Byla 2A-2542-603/2015
Dėl nuomos mokesčio bei žalos atlyginimo priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Loretos Bujokaitė, kolegijos teisėjų Aldonos Tilindienės ir Dainiaus Rinkevičiaus, rašytinio proceso tvarka nagrinėdama civilinę bylą pagal apelianto atsakovo J. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. Z. (M. Z.) ieškinį atsakovui J. M. dėl nuomos mokesčio bei žalos atlyginimo priteisimo,

Nustatė

2ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 7650 Lt nuompinigių už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2013-05-30 (17 mėnesių), 6052,91 Lt žalos atlyginimą, 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

3Nurodė, kad nuo 1993 metų iki 2013-06-21 ieškovui nuosavybės teise priklausė gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais ( - ). Nuo 2009-01-01 iki 2013m. liepos mėn. pabaigos gyvenamojo namo bute ( - ) pagal nuomos sutartį gyveno atsakovas J. M. 2009-01-01 ieškovas su atsakovu buvo sudaręs nuomos sutartį, o 2012-01-01 buvo pasirašytos dvi nuomos sutartys. Pagal vieną iš jų turtas buvo išnuomotas atsakovui iki 2013-01-01, tačiau atsakovas prašė pasirašyti kitą sutartį, pagal kurią butas ( - ) išnuomotas neterminuotai. Nuomos sutartis įregistruota VĮ Registrų centre. Pagal nuomos sutarties 3.1 punktą atsakovas įsipareigojo mokėti ieškovui po 450 Lt per mėnesį nuomos mokestį. Už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2013-05-30 atsakovas nesumokėjo nuomos mokesčio, todėl susidarė 7650 Lt skola (17 mėn. x 450 Lt ). Atsakovas į prašymus sumokėti nuomos mokestį nereagavo, pranešus, kad butas 2013-06-21 parduotas, išsikelti atsisakė ir tik su naujo savininko pagalba atsakovas pasirašė 2013-06-27 nuomos sutarties nutraukimą. Atsakovas ne tik nevykdė nuomos sutarties sąlygų, bet ir neteisėtais veiksmais, siekdamas sumažinti mokesčių už dujas suvartojimą, bandė atsukti dujų skaitiklio rodiklius, tuo padarydamas ieškovui 6052,91 Lt žalą, kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-07-25 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-7557-294/2014 tokią sumą priteisė iš M. Z. AB „Lietuvos dujos“ naudai. Sprendime teismas nurodė, jog M. Z. atlyginęs AB „Lietuvos dujos“ žalą, gali regreso tvarka kreiptis į teismą ir prašyti sumokėtą žalą priteisti iš trečiojo asmens. 2011-05-03 ieškovas su AB „Lietuvos dujos“ buvo sudaręs Gamtinių dujų pirkimo pardavimo sutartį Nr. 11080590 dėl gamtinių dujų tiekimo į butą ( - ), tačiau pagal nuomos sutartį už buto komunalines paslaugas ir suvartotas dujas tiesiogiai mokėjo nuomininkas – atsakovas J. M., todėl būtent jis buvo suinteresuotas pakeisti skaitiklio rodmenis, kad mažiau mokėti už dujas. Dujų skaitiklio pažeidimas nustatytas 2013-04-09 AB „Lietuvos dujos“ darbuotojui vykdant dujų skaitiklio patikrą, o 2013-05-21 ekspertizės akte Nr. 9/13 nurodyta kokie padaryti skaitiklio pažeidimai, kuriais buvo bandoma nesankcionuotai paveikti skaitiklio rodmenis. Prijungtoje byloje Nr. 2-1240-860/2013 yra trys rašteliai (b.l. 113-115) pagal kuriuos sumokėti nuompinigiai, tačiau ieškovas laiko, kad šie rašteliai yra skolos už 2010 m. spalio–gruodžio mėnesius sumokėtą nuomą. Šiuos raštelius rengė atsakovas. Nors atsakovas nurodė, kad sumokėjo už 2012 m., bet iš tikrųjų buvo už 2010 metus. Raštelius pasirašydavo ir ieškovas ir atsakovas. Ekspertizės akte dėl raštelių nurodyta, kad atsakovo rašteliai padaryti kopijavimo (montažo) būdu, o originalių raštelių atsakovas neturi. Prijungtoje byloje yra duomenys, kad namo savininkė buvo ieškovo dukra, ji mirė ir po jos mirties turtą administravo ir juo rūpinosi ieškovas, nors paveldėjimo teisės liudijimas VĮ Registrų centre įregistruotas vėliau.

4Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka.

5Nurodė, kad Už buto nuomą už 2012 metus atsiskaitė su ieškovu 2013 metais sumokėdamas 5000 Lt grynais, nes 2012 metais buvo praradęs darbą, neturėjo kitų pajamų ir šios aplinkybės ieškovui buvo gerai žinomos. Kad nuompinigiai buvo sumokėti gali patvirtinti raštelių kopijos, kurias pateikė teismui. Ieškovui 2013 metų bėgyje buvo sumokėti nuompinigiai už 2012 m. balandžio –gruodžio mėnesius ir už 2013 m. sausio –kovo mėnesius, iš viso 5400 Lt. Atsiskaitant buvo rašomi rašteliai, tačiau visi jų originalai yra pas ieškovą, o atsakovas visų kopijų neturi. Savo žinioje turėtus raštelius už buto nuomą pateikė į Vilniaus rajono apylinkės teismo civilinę bylą Nr. 2-1240-860/2013. Ieškovas dažnai pamiršdavo apie tai, kad buvo gavęs pinigus iš nuomininkų ir kelis kartus per mėnesį ateidavo reikalauti nuompinigių, ką gali patvirtinti buvę kaimynai, kurie taip pat nuomojosi būstą iš ieškovo. Aplinkybę, kad atsakovas yra atsiskaitęs su ieškovu patvirtina ir tai, kad ieškovas per visą nuomos laikotarpį nepasinaudojo savo teise, numatyta Nuomos sutarties 7.2 punkte, nutraukti sutartį ir jokių pretenzijų dėl neatsiskaitymo atsakovui nereiškė, bet pareiškė savo reikalavimą dėl neva nesumokėtų nuompinigių tik po to, kai Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-07-25 sprendimu iš jo priteisė 6052,91 žalos atlyginimą. Dujų skaitiklio jis negadino ir nekeitė rodmenų. Civilinei atsakomybei kilti nėra visų būtinų sąlygų, numatytų CK 6.246-6.249 straipsniuose. Ieškovas privalo įrodyti atsakovo neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir nuostolius bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (nuostolių) (CPK 178 str.). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-07-25 sprendime teisingai konstatuota, kad M. Z. pasirinkus pačiam sudaryti gamtinių dujų tiekimo sutartį, o ne pavedus tai padaryti faktiniam dujų vartotojui, iškilo pareiga laikytis sutartinių nuostatų, tuo pačiu ir skaitiklio apsaugos (sutarties 4.3 punktas ir kiti). Tokiu būdu būtent ieškovas neįvykdė jam dujų tiekimo sutartyje nustatytos pareigos, nes elgėsi aplaidžiai ir nerūpestingai, neužtikrindamas skaitiklio, esančio jo valdoje, saugumo, priežiūros ir apsaugos. Skaitiklis buvo sumontuotas bendrame namo koridoriuje, o ne atsakovo bute, todėl bet kuris asmuo turėjo priėjimą prie skaitiklio. Ieškovas neginčijo nei 2013-07-09 Buitinio vartotojo padarytos žalos nustatymo akto Nr. 859, nei 2014-07-25 teismo sprendimo, kas reiškia, kad jis sutiko su visomis nustatytomis aplinkybėmis. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad iš jo priteista 6052,91 Lt žala yra atlyginta AB „Lietuvos dujos“.

6Vilniaus rajono apylinkės teismas 2015 m. kovo 9 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies.

7Pirmos instancijos teismas šalių paaiškinimais ir pateiktais rašytiniais įrodymais nustatė, kad ieškovas M. Z., gim. 1929-06-22, laikotarpiu nuo 2012-07-17 iki 2013-06-26 buvo įregistruotas VĮ Registrų centre gyvenamojo namo, esančio ( - ), unikalus Nr( - ), ( - ) (52833/60333) dalių savininku, nuosavybės teises įgijęs pagal 2012-07-11 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą Nr. ( - ) (b.l. 8-14). 2013-06-21 ieškovas pirkimo-pardavimo sutartimi savo nuosavybės teises į namą perleido UAB „Kristameda“. 2012-01-01 ieškovas ir atsakovas sudarė Buto (namo) nuomos sutartį, kuria susitarė, jog ieškovas neterminuotai išnuomoja atsakovui 45,06 kv.m. ploto butą, esantį ( - ), o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomotojui 450 Lt nuomos mokestį per mėnesį bei sumokėti komunalinius mokesčius (Sutarties 3.1-3.2 punktai) (b.l. 15-16). Nuomos sutartis 2012-12-13 įregistruota VĮ Registrų centre. Sutartis nutraukta 2013-06-27 (b.l. 17). Nuomos nutraukimo sutartyje nėra duomenų apie nuomininko J. M. skolą. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 7650 Lt nuompinigių nuo 2012-01-01 iki 2013-05-30 (17 mėnesių x 450 Lt), o atsakovas teigia, kad nuompinigius ieškovui sumokėjo pagal išrašytus ir byloje pateiktus raštelius, todėl skolos nėra. Atsakovas pateikė teismui kopijas raštelių, pagal kuriuos, jo teigimu, sumokėjo nuomą už 2012 metų sausio –gruodžio mėn. ir už 2013 m. sausio–kovo (b.l. 41-47, 63-65). Teismas nustatė, kad prijungtoje Vilniaus rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1240-860/2013 yra trys originalūs rašteliai, patvirtinantys, kad atsakovas sumokėjo nuompinigius už 2012 m. sausio –kovo mėnesius (civ. byla Nr. 2-1240-860/2013; t.1., b.l. 113-115). Lietuvos teismo ekspertizės centro 2015-01-21 ekspertizės akte Nr. 11-66 (15) nurodyta, kad ištyrus atsakovo teismui pateiktas 7 raštelių kopijas, datuotas 2013-04-10, 2013-05-11, 2013-05-25, 2013-07-12, 2013-07-28, 2013-08-10, 2013-08-23, nustatyta, jog parašai raštelių kopijose yra kopijuoti nuo to paties dokumento (arba jo kopijos), raštelių kopijos pagamintos montažo būdu: kopijuojant po tekstu padėtas lapelis su parašais, o nustatyti ar raštelio, datuoto, 2013-08-23, kopija pagaminta montažo būdu ar yra tiesiogiai kopijuotas dokumentas, negalima. Teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus (raštelius) ir atsižvelgdamas į ekspertizės išvadas, konstatavo, jog atsakovo pateiktos 7 raštelių kopijos negali būti laikomos patikimais įrodymais, kad jis sumokėjo nuomos mokestį už laikotarpį nuo 2012 m. balandžio mėn. iki 2013 m. kovo mėn. Kitų įrodymų apie mokėtą nuomos mokestį byloje nėra, todėl teismas remėsi prijungtoje civilinėje byloje Nr. 2-1240-860/2013 esančiais originaliais rašteliais, kad atsakovas sumokėjo nuompinigius už 2012 m. sausio-kovo mėnesius, t.y. 1350 Lt, o ieškovo argumentus, kad pagal šiuo tris raštelius buvo sumokėtas nuomos mokestis už 2010 m. spalio–gruodžio nuomą atmetė, kadangi rašteliuose aiškiai nurodyta, kad nuoma mokama būtent už 2012 m. sausio–kovo mėnesius. Teismas atmetė atsakovas teiginius esą sudarydamas 2012-01-01 nuomos sutartį jis nežinojo, jog ieškovas nėra namo (buto) savininkas ir neturi teisės reikalauti nuomos mokesčio nuo 2012-01-01 iki 2012-07-11, kai tapo namo savininku. Teismas iš šios bylos bei prijungtos bylos duomenų nustatė, kad atsakovas išnuomotame bute gyveno ir faktiškai naudojosi patalpomis nuo 2007-02-01, kai su M. Z. sudarė nuomos sutartį. 2009-09-01, 2010-01-01, 2011-01-01 ir 2012-01-01 nuomos sutartis dėl to paties buto nuomos sudarė (pratęsė) su M. Z. (civ. byla Nr. 2-1240-860/2013; t.1., b.l. 60-66). Prijungtoje byloje yra rašteliai, kad atsakovas mokėjo nuomą M. Z., o po jos mirties – ieškovui M. Z. (civ. byla Nr. 2-1240-860/2013; t.1., b.l. 67-112). Duomenų, kad per visą nuomos laikotarpį nuo 2009 m. atsakovas būtų pareiškęs pretenzijas ieškovui, ginčijęs nuomos sutartis, nuompinigių dydį, jų gavėją ir pan., nėra. Pagal Gyventojų registro informaciją buvusi namo savininkė M. Z. mirė 2009-02-05, tačiau po jos mirties atsakovas toliau gyveno bute ( - ), sudarinėjo su ieškovu nuomos sutartis, mokėjo jam nuomos mokestį. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas atsakovo teiginį, kad ieškovas neturėjo teisės sudaryti sutartį ir reikalauti nuompinigių, nes nebuvo namo savininku, atmetė. Teismas taip pat pažymėjo, kad pagal CK 5.1 str. 1 d., 5.3 str. mirusio asmens turtinės teisės ir pareigos palikimą priėmusiems įpėdiniams pereina nuo palikimo atsiradimo momento, o ne nuo paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ar jo įregistravimo VĮ Registrų centre, todėl po M. Z. mirties ieškovas buvo teisėtas palikėjos turto valdytojas ir turėjo teisę sudaryti (pratęsti) nuomos sutartį. Buvusi namo savininkė M. Z. testamentu paliko namą (didžiąją jo dalį) ieškovui, t.y. suteikė jam teisę po testatorės mirties disponuoti paveldėtu turtu, kaip savininkui. Palikimą ieškovas priėmė ir 2012-07-11 jam buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas Nr. 7035, todėl ieškovas turi teisę reikalauti iš atsakovo mokesčio už buto nuomą. Atkreiptinas dėmesys, kad 2012-01-01 nuomos sutarties 7.2 punktas, kuriuo remiasi atsakovas, suteikia ieškovui teisę, bet ne pareigą nutraukti nuomos sutartį, jeigu nuomininkas nemoka nuomos mokesčio, todėl ieškovas savo pasirinkimu galėjo nenutraukti nuomos sutarties atsakovui nemokant nuompinigių ir ši aplinkybė dėl skolos pagrindimo nėra reikšminga. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas įvertinęs šalių paaiškinimus ir byloje surinktų įrodymų visetą darė išvadą, kad atsakovas neįrodė, jog yra pilnai atsiskaitęs su ieškovu už buto nuomą, todėl ieškovo reikalavimą dėl nuompinigių priteisimo tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo ieškovui 6300 Lt nuomos mokesčio už buto nuomą nuo 2012 m. balandžio mėn. – 2013 m. gegužės mėn. įskaitytinai (14 mėn. x 450 Lt). Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 6052,91 Lt žalos atlyginimą už sugadintą dujų skaitiklį, teigdamas, kad atsakovas neteisėtais veiksmais, siekdamas sumažinti mokesčių už dujų suvartojimo sumą, bandė atsukti dujų skaitiklio rodiklius ir tuo padarė 6052,91 Lt žalą. Šį reikalavimą ieškovas kildina iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-07-25 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-7557-294/2014, kuriuo iš ieškovo buvo priteistas 6052,91 Lt žalos atlyginimas AB „Lietuvos dujos“ naudai (b.l. 18-19). Teismas nustatė, kad akcinei bendrovei „Lietuvos dujos“ padarytą žalą patvirtina 2013-07-09 Buitinio vartotojo padarytos žalos nustatymo aktas Nr. 859 ir 2013-05-21 Ekspertizės aktas Nr. 9/13 apie dujų skaitiklio nesankcionuotą atidarymą ir mechanizmų sugadinimą, tačiau šiuose dokumentuose nenurodyta kas sugadino dujų skaitiklį (b.l. 22-28, 30). Ieškovas pateikė teismui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 1-ojo pensijų skyriaus 2014-11-14 raštą, kuriame nurodyta, kad skyriuje 2014-11-06 gautas antstolio R. V. 2014-10-30 patvarkymas Nr. S-11614 dėl 6234,91 Lt skolos ir 5 procentų metinių palūkanų AB „Lietuvos dujos“ ir 1205,94 Lt vykdymo išlaidų išieškojimo iš M. Z., todėl nuo 2014-12-01 kiekvieną mėnesį iš jo pensijos bus išskaitomos sumos skolai padengti. Teismas, išanalizavęs byloje esančius įrodymus, šalių paaiškinimus sprendė, kad ekspertizės aktas apie dujų skaitiklio sugadinimą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-07-25 sprendimas, kuriuo priteista iš ieškovo M. Z. turtinė žalą AB „Lietuvos dujos“ naudai ir kuri yra antstolio išieškoma, nesant kitų įrodymų, nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad dujų skaitiklis ieškovo nuomojamame name, esančiame ( - ), buvo sugadintas dėl atsakovo neteisėtų veiksmų. Taip spręsdamas teismas įvertino ir tai, kad šalys patvirtino, jog skaitiklis buvo įrengtas ne atsakovo nuomojamoje patalpoje, o bendrame namo koridoriuje, todėl prie skaitiklio galėjo patekti ne tik atsakovas, bet ir kiti asmenys. Nuomos sutartyje šalys nebuvo susitariusios dėl įrangos (dujų skaitiklio), esančios ne nuomojamoje patalpoje, priežiūros ir apsaugos, todėl ši pareiga teko ieškovui. Šią aplinkybę patvirtina ir Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-07-25 sprendimas, kuriame konstatuota jog <....> atsakovui (M. Z.) pasirinkus pačiam sudaryti gamtinių dujų tiekimo sutartį, o ne pavedus tai padaryti faktiniam dujų vartotojui, iškilo pareiga laikytis sutartinių nuostatų, tuo pačiu ir skaitiklio apsaugos (sutarties 4.3 punktas ir kiti) <...>. Pagal 2012-01-01 nuomos sutartį atsakovas įsipareigojo atlyginti tik žalą padarytą įrangai, baldams ir kitiems nuomojamose patalpose esantiems daiktams (Sutarties 1.1, 5.1.4 punktai).

8Apeliantas ieškovas apeliaciniame skunde nurodė, kad su teismo sprendimo dalimi, kuria atmestas reikalavimas dėl žalos atlyginimo, nesutinka, prašo šioje dalyje teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – priteisti 1753,04 Eur žalą, 5 proc. dydžio procesines palūkanas, taip pat prašo peržiūrėti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.

9Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad pagal nuomos sutartį už buto komunalines paslaugas tiesiogiai mokėjo nuomininkas – atsakovas pagal komunalinių patarnavimų tiekėjų nustatytus tarifus ir sąlygas. Kaip teismo posėdžio metu patvirtino atsakovas nuo 1992 m. iki 2014 m. joks kitas asmuo negyveno, už komunalines paslaugas, tame tarpe sunaudotas dujas, visada mokėjo atsakovas. Šios aplinkybės rodo atsakovo suinteresuotumą sumažinti mokesčių už dujas dydį. Teismas taip pat turėjo atsižvelgti į skaitliuko paveikimo pobūdį. Ekspertas nustatė, kad nustatytų pažeidimų visuma leidžia daryti išvadą, jog buvo bandymas nesankcionuotai paveikti skaitiklio rodmenis. Tokio pobūdžio sugadinimas reikalavo konkretaus tikslo, tuo tarpu teismo išvada, kad koridoriuje esantį skaitiklį galėjo paveikti bet kas būtų logiška, jei skaitiklio pažeidimas būtų chuliganiško pobūdžio. Akivaizdu, kad tyčia paveikti skaitiklio rodmenis buvo suinteresuotas asmuo mokantis pagal skaitiklio rodmenis – atsakovas. Tuo labiau, kad tuo metu kaip nurodė atsakovas jis buvo bedarbis. Laikotarpiu kai buvo sugadintas skaitliukas, bute gyveno tik atsakovas. Atsakovo nesąžiningumo įrodo ir ta aplinkybė, jog atsakovas bandydamas įrodyti, jog nėra skolingas už buto nuomą, teikė teismui suklastotus pakvitavimo raštelius. Taip pat atsakovas melagingai nurodė, kad apie skaitiklio sugadinimą pats pranešė, tačiau duomenų apie tokį pranešimą AB „Lietuvos dujos“ negalėjo pateikti.

10Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad skundu nesutinka ir prašo jį atmesti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.

11Nurodo, kad ieškovas remiasi tik prielaidomis ir spėjimais, tačiau nepateikia objektyvių įrodymų.

12Apeliantas atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, kad su teismo sprendimu nesutinka ir prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

13Nurodo, kad teismas nepateikė argumentų, kodėl 2013-08-23 raštelio kopija negali būti laikoma patikimu įrodymu, jog atsakovas sumokėjo nuomą už 900 Lt. Šio dokumento įrodomosios galio nepaneigia vien ta aplinkybė, jog dėl jo buvo atliekama ekspertizė. Be to, teismas pažeidė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles.

14Apeliaciniai skundai atmestini.

15Apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais (CPK 320 str. 1 d.). Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą anksčiau nurodytais pagrindais, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėja bylą neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

16Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas jau išplėtotą ir nuoseklią teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185straipsnį reiškia, kad rungimosi principas, galiojantis civiliniame procese (CPK 12 straipsnis), lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis), todėl negalimas įrodinėjimo naštos perkėlimas teismui, išskyrus įstatymo nustatytus atvejus (CPK 179 straipsnis). Kiekviena šalis turi naštą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu. Laisva valia pasirinkusios reikalavimų ir atsikirtimų pagrindą, šalys jų pasirinktomis įrodinėjimo priemonėmis pačios turi nurodytas aplinkybes įrodyti. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Daugiabučių namų savininkų bendrija ,,Eglutė“ v. E. R., bylos Nr. 3K-3-206/2010; 2012 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. P. v. UAB „Pabradė“, bylos Nr. 3K-3-269/2012; kt.). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010; 2014 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. Lietuvos Respublikos Prezidentė ir kt., bylos Nr. 3K-3-85/2014; kt.).

17Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, tirdamas ir vertindamas įrodymus, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles ar neatsižvelgė į nagrinėjamos bylos ypatumus. Byloje esančius įrodymus vertinti kitaip, negu tai padarė pirmos instancijos teismas, teisėjų kolegija neturi pagrindo, todėl apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmos instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir jų nekartoja, tačiau pasisako dėl kai kurių įrodymų vertinimo.

18Išnagrinėjus byloje esančius duomenis, aukščiau aptartą kasacinio teismo praktiką, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmos instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, kad įvertinus pateiktus įrodymus (raštelius) ir atsižvelgiant į ekspertizės išvadas, yra pagrindas abejoti atsakovo pateiktomis 7 raštelių kopijomis ir jos negali būti laikomos patikimais įrodymais, kad jis sumokėjo nuomos mokestį už laikotarpį nuo 2012 m. balandžio mėn. iki 2013 m. kovo mėn. apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia išvada atitinka bylos duomenų visumą ir sudaro didesnį pagrindą abejoti atsakovo pateiktų 7 raštelių kopijų tikrumu, nei remtis jomis nustatant, kad atsakovas pagal juos nėra skolingas ieškovui. Taip pat spręstina, jog teismas, spręsdamas klausimą dėl skolos priteisimo, pagrįstai vadovavosi prijungtoje civilinėje byloje Nr. 2-1240-860/2013 esančiais originaliais rašteliais, ir darė išvadą, kad atsakovas sumokėjo nuompinigius už 2012 m. sausio-kovo mėnesius, t.y. 1350 Lt.

19Tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės santykiai, turi būti nustatomas faktinių aplinkybių visetas: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Taigi, ieškovas pirmiausia privalo įrodyti atsakovo neteisėtus veiksmus.

20Apeliacinės instancijos teismas taip pat sprendžia, jog pirmos instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, kad ekspertizės aktas apie dujų skaitiklio sugadinimą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-07-25 sprendimas, kuriuo priteista iš ieškovo M. Z. turtinė žala AB „Lietuvos dujos“ naudai ir kuri yra antstolio išieškoma, nesant kitų įrodymų, nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad dujų skaitiklis ieškovo nuomojamame name, esančiame ( - ), buvo sugadintas dėl atsakovo neteisėtų veiksmų. Suprantama ieškovo pozicija, kad loginė išvada dėl skaitiklio sugadinimo būtų, jog tokius neteisėtus veiksmus atliktų asmuo suinteresuotas mokėti mažesnius mokesčius. Tačiau konstatuojant tam tikrų aplinkybių buvimą ar nebuvimą, teismas privalo vertinti visų byloje esančių įrodymų visumą, o ne pavienes aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, kad skaitiklis buvo įrengtas ne atsakovo nuomojamoje patalpoje, o bendrame namo koridoriuje, sudaro pakankamą pagrindą abejoti ieškovo teiginiu, kad būtent atsakovas sugadino dujų skaitiklį. Kaip teisingai nurodė pirmos instancijos teismas, vien prielaida, kad skaitiklį sugadino atsakovas, nes tik jis turėjo suinteresuotumą mažiau mokėti už dujas, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus, kadangi kitų objektyvių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti šias prielaidas, byloje nėra.

21Kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, jog įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Be to, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010).

22Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pakeisti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.). Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo kitokiai teisėjų kolegijos išvadai dėl ginčo susiformuoti nesudaro.

23Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

24Kaip nustatyta iš bylos duomenų, ieškovas patyrė byloje 713,13 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas: 119,32 Eur (412 Lt) žyminio mokesčio, 432,73 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 161,08 Eur išlaidų už dokumentų ekspertizę (b.l. 2, 31-32). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo nustatyta aplinkybe, jog patenkinta ieškinio reikalavimų dali sudaro 46 proc., todėl pagrįstai iš atsakovo priteisė 328 Eur bylinėjimosi išlaidų.

25Tuo tarpu nepatenkintų ieškinio reikalavimų dalis sudaro 54 proc. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovui suteikta antrinė teisinė pagalba, atleidžiant jį 50 proc. nuo bylinėjimosi išlaidų, iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos proporcingai nepatenkintų ieškinio reikalavimų daliai tiek atsakovui, tiek valstybei. Kaip nustatyta, valstybė, suteikdama atsakovui antrinę teisinę pagalbą, patyrė 104,22 Eur išlaidų už advokato paslaugas, kas reiškia, jog atsakovas turėtų sumokėti valstybei už suteiktą antrinę teisinę pagalbą 52,11 Eur. Atsižvelgiant į nustatytą nepatenkintų ieškinio reikalavimų dalį, iš ieškovo atsakovui ir valstybei priteistina po 28,14 Eur bylinėjimosi išlaidų, atitinkamai iš atsakovo valstybei priteistina 23,97 Eur.

26Atsižvelgant į tai, kad dėl ginčo esmės apeliaciniai skundai atmesti, teismas nepriteisia šalims viena iš kitos bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacine tvarka.

27Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

28Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 9 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą, patikslinant sprendimo rezoliucinę dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir ją išdėstant taip:

29“Ieškinį tenkinti iš dalies.

30Priteisti iš atsakovo J. M. (a.k. ( - ) ieškovui M. Z. (a.k. ( - ) 1824,61 Eur (6300 Lt) nuomos mokesčio, 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme 2014-09-10 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 328 Eur (trys šimtai dvidešimt aštuoni eurai) bylinėjimosi išlaidų.

31Priteisti iš ieškovo M. Z. (a.k. ( - ) atsakovui J. M. (a.k. ( - ) 28,14 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

32Priteisti iš J. M. (a.k. ( - ) valstybei (gavėjas Vilniaus apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija, į.k. 188659752, bankas „Swedbank“ AB, a.s. Nr. ( - )), 23,97 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų (įmokos kodas 5630) ir 1,72 Eur pašto išlaidų (įmokos kodas 5660).

33Priteisti iš ieškovo M. Z. (a.k. ( - ) valstybei (gavėjas Vilniaus apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija, į.k. 188659752, bankas „Swedbank“ AB, a.s. Nr. ( - )), 28,14 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų (įmokos kodas 5630) ir 2,01 Eur pašto išlaidų (įmokos kodas 5660).

34Kitoje dalyje ieškinį atmesti.”

1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 7650 Lt nuompinigių už laikotarpį... 3. Nurodė, kad nuo 1993 metų iki 2013-06-21 ieškovui nuosavybės teise... 4. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka.... 5. Nurodė, kad Už buto nuomą už 2012 metus atsiskaitė su ieškovu 2013 metais... 6. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2015 m. kovo 9 d. sprendimu ieškinį... 7. Pirmos instancijos teismas šalių paaiškinimais ir pateiktais rašytiniais... 8. Apeliantas ieškovas apeliaciniame skunde nurodė, kad su teismo sprendimo... 9. Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad pagal nuomos sutartį už buto... 10. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad skundu nesutinka ir... 11. Nurodo, kad ieškovas remiasi tik prielaidomis ir spėjimais, tačiau... 12. Apeliantas atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, kad su teismo sprendimu... 13. Nurodo, kad teismas nepateikė argumentų, kodėl 2013-08-23 raštelio kopija... 14. Apeliaciniai skundai atmestini. ... 15. Apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar pirmosios instancijos teismas... 16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas jau išplėtotą ir nuoseklią... 17. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios... 18. Išnagrinėjus byloje esančius duomenis, aukščiau aptartą kasacinio teismo... 19. Tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės santykiai, turi būti nustatomas... 20. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sprendžia, jog pirmos instancijos... 21. Kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, jog... 22. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų... 23. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. ... 24. Kaip nustatyta iš bylos duomenų, ieškovas patyrė byloje 713,13 Eur dydžio... 25. Tuo tarpu nepatenkintų ieškinio reikalavimų dalis sudaro 54 proc.... 26. Atsižvelgant į tai, kad dėl ginčo esmės apeliaciniai skundai atmesti,... 27. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 28. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 9 d. sprendimą palikti iš... 29. “Ieškinį tenkinti iš dalies.... 30. Priteisti iš atsakovo J. M. (a.k. ( - ) ieškovui M. Z. (a.k. ( - ) 1824,61... 31. Priteisti iš ieškovo M. Z. (a.k. ( - ) atsakovui J. M. (a.k. ( - ) 28,14 Eur... 32. Priteisti iš J. M. (a.k. ( - ) valstybei (gavėjas Vilniaus apskrities... 33. Priteisti iš ieškovo M. Z. (a.k. ( - ) valstybei (gavėjas Vilniaus... 34. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.”...