Byla 2A-111-258/2016
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys A. H., V. T., Č. H., A. N., A. T., R. Č., D. J. H., L. H., R. P. ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Kutrienės, Zitos Smirnovienės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjų H. H., Ž. H., Ž. H. apeliacinį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2014-12-08 sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų H. H., Ž. H., Ž. H., pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys A. H., V. T., Č. H., A. N., A. T., R. Č., D. J. H., L. H., R. P. ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

2Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Pareiškėjai kreipėsi į teismą, prašydami nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. (V.) H. iki 1940 m., nacionalizacijos be 71 ha žemės nuosavybės teisėmis papildomai valdė 70,75 ha žemės sklypą, esantį ( - )

5Pareiškėjai pareiškime nurodė, kad pageidauja atkurti nuosavybės teisę į buvusio žemės savininko V. H. žemę, kuris iki 1940 m. liepos 22 d. nuosavybės teisėmis valdė 141,75 ha žemės ( - )). Žemę paveldėjo iš savo tėvo Č. H., mirusio 1908 m. vasario 18 d. Pareiškėjai yra K. A. H. , mirusio 1997 m. rugpjūčio 26 d., teisių perėmėjai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. balandžio 4 d., nutartimi administracinėje byloje Nr. A-261-148/2013 atnaujino terminą V. H. nuosavybės teises į žemę patvirtinantiems dokumentams pateikti. Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2011 m. birželio 28 d pažyma Nr. R 10-230 patvirtina aplinkybę, kad Č. H. 1894 m. Daugudžių palivarke nuosavybės teisėmis valdė 141,75 ha žemės ( 129 ir ¾ dešimtinės , 1 dešimtinė lygi 10925.36 kv.m.). Dokumentus apie tai, kad V. (V. H.) iki nacionalizacijos valdė 71 ha žemės pretendentai pateikė nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos 1992 m. Dėl šios dalies žemės vyksta nuosavybės teisių atkūrimas. Dėl kitos 70,75 ha žemės dalies rašytiniai duomenys iš Lietuvos Valstybės archyvo gauti 2011 metais. Rašytinių įrodymų dėl 70,75 ha žemės V. (V.) H.vardu pilnai išlikusių neturi, todėl teismo prašo šioje dalyje nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą nuosavybės teisių atkūrimo tikslu.

6Suinteresuoti asmenys A. H., A. N., A. T., R. Č., L. H. su pareiškimu sutiko.

7Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad Lietuvos Respublikos įstatymai ir poįstatyminiai teisės aktai reglamentuoja nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus, kuriais remiantis Lietuvos Respublikos piliečiams atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą. Pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (Žin., 1997, Nr. 65-1558) 9 straipsnio 1 dalį, nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai yra išrašai iš hipotekos knygų, jei šių nėra - turto perleidimo sutartys, teismų sprendimai, turto nacionalizavimo aktai, taip pat valstybinių archyvų išduoti pažymėjimai, testamentai ir kiti Vyriausybės nustatyti dokumentai. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 (Žin., 1997, Nr. 90-2256) 12 punkte nustatyti kiti nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai: žemės perleidimo aktai ar sutartys, ištraukos iš kaimų ir dvarų žemės išskirstymo viensėdžiais projektų planų, Kauno notarinio archyvo apskričių notarų pripažinimo aktų knygų ankstesnieji išrašai, teismų sprendimai bei kiti dokumentai, taip pat dokumentai, nurodyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gegužės 20 d. nutarime Nr. 349 „Dėl kai kurių dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą“ (Žin., 1993, Nr. 22-531), dokumentai, nurodyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. birželio 10 d. nutarime Nr. 407 „Dėl žemės valdymo nuosavybės teise faktą įrodančių papildomų dokumentų“ Žin., 1993, Nr. 22-531). 2011 m. birželio 28 d. Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažymoje Nr. R. 10-230 nurodytų duomenų nepakanka patvirtinti faktui, kad V. H. iki 1940 m. liepos 22 d. nuosavybės teisėmis valdė 141,75 ha žemės. Pažymoje Nr. R10-230 pateikti duomenys nesutampa su 2011 m. Lietuvos centrinio valstybės archyvo Pažymoje Nr. R4-1075 apie nekilnojamąjį turtą pateiktais duomenimis. Pažymoje pateikti vėlesnių metų - 1934-ųjų duomenys, kuriais patvirtinama, jog Vyriausiosios žemės rūšiavimo komisijos archyviniame fonde, Ukmergės apskrities žemės rūšiavimo komisijos Vyr. žemės rūšiavimo komisijai 1934-11-14 adresuotame ( - ) mokesniais apdėjimo reikalu rūšimis paskirstytų žemių sąraše įrašytas savininkas H. V., ( - ). turėjęs 71,0 ha žemės. Nuosavybės teisės į 63,82 ha V. H. žemės, vadovaujantis archyviniais dokumentais, pretendentams jau atkurtos. Taigi, nuosavybės teisės į buvusį V. H. nekilnojamąjį turtą - viso 71 ha žemės, pripažintos remiantis archyviniais dokumentais bei Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartimi. Naujai keliamas pareiškėjų reikalavimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, jog be 71 ha žemės V. H. iki 1940 m. turto nacionalizacijos papildomai valdė 70,75 ha žemės, nėra pagrįstas nei archyviniais dokumentais, nei bet kokiais kitais duomenimis.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Ukmergės rajono apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 8 d. sprendimu ieškinį atmetė.

9Teismas nurodė, kad Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažyma apie nekilnojamąjį turtą 2011-07-19 Nr. R4-1075 patvirtina, kad 1934-11-14 adresuotame ( - ) mokestinio apdėjimo reikalu rūšimis paskirstytų žemių sąraše įrašytas savininkas H. V., Daugudžių dv, turėjęs 71 ha žemės ( 38 ha II rūšies, 7,0 ha III rūšies, 4,0 ha IV rūšies ariamos, 4,0 ha II rūšies, 4,0 ha III rūšies pievų, 14 ha neapmokestinto miško). (b.l.8-11). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 4 d. priimtos nutarties (administracinė byla Nr. A261-148/2013) motyvuojamojoje dalyje nurodyta, kad atsakovas, remdamasis šiomis nuostatomis, privalėjo įvertinti 1947–1948 m. ( - ) apylinkės žemės apskaitos žiniaraščio duomenis apie valdytą žemės sklypą bei aiškintis ir pagrįsti, dėl kokių aplinkybių iki nacionalizacijos V. H. valdytas 71 ha žemės sklypas jį nacionalizuojant sumažėjo. Nenustatęs duomenų, patvirtinančių teisėtą žemės sklypo sumažėjimą iki 63,82 ha ploto, atsakovas turėjo pagrindą priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į V. H. iki nacionalizacijos valdytą 71 ha žemės sklypą.

10Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo pagrindu pareiškėjai prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. (V.) H. iki 1940 m. liepos 22 d., t. y. turto nacionalizacijos, nuosavybės teisėmis iš viso valdė 141,75 ha žemės, buvusios ( - ) valsčiuje. Chronologiškai vertinant pateiktus dokumentus matyti, kad 1894 m. kovo 31 d. Česlovas –J. H., valdė Daugudžių dvarą“ (Ukmergės apskrityje), kuriame buvo 129 ir ¾ dešimtinės žemės (141,75 ha). 1909 m. birželio 2 d. jo Imperatoriškosios didenybės įsaku Č. J. V. H., mirusio 1908 m. vasario 18 d., palikimą priėmė sūnus V. J., Č. H. ir nors turimos žemės kiekis neįvardintas, įsake minima palikimą sudaro nekilnojamasis turtas, palikimo davėjo įsigytas pagal 1891 m. kovo 20 d., padalijimo aktą ir 1891 m rugsėjo 13 d., įvedimo lapą Nr. 959, pervedant draudimus, įtrauktus į Vilkomiro (Vilkmergė-dabar Ukmergė-vertėjos pastaba) draudimų rinkinį 1891 metų 285 str., 1895 metų 23 str., 37 str., 1909 metų 77 str., 1891 m. 74 str., tikėtina, kad V. H. po savo tėvo mirties 1908-02-18 paveldėjo 141,75 ha žemės. 1920 m. -1940 m. Lietuvoje galiojusių įstatymų analizė ir Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažyma dėl nuosavybės (b.l.92) suponuoja išvadą, kad žinių apie V. H. ( - )valsčiuje, Ukmergės apskrityje turėtos 141,75 ha žemės dalis nusavinta 1920 m. -1940 m. nebuvo ir nusavinimo bylos nėra. Tačiau šie byloje surinkti įrodymai nepaneigia Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymos apie nekilnojamąjį turtą 2011-07-19 Nr. R4-1075 duomenų, iš kurios matyti, kad 1934-11-14 adresuotame ( - )seniūnijos mokestinio apdėjimo reikalu rūšimis paskirstytų žemių sąraše įrašytas savininkas H. V., Daugudžių dv, turėjęs 71 ha žemės ( 38 ha II rūšies, 7,0 ha III rūšies, 4,0 ha IV rūšies ariamos, 4,0 ha II rūšies, 4,0 ha III rūšies pievų, 14 ha neapmokestinto miško). Teismas pripažino, kad pareiškėjai neįrodė aplinkybių, reikšmingų juridinę reikšmę turinčio fakto, kad V. (V.) H. iki 1940 m., nacionalizacijos be 71 ha žemės nuosavybės teisėmis papildomai valdė 70,75 ha žemės sklypą, esantį ( - )., nustatymui.

  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11Apeliantai (pareiškėjai) H. H., Ž. H., Ž. H. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2014-12-08 sprendimą ir pareiškimą tenkinti, nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. (V.) H. iki 1940 m. nacionalizacijos be 71 ha žemės nuosavybės teisėmis papildomai valdė 70,75 ha žemės sklypą, esantį ( - ).

12Apeliacinį skundą grindžia argumentais:

131. Ukmergės rajono apylinkes teismas pripažindamas, kad pareiškėjai neįrodė aplinkybės, kad 141,75 ha žemės kiekis nesumažėjo dėl sandorių ar veiksmų, nevertino Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2011-07-19 pažymoje Nr. R4-1075 (b.I. 8-11) esančios pastabos, kad pagal pareiškėjų pateiktus duomenis daugiau žinių apie V. H. (H.) ( - )palivarke (dv., vsd., vnk.) turėtą nekilnojamą turtą, dokumentų apie turto įgijimą, žemės ir pastatų situacijos planų archyve saugomuose fonduose nerasta. Ši pastaba, esanti archyvo pažymoje įrodo, kad jokių sandorių ar kitų veiksmų su 141,75 ha žemės kiekiu nebuvo atlikta.

142. Byloje dalyvaujantis suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarybos prie Žemės ūkio ministerijos Ukmergės skyrius nepateikė į bylą jokių objektyvių duomenų apie sandorius ar veiksmus dėl kurių galėjo sumažėti 141,75 ha žemės kiekis. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ukmergės skyrius valdė ir valdo visą informaciją apie Žemės reformą ir trečiuosius asmenis, todėl esant sandoriui pagal kurį būtų sumažėjęs turėtas 141,75 ha žemės kiekis ir pagal kurį būtų atkurtos nuosavybės teisės kitiems asmenims suinteresuotas asmuo privalėjo tokį sandorį pateikti teismui ir trečiuosius asmenis įtraukti į bylą suinteresuotais asmenimis.

153. V. H. turto (141,75 ha žemės kiekio) atžvilgiu jokie veiksmai iki Nenusavinamos žemės normos 1929 m. lapkričio 13 d. įstatymo paskelbimo, padidinusio nenusavinamą žemės normą iki 150 ha ir vėliau iki 1940 m. liepos 22 d. nebuvo atlikti: nebuvo įteiktas nusavinimo aktas (V.Ž. 1922.IV.3 d. – 83/721 Nr., § 55), nebuvo priimtas nutarimas dėl nusavinimo ir atlyginimo (V.Ž. 1922.IV.3 d .• 83/721 Nr., § 55 ir58; V. Ž. 1922.XII.17 d. - 102/803 Nr. § 3, § 4, § 5, § 6). Turėtas 141,75 ha žemės kiekis nebuvo laikomas stambiu ir apleistu ūkiu, todėl pirmu etapu nebuvo nusavinamas pagal žemės reformos įstatymą ir Žemės reformos vykdymo planą (V.Ž. 1922.IV.3 d. – 83/721 Nr., § 7, V. Z. 1922.VIII.17 d. - 102/802 Nr., § 1).

16Atsiliepimu į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos palikti galioti Ukmergės rajono apylinkės teismo sprendimą.

17Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia argumentais:

181.Nacionalinės žemės tarnybos Ukmergės skyriaus įsitikinimu, teismas, vertindamas byloje pateiktus įrodymus, visiškai pagristai padarė išvadą, kad 2011-07-19 Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymoje Nr., R4-1075 nurodytų duomenų, iš kurių matyti, kad 1934-11-14 rūšimis paskirstytų žemių sąraše įrašytas savininkas H. V. turėjo 71 ha žemės, nepaneigia pareiškėjų pateikti įrodymai. Be to, apeliantų teiginiai, kad V. H. turto atžvilgiu jokie veiksmai iki 1940 m. liepos 22 d. turto nacionalizacijos nebuvo atlikti, nepagrįsti byloje esančiais įrodymais, ir prieštaraujantys Vyriausiosios žemės rūsiavimo komisijos archyviniame fonde, Ukmergės apskrities žemės rūšiavimo komisijos Vyr. žemės rūšiavimo komisijai 1934-11-14 adresuotame žemių rūšiavimo sąraše duomenims, t.y., įrašyto savininko H. V. turėtam žemės kiekiui -71,0 ha.

192. Nacionalinės žemės tarnybos Ukmergės skyrius, išsakydamas savo poziciją, rėmėsi išskirtinai objektyviais duomenimis, pateiktais byloje - rašytiniais įrodymais, t.y. archyviniais dokumentais, pagrindžiančiais V. H. iki 1940 m. turto nacionalizacijos nuosavybės teisę į valdytą žemės plotą. Toks dokumentas yra Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažyma, kurioje aiškiai nurodoma savininko H. V., ( - ). turėtą žemę: 71 ha ploto. Šioje pažymoje, be kita ko, pateikti ir kiti duomenys: nurodyta, jog Želvos valsčiaus 1940-08-24 sąraše įrašytas Daugudžių (dvaro ar ūkio nenurodyta) savininkas H. V., turėjęs 63,82 ha žemės. Šie duomenys akivaizdžiai įrodo, kad tiek 1934-11-14, tiek ir 1940-08-24 šis savininkas tikrai neturėjo ir negalėjo turėti daugiau, nei 71 ha žemės. Faktas, kad H. V. iki 1940 m. turto nacionalizacijos valdė 71 ha žemės jau buvo konstatuotas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 4 d. priimtoje nutartyje. Pareiškėjai, siekdami įrodyti juridinę reikšmę turinti faktą, kad iki 1940 metų turto nacionalizacijos V. H. valdė nuosavybes teise dar 70,75 ha žemės, turėjo pateikti tai pagrindžiančius įrodymus.

203. Pagal įgyvendinimo tvarkos 13 punktą, tais atvejais, kai yra keli nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai, nuosavybės teisės atkuriamos pagal vėliausiai išduotą dokumentą. Šiuo atveju - 1934-11-14 Ukmergės apskrities, ( - ) seniūnijos rūšimis paskirstytų žemių sąrašą, pagal kuri V. H. priklauso 71,0 ha. Šis dokumentas - vienintelis byloje, kuriame yra pateikti duomenys apie V. (V.) H. nuosavybes teise valdytą žemę iki 1940 m. turto nacionalizacijos.

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21Apeliacinis skundas atmetamas.

22Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

23Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal apeliantų (pareiškėjų) H. H., Ž. H., Ž. H. apeliacinį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 8 d. sprendimo, daro išvadą, kad pagrindų, nurodytų CPK 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų, nėra.

24Nagrinėjamu atveju apeliantai prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog V. (V.) H. iki 1940 m. nacionalizacijos be 71 ha žemės nuosavybės teisėmis papildomai valdė 70,75 ha žemės sklypą, esantį ( - ).. Bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjų pateiktus dokumentus, sprendė, kad nepakanka įrodymų, jog apeliantai neįrodė aplinkybių, reikšmingų juridinę reikšmę turinčio fakto, kad V. (V.) H. iki 1940 m., nacionalizacijos be 71 ha žemės nuosavybės teisėmis papildomai valdė 70,75 ha žemės sklypą, esantį ( - ) Ukmergės r., nustatymui. Apeliantai su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutiko.

25CPK 444 ir 445 straipsnių nuostatose nurodytos aplinkybės, lemiančios galimybę nustatinėti juridinę reikšmę turinčius faktus teisme: 1) prašomas nustatyti faktas turi pareiškėjui turėti apibrėžtą teisinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Šios įstatymo nuostatos yra imperatyviosios, todėl kai nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nepriklauso teismo kompetencijai. Nagrinėjant bylas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, taip pat ir dėl pastato, žemės ar miško valdymo nuosavybės teise fakto (CPK 444 str. 2 d. 5 p.) nustatymo, taikomos bendrosios įrodinėjimo taisyklės, nustatytos įstatyme (CPK 176–185 str.) bei suformuotos kasacinio teismo praktikoje. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad byloms dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę, nustatymo būdingi tam tikri įrodinėjimo ypatumai, kuriuos lemia tai, kad šiose bylose naudojami netiesioginiai įrodymai, nes jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą (CPK 445 str.). Todėl tokio pobūdžio bylose, neišvengiamas prielaidų darymas. Svarbu, kad viena ar kita prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, ir atitinkamai būtų pagrįsta, kad priešingos prielaidos tikimybė yra mažesnė. Tokia formuluojama teismų praktika buvo remiamasi ir vėliau priimtose nutartyse, (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-06-21 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2006; 2007-05-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2007; 2008-06-16 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008; 2009-03-03 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2009).

26Aplinkybę, jog V. (V.) H. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė 141,75 ha žemės sklypą, esantį ( - ).. iš esmės įrodinėja Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2011-06-28 pažyma Nr. R10-230 (b.l.7) apie nekilnojamąjį turtą, kurioje patvirtinta, kad „Vilniaus ir Kauno gubernijų apskričių bajorų vadovai ir bajorų globos įstaigos“ archyvinio fondo dokumentuose, įrašytas Ukmergės apskrities bajoro Č.-J., V.-F. sūnaus, H. šeimos narių sąrašas, sudarytas 1894 m. kovo 31 d., (senuoju stiliumi). Grafoje apie valdomą nekilnojamąjį turtą nurodyta, kad Č. –J. H., be kito, valdo Daugudžių dvarą“ (Ukmergės apskrityje), kuriame yra 129 ir ¾ dešimtinės žemės (141,75 ha). Taip pat nurodo, kad Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2011-07-19 ir 2014-09-17 pažymose patvirtinta, kad joks sandoris ar kitas veiksmas nebuvo atliktas turėto 141,75 ha žemės kiekio atžvilgiu.

27Apeliantų teigimu, pirmos instancijos teismas nepagrįstai nevertino Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2011-06-28 pažymoje, esančios pastabos, kad jokių sandorių ar kitų veiksmų su 141,75 ha žemės kiekiu nebuvo atlikta, nes tai tik patvirtintų aplinkybę, kad žemė yra išlikusi V. H. nuosavybėje. Teisėjų kolegija su šia išvada nesutinka, tokia išvadą darydama dėl sekančių motyvų.

28LR Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 „Dėl LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ 12 punkto 1 pastraipoje yra išvardyti dokumentai, patvirtinantys turėtas nuosavybės teises į turtą iki nacionalizacijos. Tokie dokumentai yra išrašai iš hipotekos knygų, o jeigu šių nėra - turto perleidimo sutartys, teismų sprendimai, turto nacionalizavimo aktai, taip pat valstybinių archyvų išduoti pažymėjimai ir piliečių turimi dokumentai, nurodantys savininko nuosavybės teisėmis turėtą turtą, ir testamentai. Komentuojamo poįstatyminio akto 2 pastraipoje yra nustatyta kokie dokumentai gali būti pripažinti patvirtinančiais nuosavybės teisę - tai gali būti: žemės perleidimo aktai ar sutartys, ištraukos iš kaimų ir dvarų žemės išskirstymo viensėdžiais projektų planų, ... bei apskričių žemės rūšiavimo komisijų sudaryti sąrašai, kurių reikia žemei apmokestinti pagal rūšis.

29Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2011-07-19 pažymoje yra nurodoma, kad Vyriausiojo žemės rūšiavimo komisijos archyvinio fondo, Ukmergės apskrities rūšiavimo komisijos 1934-11-14 duomenimis V. H. turėjo 71 ha žemės (38,00 ha II rūšies, 7,00 ha III rūšies, 4,0 ha IV rūšies ariamos; 4,0 ha II rūšies, 4,0 ha III rūšies pievų; 14 ha neapmokestinto miško). Šią aplinkybę patvirtina į bylą pateiktas Ukmergės apskrities mokesniais apdėjimo reikalu rūšimis paskirstytų žemių sąrašas (b.l.42). 2011-07-19 pažymoje taip pat nurodoma, kad Lietuvos TSR žemės ūkio ministerijos archyviniame fonde, Ukmergės aps. žemės pertvarkymo paliestų dvarų bei ūkių sąrašų 1940-1941 m. byloje Želvos valsčiaus 1940-08-24 sąraše įrašytas Daugudžių (dvaro ar ūkio nenurodyta) savininkas V. H. turėjo 63,82 ha. Taigi, 2011-07-19 pažymoje esantys duomenys, visų pirma, patvirtina, kad V. H. 1934 m. turėtas žemės kiekis buvo ne daugiau kaip 71 ha, o tai, kad pastaboje nurodoma, jog turto įgijimą, žemės ir pastatų situacijos planų archyve saugomuose fonduose nerasta, negali būti vertinama, kad V. H. 1909 m. iš tėvo Č. H. 141,75 ha paveldėtą žemę išlaikė iki 1934 m. Pastaboje įrašyta informacija nepatvirtina, kad žemės sandorių nebuvo apskritai, rašte nurodoma, kad jie nėra žinomi, kas gali reikšti, kad dokumentai, susiję su 70,75 ha žemės perleidimu nėra išlikę.

30Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 13 punkte nurodyta, kad jeigu yra keli nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai, nuosavybės teisės atkuriamos pagal vėliausiai išduotą dokumentą. Vėliausiai iki 1940 m. turto nacionalizacijos V. H. nuosavybės teise valdyto žemės kiekį patvirtina 1934-11-14 ( - ) seniūnijos rūšimis paskirstytų žemių sąrašas. Taigi apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esančių ir aukščiau išvardintų leistinų įrodymų visuma patvirtina labiau tikėtiną aplinkybę, kad V. (V.) H. iki 1940 m. nacionalizacijos turėjo 71 ha žemės nuosavybės teisėmis žemės sklypą, esantį ( - ).

31Teisėjų kolegija pažymi, kad ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu, t. y. nagrinėjamoje byloje negalima sutikti su apeliantų argumentu, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė įrodymus, susijusius su V. H. valdyta iki nacionalizacijos žeme, priešingai, teismas juos tinkamai ištyrė, pasisakė dėl jų, taip pat įvertino pagal savo vidinį įsitikinimą. Konstatuotina, kad vertindamas įrodymus ir nustatydamas bylai reikšmingas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įrodinėjimą reglamentuojančias CPK normas, padarė argumentuotas išvadas remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, todėl pagrįstai pareiškimą atmetė (CPK 178 str.).

32Vadovaudamasi LR civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija

Nutarė

33Ukmergės rajono apylinkės teismo 2014-12-08 sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Pareiškėjai kreipėsi į teismą, prašydami nustatyti juridinę reikšmę... 5. Pareiškėjai pareiškime nurodė, kad pageidauja atkurti nuosavybės teisę į... 6. Suinteresuoti asmenys A. H., A. N., A. T., R. Č., L. H. su pareiškimu sutiko.... 7. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio... 8. Ukmergės rajono apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 8 d. sprendimu ieškinį... 9. Teismas nurodė, kad Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažyma apie... 10. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į... 11. Apeliantai (pareiškėjai) H. H., Ž. H., Ž. H. apeliaciniu skundu prašo... 12. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:... 13. 1. Ukmergės rajono apylinkes teismas pripažindamas, kad pareiškėjai... 14. 2. Byloje dalyvaujantis suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarybos prie... 15. 3. V. H. turto (141,75 ha žemės kiekio) atžvilgiu jokie veiksmai iki... 16. Atsiliepimu į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės... 17. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia argumentais:... 18. 1.Nacionalinės žemės tarnybos Ukmergės skyriaus įsitikinimu, teismas,... 19. 2. Nacionalinės žemės tarnybos Ukmergės skyrius, išsakydamas savo... 20. 3. Pagal įgyvendinimo tvarkos 13 punktą, tais atvejais, kai yra keli... 21. Apeliacinis skundas atmetamas.... 22. Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos... 23. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal... 24. Nagrinėjamu atveju apeliantai prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį... 25. CPK 444 ir 445 straipsnių nuostatose nurodytos aplinkybės, lemiančios... 26. Aplinkybę, jog V. (V.) H. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teisėmis... 27. Apeliantų teigimu, pirmos instancijos teismas nepagrįstai nevertino Lietuvos... 28. LR Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 „Dėl LR Piliečių... 29. Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2011-07-19 pažymoje yra nurodoma, kad... 30. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057... 31. Teisėjų kolegija pažymi, kad ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo... 32. Vadovaudamasi LR civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,... 33. Ukmergės rajono apylinkės teismo 2014-12-08 sprendimą palikti nepakeistą....