Byla e2-1881-188/2019
Dėl nuostolių priteisimo bei pagal atsakovo A. S. priešieškinį ieškovui T. D. dėl nuostolių atlyginimo

1Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Ramyna Šidlauskienė, sekretoriaujant Gintarei Adomaitienei, dalyvaujant ieškovui T. D., jo atstovui advokato padėjėjui E. Ž., atsakovui A. S., jo atstovui advokatui V. B.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. D. patikslintą ieškinį atsakovui A. S. dėl nuostolių priteisimo bei pagal atsakovo A. S. priešieškinį ieškovui T. D. dėl nuostolių atlyginimo.

3Teismas

Nustatė

4ieškovas T. D. pareiškė patikslintą ieškinį, kuriuo teismo prašo iš atsakovo A. S. priteisti 344,62 Eur nuostolius, atsiradusius dėl nepristatyto bei prarasto krovinio, 85,00 Eur nuostolius, atsiradusius dėl netinkamai laikomo bei sugadinto krovinio dalies – vaikiško vežimėlio bei dviejų automobilinių kėdučių valymo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Taip pat teismo prašo skirti A. S. 3000,00 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis – žinomai nepagrįstų reikalavimų pareiškimą ieškovo atžvilgiu bei visiškai nepagrįstą proceso vilkinimą, bei po 50 procentų kiekvienos šios baudos priteisti ieškovui T. D..

5Patikslintame ieškinyje ieškovas nurodė, kad 2018 m. balandžio mėnesio pabaigoje– gegužės mėnesio pradžioje jis telefonu susiekė su A. S., kuris individualios veiklos pagrindu teikia krovinių pervežimo paslaugas. Ieškovas atsakovo duomenis bei telefono numerį rado internete, kadangi tuo metu ieškojo šias paslaugas teikiančios bendrovės. Susisiekus su atsakovu telefonu, ieškovas bei atsakovas susitarė, jog atsakovas pargabens ieškovo įsigytas prekes iš Didžiosios Britanijos į Lietuvą ieškovo nurodytu adresu: ( - ), ne vėliau, nei iki 2018 m. gegužės 4 d. Nurodė, kad tiek ieškovas, tiek atsakovas susitarė dėl esminių sutarties sąlygų, t. y. paslaugos kainos, krovinio paėmimo bei pristatymo vietos, laiko bei būdų, todėl darytina išvada, kad tarp šalių susiklostė sutartiniai santykiai, t. y. buvo sudaryta žodinė sutartis. Be to šį susitarimą patvirtina ir atsakovo 2018 m. gegužės 9 d. pateikta sąskaita – faktūra, Serija A-S Nr. 18083 už krovinio pervežimo paslaugas. Ieškovas ir atsakovas susitarė, jog ieškovo įsigytas prekes atsakovas paims 2018 m. gegužės 1 d., tačiau atsakovas informavo ieškovą telefonu, kad dėl nenumatytų aplinkybių jis krovinį galės paimti bei pakrauti į savo transportą tik 2018 m. gegužės 4 d. Krovinį sudarė ieškovo iš fizinių asmenų įsigytos vaikiškos automobilinės kėdutės, vaikiški vežimėliai, kitos prekės, kurių įsigijimo vertė yra 4868,00 GBP (Svarų Sterlingų) 5520,80 Eur (oficialus kursas 1 GBP = 1,134108 Eur). Kaip paaiškėjo, atsakovas krovinį gabeno be tam reikiamų dokumentų, kurių jis nepareikalavo iš ieškovo, tačiau priėmė krovinį savo dispozicijon, prisiimdamas visišką atsakomybę už jo tinkamą bei pristatymą ieškovo nurodytu adresu ne vėliau, nei iki 2018 m. gegužės 4 d. Krovinys buvo sulaikytas Klaipėdos apskrities teritorinės muitinės darbuotojų. Sulaikyta krovinio dalis tik paties ieškovo pastangomis Telšių apylinkės teismo nutarimu buvo grąžinta ieškovui. Atsakovui netinkamai vykdant prisiimtus įsipareigojimus, t. y. nepristačius ieškovui krovinio, ieškovas kreipėsi į atsakovą, prašydamas nurodyti krovinio nepristatymo laiku priežastis. Atsakovui netinkamai vykdant savo prisiimtus įsipareigojimus, neteikiant jokios informacijos apie ieškovo krovinio buvimo vietą, ieškovas per teisininkus atsakovui 2018 m. gegužės 21 d. pateikė pretenziją. Atsakovas į gautą pretenziją neatsakė ir krovinio nepristatė. Atsakovas dalį krovinio pristatė 2019 m. kovo 29 d., dėl kitos krovinio dalies ieškovas patyrė 344,62 Eur nuostolius. Krovinio pristatymo metu patikrinus dalį krovinio, ieškovas ir atsakovas nustatė, jog vaikiškas vežimėlis bei dvi vaikiškos kėdutės yra apgadintos, t. y. pažeistos pelėsio dėl netinkamų krovinio laikymo sąlygų. Dėl šių aplinkybių ieškovas patirs papildomų nuostolių, susijusių su vaikiško trijų dalių vežimėlio bei kėdučių valymu – 85,00 Eur. Be to, ieškovas prašo skirti atsakovui 3000,00 Eur baudą už proceso vilkinimą, siekį trukdyti operatyviam bylos išsprendimui bei už visiškai nepagrįstą priešieškinio pateikimą (3 t., b. l. 43-47).

6Ieškovas T. D. teismo posėdžio metu palaikė savo patikslintą ieškinį ir papildomai nurodė, kad kraunamų daiktų sąrašo vežėjui nepateikė, nes jis nereikalavo. Ieškovas teigė, kad krovinį pirmą kartą vežė iš Anglijos į Lietuvą, be to, vežėjas pavėlavo kelias dienas. Taip pat pripažino, kad valymo paslaugomis nesinaudojo, tik išsiaiškino, kiek tai kainuos.

7Ieškovo atstovas advokato padėjėjas E. Ž. teismo posėdyje patikslintą ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Nurodė, jog abi šalys pripažino, kad dalis krovinio liko nepristatyta, taip pat prarastos Sony garso kolonėlės 116 Eur vertės. Visų daiktų įsigijimą patvirtina susirašinėjimas su pardavėjais. Nurodė, kad pakrautų ir pristatytų daiktų sąraše atsakovas pasirašė ir nepareiškė jokių pastabų dėl kolonėlių. Taip pat nurodė, kad buvo prarasti dviejų dalių kaiščiai, kurių vertė 107 Eur, jų nupirkti negalima. Nurodė, kad garso kolonėlės ir detalės buvo tiesiog parastos kažkuriuo gabenimo momentu. Taip pat nėra vienos vaikiškos kėdutės 93 Eur vertės. Pažymėjo, kad krovinio dokumentų atsakovas nereikalavo.

8Atsakovas A. S. atsiliepime nurodė, kad su patikslintu ieškiniu nesutinka, nes patikslintame ieškinyje nenurodyta, dėl ko prašomą atlyginti nuostolį patyrė ieškovas, nedetalizuojama, iš ko susidaro 344,60 Eur suma. Atsakovas nurodo, kad visą krovinį, kurį jis gavo iš ieškovo, jam pristatė. Šios aplinkybės jau neginčija ir ieškovas, nes patikslintame ieškinyje nurodo, kad vieną dalį krovinio jis atsiėmė iš muitinės, o kitą dalį krovinio atsakovas jam pristatė 2019 m. kovo 29 d. Mano, kad ieškovas nepagrįstai teigia, jog atsakovas neteisėtai pareiškė priešieškinį ir reikalauja jam apmokėti už ieškovo daiktų pervežimą. Dėl šios priežasties nepagrįstas patikslinto ieškinio reikalavimas skirti atsakovui po 3000,00 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Pažymėjo, kad ieškovas neįteikė vežėjui važtaraščio ir tik dėl ieškovo kaltės be važtaraščio vežamas krovinys buvo sulaikytas muitinės darbuotojų. Taip pat nurodo, kad nepagrįstas ir ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 85,00 Eur už vežimėlio bei dviejų automobilinių kėdučių valymą, nes ieškovas neįrodė, kad minėtus daiktus išvalė ir dėl to patyrė nuostolius. Ieškovas pateikė tik galimas kainas už valymo paslaugas (3 t., b. l. 68-69).

9Atsakovas priešieškiniu teismo prašo priteisti jam iš ieškovo T. D. 840,00 Eur nuostolius bei bylinėjimosi išlaidas.

10Priešieškinyje nurodė, kad 2018 m. balandžio mėn. pabaigoje ieškovas kreipėsi į jį telefonu dėl krovinio pargabenimo iš Didžiosios Britanijos į Lietuvą ieškovo nurodytu adresu – ( - ). Žodine sutartimi jie susitarė dėl esminių sutarties sąlygų – paslaugos kainos, krovinio paėmimo bei pristatymo vietų ir laiko. Ieškovas buvo nurodęs, kad pervežamas krovinys užims ne daugiau kaip 10 kub. metrų. 2018 m. balandžio 30 d. jis atvyko mikroautobusu „Mercedes Benz Sprinter“, valst. Nr. ( - ) į ieškovo nurodytą vietą Didžiojoje Britanijoje. Krovinys – naudotos vaikiškos automobilinės kėdutės ir naudoti vaikiški vežimėliai. Visas ieškovo norimas pervežti krovinys dėl savo konfigūracijos į mikroautobusą netilpo, nors mikroautobuso talpa yra ne mažiau kaip 10 kub. metrų. Pažymėjo, kad ieškovas neįteikė vairuotojui važtaraščio pakrovimo vietoje, teigdamas, kad važtaraštį perduos vėliau, kitoje vietoje, galbūt elektroniniu paštu, tačiau važtaraščio taip ir neperdavė, nors, yra įsitikinęs, kad privalėjo tą padaryti. Taip pat pažymėjo, kad 2018 m. gegužės 9 d. mikroautobusą su vežamu kroviniu kelyje Šiauliai–Palanga Telšių rajone sulaikė muitinės darbuotojai, kadangi nebuvo krovinio važtaraščio ir krovinį sudarančių daiktų įsigijimo dokumentų. Atsakovui yra žinoma, kad ieškovas 2018 m. vasarą jo vežtą krovinį iš muitinės atgavo, tai yra krovinį atsakovas ieškovui pristatė. Ieškovas neteikia informacijos atsakovui apie krovinio sulaikymo ir atsiėmimo aplinkybes. Mano, kad dėl krovinio sulaikymo atsakingas pats ieškovas, todėl privalo apmokėti už jam suteiktas krovinio pervežimo paslaugas. Atsakovas ieškovui už suteiktą krovinio pervežimo paslaugą elektroniniu paštu pateikė apmokėjimui 2018 m. gegužės 9 d. sąskaitą–faktūrą Serija A.S. Nr. 18083, už transportavimą reikalaudamas apmokėti 840,00 Eur, tačiau ieškovas iki šiol už suteiktas krovinio pervežimo paslaugas neapmokėjo. Ieškovas ieškinyje patvirtino, kad sąskaitą–faktūrą gavo. Nurodo, kad kita krovinio dalis, kuri netilpo į mikroautobusą vežant pirmą kartą, iš Didžiosios Britanijos į Lietuvą išgabenta 2018 m. gegužės 6 d. Šiuo metu ši krovinio dalis yra atsakovo žinioje, yra saugoma ir laikoma užtikrinant jo saugumą. Mano, kad jis, kaip vežėjas, turi teisę sulaikyti jam perduotus krovinius ir bagažą, kol nebus sumokėtas jam priklausantis vežimo užmokestis ir kitos sumos, jeigu įstatymas ar vežimo sutartis nenustato ko kita (atsakovas 2019 m. kovo 29 d. minėtą krovinio dalį grąžino – teismo pastaba) (2 t., b. l. 144-145).

11Ieškovas atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad su priešieškiniu nesutinka. Ieškovas mano, kad atsakovas sąmoningai nutylėjo visą eilę esminę reikšmę turinčių aplinkybių, tokiu būdu siekdamas dirbtinai susikurti pagrindą reikšti tokio pobūdžio reikalavimą teisme. Mano, kad atsakovo reiškiamas reikalavimas ne tik yra nepagrįstas, tačiau atsakovas apskritai neturi pagrindo reikšti priešieškinyje nurodyto reikalavimo. Nesutinka su atsakovu, kad jis paslaugą yra atlikęs. Mano, jog atvirkščiai, kad atsakovas nesuteikė krovinio pervežimo paslaugos, perduotą krovinį prarado, tačiau visais įmanomais būdais siekia vilkinti procesą. Taip pat mano, kad atsakovas teismui nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kuriais remiantis būtu pagrįstas atsakovo teiginys apie krovinio pervežimo paslaugos tinkamą suteikimą ieškovui. Kadangi atsakovas, pripažindamas, kad kita krovinio dalis yra sulaikyta, pripažįsta, jog krovinio nėra pristatęs ieškovui jo nurodytu adresu Sodininkų g. 9, Padvariai, Kretingos r., sav., kas dar kartą patvirtina, kad atsakovo reiškiamas reikalavimas yra nepagristas bei neteisėtas. Kadangi paslauga nebuvo suteikta, ieškovui nekilo pareiga mokėti pagal pateiktą atsakovo sąskaitą–faktūrą. Ieškovui priklausantis krovinys turėjo būti gabenamas iš vienos šalies į kitą, todėl šalių prisiimtus įsipareigojimus bei sutarties vykdymą reguliuoja CMR konvencijos nuostatos. Mano, kad pagal CMR konvencijos 4 straipsnį, šio ginčo atveju, važtaraščio nebuvimas, pametimas ar neteisingas užpildymas neturi įtakos nei sutarčiai, nei sutarties veikimui. Teigia, kad Europos Sąjungoje važtaraščių tokio pobūdžio kroviniui nereikalaujama. Pažymi, jog nei Lietuvos Respublikos teisės aktai, nei CMR konvencija nėra reglamentavusi, kuri iš sutarties šalių, vežėjas ar siuntėjas privalo pateikti krovinio gabenimo važtaraštį. Atsakovas, būdamas atsakingu verslininku, bei teikiantis krovinių gabenimo paslaugas, privalėjo užtikrinti visų reikiamų dokumentų buvimą teikiant paslaugą, arba atsisakyti priimti krovinį ir paslaugos neteikti. Taip pat nurodo, kad šalys susitarė, jog ieškovas įgys pareigą sumokėti atsakovui nuo to momento, kai atsakovas pristatys krovinį ieškovui nurodytu adresu. Krovinys, kaip patvirtina ir pats atsakovas, nėra pristatytas, pateiktoje sąskaitoje–faktūroje Nr. 18083 nėra nurodytas atsiskaitymo terminas, todėl vadovaujantis CK 6.720 straipsnio 3 dalimi ieškovo pareiga sumokėti atsakovui atsirastų tik po to, kai visos paslaugos būtų suteiktos. Pažymėjo, kad vežėjo (atsakovo) teisė sulaikyti krovinį galėtų atsirasti tuomet, kai krovinio gavėjas atsisako vežėjui sumokėti CMR konvencijos 21 straipsnyje numatytą išperkamąjį mokestį, kuris šiuo atveju nėra taikomas (susitarimas dėl išperkamojo mokesčio turi egzistuoti tarp krovinio siuntėjo ir krovinio gavėjo, be to, apie pareigą krovinio pristatymo metu paimti išperkamąjį mokestį turi būti informuotas ir vežėjas (dėl išperkamojo mokesčio surinkimo turi egzistuoti ir krovinio siuntėjo bei vežėjo susitarimas). Ieškovo nuomone, toks akivaizdžiai ir žinomai nepagrįsto reikalavimo pareiškimas ieškovo atžvilgiu vertintinas kaip nesąžiningas naudojimasis procesine teise į teisminę gynybą, veikimas prieš greitą ir teisingą procesą, siekis ginti ne kokias nors atsakovo pažeidžiamas teises (nes tokios teisės apskritai nėra pažeistos), o daryti spaudimą ieškovui, t. y. kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, ir už tai prašo skirti 3000,00 Eur baudą (2 t., b. l. 157-160).

12Atsakovas A. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad žodžiu su ieškovu sutarė dėl baldų pargabenimo iš Didžiosios Britanijos. Nuvykęs pamatė, kad tai vaikiški vežimėliai, kėdutės, ieškovo paprašė jų įsigijimo dokumentų, ir jis pažadėjo atsiųsti. Taip pat informavo ieškovą, kad vienu reisu krovinio neparveš, nes netelpa. Nurodė, kad krovinį iš Didžiosios Britanijos paėmė ir vežė jis, po to pristatyti jį į Kretingą perdavė draugui. Krovinį sulaikė muitinėje, nes nebuvo dokumentų. Jam paskambino T. Š., kai jį sulaikė muitinė, nurodė, kad jis skambino D.ir prašė dokumentų, jis pats taip pat skambino D.dėl krovinio dokumentų. Nurodė, kad sąskaitą ieškovui išrašė pirmo vežimo metu. Pažymėjo, kad ieškovui sakė, jog krovinį paims trečias asmuo, datos iki kada parvežti krovinį –nebuvo. Pabrėžė, kad krovinį iš Anglijos vežė jis pats, toliau perdavė kitam asmeniui. Akcentavo, kad sutarė, jog atsiskaitymas bus, kai pristatys krovinį ir išrašytoje sąskaitoje konkrečios datos nurodyta nebuvo. Jis informavo ieškovą, kad kita krovinio dalis yra pas jį. Krovinį sutiko vežti, nes ieškovas žadėjo atsiųsti dokumentus. Atsakovas nurodo, kad 840,00 Eur yra suma už pirmą vežimą, kadangi tarėsi parvežti 10 kub. m. Antros sąskaitos nepateikė.

13Atsakovo atstovas advokatas Vytautas Bučius priešieškinį palaikė, prašė jį tenkinti, nurodė, kad viską yra išdėstę atsiliepime ir priešieškinyje. Papildomai nurodė, kad kadangi dokumentų ieškovas nepateikė, tai tikėtina tik ieškovo aiškinimu, kokios prekės buvo vežamos. Nesutinka ir su 85,00 Eur nuostoliais už vežimėlio ir kėdučių valymą, nes valymo paslaugos dar neatliktos, nuostoliai nėra patirti. Nurodė, kad labai maža dalis daiktų buvo nepristatyta, nes prarasta. Tačiau krovinys pristatytas faktiškai visas. Atsakovas sutiktų su dalimi patikslinto ieškinio, t. y. 107,00 Eur (2 kėdutės be kaiščių ir 93,00 Eur, kur nurodyta, kad yra tik kėdutė), t. y. 200,00 Eur suma, tačiau atsakovas nepripažįsta, kad buvo vežamos kolonėlės. Dėl sulaikyto krovinio – ne atsakovo kaltė. Kad pirmas krovinys pristatytas ne laiku – ne atsakovo kaltė, tiesiog jį sulaikė, tą krovinio dalį paskui ieškovas atgavo. Mano, kad prašymas dėl baudos skyrimo visiškai nesuprantamas, nes atsakovas turi teisę reikšti priešieškinį.

14Ieškinys atmestinas, priešieškinis tenkintinas.

15Iš bylos medžiagos nustatytos tokios faktinės aplinkybės: ieškovas ir atsakovas žodžiu susitarė, kad atsakovas pargabens krovinį (vaikiškas kėdutes ir vežimėlius, pirktus iš fizinių asmenų) iš Jungtinės Karalystės ir pristatys jį į ( - ) už 840,00 Eur. Dėl to tarp šalių ginčo nekyla. Tačiau ieškovas nurodo, kad su atsakovu sutarė, jog krovinys bus pristatytas nurodytu adresu ne vėliau kaip iki 2018 m. gegužės 4 d., tuo tarpu atsakovas teigia, kad dėl termino šalys nesitarė. Kadangi tarp šalių nėra sudaryta rašytinė sutartis, nėra krovinio važtaraščio, teismas, atsižvelgdamas į esmines sutarčių sudarymo sąlygas, konstatuoja, kad šalys, susitardamos dėl maršruto, kainos ir adreso, negalėjo nesutarti ir dėl pristatymo datos. Todėl teismas sprendžia, kad šalys dėl termino sutarė. Taip pat byloje nustatyta, kad atsakovas ieškovo krovinį pargabenti pavedė savo įgaliotam asmeniui T. Š., kitą dalį pargabeno pats, kadangi pasirodė, jog krovinys ne 10 kub. m., kaip šalys sutarė, bet didesnis. T. Š. 2018 m. gegužės 9 d. sulaikė Klaipėdos teritorinės muitinės darbuotojai, kadangi ieškovas neperdavė atsakovui krovinio dokumentų ir važtaraščio. Iš administracinio nusižengimo byloje Nr. A8.-292-971/2018 2018 m. birželio 22 d. nutarimo matyti, kad T. Š. nubaustas už tai, kad 2018-05-09, 10.42 val., Telšių rajono savivaldybės teritorijoje, magistralinio kelio Šiauliai-Palanga 52 kilometre automobiliu Mercedes Benz Sprinter, valst. Nr. ( - ) priklausančiu D. S., be gabenimą arba įsigijimą patvirtinančių dokumentų gabeno naudotus vaikų vežimėlių komplektus, 16 vnt., ir naudotas vaikiškas saugos kėdutes, kurių bendra masė 238,95 kg (26 vnt.). Bendra sulaikyto krovinio vertė 1577,60 Eur, o tai sudaro 31,552 bazinį bausmių ir nuobaudų dydį. Minėtu nutarimu prekės paimtos 2018 m. gegužės 9 d. daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu: 16 vnt. vaikų vežimėlių komplektų, vaikiškos kėdutės, vaikiškos saugos kėdutės (26 vnt.), kiti sėdimieji baldai, kurių bendra masė 238,95 kg, nutarta nutarimui įsiteisėjus, prekes grąžinti savininkams T. D. ir V. D. ar jų įgaliotiems asmenims (2 t., b. l. 166-169). Atsakovas ieškovui 2018 m. gegužės 9 d. išrašė sąskaitą faktūrą 840,00 Eur sumai už pervežimo paslaugas (2 t., b. l. 19). Ieškovas minėtą sąskaitą gavo, tai patvirtindamas ieškinyje, tačiau šios sumos nėra apmokėjęs. Kita krovinio dalis, kuri netilpo pirmu vežimu, išgabenta 2018 m. gegužės 6 d. ir buvo saugoma pas atsakovą, kol ieškovas neapmokės sąskaitos už pirmąjį vežimą. Tačiau bylos eigoje, atsakovas 2019 m. kovo 29 d. ieškovui likusią dalį krovinio grąžino, grąžinimo metu buvo patikrinta krovinio būklė (3 t., b. l. 66-67).

16Ieškovas ginčą kildina iš sutartinių santykių, o atsakovas, nors tiesiogiai nenurodo, tačiau iš savo atsiliepime išdėstytų aplinkybių su ieškiniu nesutinka dėl vežimo santykiams taikomo teisės normų nesilaikymo.

17Pagal 1956 m. Ženevos Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvenciją (toliau - CMR konvencija), vežimo sutartis yra susitarimas, kurio viena šalis (vežėjas) įsipareigoja pervežti krovinį (pristatyti jį į paskirties vietą gavėjui), o kita šalis – sumokėti vežimo užmokestį. CMR konvencijos 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta jos taikymo sritis – ji taikoma kelių transporto priemonėmis vežamo krovinio už užmokestį sutarčiai, kai krovinio siuntėjas ir gavėjas yra skirtingų šalių teritorijose ir kai bent viena iš jų yra Konvencijos narė. Ši Konvencija taikoma nepriklausomai nuo sutartį pasirašančių šalių gyvenamosios vietos ir tautybės. Kasacinio teismo praktikoje vienos vežimo sutarties šalimis (dalyviais) pripažįstami siuntėjas ir asmenys, jam tiesiogiai įsipareigoję savo vardu ir rizika krovinį pervežti; nepriklausomai nuo to, ar faktiškai krovinį vežė, ar tik įsipareigojo teisiškai, visi šie asmenys laikomi vežėjais CMR konvencijos prasme, jeigu jų sutartis atitinka Konvencijos 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus požymius. Ši sutartinių santykių kvalifikavimo nuostata yra aktuali faktinėse situacijose, kai krovinį veža keli vežėjai paeiliui, taip pat tada, kai krovinio vežimo sutartį su siuntėju sudaręs vežėjas (susitariantis vežėjas) pats krovinio neveža, bet savo ruožtu dėl to paties vežimo sudaro sutartį su kitu (kitais) vežėju, kuris krovinį veža (faktinis vežėjas) savo vardu, ir kurį, kaip vežėją, suvokia krovinio siuntėjas. Siuntėjo ir vežėjų susitarimas gali būti išreikštas įvairia forma, pvz., tiesiogiai sudarius sutartį dėl krovinio vežimo, faktiniam vežėjui pateikus važtaraštį, kuriame jis nurodytas kaip vežėjas, o siuntėjui šio važtaraščio pagrindu išdavus krovinį, ir kt. Ekspeditorius taip pat laikomas vežėju, jeigu sutartimi su siuntėju akivaizdžiai prisiėmė atsakomybę už visą pervežimo organizavimą arba gavo atlyginimą ir už vežimą, nesant nurodymo, kad jis tik ekspedijuoja krovinį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje bendrovė L.I.F.T.II-L.I.F.T. GmbH & Co KG v. UAB „Jutatransos ekspedicija“, bylos Nr. 3K-3-265/2013, ir joje nurodytą kasacinę praktiką).

18Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.808 straipsnio 1 dalyje, apibrėžiant krovinio vežimo sutartį, nustatyta, kad pagal krovinio vežimo sutartį vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui), o siuntėjas (gavėjas) įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį. Pagal CMR konvencijos nuostatas, vežimo sutartis taip pat suprantama kaip susitarimas, kuriuo vežėjas įsipareigoja pristatyti krovinį į paskirties vietą siuntėjo nurodytam gavėjui, o siuntėjas – sumokėti vežimo mokestį.

19Taigi konstatuotina, kad byloje tarp šalių buvo sudaryta krovinio vežimo sutartis ir susiklostė krovinio vežimo teisiniai santykiai.

20CMR konvencijos 3 straipsnyje nustatyta, kad vežėjas atsako ne tik už savo veiksmus ir klaidas, bet ir už veiksmus bei klaidas savo agentų ir visų kitų asmenų, kurių paslaugomis vežimo procese jis naudojasi, kai šie agentai ar kiti asmenys vykdo jo įpareigojimus. Pagal CMR konvencijos 17 straipsnio nuostatas vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimą ar jo sugadinimą nuo to momento, kai krovinį priėmė vežti, ir iki jo perdavimo momento, taip pat už krovinio pavėluotą pristatymą. Vežėjas neatsako už krovinio praradimą, jo sugadinimą ar pavėlavimą pristatyti, jei tai įvyko ne dėl vežėjo, o dėl kroviniu disponuojančio asmens kaltės, kaip jo nurodymų pasekmė, dėl krovinio defektų ar aplinkybių, kurių pasekmių vežėjas negalėjo išvengti. Taigi konvencijos 17 straipsnyje įtvirtinta vežėjo atsakomybės už krovinio praradimą ar sugadinimą prezumpcija, tačiau vežėjas gali ją nuginčyti įrodęs, jog krovinys buvo sugadintas dėl defektų ar aplinkybių, kurių vežėjas negalėjo išvengti.

21Pagal CK 6.820 straipsnį vežėjas atsako už krovinio ar bagažo neišsaugojimą (praradimą, trūkumą, sužalojimą) po krovinio ar bagažo priėmimo iki jų išdavimo gavėjui ar kitam įgaliotam asmeniui, jeigu neįrodo, kad krovinys ar bagažas buvo visiškai ar iš dalies prarastas ar sužalotas dėl aplinkybių, kurių vežėjas negalėjo išvengti ir kurių pašalinimas nuo jo nepriklauso. Už žalą, padarytą dėl krovinio ar bagažo praradimo, trūkumo ar sužalojimo, vežėjo atsakomybės dydį nustato vežimo sutartis ar įstatymas. Vežėjas taip pat privalo grąžinti siuntėjui (gavėjui) krovinio, bagažo vežimo užmokestį, jeigu jis krovinio ar bagažo neišsaugojo ir jeigu vežimo mokestis nėra įskaitomas į krovinio ar bagažo vertę. Vežėjo vienašališkai surašyti dokumentai apie krovinio ar bagažo neišsaugojimo ar sužalojimo priežastis gali būti ginčijami teismo tvarka ir turi būti vertinami teismo kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, patvirtinančiais vežėjo atsakomybės pagrindus.

22Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas šią teisės normą, yra konstatavęs, kad CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta vežėjo kaltė suprantama kaip: 1) žalos padarymas tyčia; 2) žalos padarymas veiksmais, kurie pagal bylą nagrinėjančio teismo taikomus įstatymus prilyginami tyčiniams. Civilinėje atsakomybėje pagal teisinę reikšmę tyčinei kaltės formai gali būti prilyginamas didelis neatsargumas. Lietuvos nacionalinėje teisėje, kurios taikymas yra aktualus pagal CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalį teismui sprendžiant dėl tyčiniams prilyginamų veiksmų sąvokos, didelis neatsargumas tiesiogiai nevertinamas tyčia, suprantamas kaip paprasčiausių atidumo ir rūpestingumo taisyklių nepaisymas, tačiau teisiniai tyčinių veiksmų ir didelio neatsargumo padariniai neretai yra vienodi. Taikant CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalį vežėjo didelis neatsargumas pagal bylos aplinkybes gali būti prilyginamas tyčiniams veiksmams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UADB „ERGO Lietuva“ v. UAB „Transtira ir kt., Nr. 3K-3-172/2009). Pagal nacionalinę teismų praktiką tyčiai prilygintu neatsargumu laikomi tokie asmens veiksmai, kurių šis, laikydamasis bent minimalių atsargumo ir rūpestingumo reikalavimų, nebūtų padaręs, arba neveikimas – neatlikimas visų įmanomų veiksmų, galėjusių sumažinti žalos atsiradimo riziką arba padėti jos išvengti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „If draudimas“ v. UAB „DSV Transport“, bylos Nr. 3K-3-318/2009; 2012 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. įmonės „Inesa“ v. UAB „Transtira“, bylos Nr. 3K-3-9/2012; 2013 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje UAB „A. V. logistikos paslaugos“ v. UAB „Junivara“, bylos Nr. 3K-3-254/2013; kt.).

23Nustatyta, kad dalis krovinio pristatyta pavėluotai, o kita dalis nebuvo pristatyta iki 2018 m. kovo 29 d., dėl to šalys ginčo nekelia. Ieškovas kelia pretenziją atsakovui dėl prarasto krovinio dalies bei ateityje būsiančių išlaidų valymo paslaugoms. Ieškovas tiek patikslintame ieškinyje, tiek teismo posėdžio metu kartu su savo atstovu įrodinėjo, kad dėl nepristatyto krovinio jis patyrė 344,62 Eur nuostolius, tačiau pripažįsta, kad jau yra atgavęs krovinį, kurio viena dalis netinkama dėl prarastų dalių, o likusius daiktus reikės išvalyti, kadangi atsakovui saugant pas save dalį krovinio, jame atsirado pelėsio. Tuo tarpu atsakovas nesutinka praradęs dalį ieškovo krovinio ir reiškia pretenziją ieškovui dėl neapmokėtos sąskaitos už pervežimo paslaugas.

24Teismas sprendžia, jog pirmiausia turėtų būti nagrinėjamas atsakovo atsakomybės klausimas, išsiaiškinant, dėl kokių priežasčių buvo vežama dviem reisais, kodėl muitinė sulaikė krovinį ir kodėl atsakovas ieškovui neperdavė antros krovinio dalies, bei ar yra atsakovo kaltė dėl ieškovo prarastos krovinio dalies. Išsprendus šiuos aktualius bylai klausimus, bus sprendžiamas priešieškinio pagrįstumo klausimas.

25Teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnį, reglamentuojantį įrodinėjimo pareigos paskirstymą, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. CPK 179 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad įrodymų vertinimas reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle ir išvadą dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daro pagal vidinį įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužė 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015; 2015 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341-684/2015; 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015; 2015 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552-219/2015; kt.). Šioje byloje atsakovas viso bylos nagrinėjimo metu laikėsi nuoseklios pozicijos, jog nėra atsakingas už krovinio vežimą per du kartus, už krovinio sulaikymą muitinėje bei dėl nuostolių dėl nepristatyto, apgadinto krovinio. Atsiliepimuose į ieškinį, priešieškinyje ir teismo posėdžio metu atsakovas, jo atstovas teigė, jog dėl trukdžių pargabenant krovinį nėra nei jo, nei kitų, jo įgaliotų, asmenų kaltės. Ieškovas pirko naudotą vaikišką techniką: vežimėlius ir automobilines kėdutes. Taigi akivaizdu, jog atsakovas įrodinėjo nesant jo kaltės dėl krovinio praradimo bei sugadinimo, todėl jam nekyla atsakomybė pagal CK ir CMR konvencijos nuostatas.

26Ginčo šalys pripažįsta, kad sudaryta žodine sutartimi atsakovas (vežėjas) įsipareigojo pervežti krovinį sausumos keliais iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą, ieškovas (siuntėjas) įsipareigojo sumokėti atsakovui nustatytą užmokestį. Sutarties šalių teisės ir pareigos, susijusios su aprūpinimu vežimui reikalingais dokumentais, ir atsakomybė dėl tokių dokumentų nebuvimo ar netinkamo panaudojimo yra nustatyti CMR konvencijos 11 straipsnyje. Šiame straipsnyje nurodyta, kad iki krovinio perdavimo vežėjui siuntėjas privalo prie važtaraščio pridėti visus reikiamus dokumentus ir vežėjui suteikti visapusišką informaciją, reikalingą muitinės bei kitiems formalumams atlikti; vežėjas neprivalo tikrinti šių dokumentų ir informacijos teisingumo bei visapusiškumo; siuntėjas atsako vežėjui už visus nuostolius, atsiradusius dėl to, kad šių dokumentų ir duomenų nebuvo arba jie buvo pateikti ne visi arba netikslūs, išskyrus atvejus, kai kaltas pats vežėjas; vežėjas yra atsakingas už dokumentų, minimų važtaraštyje ar jam įteiktų, pametimą ar neteisingą jų panaudojimą (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus nutartis Nr. e2A-1420-153/2016).

27Ginčo atveju, ieškovas pats ne kartą pripažino, kad nepasirūpino atsakovui pateiktų dokumentų komplektu, dėl to atsakovo draugas T. Š., vežęs pirmą ieškovo krovinį, neturėjo Klaipėdos apskrities teritorinės muitinės procedūroms atlikti būtinų dokumentų. Nors ieškinyje ir teismo posėdžio metu ieškovas ir ieškovo atstovas bandė teismą įtikinti, kad jokių dokumentų vežėjas neprašė ir manė, kad nieko nereikia, šie teiginiai atmestini kaip visiškai nepagrįsti, kadangi tokios savo pozicijos ieškovas nepagrindė teisės aktais, o antra, teismas aukščiau išdėstė siuntėjo atsakomybę dėl reikiamų dokumentų pasirūpinimo. Be to, kadangi šalys nesudarė rašytinės sutarties ir neužpildė CMR važtaraščio, teismas vadovaujasi bendrais principais ir atsakovo išreikšta pozicija, jog dėl ieškovo kaltės ir neišsiaiškinimo įvyko trukdžiai, dėl kurių dabar sprendžiamas ginčas teisme. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovu, jog pats atsakovas ir jo įgalioti krovinį vežti asmenys ieškovo ne kartą prašė atsiųsti dokumentus, tačiau ieškovas, nors žadėjo, tačiau to nepadarė, dėl ko Klaipėdos apskrities teritorinėje muitinėje buvo sustabdytas tolesnis krovinio transportavimas. Krovinio siuntėjui nepateikus visų reikiamų krovinį lydinčių dokumentų, tolesnis krovinio vežimas ginčo šalių sutartu maršrutu tapo negalimas. Tokiu būdu byloje įrodyta, kad ieškovas, būdamas krovinio siuntėjas pagal CMR konvenciją, nepasirūpino reikiamų dokumentų perdavimu vežėjui, taigi nevykdė jam priskirtos pareigos.

28Taip pat pažymėtina, kaip teismas nustatė, 2018 m. birželio 22 d. nutarimu T. Š. nubaustas už tai, kad 2018-05-09, 10.42 val., Telšių rajono savivaldybės teritorijoje, magistralinio kelio Šiauliai-Palanga 52 kilometre automobiliu Mercedes Benz Sprinter, valst. Nr. ( - ) priklausančiu D. S., be gabenimą arba įsigijimą patvirtinančių dokumentų gabeno naudotus vaikų vežimėlių komplektus, 16 vnt., ir naudotas vaikiškas saugos kėdutes, kurių bendra masė 238,95 kg (26 vnt.). Minėtu nutarimu prekės, paimtos 2018 m. gegužės 9 d. daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu: 16 vnt. vaikų vežimėlių komplektų, vaikiškos kėdutės, vaikiškos saugos kėdutės (26 vnt.), kiti sėdimieji baldai, kurių bendra masė 238,95 kg, nutarimui įsiteisėjus prekes nutarta grąžinti savininkams T. D. ir V. D. ar jų įgaliotiems asmenims. Ieškovas patikslintame ieškinyje, menkindamas atsakovo padėtį byloje nagrinėjamame ginče, nurodė, kad tik jo pastangų dėka jis krovinį atgavo, tačiau teismas pažymi, kad ieškovas krovinį atgavo ne savo pastangų dėka, tačiau dėl numatyto imperatyvaus teisinio reglamentavimo, kuomet nubaustajam daiktai nepriklauso, jie grąžinami savininkui.

29Teismas neabejoja atsakovu, kad ieškovas buvo tinkamai ir nedelsiant atsakovo ir jo įgaliotų asmens T. Š. informuotas apie krovinio dokumentų trūkumus. Ieškovas pats pripažino, kad krovinys buvo be dokumentų, nes neva tuo nepasirūpino atsakovas. Kadangi ieškovas laiku ir tinkamai neperdavė būtinų krovinį lydinčių dokumentų, tai nuostolių dėl tokio dokumento nepateikimo rizika tenka ieškovui (siuntėjui) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-12 nutartis c. b. Nr. 3K-3-221/2009). Tai patvirtina, jog iš tiesų ieškovas nebuvo rūpestingas pagal CMR konvencijos nuostatas. Ieškovui nedavus atsakovui instrukcijų dėl tolesnės eigos ir nesumokėjus už pirmą vežimą, ieškovas pats komplikavo krovinio pristatymą laiku į iškrovimo vietą, dėl to atsakovas negalėjo tinkamai įvykdyti įsipareigojimų dėl krovinio vežimo.

30Be to atkreiptinas dėmesys, kad ieškovo žinojimą apie krovinio dokumentų reikalingumą patvirtina Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 4 d. nutarimas administracinio nusižengimo A2.8.-181-767/2015 byloje, iš kurio matyti, kad 2015 m. sausio 20 d., apie 10 val. 55 min, Radviliškio rajone, kelyje Panevėžys – Šiauliai (A9), 43 km, patikrinimui buvo sustabdytas automobilis Mercedes Benz valst. Nr. ( - ) priklausantis A. Ž. ir nustatyta, kad vairuotojas A. Ž., Lietuvos Respublikos teritorijoje be gabenimą ir įsigijimą patvirtinančių dokumentų gabeno plataus vartojimo prekes, kurios priklausė UAB „Regidina“, T. D., K. N., G. B., gabenamų prekių vertė sudaro 46,30 MGL. Minėtoje administracinėje byloje liudytojas T. D. paaiškino, jog paprašė, kad A. Ž. pargabentų jo prekes į Šiaulius, nes jos netilpo į jo automobilį. Prekių įsigijimą patvirtinantys dokumentai buvo pas jį. Prašo grąžinti paimtas prekes (LITEKO duomenys). Taigi akivaizdu, kad transportavimo paslaugomis ieškovas naudojasi ne pirmą kartą, kad ir ne tarptautiniams pervežimams, bet Lietuvos viduje taip pat reikalingi krovinį lydintys dokumentai, todėl jo teiginiai apie nežinojimą, kad tokių dokumentų reikia ir kėlimas atsakovo atsakomybės, atmestini.

31Byloje nustatyta, kad atsakovas kitą krovinio dalį iš vežėjo A. perėmė pats ir parsivežė pas save saugoti. Teismas sutinka su atsakovo argumentu, kad atsakovas, įvertinęs susidariusią situaciją dėl ieškovo neatsiskaitymo, nebendradarbiavimo ir nerūpestingo elgesio krovinio transportavimo metu, pasielgė tinkamai, saugodamas krovinį.

32Pirmiau nurodyta, kad pagal CMR konvencijos 16 straipsnio 2 dalį krovinio vežimas laikomas baigtu iškrovus krovinį. Taigi, atsakovui atvežus krovinį ir pasirūpinus jo iškrovimu savo sandėlyje, vežimas tarp šalių sudarytos sutarties pagrindu buvo baigtas. Atsakovas pagrįstai teigia, kad ginčo situacijoje norint, kad atsakovas toliau gabentų krovinį, ieškovas turėjo apmokėti atsakovui sąskaitą už pirmą vežimą, tačiau kaip matyti iš nustatytų faktinių aplinkybių, dėl ieškovo kaltės sulaikius krovinį ir dėl paties ieškovo kaltės nagrinėjant bylą, buvo atgauta krovinio didžioji dalis, ieškovas apsidrausdamas ne tik kad nesumokėjo atsakovui, bet dar ir pareiškė ieškinį teisme.

33Ieškovas atsakovui kelia pretenzijas dėl prarasto krovinio dalies. Byloje yra duomenys, jog patikrinus dalį krovinio, pasigesta kai kurių daiktų ar detalių, dėl kurių daiktai tapo nenaudojami, tačiau ieškovas neįrodė, jog atsakovas daiktus po jų pargabenimo saugojo netinkamai ir atsiradę pažeidimai/apgadinimai nėra sąlygoti natūralaus senėjimo, todėl ieškovo argumentas, kad atsakovas pradangino dalį krovinio ir jį apgadino atmestinas kaip nepagrįstas.

34Važtaraščio formą, vadovaudamasi CMR konvencijos nuostatomis, nustatė Tarptautinė kelių sąjunga (IRU). CMR konvencijos 6 straipsnyje detaliai aptartas važtaraščio turinys: privalomi duomenys (6 straipsnio 1 punktas) ir duomenys, kurie turi būti važtaraštyje prireikus (6 straipsnio 2 dalis). CMR važtaraščio 5-oje grafoje surašomi papildomi krovinio dokumentai<..>6–12-oji grafos (ženklai ir numeriai, vietų skaičius, įpakavimo būdas, krovinio pavadinimas, statistinis numeris, bruto svoris, tūris) yra vienas informacinis blokas, kuriame įrašomi detalūs duomenys apie krovinį. Ties kiekviena preke turi būti įrašytas jos pavadinimas, kodas, bruto svoris ir pakuočių skaičius. Paskutinėje eilutėje apačioje turi būti įrašytas suminis svoris (bruto) ir pakuočių skaičius. Iš viso to akivaizdu, kad jei ieškovas būtų užpildęs važtaraštį, kuriame būtų nurodęs visą krovinio informaciją, jo atsakomybės klausimas nebūtų keliamas, tačiau šiuo atveju, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimo Nr. 31 Dėl Lietuvos teismų praktikos, taikant Ženevos 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvenciją 26 punktą „Vežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės už krovinio praradimą, sužalojimą ar pavėluotą pristatymą, jei jis įrodo bent vieną iš pagrindų, nurodytų CMR konvencijos 17 straipsnio 2 punkte, t. y. jei tai įvyko: – dėl ieškovo netinkamų veiksmų ar aplaidumo; – dėl ieškovo duotų nurodymų, o ne dėl vežėjo netinkamų veiksmų ar aplaidumo (netinkamos pervežimui transporto priemonės užsakymas pervežimui laikytinas nurodymu). Vežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės ir tuo atveju, jei įrodys, kad reikalingi (būtini) nurodymai apskritai nebuvo pateikti.

35Kadangi nebuvo krovinio važtaraščio, ieškovas neįrodė, jog krovinys buvo įdėtas tinkamai, koks pakrautas kiekis, kokios būklės, ar visi daiktai buvo tinkamai supakuoti, atkreipiant dėmesį, kad daiktai ne nauji ir jų komplektacija šiuo atveju neaiški, kas galėjo sudaryti sąlygas kažkam išbyrėti ar prekinei išvaizdai pablogėti. Ieškovas turėjo įrodyti teismui, koks krovinio susidėvėjimo lygis ir komplektacija buvo pakrovimo metu ir koks jis buvo po krovinio iškrovimo, tačiau ieškovas minėtų įrodymų nepateikė. Byloje esančios daiktų nuotraukos neįrodo daikto būklės ir komplektacijos. Ieškovas nėra teismui pateikęs jokių krovinio pakavimo lapų, krovinio sąskaitos detalizavimo ar kitų dokumentų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti, kas konkrečiai dingo ar prarasta, prieš tai nustačius, kas buvo (kaiščiai ir panašiai). Ieškovas, reikalaudamas atsakovo atlyginti žalą, privalo įrodyti, kad atsakovas kaltas dėl krovinio sugadinimo ar praradimo. Nors ieškovas akcentavo, kad atsakovui siuntė pretenziją, tačiau teismas mano, kad pretenzijos pateikimo faktas, nesant krovinio būklės įvertinimo pakrovimo metu, negali būti pagrindas prezumpcijai dėl atsakovo atsakomybės kilimo.

36Nors ieškovas nekelia klausimo dėl krovinio gabenimo per kitus asmenis, kaip buvo šiuo atveju, tačiau teismas išaiškina, kad šalys sutartimi neįtvirtino draudimo vežėjui sutarties vykdymui pasitelkti kitus asmenis ir (ar) perkrauti gabenamą krovinį į kitą transporto priemonę. Šis faktas taip pat negali būti traktuojamas kaip nerūpestingas vežėjo elgesys.

37Be to, ieškovas teismo posėdžio metu užsiminė apie prarastas Sony kolonėles, jas įvardino krovinio apyraše, kurį suderino su atsakovu, kaip prarastas, tačiau, patikslintame ieškinyje ieškovas apie jas nekelia klausimo, neįrodinėja jų buvimo ir dingimo fakto, todėl teismas šio klausimo nenagrinėja.

38Įvertinus rašytinius bylos duomenis, šalių paaiškinimus, darytina išvada, kad ne dėl atsakovo A. S. neteisėtų veiksmų atsirado dalies krovinio apgadinimai ar atskirų detalių praradimai jį transportuojant ar saugant, t. y. nenustatyta atsakovo ar kito asmens kaltė. Taigi, nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų (kaltės), ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

39Ieškovas byloje prašo priteisti būsimus nuostolius (85,00 Eur), kurie atsiras išvalius vaikiškas kėdutes. Sutiktina su atsakovu, kad byloje nėra duomenų, kad ieškovas faktiškai patyrė nuostolius. Atsakovas prašo šį ieškovo reikalavimą atmesti kaip nepagrįstą nes ieškovas, kaip minėta, neįrodė vežimėlio ir kėdučių valymo fakto.

40Pažymėtina, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovas T. D. sumokėjo valymo bendrovei už valymo paslaugas 85,00 Eur. Teismo įsitikinimu, nepateikus duomenų apie faktiškai atliktus mokėjimus už atliktus valymo darbus, nepagrįstas reikalavimas priteisti preliminarius nuostolius.

41Taip pat, ieškovo nuomone, atsakovo priešieškinis yra visiškai nepagrįstas, todėl jam, skirtina 3000,00 Eur bauda už proceso vilkinimą bei sieki trukdyti operatyviam bylos išsprendimui.

42CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5000 Eur baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

43Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010). Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį įtvirtinta galimybė taikyti teisinę atsakomybę. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais jis gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013).

44Teismas nenustatė aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą, kad paduodamas priešieškinį atsakovas šia teise naudojosi ne pagal jos paskirtį. Priešieškinio argumentai pripažintini pagrįstais, priešieškinis tenkintinas, konstatavus, jog atsakovas turi teisę iš ieškovo reikalauti atlyginti transportavimo išlaidas. Nenustačius atsakovo piktnaudžiavimo procesu pateikiant priešieškinį, nėra pagrindo taikyti CPK 95 straipsnį ir skirti atsakovui baudą.

45Teismas pažymi, jog byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovas atsakovui neapmokėjo už transportavimo išlaidas kaip buvo sutarę. CK 6.808 straipsnio 1 dalyje, apibrėžiant krovinio vežimo sutartį, nustatyta, kad pagal krovinio vežimo sutartį vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui), o siuntėjas (gavėjas) įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį. Pagal CMR konvencijos nuostatas vežimo sutartis taip pat suprantama kaip susitarimas, kuriuo vežėjas įsipareigoja pristatyti krovinį į paskirties vietą siuntėjo nurodytam gavėjui, o siuntėjas – sumokėti vežimo mokestį. Tokia vežimo sutarties apibrėžtis leidžia daryti išvadą, kad vežėjas, priėmęs pervežti siuntėjo krovinį, įsipareigoja ne tik pristatyti jį į paskirties vietą, bet ir perduoti krovinio valdymą siuntėjo nurodytam gavėjui. Sistemiškai aiškinant CMR konvencijos nuostatas (12, 13 straipsniai, 17 straipsnio 1 punktas, 17 straipsnio 4 punkto c papunktis) ir vadovaujantis nacionalinės teisės nuostatomis bei užsienio teismų praktika, darytina išvada, jog krovinio perdavimas sietinas su krovinio valdymo perdavimo gavėjui momentu, nuo kurio vežėjo pareiga rūpintis kroviniu pasibaigia. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 31 straipsniu, krovinys laikomas priimtu, kai vežėjas priima krovinį ir pasirašo važtaraštyje, o Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 35 straipsnis numato, jog krovinys laikomas atiduotu nuo gavėjo pasirašymo važtaraštyje momento. CMR konvencijos 13 straipsnio 1 punktas numato, jog krovinio ir kartu jo valdymo perdavimo momentas patvirtinamas gavėjo parašu vežėjo jam perduotame važtaraštyje. Nagrinėjamu atveju šalys nebuvo raštu įforminusios vežimo teisinių santykių, beje, nebuvo įforminusios ir CMR važtaraščiu, tačiau neginčija, jog dalis krovinio buvo palikta saugoti pas atsakovą, ieškovui nesumokėjus sąskaitos.

46Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovas turėjo galimybę pasirinkti kitą ginčo krovinio vežėją, tačiau sutaręs su atsakovu dėl vežimo paslaugų tiekimo, ieškovas privalėjo apmokėti užsakytų paslaugų išlaidas pagal atsakovo išrašytas sąskaitas, nes byloje nepateikta įrodymų, kad ieškovas negalėjo pasirinkti kito paslaugų tiekėjo kroviniui pervežti (CPK 178 straipsnis).

47Pažymėtina, kad ieškovas ir jo atstovas neginčijo, kad už krovinio pargabenimą buvo sutarę su atsakovu, jog sumokės 840,00 Eur, tačiau atsisakė sumokėti atsakovui už krovinio vežimą sutartą užmokestį remiantis ta aplinkybe, jog krovinį atsakovas pristatė ne laiku, vėliau prarado ir pan., t. y. ieškovui nesuteikė paslaugos. Nustačius aplinkybes ir teismui padarius išvadą, kad atsakovas pagal sudarytą sutartį savo prievolę ieškovui įvykdė tinkamai, tačiau negavo iš ieškovo sutarto vežimo mokesčio, priešieškinis tenkintinas ir iš ieškovo atsakovui priteistinas 840,00 Eur vežimo mokestis.

48Ieškinį atmetus, priešieškinį patenkinus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal CPK 92-98 straipsnių reikalavimus. Ieškovo patirtos išlaidos neatlyginamos, iš jo priteisiamos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovas patyrė 880,00 Eur atstovavimo išlaidų ir 41,00 Eur už sumokėtą žyminį mokestį, todėl atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovo.

49Bylos duomenimis nustatyta, kad valstybė turėjo 10,65 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios buvo apmokėtos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 92 straipsnis). Ieškinį atmetus, minėtos išlaidos priteistinos iš ieškovo (CPK 96 straipsnis).

50Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-270, 279 straipsniais,

Nutarė

51ieškinį atmesti.

52Priešieškinį patenkinti.

53Priteisti iš T. D., asmens kodas ( - ) 840,00 Eur (aštuonis šimtus keturiasdešimt eurų 00 ct) už suteiktas paslaugas, 921,00 Eur (devynių šimtų dvidešimt vieno euro 00 ct) bylinėjimosi išlaidas atsakovui A. S., asmens kodas ( - )

54Priteisti iš T. D., asmens kodas ( - ) valstybei 10,65 Eur (dešimt eurų 65 ct) už pašto išlaidas, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

55Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Ryšiai
1. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Ramyna Šidlauskienė,... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. ieškovas T. D. pareiškė patikslintą ieškinį, kuriuo teismo prašo iš... 5. Patikslintame ieškinyje ieškovas nurodė, kad 2018 m. balandžio mėnesio... 6. Ieškovas T. D. teismo posėdžio metu palaikė savo patikslintą ieškinį ir... 7. Ieškovo atstovas advokato padėjėjas E. Ž. teismo posėdyje patikslintą... 8. Atsakovas A. S. atsiliepime nurodė, kad su patikslintu ieškiniu nesutinka,... 9. Atsakovas priešieškiniu teismo prašo priteisti jam iš ieškovo T. D. 840,00... 10. Priešieškinyje nurodė, kad 2018 m. balandžio mėn. pabaigoje ieškovas... 11. Ieškovas atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad su priešieškiniu... 12. Atsakovas A. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad žodžiu su ieškovu... 13. Atsakovo atstovas advokatas Vytautas Bučius priešieškinį palaikė, prašė... 14. Ieškinys atmestinas, priešieškinis tenkintinas.... 15. Iš bylos medžiagos nustatytos tokios faktinės aplinkybės: ieškovas ir... 16. Ieškovas ginčą kildina iš sutartinių santykių, o atsakovas, nors... 17. Pagal 1956 m. Ženevos Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties... 18. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.808 straipsnio 1... 19. Taigi konstatuotina, kad byloje tarp šalių buvo sudaryta krovinio vežimo... 20. CMR konvencijos 3 straipsnyje nustatyta, kad vežėjas atsako ne tik už savo... 21. Pagal CK 6.820 straipsnį vežėjas atsako už krovinio ar bagažo... 22. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas šią teisės normą, yra... 23. Nustatyta, kad dalis krovinio pristatyta pavėluotai, o kita dalis nebuvo... 24. Teismas sprendžia, jog pirmiausia turėtų būti nagrinėjamas atsakovo... 25. Teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso... 26. Ginčo šalys pripažįsta, kad sudaryta žodine sutartimi atsakovas... 27. Ginčo atveju, ieškovas pats ne kartą pripažino, kad nepasirūpino atsakovui... 28. Taip pat pažymėtina, kaip teismas nustatė, 2018 m. birželio 22 d. nutarimu... 29. Teismas neabejoja atsakovu, kad ieškovas buvo tinkamai ir nedelsiant atsakovo... 30. Be to atkreiptinas dėmesys, kad ieškovo žinojimą apie krovinio dokumentų... 31. Byloje nustatyta, kad atsakovas kitą krovinio dalį iš vežėjo A. perėmė... 32. Pirmiau nurodyta, kad pagal CMR konvencijos 16 straipsnio 2 dalį krovinio... 33. Ieškovas atsakovui kelia pretenzijas dėl prarasto krovinio dalies. Byloje yra... 34. Važtaraščio formą, vadovaudamasi CMR konvencijos nuostatomis, nustatė... 35. Kadangi nebuvo krovinio važtaraščio, ieškovas neįrodė, jog krovinys buvo... 36. Nors ieškovas nekelia klausimo dėl krovinio gabenimo per kitus asmenis, kaip... 37. Be to, ieškovas teismo posėdžio metu užsiminė apie prarastas Sony... 38. Įvertinus rašytinius bylos duomenis, šalių paaiškinimus, darytina išvada,... 39. Ieškovas byloje prašo priteisti būsimus nuostolius (85,00 Eur), kurie... 40. Pažymėtina, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovas T. D.... 41. Taip pat, ieškovo nuomone, atsakovo priešieškinis yra visiškai... 42. CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris... 43. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad įstatyme... 44. Teismas nenustatė aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą, kad paduodamas... 45. Teismas pažymi, jog byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovas... 46. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovas turėjo galimybę pasirinkti kitą... 47. Pažymėtina, kad ieškovas ir jo atstovas neginčijo, kad už krovinio... 48. Ieškinį atmetus, priešieškinį patenkinus, bylinėjimosi išlaidos... 49. Bylos duomenimis nustatyta, kad valstybė turėjo 10,65 Eur išlaidų,... 50. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259,... 51. ieškinį atmesti.... 52. Priešieškinį patenkinti.... 53. Priteisti iš T. D., asmens kodas ( - ) 840,00 Eur (aštuonis šimtus... 54. Priteisti iš T. D., asmens kodas ( - ) valstybei 10,65 Eur (dešimt eurų 65... 55. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...