S. apeliacinis skundas atmestas. LAT 2014 m. balandžio 8 d. nutartimi baudžiamoji byla Nr. 2K-160/2014 nutarta panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 19 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byla Nr. 1A-479-582-2014 Nuteistojo S. S. apeliacinį skundą tenkinti. Varėnos rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 12 d. nuosprendį panaikinti ir S. S., kuris pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį, išteisinti jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

16Taigi, yra nustatyta, jog trečiasis asmuo S. S., kuriam ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras savarankiškai nustatė ir atlygino 2012-02-21 eismo įvykio metu padarytą žalą, baudžiamosios atsakomybės atžvilgiu nėra kaltas dėl 2012 m. vasario 21 d. eismo įvykio.

17Nustatyta, kad Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 5 d. nuosprendžiu J. J. išteisintas, nenustačius, kad buvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nuosprendžiu Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 5 d. nuosprendis panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis, kuriuo J. J. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 1 dalį. D. S. iš J. J. priteista 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti, A. L. – 167 Eur turtinei žalai atlyginti ir 300 Eur neturtinei žalai atlyginti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nuosprendis panaikintas ir byla iš naujo perduota nagrinėti apeliacine tvarka. 2018 m. balandžio 18 d. Kauno apygardos teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-28-397/2018 prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinės ieškovės A. L. ir nukentėjusiojo S. S. apeliaciniai skundai atmesti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-368-489/2018 nutarta nukentėjusiojo S. S. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 18 d. nutarties atmesti.

18Taigi, nenustačius priežastinio ryšio tarp J. J. padarytų pažeidimų ir kilusio eismo įvykio bei jo pasekmių, t. y. nenustačius požymio, kuris būtinas siekiant asmenį patraukti atsakomybėn pagal BK 281 straipsnio 1 dalį yra padaryta išvada, kad J. J. dėl šios veikos pagrįstai išteisintas. Vadinasi, vienas iš atsakovų J. J. baudžiamosios atsakomybės atžvilgiu nėra kaltas dėl 2012 m. vasario 21 d. eismo įvykio.

19Dėl nagrinėjamos bylos ribų

20Pažymėtina, kad civilinėje teisėje, priešingai nei baudžiamojoje teisėje, veiksmų neteisėtumas yra suprantamas labai plačiai. Ne visi civilinės teisės aspektu neteisėti veiksmai reiškia nusikalstamos veikos padarymą, tačiau bet kuri nusikalstama veika kartu yra ir neteisėtas veiksmas civilinės teisės prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-02-22 nutartis civilinėje byloje 3K-3-56-969/2017).

21Šiuo atveju, jeigu baudžiamosios teisės atžvilgiu būtų nustatytas 2012-02-21 eismo įvykio kaltininkas, t. y. nusikalstamos veikos padarymas, nagrinėjamoje civilinėje byloje būtų nesudėtinga tą veiksmą pripažinti neteisėtu ir civilinės teisės prasme. Šiuo atveju, galiojant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 12 straipsnyje numatyto rungimosi principui, veiksmų neteisėtumą (vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų) privalo įrodyti ieškovas. Taip pat, turi būti įrodytos visos kitos civilinės atsakomybės sąlygos. Nagrinėjamoje byloje ieškinio dalykas neturėtų būti įrodinėjamas per trečiojo asmens S. S. nekaltumą baudžiamosios atsakomybės atžvilgiu dėl 2012 m. vasario 21 d. eismo įvykio, vieno iš vairuotojų nekaltumas nelemia išvados, kad kaltė tokiu atveju „pereina“ kitam vairuotojui arba išvados, kad kitas yra šiek tiek labiau kaltas.

22Įrodinėjimo specifika nagrinėjamoje byloje pasireiškia tuom, kad ieškovas įrodinėdamas savo regreso teisę į atsakovus, tuo pačiu įrodinėja ir atsakovų civilinę atsakomybę. Situacija yra neįprasta ir tuom, kad ieškovas, iš pradžių išmokėdamas draudimo išmoką sau nekėlė klausimo ar iš tikrųjų atsakovų atžvilgiu taikytina civilinė atsakomybė, ar įrodytos visos jos sąlygos, jam pakako, kad J. J. pažeidė Kelių eismo taisykles. Esant sudarytai civilinės atsakomybės sutarčiai, draudimo išmoką S. S. savo sprendimu galėjo išmokėti privati komercinė draudimo bendrovė, tačiau ji tokiu atveju neturėtų regreso teisės, nes vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.1015 straipsnio 1 dalimi subrogacija netaikoma draudimo nuo nelaimingų atsitikimų, draudimo ligos atveju, civilinės atsakomybės draudimo atveju, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais. Šiuo atveju vien ta aplinkybė, kad atsakovai nebuvo apsidraudę savo civilinės atsakomybės reiškia, kad ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatomis Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras įgyja teisinį pagrindą reikšti reikalavimus atsakovams J. J. ir R. J. Vis dėlto, byloje turi būti įrodytas ne tik teisinis, bet ir faktinis pagrindas, o jis susijęs su ieškovo iniciatyva išmokėtos žalos atlyginimo grąžinimu.

23Šalys nekelia ginčo ir supranta, kad b.atsakomybė ir civilinė atsakomybė nėra tapatūs dalykai, kad skiriasi įrodinėjimo pobūdis. Šalys kelia klausimą ką esamoje byloje galima naudoti kaip prejudicinius faktus iš jau išnagrinėtų baudžiamųjų bylų.

24Dėl civilinės atsakomybės sąlygų

25Būtina nustatyti konkrečias priežastis kodėl J. J. išteisintas ir jam netaikyta baudžiamoji atsakomybė. 2018 m. balandžio 18 d. Kauno apygardos teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-28-397/2018 J. J. paliktas nenuteistas nenustačius priežastinio ryšio tarp J. J. padarytų pažeidimų ir kilusio eismo įvykio bei jo pasekmių, t. y. nenustačius požymio, kuris būtinas siekiant asmenį patraukti atsakomybėn pagal BK 281 straipsnio 1 dalį. Tam pritarė ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. gruodžio 20 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-368-489/2018. Šioje nutartyje pasisakyta, kad apeliacinės instancijos teismui išnaudojus visas galimybes byloje nepavyko nustatyti svarbios aplinkybės – kokiu atstumu net ir nepaženklinta pagal KET reikalavimus priverstinai sustojusi transporto priemonė buvo objektyviai matoma pagal įvykio metu buvusias oro sąlygas. Nepavyko nustatyti net ir to, kokiu atstumu šią priekabą pastebėjo S. S., kokiu greičiu sudėtingomis oro sąlygomis tamsiu metu važiavo jo vairuojamas automobilis „Audi A4. Minimoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje pasisakyta, kad apeliacinės instancijos teismo patvirtintos bylos aplinkybės, jog vairuotojas J. J. nevykdė KET 98 punkte bei KET 4 priedo 13 punkte nurodytų reikalavimų, bei eismo įvykio ekspertizės išvados, jog dėl traktoriaus su priekaba sustojimo kelio dešinėje pusėje buvo sudaryta kliūtis, kuri nebuvo tinkamai pažymėta ir tai techniniu požiūriu yra nepriimtina, nesudaro pagrindo manyti, kad šio teismo išvados dėl priežastinio ryšio nebuvimo yra neteisingos.

26Kaip matyti, apeliacinės ir kasacinės instancijų teismai, nagrinėję J. J. baudžiamosios atsakomybės klausimą pasisakė, kad nenustatytas priežastinis ryšys tarp J. J. padarytų pažeidimų ir kilusio eismo įvykio bei jo pasekmių. Konkrečiau: 2018 m. balandžio 18 d. nutartimi apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad nebuvo paženklinta pagal KET 4 priedo 13 punkto reikalavimus traktoriaus priekaba ir pastatytas pagal KET 98 punkto reikalavimus avarinio sustojimo ženklas 50 m iki suformuotos kliūties. Buvo nustatyti KET reikalavimų pažeidimai, tačiau teismas šių pažeidimų nelaikė nulėmusiais eismo įvykio kilimą.

27Nepaisant aukščiau minimų aplinkybių, nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovas turi teisę įrodinėti priežastinį ryšį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.247 straipsnis), kaip vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų, t. y. atskirai nuo nagrinėtų baudžiamųjų bylų įrodyti, jog žala yra J. J. veiksmų rezultatas. Šiuo atveju taikoma Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.270 straipsnio 5 dalis, numatanti, kad didesnio pavojaus šaltinių valdytojams dėl šių šaltinių sąveikos padaryta žala atlyginama bendrais pagrindais, t. y. abu 2012-02-21 eismo įvykio didesnio pavojaus šaltinių valdytojai automatiškai vienas kito atžvilgiu neįgauna teisės į žalos atlyginimą, o ją norėdami prisiteisti, turi įrodyti kiekvieną iš civilinės atsakomybės sąlygų.

28Cituotina nagrinėjamai civilinei bylai aktuali Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-02-22 nutartis civilinėje byloje 3K-3-56-969/2017: „Teisiamojo veiksmai baudžiamojoje byloje tiriami ir vertinami baudžiamojo proceso ir baudžiamųjų įstatymų taikymo aspektu. To paties asmens veiksmai civilinėje byloje vertinami pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų reikalavimus. Įrodinėjimo dalykai baudžiamojoje ir civilinėje bylose paprastai yra skirtingi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2008). Baudžiamosiose bylose nustatyti faktai civilinėje byloje turi ribotą prejudicinę galią. Į įrodinėjimo dalyko sudėtį civilinėje byloje įeina, pavyzdžiui, nusikalstama veika padarytos žalos pobūdis ir dydis, nusikaltimo tiesioginės pasekmės (fizinio asmens mirtis, kūno sužalojimai, turto sunaikinimas ir sugadinimas) ir t. t. Šios aplinkybės, nustatytos teismo nuosprendyje, civilinėje byloje turi prejudicinę galią ir negali būti iš naujo įrodinėjamos. Taigi pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 182 straipsnio 3 punktą teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, neprivalo iš naujo nustatyti teismo nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų veiksmų bei jų civilinių teisinių pasekmių, taip pat to, ar juos padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis, tuo tarpu kiti teismo nuosprendžiu nustatyti faktai prejudicinės galios civilinėje byloje neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2008). Sprendžiant dėl to, ar tam tikri priimtame išteisinamajame teismo nuosprendyje konstatuoti faktai gali būti vertinami kaip prejudiciniai nagrinėjamoje civilinėje byloje, yra būtina nustatyti, koks buvo įrodinėjimo dalykas baudžiamojoje byloje ir koks jis yra šioje byloje. Civilinę bylą nagrinėjantis teismas privalo nustatyti ne tik tai, ar sutapo baudžiamojoje ir civilinėje byloje įrodinėtinos aplinkybės, bet ir įvertinti priežastis, kodėl buvo priimtas išteisinamasis nuosprendis: nenustačius nusikalstamos veikos, suėjus senaties terminams, nesant baudžiamajame procese leistinų įrodymų ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-701/2013)“.

29Byloje dar būtina atsakyti į klausimą ar galima Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartyje bei Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 18 d. nutartyje nustatytą aplinkybę, jog nėra priežastinio ryšio tarp J. J. padarytų pažeidimų ir kilusio eismo įvykio bei jo pasekmių, laikyti kaip turinčią prejudicinę galią nagrinėjamoje civilinėje byloje. Kaip matyti J. J. nekaltumas baudžiamosios teisės prasme yra susijęs su tuom, kad išnaudojus visas galimybes, trūkstant svarbių pradinių duomenų apie eismo įvykį, nepavyko nustatyti visų svarbių aplinkybių, kas lėmė išvadą, kad nėra priežastinio ryšio, t. y. situacija yra susijusi su įrodymų trūkumu, jų nepaknkamumu. Teismo nuomone, prejudicinis faktas, kad J. J. dėl jau nustatytų priežasčių nekaltas baudžiamosios teisės prasme, nėra absoliutus ir ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui civilinėje byloje neužkerta kelio įrodinėti priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų 2012-02-21 ir kilusių pasekmių (šiuo atveju žalos), t. y. ieškinys automatiškai neatmetamas, remiantis vien tik baudžiamosiose bylose nustatytomis aplinkybėmis.

30Kaip matyti, ieškovas priežastinį ryšį byloje tarp J. J. KET 98 punkte bei KET 4 priedo 13 punkte nurodytų reikalavimų pažeidimo ir kilusios žalos ieškinyje, dublike nurodytais argumentais, atstovės žodiniais paaiškinimais teismo posėdžio įrodinėja aplinkybėmis, kad J. J. sudarė kitiems eismo dalyviams netikėtą kliūtį. Minėtos kliūties nepavyko išvengti S. S., kurio vairuojama transporto priemonė AUDI atsitrenkė į MTZ BELARUS-80. Dar nurodo, kad kartu su ieškiniu pateikiami įrodymai pagrindžia J. J. civilinę atsakomybę dėl minėto eismo įvykio metu padarytos žalos. J. J. galėjo ir turėjo, tuo labiau - esant tokiam metų ir paros laikui, suvokti, jog su tokia netvarkinga lėtaeige transporto priemone MTZ BELARUS-80, iš viso negalima dalyvauti eisme – kyla didelė rizika įvykti nelaimei (šiuo atveju – kilti skaudžias pasekmes turėjusiam eismo įvykiui). Akivaizdu, kad jeigu J. J. nebūtų dalyvavęs eisme su techniškai netvarkinga, bet kada galinčia sugesti, tuo labiau - atitinkamai nepažymėta lėtaeige transporto priemone MTZ BELARUS-80, o jai sugedus (ko ir buvo galima tikėtis) – būtų suskubęs ją tinkamai pažymėti, kad kiti eismo dalyviai būtų galėję laiku ją pastebėti ir apvažiuoti, eismo įvykis nebūtų kilęs. Ieškovas, jo atstovė akcentavo J. J. padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, ieškovo atstovė nurodė, kad „jei nepažeistų, nebūtų kilę pasekmės“, tokiu būdu iš esmės juos sutapatinant su priežastiniu ryšiu.

31Kaip jau yra nustatyta, baudžiamąja tvarka nepavyko paneigti J. J. nekaltumo prezumpcijos ir jis įsiteisėjusiu nuosprendžiu nėra kaltas dėl 2012-02-21 eismo įvykio baudžiamosios teisės atžvilgiu. Nepaisant to, civilinėje teisėje taikoma įrodymų pakankamumo taisyklė, grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, kai faktas pagal byloje esančius įrodymus laikomas įrodytu kai galima padaryti išvadą, jog labiau tikėtina esant tam tikram faktui buvus, nei jo nebuvus. Įrodymų pakankamumo taisyklė nereikalauja, kad būtų absoliučiai neginčijamas įrodymas tam tikro fakto ar aplinkybės atžvilgiu, bet tam tikras įrodymas turi būti, o iš esmės visi teismo sprendimai turi būti pagrįsti ištirtais įrodymais.

32Pastebėtina, kad nagrinėjamoje byloje nėra jokių naujų įrodymų ar kitų duomenų apie 2012-02-21 eismo įvykio aplinkybes, ieškovas, kuriam taikytinas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 12 straipsnyje numatytas rungimosi principas, nėra pateikęs atitinkamų įrodymų ar naujų duomenų. Pastebėtina, kad J. J. buvo išteisintas būtent nepavykus nustatyti visų svarbių aplinkybių, trūkstant konkrečių įrodymų, kas lėmė išvadą, kad nėra priežastinio ryšio. Byloje ieškinys yra grindžiamas samprotavimais apie jau nustatytus faktus ir aplinkybes, jų nauju interpretavimu, kad traktorius buvo netikėta kliūtis kelyje, esant blogam matomumui dėl tamsos ir šlapdribos, kad netvarkinga lėtaeige, bet kada galinčia sugesti transporto priemone traktorium nebuvo galima dalyvauti eisme, kad sugedusi transporto priemonė netinkamai pažymėta. Tai yra susiję su ieškovo požiūriu į tai, koks turi būti eismo dalyvių interesus atitinkantis viešasis eismas, kur nereiškia, kad šis požiūris yra neteisingas. Vis dėlto šiuo atveju, konkretaus eismo įvykio situacijoje, nors ir įrodinėjant tik tikimybę (50+1), tai turi būti paremta konkrečiais įrodymais, o ne tam tikromis, nors ir teisingomis prielaidomis, samprotavimais, vertinimais ar požiūriu. Dėl 2012-02-21 eismo įvykio aplinkybių ir faktų jau yra pasisakyta kasacinio ir apeliacinio teismų nutartyse, nors ir taikant kitą įrodymų vertinimo taisyklę, t. y. vadovaujantis nekaltumo prezumpcija. Šiuo atveju, civilinėje byloje, nors ir taikydamas įrodymų pakankamumo (50+1) taisyklę, teismas neturi pagrindo išvadai, jog yra priežastinis ryšys tarp J. J. veiksmų (jo padarytų pažeidimų) ir pasekmių (žalos). Šiuo atveju teismas ne pagal prejudicinę galią, o įvertinęs tuos pačius baudžiamosiose bylose surinktus įrodymus laiko, kad mažiau tikėtina, negu tikėtina, jog egzistuoja priežastinis ryšys tarp J. J. neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos, t. y. atmeta ieškinį neįrodžius vienos iš keturių būtinųjų atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų. Kitas tris civilinės atsakomybės sąlygas teismas pagal bylos duomenis laiko preliminariai įrodytomis, tačiau atskirai jų neanalizuoja, nes jų nepakanka, kad atsakovo atžvilgiu būtų galima taikyti civilinę atsakomybę.

33Dėl bylinėjimosi išlaidų

34Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas. Šiuo atveju iš ieškovo, nors ir pralaimėjusio bylą, mokėtinas žyminis mokestis, pašto išlaidos nepriteisiamos.

35Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalis numato, kad išlaidos už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

36Šiuo atveju nei atsakovų atstovas, nei atsakovai teismui iki pat šio sprendimo priėmimo dienos nėra pateikę jokių savo bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių dokumentų, nors ir žadėjo tai padaryti, todėl teismas jų nepriteisia.

37Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 98, 259, 270, 284 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.245, 6.247 straipsniais, teismas

Nutarė

38ieškinį atmesti.

39Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų teisėjas Dalis... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose iškelta civilinė byla, kurioje... 5. Ieškovas ieškinyje nurodo, kad 2012-02-21 kelyje Vilnius-Varėna-Gardinas... 6. Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose gautas atsakovų J. J. ir R. J.... 7. Ieškovas teismui pateiktu dubliku palaiko savo 2019-10-02 patikslintame... 8. Atsakovų atstovas tripliku prašo atmesti Ieškovo pateiktą ieškinį kaip... 9. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė palaikė savo ieškinį, nurodė, kad... 10. Teismo posėdžio metu atsakovų atstovas advokatas Rolandas Tilindis... 11. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo S. B. nurodė, jog traktorių MTZ-80 R.... 12. Teismas konstatuoja:... 13. Ieškinys atmestinas.... 14. Dėl nagrinėtų baudžiamųjų bylų... 15. Nustatyta, kad Varėnos rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 12 d.... 16. Taigi, yra nustatyta, jog trečiasis asmuo S. S., kuriam ieškovas Lietuvos... 17. Nustatyta, kad Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 5 d.... 18. Taigi, nenustačius priežastinio ryšio tarp J. J. padarytų pažeidimų ir... 19. Dėl nagrinėjamos bylos ribų... 20. Pažymėtina, kad civilinėje teisėje, priešingai nei baudžiamojoje... 21. Šiuo atveju, jeigu baudžiamosios teisės atžvilgiu būtų nustatytas... 22. Įrodinėjimo specifika nagrinėjamoje byloje pasireiškia tuom, kad ieškovas... 23. Šalys nekelia ginčo ir supranta, kad b.atsakomybė ir civilinė atsakomybė... 24. Dėl civilinės atsakomybės sąlygų... 25. Būtina nustatyti konkrečias priežastis kodėl J. J. išteisintas ir jam... 26. Kaip matyti, apeliacinės ir kasacinės instancijų teismai, nagrinėję J. J.... 27. Nepaisant aukščiau minimų aplinkybių, nagrinėjamoje civilinėje byloje... 28. Cituotina nagrinėjamai civilinei bylai aktuali Lietuvos Aukščiausiojo Teismo... 29. Byloje dar būtina atsakyti į klausimą ar galima Lietuvos Aukščiausiojo... 30. Kaip matyti, ieškovas priežastinį ryšį byloje tarp J. J. KET 98 punkte bei... 31. Kaip jau yra nustatyta, baudžiamąja tvarka nepavyko paneigti J. J. nekaltumo... 32. Pastebėtina, kad nagrinėjamoje byloje nėra jokių naujų įrodymų ar kitų... 33. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 34. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 2... 35. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1... 36. Šiuo atveju nei atsakovų atstovas, nei atsakovai teismui iki pat šio... 37. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 98, 259,... 38. ieškinį atmesti.... 39. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno...