Byla e2-438-773/2017
Dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys: UAB „Fildingas“, T. G., UAB Statybos valdymo biuras, UAB „Flameksas“ ir Ko

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Mindaugas Šimonis,

2sekretoriaujant Editai Vazgienei,

3dalyvaujant ieškovės Vazniškių žemės ūkio bendrovės atstovams direktoriui A. M., advokatui R. P.,

4atsakovės UAB „AVA statyba“ atstovams direktoriui V. R., advokatui M. Š.,

5trečiojo asmens UAB „Fildingas“ atstovui direktoriui T. G.,

6trečiojo asmens UAB Statybos valdymo biuro atstovams direktoriui D. V., advokato padėjėjui T. J.,

7nedalyvaujant trečiojo asmens UAB „Flameksas“ ir Ko atstovui,

8viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Vazniškių žemės ūkio bendrovės patikslintą ieškinį atsakovei UAB „AVA statyba“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys: UAB „Fildingas“, T. G., UAB Statybos valdymo biuras, UAB „Flameksas“ ir Ko.

9Teismas

Nustatė

101. Ieškovė Vazniškių žemės ūkio bendrovė 2015 m. liepos 21 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu (1 t., elektroninės bylos lapai 1–19 (toliau – b. l. ) ir 2017 m. spalio 19 d. su patikslintu ieškiniu (3 t., b. l. 13–33), prašė priteisti iš atsakovės „AVA statyba“ 76 193,07 Eur žalos atlyginimo, 6 658,36 Eur patirtų eksperto ir teisininko išlaidų ir atlyginti Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatyme numatytas palūkanas nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

112. Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad su atsakove UAB „AVA statyba“ 2011 m. vasario 28 d. sudarė statybos rangos sutartį dėl karvidės su pieno bloku statybos. Pažymėjo, kad rangovė UAB „AVA statyba“ sutartą objektą pastatė, o užsakovė Vazniškių žemės ūkio bendrovė už atliktus darbus atsiskaitė. Objektas buvo pastatytas pagal trečiojo asmens projektuotojo UAB Statybos valdymo biuro parengtą techninį projektą ir prižiūrint trečiajam asmeniui statinio statybos techniniam prižiūrėtojui UAB „Fildingas“. Rangos sutartimi šalys susitarė, kad atsiradus statybos trūkumams (defektams) ir nepavykus kartu surašyti Defektų akto ar rangovei nesutinkant su aptiktais statybos trūkumais, užsakovė samdo statinio eksperto kvalifikaciją turintį asmenį, kad šis atliktų statybos trūkumo ekspertizę. Ieškovės teigimu, Vazniškių žemės ūkio bendrovė 2014 m. gegužės 19 d. raštu pakvietė atsakovę UAB „AVA statyba“ 2014 m. gegužės 28 d. atvykti apžiūrėti statybos objektą, peržiūrėti statybos ir kitą dokumentaciją ir iki 2014 m. birželio 4 d. kartu pagal Rangos sutarties 49 punktą surašyti dvišalį defektų aktą dėl statybos trūkumų. Rangovė į susitikimą atvyko, tačiau Defektų aktas nebuvo surašytas, nes rangovė ir projektuotojas pageidavo daugiau laiko galutinei pozicijai užimti. Buvo susitarta, kad užsakovė raštu išdėstys apžiūros metu išsakytas mintis ir pateiks jas rangovei su projektuotoju, o šie raštu iki 2014 m. birželio 4 d. išdėstys savo poziciją ir pasiūlymus dėl defektų šalinimo būdo ir terminų. Ieškovės teigimu, dėl ekspertizės atlikimo vyko susirašinėjimas, tačiau rangovė nebendradarbiavo, nepagrįstai delsė duoti konkrečius atsakymus, atsakydama tik 2014 m. liepos 7 d. raštu „Dėl defektinio akto“. Ieškovė pažymi, kad nesurašius sutartinio dvišalio Defektų akto, užsakovė 2014 m. birželio 26 d. sudarė paslaugų sutartį su UAB Statybinių teismo ekspertizių centru, pagal kurią teismo ekspertas prof. dr. S. M. atliko ekspertizę dėl defektų: 1 (visose 4Ž1g patalpose neveikia priešgaisrinė signalizacija), 3 (lupasi dažai nuo kuro sandėlio 1ž1b lauko sienų), 4 (sandėlio patalpoje (4Ž1g, 1-14) renkasi vanduo), 5 (lupasi dažai nuo pieno bloko 4Ž1g pamatų išorėje), 6 (lupasi priešgaisrinio dažymo dažai nuo metalinių konstrukcijų karuselės patalpoje (4Ž1g, 1-8) ir palaikymo patalpoje 1-7), 7 (išsidėvėjo grindų betonas koridoriuje vedančiame iš palaukimo patalpos (4Ž1g, 1-7) į karvidės 1-2 pusę), 9 (šaldytuvo patalpoje (4Ž1g, 1-18) ir karuselės patalpoje 1-8 suskilę ir iškritę grindų plytelės, iš tarpų plytelių išsiplovė užpildančios medžiagos, todėl kaupiasi nešvarumai), 10 (techninėje patalpoje (4Ž1g, 1-15) katilinėje pro apačią iš melžimo patalpos 1-8 renkasi vanduo), 11 (surūdijo melžimo patalpos (4Ž1g, 1-8) sienos), 13 (šaldytuvo patalpoje 1-18 prie pakeliamų vartų nuo durų staktos nusilupo dažai), 16 (laiptinės (4Ž1g, 1-18) apačioje prie laiptų drėksta siena), 17 (pieno bloke 4Ž1g antro aukšto visose administracinėse patalpose drėksta „Amstrong“ pakabinamos lubos), 19 (aikštelėje b1 ant trinkelių dangos kaupiasi vanduo, nes nėra nuolydžių), 20 (nesandarūs lietvamzdžių latakų prie pieno bloko sudūrimai, todėl vanduo nuo stogo patenka ant sienų), 21 (nuo stogo nukrito sniego gaudytuvai), 24 (karvidėje (4Ž1g, 1-1) neveikia droselių sistema stogo ventiliacijos valdymui) ir 28 (karvidėje (4Ž1g, 1-1) neveikia šepečiai, netinkamai išvedžiota elektros instaliacija šepečių pajungimui). Ieškovė teigia, jog išlaidos, atsiradusios siekiant surinkti įrodymus apie defektų faktą, yra užsakovės nuostoliai, todėl iš rangovės užsakovei priteistini 6 658,36 Eur turėtoms eksperto ir teisininko išlaidoms atlyginti. 2014 m. liepos 31 d. Ekspertinio tyrimo aktu buvo nustatyta, kad rangovė UAB „AVA statyba“ yra atsakinga už Vazniškių žemės ūkio bendrovės ir UAB „AVA statyba“ 2011 m. sausio 28 d. sudarytos statybos rangos sutarties pagrindu atliktus garantinius trūkumus (defektus): 1, 4, 6, 7, 9 10, 11, 16, 17, 19, 20, 24, 28. Ieškovė nurodo, kad 2014 m. rugsėjo 1 d. rangovei pateikė pretenziją ir pareikalavo, kad defektų šalinimo darbai būtų pradėti per 7 darbo dienas ir užbaigti iki 2014 m. spalio 17 d., priešingu atveju užsakovė šiuos defektus pašalins rangovės sąskaita, o dėl turėtos žalos atlyginimo kreipsis į teismą. Ieškovės teigimu, rangovė iš esmės pašalino dalį smulkių defektų: Nr. 3, 5, 13, 17, 19, 20, 24 ir kai kuriuos kitus, o dėl defektų Nr. 6, 7, 11 fakto nustatymo užsakė ekspertizę. 2015 m. kovo 23 d. UAB „AVA statyba“ informavo, kad 2014 m. rugsėjo 1 d. pretenzijos reikalavimų dėl defektų Nr. 1, 4, 6, 7, 9, 10, 11, 16 ir dėl reikalavimo įvykdyti iš teisės aktų ir Rangos sutarties kilusias prievoles dėl defektų šalinimo ir nuostolių, atsiradusių dėl defektų fakto nustatymo, atlyginimą, netenkins. Tuo pagrindu ieškovė ir UAB „Statranga“ (vykdytojas) 2015 m. liepos 14 d. sudarė Vazniškių žemės ūkio bendrovės karvidžių defektų šalinimo statybos darbų rangos sutartį, pagal kurią vykdytojas parengė remonto projektą ir pašalino defektus. Už defektų pašalinimą užsakovė vykdytojui sumokėjo 62 473,61 Eur ir 13 119,46 Eur PVM. Už Ekspertinį aktą užsakovė sumokėjo 2 606,58 Eur ir 547,38 Eur PVM. Ieškovė nesutinka su UAB „AVA statyba“ argumentu, kad prašydama priteisti PVM, ieškovė siekia pasipelnyti. Ieškovės teigimu, PVM yra defektų pašalinimo kainos dalis ir užsakovė turi atlyginti visą išlaidų sumai, įskaitant PVM. Nurodo, kad užsakovė su rangove negali tartis dėl mokesčių įskaitymo, nemokėjimo ar pan. Tai prieštarauja viešajam interesui, nes leidžia išvengti mokesčių mokėjimo ar pažeidžia nustatytą tvarką. Kadangi rangovė neįrodinėja, kad sumokėjusi priteistą PVM, negalės jo susigrąžinti ar negalės išskaityti, ieškovė teigia, kad sumokėta PVM suma rangovės teisių ir teisėtų interesų nepažeistų.

123. Ieškovė nurodo, kad pagal 2010 m. lapkričio 8 d. Statybos techninės priežiūros ir projekto valdymo sutartį pasamdė UAB „Fildingas“ valdyti statybos darbus objekte ir atlikti jų techninę priežiūrą. 2012 m. balandžio 3 d. Statybos užbaigimo aktą pasirašė techninis prižiūrėtojas trečiasis asmuo T. G.. Ieškovė pažymi, kad rangos sutartimi su UAB „AVA statyba“ šalys įsipareigojo niekam neperduoti nei savo teisių, nei pareigų, tačiau rangovė raštuose prisipažįsta, kad subrangove pagal rangos sutartį pasamdė UAB „Fildingas“, kuri atliko darbus, kuriuose atsirado defektai Nr. 9, 19 ir 20. Ieškovės teigimu, rangovė, prižiūrėtoja UAB „Fildingas“ ir T. G. yra nesąžiningi, nes pažeisdami imperatyvias teisės aktų normas ir sutartis su rangove iš savanaudiškų paskatų susimokė veikti prieš užsakovę. Ieškovės teigimu, prižiūrėtoja turėjo atstovauti užsakovės interesams atliekant rangovės atliekamų statybos darbų techninę priežiūrą. Ieškovė preziumuoja, kad objekto statybos prižiūrėtoja subrangove pasirinkta ne pagal jos statybinių darbų kvalifikacijas, bet siekiant išvengti statybos darbų kontrolės objekte. Ieškovė nurodo, kad rangovė melavo, kai perduodama atliktus darbus užsakovei deklaravo, jog darbai yra be trūkumų. Rangovė, pasirinkdama UAB „Fildingas“ subrangove, tyčia buvo neatsargi, neteisėtai išvengė kontrolės, todėl yra atsakinga už visas tokio savo elgesio pasekmes.

134. Ieškovė teigia, kad Rangos sutartimi šalys susitarė, jog rangovė statybos darbus turi atlikti pagal projektuotojo parengtą objekto projektą. Ieškovė nurodo, kad rangovė privalo įspėti užsakovę, jeigu užsakovės pateiktas techninis projektas ar nurodymai dėl darbo atlikimo būdo kelia grėsmę atliekamo darbo tinkamumui ar statinio tvirtumui ir, kol gaus nurodymus, sustabdyti darbą. Esminiai techninio projekto trūkumai negalėjo lemti darbo projekto kokybės, nes darbo projekto rengimo metu visi rangovei atsiradę neaiškumai turėjo būti pašalinti. Byloje nėra duomenų, kad rangovei būtų kilę kokių nors klausimų dėl techninio projekto įgyvendinimo darbo projektavimo procedūroje. Dėl šios priežasties rangovė yra atsakinga už atsiradusius objekto trūkumus.

145. Ieškovė nesutinka su rangovės teiginiu, kad kilusios žalos priežastis yra netinkamas objekto naudojimas. Ieškovės teigimu, objektas yra naudojamas pagal paskirtį – karvių fermai. Tą patvirtina Ekspertiniame akte pateiktos išvados. Rangovė nenurodo, kad atlikdama statybos darbus turėjo pagrindo manyti, jog technologiniai procesai objekte vyks pagal kitokias normas ar technologijas. Ieškovės teigimu, defektų atsiradimo priežastis yra rangovės netinkamai atlikti statybos darbai objekte, todėl darytina išvada, kad rangovė yra atsakinga už defektus ir dėl jų nustatymo ir pašalinimo atsiradusią ir atsirasiančią žalą.

156. Ieškovė pažymi, kad defektai Nr. 1 ir Nr. 12 – neveikianti priešgaisrinė signalizacija ir surūdiję detektoriai, yra paslėptas defektas. Defektą UAB „Statranga“ pašalino už 1 149,96 Eur ir 241,49 Eur PVM, iš viso už 1 391,45 Eur, todėl šią 1 391,45 Eur sumą ieškovė prašo priteisti iš atsakovės. Ieškovė nurodo, kad darbų priėmimo metu priešgaisrinė signalizacija veikė, o atsakovės argumentai, kad priešgaisrinė sistema nebuvo tinkamai eksploatuojama, nėra susiję su nejudančių priešgaisrinės sistemos sudedamųjų dalių surūdijimu. Pagal Ekspertinį aktą nustatyta, kad statybos techninis prižiūrėtojas privalėjo pareikalauti, kad rangovė parengtų darbo projektą, pateiktų panaudotų statybos produktų atitikties dokumentus. Atsižvelgiant į tai, kad prižiūrėtoja veikė interesų konfliktų sąlygomis (buvo rangovės subrangovė), tikėtina, kad dėl to savo pareigas atliko netinkamai.

167. Ieškovė nurodo, kad defektas Nr. 6 – besilupantys priešgaisrinio dažymo dažai nuo metalinių konstrukcijų karuselės patalpoje ir palaukimo patalpoje, pagal Ekspertinį aktą taip pat yra paslėptas defektas. Defektą vykdytoja pašalino už 21 996,14 Eur ir 4 619,19 Eur PVM, iš viso už 26 615,33 Eur, todėl šią 26 615,33 Eur sumą ieškovė prašo priteisti iš atsakovės. Rangovės teigimu, UAB „AVA statyba“ darbus atliko pagal techninį projektą ir neturėjo prievolės dirbti pagal darbo projektą, o patalpose esanti per didelė drėgmė ir ventiliacijos trūkumas sukėlė defekto atsiradimą. Ieškovė atkreipia dėmesį į projektuotojo 2014 m. birželio 4 d. rašte nurodytus įtarimus, kad konstrukcijos buvo nepakankamai nusausintos ar nenuriebalintos prieš dažant. Ieškovės teigimu, rangovė privalėjo konstrukcijų dažymo darbus vykdyti vadovaudamasi LST EN ISO 12944-2:2000 „Dažai ir lakai. Plieninių konstrukcijų apsauga nuo korozijos apsauginėmis dažų sistemomis. Aplinkos klasifikacija“ (ISO 12944-2:1998) reikalavimais ir įvertinti agresyvios aplinkos įtaką statybinių konstrukcijų būklei.

178. Ieškovė teigia, kad kitas paslėptas defektas Nr. 7 pasireiškė ištrupėjusiu grindų betono paviršiumi koridoriuje, vedančiame iš palaukimo patalpos į karvidės pusę. Defektą vykdytoja pašalino už 3 900,51 Eur ir 819,11 Eur PVM, iš viso už 4 719,62 Eur, todėl šią 4 719,62 Eur sumą ieškovė prašo priteisti iš atsakovės. Ieškovė nesutinka su atsakovės pateikiama pozicija, kad betono irimą sukėlė netinkama eksploatacija. Ieškovė remiasi ŽŪ TPT 01:2009 60 punktu, kuriame yra nurodyta, kad „galvijų laikymo patalpose grindys turi būti lygios, neslidžios, mažai laidžios šilumai, nelaidžios drėgmei, atsparios srutoms ir dezinfekuojantiems skysčiams. Galvijų vaikščiojimo vietose betoninės grindys įstrižai rifliuojamos 100–120 mm tinkleliu, 10x10 mm dydžio grioveliais arba šiurkštinamos kitomis priemonėmis.“ Techniniame projekte buvo numatyta supjaustyti betoną juostelėmis, o atsakovei žinant, kad toks betono pjaustymas yra neleistinas, vis tiek šiuos darbus atliko būtent taip, kaip yra numatyta užsakovės rangovei pateiktame UAB Statybos valdymo biuro techniniame projekte.

189. Ieškovė nurodo, kad defektas Nr. 9 išoriškai pasireiškė šaldytuvo patalpoje ir karuselės patalpoje atsiklijavusiomis, suskilusiomis ir iškritusiomis grindų plytelėmis, iš jų tarpų išsiplovusiomis užpildančiomis medžiagomis, vandens nenubėgimu į vandens surinkimo trapus ir laikymusi grindų paviršiuje. Pažymi, kad defektų šalinimo darbų metu nuardžius esamų plytelių dangą buvo rasta, jog keliose vietose plytelės buvo suklotos dviem sluoksniais, klijai po plytelėmis paskirstyti netolygiai. Ieškovė preziumuoja, kad tokiu būdu atsakovė (jos subrangovė UAB „Fildingas“) nesėkmingai siekė ištaisyti neteisingai suformuotus betoninio pagrindo ir išlyginamųjų sluoksnių nuolydžius. Ieškovė nurodo, kad atvirkštiniai ar per maži nuolydžiai lėmė vandens laikymąsi ant šildomų grindų. Šildomos grindys nuolatos intensyviai garina ant jų esančias balas ir taip didina santykinę drėgmę, kuri neigiamai veikia objektą ir galėjo paskatinti defektų, susijusių su padidinta drėgme ir / ar korozija, atsiradimą ir / ar progresavimą. Ieškovė pažymi, kad turint tikslą pagreitinti melžimo patalpos džiovinimą, 2013 m. buvo įrengti ventiliatoriai. Ieškovės teigimu, UAB „Alzida“ ekspertiniame akte nepagrįstai teigiama, kad patalpos santykinio oro drėgnumo padidėjimas priklauso nuo ieškovės veiksmų, nes ji neįjungia priverstinės ventiliacijos, todėl netinkamai eksploatuoja patalpas. Tai nepašalina atsakovės atsakomybės, nes techniniame projekte priverstinė ventiliacija nebuvo numatyta. Ieškovė pažymi, kad pagal Ekspertinį aktą, nekokybiškos grindys ir gretimų patalpų neizoliavimas nuo drėgmės patalpoje lėmė, kad drėksta gretimos patalpos, todėl buvo konstatuoti defektai Nr. 4, 10 ir 16. Defektas Nr. 4 pasireiškė tuo, kad sandėlio patalpoje rinkosi vanduo. Tai paslėptas defektas, kurį rangovė iš pradžių pripažino, nes 2013 m. kovo mėnesį įdėjo slenkstį, tačiau darbai arba rezultato nedavė, arba defektas atsinaujino. Defektas Nr. 10 pasireiškė tuo, kad techninėje patalpoje pro apačią iš melžimo patalpos rinkosi vanduo, kuris skverbėsi pro pertvaros ir grindų sandūrą. Projektuotojas 2014-06-04 rašte Nr. SD-172 teigė, kad galima defektų Nr. 4 ir 10 priežastis yra neužhermetizuotos sienų ir grindų konstrukcijų sandūros. Techninio projekto architektūrinės dalies techninėse specifikacijose nurodyta „Grindų ir sienų sandūros visu perimetru užsandarinamos hermetiku. Sprendžiama darbo projekte ir tai turėjo būti derinama su projekto autorine priežiūra.“ Darbo projekto rangovė šioje dalyje neparengė, todėl yra atsakinga už defektą ir dėl to atsiradusius ieškovės nuostolius. Defektas Nr. 16 pasireiškė tuo, kad laiptinės apačioje prie laiptų drėksta siena. Tai taip pat nustatyta kaip paslėptas defektas. Ieškovė atkreipia dėmesį, kad Projektuotojo 2014-06-04 rašte Nr. SD-172 pažymima: „visi sprendiniai turėjo būti tikslinami statybos rangovo parengtame darbo projekte, kuriame jis turėjo susiderinti visų patalpų įrengimo sprendinius, įskaitant apdailos, hidroizoliacines ir kitas medžiagas su projekto autorine ir technine priežiūra ir ypatingai atkreipti dėmesį į drėgnų patalpų įrengimo reikalavimus.“ Tačiau rangovė jokių sprendinių nepateikė ir nederino.

1910. Ieškovė nurodė, kad defektus Nr. 9, 4, 10 ir 16 UAB „Statranga“ pašalino už 29 927,13 Eur ir 6 284,7 Eur PVM, iš viso už 36 211,83 Eur, todėl šią 36 211,83 Eur sumą ieškovė prašo priteisti. Ieškovė patvirtina, kad atsižvelgdama į faktą, jog vykdytoja UAB „Statranga“ darbus vykdė nenutraukdama ieškovės gamybinio proceso (tuo pačiu metu, kai remonto darbų vietoje kas dieną nuo 6 iki 10 valandos ir nuo 16 iki 20 val. buvo pamelžiama po 543 karves), sutiko sumokėti pagrįstai nurodytą didesnę defektų Nr. 9, 4, 10 ir 16 karvidės pieno bloko grindų remonto darbų sąmatoje nurodytą (7 089,46 ir 13 579,08 Eur be PVM) kainą, kuri neatitiko Defektų šalinimo sutartyje numatytos kainos.

2011. Ieškovė teigia, kad defektas Nr. 11 pasireiškė tuo, kad daugelyje vietų ant melžimo patalpoje esančių daugiasluoksnių sieninių plokščių yra atsiradusios rūdys. Ieškovė nesutinka su atsakove, kuri nurodo, jog defektai atsirado užsakovei netinkamai eksploatuojant objektą. Atsakovė defekto Nr. 11 nepripažįsta dėl aplinkos koroziškumo, kurį sąlygoja oro drėgnumas, žymiai viršijantis projekte nurodytą maksimalią reikšmę, taip pat ant metalinių paviršių pastebėta vandens garų kondensato. Anot projektuotojo, yra tikimybė, kad sieninės daugiasluoksnės plokštės turi statybinio broko, nes vizualios apžiūros metu išorinių pažeidimų nenustatyta. Defektą Nr. 11 vykdytoja pašalino už 1 999,87 Eur ir 419,97 Eur PVM, iš viso už 2 419,84 Eur, todėl šią 2 419,84 Eur sumą prašo priteisti.

2112. Atsakovė UAB „AVA statyba“ 2015 m. rugpjūčio 19 d. atsiliepimu į ieškinį (popierinės bylos 2 t., b. l. 5–14) ir 2015 m. lapkričio 4 d. atsiliepimu į patikslintą ieškinį (3 t., b l. 74–80) prašė atmesti ieškovės Vazniškių žemės ūkio bendrovės ieškinį ir atsakovės UAB „AVA statyba“ naudai iš ieškovės priteisti atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į ieškinį atsakovė nurodo, kad UAB „AVA statyba“ visus savo sutartinius įsipareigojimus pagal sudarytą rangos sutartį įvykdė tinkamai. 2014 m. užsakovei pradėjus reikšti pretenzijas dėl nekokybiškai atliktų statybos darbų, dėl kurių objekte atsirado defektai, šalys tarpusavio ginčą kurį laiką sprendė taikiai. Atsakovės teigimu, dalis defektų, dėl kurių UAB „AVA statyba“ prisiėmė atsakomybę, buvo pašalinti, tačiau kita dalis defektų, dėl kurių ieškovė pareiškė ieškinį, atsakovės nuomone, yra atsiradę ne dėl jos kaltės, o pačios užsakovės arba jos pasamdytų asmenų kaltų veiksmų / neveikimo, už kuriuos rangovė jokiais atvejais neatsako.

2213. Atsakovė nesutinka, kad defektas Nr. 1 ir 12 (neveikia priešgaisrinė signalizacija, jos detektoriai surūdiję) atsirado dėl rangovės kaltės. Vazniškių žemės ūkio bendrovės užsakymu techninio projektuotojo UAB Statybos valdymo biuro rengtame techniniame projekte buvo numatyta, kad minimali vidaus temperatūra pieno bloke eksploatacijos metu yra +5°C, santykinė drėgmė 40–70 proc., buitinėse patalpose eksploatacijos metu +20°C, o santykinė oro drėgmė 40–70 proc. Įvairių apžiūrų metu buvo nustatyta, jog patalpose esantis 86,8 proc. santykinis oro drėgnumas žymiai viršija projekte nurodytą maksimalią (40–70 proc.) reikšmę, dėl ko patalpose atsiranda vandens garų kondensatas, o tai yra itin stiprus korozijos veiksnys, įtakojantis visų šioje patalpoje panaudotų statybinių medžiagų ir įrengimų greitesnį irimą. Atsakovė pažymi, kad užsakovės ne kartą prašė pateikti priešgaisrinės sistemos eksploatacijos žurnalą ir duomenis, ar šios sistemos eksploatacijos metu buvo atlikta techninė priežiūra ir bandymai, kaip tai numatyta LR teisės aktuose, tačiau dokumentų iki šiol negavo. Atsakovė preziumuoja, kad nuo objekto perdavimo užsakovė neatliko priešgaisrinės sistemos techninės priežiūros bei bandymų ir dėl šios priežasties sugedo priešgaisrinė signalizacija bei surūdijo priešgaisrinė dėžė melžimo patalpoje. Atsakovė prieštarauja, kad defektas Nr. 6 (besilupantys priešgaisrinio dažymo dažai nuo metalinių konstrukcijų karuselės patalpoje ir palaukimo patalpoje) ir defektas Nr. 11 (atsiradusios rūdys ant sieninių plokščių) atsirado dėl rangovės kaltės. Atsakovė nurodo, kad defektas atsirado dėl netinkamo objekto eksploatavimo, nesilaikant techniniame projekte numatytų rodiklių. Atsakovės žiniomis, patalpos yra naudojamos neįjungus priverstinės ventiliacijos, o tai sąlygoja žymiai didesnį oro drėgnumą patalpose, kondensaciją ir aplinkos koroziškumą, kuris vyksta dėl melžimo patalpose numatytų oro sąlygų parametrų nesilaikymo. Atsakovė taip pat nesutinka, kad ji yra atsakinga už defektą Nr. 7 (išsidėvėjęs grindų betonas koridoriuje). Pagal 2015 m. sausio 19 d. UAB „Alzida“ apžiūros aktą, grindims išlieti rangovės panaudota betono klasė atitinka projekto reikalavimus, tačiau normalaus betono supjaustymas siauromis juostelėmis (toks sprendinys buvo numatytas užsakovės parengtame objekto techniniame projekte) prieštarauja įprastai praktikai ir sąlygoja greitesnį betono irimą. Pažymėtina, kad rangovė šiuos darbus atliko būtent taip, kaip yra numatyta užsakovės rangovei pateiktame UAB Statybos valdymo biuro techniniame projekte, todėl visas pretenzijas, susijusias su netinkamais techninio projekto sprendinių parinkimais ir dėl to vėliau atsiradusiais trūkumais, kuriuos sąlygojo ne rangovės statybinės klaidos, o spartesnis grindų dangos dilimas, užsakovė turėtų reikšti projektuotojui. Atsakovė nurodo, kad defektai Nr. 4, 9, 10 ir 16 (suskilusios ir iškritusios grindų plytelės, iš tarpų tarp plytelių išsiplovusios užpildančios medžiagos, renkasi vanduo, drėksta siena) atsirado dėl netinkamos patalpų eksploatacijos užsakovei naudojant aukšto slėgio plovimo įrangą su plovikliais, kurios naudojimas nebuvo numatytas techniniame projekte. Rangovė visus darbus atliko pagal techninį projektą ir iki pat šios dienos jokių nukrypimų nuo techninio projekto nustatyta nėra. Pažymi, kad subrangovė UAB „Fildingas“ atsakomybę dėl defekto Nr. 9 pripažino. Atsakovė UAB „AVA statyba“ mano, jog defekto Nr. 9 atsiradimas yra arba užsakovės netinkamos patalpų eksploatacijos pasekmė, arba techninio projektuotojo netinkamas projekto sprendinių parinkimas. Atsiliepime į patikslintą ieškinį atsakovė nurodo, kad nesutinka su ieškovės nurodytų defektų Nr. 9, 4, 10, 16 šalinimo darbų kaina, o tuo pačiu ir ieškovės tariamai patirta žala, nes defektų šalinimo darbus atliko ieškovės pasamdytas vykdytojas, o vietoje eksperto S. M. parengtame ekspertiniame akte numatytų 19 481 Eur, šių defektų šalinimo darbų kaina pakilo iki 36 211,83 Eur. UAB „AVA statyba“, nesutikdama su tuo, kad ji apskritai yra kalta dėl defektų Nr. 9, 4, 10, 16 atsiradimo, pažymi, jog toks išlaidų padidėjimas minėtų trūkumų šalinimui nėra pagrįstas. Atsakovė pastebi, kad vykdytojos ieškovei pateiktas 2015 m. rugsėjo 11 d. pranešimas negali būti laikomas tinkamai pagrindžiančiu karvidės pieno bloko grindų remonto darbų sąmatos kainą. Šiame rašte nenurodoma, kaip jame išvardinti vykdytojos užfiksuoti trūkumai įtakoja tolesnius vykdytojos atliekamus remonto darbus, nedetalizuojama, kokie papildomi darbai turi būti atlikti, kaip jų atlikimas įtakos defektų šalinimo darbų kainą, nepateikia jokios papildomų darbų sąmatos su konkrečiu jos pagrindimu. Iš šio pranešimo negalima daryti jokių išvadų apie jame minimų trūkumų priežastis ir galimai dėl jų atsiradimo kaltą (-us) asmenį (-is). Atsakovė nurodo, kad ieškovė neteisėtai reikalauja, be pradiniame ieškinyje nurodytos tariamai padarytos žalos, taip pat atlyginti ir ieškovės papildomas išlaidas, patirtas vykdytojai atliekant defektų Nr. 9, 4, 10, 16 šalinimo darbus. Atsakovė pažymi, kad tarp užsakovės ir vykdytojos UAB „Statranga“ pasirašytos defektų šalinimo statybos darbų rangos sutartyje nurodyta, jog darbo rezultato kaina šios sutarties sudarymo dieną yra 58 866,50 Eur su PVM. Užsakovė su vykdytoja tame pačiame šios sutarties punkte sutarė, jog „darbo rezultato kaina negali būti didinama“. Atsižvelgiant į tai, ieškovė neturėjo jokios sutartinės prievolės ir jokio pagrindo mokėti vykdytojai papildomas sumas už defektų šalinimo darbus, o tai reiškia, jog tokios išlaidos buvo patirtos pačios Vazniškių žemės ūkio bendrovės rizika ir nėra reikalautinos atlyginti iš atsakovės.

2314. Atsakovė nurodo, kad ieškovė nepagrįstai reikalauja sumokėti PVM nuo defektų pašalinimo kainos dalies. Atsakovė nurodo, kad ieškovė yra PVM mokėtoja, o vadovaujantis LR PVMĮ 2 str. 28 d., 57 str., 58 str., PVM mokėtojas turi teisę į PVM atskaitą, jeigu jis, vykdydamas savo tiesioginę veiklą, perka PVM apmokestinamas paslaugas. Nagrinėjamoje byloje ieškovė, sumokėdama vykdytojai už neva dėl atsakovės kaltės atsiradusių defektų šalinimo darbus, patyrė išlaidų, kurios yra tiesiogiai susijusios su ieškovės vykdoma veikla. Tai reiškia, jog ieškovė turi teisę susigrąžinti savo veiklos pagrindu sumokėtą PVM sumą. Vadinasi, ieškovės realiai patirtos išlaidos (žala) už defektų šalinimo darbus bus lygios už šiuos darbus sumokėtai sumai be PVM. Atsakovė atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju ieškovės turtinė padėtis iš esmės pablogėjo tik už defektų šalinimo darbus sumokėta suma be PVM, kas ir yra laikytina jos tariamai patirtais nuostoliais, todėl tuo atveju, jeigu teismas pripažintų, jog atsakovė turi atlyginti ieškovei jos neva dėl atsakovės kaltės patirtą žalą, ieškovės naudai turėtų būti priteista tik jos prašoma suma be PVM mokesčio, nepriklausomai nuo to, jog UAB „AVA statyba“ taip pat yra PVM mokėtoja. Atsakovė UAB „AVA statyba“ 2015 m. lapkričio 4 d. atsiliepimu į patikslintą ieškinį prašė taikyti CK 6.667 straipsnio 1 dalyje nustatytą vienų metų ieškinio senaties terminą reikalavimams, kylantiems dėl atliktų darbų trūkumų. Atsakovė nurodė, kad to paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog kai įstatymas ar rangos sutartis nustato garantinį terminą ir apie trūkumus buvo pranešta per šį garantinį terminą, ieškinio senaties terminas prasideda nuo pareiškimo apie trūkumus dienos. Nurodė, kad šioje byloje praleistas ieškinio senaties terminas, nes atsakovei apie nustatytus defektus buvo pranešta 2014 m. gegužės 21 d. raštu Nr. V-39, kuriuo ieškovė kreipėsi į atsakovę (rangovę) UAB „AVA statyba“ ir projektuotoją UAB Statybos valdymo biurą su kvietimu surašyti statybos defektų darbų aktą dėl po 2013–2014 m. žiemos išryškėjusių ir rašte nurodytų fermos konstrukcijų ir įrangos trūkumų (defektų), o pradinis ieškinys dėl žalos atlyginimo buvo pateiktas tik 2015 m. liepos 21 d., t. y. praėjus daugiau nei vieniems metams po to, kai užsakovė pranešė rangovei apie atliktų darbų trūkumus (defektus).

2415. Trečiasis asmuo UAB Statybos valdymo biuras 2015 m. lapkričio 9 d. atsiliepimu į patikslintą ieškinį prašė ieškinį tenkinti. Trečiasis asmuo nurodo, kad statinio projekto pirmasis ir pagrindinis etapas yra techninis projektas, o vėliau yra sudaromas darbo projektas. Pažymi, kad UAB Statybos valdymo biuras rengė tik statinio techninį projektą. Ginčo atveju darbo projektas nebuvo privalomas, o užsakovė jo parengti neprašė. Trečiojo asmens UAB Statybos valdymo biuro teigimu, atsakovė UAB „AVA statyba“ darbo projektą galėjo parengti savo pasirinkimu, kad įvykdytų darbus kokybiškai, juolab kad kai kurioms projekto dalims darbo projektai buvo rengiami. Trečiasis asmuo teigia, kad pažeidus pareigą rengti darbo projektus visose techninio projekto įgyvendinimo dalyse (konstrukcinė, architektūrinė, sklypo plano dalys ir kt.), o ne pasirinktinai tik iš dalies konstrukcinėje dalyje, rangovė prisiėmė visą riziką dėl atliktų darbų kokybės, nes darbo projektuose turėjo būti detalizuoti visi rangovei kilę statybiniai techninio projekto įgyvendinimo sprendiniai, todėl rangovė yra kalta dėl atsiradusių defektų, kurie sukėlė žalą ieškovei.

2516. Trečiasis asmuo UAB „Flameksas“ ir Ko 2017 m. vasario 22 d. atsiliepimu į patikslintą ieškinį prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Trečiasis asmuo teigia, kad su UAB „AVA statyba“ sudarė subrangos sutartį, kuria įsipareigojo priešgaisriniais dažais padengti 400 vietų karvidės medines konstrukcijas bei pieno bloko ir jungiamųjų koridorių medines ir metalines konstrukcijas ugniai atspariais dažais. UAB „Flameksas“ ir Ko pažymi, kad pagal subrangos sutartį įsipareigojimai buvo įvykdyti visiškai ir kokybiškai, darbai buvo atlikti tinkamai. 2011 m. lapkričio 2 d. buvo surašytas atliktų darbų aktas, kuriuo UAB „AVA statyba“ priėmė UAB „Flameksas“ ir Ko atliktus darbus, jokių pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės nepareiškė ir už juos visiškai atsiskaitė. Kadangi ginčas kilo dėl tariamai netinkamo metalinių konstrukcijų padengimo priešgaisriniais dažais, trečiasis asmuo nurodo, kad statybos darbus vykdė vadovaudamasis statinio techniniu projektu, padengė metalines konstrukcijas priešgaisriniais dažais „Char 22“, laikydamasis visų dažų gamintojų rekomendacijų ir taisyklių bei suderinęs dažus su dažomų metalo konstrukcijų gruntavimo medžiagomis. Pažymi, kad UAB „Flameksas“ ir Ko neatliko metalinių konstrukcijų paruošimo darbų, nes visos metalinės konstrukcijos ugniai atsparinimo darbams atlikti buvo pateiktos jau nugruntuotos. Remdamasis tuo, trečiasis asmuo nurodo, kad projektuotojo prielaida dėl metalo konstrukcijų nepakankamo nusausinimo ar nuriebalinimo prieš dažant priešgaisriniais dažais yra atmetama, nes visos metalinės konstrukcijos UAB „Flameksas“ ir Ko buvo pateiktos visiškai paruoštos priešgaisriniam dažymui, dėl ko jų nereikėjo nei papildomai nusausinti, nei nuriebalinti. Trečiasis asmuo atkreipia dėmesį, kad UAB „Flameksas“ ir Ko neatliko metalinių konstrukcijų padengimo antikorozine danga, kadangi atsakovė UAB „AVA statyba“ tokių darbų atlikti neprašė, o UAB „Flameksas“ ir Ko statybos rangos sutartimi jų atlikti neįsipareigojo. Defektą Nr. 6 sąlygojo ne netinkamai atlikti priešgaisrinio dažymo darbai, bet netinkamas ginčo patalpų eksploatavimas. Trečiasis asmuo pažymi, kad statinio techniniame projekte buvo nurodyta, jog patalpų aplinka yra mažai agresyvi, minimali vidaus temperatūra pieno bloke jo eksploatacijos metu turi būti +5°C, santykinė drėgmė 40–70 proc., o buitinių patalpų atitinkamai +20°C, santykinė oro drėgmė 40–70 proc. UAB „Alzia“ atlikto tyrimo metu buvo nustatyta, kad melžimo patalpos drėgnumas buvo 86,8 proc. Toks žymiai didesnis oro drėgnumas ginčo patalpose, kondensacija ir aplinkos koroziškumas lėmė defekto atsiradimą. UAB „Flameksas“ ir Ko atkreipia dėmesį į eksperto L. U. ekspertizės aktą, kuriame taip pat konstatuota, kad defektai, tarp jų ir defektas Nr. 6, atsirado dėl pienininkystės komplekso netinkamo naudojimo: mechaninių pažeidimų, didelės santykinės oro drėgmės, netinkamo patalpų valymo ir aukšto slėgio vandens plovimo įrangos netinkamo naudojimo.

26Ieškinys tenkintinas iš dalies

2717. Teismas nustatė, kad ieškovė Vazniškių žemės ūkio bendrovė 2015 m. liepos 21 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo iš atsakovės UAB „AVA statyba“, kaip generalinės rangovės, atsiradusios dėl atliktų statybos darbų trūkumų (defektų) šalinimo. Ieškovė nurodė, kad statybos darbų defektus pašalino jos pasamdyta UAB „Statranga“, statybos darbų šalinimo kaina 76 193,07 Eur. Atsakovė UAB „AVA statyba“ su pareikštu ieškiniu nesutiko, nes laikė, kad nurodyti trūkumai atsirado ne dėl atsakovės kaltės, be to, ieškinio reikalavimams prašė taikyti CK 6.667 straipsnio 1 dalyje nustatytą vienų metų ieškinio senaties terminą. Civilinėje byloje trečiaisiais asmenimis įtraukti techninio projekto autorius UAB Statybos valdymo biuras, techninę priežiūrą ir plytelių klojimo rangos darbus atlikusi UAB „Fildingas“, techninis prižiūrėtojas T. G., priešgaisrinį dažymą atlikusi UAB „Flameksas“ ir Ko.

28Dėl bylos faktinių aplinkybių

2918. Teismas nustatė, kad ieškovė Vazniškių žemės ūkio bendrovė ir atsakovė UAB „AVA statyba“ 2011 m. vasario 28 d. sudarė statybos rangos sutartį (toliau – Rangos sutartis), kuria atsakovė įsipareigojo savo rizika atlikti darbą, pastatyti pagal ieškovės užduotį objektą – karvidę su pieno bloku, o ieškovė įsipareigojo sudaryti atsakovei būtinas darbui sąlygas, priimti darbų rezultatą ir už jį sumokėti sutartyje nustatytą kainą – 4 239 793,74 Lt (Rangos sutarties 2, 57 punktai, 1 t., b. l. 20–55). Atsakovė sutartą objektą pastatė, o ieškovė darbus priėmė pagal Statybos užbaigimo 2012 m. balandžio 3 d. aktą Nr. ( - ), kurį pasirašė Statybos užbaigimo komisija, ir už juos atsiskaitė (1 t., b. l. 208–211). Objektą atsakovė pastatė pagal trečiojo asmens UAB Statybos valdymo biuro 2011 m. balandžio mėn. parengtą techninį projektą „Gamybinės bazės modernizavimas pagal Europos Sąjungos standartus (pienininkystės ūkio komplekso rekonstrukcija ir statyba) projekto korektūra (2) ( - ).“ (1 t., priedas CD).

30Pagal Rangos sutarties 47 punktą, kokybės garantija taikoma visoms darbo rezultato sudėtinėms dalims. Objekto bendras garantinis terminas 5 metai, 10 metų esant paslėptų statinio elementų (konstrukcijų, vamzdynų ir kt.) ir 20 metų esant tyčia paslėptų defektų. Pagal Rangos sutarties 49 punktą, rangovė atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovės arba jos pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovės ar jos pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų.

3119. Ieškovė Vazniškių žemės ūkio bendrovė ir trečiasis asmuo UAB „Fildingas“, atstovaujama trečiojo asmens T. G., 2010 m. lapkričio 8 d. sudarė Statybos techninės priežiūros ir projekto valdymo sutartį Nr. ( - ), kuria trečiasis asmuo įsipareigojo vykdyti statybos pirmojo etapo pagal leidimą Nr. ( - )statybos darbų techninę priežiūrą ir projekto valdymą (1 t., b. l. 202–206). Statybos darbai buvo vykdomi techninę priežiūrą atliekant trečiajam asmeniui statinio statybos techniniam prižiūrėtojui T. G..

3220. Teismas nustatė, kad ieškovė Vazniškių žemės ūkio bendrovė 2014 m. gegužės 21 d. raštu kreipėsi į atsakovę UAB „AVA statyba“ ir UAB Statybos valdymo biurą ir nurodė, kad po 2013–2014 m. žiemos išryškėjo nurodyti fermos konstrukcijų ir įrangos trūkumai, kurie, labiausiai tikėtina, yra defektai, už kuriuos pagal rangos sutartį ir galiojančius teisės aktus yra atsakinga rangovė, tikėtina, kad iš dalies, solidariai ar visiškai atsakingas projektuotojas. Ieškovė vadovaudamasi Rangos sutarties 42.1 ir 49 punktais nurodė, kad kompetentingi specialistai turėtų apžiūrėti defektus, peržiūrėti statybos dokumentaciją ir kartu su užsakove surašyti defektų aktą, kuriame aptartų defektų priežastis, numatytų jų šalinimo būdus ir priemones, nurodytų atsakingus asmenis ir susitartų dėl defektų pašalinimo termino rangovės jėgomis ir atsakingo asmens sąskaita. Ieškovė atsakovę pakvietė 2014 m. gegužės 28 d. 13 val. atvykti į fermą ir pradėti defektų nustatymo darbą, pažymėdama, kad jeigu defektų akto projektas nebus pasirašytas iki 2014 m. birželio 4 d., tai ieškovė kviesis statinio eksperto licenciją turinčius specialistus, kurie surašys defektų aktą, o defektams pašalinti atsakingo asmens sąskaita pasirinks kompetentingą trečiąjį asmenį (1 t., b. l. 83–86).

3321. Nustatyta, kad šalių bendras defektų aktas surašytas nebuvo, atsakovė UAB „AVA statyba“ 2014 m. liepos 7 d. raštu Nr. 81 ieškovei nurodė, kad rangovė sutinka su dalimi sudaryto defektinio akto ir pateikė savo poziciją dėl ieškovės 2014 m. gegužės 19 d. rašte nurodytų defektų (1 t., b. l. 102–105).

3422. Teismas nustatė, kad ieškovė 2014 m. birželio 26 d. sudarė paslaugų sutartį su UAB Statybinių teismo ekspertizių centru, pagal kurią teismo ekspertas prof. dr. S. M. atliko ekspertizę dėl sutartyje nurodytų defektų už 10 890 Lt (1 t., b. l. 111–118). Dėl sutarties atlikti ekspertizę atlikimo ieškovė 2014 m. liepos 1 d. raštu Nr. 44 informavo atsakovę UAB „AVA statyba“ ir trečiąjį asmenį UAB Statybos valdymo biurą, nurodė, kad tyrimo objekto apžiūra bus atliekama 2014 m. liepos 8 d. 13 val. ir pasiūlė iki 2014 m. liepos 7 d. pateikti tyrimui atlikti reikalingą medžiagą ir informaciją, pakvietė atvykti ir stebėti eksperto atliekamą apžiūrą (1 t., b. l. 110).

3523. UAB Statybinių teismo ekspertizių centro teismo ekspertas prof. dr. S. M. 2014 m. rugpjūčio 5 d. raštu ieškovei pateikė 2014 m. liepos 31 d. Ekspertinio tyrimo aktą Nr. ( - ) (toliau – teismo eksperto S. M. ekspertizės aktas), kurio išvadose nurodė, kad visos defektų sąraše nurodytos aplinkybės yra defektai, kurių bendra ištaisymo vidutinė rinkos kaina yra 211 655,14 Lt; defektų atsiradimo priežastis buvo netinkamai rangovės atlikti statybos darbai; kai kuriais atvejais defektų atsiradimo priežastis – netinkamas statybos techninio prižiūrėtojo pareigų atlikimas (neveikimas), ir išskirta, kokia dalimi jis yra atsakingas, atitinkamai priskirta defekto ištaisymo kainos dalis (1 t., b. l. 125–196). Už atliktą ekspertizę ieškovė apmokėjo UAB Statybinių teismo ekspertizių centrui sutartą 10 890 Lt sumą (1 t., b. l. 199–201).

3624. Atsakovė UAB „AVA statyba“ 2014 m. rugsėjo 18 d. raštu ieškovei nurodė, kad nesutinka su ekspertizės akte pateiktomis išvadomis dėl defektų Nr. 9, 19, 20, o dėl defekto Nr. 28 paprašė papildomos informacijos (1 t., b. l. 207).

3725. Ieškovė Vazniškių žemės ūkio bendrovė 2014 m. rugsėjo 1 d. kreipėsi į atsakovę UAB „AVA statyba“ su pretenzija „Dėl karvidės su pieno bloku statybos trūkumų (defektų) nustatymo ekspertinio tyrimo pagrindu“, kurioje, be kitų dalykų, nurodė, kad dalį defektų rangovė pašalino, dalį šalina dabar, tačiau atliekamų darbų nedokumentuoja. Ieškovė atsakovę informavo, kad remdamasi Rangos sutarties 49 punktu surašė pridedamą Defektų aktą ir jį pateikia rangovei, ir jeigu rangovė per 7 dienas nuo šio rašto gavimo dienos nepradės Defektų akte nurodytų šalinimo darbų taip, kad juos užbaigtų iki 2014 m. spalio 17 d., tai užsakovė šiuos defektus pašalins rangovės sąskaita pati ūkio būdu ar samdydama tinkamas kvalifikacijas turinčius rangovus, o dėl turėtos žalos atlyginimo kreipsis į teismą (1 t., b. l. 218–227).

3826. Atsakovė UAB „AVA statyba“ 2014 m. rugsėjo 12 d. raštu ieškovę informavo, kad eksperto S. M. kandidatūra su atsakove nebuvo suderinta, rangovei kyla pagrįstų abejonių eksperto kvalifikacija ir šališkumu, todėl rangovė 2014 m. liepos 31 d. Ekspertinio tyrimo akte Nr. ( - ) nurodytų išvadų nepripažįsta, nes jos nepagrįstos, nemotyvuotos ir klaidingos. Atsakovė nurodė, kad išsamią poziciją dėl ekspertizės akto pateiks iki 2014 m. rugsėjo 23 d., ir prašo iki 2014 m. rugsėjo 17 d. pateikti projektinę dokumentaciją ir kitus dokumentus, kurie buvo perduoti ekspertui. Nurodė, kad nesutinka apmokėti už ekspertizę ir teisines paslaugas, dėl defektų siūlo samdyti nešališką ekspertą (1 t., b. l. 233–234).

3927. Atsakovė UAB „AVA statyba“ 2014 m. spalio 9 d. raštu ieškovei, be kitų dalykų, nurodė, kad nėra gavusi ekspertui S. M. pateiktos medžiagos, kuria buvo vadovaujamasi atliekant ekspertizę, todėl defektų įvertinimas yra apsunkintas, UAB „Fildingas“ įsipareigojęs pašalinti defektus Nr. 9, 19 ir 20. Atsakovė taip pat nurodė, kad dalis defektų yra pašalinti, dalis bus pašalinti artimiausiu metu, taip pat bus įvertinti ginčo defektai, kurie, jei bus pripažinti garantiniais, bus pašalinti, o kurie nebus pripažinti – bus pateikti išsamūs paaiškinimai. Atsižvelgiant į tai atsakovė prašė prailginti defektų šalinimo terminą iki 2014 m. lapkričio 1 d. (1 t., b. l. 215–216).

4028. Trečiasis asmuo UAB „Fildingas“ 2014 m. rugsėjo 15 d. pranešimu atsakovę UAB „AVA statyba“ informavo, kad gali pradėti defektų Nr. 9, 19, 20 šalinimo darbus nuo 2015 m. rugsėjo 18 d. (1 t., b. l. 217).

4129. Atsakovė UAB „AVA statyba“ 2014 m. spalio 30 d. raštu ieškovę informavo, kad defektai Nr. 3, 5, 13, 17, 19, 20, 24, 25 yra ištaisyti, dėl kurių šalinimo pasirašyti pateikiamas darbų priėmimo aktas. Atsakovė nurodė, kad defektas Nr. 1 (visose Ž1g patalpose neveikia priešgaisrinė signalizacija) yra negarantinis ir nebus šalinamas, nes jis atsirado dėl netinkamo eksploatavimo, dėl per didelės patalpų drėgmės ir išskiriamo amoniako; dėl defekto Nr. 28 nepateikta reikalinga dokumentacija, darbams nustojo galioti garantija; dėl defektų Nr. 6 (lupasi priešgaisrinio dažymo dažai), Nr. 7 (išsidėvėjęs grindų betonas koridoriuje) ir Nr. 11 (surūdijo melžimo patalpos daugiasluoksnės sieninės plokštės) priežasčių nustatymas apsunkintas, jam nustatyti užsakytas ekspertinis tyrimas, ir jei bus nustatyta, kad tai garantiniai defektai, jie bus pašalinti per suderintą protingą ir technologiškai pagrįstą laiką; defektai Nr. 4, 9, 16 yra atsiradę ne dėl rangovės kaltės, o dėl netinkamai parinktų techninio projekto sprendinių, tačiau geranoriškai atliks dalinius defektų šalinimo darbus. Pažymėjo, kad objekto apžiūros metu buvo nustatyta, jog plytelės yra mechaniškai pažeistos objekto eksploatacijos metu, todėl tai nėra garantinis terminas, taigi sudaužytos plytelės nebus keičiamos naujomis, o šalinant defektus bus užglaistytos plytelių siūlės, kurios buvo išplautos objekto eksploatavimo metu naudojant aukšto slėgio plovimo įrangą. Atsakovė taip pat informavo, kad bus priklijuotos atsiklijavusios plytelės ir pašalinti kiti smulkūs defektai, todėl prašo pratęsti defektų įvertinimo ir nustatytų garantinių defektų pašalinimo terminą iki 2014 m. lapkričio 15 d. (1 t., b. l. 228–230).

4230. Ieškovė Vazniškių žemės ūkio bendrovė 2015 m. kovo 16 d. raštu kreipėsi į atsakovę UAB „AVA statyba“ nurodydama, kad neprieštaravo atsakovės 2014 m. spalio 30 d. rašte nustatytam protingam terminui iki 2014 m. lapkričio 15 d. įvertinti defektus Nr. 6, 7, 11 ir nustatytus garantinius defektus pašalinti, tačiau defektai iki šiol nepašalinti, jokio atsakymo nėra gauta, todėl prašo informuoti, ar yra išnaudotos visos bendradarbiavimo galimybės (1 t., b. l. 231).

4331. Atsakovė UAB „AVA statyba“ 2015 m. kovo 23 d. raštu ieškovei atsakė, kad negavo ieškovės pasirašyto 2014 m. spalio 30 d. raštu pateikto defektinio akto, todėl laiko, kad defektai yra tinkamai ištaisyti ir pretenzijų neturi. Atsakovė nurodė, kad UAB „Alzida“ specialistai, apžiūrėję defektus Nr. 6 (lupasi priešgaisrinio dažymo dažai), Nr. 7 (išsidėvėjęs grindų betonas koridoriuje) ir Nr. 11 (surūdijo melžimo patalpos daugiasluoksnės sieninės plokštės), pateikė savo išvadas, kurios patvirtina, kad tai yra negarantiniai defektai. Atsakovė pridėjo UAB „Alzida“ 2015 m. sausio 19 d. išvadą Nr. 02 su priedais (1 t., b. l. 232).

4432. Trečiasis asmuo UAB Statybos valdymo biuras 2015 m. gegužės 7 d. raštu ieškovę informavo, kad atsakovė nerengė darbo projekto, kuris turėjo būti privalomas pagal statybos techninį projektą, kuris taip pat turi būti parengtas ir defektams ištaisyti (1 t., b. l. 238).

4533. Ieškovė Vazniškių žemės ūkio bendrovė 2015 m. birželio 23 d. raštu „Dėl pasiūlymų karvidžių remonto darbams atlikti pateikimo“ kreipėsi į UAB „Statranga“, UAB „Sumeda“, UAB „Statybos ritmas“ ir UAB „Vilkasta“ su kvietimu teikti pasiūlymus defektams ištaisyti. Šio rašto kopija taip pat išsiųsta atsakovei UAB „AVA statyba“, trečiajam asmeniui UAB „Fildingas“, T. G. ir UAB Statybos valdymo biurui (1 t., b. l. 239–244).

4635. Ieškovė Vazniškių žemės ūkio bendrovė ir UAB „Statranga“ 2015 m. liepos 14 d. sudarė Vazniškių žemės ūkio bendrovės karvidžių defektų šalinimo statybos darbų rangos sutartį, pagal kurią UAB „Statranga“ įsipareigojo už 58 866,50 Eur sumą atlikti statybos darbus – parengti defektų šalinimo darbo projektą ir pagal jį atlikti darbą. Sutartyje detalizuota darbų kaina, nurodant, kad už darbo projekto parengimą – 3500 Eur, už defektų Nr. 1 ir 12 pašalinimą – 1 150 Eur, už defekto Nr. 6 pašalinimą – 22 000 Eur, už defekto Nr. 7 pašalinimą – 3 900 Eur, už defektų Nr. 9, 4, 10 ir 16 pašalinimą – 16 100 Eur, už defekto Nr. 11 pašalinimą – 2 000 Eur (1 t., b. l. 245–248).

4736. Teismas nustatė, kad ieškovė Vazniškių žemės ūkio bendrovė šalindama statybos darbų trūkumus atliko šiuos mokėjimus: 2015 m. liepos 21 d. mokėjimo nurodymu Nr. 693 pervedė UAB „Statranga“ 1000 Eur avansą už karvidžių defektų šalinimo darbo projekto rengimą pagal 2015 m. liepos 14 d. sutartį (1 t., b. l. 249); 2015 m. spalio 19 d. mokėjimo nurodymu Nr. 953 pervedė UAB „Statranga“ 3 235 Eur už darbo projekto parengimą pagal 2015 m. rugsėjo 30 d. sąskaitą STAT 15/073 (3 t., b. l. 8); 2015 m. spalio 19 d. mokėjimo nurodymu Nr. 952 pervedė UAB „Statranga“ 58 973,61 Eur už karvidės su pieno bloku defektų šalinimo darbus pagal 2015 m. rugsėjo 30 d. sąskaitą STAT 15/072 (3 t., b. l. 9).

48Dėl ieškinio senaties taikymo

4937. Atsakovė UAB „AVA statyba“ 2015 m. lapkričio 4 d. atsiliepimu į patikslintą ieškinį (3 t., b l. 74–80), prašydama atmesti ieškinį, ieškinio reikalavimams prašė taikyti CK 6.667 straipsnio 1 dalyje nustatytą vienų metų ieškinio senaties terminą reikalavimams, kylantiems dėl atliktų darbų trūkumų. Atsakovė nurodė, kad to paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog kai įstatymas ar rangos sutartis nustato garantinį terminą ir apie trūkumus buvo pranešta per šį garantinį terminą, ieškinio senaties terminas prasideda nuo pareiškimo apie trūkumus dienos. Atsakovė laikė, kad šioje byloje praleistas ieškinio senaties terminas, nes atsakovei apie nustatytus defektus buvo pranešta 2014 m. gegužės 21 d. raštu Nr. ( - ), kuriuo ieškovė kreipėsi į atsakovę (rangovę) UAB „AVA statyba“ ir projektuotoją UAB Statybos valdymo biurą su kvietimu surašyti statybos defektų darbų aktą dėl po 2013–2014 m. žiemos išryškėjusių ir rašte nurodytų fermos konstrukcijų ir įrangos trūkumų (defektų), o pradinis ieškinys dėl žalos atlyginimo buvo pateiktas tik 2015 m. liepos 21 d., t. y. praėjus daugiau nei vieniems metams po to, kai užsakovė pranešė rangovei apie atliktų darbų trūkumus (defektus).

5038. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas CK 6.667 straipsnyje nustatyto senaties termino aiškinimo ir taikymo praktiką, yra nurodęs, kad nustačius, jog ieškinio senačiai taikytina CK 6.667 straipsnio 3 dalis, užtenka nustatyti vien objektyvųjį momentą – dieną, kada užsakovas pareiškė apie rangovo atliktų darbų trūkumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-74-421/2015). Kasacinis teismas pažymėjo, kad bendroji taisyklė, reglamentuojanti ieškinio senaties termino pradžią, įtvirtinta CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, kur nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą; šios taisyklės išimtis nustato Civilinis kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Viena iš tokių išimčių yra nustatyta CK 6.667 straipsnio 3 dalyje ir taikytina esant rangos teisiniams santykiams. Šioje normoje įtvirtinta taisyklė, pagal kurią tuo atveju, kai įstatymas ar rangos sutartis nustato garantinį terminą ir apie trūkumus buvo pareikšta per šį garantinį terminą, ieškinio senaties terminas prasideda nuo pareiškimo apie trūkumus dienos.

5139. Teismas šioje byloje nustatė, kad ieškovė Vazniškių žemės ūkio bendrovė į atsakovę UAB „AVA statyba“ kreipėsi 2014 m. gegužės 21 d. raštu Nr. 39 „Dėl kvietimo surašyti defektinį aktą“ (sprendimo 20 pastraipa) ir nuo šios dienos atsakovė skaičiuoja ieškinio senaties terminą. Teismas, spręsdamas, ar 2014 m. gegužės 21 d. laikytina ieškinio senaties skaičiavimo pradžia, t. y. diena, kada užsakovė pareiškė apie rangovės atliktų darbų trūkumus, įvertina tiek šio pareiškimo turinį, tiek šalių sudarytos Rangos sutarties 49 punkto nuostatas defektų aktui sudaryti ir pretenzijai pareikšti bei 51 punkto nuostatas, nustatančias šalių susitarimą dėl defektų šalinimo.

5240. Teismas ištyrė Rangos sutarties 49 punktą, kuriame šalys numatė, kad rangovė atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovės arba jos pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovės ar jos pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų. Defekto faktą privalo įrodyti užsakovė, o jo priežastis, šalinančias rangovės atsakomybę, privalo įrodyti rangovė. Jeigu per garantinį terminą atsiranda trūkumų (defektų), tai užsakovė (naudotoja) pasikviečia rangovę, akte užfiksuoja trūkumus (defektus) ir, jeigu pasirenkama šios sutarties 42.1 ar 42.2 punkte nurodyta sąlyga, įrašo protingai trumpą jų pašalinimo terminą. Rangovei neatvykus arba jai atsisakius pasirašyti aktą, užsakovė šį aktą surašo vienašališkai, kai surenka trūkumų (defektų) buvimo įrodymus. Šalys pripažins tinkamu ir pakankamu defekto įrodymu bei termino trukmės trūkumų šalinimui pagrindimu statinio eksperto licenciją turinčio subjekto išvadą (ekspertizė visa apimtimi rengiama, jei rangovė su eksperto teiginiais nesutinka). Užsakovė į statinio ekspertą turi kreiptis be nepagrįsto uždelsimo. Protingas terminas pretenzijai rangovei pareikšti skaičiuojamas nuo tada, kai užsakovė gauna statinio eksperto išvadą, kurioje konstatuojamas darbo rezultato trūkumo (defekto) faktas.

5341. Rangos sutarties 51 punkte numatyta, kad rangovė privalo akte nurodytus defektus per akte nurodytą terminą neatlygintinai, nesudarydama užsakovei išlaidų, užsakovės pasirinkimu: arba pašalinti; arba atlyginti užsakovei jų šalinimo išlaidas. Jei užsakovė defektus nusprendžia pašalinti ūkio būdu arba kito rangovo jėgomis, tai išlaidas ir kitus užsakovės nuostolius atlygina rangovė. Tokiu atveju garantinio termino eiga atnaujinama tik tada, kai rangovė įvykdo garantinį įsipareigojimą – visiškai atlygina užsakovei defektų šalinimo išlaidas.

5442. Teismas įvertina, kad ieškovė Vazniškių žemės ūkio bendrovė atsakovei UAB „AVA statyba“ 2014 m. gegužės 21 d. rašte Nr. 39 „Dėl kvietimo surašyti defektinį aktą“ nurodė, kad po 2013–2014 m. žiemos išryškėjo nurodyti fermos konstrukcijų ir įrangos trūkumai, kurie, labiausiai tikėtina, yra defektai, už kuriuos pagal rangos sutartį ir galiojančius teisės aktus yra atsakinga rangovė, tikėtina, kad iš dalies, solidariai ar visiškai atsakingas projektuotojas. Teismas pažymi, kad ieškovė šiuo raštu pagal Rangos sutarties 49 punkto nuostatas atsakovę tik informavo apie pastebėtus trūkumus ir pakvietė surašyti defektinį aktą, kurio metu būtų nustatoma, ar pastebėti defektai yra rangovo atliktų darbų trūkumai, ar jie yra kitokie trūkumai, už kuriuos rangovė nėra atsakinga. Teismas atsižvelgia į tai, kad Rangos sutarties 49 punktas numato tam tikrą procesą trūkumams užfiksuoti ir pretenzijai pareikšti – rangovei neatvykus arba atsisakius pasirašyti aktą, užsakovė aktą gali surašyti vienašališkai, tik kai surenka trūkumų (defektų) buvimo įrodymus. Sutartyje numatyta, kad tik surinkus tokius įrodymus ieškovė Vazniškių žemės ūkio bendrovė gali pareikšti pretenziją dėl atsakovės UAB „AVA statyba“, kaip rangovės, atliktų darbų trūkumų, o protingas terminas pretenzijai rangovei pareikšti skaičiuojamas nuo tada, kai užsakovė gauna statinio eksperto išvadą, kurioje konstatuojamas darbo rezultato trūkumo (defekto) faktas.

5543. Teismas, įvertinęs šio sprendimo 40–42 pastraipose ištirtų Rangos sutarties nuostatų turinį, sprendžia, kad pirminio ieškovės Vazniškių žemės ūkio bendrovės atsakovei UAB „AVA statyba“ 2014 m. gegužės 21 d. rašto Nr. 39 „Dėl kvietimo surašyti defektinį aktą“ negalima laikyti ieškovės, kaip užsakovės, pareiškimu apie rangovės atliktų darbų trūkumus, nuo kurio, pagal CK 6.667 straipsnio 3 dalį, skaičiuojamas vienų metų ieškinio senaties terminas reikalavimams, kylantiems dėl atliktų darbų trūkumų, pareikšti. Teismas pažymi, kad ieškovė, tinkamai vykdydama Rangos sutarties 49 punkto nuostatas defektų faktui ir priežastims nustatyti, po to, kai atsakovė (rangovė) neatvyko sudaryti defekto akto, 2014 m. birželio 26 d. sudarė paslaugų sutartį su UAB Statybinių teismo ekspertizių centru, pagal kurią teismo ekspertas prof. dr. S. M. atliko ekspertizę dėl sutartyje nurodytų defektų (sprendimo 23 pastraipa). Teismas nustatė, kad ieškovei UAB Statybinių teismo ekspertizių centro teismo ekspertas prof. dr. S. M. tik 2014 m. rugpjūčio 5 d. raštu pateikė 2014 m. liepos 31 d. Ekspertinio tyrimo aktą Nr. ( - ), kurio išvadose nurodė, kad visos defektų sąraše nurodytos aplinkybės yra defektai, defektų atsiradimo priežastis yra netinkamai rangovės atlikti statybos darbai.

5644. Teismas pažymi, kad ieškovė Vazniškių žemės ūkio bendrovė 2014 m. rugsėjo 1 d. kreipėsi į atsakovę UAB „AVA statyba“ su pretenzija „Dėl karvidės su pieno bloku statybos trūkumų (defektų) nustatymo ekspertinio tyrimo pagrindu“, kurioje, be kitų dalykų, nurodė, kad remdamasi Rangos sutarties 49 punktu surašė pridedamą Defektų aktą ir jį pateikia rangovei, ir jeigu rangovė per 7 dienas nuo šio rašto gavimo dienos nepradės Defektų akte nurodytų šalinimo darbų taip, kad juos užbaigtų iki 2014 m. spalio 17 d., tai užsakovė šiuos defektus pašalins rangovės sąskaita pati ūkio būdu ar samdydama atitinkamas kvalifikacijas turinčius rangovus, o dėl turėto žalos atlyginimo kreipsis į teismą (sprendimo 25 pastraipa). Teismo vertinimu, būtent šios ieškovės 2014 m. rugsėjo 1 d. pretenzijos pareiškimo diena laikytina ta diena, kada ieškovė, kaip užsakovė, pareiškė atsakovei, kaip rangovei, apie atliktų darbų trūkumus, ir nuo jos skaičiuotinas vienų metų ieškinio senaties terminas reikalavimams, kylantiems dėl atliktų darbų trūkumų, pareikšti (CK 6.667 straipsnio 3 dalis).

5745. Teismas konstatuoja, kad ieškovė Vazniškių žemės ūkio bendrovė į teismą su ieškiniu kreipėsi 2015 m. liepos 21 d. (1 t., b. l. 1–19), t. y. nepraleidusi CK 6.667 straipsnio 1 dalyje nustatyto ieškinio senaties termino pareikšti reikalavimams dėl žalos atlyginimo iš atsakovės UAB „AVA statyba“, kaip generalinės rangovės, kuri atsirado dėl atliktų statybos darbų trūkumų šalinimo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes atsakovės UAB „AVA statyba“ prašymas atmesti ieškinį taikant CK 6.667 straipsnio 1 dalyje nustatytą vienų metų ieškinio senaties terminą reikalavimams, kylantiems dėl atliktų darbų trūkumų, yra atmestinas kaip nepagrįstas.

5846. Teismo įsitikinimu, šio sprendimo 42–44 pastraipose nurodytas ieškinio senaties termino pradžios skaičiavimas ir teisiškai reikšmingas faktas, kad ieškinio senaties terminas ieškinio padavimo metu nebuvo pasibaigęs, ir todėl netaikytinas, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, sudarantis sąlygas sąžiningai Rangos sutartį vykdžiusiai ieškovei, kaip užsakovei, paaiškėjus galimiems rangovės statybos darbų trūkumams ir juos konstatavus pagal procedūras, numatytas Rangos sutartyje, ginti savo teises teisme (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Teismas pažymi, kad ieškovė tinkamai, laikydamasi Rangos sutarties sąlygų, 2014 m. gegužės 21 d. kreipėsi dėl defektų ir jų priežasčių nustatymo į atsakovę, vėliau pasamdė statinio eksperto licenciją turintį ekspertą, kreipėsi į jį operatyviai, be nepagrįsto uždelsimo, o atsakovei, kaip rangovei, pretenziją pareiškė per protingą terminą nuo tada, kai ieškovė gavo statinio eksperto išvadą, kurioje konstatuojamas darbo rezultato trūkumo (defekto) faktas, priežastys ir atsakingi asmenys. Ieškovė 2014 m. liepos 31 d. Ekspertinio tyrimo aktą Nr. ( - )gavo 2014 m. rugpjūčio 5 d. raštu ir nepraėjus mėnesiui 2014 m. rugsėjo 1 d. kreipėsi į atsakovę UAB „AVA statyba“ su pretenzija „Dėl karvidės su pieno bloku statybos trūkumų (defektų) nustatymo ekspertinio tyrimo pagrindu“. Pažymėtina, kad atsakovė UAB „AVA statyba“ 2014 m. rugsėjo 12 d. raštu ieškovę informavo, kad rangovė 2014 m. liepos 31 d. Ekspertinio tyrimo akte Nr. ( - ) nurodytų išvadų nepripažįsta, nurodė, kad išsamią poziciją dėl ekspertizės akto pateiks iki 2014 m. rugsėjo 23 d. Atsižvelgiant į šias faktines aplinkybes konstatuotina, kad ieškovė, į teismą su ieškiniu kreipdamasi 2015 m. liepos 21 d., t. y. praėjus 10,5 mėnesio nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. pretenzijos dėl rangovės atliktų darbų trūkumų pareiškimo dienos, ieškinio senaties termino nepraleido (CK 6.667 straipsnio 1, 3 dalys).

59Dėl atsakomybės už statybos darbų trūkumus (defektus)

6047. Ieškovė Vazniškių žemės ūkio bendrovė ieškinį dėl žalos, kuri atsirado dėl atliktų statybos darbų trūkumų šalinimo, atlyginimo pareiškė atsakovei UAB „AVA statyba“, kuri buvo atliktų statybos rangos darbų generalinė rangovė. Atsakovė UAB „AVA statyba“ su ieškiniu nesutiko, nes laikė, jog nustatyti statybos darbų trūkumai (defektai) atsirado ne dėl rangovės, o dėl pačios ieškovės Vazniškių žemės ūkio bendrovės, kaip užsakovės, kaltės netinkamai eksploatuojant objektą, o taip pat trečiojo asmens techninio projekto autoriaus UAB Statybos valdymo biuro kaltės netinkamai parenkant techninio projekto sprendinius, netinkamai vykdant techninę priežiūra. Teismas konstatuoja, kad šiai bylai teisingai išnagrinėti yra svarbūs statybos rangos teisinių santykių subjektų atsakomybės ir įrodinėjimo naštos proceso dalyviams paskirstymo klausimai, turi būti nustatytos faktinės aplinkybės dėl statybos darbų trūkumų fakto, jų priežasčių ir dėl to atsakingų asmenų, taip pat jų atsakomybės dydis.

6148. Teismas, nustatydamas teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes ir spręsdamas įrodinėjimo naštos paskirstymo klausimą, atsižvelgia į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, kad nustačius statinio defektus, rangovo, projektuotojo ar techninio prižiūrėtojo atsakomybei taikyti svarbu nustatyti defektų atsiradimo priežastis bei priežastinį ryšį tarp trūkumų atsiradimo ir atsakingų už defektus asmenų veiksmų. Įstatyme nustatyta, kad rangovas privalo nedelsdamas įspėti užsakovą ir sustabdyti darbus, kol negaus užsakovo nurodymų, kai užsakovo nurodymų dėl darbo atlikimo būdo laikymasis sudaro grėsmę atliekamo darbo tinkamumui ar tvirtumui; o neįspėjęs apie šias aplinkybes neturi teisės remtis pirmiau nurodyta aplinkybe ir atsako už daikto trūkumus (CK 6.659 straipsnio 1, 2 dalys). Kasacinis teismas taip pat pažymėjo, kad statybos darbų atlikimas yra rangovo verslas, jis veikia savo rizika, tuo tarpu užsakovo verslas nesusijęs su statybomis, todėl aukštesni atsargumo ir apdairumo standartai negali būti taikomi tokia apimtimi užsakovui, kokia jie taikytini rangovui. Jei defektai iš dalies atsirado dėl užsakovo kaltės yra pagrindas sumažinti rangovo atsakomybę pagal CK 6.259 straipsnio 1 dalį, CK 6.689 straipsnio 2, 4 dalis bei 6.697 straipsnio 3 dalį, nes statybos darbų kontrolė ir priežiūra buvo užsakovo pareiga, darbus kontroliavo užsakovo paskirtas techninis statybos prižiūrėtojas. Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad netinkamas užsakovo pareigos kontroliuoti ir prižiūrėti atliekamų statybos darbų eigą ir kokybę vykdymas negali būti pagrindas rangovą visiškai atleisti nuo atsakomybės dėl statinio defektų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. v. A. S., bylos Nr. 3K-3-396/2008; 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ Laugina“ v. UAB „Agaras“, bylos Nr. 3K-3-585/2008).

62Kasacinio teismo teisėjų kolegija nurodė, kad remiantis CK 6.697 straipsnio 3 dalies nuostatomis, įtvirtinančiomis rangovo statybos darbų kokybės garantiją ir rangovo atsakomybę už defektus per visą garantinį terminą ir tai, kad rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti, kad defektai atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų, darytina išvada, kad defektų faktą privalo įrodyti užsakovas, bet priežastis, šalinančias rangovo atsakomybę, turi įrodyti rangovas. Toks įrodinėtinų aplinkybių paskirstymas yra pripažįstamas ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Panevėžio statybos trestas“ v. UAB AK „ Aviabaltika“, bylos Nr. 3K-3-652/2004; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. M. v. UAB „ Mindija“, bylos Nr. 3K-3-371/2005).

63Dėl defektų Nr. 1 ir 12 (visose 4Ž1G patalpose neveikia priešgaisrinė signalizacija, surūdijo priešgaisrinė dėžė melžimo patalpoje 4Ž1G, 1-8)

6449. Ieškovė nurodė, kad defektai Nr. 1 ir Nr. 12 – neveikianti priešgaisrinė signalizacija ir surūdiję detektoriai, yra paslėptas defektas, kuris buvo pašalintas už 1 391,45 Eur. Ieškovė pažymėjo, kad darbų priėmimo metu priešgaisrinė signalizacija veikė, o atsakovės argumentai, kad priešgaisrinė sistema nebuvo tinkamai eksploatuojama, nėra susiję su nejudančių priešgaisrinės sistemos sudedamųjų dalių surūdijimu.

6550. Atsakovė nurodė, kad šie defektai atsirado ne dėl atliktų darbų / panaudotų medžiagų nekokybiškumo, o tik dėl projekte nenumatytų patalpų eksploatacijos sąlygų, nes patalpos eksploatuojamos esant beveik dvigubai didesnei santykinei drėgmei, nei tai buvo numatyta projekte, o tai sąlygojo signalizacijos įrangos gedimą dėl korozijos. Atsakovė nurodė, kad tai patvirtina 2015 m. sausio 19 d. UAB „Alzida“ atliktos vietos apžiūros rezultatai, pagal kuriuos melžimo patalpose oro temperatūra buvo 12,8oC, santykinis oro drėgnumas 86,8 proc., oro srauto greitis 0 m/s (neįjungta priverstinė ventiliacija), ir 2014 m. spalio 2 d. atlikti komisijos drėgmės matavimo rodikliai, nustatę pieno bloko patalpų skirtingose vietose siekusią nuo 82 iki 98 proc. drėgmę. Atsakovė pažymėjo, kad tai žymiai viršija projekte nurodytą maksimalią 40–70 proc. reikšmę, dėl ko patalpoje atsiranda vandens garų kondensatas, o tai yra itin stiprus korozinis veiksnys, įtakojantis visų šioje patalpoje panaudotų statybinių medžiagų ir įrengimų greitesnį irimą. Atsakovė papildomai pažymėjo, kad ieškovės vadovai nesilaikė Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatymo 11 straipsnio nuostatų, nes nesilaikė priešgaisrinės saugos reikalavimų, įtvirtintų Bendrosiose gaisrinės saugos taisyklėse, numatančiose statinių savininkų pareigą organizuoti ir atlikti aktyviųjų gaisrinės saugos priemonių techninę priežiūrą, kurios veiksmus su bandymų rezultatais turi įrašyti į žurnalus, o statinio aktyviųjų gaisrinės saugos priemonių bandymą atlikti ne rečiau kaip kartą per metus pagal gamintojo pateiktą techninę informaciją.

6651. Teismas, vertindamas šalių argumentų pagrįstumą, ištyrė teismo eksperto S. M. 2014 m. liepos 31 d. ekspertizės aktą (1 t., b. l. 139–146), kuriame nurodyta, kad statybos dalyviai pripažįsta defekto faktą, jog neveikia priešgaisrinė signalizacija, tačiau nesutarė dėl atsakingo subjekto. Ekspertas pažymėjo, kad Techninio projekto statinio architektūros aiškinamajame rašte (l. 19) ir Techninio projekto statinio konstrukcijų aiškinamajame rašte (l. 6) nurodyta, jog gaisrinė signalizacija projektuojama su dūminiais ir temperatūriniais detektoriais bei rankiniais gaisro pavojaus signalizatoriais, atitinkančiais LST EN-54 standartą ir aprobuotais Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Gaisrinių tyrimų centre. Teismo ekspertas konstatavo, kad statybos darbų žurnaluose įrašų apie priešgaisrinės signalizacijos įrengimo darbus nenustatyta, panaudotų statybos produktų atitikties dokumentų tyrimui, priešgaisrinės signalizacijos darbo projekto, išbandymų aktų ir priešgaisrinės sistemos priežiūros sutarčių nepateikta.

67Teismo ekspertas S. M. objekto apžiūros metu nustatė, kad priešgaisrinė signalizacija neveikia, priešgaisrinės signalizacijos detektoriai surūdiję. Pažymėjo, kad rangovė privalėjo parengti darbo projektą, pateikti panaudotų statybos produktų atitikties dokumentus, o požymių, kad patalpos būtų netinkamai naudojamos pagal paskirtį, nenustatyta. Pažymėjo, kad statybos techninis prižiūrėtojas privalėjo pareikalauti, kad rangovė parengtų darbo projektą, pateiktų panaudotų statybos produktų atitikties dokumentus, todėl šis jos neveikimas taip pat turėjo įtakos defekto atsiradimui. Teismo eksperto nuomone, techninis prižiūrėtojas veikė interesų konfliktų sąlygomis (buvo rangovės subrangovė) ir, tikėtina, dėl to savo pareigas atliko netinkamai. Teismo ekspertas nurodė, kad priimant darbų rezultatą defektas negalėjo būti pastebėtas, nes tuo metu priešgaisrinė signalizacija veikė. Statinio naudotojas nevykdė pareigos periodiškai tikrinti signalizaciją ir vykdyti jos techninę priežiūrą, tačiau jis negalėjo žinoti, kokie yra reikalavimai, keliami priešgaisrinės sistemos priežiūrai, nes jam nebuvo perduota jos naudojimo instrukcija. Teismo eksperto vertinimu, defektų atsiradimą lėmė 80 proc. rangovė ir 20 proc. techninis prižiūrėtojas.

6852. Teismas ištyrė teismo eksperto L. U. 2016 m. birželio 27 d. ekspertizės aktą (9 t., b. l. 23–132), kuriame nurodyta, kad apžiūros metu priešgaisrinė signalizacija visiškai funkcionuojanti ir užsakovės eksploatuojama, tačiau eksploatuojama netinkamai, ant priešgaisrinių daviklių kaupiasi teršalai ir davikliai vėl gali sugesti (ekspertizės akto 11 lapas). Teismo ekspertas defekto atsiradimo priežastį nurodė tai, kad techniniame projekte netinkamai parinktas aplinkos agresyvumas, ant daviklių kaupiasi teršalai ir drėgmė, atsakinga šalis – trečiasis asmuo UAB Statybų valdymo biuras; defektas šiuo metu ištaisytas statytojo iniciatyva, tačiau netinkamai, nes sutaisyta sistema nėra pritaikyta tokiai aplinkos agresyvumo klasei (ekspertizės akto 35 lapas). Teismo ekspertas nurodė, kad priešgaisrinė signalizacija atitinka techninio projekto skyriaus „Priešgaisrinė signalizacija“ sprendimus, taip pat atitinka ir visiškai surūdijusi melžimo patalpos priešgaisrinė dėžė, tačiau projektavimo metu klaidingai nustatyta koroziškumo kategorija pagal LST EN ISO 11507:2002 2-osios dalies (Aplinkos klasifikacija) 5.1.2 punkto 1 lentelės duomenis (ekspertizės akto 76, 77 lapas).

6953. Teismas pažymi, kad teismo ekspertas L. U. 2016 m. birželio 27 d. ekspertizės akte taip pat nurodė, jog techniniame projekte netinkamai parinktas aplinkos agresyvumas, įvertinant visus faktorius galutinai koroziškumo kategorija pagal LST EN ISO 11507:2002 2-osios dalies (Aplinkos klasifikacija) 5.1.2 punkto 1 lentelės duomenis galima apibrėžti kaip C3 – „vidutinė“ (ekspertizės akto 61) .

7054. Teismas nustatė, kad 2011 m. balandžio mėn. Techninio projekto Bendrieji duomenys Projektiniai sprendiniai 3 punkte Pieno blokas nurodyta: „ “

7155. Teismas, įvertindamas aukščiau ištirtus ekspertizės aktus, atsižvelgia į tai, kad tik teismo ekspertas S. M. apžiūrėjo objektą tuo metu, kai defektai nebuvo pašalinti, ir apžiūros metu nustatė, jog priežastis, dėl ko neveikia priešgaisrinė signalizacija, yra surūdiję priešgaisrinės signalizacijos detektoriai. Priešgaisrinių signalizacijos detektorių ir priešgaisrinės dėžės melžimo patalpoje surūdijimas praėjus dviem metams po objekto statybos pabaigos yra defektai, kuriems taikomas Rangos sutarties 47.1 punkte numatytas 5 metų garantinis terminas. Atsakovė UAB „AVA statyba“ nepateikė įrodymų, kad šiems statybos darbams taikomi kiti rangovės suteikti garantiniai terminai.

7256. Teismas įvertina, kad atsakovė UAB „AVA statyba“, vykdydama jai priskirtą įrodinėjimo pareigą, teisminiame procese teikė įrodymus, jog priešgaisrinė signalizacija neveikia, jos davikliai ir priešgaisrinė dėžė melžimo patalpoje surūdijo dėl pačios ieškovės Vazniškių žemės ūkio bendrovės netinkamo patalpų eksploatavimo ar trečiojo asmens netinkamo techninio projekto sprendinio. Teismas atkreipia dėmesį, kad teismo eksperto L. U. 2016 m. birželio 27 d. ekspertizės akte nurodyta, jog priešgaisrinės signalizacijos davikliai eksploatuojami netinkamai, ant priešgaisrinių daviklių kaupiasi teršalai ir davikliai vėl gali sugesti. Teismui šią teismo eksperto išvadą įvertinus kartu su byloje esančiais įrodymais, patvirtinančiais, kad pieno bloko patalpų skirtingose vietose drėgmė žymiai viršijo projekte numatytą maksimalią 40–70 proc. drėgmę, kuri realiai apžiūrų metu siekė nuo 82 iki 98 proc., sprendžia, kad tai turėjo įtakos priešgaisrinių daviklių ir priešgaisrinės dėžės surūdijimui.

7357. Teismas negali visiškai sutikti su teismo eksperto S. M. nuomone, kad ieškovė, kaip statinio naudotoja, negalėjo žinoti, kokie yra reikalavimai keliami priešgaisrinės sistemos priežiūrai, nes jai nebuvo perduota jos naudojimo instrukcija. Pažymėtina, kad teisės aktams numačius imperatyvią pareigą pastato savininkui eksploatuojant pastatą ir jame esančią priešgaisrinę signalizaciją atlikti kasmetinę jos priežiūrą (Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8 punktas, 4 dalis), taip pat ir pareigą organizuoti ir atlikti aktyviųjų gaisrinės saugos priemonių techninę priežiūrą, kurios veiksmus su bandymų rezultatais turi įrašyti į žurnalus, o statinio aktyviųjų gaisrinės saugos priemonių bandymą atlikti ne rečiau kaip kartą per metus pagal gamintojo pateiktą techninę informaciją, tokių veiksmų visiškas neatlikimas negali būti pateisinamas. Teismas laiko, kad tai, jog ieškovei galimai nebuvo perduota priešgaisrinės sistemos naudojimo instrukcija, neatleidžia ieškovės nuo šios pareigos vykdymo, juo labiau kad šių procedūrų tinkamą priežiūrą turėjo atlikti statybos techninę priežiūrą vykdęs ieškovės samdytas techninis prižiūrėtojas.

7458. Pažymėtina, kad nors teismo eksperto L. U. 2016 m. birželio 27 d. ekspertizės akte defekto atsiradimo priežastis nurodyta ta, kad techniniame projekte netinkamai parinktas aplinkos agresyvumas, ant daviklių kaupiasi teršalai ir drėgmė (sprendimo 52 pastraipa), visgi teismas neturi pagrindo laikyti, kad vien tai, jog techniniame projekte nurodytos Pieno bloko eksploatacinės sąlygos, kuriose numatyta, kad minimali temperatūra +5?, santykinė drėgmė 40–70 proc., o buitinių patalpų eksploatacijos metu +20?, santykinė drėgmė 40–70 proc., aplinka mažai agresyvi, nulemia tai, kad šiems darbams nebūtų taikomas Rangos sutartyje numatytas garantinis terminas ir tuo pačiu rangovė nebūtų atsakinga už šių statybos darbų trūkumus. Teismas pažymi, kad techniniame projekte nesant reikiamo sprendinio, atsakovė turėjo įspėti ieškovę ir sustabdyti darbus, kol negaus užsakovės nurodymų, nes gauta iš užsakovės medžiaga, kitas turtas ar dokumentai (Techninis projektas) netinkami ar blogos kokybės, o neįspėjusi apie šias aplinkybes neturi teisės remtis pirmiau nurodyta aplinkybe ir atsako už daikto trūkumus (CK 6.659 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis). Teismas pažymi, kad statybos darbų atlikimas yra atsakovės UAB „AVA statyba“ verslas, ji veikia savo rizika, todėl jai keliami aukštesni atsargumo ir apdairumo standartai. Atsakovė UAB „AVA statyba“ nenurodė ir nepateikė jokių įrodymų, kad apie šiuos techninio projekto sprendinių neaiškumus būtų informavusi ieškovę Vazniškių žemės ūkio bendrovę ar kreipusis į techninio projekto autorių ar techninę priežiūrą, kad gautų privalomus nurodymus (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 15 straipsnio 6 dalies 3 punktas).

7559. Teismo vidinį įsitikinimą dėl atsakovės UAB „AVA statyba“ atsakomybės ir garantijos darbų trūkumams taikymo sutvirtina tai, kad teismo ekspertas S. M. 2014 m. liepos 31 d. ekspertizės akte konstatavo atsakovės kaltę dėl šių darbų trūkumų, nes nebuvo parengto šios dalies darbo projekto, išbandymų aktų, nepateikti panaudotų statybos produktų atitikties dokumentai, statybos darbų žurnaluose nėra įrašų apie priešgaisrinės signalizacijos įrengimo darbus, o netinkamo ne pagal paskirtį patalpų eksploatavimo faktų nenustatyta (CPK 185 straipsnis). Teismas pažymi, kad nors ekspertas S. M. konstatavo ir techninio prižiūrėtojo T. G. 20 proc. kaltės dalį, tačiau tai nepaneigia atsakovės UAB „AVA statyba“, kaip generalinės rangovės, atsakomybės už statybos darbų trūkumus priešgaisrinės signalizacijos davikliams ir priešgaisrinei dėžei garantinio laikotarpio metu, nes darbų trūkumų nustatymo metu 2014 m. rugsėjo 1 d. Rangos sutarties 47 punktą suteikta bendroji 5 metų garantija nebuvo pasibaigusi. Teismas taip pat įvertina, kad nors techninę priežiūrą atlikęs T. G. teisminiame procese trečiuoju asmeniu veikė atsakovės UAB „AVA statyba“ pusėje (CPK 47 straipsnio 1 dalis), tačiau Techninės priežiūros sutartį pasirašė ir techninį prižiūrėtoją pasirinko pati ieškovė (užsakovė), todėl jai tenka dalis atsakomybės dėl netinkamo statinio eksploatavimo ir šių trūkumų atsiradimo.

7660. Apibendrindamas teismas konstatuoja, kad statybos darbų defektai ir jų pasekmės atsirado ne tik dėl atsakovės UAB „AVA statyba“, kaip generalinės rangovės, kaltės, bet ir dėl techninio prižiūrėtojo T. G., netinkamai vykdžiusio techninės priežiūros funkcijas, o taip pat pačios ieškovės Vazniškių žemės ūkio bendrovės, nesiėmusios priemonių tinkamai vykdyti statinio eksploatavimo priežiūros funkcijas. Teismui padarius šias teisines išvadas spręstina, kad vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijais, yra pagrindas mažinti atsakovės, kaip rangovės, civilinę atsakomybę dėl garantiniu laikotarpiu padarytos žalos atlyginimo (CPK 1.5 straipsnio 4 dalis, CK 6.259 straipsnio 1 dalį, CK 6.689 straipsnio 2, 4 dalis bei 6.697 straipsnio 3 dalį).

7761. Atsižvelgdamas į atliktą pateiktų įrodymų vertinimą ir padarytas teisines išvadas, teismas sprendžia, kad atsakovė UAB „AVA statyba“ yra atsakinga už nustatytų statybos rangos darbų trūkumus garantiniu laikotarpiu, t. y. defektus Nr. 1 ir 12 (visose 4Ž1G patalpose neveikia priešgaisrinė signalizacija, surūdijo priešgaisrinė dėžė melžimo patalpoje 4Ž1G, 1-8), tačiau jos atsakomybės dalis dėl nurodytų teisinių priežasčių mažintina 50 proc. (CK 6.664 straipsnio 3 dalis, Rangos sutarties 49, 51 punktai). Atsižvelgiant į šias teismo nustatytas faktines aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, ieškovei iš atsakovės priteistina 50 proc. dalis ieškovės patirtų nuostolių šalinant neveikiančios priešgaisrinės signalizacijos surūdijus detektoriams ir priešgaisrinei dėžei melžimo patalpoje 4Ž1G, 1-8, kaip statybos trūkumus, t. y. 695,73 Eur (1 391,45 Eur / 2).

78Dėl defekto Nr. 6 (lupasi priešgaisrinio dažymo dažai nuo metalinių konstrukcijų karuselės patalpoje 4Ž1G (1-8) ir palaukimo patalpoje (1-7)

7962. Ieškovė nurodė, kad defektas Nr. 6 pasireiškia tuo, kad lupasi priešgaisrinio dažymo dažai nuo metalinių konstrukcijų karuselės patalpoje ir palaukimo patalpoje. Pagal Ekspertinį aktą, tai yra paslėptas defektas, jis pašalintas už 26 615,33 Eur.

8063. Atsakovė UAB „AVA statyba“, prieštaraudama, kad defektas Nr. 6, t. y. kad lupasi priešgaisrinio dažymo dažai nuo metalinių konstrukcijų karuselės patalpoje ir palaukimo patalpoje, atsirado dėl jos kaltės, nurodė, jog defektas atsirado dėl netinkamo objekto eksploatavimo, nesilaikant techniniame projekte numatytų rodiklių, patalpos yra naudojamos neįjungus priverstinės ventiliacijos, o tai sąlygoja žymiai didesnį oro drėgnumą patalpose, kondensaciją ir aplinkos koroziškumą, kuris vyksta dėl melžimo patalpose numatytų oro sąlygų parametrų nesilaikymo.

81Advokatas M. Š. teismo posėdžio metu nurodė, kad nebuvo reaguojama į atsiradusius defektus, užfiksuojama ir imamasi atitinkamų priemonių jiems pašalinti, o dažų atsilupo dėl drėgmės pertekliaus patalpose. Atsakovės atstovas pažymėjo, kad atsakovė parinko sprendinius, medžiagas, kurios atitiko techniniame projekte nurodomus duomenis, kai drėgmė 40–70 proc., aplinka mažai agresyvi, o visų statybos darbų metu nei techninis prižiūrėtojas, nei projekto autorius pastabų neteikė, be to, nėra duomenų, jog eksploatuojant statinį buvo vykdoma jo priežiūra. Konstrukcijos, kurios buvo nudažytos, buvo cinkuoto metalo, todėl priešgaisrinis dažymas atitiko reikalavimus, o trūkumai atsirado melžimo patalpoje, kurioje drėgmė itin intensyvi – nustatyta 80–90 proc. Advokatas taip pat pažymėjo, kad ventiliacija nebuvo reguliuojama drėgmė, ji nebuvo matuojama, ir tik vėliau buvo sumontuota priverstinė ventiliacija. Atsakovės advokato nuomone, aplinkybė, šalinanti atsakovės atsakomybę, yra netinkamas patalpų eksploatavimas ir drėgmė (teismo posėdžio 2016 m. gruodžio 9 d. garso įrašas nuo 3 val. 04 min. 00 sek.).

8264. Teismas nustatė, kad priešgaisrinio dažymo darbams atlikti atsakovė UAB „AVA statyba“ su trečiuoju asmeniu UAB „Flameksas“ ir Ko 2011 m. birželio 17 d. sudarė statybos subrangos sutartį Nr. ( - ) (10 t., b. l. 193–195). Atsiliepime į patikslintą ieškinį trečiasis asmuo UAB „Flameksas“ ir Ko nurodė, kad pagal šią sutartį jis visas metalines konstrukcijas nudažė italų gamybos priešgaisriniais dažais CHAR 22 laikydamasis visų dažų gamintojo rekomendacijų ir taisyklių suderinti su dažomų metalo konstrukcijų gruntavimo (paruošimo dažymui) medžiagomis. Trečiasis asmuo UAB „Flameksas“ ir Ko pažymėjo, kad jis neatliko metalinių konstrukcijų gruntavimo, nes jos buvo pateiktos jau nugruntuotos, taip pat neatliko nei metalinių konstrukcijų padengimo antikorozine danga, nei jų dažymo dekoratyviomis spalvotomis emalėmis, nes atsakovė UAB „AVA statyba“ tokių darbų atlikti neprašė. Trečiasis asmuo pažymėjo, kad techniniame projekte santykinė drėgmė yra nurodyta 40–70 proc., patalpų aplinka mažai agresyvi, o kaip matyti iš UAB „Alzida“ atlikto tyrimo rezultatų, 2014 m. lapkričio 17 d. atlikus ginčo patalpų apžiūrą, melžimo karuselėje buvo nustatytas 86,8 proc. patalpos drėgnumas, kuris net 16,8 proc. viršija maksimalų leistiną patalpos drėgnumą eksploatacijos metu. Trečiojo asmens nuomone, defektas Nr. 6 atsirado ne dėl netinkamai atliktų priešgaisrinio dažymo darbų, bet dėl netinkamo ginčo patalpų eksploatavimo, sąlygojančio žymiai didesnį patalpų drėgnumą, kondensaciją ir aplinkos koroziškumą, o už tai atsakinga pati ieškovė.

8365. Teismo eksperto S. M. 2014 m. liepos 31 d. ekspertizės akte nurodyta, kad objekto apžiūros metu nustatyta, jog lupasi priešgaisrinio dažymo dažai nuo metalinių konstrukcijų karuselės patalpoje 4Ž1G (1-8) ir palaukimo patalpoje (1-7). Teismo ekspertas defekto priežasčių ir jų ištaisymo kainos nustatymo dalyje nurodė, kad defektas atsirado dėl netinkamų statybos produktų panaudojimo ir (arba) netinkamos statybos technologijos. Darbų perdavimo–priėmimo metu defekto pastebėti nebuvo galima – defektai atsirado garantiniu laikotarpiu, todėl daroma išvada, kad defekto atsiradimo priežastis – rangovės netinkamai atlikti darbai. S. M. teigė, kad požymių, jog patalpos būtų naudojamos netinkamai ar ne pagal paskirtį, nenustatyta. Teismo ekspertas nurodė, kad norint ištaisyti defektą, reikia nuvalyti dažus ir metalines konstrukcijas nudažyti iš naujo.

8466. Teismo ekspertas L. U. 2016 m. birželio 27 d. ekspertizės akte nurodė, kad šio defekto nenustatyta, nes galimai defektas sutvarkytas, o atsirasti galėjo dėl techniniame projekte netinkamai parinkto aplinkos agresyvumo (intensyviai naudojamas aukšto slėgio vandens plovimo įrenginys, agresyvi aplinka, ypač didelė santykinė oro drėgmė). Teismo eksperto nuomone, už šį defektą atsakingas trečiasis asmuo UAB Statybų valdymo biuras; defektas šiuo metu ištaisytas statytojo iniciatyva (ekspertizės akto 35 lapas). Teismo ekspertas nurodė, kad dažai lupasi nuo daugumos laikančiųjų konstrukcijų ir sijų, darbai atitinka techninio projekto statinio konstrukcijų dalies technines specifikacijas, medžiagų žiniaraštį (15.6.1–15.6.2 pav.); projektavimo metu klaidingai nustatyta koroziškumo kategorija pagal LST EN ISO 11507:2002 2-osios dalies (Aplinkos klasifikacija) 5.1.2 punkto 1 lentelės duomenis.

8567. Teismas nustatė, kad 2011 m. balandžio mėn. Techninio projekto Statinio konstrukcijos dalies Techninės specifikacijos dalies (M) Metalinių konstrukcijų projektavimas, gamyba ir statyba (M.6.6.) Konstrukcijų dažymas nurodyta:

8668. Teismas, spręsdamas, ar atsakovė UAB „AVA statyba“, vykdydama jai priskirtą įrodinėjimo pareigą, įrodė, jog defektas Nr. 6 (besilupantys priešgaisrinio dažymo dažai nuo metalinių konstrukcijų karuselės patalpoje ir palaukimo patalpoje) atsirado ne dėl jos kaltės, ištyrė byloje pateiktus įrodymus dėl ieškovės veiksmų tinkamumo eksploatuojant objekto patalpas. Teismas pažymi, jog nors teismo eksperto S. M. 2014 m. liepos 31 d. ekspertizės akte nurodyta, kad požymių, jog patalpos būtų naudojamos netinkamai ar ne pagal paskirtį, nenustatyta, tačiau iš ekspertinio akto matyti, kad šis ekspertas netyrė patalpose esančios santykinės oro drėgmės ir jos įtakos šio defekto atsiradimui. O teismo ekspertas L. U. 2016 m. birželio 27 d. ekspertizės akte (popierinės bylos priedas) nurodė, kad šis defektas galėjo atsirasti dėl techniniame projekte netinkamai parinkto aplinkos agresyvumo, intensyviai naudojamo aukšto slėgio vandens plovimo įrenginio, agresyvios aplinkos, ypač didelės santykinės oro drėgmės (ekspertizės akto 35 lapas).

8769. Teismas, tirdamas teismo eksperto L. U. 2016 m. birželio 27 d. ekspertizės akte nurodytą išvadą dėl aplinkos agresyvumo ir didelės santykinės oro drėgmės, kartu įvertina atsakovės UAB „AVA statyba“ pateiktą UAB „Alzida“ 2015 m. sausio 19 d. apžiūros rezultatų išvadą Nr. 02, kuri buvo atlikta 2014 m. lapkričio 17 d., t. y. prieš trūkumų šalinimą. Apžiūros rezultatuose nurodyta, kad ji atlikta po melžimo karuselės plovimo, patalpos oro sąlygos apžiūros metu: oro temperatūra 12,8? , santykinis oro drėgnumas 86,8 proc., oro srauto greitis 0 m/s, priverstinė ventiliacija neįjungta, tuo pat metu oro sąlygos lauke: oro temperatūra 8,9? , santykinis oro drėgnumas 75,1 proc. Apžiūros metu taip pat nustatyta, kad melžimo patalpos kolonų dažų sluoksnis praktiškai visiškai atsilupęs, o vietomis turi įtrūkimų per visą savo sluoksnį, metalas tokių defektų vietoje koroduoja, taip pat koroduoja sieninių panelių metalinė danga. Apžiūros metu pastebėta, kad ant sieninių panelių paviršiaus yra vandens kondensato, kondensatas renkasi palubyje, apie periodišką kondensato susidarymą liudija ir korozija plokščių sudūrimuose ir kampuose. Teismas atkreipia dėmesį, kad UAB „Alzida“ 2015 m. sausio 19 d. apžiūros rezultatų išvados Nr. 02 paaiškinimuose pažymėta, jog nustatytas 86,8 proc. santykinis oro drėgnumas žymiai viršija projekte nurodytą maksimalią reikšmę, taip ant metalinių paviršių pastebėtas vandens garų kondensatas. Esant tokioms sąlygoms, naudojant LST EN ISO 12944-2:2000 klasifikaciją, aplinka pagal koroziškumą gali būti priskirta aplinkai C2 (žema). C2 aplinka – tai nešildomi pastatai, kuriuose vyksta kondensacija, o nuolat besikartojanti kondensacija yra itin stiprus korozijos veiksnys. Didelis aplinkos santykinis drėgnumas sąlygoja kondensaciją, kai pasiekiamas rasos taškas, kuriame santykinis oro drėgnis yra 100 proc. Mažėjant aplinkos temperatūrai reikia mažesnio drėgmės kiekio ore, kad būtų pasiekta 100 proc. riba, todėl esant žemesnei temperatūrai, kondensacija vyksta intensyviau. Žinant aplinkos koroziškumą, pagal standartą LST EN ISO 12944-5:2007 „Dažai ir lakai. Plieninių konstrukcijų apsauga nuo korozijos apsauginėmis dažų sistemomis. 5 dalis. Apsauginės dažų sistemos“ galima parinkti tinkamą antikorozinę sistemą. Teismas įvertina ir tai, kad šioje išvadoje nurodyta, jog priešgaisriniai dažai CHAR 22 pagal tiekėjo raštą yra suderinami su alkidiniais gruntais, t. y. alkidinio grunto „Tikkurila“, kuris buvo panaudotas metalinių kolonų gruntavimui, plėvelė yra tinkamas pagrindas priešgaisriniams dažams CHAR 22, tačiau nėra informacijos, ar minėtų priešgaisrinių dažų plėvelė gali būti naudojama kaip galutinė dekoratyvinė danga C2 koroziškumo aplinkoje.

8870. Teismas įvertina trečiojo asmens UAB Statybų valdymo biuro į bylą pateiktą metalinių konstrukcijų dažymui panaudotų priešgaisrinių dažų CHAR 22 gamintojo atstovo Lietuvoje ilgaamžiškumo charakteristikų aprašymą, kuris, trečiojo asmens teigimu, patvirtina, kad turėjo būti panaudotas apsauginis sluoksnis (10 t., b. l. 178–181). Teismas nustatė, jog CHAR 21 ir CHAR 22 ilgaamžiškumo charakteristikoje nurodyta, kad juos, kaip ir visus vinilo / akrilinius priešgaisrinius produktus, visuomet reikia apsaugoti nuo drėgmės ir cheminių medžiagų poveikio. Tai reiškia, kad esant tokio poveikio sąlygoms viduje ir išorėje, CHAR 21 ir CHAR 22 danga turi būti padengta patvirtintu apsauginiu sluoksniu, jeigu per visą dangos sistemos tarnavimo laiką kada nors gali atsirasti C2 ar C3 klasės aplinkos sąlygos. CHAR 21 ir CHAR 22 dangos nereikia dengti apsauginiu sluoksniu statinio viduje, kai yra sausos C1 klasės aplinkos sąlygos.

8971. Teismas taip pat įvertina tai, kad atsakovės UAB „AVA statyba“ atstovas direktorius V. R. 2016 m. gruodžio 9 d. teismo posėdžio metu nurodė, jog priešgaisriniai dažai nebuvo padengti antikorozine danga, nes metalinės konstrukcijos buvo cinkuotos, todėl savaime yra atsparios korozijai, atsparios net C3 koroziškumo kategorijai (teismo posėdžio 2016 m. gruodžio 9 d. garso įrašas nuo 2 val. 22 min. 20 sek.).

9072. Techninio projekto autoriaus trečiojo asmens UAB Statybų valdymo biuro atstovas D. V. nurodė, kad techniniame projekte buvo suprojektuotos juodo metalo konstrukcijos (teismo posėdžio 2016 m. gruodžio 9 d. garso įrašas nuo 2 val. 23 min. 30 sek.). Pažymėjo, kad vykdant statybos darbus nebuvo parengta priešgaisrinio dažymo darbų technologija, ji galėjo būti parengta tik vykdant darbus, apžiūrėjus patalpas, tokia dažymo technologija buvo parengta taisant statybos trūkumus, įvertinant metalo storį, sujungimus. Technologija tokia: metalas nuvalomas, nuriebalinamas, tada vyksta antikorozinis padengimas, vėliau yra dengiamas priešgaisriniais dažais ir šie dažai dar kartą nudažomi siekiant juos apsaugoti įvertinant dažų sluoksnį, ir viskas atliekama vykdant paslėptus darbus. Pažymėjo, kad UAB „AVA statyba“ neturėjo teisės atlikti šių darbų, nes nebuvo jų patvirtintų statybos taisyklėse.

9173. Teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-708 patvirtintą statybos techninį reglamentą STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ techninio projekto sudedamojoje dalyje „Konstrukcijų dalis“ techninėje specifikacijoje, nustatant reikalavimus statybos (montavimo) darbams, turi būti numatyta konstrukcijų apsaugai nuo korozijos keliami reikalavimai (9.2.2. punktas).

9274. Teismas įvertina, kad byloje nustatyta faktinė aplinkybė, jog trečiojo asmens UAB Statybų valdymo biuro parengtame techniniame projekte nenurodyta koroziškumo kategorija ar konkretūs konstrukcijų apsaugai nuo korozijos keliami reikalavimai. Teismas, tirdamas sprendimo 67 pastraipoje nurodytą techninio projekto dalį „M. 6. 6. Konstrukcijų dažymas“, atkreipia dėmesį, kad jame nurodyta, jog gruntavimo, priešgaisrinės apsaugos ir antikorozinės – dekoratyvios dangų medžiagos privalo būti suderintos tarpusavyje; dangų grupės, storiai nurodyti skyriuje „Antikorozinė apsauga“ ir brėžiniuose, tačiau teismas tokio skyriaus techniniame projekte nenustatė. Tai, kad tokio skyriaus projekte nėra, 2017 m. balandžio 25 d. teismo posėdžio metu patvirtino ir trečiojo asmens UAB Statybų valdymo biuro atstovas D. V., nurodęs, kad ši techninio projekto tekstinė specifikacijos dalis yra likusi iš kitų projektų (2017 m. balandžio 25 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 0 val. 7 min. 30 sek., ir nuo 0 val., 26 min. 34 sek).

9375. Teismas įvertina šio sprendimo 66 pastraipoje nurodytus techninio projekto reikalavimus konstrukcijų dažymui, kuriuose pažymėtos tik bendrosios nuostatos, užtikrinančios dangos ilgaamžiškumą, visų pirma pažymint, kad tai yra patikimas ir geras paviršiaus paruošimas, tačiau rangovė gali pasirinkti dažymo būdą, suderintą su statybos technine priežiūra. Atsižvelgtina į projekto reikalavimą plienines konstrukcijas padengti sluoksniu dažų, apsaugančiu jas 45 min. gaisro, sluoksnio storis ir dengimo būdas pagal gamintojo nurodymus, po to konstrukcijas dažyti dekoratyviomis spalvotomis emalėmis, kurių sudėtis suderinta su priešgaisrinės apsaugos dažais. Projekte taip pat nurodyta, kad dažant NVS šalyse pagamintais dažais tai daryti galima pagal LST EN ISO 12944-2:2000 „Dažai ir lakai. Plieninių konstrukcijų apsauga nuo korozijos apsauginėmis dažų sistemomis. Aplinkos klasifikacija“ (ISO 12944-2:1998), dažant dažais, kurie gaminami vakarų šalyse, būtina griežtai laikytis tų rekomendacijų ir taisyklių, kurias nurodo gamintojai ar distributoriai.

9476. Teismas įvertina, kad įgyvendindama šio techninio projekto reikalavimus metalinių konstrukcijų dažymui, atsakovė UAB „AVA statyba“, kaip rangovė, galėjo pasirinkti įvairius alternatyvius dažymo būdus. Tačiau atsakovei, kaip rangovei, siekiant, kad metalinių konstrukcijų dažymas atitiktų esminius normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nustatytus reikalavimus ir taip įvykdant turimas įstatymines prievoles statybos procese (CK 6.684 straipsnio 1 dalies 1–3 punktai, Statybos įstatymo 18 straipsnio 7 dalies 3 punktas), atsakovė dažymo būdą ir naudojamas medžiagas turėjo derinti su statybos techniniu prižiūrėtoju T. G.. Teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, nenustatė, kad atsakovė būtų įgyvendinusi šias savo įstatymines pareigas statybos procese bendradarbiauti su kitais statybos dalyviais.

9577. Teismas pažymi, kad atsakovei laikant, kad techniniame projekte nėra reikiamo sprendinio dėl koroziškumo kategorijos ir tai sudaro grėsmę atliekamo darbo tinkamumui, tvirtumui ir darbo saugumui, ji turėjo įspėti ieškovę ir sustabdyti darbus, kol negaus užsakovės nurodymų, nes gauta iš užsakovės medžiaga, kitas turtas ar dokumentai (Techninis projektas) netinkami ar blogos kokybės, o neįspėjusi apie šias aplinkybes neturi teisės remtis pirmiau nurodyta aplinkybe ir atsako už daikto trūkumus (CK 6.659 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis). Atsakovė UAB „AVA statyba“ nenurodė ir nepateikė jokių įrodymų, kad apie šiuos techninio projekto sprendinių trūkumus būtų informavusi ieškovę Vazniškių žemės ūkio bendrovę ar kreipusis į techninio projekto autorių ar techninę priežiūrą, kad gautų privalomus nurodymus (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 15 straipsnio 6 dalies 3 punktas).

9678. Teismas įvertina ir tai, kad kaip nurodyta šio sprendimo 58 pastraipoje, teismo ekspertas L. U. 2016 m. birželio 27 d. ekspertizės akte nurodė, jog techniniame projekte netinkamai parinktas aplinkos agresyvumas, o įvertinant visus faktorius galutinai koroziškumo kategorija pagal LST EN ISO 11507:2002 2-osios dalies (Aplinkos klasifikacija) 5.1.2 punkto 1 lentelės duomenis galima apibrėžti kaip C3 – „vidutinė“ (ekspertizės akto 61). Teismas laiko, kad techniniame projekte trečiajam asmeniui tinkamai nurodžius koroziškumo kategoriją ar reikalavimus metalinių konstrukcijų apsaugai nuo korozijos, atsakovė UAB „AVA statyba“, tikėtina, būtų išvengusi statybos darbų defekto atlikimo ir metalinių konstrukcijų priešgaisrinius dažus būtų padengusi antikoroziniu apsauginiu sluoksniu, kaip to reikalauja nurodyta dažų CHAR 22 gamintojo ilgaamžiškumo charakteristika. Kita vertus, nesant tikslios koroziškumo kategorijos, atsakovė UAB „AVA statyba“, vykdydama bendradarbiavimo pareigą, turėjo kreiptis į kitus statybos dalyvius dėl sprendinio tikslinimo, bet tokių veiksmų neatliko.

9779. Teismas taip pat įvertina, kad techniniame projekte visai nenurodžius koroziškumo kategorijos, tačiau pieno bloko patalpose nurodžius 40–70 proc. santykinę drėgmę, atsakovė UAB „AVA statyba“, kaip profesionali rangovė, elgdamasi pagal aukštesnį atsargumo ir apdairumo standartą, vykdydama CK 6.684 straipsnyje nustatytą pareigą atlikti darbus pagal normatyvius statybos dokumentus ir pagal CK 6.691 straipsnį bendradarbiaudama su kitais statybos dalyviais, turėjo kreiptis į ieškovę (ir / ar techninio projekto autorių ir / ar techninę priežiūrą) dėl šio projektinio sprendinio (koroziškumo kategorijos) nustatymo. Teismas taip pat pažymi, kad rangovė galėjo ir turėjo numatyti, jog statomos karvidės su pieno bloku patalpos koroziškumo kategorija negali būti labai žema (C1), nes į šią kategoriją patenka švarūs ir šildomi pastatai (įstaigos, parduotuvės, mokyklos, viešbučiai), o statomos patalpos yra gamybinės-ūkinės paskirties, kuriose vykdoma stambių galvijų laikymo ir karvių melžimo gyvulininkystės ūkinė veikla, pasižyminti intensyvumu, tarša ir dėl to atsirandančia didele santykine oro drėgme.

9880. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad statinio statybos techninis prižiūrėtojas, be kitų reikalavimų, privalo tikrinti, kad statyba būtų atliekama pagal statinio projektą, kontroliuoti statybos metu naudojamų statybos produktų bei įrenginių kokybę ir neleisti jų naudoti, jeigu jie neatitinka statinio projekto, normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų, taip pat jei nepateikti statybos produktų kokybę patvirtinantys dokumentai; tikrinti atliktų statybos darbų kokybę ir mastą, informuoti statytoją (užsakovą) apie atliktus statybos darbus, neatitinkančius statinio normatyvinės kokybės reikalavimų.

9981. Statybos vykdymo metu galiojo Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. 179 patvirtintas STR 1.09.05:2002 „Statinio statybos techninė priežiūra“, kuris detaliai apibrėžė statinio statybos techninės priežiūros organizavimą ir tvarką, statinio statybos techninio prižiūrėtojo teises ir pareigas. Šio reglamento 33.10. punktas numatė, kad statybos techninis prižiūrėtojas, vykdydamas savo pareigas ir sužinojęs, kad statinio projekto sprendiniai neatitinka faktiškų statybos sąlygų arba dėl kitų priežasčių negali būti realizuojami, turi kreiptis į statytoją (užsakovą), o, jam pavedus, – į statinio projektuotoją dėl projektinių sprendinių koregavimo; 33.14. punktas numatė, kad statinio statybos techninis prižiūrėtojas kontroliuoja statybos darbų normatyvinę kokybę, jų atlikimo pagal darbų technologiją nuoseklumą; 33.15. punktas numatė, kad jis tikrina, jog statybos metu naudojamų statybos produktų bei įrenginių kokybė, nurodyta atitikties dokumentuose, atitiktų reikalavimus, nurodytus statinio projekto techninėse specifikacijose; 33.16. punktas numatė, kad jis tikrina ir priima (patvirtinant jų atitikimą naudoti) iš statinio statybos vadovo paslėptus statybos darbus ir paslėptas statinio konstrukcijas. Teismas atkreipia dėmesį, kad statinio statybos techninis prižiūrėtojas pagal šio reglamento nuostatas turi teisę reikalauti (įrašydamas į statybos darbų žurnalą), kad rangovas pašalintų statinio projekto, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimų pažeidimus (35.2.2. punktas), o jei rangovas nevykdo šių reikalavimų, pranešti viešojo administravimo subjektui, atliekančiam statybos valstybinę priežiūrą, ir pareikalauti sustabdyti statybos darbus (35.3. punktas).

10082. Teismas nustatė, kad pagal ieškovės Vazniškių žemės ūkio bendrovės ir trečiojo asmens UAB „Fildingas“ 2010 m. lapkričio 8 d. sudarytą Statybos techninės priežiūros ir projekto valdymo sutartį Nr. ( - ), statybos darbų techninė priežiūra buvo vykdoma trečiojo asmens T. G.. Teismas įvertina, kad Rangos sutarties 11 punkte pažymėta, jog ieškovė (užsakovė) pasamdė T. G. eiti statinio statybos techninio prižiūrėtojo pareigas, o užsakovės atstovas rangovės teikiamus dokumentus nagrinės, jeigu šie prieš tai bus pasirašyti (vizuoti) objekto statybos techninio prižiūrėtojo. Byloje nenustatyta, kad techninis prižiūrėtojas būtų teikęs pastabas dėl įvykdytų priešgaisrinio dažymo darbų, aiškinęsis, ar metalinių konstrukcijų priešgaisriniai dažai yra padengti antikoroziniu apsauginiu sluoksniu, vykdęs paslėptų darbų priėmimo procedūrą ir realiai kontroliavęs atliekamų darbų kokybę ir atitiktį normatyviniams statybos techniniams dokumentams. Teismo posėdžio metu 2016 m. gruodžio 9 d. T. G. tik paaiškino, kad buvo viena byla su priešgaisrinio dažymo dokumentais, visa dokumentacija yra pas užsakovę, jis apie trūkumus nepranešė, ištaisyti neprašė (teismo posėdžio 2016 m. gruodžio 9 d. garso įrašas nuo 4 val. 09 min. 45 sek.). Teismas sprendžia, kad techniniam prižiūrėtojui T. G. tinkamai atlikus savo pareigas prižiūrint statybos metu naudojamų produktų ir atliekamų darbų kokybę, siekiant, kad jie atitiktų statinio normatyvinės kokybės reikalavimus metalinių konstrukcijų antikoroziškumui, jis turėjo nustatyti atliekamų statybos rangos darbų trūkumus, informuoti apie tai rangovę, tačiau to nevykdė, savo pareigas atliko aplaidžiai.

10183. Teismas taip pat konstatuoja, kad statybos techninis prižiūrėtojas T. G. pagal sprendimo 80 pastraipoje nurodytas Statybos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies nuostatas privalėjo tikrinti, kad statybos objekte vykdant metalinių konstrukcijų dažymą karuselės ir palaukimo patalpoje statyba būtų atliekama pagal statinio projektą, kontroliuoti statybos metu naudojamų statybos produktų bei įrenginių kokybę ir neleisti jų naudoti, jeigu jie neatitinka statinio projekto, normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų, taip pat jei nepateikti statybos produktų kokybę patvirtinantys dokumentai; tikrinti atliktų statybos darbų kokybę ir mastą, informuoti statytoją (užsakovą) apie atliktus statybos darbus, kurie neatitinka statinio normatyvinės kokybės reikalavimų. Teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, nenustatė, kad techninis prižiūrėtojas T. G. būtų realiai įgyvendinęs minėtas įstatymines pareigas statybos procese vykdant metalinių konstrukcijų dažymą karuselės ir palaukimo patalpose.

10284. Teismo įsitikinimą, kad techninis prižiūrėtojas T. G. tinkamai neatliko savo pareigų, patvirtina paties T. G. paaiškinimai 2017 m. balandžio 25 d. teismo posėdžio metu (2017 m. balandžio 25 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 1 val. 18 min 50 sek.), kuriuose jis parodė, kad priešgaisrinės signalizacijos įrengimo darbų nekontroliavo ir neprivalėjo kontroliuoti, nes tai atlieka statinio statybos vadovas, jis tik priima atliktus priešgaisrinės signalizacijos įrengimo darbus, priešgaisrinė signalizacija buvo perduota statybos darbų vadovui, kuris perdavė jam, kaip techniniam prižiūrėtojui, o patikrinus įrangą ji atitiko projektą, darbai atrodė atlikti kokybiškai. T. G. pažymėjo, kad su techniniu projektu prieš statybos darbus susipažino, leido juos vykdyti, tačiau nėra ekspertas kaip architektas ir negali nustatyti, ko reikia projektui, nes yra statybininkas inžinierius ir statinio projektavimo, koroziškumo klasių nustatymo ir pan. žinių neturi. Be to, tai nėra techninės priežiūros pareigybė, kuri yra tiksliai vykdyti tai, kas nurodyta projekte, tikrinti, kad statinys atitiktų projektą, o ne projektą tikrinti.

10385. Teismas įvertina trečiojo asmens T. G. paaiškinimus kaip sąmoningą siekį susiaurinti techninės priežiūros funkcijas ir pareigas, nurodytas šio sprendimo 80, 81 pastraipose, ir taip išvengti atsakomybės už iš esmės netinkamai ir nekokybiškai vykdytą statinio statybos techninę priežiūrą, apsiribojant tik formalių veiksmų atlikimu, bet kokybiškai, padidintai apdairiai, rūpestingai ir atidžiai neveikiant, kaip privalu statinio statybos techninei priežiūrai.

10486. Liudytojas D. K., kuris apžiūrėjo ugniai atsparias konstrukcijas objekte, nurodė, kad rado dalies konstrukcijų dažus atsilupusius ir nukritusius, dažai buvo pažeisti drėgmės ir aplinkos poveikio, nusprendė atsilipusias vietas nulupti iki galo, nudažyti priešgaisriniu sluoksniu ir viską nudažyti apsaugine danga, gruntavo tas vietas, kurios rūdijo, dažus parinko CHAR 22, kad suderintų dangas, ir visas konstrukcijas padengė viršutine danga (2017 m. kovo 3 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 1 val. 46 min.).

10587. Trečiasis asmuo T. G. nurodė, kad techniniame projekte nebuvo numatytas dažymas, buvo šildoma aplinka, tačiau matė, kaip buvo eksploatuojama, plaunama aukštu spaudimu; tai, kad koroziškumo kategorijos nebuvo, abejonių nekilo, nes nebuvo sprendinio, kad yra grėsmė. Advokatui R. P. paklausus apie techniniame projekte techninėje specifikacijoje numatytą reikalavimą dažyti apsauginiu sluoksniu, T. G. teigė, kad tai yra galimybė pasirinkti, bendrieji dalykai, laikė, kad už dažymą atsakinga atestuota įmonė, turi būti padaryti sprendiniai, tačiau jų iš viso nebuvo (2017 m. kovo 3 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 2 val. 21 min. 40 sek.).

10688. Liudytojas B. P., dirbęs objekte kaip metalinių konstrukcijų dažymą atlikusios UAB „Flameksas“ darbų vadovas, teismo posėdžio metu parodė, kad UAB „AVA statyba“ užsakė priešgaisrinio dažymo darbams, kuriuos atliko pagal technologines korteles ir kokybiškai, darbai buvo priimti, techninio prižiūrėtojo pastabų negavo. Liudytojas pažymėjo, kad darbus atliko pagal sutartį, vėliau sužinojo, kad lupasi dažai, nuvažiavo, matavo drėgmę, ši visais atvejais viršijo nurodytą projekte. Liudytojo nuomone, patalpos buvo naudojamos netinkamai, drėgmės duomenys buvo daug didesni nei leidžiama, dažų lupimosi priežastis buvo drėgmė, nes ant konstrukcijų matėsi vandens lašai, todėl dažymas negalėjo laikytis. Liudytojas teigė, kad buvo padaryta ir projektuotojų klaidų, nes projekte numatyta, jog patalpos mažai agresyvios, mažas koroziškumo laipsnis, o iš tikrųjų buvo priešingai, juo labiau kad aukšto plovimo įranga buvo plaunamos konstrukcijos, todėl nei vienas dažas nelaikytų, C3 koroziškumo kategoriją, kuri atitiktų mažai agresyvias patalpas, apsaugoti apsauginiu dažų sluoksniu nereikia (2017 m. kovo 3 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 0 val. 16 min. 50 sek.).

10789. Liudytojas J. S., dirbantis UAB „Kalvarijos komunalininkas“, objekte atlikęs statybos techninę priežiūrą šalinant statybos defektus, nurodė, kad buvo atsilupę metalinių konstrukcijų priešgaisriniai dažai, buvo nušveistos metalo konstrukcijos, dėtas gruntas ir dažoma priešgaisriniais dažais, ar papildomas sluoksnis buvo dedamas, nematė. Liudytojas nurodė, kad priėmė kiekvieną statybinę operaciją atskirai, paslėptų darbų aktuose turi būti nurodyta, kad leidžiama daryti vėlesnius darbus. Sienose taškelių galėjo atsirasti dėl nekokybiškai paruošto dažymo (teismo posėdžio 2016 m. gruodžio 9 d. garso įrašas nuo 4 val. 52 min. 40 sek.).

10890. Teismui konstatavus atsakovės UAB „AVA statyba“ kaip generalinės rangovės netinkamai atliktus statybos rangos darbus statybos procese ir bendradarbiavimo su kitais statybos dalyviais trūkumus, taip pat nustačius projektuotojo trečiojo asmens UAB Statybų valdymo biuro darbo trūkumus, netiksliai ir neaiškiai parengus 2011 m. balandžio mėn. Techninį projektą, taip pat nustačius trečiojo asmens T. G. netinkamai vykdytą statinio statybos techninę priežiūrą, taip pat nustačius pačios ieškovės Vazniškių žemės ūkio bendrovės (užsakovės) nevisiškai tinkamus veiksmus eksploatuojant statinį ir vykdant statinio eksploatavimo priežiūrą, konstatuotina, kad šioje dalyje kyla mišri užsakovės ir rangovės atsakomybė už statybos defektus, taip nesuabsoliutinant rangovės atsakomybę už statybos darbų trūkumus. Atsižvelgiant į šias teisines išvadas, atsakovės UAB „AVA statyba“, kaip generalinės rangovės, atsakomybės dalis už statybos darbų trūkumus mažintina (CK 6.259 straipsnio 1 dalis, CK 6.689 straipsnio 2, 4 dalys, 6.697 straipsnio 3 dalis).

10991. Teismas, spręsdamas, kokia dalimi mažinti atsakovės atsakomybės dalį už analizuojamus statybos defektus dėl priešgaisrinio dažymo dažų lupimosi nuo metalinių konstrukcijų karuselės ir palaukimo patalpose, įvertina tai, kad šiuos defektus lėmė priežasčių dėl netinkamų statybos dalyvių veiksmų grandinė. Teismas įvertina, kad bet kuriame etape vykdant statybos rangos darbus statybos defektų buvo galima išvengti, jei nors vienas statybos dalyvis būtų iki galo įvykdęs savo pareigas, tačiau nei vienas to nepadarė, o teisme atsakomybę visiškai neigė ir laikė vienas kitą kaltu. Teismas pažymi, kad šios bylos individualiomis aplinkybėmis civilinės atsakomybės dalių paskaičiavimas yra ypatingas dėl statybos darbų trūkumų subjektyvaus priežastingumo ir absoliutaus jų pobūdžio, t. y. nors vienam statybos dalyviui visiškai tinkamai atlikus savo pareigas statybos trūkumų būtų galima visiškai išvengti. Nei viena iš šalių statybos dalyvių neprisiėmė dalies atsakomybės ir kitų statybos dalyvių atsakomybės dalių neįrodinėjo. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes teismas sprendžia, kad klausimas dėl žalos dydžio mažinimo nustatymo yra nustatytinas teismo nuožiūra, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CK 1.5 straipsnio 3 dalis), taip siekiant kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių ir užtikrinti operatyvų teismo procesą (CPK 2 straipsnis). Teismas pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus ir aukščiau nustatytas faktines aplinkybes dėl statybos dalyvių mišrios atsakomybės sprendžia, kad atsakovė UAB „AVA statyba“, kaip generalinė rangovė, ir ieškovė Vazniškių žemės ūkio bendrovė, kaip užsakovė, pateikusi techninį projektą ir pasamdžiusi techninę priežiūrą, už statybos darbų defektų trūkumus turi atsakyti lygiomis dalimis, todėl iš atsakovės ieškovei priteistina už 50 proc. statybos darbų trūkumo – defekto Nr. 6 šalinimo darbus, t. y. 13 307,66 Eur (26 615,33 Eur/2). Dėl defekto Nr. 7 (išsidėvėjo grindų betonas koridoriuje (4Ž1G (1-7) į karvidės (1-2) pusę

11092. Ieškovė Vazniškių žemės ūkio bendrovė nurodė, kad paslėptas defektas Nr. 7 pasireiškė ištrupėjusiu grindų betono paviršiumi koridoriuje, vedančiame iš palaukimo patalpos į karvidės pusę, kurį pašalino už 4 719,62 Eur, todėl šią sumą prašo priteisti iš atsakovės. Ieškovė nurodė, kad atsakovei žinant, jog techniniame projekte numatytas betono pjaustymas juostelėmis 10x10 mm dydžio grioveliais yra neleistinas, ji nepagrįstai šiuos darbus atliko būtent taip.

11193. Atsakovei UAB „AVA statyba“ nesutinkant, kad ji yra atsakinga dėl šio defekto, kaltės nebuvimą atsakovė įrodinėjo 2015 m. sausio 19 d. UAB „Alzida“ apžiūros aktu, kuriame nurodyta, kad grindims išlieta rangovės panaudota betono klasė atitinka projekto reikalavimus, tačiau normalaus betono supjaustymas siauromis juostelėmis, kaip numatyta užsakovės parengtame objekto techniniame projekte, prieštarauja įprastai praktikai ir sąlygoja greitesnį betono irimą. Atsakovė pažymėjo, kad ji šiuos darbus atliko būtent taip, kaip yra numatyta užsakovės rangovei pateiktame trečiojo asmens UAB Statybos valdymo biuro parengtame techniniame projekte, todėl statybos darbų trūkumus lėmė netinkamas techninio projekto sprendinių parinkimas, o šie sąlygojo spartesnį grindų dangos dilimą.

11294. Teismo eksperto S. M. 2014 m. liepos 31 d. ekspertizės akte nurodyta, kad defekto atsiradimo priežastis: panaudotos netinkamos kokybės medžiagos ir (arba) netinkama grindų įrengimo technologija; labiausiai tikėtina, kad darbų perdavimo–priėmimo metu šio defekto nebuvo galima pastebėti – jis atsirado po darbų priėmimo, naudojant statinį garantiniu laikotarpiu; požymių, kad defekto atsiradimą būtų įtakojęs netinkamas pastato naudojimas, nenustatyta. Norint ištaisyti defektą, reikia išardyti grindų betoną ir betoninę grindų dalį įrengti iš naujo, ištaisymo kaina 13 509,65 Lt. Teismo ekspertas ekspertizės akte nurodė, kad objekto apžiūros metu buvo praplauta dalis koridoriaus, vedančio iš palaukimo patalpos (4Ž1g, 1-7) į karvidės (1-2) pusę, grindų, matėsi ištrupėjęs betono paviršius. Techninio projekto statinio architektūros brėžinyje pateikta grindų detalė nevažinėjamoje zonoje, pagal kurią betonas C20/25, F-150, W6, hidrotechninis t=150 armuotas tinklu 8 mm, S400 ž. 200x200, 2 sluoksniai plėvelės, smėlio tankintas pagrindas, natūralus tankinto pagrindo gruntas (1 t., b. l. 154–156).

11395. Teismo ekspertas L. U. 2016 m. birželio 27 d. ekspertizės akte (9 t., b. l. 23–135) nurodė, kad šis defektas nenustatytas, galimai jis sutvarkytas, o atsirasti galėjo dėl techniniame projekte netinkamai parinkto aplinkos agresyvumo, atsakingas UAB Statybų valdymo biuras, defektas šiuo metu ištaisytas (9 t., b. l. 58). Teismo ekspertizės akte nurodyta, kad darbai atitinka techninį projektą „Statinio architektūra“ (15.7.1 pav.). Projektavimo metu neįvertinti STR 2.05.05:2005 „Betoninių ir gelžbetoninių konstrukcijų projektavimas“ reikalavimai (9 t., b. l. 101).

11496. Trečiasis asmuo T. G. dėl defekto, kad išsidėvėjęs grindų betonas koridoriuje į karvidės pusę, paaiškino, jog atliekant kontrolę buvo vykdomi pagrindų įrengimo darbai, paslėpti darbai, toliau izoliacinės medžiagos, armavimo darbų atlikimo darbai, visi jie buvo pildomi statybos darbų žurnale pasirašytinai, kaip priklauso viską vykdyti.

11597. Teismas nustatė, kad trečiojo asmens UAB Statybų valdymo biuro 2011 m. balandžio mėn. parengtame Techninio projekto Architektūrinės dalies Techninėje specifikacijoje (TS) (Techniniai reikalavimai) nurodyta, kaip turi būti įrengtos grindys (bendrieji nurodymai, grindų ant grunto pagrindo įrengimas, hidroizoliacijos įrengimas, betoninio armuoto išlyginamojo sluoksnio įrengimas, betoninio armuoto išlyginamojo sluoksnio įrengimas, grindų pagrindų, paruošiamųjų ir išlyginamųjų sluoksnių įrengimas, reikalavimai grindų plytelėms ir kt. ir pateikiama grindų detalės schema (Priedas Nr. 23 (2011 m.) techninis projektas).

11698. Teismas, ištyręs byloje esančių įrodymų visumą, nenustatė aplinkybių, šalinančių atsakovės UAB „AVA statyba“, kaip rangovės, atsakomybę dėl statybos rangos darbų trūkumų (ištrupėjusių grindų betono paviršiuje koridoriuje, vedančiame iš palaukimo patalpos į karvidės pusę) statybos darbų garantijos metu. Teismas nenustatė atsakovės nurodomų aplinkybių, kad betono irimą sukėlė netinkama eksploatacija ar techninio projekto trūkumai juose nurodant netinkamą betono šiurkštinimo būdą jį supjaustant juostelėmis ar kitus grindų įrengimo duomenis (CK 6.697 straipsnio 3 dalis CPK 178 straipsnis). Atsižvelgdamas į šias aplinkybes teismas sprendžia priteisti iš atsakovės ieškovei visą 4 719,62 Eur sumą, kurią ieškovė sumokėjo, kad būtų pašalintas šis statybos darbų defektas. Dėl defekto Nr. 9 – šaldytuvo patalpoje (4Ž1g, 1-18) ir karuselės patalpoje (1-8) atsiklijavusios, suskilusios ir iškritusios grindų plytelės, defekto Nr. 4 – sandėlio patalpoje (4Ž1g, 1-14) rinkosi vanduo, defekto Nr. 10 – techninėje patalpoje (4Ž1g, 1-15 katilinė) pro apačią iš melžimo patalpos rinkosi vanduo, defekto Nr. 16 – laiptinės (4Ž1g, 1-21) apačioje prie laiptų drėksta siena

11799. Ieškovė nurodė, kad defektas Nr. 9 išoriškai pasireiškė šaldytuvo ir karuselės patalpose atsiklijavusiomis, suskilusiomis ir iškritusiomis grindų plytelėmis, iš jų tarpų išsiplovusiomis užpildančiomis medžiagomis, vandens nenubėgimu į vandens surinkimo trapus ir laikymusi grindų paviršiuje. Defektai Nr. 9, 4, 10 ir 16 pašalinti iš viso už 36 211,83 Eur sumą.

118100. Atsakovė UAB „AVA statyba“ nesutiko, kad dėl atsiklijavusių, suskilusių ir iškritusių grindų plytelių yra jos kaltė, nes laikė, jog tai atsirado dėl netinkamos patalpų eksploatacijos užsakovei naudojant aukšto slėgio plovimo įrangą su plovikliais, kurios naudojimas nebuvo numatytas techniniame projekte. Nors atsakovė nurodė, kad visus darbus atliko pagal techninį projektą ir iki pat šios dienos jokių nukrypimų nuo techninio projekto nustatyta nėra, tačiau taip pat nurodė, kad subrangovė UAB „Fildingas“ atsakomybę dėl defekto Nr. 9 pripažino (UAB „Fildingas“ 2014-09-15 rašto UAB „AVA statybai“ „Pranešimas dėl atliktų darbų defektų ištaisymo“ kopija; ieškinio priedas Nr. 30).

119101. Teismo eksperto S. M. 2014 m. liepos 31 d. ekspertizės akte nurodyta, kad atlikus tyrimus nustatyti tokie plytelių grindų defektai: netinkamai suformuoti grindų nuolydžiai, grindų plytelės neprisiklijavusios, grindų plytelės suskilusios (priklijuotos ne ant vientiso grindų sluoksnio), išsiplovę užpildai iš plytelių tarpų. Teismo ekspertas nurodė, kad defektų atsiradimo priežastys yra netinkamai atlikti rangovės darbai, netinkamai suformuoti nuolydžiai, grindys įrengtos šlapiose patalpose, patalpose įrengtas grindų šildymas, o veikiamos temperatūros ir drėgmės plytelės deformuojasi, dėl ko gali skilti arba atsiklijuoti. Pažymėjo, kad tokio tipo patalpose naudojamiems statybos produktams (plytelėms ir klijams) keliami specialūs reikalavimai, tačiau tyrimo metu nustatyta, jog statybos darbų žurnale nėra įrašų apie pateiktus plytelių ir klijų atitikties dokumentus, todėl labiausiai tikėtina, kad plytelių suskilinėjimas ir atsiklijavimas yra panaudotų netinkamų statybos produktų padarinys, plytelių klijavimas ne ant vientiso klijų sluoksnio ir kiti statybos technologijos pažeidimai (netinkamai paruošti klijai ir kt.). Teismo ekspertas konstatavo, kad netinkamo patalpų naudojimo požymių, dėl kurių galėjo atsirasti minėti defektai, nenustatyta. Teismo ekspertas pažymėjo, kad pagrindinė defektų atsiradimo priežastis – netinkami rangovės veiksmai, netinkamai atlikti darbai ir (arba) netinkamai parinkti statybos produktai. Statybos techninis prižiūrėtojas galėjo įprastomis kontrolės priemonėmis (gulsčiuku) nustatyti, kad yra netinkamai suformuoti nuolydžiai, privalėjo pareikalauti rangovės pateikti naudojamų produktų atitikties deklaracijas. Teismo eksperto nuomone, statybos techninio prižiūrėtojo neveikimas taip pat laikytinas defektų atsiradimo priežastimi, kuri, eksperto vertinimu, defektų atsiradimą įtakojo 20 proc. Defektų ištaisymas galimas perdarant grindis. (1 t., b. l. 170–178).

120102. Teismo ekspertas L. U. 2016 m. birželio 27 d. ekspertizės akte (9 t., b. l. 23–135) nurodė, kad šio defekto nenustatyta, defektas galimai sutvarkytas, o atsirasti galėjo dėl netinkamo eksploatavimo, nes plytelių sudužimas yra mechaninis jų pažeidimas, o siūlių užpildas turi būti eksploatuojančio asmens tvarkomas, nes jis yra besidėvintis. Ekspertizės akte nurodyta, kad už defektus atsakinga ieškovė Vazniškių žemės ūkio bendrovė, defektas ištaisytas statytojo iniciatyva (9 t., b. l. 58). Ekspertizės akte taip pat nurodyta, kad suskilusių ir iškritusių plytelių yra atitinkamai apie 4 kv. m ir 5 kv. m, darbų atlikimas atitinka statinio architektūros dalies aiškinamąjį raštą (15.9.1 pav.), techninio projekto statinio architektūros dalies technines specifikacijas (15.9.2 pav.), neatitinka karuselės patalpos nuolydžio plano (15.9.3 pav.). Ekspertizės akto 1.2 atsakyme nurodyta, kad pagal techninio projekto nustatytą aplinkos agresyvumą negalėjo būti taip naudojamas statinys (tokia didelė drėgmė ir itin agresyvi aplinka) arba techniniame projekte buvo tinkamai neįvertinta statinio naudojimo specifika ir jai būdinga aplinka (9 t., b. l. 62).

121103. Teismas konstatuoja, kad trečiojo asmens UAB Statybų valdymo biuro 2011 m. balandžio mėn. parengtame Techninio projekto Architektūrinės dalies Techninėje specifikacijoje (TS) (Techniniai reikalavimai) nustatyti projektiniai sprendiniai dėl grindų įrengimo, tarp jų ir reikalavimai grindų plytelėms, pateikiama grindų detalės schema (Priedas Nr. 23 (2011 m.) techninis projektas). Teismui nepateikta įrodymų, kad šie projektiniai sprendiniai prieštarautų statybos norminiams dokumentams ar būtų kitaip netinkami (CPK 178 straipsnis).

122104. Ieškovė atsakovės atsakomybę už šaldytuvo ir karuselės patalpose atsiklijavusias, suskilusias ir iškritusias grindų plyteles įrodinėjo į bylą pateiktu šiuos defektus šalinusios UAB „Statranga“ 2015 m. rugsėjo 11 d. pranešimu (su pridėtomis nuotraukomis), kuriame nurodyta, kad UAB „Statranga“, pagal 2015 m. liepos 14 d. statybos rangos sutartį vykdydama karvidės pieno bloke grindų remonto darbus, nuardžius esamų plytelių dangą užfiksavo, kad kai kuriose vietose grindų plytelės buvo suklotos dviem sluoksniais, klijai po jomis nebuvo tolygiai paskirstyti ant betoninio pagrindo, be to, vietose, kur suformuoti priešingi nuolydžiai, nuolat laikosi vanduo, o jis didina patalpų santykinę drėgmę ir ypatingai apsunkina naujų išlyginamųjų mišinių paklojimo sąlygas (6 t., b. l. 54).

123105. Kad plytelės paklotos netinkamai, ieškovė įrodinėjo ir liudytojo V. B., UAB „Statranga“ darbų vadovo, šalinusio statybos defektus, paaiškinimais. Liudytojas teismo posėdžio metu parodė, kad plytelės objekte buvo atsilupusios, netvarkingos, iškritusios, ištrupėjusios siūlės, atsilupę dažai, priežastys buvo nekokybiškai atliktas darbas, nes pradėjus ardyti plyteles buvo rastas dar vienas plytelių sluoksnis, plytelės klijuotos nesilaikant technologijos, netepant šukomis (nuotrauka 56), o paprasčiausiai uždedant klijų „kleckus“, ir taip klijuota ištisai, nes klijai turėtų būti po visa plytele ir padengti šukomis, turi nelikti tarpų, nes tai sąlygoja lūžimą ir skilimą. Liudytojas pažymėjo, kad klijuojant plyteles nuolydžius formavo naujai, nes betonuojant nuolydžių nebuvo, buvo kreivumas, o plytelės buvo linkusios skilinėti. Liudytojas nurodė, kad suskilusių plytelių buvo 2–3 proc., kitų visai nebuvo, buvo sveikų plytelių, bet visos nusiėmė rankomis, glaistų faktiškai nebuvo niekur, todėl galėjo pakliūti vanduo. Liudytojas nurodė, kad glaistas neturi išsiplauti, bet sutrupėjęs išsiplauna, tada plyteles gali laikyti tik „stebuklingi“ klijai. Liudytojas nurodė, kad išlyginamojo sluoksnio nesimatė, nesuformavus nuolydžių į tarpus nenubėgo vanduo, todėl drėko patalpos, kompensacinių siūlių nebuvo, visos plytelės buvo atsiklijavusios, po jomis buvo mėšlo srutų (teismo posėdžio 2016 m. gruodžio 9 d. garso įrašas nuo 4 val. 20 min. 30 sek.).

124106. Liudytojas J. S., dirbantis UAB „Kalvarijos komunalininkas“, objekte atlikęs statybos techninę priežiūrą UAB „Statranga“ šalinant statybos defektus, nurodė, kad plytelės buvo atšokusios, kai kur išvis nebuvo plytelių, telkšojo balos, plytelių siūlės ištrupėjusios, jos ant esamo pagrindo laikėsi netvirtai, judėjo, plyteles reikėjo lupti, nes po jomis nebuvo ištisinio sluoksnio skiedinio, po plytelėmis buvo skystis, skleidęs nemalonų kvapą, tai buvo vanduo su karvių mėšlu. Liudytojas pažymėjo, kad galėjo būti panaudotos ne tai patalpai skirtos medžiagos, neteisingai paklotos plytelės, galėjo būti visokių technologinių pažeidimų. Liudytojas nurodė, kad taisant trūkumus buvo nuimtos visos plytelės, dėtas išlyginamasis sluoksnis, panaudotos medžiagos pagal projekte numatytas drėgnoms šlapioms patalpoms. Liudytojas pažymėjo, kad vizualiai matėsi, jog nuolydžių nėra, nes telkšojo vanduo, įrengtos šildomos grindys, siūlės buvo ištrupėjusios, todėl reikėjo naudoti specialų išlyginamąjį sluoksnį, nuolydis turėjo 1–1,5 proc., nuolydį suformuoti pavyko lazeriniais nivelyrais ir kvalifikuotų statybininkų pagalba. Liudytojas pažymėjo, kad plytelės buvo atsipalaidavusios, apšildomoms grindims reikėjo gerų siūlių, nebuvo ištisinių gerų sluoksnių, buvo blynai, todėl vanduo pateko po plytelėmis, vanduo ir amoniakas garavo ir atkėlė plyteles. Liudytojas pažymėjo, kad klijuojant plyteles turėjo būti rašomas paslėptų darbų aktas, visame plote siūlės buvo atviros, o vanduo po plytelėmis patenka, nes nėra ištisinio klijų sluoksnio, yra šildomos grindys ir efektas labai didelis, buvo panaudota netinkama technologinė medžiaga, vandeniui nutekėti užteko mažo tarpelio, nes po plytelėmis nebuvo ištisinio sluoksnio (teismo posėdžio 2016 m. gruodžio 9 d. garso įrašas nuo 4 val. 52 min. 40 sek.).

125107. Byloje nėra ginčo, kad atsakovė UAB „AVA statyba“ plytelių klojimo rangos darbus šaldytuvo ir karuselės patalpose pavedė atlikti subrangovei UAB „Fildingas“, kurios akcininkas ir direktorius yra trečiasis asmuo T. G., statybos objekte vykdęs statybos techninę priežiūrą. O tas pats trečiasis asmuo UAB „Fildingas“, atstovaujamas trečiojo asmens T. G., su ieškove 2010 m. lapkričio 8 d. sudarė Statybos techninės priežiūros ir projekto valdymo sutartį Nr. ( - ), kuria trečiasis asmuo įsipareigojo vykdyti statybos pirmojo etapo pagal leidimą Nr. ( - ) statybos darbų techninę priežiūrą ir projekto valdymą (1 t., b. l. 202–206). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismo įsitikinimu, atsakovė UAB „AVA statyba“ negalėjo samdyti trečiojo asmens UAB „Fildingas“ atlikti statybos darbus, nes tai objektyviai sąlygojo tiek netinkamą statybos darbų atlikimą, tiek netinkamą statybos techninės priežiūros vykdymą.

126108. Teismas, įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumą, sprendžia, kad atsakovė UAB „AVA statyba“ neįrodė, jog dėl plytelių atsiklijavimo yra atsakinga ieškovė, nes įrodymai akivaizdžiai patvirtina visiškai netinkamą grindų įrengimą, nepakankamą nuolydžių suformavimą ir labai blogą plytelių suklijavimą. Teismo įsitikinimu, šie statybos darbų trūkumai statybos objekte sąlygojo tolesnius neigiamus procesus ir visų prima aukštą patalpų drėgmę, vandens su karvių mėšlu patekimą po plytelėmis ir dėl to nuolatinį poreikį jas plauti. Pažymėtina, kad vien tai, jog projekte buvo nurodyta, kad agresyvumas patalpose yra mažas, patalpos buvo plaunamos didesniu ar mažesniu vandens slėgiu, o esanti vandens drėgmė galėjo būti kompensuota įrengiant atitinkamą vėdinimo sistemą, nepaneigia atsakovės atsakomybės už statybos darbų trūkumus – netinkamai atliktus minėtus darbus. Teismo įsitikinimo nepaneigia ir teismo eksperto L. U. 2016 m. birželio 27 d. ekspertizės akte (9 t., b. l. 23–135) nurodytos išvados, kad už defektus yra atsakinga ieškovė Vazniškių žemės ūkio bendrovė, nes šis ekspertas objektą apžiūrėjo po to, kai ieškovė, savo sąskaita pasamdžiusi UAB „Statranga“, buvo perklojusi plyteles ir iš naujo suformavusi grindų nuolydį, o eksperto išreikšta nuomonė, kad eksploatacijos metu turėjo būti tvarkomas siūlių užpildas, nepaneigia teismo ištirtų įrodymų, kurie akivaizdžiai patvirtina esminius plytelių klojimo technologinius pažeidimus. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaujasi laisvu įrodymų vertinimo principu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Teismas sprendžia, kad atsakovė UAB „AVA statyba“ yra visiškai atsakinga dėl defekto Nr. 9, nes tiek teismo eksperto S. M. ekspertizės aktas ir išvados, nurodytos šios nutarties 95 pastraipoje, tiek liudytojų V. B., J. S., tiek UAB „Statranga“ 2015 m. rugsėjo 11 d. pranešimas ir kiti įrodymai vienareikšmiškai patvirtina, kad šaldytuvo ir karuselės patalpose plytelės buvo paklotos visiškai netinkamai, buvo nesilaikoma plytelių klijavimo technologijos, dėl ko sutrupėjo siūlės tarp plytelių, jos išsiplovė ir vanduo su karvių mėšlu pateko po plytelėmis, o tai esant įrengtoms šildomoms grindims sąlygojo visų plytelių atsiklijavimą ir didelę patalpų drėgmę.

127109. Teismas, tirdamas ieškinio dalį dėl defekto Nr. 4 – sandėlio patalpoje (4Ž1g, 1-14) rinkosi vanduo, nustatė, kad ieškovė šį statybos trūkumą įrodinėjo teismo eksperto S. M. 2014 m. liepos 31 d. ekspertizės akto 22, 23 lapuose nustatytomis aplinkybėmis ir padarytomis išvadomis. Teismo ekspertas konstatavo, kad vanduo į sandėlio patalpą prasiskverbia per pertvarą, o techninio projekto architektūrinės dalies techninėse specifikacijose nurodyta, kad grindų ir sienų sandūros per visą perimetrą užsandarinamos hermetiku „makroflex tipo ar kitu“, darbo projekto statinio architektūros dalis nebuvo parengta. Ekspertas pažymėjo, kad požymių, jog patalpos būtų naudojamos ne pagal paskirtį ar netinkamai, nenustatyta, o defektas priimant darbų rezultatą negalėjo būti pastebėtas. Ekspertizės akte pažymima, kad rangovas privalėjo darbo projekte numatyti tokio tipo patalpoms tinkamą užsandarinimo būdą ir jį įrengti, o statybos techninis prižiūrėtojas privalėjo pareikalauti, kad rangovas tai padarytų. Eksperto vertinimu, šio defekto atsiradimą lėmė rangovo veiksmai (neveikimas) – 80 proc., techninio prižiūrėtojo – 20 proc. Ekspertas pažymėjo, kad norint ištaisyti šį defektą, reikia užsandarinti pertvaros ir grindų sandūrą, o norint ištaisyti grindų defektus karuselės patalpoje – iš naujo įrengti grindis, todėl ištaisymo kaina yra įtraukta į defekto Nr. 9 ištaisymo kainą.

128110. Teismas, tirdamas ieškinio dalį dėl defekto Nr. 10 – techninėje patalpoje (4Ž1g, 1-15 katilinė) pro apačią iš melžimo patalpos rinkosi vanduo, nustatė, kad ieškovas šį statybos trūkumą įrodinėjo teismo eksperto S. M. 2014 m. liepos 31 d. ekspertizės akto 30–32 lapuose (defekto akto 14–16 punktuose) nustatytomis aplinkybėmis ir padarytomis išvadomis. Teismo ekspertas konstatavo, kad vanduo į techninę patalpą skverbiasi pro pertvaros ir grindų sandūrą, o norint ištaisyti šį defektą, reikia užsandarinti pertvaros ir grindų sandūrą. Norint ištaisyti grindų defektus karuselės patalpoje (defektas Nr. 9) reikia iš naujo įrengti grindis ir įrengti (užsandarinti) pertvaros ir grindų sandūrą, todėl šio defekto šalinimo kaina įeina į defekto Nr. 9 kainą. Ekspertas konstatavo, kad rangovė privalėjo darbo projekte numatyti tokio tipo patalpoms tinkamą užsandarinimo būdą ir jį įrengti, o statybos techninis prižiūrėtojas privalėjo pareikalauti, kad rangovė tai padarytų. Ekspertas pažymėjo, kad požymių, jog patalpos būtų naudojamos ne pagal paskirtį ar netinkamai, nenustatyta, o defektas priimant darbų rezultatą negalėjo būti pastebėtas. Teismo ekspertas pažymėjo, kad techninio projekto architektūrinės dalies techninėse specifikacijose nurodyta, kad grindų ir sienų sandūros per visą perimetrą užsandarinamos hermetiku „makroflex tipo ar kitu“, tačiau atsakovė nepateikė įrodymų dėl šio projekto sprendinio įgyvendinimo ar kad ji buvo parengusi darbo projektą. Eksperto vertinimu, šio defekto atsiradimą lėmė rangovės veiksmai (neveikimas) – 80 proc., techninio prižiūrėtojo – 20 proc. Ekspertas pažymėjo, kad norint ištaisyti šį defektą, reikia užsandarinti pertvaros ir grindų sandūrą, o grindų defektams karuselės patalpoje ištaisyti reikia iš naujo įrengti grindis, todėl ištaisymo kaina yra įtraukta į defekto Nr. 9 ištaisymo kainą.

129111. Teismas, tirdamas ieškinio dalį dėl defekto Nr. 16 – laiptinės (4Ž1g, 1-21) apačioje prie laiptų drėksta siena, nustatė, kad ieškovė šį statybos trūkumą įrodinėjo teismo eksperto S. M. 2014 m. liepos 31 d. ekspertizės akto 35–40 lapuose (defekto akto 20–22 punktuose) nustatytomis aplinkybėmis ir padarytomis išvadomis. Teismo ekspertas konstatavo, kad objekto apžiūros metu nustatyta, jog drėksta sienos apačia prie laiptinės, gretimoje patalpoje (Nr. 9) vyksta drėgni technologiniai procesai, dalis sienos dažyta, dalis padengta plytelėmis. Teismas padarė išvadą, kad laiptinės siena drėksta, nes besiribojančioje drėgnoje patalpoje neįrengta arba netinkamai įrengta sienos hidroizoliacija ir neužsandarinta arba netinkamai užsandarinta grindų ir sienų sandūra. Sienos hidroizoliavimo sprendiniai turėjo būti numatyti darbo projekto architektūrinėje statybinėje dalyje, kurį turėjo rengti rangovė, tačiau ši darbo dalis nebuvo padaryta. Ekspertas pažymėjo, kad statybos techninis prižiūrėtojas privalėjo pareikalauti, kad darbai būtų vykdomi pagal darbo projektą, todėl šios pareigos neatlikimas taip pat buvo defekto atsiradimo priežastis. Defektas darbų priėmimo–perdavimo metu negalėjo būti nustatytas, laiptinės patalpos siena pradėjo drėkti tik pradėjus naudoti pastatą. Eksperto vertinimu, šio defekto atsiradimą lėmė rangovės netinkamai atlikti darbai ir darbo projekto neparengimas – 80 proc., statybinės techninės priežiūros neveikimas – nepareikalavimas parengti darbo projektą – 20 proc. Ekspertas pažymėjo, kad norint ištaisyti šį defektą, reikia nuimti nuo patalpos Nr. 9 sienos plyteles, iki lango nuvalyti dažus, sieną iki 0,5 m aukščio hidroizoliuoti, ją nudažyti, suklijuoti plyteles, perdažyti laiptinės patalpų sieną. Šio defekto šalinimo kaina, grindų ir sienos užsandarinimas numatytas ištaisant defektą Nr. 9.

130112. Atsakovė teigė, kad jos kaltės dėl defektų Nr. 4, 10 ir 16 atsiradimo nėra, nes šių defektų atsiradimo priežastis yra netinkama patalpų eksploatacija ieškovei naudojant aukšto slėgio plovimo įrangą su plovikliais. Teismas pažymi, kad nėra pagrindo manyti, jog atsakovė įrodė šias defektų atsiradimo priežastis ir taip paneigė teismo eksperto S. M. nurodytas išvadas. Teismo ekspertas L. U. 2016 m. birželio 27 d. ekspertizės akte nurodė, kad defektų Nr. 4, 9, 10 ir 16 nenustatyta. Teismo vertinimu, tai tik patvirtina teismo eksperto S. M. išvadas dėl defektų šalinimo būdo, nes ieškovei pasamdžius UAB „Statranga“ ir iš naujo įrengus grindis šalia esančioje patalpoje, šie defektai buvo pašalinti. Teismas atsižvelgia į tai, kad kaip nurodė ieškovė ir teismo ekspertas S. M., šie defektai yra paslėpti, be to, atsakovė iš pradžių pripažino defektą Nr. 4, nes 2013 m. kovo mėnesį įdėjo slenkstį, tačiau rezultato tai nedavė arba defektas atsinaujino. Teismo vertinimu, atsakovė neįrodė, kad dėl šio statybos trūkumų (defektų) atsiradimo nėra jos kaltės, o juos lėmusios priežastys yra pačios ieškovės netinkami veiksmai.

131113. CK 6.695 straipsnio 1 dalis numato, kad rangovas atsako užsakovui už nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, taip pat už tai, kad nepasiekė šiuose dokumentuose ar sutartyje numatytų statybos darbų rodiklių. CK 6.697 straipsnio 1 dalis numato, kad rangovas, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis, per visą garantinį laiką užtikrina, kad statybos objektas atitinka normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį.

132114. Teismas pažymi, kad Rangos sutarties 41 punkte numatyta, jog darbo rezultato kokybė turi atitikti protingus įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus ir būti ne žemesnė už vidutinę kokybę, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes. Rangos sutarties 44, 45 punktuose numatyta, kad rangovė atsako užsakovei už nukrypimus nuo normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimų, taip pat už tai, kad nepasiekė šiuose dokumentuose ar objekto projekte numatytų rodiklių ir neatsako už smulkius nukrypimus, padarytus užsakovės sutikimu, jeigu įrodo, kad tie nukrypimai neturėjo įtakos darbo rezultato kokybei ir nesukels neigiamų pasekmių.

133115. Teismas nustatė, kad Rangos sutarties 42 punkte numatyta, kad jeigu darbas atliktas nukrypstant nuo šios sutarties sąlygų, dėl kurių darbo rezultatas negali būti naudojamas pagal objekto projekte nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis objekto projekte šioje sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovė savo pasirinkimu turi teisę reikalauti iš rangovės: 42.1. neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 42.3. atitinkamai sumažinti darbo rezultato kainą; 42.3. atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas.

134116. Teismas, vadovaudamasis CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir Rangos sutarties 42.3, 51 punktu, sprendžia, kad atsakovė UAB „AVA statyba“ turi atlyginti ieškovei statybos darbų trūkumų šalinimo išlaidas. Tačiau teismas įvertina tai, kad nustatyti statybos darbų trūkumai (defektai) iš dalies atsirado dėl statybos techninio prižiūrėtojo kaltės, todėl yra pagrindas sumažinti rangovės atsakomybę pagal CK 6.259 straipsnio 1 dalį, CK 6.689 straipsnio 2, 4 dalis bei 6.697 straipsnio 3 dalį, nes statybos darbų kontrolė ir priežiūra buvo ieškovės Vazniškių žemės ūkio bendrovės pareiga. Ieškovė Vazniškių žemės ūkio bendrovė ir trečiasis asmuo UAB „Fildingas“, atstovaujama trečiojo asmens T. G., 2010 m. lapkričio 8 d. sudarė Statybos techninės priežiūros ir projekto valdymo sutartį Nr. ( - ), kuria trečiasis asmuo įsipareigojo vykdyti statybos pirmojo etapo pagal leidimą Nr. ( - ) statybos darbų techninę priežiūrą ir projekto valdymą (1 t., b. l. 202–206). Atsižvelgdamas į šias aplinkybes teismas sprendžia sumažinti iš atsakovės ieškovei priteistiną trūkumų šalinimo išlaidų sumą pagal teismo eksperto S. M. nurodytą techninės priežiūros atsakomybės dalį – 20 proc., ir iš atsakovės ieškovei priteisti už defektų Nr. 9, 4, 10 ir 16 šalinimą 80 proc. atlyginimo sumos – 28 969,46 Eur (36 211,83 Eur X 80 proc. / 100 proc.). Dėl defekto Nr. 11 – melžimo patalpoje (4Ž1g, 1-8) surūdijo sienos

135117. Ieškovė nurodė, kad defektas Nr. 11 pasireiškė tuo, kad daugelyje vietų ant melžimo patalpoje (4Ž1g, 1-8) esančių daugiasluoksnių sieninių plokščių atsirado rūdžių. Teismas, tirdamas šią ieškinio dalį, nustatė, kad ieškovė šį statybos trūkumą įrodinėjo teismo eksperto S. M. 2014 m. liepos 31 d. ekspertizės akto 32–34 lapuose (defekto akto 17–19 punktai) nustatytomis aplinkybėmis ir padarytomis išvadomis. Ieškovė už šio statybos darbų trūkumo šalinimą prašė priteisti iš atsakovės 2419,84 Eur.

136118. Atsakovė su šia ieškinio dalimi nesutiko, nurodydama, kad priimant atliktus statybos darbus ir pasirašant statybos darbų užbaigimo aktą ieškovė (užsakovė) jokių pretenzijų rangovei nereiškė, o daugiasluoksnės sieninės plokštės surūdijo tik dėl pačios užsakovės kaltės – netinkamos patalpų eksploatacijos, tai patvirtina UAB „Alzida“ apžiūros rezultatai, kuriuose konstatuota, jog dėl užsakovės techniniame projekte numatytų oro sąlygų (santykinio oro drėgnumo) rodiklių nesilaikymo atsiranda stiprus aplinkos koroziškumas, ir jis yra pagrindinis veiksnys, lemiantis sieninių plokščių koroziją. Atsakovė laikė, kad už šį defektą nėra atsakinga, nes pasitelkdama specialisto UAB „Alzida“ išvadas įrodė jos atsakomybę šalinančias aplinkybes (Rangos sutarties 49 punktas).

137119. Teismo eksperto S. M. 2014 m. liepos 31 d. ekspertizės akte nurodyta, kad objekto apžiūros metu nustatyta, jog daugelyje vietų ant melžimo patalpoje esančių daugiasluoksnių sieninių plokščių yra atsiradusios rūdys (3.13, 3.14 pav.), surūdijusiose vietose mechaninių pažaidų nenustatyta. Ekspertas padarė išvadą, kad defekto atsiradimo priežastis: netinkamos kokybės daugiasluoksnės plokštės (neatsparios patalpų naudojimo sąlygoms), už statybos produktų parinkimą yra atsakinga rangovė. Ekspertas pažymėjo, kad priimant darbus defekto negalima buvo nustatyti – jie atsirado naudojant pastatą garantiniu laikotarpiu, netinkamo patalpos naudojimo požymių nenustatyta. Ekspertas padarė išvadą, kad atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes defekto atsiradimo priežastis yra rangovės veiksmai – netinkamai parinkti statybos produktai, defektų šalinimo būdas – lokalinis pažeistų plokščių remontas, t. y. nuvalyti rūdis ir plokštes, padengti antikoroziniais dažais.

138120. Atsakovės pateiktame UAB „Alzida“ 2015 m. sausio 19 d. rašte nurodyta, kad 2014 m. lapkričio 17 d. buvo apžiūrėtos melžimo patalpų dažytos metalinės konstrukcijos ir jos koridorių betoninės grindys. Apžiūrą atliko UAB „Alzida“ technikos vadovė L. D. ir inžinierius A. M.. Apžiūra atlikta po melžimo karuselės plovimo, patalpos oro sąlygos apžiūros metu: oro temperatūra 12,8 C, santykinis oro drėgnumas 86,8 proc., oro srauto greitis 0 m/s, priverstinė ventiliacija neįjungta, santykinis oro drėgnumas lauke 75,1 proc. Apžiūros metu nustatyta, kad melžimo patalpos kolonų dažų sluoksnis praktiškai visiškai atsilupęs, o vietomis įtrūkęs per visą savo sluoksnį. Metalas tokių defektų vietoje koroduoja, taip pat koroduoja sieninių panelių metalinė danga. Apžiūros metu pastebėta, kad ant sieninių panelių paviršiaus yra vandens kondensato, kondensatas renkasi palubyje. Išvadose nurodyta, kad melžimo patalpos oro sąlygų parametrai neatitinka projekte numatytų, metalinių kolonų priešgaisrinių dažų atsilupimą ir sieninių kompozicinių plokščių koroziją sąlygoja aplinkos koroziškumas.

139121. Teismo ekspertas L. U. 2016 m. birželio 27 d. ekspertizės akte (9 t., b. l. 23–135) nurodė, kad šio defekto nenustatyta, defektas galimai sutvarkytas, o atsirasti galėjo dėl techniniame projekte netinkamai parinkto aplinkos agresyvumo (intensyviai naudojamas aukšto slėgio vandens plovimo įrenginys, agresyvi aplinka, ypač didelė santykinė oro drėgmė).

140122. Teismas pažymi, kad kaip ne kartą yra konstatuota šiame sprendime, 2011 m. balandžio mėn. Techninio projekto Bendrieji duomenys Projektiniai sprendiniai 3 punkte Pieno blokas nurodyta, kad minimali vidaus temperatūra pieno bloke eksploatacijos metu +5 C, santykinė drėgmė 40–70 proc., buitinių patalpų eksploatacijos metu +20 C, santykinė drėgmė 40–70 proc., aplinka mažai agresyvi. Techniniame projekte nurodžius 40–70 proc. santykinę drėgmę ir tai, kad aplinka mažai agresyvi, tačiau visai nenurodžius koroziškumo kategorijos, atsakovė UAB „AVA statyba“, kaip profesionali rangovė, elgdamasis pagal aukštesnį atsargumo ir apdairumo standartą, turėjo kreiptis į ieškovę (ar techninio projekto autorių, ar techninę priežiūrą) dėl šio projektinio sprendinio nustatymo, be to, galėjo ir turėjo numatyti, jog statomos karvidės su pieno bloku patalpos koroziškumo kategorija negali būti labai žema (C1), nes į šią kategoriją patenka švarūs ir šildomi pastatai (įstaigos, parduotuvės, mokyklos, viešbučiai), o statomos patalpos yra gamybinės-ūkinės paskirties, kuriose vykdoma stambių galvijų laikymo ir karvių melžimo gyvulininkystės ūkinė veikla, pasižyminti intensyvumu, tarša ir dėl to atsirandančia didele santykine oro drėgme. Kita vertus, teismas atsižvelgia ir į tą aplinkybę, kad didelę patalpų drėgmę sąlygojo ir atsakovės darbai visiškai netinkamai paklojus plyteles, dėl ko vanduo kaupdavosi po jomis ir garuodavo padidinus grindinį šildymą.

141123. Teismas, tirdamas atsakovės argumentus, kad ieškovė nesiėmė priemonių oro drėgmei patalpose reguliuoti ir taip prisidėjo prie statybos trūkumų atsiradimo, teismo posėdžio metu apklausė ieškovės Vazniškių žemės ūkio bendrovės vadovą A. M., kuris paaiškino, kad darbuotojai drėgmės vandenį stumdydavo į specialius trapus, tačiau ištrupėjus siūlėms tarp plytelių, drėgmė kaupėsi po plytelėmis. A. M. nurodė, kad esant tokiai situacijai didesniu pajėgumu įjungdavo katilinę, kad veiktų grindinis šildymas, tarėsi su projektuotojais, padarė papildomą ventiliaciją, paduodamą ir paimamą orą, tačiau drėgmė visur kaupėsi ir buvo neįmanoma, nes darbuotojai patys pradėjo reikšti pretenzijas, dėl ko reikėjo imtis papildomų priemonių. Pažymėjo, kad šiandien yra viskas sudėta tvarkingai ir gerai, yra nuolydžiai, drėgmė per valandą išnyksta, todėl net papildomi ventiliatoriai nereikalingi. Stabdyti veiklos negalėjo, nes objekte buvo 500 karvių, dirbo žmonės, vyko kiti technologiniai procesai, nors objektas buvo suprojektuotas 800 karvių. A. M. taip pat nurodė, kad objekte yra statinių priežiūros žurnalas, kuriame statybos trūkumai buvo fiksuojami, iš pradžių rangovė defektus geranoriškai šalino, tačiau paaiškėjus didesniems defektams, juos taisyti atsisakė. Drėgmės matavimo įranga įmontuota nebuvo, ją matavo UAB „Alzida“, buvo vykdoma pastato eksploatavimo priežiūra (2017 m. balandžio 25 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 1 val. 07 min. 30 sek. iki 1 val. 18 min.).

142124. Teismas, spręsdamas, kokia dalis atsakomybės atsakovei tenka dėl to, kad daugelyje vietų ant melžimo patalpoje esančių daugiasluoksnių sieninių plokščių atsirado rūdys, įvertina tai, kad kaip jau minėta, šiuos defektus lėmė netinkamų statybos dalyvių veiksmų priežasčių grandinė, kaip numatyta šiame sprendime analizuojant priežastis dėl lupimosi priešgaisrinio dažymo dažų nuo metalinių konstrukcijų karuselės ir palaukimo patalpose. Teismas sprendžia, kad atsakovės UAB „AVA statyba“ atsakomybė kyla dėl netinkamos kokybės daugiasluoksnių plokščių, kurios nebuvo atsparios faktinėms sąlygoms karvių melžimo patalpas naudoti pagal jų paskirtį, sumontavimo, tiek dėl atsakovės veiksmų netinkamai paklojant plyteles ir taip sudarant sąlygas didelei drėgmei patalpose atsirasti. Teismas taip pat įvertina, kad trečiojo asmens UAB Statybos valdymo biuro parengtame techniniame projekte buvo netinkamai numatytas aplinkos agresyvumo lygis, nurodant, kad aplinka mažai agresyvi ir nenurodant koroziškumo kategorijos, pagal kurią būtų galima spręsti, kokius reikia naudoti dažus ir dažymo technologiją. Teismo įsitikinimu, visus šiuos neatitikimus turėjo ir galėjo nustatyti ieškovės samdytas techninis prižiūrėtojas T. G., jei būtų tinkamai atlikęs savo funkcijas pagal minėtus profesionalumo standartus, tačiau to neatliko. Teismas sprendžia, kad įvertinus visų aplinkybių visumą, iš atsakovės priteistinas žalos dydis mažinamas teismo nuožiūra, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CK 1.5 straipsnio 3 dalis), ir taip dėl šių defektų užtikrinant statybos dalyvių mišrią atsakomybę, pagal kurią atsakovė UAB „AVA statyba“, kaip generalinė rangovė, ir Vazniškių žemės ūkio bendrovė, kaip užsakovė, pateikusi techninį projektą ir pasamdžiusi techninę priežiūrą, už statybos darbų defektų trūkumus turi atsakyti lygiomis dalimis, todėl iš atsakovės ieškovei priteistina už 50 proc. statybos darbų trūkumo – defekto Nr. 11 šalinimo darbus, t. y. 1209,92 Eur (2419,84 Eur/2).

143125. Ieškovė prašė priteisti iš viso 76193,07 Eur žalos atlyginimo už statybos trūkumų (defektų) šalinimą, kuriuos ieškovė sumokėjo UAB „Statranga“ pagal 2015 m. rugsėjo 30 d. sąskaitą STAT Nr. ( - ), pagal kurią buvo sumokėta 71 358,07 Eur suma, 2015 m. rugsėjo 30 d. sąskaitą STAT Nr. ( - ), pagal kurią buvo sumokėta 4 235 Eur suma, ir statybos trūkumų šalinimo techniniam prižiūrėtojui J. S. 600 Eur suma pagal 2015 m. rugsėjo 28 d. sąskaitą Nr. ( - ). Teismas, apibendrinęs nustatytas faktines aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, vadovaudamasis CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir Rangos sutarties 42.3, 51 punktu, sprendžia iš atsakovės UAB „AVA statyba“ ieškovei Vazniškių žemės ūkio bendrovei priteisti 48 902,39 Eur žalos atlyginimo, kuriuos ieškovė patyrė apmokant UAB „Statranga“ už atliktus darbus ir 600 Eur statybos techniniam prižiūrėtojui (695,73 Eur + 13 307,66 Eur + 4 719,62 Eur + 28 969,46 Eur + 1209,92 Eur + 600 Eur), iš viso 49502,39 Eur, t. y. patenkinti 65 proc. ieškinio.

144126. Ieškovė taip pat prašė iš atsakovės priteisti atlyginti Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatyme numatytas palūkanas nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Procesinių palūkanų, išieškotinų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, dydžiai nurodyti CK 6.210 straipsnyje, jeigu įstatymų ar sutarties nenustatyta kitokio palūkanų dydžio. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad tuo atveju, kai šalių ginčas kyla dėl pavėluotų mokėjimų pagal komercinius sandorius ir kreditorius reikalauja taikyti Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nustatytas palūkanų normas, šis specialusis įstatymas turi pirmenybę prieš CK 6.210 straipsnį, ir teismas turėtų taikyti šio įstatymo nustatytas palūkanas, tarp jų ir nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Šimtas aukštų“ (teisių perėmėjas – Lietuvos ir Kanados uždaroji akcinė bendrovė „Besserlita“) v. G. B., bylos Nr. 3K-3-505/2010; 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Gepala“ v. UAB „Transilotas“, bylos Nr. 3K-3-92/2011; 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Rombas“ v. UAB „ATEA“, bylos Nr. 3K-3-526/2012). Palūkanas priteisiant pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, prevencijos įstatymą, jų dydis apskaičiuojamas taikant įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytą palūkanų normą, kuri skaičiuojama 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, t. y. atsižvelgiant į metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas – pirmąjį metų pusmetį taikoma tų metų sausio 1 dieną galiojusi palūkanų norma, antrąjį metų pusmetį taikoma tų metų liepos 1 dieną galiojusi palūkanų norma. Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalį pavėluoto mokėjimo palūkanų norma – 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma.

145127. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovei UAB „AVA statyba“ prievolė ieškovei Vazniškių žemės ūkio bendrovei mokėti už statybos darbų trūkumų ištaisymą kilo 2015 m. antrą pusmetį, kai ieškovė apmokėjo UAB „Statranga“ už atliktus statybos darbų trūkumų šalinimo darbus, todėl iš atsakovės ieškovei priteisia 8,05 proc. palūkanų (http://www.ecb.europa.eu/stats/policy_and_exchange_rates/key_ecb_interest_rates/html/index.en.html) nuo priteistos 49502,39 Eur sumos nuo civilinės bylos iškėlimo 2015 m. liepos 24 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

146Dėl bylinėjimosi išlaidų

147128. CPK 93 straipsnio 1, 2 dalyse numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą; jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. CPK 93 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

148129. Ieškovė Vazniškių žemės ūkio bendrovė prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės UAB „AVA statyba“, patirtas už advokato teisęs pagalbą, ekspertizės atlikimą ir kitas bylinėjimosi išlaidas, iš viso 22889,70 Eur. Teismas nustatė, kad ieškovė patyrė šias bylinėjimosi išlaidas:

  • 3 153,96 Eur už ekspertinio tyrimo aktą (teismo ekspertas S. M.), sumokėtas UAB Statybinių teismo ekspertizių centrui (1 t., b. l. 202–204);
  • 1 200 Eur advokatui R. P. už ieškinio surašymą pagal 2015 m. birželio 30 d. sąskaitą faktūrą serija I Nr. 20 (1 t., b. l. 251–252);
  • 1900 Eur advokatui R. P. už ieškinio surašymą pagal 2015 m. liepos 22 d. sąskaitą faktūrą serija I Nr. 23 (1 t., b. l. 202–204);
  • 1 230 Eur advokatui R. P. už atsiliepimų analizę, susitikimą prieš teismo posėdį, naujų dokumentų teikimą ir dalyvavimą Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 2 d. teismo posėdyje pagal 2015 m. spalio 13 d. sąskaitą faktūrą serija I Nr. 32 (7 t., b. l. 6, 29);
  • 1 800 Eur advokatui R. P. už ieškinio tikslinimą, atsiliepimų į patikslintą ieškinį analizę, prašymo dėl ekspertizės parengimą pagal 2015 m. gruodžio 10 d. sąskaitą faktūrą serija I Nr. 39 (10 t., b. l. 23–24);
  • 242 Eur eksperto dalyvavimo teismo posėdyje išlaidoms atlyginti pagal 2016 m. rugsėjo 9 d. mokėjimo pavedimą į Kauno apygardos teismo sąskaitą (14 t., b. l. 35);
  • 2 000 Eur advokatui R. P. už darbą byloje prieš UAB ,,AVA statyba“: pasiruošimas ir atstovavimas dviejuose teismo posėdžiuose Kaune, klausimų ekspertizei pateikimas, preliminari L. U. teismo ekspertizės analizė, prašymo dėl įrodymų priėmimo pateikimas pagal 2016 m. rugsėjo 9 d. sąskaitą faktūrą serija J Nr. 30 (14 t., b. l. 97–98);
  • 3 500 Eur advokatui R. P. už darbą byloje prieš UAB ,,AVA statyba“: pasiruošimas ir atstovavimas trijuose teismo posėdžiuose Kaune, rašytiniai paaiškinimai ir baigiamoji kalba, prašymų dėl įrodymų priėmimo pateikimas pagal 2016 m. gruodžio 11 d. sąskaitą faktūrą serija J Nr. 40 (14 t., b. l. 99–100)
  • 1 200 Eur advokatui R. P. už darbą byloje prieš UAB ,,AVA statyba“: pasiruošimas ir atstovavimas 2017-02-06 teismo posėdyje Kaune, prašymo dėl įrodymų pateikimas pagal 2017 m. vasario 9 d. sąskaitą faktūrą serija K Nr. 7 (15 t., b. l. 190–191)
  • 1 700 Eur advokatui R. P. už darbą byloje prieš UAB ,,AVA statyba“: pasiruošimas ir atstovavimas 2017-03-03 ir 2017-03-06 teismo posėdžiuose Kaune, baigiamosios kalbos parengimas pagal 2017 m. kovo 13 d. sąskaitą faktūrą serija K Nr. 10 (17 t., b. l. 114–115)
  • 4 200 Lt advokatui R. P. už teisinės konsultacijos ir dokumentų projektų dėl rangovės UAB ,,AVA statyba“ statybos defektų Vazniškių žemės ūkio bendrovės karvidėje įforminimo rengimas pagal 2014 m. birželio 5 d. sąskaitą faktūrą serija H Nr. 16 (1 t., b. l. 119, 122);
  • 4 400 Lt advokatui R. P. už teisines konsultacijas ir dokumentų projektų (raštų, sutarties su ekspertu, defektų akto pagal ekspertizę ir kt.) dėl rangovės UAB ,,AVA statyba“ statybos defektų Vazniškių žemės ūkio bendrovės karvidėje nustatymo rengimą pagal 2014 m. rugsėjo 5 d. sąskaitą faktūrą serija H Nr. 25 (1 t., b. l . 120, 123);
  • 3 500 Lt advokatui R. P. už teisines konsultacijas ir dokumentų projektų (raštų, ieškinio projekto ir kt.) dėl rangovės UAB ,,AVA statyba“ statybos defektų Vazniškių žemės ūkio bendrovės karvidėje nustatymo rengimą pagal 2014 m. spalio 14 d. sąskaitą faktūrą serija H Nr. 29 (1 t., b. l . 121, 124);
  • 1 199,44 Eur žyminio mokesčio (1 t., b. l. 254);
  • 259,90 Eur papildomo žyminio mokesčio (7 t., b. l. 7).

149Teismui patenkinus 65 proc. ieškinio, iš atsakovės ieškovei priteistina 14 878,30 Eur (22889,70 Eur X 65 proc. / 100 proc.) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

150130. Atsakovė UAB ,,AVA statyba“ 2017 m. sausio 6 d. prašymu prašo priteisti iš ieškovės Vazniškių žemės ūkio bendrovės bylinėjimosi išlaidas, turėtas advokato teisinei pagalbai – 6394,40 Eur (16 t., b. l. 94–102), 3000 Eur ekspertizei atlikti, 100 Eur –eksperto iškvietimui (14 t., b. l. 36), iš viso 9494,40 Eur. Teismui atmetus 35 proc. ieškinio, iš ieškovės atsakovei priteistina 3323,04 Eur (9494,40 Eur X 35 proc. / 100 proc.) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

151131. Atsižvelgiant į tai, kad iš atsakovės ieškovei priteistina 14 878,30 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, o iš ieškovės atsakovei priteistina 3323,04 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, todėl įskaičius atlygintinas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės ieškovei priteistina 11 555,26 Eur (14 878,30 Eur – 3323,04 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

152132. Trečiasis asmuo atsakovės pusėje UAB „Flameksas“ ir Ko prašo atmetus ieškinį priteisti patirtas 605 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti (15 t., b. l. 185–188), todėl atmetus 35 proc. ieškinio dalies iš ieškovės trečiajam asmeniui priteistina 211,75 Eur (605 Eur X 35 proc. / 100 proc.) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

153133. Trečiasis asmuo ieškovės pusėje UAB Statybos valdymo biuras 2016 m. lapkričio 30 d. prašymu prašo priteisti 1 563,21 Eur bylinėjimosi išlaidų, tačiau pateikė įrodymus, kad advokatų profesinei bendrijai Černiauskas ir partneriai apmokėta 1 079,21 Eur (12 t., b. l. 8–14), 2017 m. vasario 2 d. prašymu prašo priteisti 1 299,06 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pagal 2016 m. gruodžio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą (15 t., b. l. 51-56), 2017 m. kovo 6 d. prašymu prašo priteisti 1 727,27 Eur sumą pagal pridėtus įrodymus (16 t., b. l. 52-63), 2017 m. balandžio 24 d. prašymu prašo priteisti 738,10 Eur bylinėjimosi išlaidų pagal pridėtus įrodymus (17 t., b. l. 117–122), iš viso pateikė įrodymus dėl 4 843,64 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad teismas patenkina 65 proc. ieškinio, iš atsakovės trečiajam asmeniui priteistina 3 148,36 Eur (4 843,64 Eur X 65 proc. / 100 proc.) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

154134. Valstybė už procesinių dokumentų įteikimą patyrė 30,46 Eur išlaidų, todėl jų atlyginimas priteistinas proporcingai pagal patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, t. y. valstybei iš ieškovės Vazniškių žemės ūkio bendrovės priteistina 10,66 Eur (35 procentai × 30,46 Eur), iš atsakovės UAB „AVA statyba“ 19,80 Eur (65 procentai × 30,46 Eur) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93, 96 straipsniai).

155Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalimi, 93 straipsniu, 259, 263 straipsniais, 269 straipsnio 1 dalimi, 270 straipsniu,

Nutarė

156Ieškinį patenkinti iš dalies.

157Priteisti ieškovei Vazniškių žemės ūkio bendrovei, j. a. k. ( - ), iš atsakovės UAB „AVA statyba“, j. a. k. ( - ), 49 502,39 Eur (keturiasdešimt devynis tūkstančius penkis šimtus du eurus 39 ct) žalos atlyginimo.

158Priteisti ieškovei Vazniškių žemės ūkio bendrovei, j. a. k. ( - ), iš atsakovės UAB „AVA statyba“, j. a. k. ( - ), 8,05 proc. metinių palūkanų nuo priteistos 49 502,39 Eur (keturiasdešimt devynių tūkstančių penkių šimtų dviejų eurų 39 ct) sumos nuo civilinės bylos iškėlimo 2015 m. liepos 24 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

159Priteisti ieškovei Vazniškių žemės ūkio bendrovei, j. a. k. ( - ), iš atsakovės UAB „AVA statyba“, j. a. k. ( - ), 11 555,26 Eur (vienuolika tūkstančių penkis šimtus penkiasdešimt penkis eurus 26 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

160Priteisti trečiajam asmeniui UAB „Flameksas“ ir Ko, j. a. k. ( - ), iš ieškovės Vazniškių žemės ūkio bendrovės, j. a. k. ( - ), 211,75 Eur (du šimtus vienuolika eurų 75 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

161Priteisti trečiajam asmeniui UAB Statybos valdymo biurui, j. a. k. ( - ), iš atsakovės UAB „AVA statyba“, j. a. k. ( - ), 3 148,36 Eur (tris tūkstančius vieną šimtą keturiasdešimt aštuonis eurus 36 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

162Priteisti valstybės naudai iš ieškovės Vazniškių žemės ūkio bendrovės, j. a. k. ( - ), 10,66 Eur (dešimt eurų 66 cnt), iš atsakovės UAB „AVA statyba“, j. a. k. ( - ), 19,80 Eur (devyniolika eurų 80 cnt) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

163Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus... 2. sekretoriaujant Editai Vazgienei,... 3. dalyvaujant ieškovės Vazniškių žemės ūkio bendrovės atstovams... 4. atsakovės UAB „AVA statyba“ atstovams direktoriui V.... 5. trečiojo asmens UAB „Fildingas“ atstovui direktoriui 6. trečiojo asmens UAB Statybos valdymo biuro atstovams direktoriui 7. nedalyvaujant trečiojo asmens UAB „Flameksas“ ir Ko atstovui,... 8. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 9. Teismas... 10. 1. Ieškovė Vazniškių žemės ūkio bendrovė 2015 m. liepos 21 d. kreipėsi... 11. 2. Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad su atsakove UAB „AVA... 12. 3. Ieškovė nurodo, kad pagal 2010 m. lapkričio 8 d. Statybos techninės... 13. 4. Ieškovė teigia, kad Rangos sutartimi šalys susitarė, jog rangovė... 14. 5. Ieškovė nesutinka su rangovės teiginiu, kad kilusios žalos priežastis... 15. 6. Ieškovė pažymi, kad defektai Nr. 1 ir Nr. 12 – neveikianti... 16. 7. Ieškovė nurodo, kad defektas Nr. 6 – besilupantys priešgaisrinio... 17. 8. Ieškovė teigia, kad kitas paslėptas defektas Nr. 7 pasireiškė... 18. 9. Ieškovė nurodo, kad defektas Nr. 9 išoriškai pasireiškė šaldytuvo... 19. 10. Ieškovė nurodė, kad defektus Nr. 9, 4, 10 ir 16 UAB „Statranga“... 20. 11. Ieškovė teigia, kad defektas Nr. 11 pasireiškė tuo, kad daugelyje... 21. 12. Atsakovė UAB „AVA statyba“ 2015 m. rugpjūčio 19 d. atsiliepimu į... 22. 13. Atsakovė nesutinka, kad defektas Nr. 1 ir 12 (neveikia priešgaisrinė... 23. 14. Atsakovė nurodo, kad ieškovė nepagrįstai reikalauja sumokėti PVM nuo... 24. 15. Trečiasis asmuo UAB Statybos valdymo biuras 2015 m. lapkričio 9 d.... 25. 16. Trečiasis asmuo UAB „Flameksas“ ir Ko 2017 m. vasario 22 d.... 26. Ieškinys tenkintinas iš dalies... 27. 17. Teismas nustatė, kad ieškovė Vazniškių žemės ūkio bendrovė 2015 m.... 28. Dėl bylos faktinių aplinkybių... 29. 18. Teismas nustatė, kad ieškovė Vazniškių žemės ūkio bendrovė ir... 30. Pagal Rangos sutarties 47 punktą, kokybės garantija taikoma visoms darbo... 31. 19. Ieškovė Vazniškių žemės ūkio bendrovė ir trečiasis asmuo UAB... 32. 20. Teismas nustatė, kad ieškovė Vazniškių žemės ūkio bendrovė 2014 m.... 33. 21. Nustatyta, kad šalių bendras defektų aktas surašytas nebuvo, atsakovė... 34. 22. Teismas nustatė, kad ieškovė 2014 m. birželio 26 d. sudarė paslaugų... 35. 23. UAB Statybinių teismo ekspertizių centro teismo ekspertas prof. dr. 36. 24. Atsakovė UAB „AVA statyba“ 2014 m. rugsėjo 18 d. raštu ieškovei... 37. 25. Ieškovė Vazniškių žemės ūkio bendrovė 2014 m. rugsėjo 1 d.... 38. 26. Atsakovė UAB „AVA statyba“ 2014 m. rugsėjo 12 d. raštu ieškovę... 39. 27. Atsakovė UAB „AVA statyba“ 2014 m. spalio 9 d. raštu ieškovei, be... 40. 28. Trečiasis asmuo UAB „Fildingas“ 2014 m. rugsėjo 15 d. pranešimu... 41. 29. Atsakovė UAB „AVA statyba“ 2014 m. spalio 30 d. raštu ieškovę... 42. 30. Ieškovė Vazniškių žemės ūkio bendrovė 2015 m. kovo 16 d. raštu... 43. 31. Atsakovė UAB „AVA statyba“ 2015 m. kovo 23 d. raštu ieškovei... 44. 32. Trečiasis asmuo UAB Statybos valdymo biuras 2015 m. gegužės 7 d. raštu... 45. 33. Ieškovė Vazniškių žemės ūkio bendrovė 2015 m. birželio 23 d.... 46. 35. Ieškovė Vazniškių žemės ūkio bendrovė ir UAB „Statranga“ 2015... 47. 36. Teismas nustatė, kad ieškovė Vazniškių žemės ūkio bendrovė... 48. Dėl ieškinio senaties taikymo ... 49. 37. Atsakovė UAB „AVA statyba“ 2015 m. lapkričio 4 d. atsiliepimu į... 50. 38. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas CK 6.667 straipsnyje... 51. 39. Teismas šioje byloje nustatė, kad ieškovė Vazniškių žemės ūkio... 52. 40. Teismas ištyrė Rangos sutarties 49 punktą, kuriame šalys numatė, kad... 53. 41. Rangos sutarties 51 punkte numatyta, kad rangovė privalo akte nurodytus... 54. 42. Teismas įvertina, kad ieškovė Vazniškių žemės ūkio bendrovė... 55. 43. Teismas, įvertinęs šio sprendimo 40–42 pastraipose ištirtų Rangos... 56. 44. Teismas pažymi, kad ieškovė Vazniškių žemės ūkio bendrovė 2014 m.... 57. 45. Teismas konstatuoja, kad ieškovė Vazniškių žemės ūkio bendrovė į... 58. 46. Teismo įsitikinimu, šio sprendimo 42–44 pastraipose nurodytas ieškinio... 59. Dėl atsakomybės už statybos darbų trūkumus (defektus)... 60. 47. Ieškovė Vazniškių žemės ūkio bendrovė ieškinį dėl žalos, kuri... 61. 48. Teismas, nustatydamas teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes ir... 62. Kasacinio teismo teisėjų kolegija nurodė, kad remiantis CK 6.697 straipsnio... 63. Dėl defektų Nr. 1 ir 12 (visose 4Ž1G patalpose neveikia priešgaisrinė... 64. 49. Ieškovė nurodė, kad defektai Nr. 1 ir Nr. 12 – neveikianti... 65. 50. Atsakovė nurodė, kad šie defektai atsirado ne dėl atliktų darbų /... 66. 51. Teismas, vertindamas šalių argumentų pagrįstumą, ištyrė teismo... 67. Teismo ekspertas S. M. objekto apžiūros metu nustatė,... 68. 52. Teismas ištyrė teismo eksperto L. U. 2016 m.... 69. 53. Teismas pažymi, kad teismo ekspertas L. U. 2016 m.... 70. 54. Teismas nustatė, kad 2011 m. balandžio mėn. Techninio projekto Bendrieji... 71. 55. Teismas, įvertindamas aukščiau ištirtus ekspertizės aktus,... 72. 56. Teismas įvertina, kad atsakovė UAB „AVA statyba“, vykdydama jai... 73. 57. Teismas negali visiškai sutikti su teismo eksperto S.... 74. 58. Pažymėtina, kad nors teismo eksperto 75. 59. Teismo vidinį įsitikinimą dėl atsakovės UAB „AVA statyba“... 76. 60. Apibendrindamas teismas konstatuoja, kad statybos darbų defektai ir jų... 77. 61. Atsižvelgdamas į atliktą pateiktų įrodymų vertinimą ir padarytas... 78. Dėl defekto Nr. 6 (lupasi priešgaisrinio dažymo dažai nuo metalinių... 79. 62. Ieškovė nurodė, kad defektas Nr. 6 pasireiškia tuo, kad lupasi... 80. 63. Atsakovė UAB „AVA statyba“, prieštaraudama, kad defektas Nr. 6, t. y.... 81. Advokatas M. Š. teismo posėdžio metu nurodė, kad... 82. 64. Teismas nustatė, kad priešgaisrinio dažymo darbams atlikti atsakovė UAB... 83. 65. Teismo eksperto S. M. 2014 m. liepos 31 d.... 84. 66. Teismo ekspertas L. U. 2016 m. birželio 27 d.... 85. 67. Teismas nustatė, kad 2011 m. balandžio mėn. Techninio projekto Statinio... 86. 68. Teismas, spręsdamas, ar atsakovė UAB „AVA statyba“, vykdydama jai... 87. 69. Teismas, tirdamas teismo eksperto L. U. 2016 m.... 88. 70. Teismas įvertina trečiojo asmens UAB Statybų valdymo biuro į bylą... 89. 71. Teismas taip pat įvertina tai, kad atsakovės UAB „AVA statyba“... 90. 72. Techninio projekto autoriaus trečiojo asmens UAB Statybų valdymo biuro... 91. 73. Teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m.... 92. 74. Teismas įvertina, kad byloje nustatyta faktinė aplinkybė, jog trečiojo... 93. 75. Teismas įvertina šio sprendimo 66 pastraipoje nurodytus techninio... 94. 76. Teismas įvertina, kad įgyvendindama šio techninio projekto reikalavimus... 95. 77. Teismas pažymi, kad atsakovei laikant, kad techniniame projekte nėra... 96. 78. Teismas įvertina ir tai, kad kaip nurodyta šio sprendimo 58 pastraipoje,... 97. 79. Teismas taip pat įvertina, kad techniniame projekte visai nenurodžius... 98. 80. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje numatyta,... 99. 81. Statybos vykdymo metu galiojo Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002... 100. 82. Teismas nustatė, kad pagal ieškovės Vazniškių žemės ūkio bendrovės... 101. 83. Teismas taip pat konstatuoja, kad statybos techninis prižiūrėtojas 102. 84. Teismo įsitikinimą, kad techninis prižiūrėtojas 103. 85. Teismas įvertina trečiojo asmens T. G. paaiškinimus... 104. 86. Liudytojas D. K., kuris apžiūrėjo ugniai atsparias... 105. 87. Trečiasis asmuo T. G. nurodė, kad techniniame... 106. 88. Liudytojas B. P., dirbęs objekte kaip metalinių... 107. 89. Liudytojas J. S., dirbantis UAB „Kalvarijos... 108. 90. Teismui konstatavus atsakovės UAB „AVA statyba“ kaip generalinės... 109. 91. Teismas, spręsdamas, kokia dalimi mažinti atsakovės atsakomybės dalį... 110. 92. Ieškovė Vazniškių žemės ūkio bendrovė nurodė, kad paslėptas... 111. 93. Atsakovei UAB „AVA statyba“ nesutinkant, kad ji yra atsakinga dėl šio... 112. 94. Teismo eksperto S. M. 2014 m. liepos 31 d.... 113. 95. Teismo ekspertas L. U. 2016 m. birželio 27 d.... 114. 96. Trečiasis asmuo T. G. dėl defekto, kad... 115. 97. Teismas nustatė, kad trečiojo asmens UAB Statybų valdymo biuro 2011 m.... 116. 98. Teismas, ištyręs byloje esančių įrodymų visumą, nenustatė... 117. 99. Ieškovė nurodė, kad defektas Nr. 9 išoriškai pasireiškė šaldytuvo... 118. 100. Atsakovė UAB „AVA statyba“ nesutiko, kad dėl atsiklijavusių,... 119. 101. Teismo eksperto S. M. 2014 m. liepos 31 d.... 120. 102. Teismo ekspertas L. U. 2016 m. birželio 27 d.... 121. 103. Teismas konstatuoja, kad trečiojo asmens UAB Statybų valdymo biuro 2011... 122. 104. Ieškovė atsakovės atsakomybę už šaldytuvo ir karuselės patalpose... 123. 105. Kad plytelės paklotos netinkamai, ieškovė įrodinėjo ir liudytojo 124. 106. Liudytojas J. S., dirbantis UAB „Kalvarijos... 125. 107. Byloje nėra ginčo, kad atsakovė UAB „AVA statyba“ plytelių klojimo... 126. 108. Teismas, įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumą, sprendžia, kad... 127. 109. Teismas, tirdamas ieškinio dalį dėl defekto Nr. 4 – sandėlio... 128. 110. Teismas, tirdamas ieškinio dalį dėl defekto Nr. 10 – techninėje... 129. 111. Teismas, tirdamas ieškinio dalį dėl defekto Nr. 16 – laiptinės... 130. 112. Atsakovė teigė, kad jos kaltės dėl defektų Nr. 4, 10 ir 16 atsiradimo... 131. 113. CK 6.695 straipsnio 1 dalis numato, kad rangovas atsako užsakovui už... 132. 114. Teismas pažymi, kad Rangos sutarties 41 punkte numatyta, jog darbo... 133. 115. Teismas nustatė, kad Rangos sutarties 42 punkte numatyta, kad jeigu... 134. 116. Teismas, vadovaudamasis CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir Rangos... 135. 117. Ieškovė nurodė, kad defektas Nr. 11 pasireiškė tuo, kad daugelyje... 136. 118. Atsakovė su šia ieškinio dalimi nesutiko, nurodydama, kad priimant... 137. 119. Teismo eksperto S. M. 2014 m. liepos 31 d.... 138. 120. Atsakovės pateiktame UAB „Alzida“ 2015 m. sausio 19 d. rašte... 139. 121. Teismo ekspertas L. U. 2016 m. birželio 27 d.... 140. 122. Teismas pažymi, kad kaip ne kartą yra konstatuota šiame sprendime, 2011... 141. 123. Teismas, tirdamas atsakovės argumentus, kad ieškovė nesiėmė... 142. 124. Teismas, spręsdamas, kokia dalis atsakomybės atsakovei tenka dėl to,... 143. 125. Ieškovė prašė priteisti iš viso 76193,07 Eur žalos atlyginimo už... 144. 126. Ieškovė taip pat prašė iš atsakovės priteisti atlyginti Lietuvos... 145. 127. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovei UAB „AVA statyba“... 146. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 147. 128. CPK 93 straipsnio 1, 2 dalyse numatyta, kad šaliai, kurios naudai... 148. 129. Ieškovė Vazniškių žemės ūkio bendrovė prašo priteisti... 149. Teismui patenkinus 65 proc. ieškinio, iš atsakovės ieškovei priteistina 14... 150. 130. Atsakovė UAB ,,AVA statyba“ 2017 m. sausio 6 d. prašymu prašo... 151. 131. Atsižvelgiant į tai, kad iš atsakovės ieškovei priteistina 14 878,30... 152. 132. Trečiasis asmuo atsakovės pusėje UAB „Flameksas“ ir Ko prašo... 153. 133. Trečiasis asmuo ieškovės pusėje UAB Statybos valdymo biuras 2016 m.... 154. 134. Valstybė už procesinių dokumentų įteikimą patyrė 30,46 Eur... 155. Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 156. Ieškinį patenkinti iš dalies.... 157. Priteisti ieškovei Vazniškių žemės ūkio bendrovei, j. a. k. ( - ), iš... 158. Priteisti ieškovei Vazniškių žemės ūkio bendrovei, j. a. k. ( - ), iš... 159. Priteisti ieškovei Vazniškių žemės ūkio bendrovei, j. a. k. ( - ), iš... 160. Priteisti trečiajam asmeniui UAB „Flameksas“ ir Ko, j. a. k. ( - ), iš... 161. Priteisti trečiajam asmeniui UAB Statybos valdymo biurui, j. a. k. ( - ), iš... 162. Priteisti valstybės naudai iš ieškovės Vazniškių žemės ūkio... 163. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos...