Byla A2-670-490/2017
Dėl be teisinio pagrindo įgyto turto ir netesybų priteisimo

1Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja Jolanta Damulienė, sekretoriaujant Loretai Bražinskienei, dalyvaujant ieškovės E. B. atstovei advokato padėjėjai Olitai Remeikei, atsakovės G. J. atstovui advokato padėjėjui Vytautui Bartkui, trečiajam asmeniui A. J.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, atnaujinus procesą, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. B. ieškinį atsakovei G. J., trečiajam asmeniui A. J. dėl be teisinio pagrindo įgyto turto ir netesybų priteisimo.

3Teismas

Nustatė

4ieškovė E. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės G. J. 36 000 Lt (kas atitinka 10 426,32 Eur) sumokėtą avansą ir 36 000 Lt (kas atitinka 10 426,32 Eur) netesybas, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

5Ieškinyje nurodė, kad 2007 m. rugpjūčio 27 d. ieškovė su atsakove, atstovaujama sūnaus A. J., sudarė nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo preliminariąją sutartį, pagal kurią turto pardavėja G. J. įsipareigojo ieškovei iki 2008 m. kovo 30 d. organizuoti ir savo sąskaita pilnai atlikti 0,1789 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), padalijimą, pilnai sutvarkyti visus naujai suformuoto 523 m2 žemės klypo dokumentus, sudaryti notarinę nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį ir parduoti ieškovei (pirkėjai) šį sklypą už 39 000 Lt (kas atitinka 11 295,18 Eur). Sutarties sudarymo metu ieškovė atsakovei sumokėjo 20 000 Lt (kas atitinka 5 792,40 Eur) avansą. Preliminariojoje sutartyje nurodytas terminas – 2008 m. kovo 30 d., šalių susitarimu buvo pratęstas šešis kartus, paskutinį kartą – iki 2014 m. sausio 16 d. 2008 m. birželio 25 d. ieškovė sumokėjo atsakovei papildomai 5 000 Lt (kas atitinka 1 448,10 Eur) avansą, o 2008 m. gruodžio 31 d., tęsiant sutarties terminą nuo 2008 m. gruodžio 31 d. iki 2010 m. sausio 16 d. ieškovė sumokėjo dar 11 000 Lt (kas atitinka 3 185,82 Eur) avansą. Terminas sudaryti nekilnojamojo turto pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį jau senai suėjęs, tačiau atsakovė savo prisiimtų įsipareigojimų nėra įvykdžiusi iki šiol, avanso ir baudos ieškovei nesumokėjo.

6Dalyvaudama teismo posėdyje ieškovės E. B. atstovė palaikė prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje, prašė panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-767-217/2014, kuria buvo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartį ir priimti naują sprendimą, ieškinį tenkinti. Ieškovė visą laiką buvo klaidinama, todėl ir pakartotinai buvo įkalbėta pasirašyti taikos sutartį, kuri niekada negalėjo būti įvykdyta bei įgyvendinta. Kaip pripažino atsakovės atstovas bei trečiasis asmuo, pasirašant taikos sutartį, jiems jau buvo žinoma, jog per tris mėnesius po laikinųjų apsaugos priemonių jie taikos sutarties negalės įvykdyti, tai padaryti nėra įmanoma, tačiau taikos sutartis vis tiek buvo pasirašyta. Ieškovė niekuomet neketino pirkti sklypo bendroje nuosavybėje, ji norėjo įsigyti atidalintą sklypą, kuriame nebūtų jokių pastatų. Šiuo atveju būtent atsakovė ir trečiasis asmuo nuo pat preliminarios sutarties sudarymo elgėsi nesąžiningai. Jie paėmę avansą iš ieškovės ir matydami, ka negalės atidalinti sklypo, niekada ieškovei nesiūlė grąžinti pinigų, nesprendė ginčo gera valia, todėl ieškovė, laukusi beveik 10 m., buvo priversta savo teises ginti teisme. Būtent dėl atsakovės kaltės nebuvo įvykdyta preliminarioji pirkimo-pardavimo sutartis. Mano, kad jau sudarant preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį, tiek atsakovė, tiek trečiais asmuo per sutartyje nustatytą terminą negalės įvykdyti sutarties.

7Atsakovė G. J. ir trečiasis asmuo A. J. bendrai pateikė atsiliepimą į ieškovės ieškinį, nurodydami, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsakovai nesutinka su ieškovės argumentais, kad atsakovė pinigus (avansą) iš ieškovės įgijo be teisinio pagrindo. Atsakovė preliminariojoje žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartyje įsipareigojo iki 2008 m. kovo 30 d. atidalinti iš bendro sklypo ir parduoti ieškovei 523 m2 žemės sklypą ( - ). Ieškovė sutarties pasirašymo metu sumokėjo atsakovei 20 000 Lt (5 792,40 Eur) avansą. Sutarties vykdymo metu paaiškėjo, kad žemėtvarkos ir sklypo atidalinimo formalumai nėra tokie paprasti, o daugeliu atvejų neišmanančiam žmogui, tiesiog neįveikiami. Atsirasdavo vis naujų formalių kliūčių ir problemų, kurias teko spręsti patiems. Dėl to sutartyje numatytas terminas buvo tęsiamas šešis kartus. Paskutinis sutarties įvykdymo terminas buvo nustatytas 2014 m. sausio 16 d. Atsakovei ir trečiajam asmeniui pavyko iki 2014 m. pradžios sutvarkyti sklypo atidalinimo dokumentus. Ginčo žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandoris turėjo būti pasirašytas 2014 m. sausio 20 d., tačiau ieškovė ar jos įgaliota atstovė, motina J. S., sutartu laiku sudaryti sandorio pas notarę neatvyko. Mano, kad dėl to, jog ieškovė tuo metu gyveno Airijoje ir laiku nebuvo pasirašiusi įgaliojimo, pagal kurį už ją sandorį galėtų sudaryti kitas asmuo. Mano, kad ieškovė, pati atsisakydama pirkti žemės sklypą, ir reikalaudama grąžinti avansą bei priteisti tokio pat dydžio netesybas, elgiasi nesąžiningai. Nesutinka, kad preliminariosios pirkimo-pardavimo sutarties įvykdymo terminas užsitęsė dėl atsakovės ir trečiojo asmens kaltės. Sutarties įvykdymo terminai buvo pratęsti šalių bendru susitarimu. Atsakovė G. J. neatsisako įvykdyti savo įsipareigojimų pagal sutartį. Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį pagal jos turinį ir šalių prisiimtus įsipareigojimus yra galima, nėra pagrindo grąžinti atsakovės gautą avansą. Preliminarioji pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo įvykdyta ne dėl atsakovės, o dėl pačios ieškovės kaltės, todėl nėra pagrindo iš atsakovės priteisti ieškovės prašomas netesybas.

8Atsakovės G. J. atstovas teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad nagrinėjamoje byloje atsakovės padėtis yra labai nedėkinga, kadangi ji dėl sveikatos asmeniškai negalėjo imtis veiksmų, kad būtų vykdoma preliminarioji pirkimo-pardavimo sutartis, negali dalyvauti teismo posėdžiuose. Už ją visus veiksmus atliko įgaliotas asmuo A. J.. Pirkimo pardavimo-sutarties įvykdyti atsakovė neatsisakė, o trečiasis asmuo dėjo visas pastangas, kad sutartis būtų įvykdyta. Kaip tik ieškovė ir jai atstovaujanti mama dėjo visas pastangas, kad sutartis nebūtų įvykdyta. Būtent dėl ieškovės veiksmų buvo stabdomas sklypo detaliojo plano rengimas. Taikyti sankcijas dėl sutartie nevykdymo atsakovei nėra pagrindo, kadangi ji nepadarė nieko, kas būtų parodę jos nenorą įvykdyti sutartį. Sutartis nebuvo laiku įvykdyta dėl objektyvių priežasčių: keitėsi įstatyminė bazė, keitėsi detaliųjų planų ruošimo tvarka, keitėsi terminai, buvo gauta papildomų reikalavimų iš Savivaldybės, tačiau atsakovė ir trečiasis asmuo sutiko su reikalavimais, tvarkė dokumentus, susirašinėjo su institucijomis. Atsakovė dėjo visas pastangas, kad sutartis būtų įvykdyta. Klausimas nėra neišsprendžiamas, sutartį įmanoma įgyvendinti, atsakovė sutinka ir nori sutartį įgyvendinti, todėl atsakovės atžvilgiu neturėtų būti taikomos sankcijos.

9Trečiasis asmuo A. J., dalyvaudamas teismo posėdyje, paaiškino, kad su ieškovės reikalavimais nesutinka. Nei atsakovė, trečiojo asmens mama, nei pats trečiasis asmuo jokių pažeidimų nepadarė, jie dėjo visas pastangas, kad sutartis būtų įvykdyta. Ir sutartį galiam įvykdyti. Iš pat pradžių ieškovė buvo informuota, kad sklype statybų nebus galima vykdyti iš karto, kadangi reikės padaryti detalųjų planą, sklypus atidalinti. Ieškovė su sutarties sąlygomis sutiko. Po sutarties sudarymo jam reikėjo atlikti eilę darbų, kreiptis į institucijas, įregistruoti nelegalius pastatus ir pan. Jis dėjo visas pastangas, kad sutartis būtų įvykdyta. Su ieškove visuomet buvo tariamasi, ar ji sutiks laukti ilgesnį laiko tarpą, ieškovė su visomis sutarties vykdymo sąlygomis sutiko. Sutartis iki šiol neįvykdyta dėl objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios.

10Ieškovė G. J. į teismo posėdį, apie kurį tinkamai ir laiku informuota, neatvyko, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, jai atstovauja advokato padėjėjas Vytautas Bartkus. Byla nagrinėjama atsakovei nedalyvaujant.

11Ieškinys tenkintinas.

12Remiantis ieškovės atstovės, atsakovės atstovo, trečiojo asmens paaiškinimais, liudytojų J. S., D. G. ir V. Z. parodymais, byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad ieškovė E. B. su atsakove G. J., atstovaujama sūnaus A. J., 2007 m. rugpjūčio 27 d. sudarė nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo preliminariąją sutartį, pagal kurią turto pardavėja G. J. įsipareigojo ieškovei iki 2008 m. kovo 30 d. organizuoti ir savo sąskaita pilnai atlikti 0,1789 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. 9duomenys neskelbtini), esančio ( - ), padalijimą, pilnai sutvarkyti visus naujai suformuoto 523 m2 žemės klypo dokumentus, sudaryti notarinę nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį ir parduoti ieškovei (pirkėjai) šį sklypą už 39 000 Lt (kas atitinka 11 295,18 Eur) (c. b. Nr. 2-767-217/2014, b. l. 4–5). Sutarties sudarymo metu ieškovė atsakovei sumokėjo 20 000 Lt (kas atitinka 5 792,40 Eur) avansą. Preliminariojoje sutartyje buvo nurodytas sutarties įvykdymo terminas – 2008 m. kovo 30 d., kuris šalių susitarimu buvo pratęstas šešis kartus: 2008 m. birželio 25 d. pratęstas iki 2008 m. gruodžio 31 d., 2008 m. gruodžio 31 d. pratęstas iki 2010 m. sausio 16 d., 2010 m. sausio 15 d. pratęstas iki 2011 m. sausio 16 d., 2011 m. sausio 15 d. pratęstas iki 2012 m. sausio 16 d., 2012 m. sausio 15 d. pratęstas iki 2013 m. sausio 16 d., 2013 m. sausio 15 d. pratęstas iki 2014 m. sausio 16 d. (c. b. Nr. 2-767-217/2014, b. l. 6–11). 2008 m. birželio 25 d. ieškovė sumokėjo atsakovei papildomai 5 000 Lt (kas atitinka 1 448,10 Eur) avansą, o 2008 m. gruodžio 31 d., tęsiant sutarties terminą nuo 2008 m. gruodžio 31 d. iki 2010 m. sausio 16 d., ieškovė sumokėjo dar 11 000 Lt (kas atitinka 3 185,82 Eur) avansą. Ieškovė E. B. atsakovei iš viso sumokėjo 36 000 Lt (10 426,32 Eur).

13Ieškovė E. B., nesulaukusi sutartinių įsipareigojimų įvykdymo, 2014 m. vasario 24 d. kreipėsi į Jonavos rajono apylinkės teismą su ieškiniu atsakovei G. J., trečiajam asmeniui A. J. dėl be teisinio pagrindo įgyto turto priteisimo ir netesybų priteisimo. Jonavos rajono apylinkės teisme užvesta civilinė byla Nr. 2-767-217/2014. Civilinės bylos nagrinėjimo metu šalys teismui pateikė sudarytą taikos sutartį, kurią teismo prašė patvirtinti ir civilinę bylą nutraukti. 2014 m. rugpjūčio 8 d. Jonavos rajono apylinkės teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-767-217/2014 patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukė. Taikos sutartimi šalys susitarė, kad ieškovė atsisako savo ieškinio reikalavimų dėl be teisinio pagrindo įgyto turto ir netesybų priteisimo. Taikos sutartimi šalys susitarė, kad ieškovė E. B. ir atsakovė G. J., tęsdamos 2007 m. rugpjūčio 27 d. preliminarios pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas, įsipareigojo per tris mėnesius po laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį dėl žemės sklypo, esančio ( - ), pirkimo už 39 000 Lt (11 295,18 Eur). Terminas sudaryti nekilnojamojo turto pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį jau senai suėjęs, tačiau atsakovė savo prisiimtų įsipareigojimų nėra įvykdžiusi iki šiol, avanso ir baudos ieškovei nesumokėjo.

14Ieškovės teigimu, po taikos sutarties patvirtinimo, atsakovė ir jos atstovas A. J. ilgą laiką vis žadėjo ieškovei, kad 0,1789 ha žemės sklypo padalijimo darbai, kaip šalys buvo sutarę preliminarioje pirkimo-pardavimo sutartyje, yra vykdomi, vis aiškino, kad dokumentų tvarkymas užtrunka ilgą laiką, todėl vis prašė dar palaukti. 2016 m. gegužės 10 d. ieškovė kreipėsi į Jonavos rajono apylinkės teismą dėl vykdomojo dokumento civilinėje byloje Nr. 2-767-217/2014 išdavimo. 2016 m. birželio 3 d. civilinėje byloje Nr. 2-767-217/2014 ieškovei buvo išduotas vykdomasis raštas, kuris pateiktas vykdyti antstolės R. M. kontorai. Taip pat ieškovės atstovė 2016 m. rugsėjo 28 d. kreipėsi į Jonavos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyrių dėl informacijos suteikimo, ar žemės sklypas, esantis ( - ), gali būti padalintas preliminarioje sutartyje numatytomis sąlygomis, taip pat, ar G. J. (jos atstovas A. J.) kreipėsi į Jonavos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyrių dėl šio sklypo padalijimo, kokie veiksmai buvo atlikti, kokie veiksmai yra reikalingi siekiant padalinti sklypą (b. l. 12). 2016 m. lapkričio 8 d. ieškovės atstovė el. paštu gavo atsakymą 2016 m. spalio 20 d. Nr. 6B-07-4060, kuriame nurodoma, kad G. J. neturi galimybės suformuoti atskiro 523 m2 ar bent 450 m2 žemės sklypo, kadangi esamas žemės sklypas suformuotas prie daugiabučio gyvenamojo namo (( - )). Šiuo atveju galima išskirti tik atskiras žemės sklypo dalis atskiriems statinių savininkams, pagal ankščiau priskirtas žemės sklypo dalis. A. J. (įgaliotas G. J.) ne vieną kartą kreipėsi į Jonavos rajono savivaldybės administraciją ir visais atvejais į pateiktus paklausimus jam buvo atsakyta kaip, kokiu būdu ir su kokiomis teisėtomis sąlygomis sutinka ar sutiktų Jonavos rajono savivaldybė, tačiau A. J. išsisukinėja jau eilę metų, neatlieka taip kaip prašoma, nepateikia trūkstamų dokumentų ir nesuinteresuotas tinkamai atlikti žemės sklypo planą su išskirtomis, ankščiau priskirtomis žemės sklypo naudotojų dalimis. A. J. 2016 m. rugsėjo 22 d. kreipėsi su prašymu suderinti pateiktą žemės sklypo ribų planą, tačiau Jonavos rajono savivaldybė suruoštame atsakyme nesutiko derinti ir pateikė 5-ias nederinimo priežastis (b. l. 11). Šis atsakymas 2016 m. lapkričio 8 d. buvo persiųstas antstolės R. M. kontorai (b. l. 1). 2016 m. gruodžio 20 d. iš antstolės R. M. kontoros buvo gautas 2016 m. gruodžio 20 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas (b. l. 13). 2016 m. gruodžio 21 d. išduotas antstolės R. M. patvarkymas Nr. S-16-64-19303 dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo, vykdomasis raštas grąžintas ieškovei (b. l. 15–16).

152017 m. vasario 9 d. ieškovės E. B. atstovė kreipėsi į Jonavos rajono apylinkės teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo Jonavos rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-767-217/2014. Ieškovės atstovė prašė atnaujinti civilinės bylos Nr. 2-767-217/2014 nagrinėjimą (procesą), 2014 m. rugpjūčio 8 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nutartį, kuria buvo patvirtinta tarp šalių pasirašyta taikos sutartis civilinėje byloje Nr. 2-767-217/2014, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės E. B. ieškinį atsakovei G. J., trečiajam asmeniui A. J. dėl be teisinio pagrindo įgyto turto ir netesybų priteisimo, tenkinti visiškai – priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 10 426,32 Eur (36 000 Lt) sumokėtą avansą, 10 426,32 Eur (36 000 Lt) netesybas ir bylinėjimosi išlaidas.

162017 m. kovo 20 d. nutartimi atnaujintas civilinės bylos Nr. 2-767-217/2014 pagal ieškovės E. B. ieškinį atsakovei G. J., trečiajam asmeniui A. J. dėl be teisinio pagrindo įgyto turto ir netesybų priteisimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu (dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu), nagrinėjimas.

17Pažymėtina, kad atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai (CPK 370 straipsnio 4 dalis). Teismas patikrina teismo sprendimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą ta apimtimi ir tokiais pagrindais, kurie yra nustatyti teismo nutartyje atnaujinti procesą. Atnaujinus procesą, teismas turi pasisakyti dėl visų pareiškėjo nurodytų proceso atnaujinimo pagrindų ir juos analizuoti atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, nes tik šitaip galima atsakyti į klausimus, ar pareiškėjo nurodyti proceso atnaujinimo pagrindai iš tikrųjų leidžia abejoti byloje priimto ir įsiteisėjusio sprendimo (nutarties) teisėtumu ir pagrįstumu. Byloje dalyvaujančių asmenų galimybė naudotis procesinėmis teisėmis reikšti naujus reikalavimus, tikslinti ieškinio, priešieškinio dalyką ar pagrindą vertinama, atsižvelgiant į proceso atnaujinimo pagrindą ir CPK 141, 143 straipsnių nuostatas. Proceso atnaujinimo pagrindų pagrįstumas, t. y. pareiškėjo nurodomo proceso atnaujinimo pagrindo reikšmė visos bylos kontekste, yra patikrinamas bylą nagrinėjant iš naujo, kai procesas byloje buvo atnaujintas vienu (keletu) iš įstatymo nustatytų pagrindų, nes teismas patikrina teismo sprendimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą ta apimtimi ir tokiais pagrindais, kurie yra nustatyti teismo nutartyje atnaujinti procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2007, 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009). CPK 371 straipsnyje numatyta, kad išnagrinėjęs bylą, teismas turi teisę: 1) prašymą dėl teismo sprendimo (nutarties) pakeitimo arba panaikinimo atmesti; 2) teismo sprendimą ar nutartį pakeisti; 3) priimti naują sprendimą (nutartį). Teismui sprendimą (nutartį) pakeitus ar priėmus naują sprendimą (nutartį), ankstesni teismų sprendimai (nutartys) netenka teisinės galios (CPK 371 straipsnio 3 dalis).

18Kasacinio teismo praktika dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių kaip proceso atnaujinimo pagrindo (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas) yra suformuota. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016). Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015, 2017 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-916/2017).

19Taip pat pažymėtina, kad, siekiant nuginčyti teismo patvirtintą taikos sutartį, tokiam nuginčijimui būtinos ir procesinės prielaidos, ir materialieji teisiniai pagrindai. Tai reiškia, kad asmuo, teikdamas pareiškimą dėl proceso atnaujinimo, turi derinti CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytus proceso atnaujinimo pagrindus su CK nustatytais sandorio negaliojimo pagrindais. Įrodžius proceso atnaujinimo pagrindą, susidarys prielaida įrodyti pareiškėjo nurodomą taikos sutarties negaliojimo pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2010). Konkrečioje situacijoje teismo nutartyje, kuria patvirtinta taikos sutartis, nėra tiesiogiai pasisakyta dėl to, kokios pasekmės numatomos šalims tuo atveju, jei taikos sutarties nebus galima įvykdyti.

20Kasacinio teismo pabrėžiama, kad ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo atnaujinti procesą pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai. Esminis naujos aplinkybės pobūdis suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka šio reikalavimo, tai jos negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas užbaigtoje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2010; kt.).

21Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, jog paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Tokie įrodymai turi atitikti reikalavimus, keliamus ir įrodymams, ir esminėms naujai paaiškėjusioms aplinkybėms. Kasacinio teismo akcentuojama, kad tokiuose įrodymuose esanti informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-598/2009; 2010 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2010; 2011 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2011, kt.). Taigi, proceso atnaujinimui nepakanka tik pateikti naujų dokumentų, kurių nebuvo nagrinėjant bylą.

22Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė atnaujinti procesą, remdamasi tuo, kad po civilinės bylos išnagrinėjimo, t. y. teismui patvirtinus šalių sudarytą taikos sutartį, paaiškėjo naujai esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu. Taikos sutartimi šalys susitarė, kad ieškovė atsisako savo ieškinio reikalavimų dėl be teisinio pagrindo įgyto turto ir netesybų priteisimo. Šalys susitarė, kad tęsdamos 2007 m. rugpjūčio 27d. preliminarios pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas įsipareigojo per tris mėnesius po laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį dėl žemė sklypo ( - ), pirkimo už 39 000 Lt (11 295,18 Eur). Tačiau pagrindinė žemės sklypo ( - ), pirkimo-pardavimo sutartis iki šiol nėra sudaryta ir negalės būti sudaryta dėl priežasčių, kurios nebuvo žinomos pareiškėjai civilinės bylos nagrinėjimo metu. Po taikos sutarties patvirtinimo atsakovė ir jos atstovas A. J. ilgą laiką vis žadėjo ieškovei, kad žemės sklypo padalijimo darbai, kaip šalys buvo sutarę sutartimi, yra vykdomi, teigė, kas dokumentų tvarkymas užtrunką ilgą laiką, vis prašė palaukti. Ieškovei, nesulaukus taikos sutarties įvykdymo, buvo kreiptasi į antstolę dėl sutarties priverstinio vykdymo. Ieškovė vis tikėjo atsakovės atstovo pažadais, laukė gana ilgą laiką, suteikė atsakovei pakankamai laiko (beveik 10 m.) sutarties sąlygoms įvykdyti. Tačiau ieškovei kreipusis į Jonavos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyrių dėl informacijos suteikimo, ar žemės sklypas ( - ), gali būti padalintas preliminariojoje pirkimo-pardavimo sutartyje numatytomis sąlygomis, buvo gautas atsakymas, kad G. J. neturi galimybės suformuoti atskiro 523 m2 ar bent 450 m2 žemės sklypo, kadangi esamas žemės sklypas suformuotas prie daugiabučio gyvenamojo namo ( - ). Šiuo atveju galima išskirti tik atskiriems statinių savininkams, pagal anksčiau paskirtas žemė sklypo dalis: daugiabučiui gyvenamajam namui (dviem butams) – 1 163 m2 žemės sklypo ploto, o G. J. išpirktai daugiabučio gyvenamojo namo daliai (vienam butui) – 626 m2 žemės sklypo ploto. Tai patvirtino ir Savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas V. Z. dalyvaudamas teismo posėdyje, nurodydamas kad Skyrius niekada nenorėjo sutikti su atsakovės keičiamomis priskirtomis žemės sklypo dalimis. Skyrius iš pradžių sutiko, kad butas būtų padidintas, tačiau niekada nesutiko, kad atsakovei būtų priskirta didesnė žemės sklypo dalis. Taip pat skyrius niekada nesutiko, kad atsakovei būtų padidinta žemės sklypo dalis. Atsakovei buvo suteiktas leidimas priestatui statyti priestatui. Atskirti atskirą 523 m2 sklypą nagrinėjamu atveju negalima, kadangi G. J. priskirta 626 m2. Jei būtų atskirta minėta dalis, tokiu atveju G. J. neliktų galimybės net privažiuoti prie savo statinių. Žemė sklypų dalys turi būti priskiriamos prie statinių, o ne formuojamos kaip atskiri sklypai. Atskiro, be pastatų žemės sklypo, negalima atskirti vien dėl to, kad tai yra daugiabutis namas. Daugiabučių sklypai nėra dalijami.

23A. J. ne kartą kreipėsi į Jonavos rajono savivaldybės administraciją, jam buvo paaiškinta, su kokiomis sąlygomis sutiktų Jonavos rajono savivaldybė, tačiau A. J. jau eilę metų neatlieka to, ko prašoma, nepateikia trūkstamų dokumentų ir yra nesuinteresuotas tinkamai atlikti žemės sklypo plano su išskirtomis, anksčiau priskirtomis žemės sklypo naudotojų dalimis. Jonavos rajono savivaldybė nesutinka derinti A. J. pateikto žemės sklypo ribų plano. Antstolė R. M., kuriai ieškovė buvo pateikusi vykdomąjį raštą dėl šalių sudarytos taikos sutarties nevykdymo, 2016 m. gruodžio 20 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmu, neįvykdymo akte konstatavo, kad vykdomojo dokumento Nr. 2-767-217/2014 įvykdymas tapo negalimu, kadangi Savivaldybės administracija nesutinka suderinti žemės sklypo ribų plano, nėra teisinio pagrindo performuoti jau anksčiau suformuotas ir priskirtas turtines žemės sklypo dalis. Jonavos rajono savivaldybė raštu Nr. 6B-07-4731 A. J. informavo apie atsisakymą pradėti rengti žemė sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, toks prašymas galės būti nagrinėjamas tik parengus pastatų padalijimo projektą ir juos įregistravus kaip du atskirus turtinius vienetus. Taigi, tokiu būdu žemės padalijimo klausimas atidedamas neapibrėžtam laikui. Ieškovei vykdomasis dokumentas grąžintas be įvykdymo. 2016 m. gruodžio 21 d. antstolė išdavė patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo be įvykdymo.

24Siekiant nuginčyti teismo patvirtintą taikos sutartį, tokiam nuginčijimui būtinos ir procesinės prielaidos ir materialieji teisiniai pagrindai. Tai reiškia, kad asmuo teikdamas pareiškimą dėl proceso atnaujinimo turi derinti CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytus proceso atnaujinimo pagrindus su CK nustatytais sandorio negaliojimo pagrindais. Pavyzdžiui, asmuo gali teigti, kad sudarius taikos sutartį paaiškėjo taikos sutarties sudarymo metu buvusios aplinkybės (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kurias, jei būtų žinojęs, joks protingas asmuo tokiomis sąlygomis nebūtų sudaręs sutarties (CK 1.90 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2010).

25CK 1.90 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu. Suklydimas turi esminės reikšmės, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis (CK 1.90 straipsnio 4 dalis). Suklydimas taip pat laikomas esminiu, jeigu klydo abi šalys arba vieną šalį suklaidino kita šalis, neturėdama tikslo apgauti, taip pat kai viena šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad kita šalis suklydo, o reikalavimas, kad suklydusi šalis įvykdytų sutartį, prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ar protingumo principams.

26Remiantis aukščiau išvardintomis aplinkybėmis, yra pagrindas konstatuoti, kad ieškovė E. B. taikos sudarymo metu nežinojo, kad šalių sudaryta preliminari pirkimo-pardavimo sutartis negali būti įgyvendinta sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka (iki 2008 m. kovo 30 d. pilnai atlikti 0,1789 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), padalijimą, pilnai sutvarkyti visus naujai suformuoto 523 m2 žemės sklypo dokumentus), nes G. J. neturėjo galimybės suformuoti atskiro 523 m2 ar bent 450 m2 žemės sklypo, kadangi esamas žemės sklypas suformuotas prie daugiabučio gyvenamojo namo ( - ). Jonavos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyrius nurodė, kad prašymas pradėti rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą galės būti nagrinėjamas tik parengus pastatų padalijimo projektą ir juos įregistravus kaip du atskirus turtinius vienetus. Kai tuo tarpiu ieškovė nesitarė pirkti žemės sklypo su pastatu ar jo dalimi žemės sklype, taip pat nesitarė pirkti neatskirto žemės sklypo dalies. Aplinkybė, kad preliminarioje sutartyje numatytomis sąlygomis žemė sklypas negalės būti parduotas sutartyje numatytomis sąlygomis, ieškovei nebuvo ir negalėjo būti žinomos taikos sutarties sudarymo metu. Tik sudarius taikos sutartį paaiškėjo taikos sutarties sudarymo metu buvusios aplinkybės (CPK 366 straipsnio 1 dalie s2 punktas), kurias, jei būtų žinojęs, joks protingas asmuo tokiomis sąlygomis nebūtų sudarę sutarties (CK 1.90 straipsnio 2 dalis). Šios aplinkybės paaiškėjo tik antstolei grąžinus vykdomąjį dokumentą.

27Teismo vertinimu, byloje nustatytos faktinės aplinkybės nesuteikia pagrindo išvadai, kad taikos sutarties sąlygos neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, viešajam interesui, kad nepažeidžia kitų asmenų interesų, todėl yra pagrindas sutikti su ieškovės argumentais. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, nėra tikslinga plačiau pasisakyti dėl taikos sutarties teisėtumo. Iš esmės ieškovės prašymas dėl teismo nutarties panaikinimo įrodytas byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei pagrįstas įstatymo nuostatomis (CPK 178 straipsnis, 140 straipsnis, 675 straipsnis, 18 straipsnis, 371 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 3 dalis ).

28Pagal CK 6.305 straipsnio 1 dalį, apibrėžiančią pirkimo–pardavimo sutarties sampratą, pirkimo-pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). Pagal CK 6.309 straipsnio 1 dalį laikoma, kad įsipareigojimas parduoti daiktą kartu perduodant daiktą būsimajam pirkėjui valdyti yra to daikto pirkimas-pardavimas.

29Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad preliminarioji sutartis nuo pagrindinės skiriasi savo turiniu. Siekiant šias sutartis atskirti, lemiamą reikšmę turi susitarimą sudariusių šalių valia, t. y. aiškiai išreikštas ar akivaizdžiai (aiškiai) numanomas šalių įsipareigojimas ateityje sudaryti pagrindinę sutartį. Nustatant tikrąją šalių valią, taikytinos sutarčių aiškinimo taisyklės, įtvirtintos CK 6.193–6.195 straipsniuose ir suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2012). Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje preliminarioji sutartis įvardijama kaip organizacinė sutartis, priskirtina iki sutartinių santykių stadijai. Tai sutartis dėl kitos (pagrindinės) sutarties sudarymo, iš jos kyla šalių prievolė aptartomis sąlygomis sudaryti pagrindinę sutartį. Iš CK 6.165 straipsnyje įtvirtintos preliminariosios sutarties sampratos matyti, kad iš šios sutarties kylančios prievolės dalykas yra asmenų veiksmai, kuriais siekiama sudaryti pagrindinę sutartį. Pagrindiniai preliminariosios sutarties bruožai: pirma, aiškus šalių susitarimas ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį; antra, šalių sutarimas dėl būsimos pagrindinės sutarties dalyko ir esminių pagrindinės sutarties sąlygų aptarimas; trečia, terminas, per kurį turi būti sudaryta pagrindinė sutartis; ketvirta, šio susitarimo įforminimas rašytine forma. Būtini preliminariosios sutarties elementai: suderinta šalių valia pasiektas susitarimas sukurti teisinius santykius, t. y. įsipareigojimas ateityje sudaryti pagrindinę sutartį; pagrindinės sutarties esminių sąlygų aptarimas; susitarimo išreiškimas rašytine forma (CK 1.73 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 6.159 straipsnis, 6.165 straipsnio 1, 2 dalys).

30Paprastai preliminariosios sutartys sudaromos, kai civilinių santykių dalyviai dėl kokių nors priežasčių, pavyzdžiui: tam tikro reikalingo leidimo neturėjimo, subjektinės teisės į daiktą neturėjimo, nepakankamo daikto parengimo parduoti ar jo nesuformavimo kaip atskiro civilinės apyvartos objekto ir pan., gali nuspręsti pagrindinės sutarties nesudaryti iš karto, o numatyti, kad ją sudarys ateityje. Visais atvejais esminis kriterijus atskirti preliminariąją sutartį nuo pagrindinės – atitinkamo susitarimo sudarymo metu buvusi šalių valia ir tikslas, kurio jos siekė šiuo susitarimu. Teismų praktikoje konstatuota, kad avanso mokėjimas pagal preliminariąją sutartį neprieštarauja imperatyvams, įskaitant ir CK 6.165 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-61/2012).

31Nurodytos faktinės aplinkybės ir byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad iki šalių sutarto termino (2014 m. sausio 16 d.) nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta. Pagal CK 6.165 straipsnio 5 dalį, jeigu šalys per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą pagrindinės sutarties nesudaro, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia. Taigi, nagrinėjamos bylos šalims nesudarius iki 2014 m. sausio 16 dienos pagrindinės sutarties, pasibaigė jų prievolė pagal pradinį susitarimą. Be to, daiktas nebuvo perduotas pirkėjai valdyti, kaip to reikalauja CK 6.309 straipsnio 1 dalis.

32Kasacinis teismas yra nurodęs, kad šalys, sudarydamos preliminariąją sutartį, gali jos įvykdymui užtikrinti pasinaudoti ir kitais prievolių užtikrinimo būdais, tarp jų ir netesybomis. Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.156 straipsnis). Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius arba ikisutartinius įsipareigojimus. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybas laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Taigi, sutartinės netesybos apibrėžia šalių atsakomybės ribas už prievolės neįvykdymą sutarties sudarymo momentu ir suteikia teisę į jas, konstatavus prievolės neįvykdymo faktą ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2011 ir kt.).

33Teismas pažymi, kad 2007 m. rugpjūčio 27 d. šalių sudaryta nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo preliminarioji sutartis nėra ginčijama, todėl ji yra galiojanti ir turi būti vykdoma. Sutarties 4.5 punkte nurodyta, kad dėl kokių nors priežasčių pardavėjui atsisakius parduoti, ir objektyviai tapus neįmanomu įgyvendinti šią sutartį ir parduoti žemės sklypą šioje preliminariojoje sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka, pardavėjas privalo grąžinti pirkėjui gautą avansą ir sumokėti tokio paties dydžio baudą. Pardavėjas, pažeidęs preliminariojoje pirkimo-pardavimo sutartyje prisiimtą prievolę nustatytu terminu sudaryti pagrindinę sutartį, praranda teisę reikalauti iš pirkėjo sudaryti pagrindinę sutartį, o pirkėjas įgyja teisę reikalauti grąžinti visa, ką jis įvykdė, taip pat atlyginti dėl sutarties neįvykdymo patirtus nuostolius (CK 6.62 straipsnio 2 dalis).

34Įvertinus preliminariosios sutarties sąlygas konstatuotina, kad tiek ieškovės, tiek atsakovės valia aiškiai išreikšta pačioje preliminarioje sutartyje. Sutartyje nėra nuostatų, kurios būtų dviprasmiškos, neaiškios, todėl nėra tikslinga jų detaliai aptarti. Sutartyje numatyti pagrindiniai preliminariosios sutarties elementai, aiškus šalių susitarimas ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį, sutarimas dėl būsimos pagrindinės sutarties dalyko ir esminių pagrindinės sutarties sąlygų aptarimas, numatytas terminas, per kurį turi būti sudaryta pagrindinė sutartis, susitarimas įformintas rašytine forma. Yra visi būtini preliminariosios sutarties elementai, suderinta šalių valia, pasiektas susitarimas sukurti teisinius santykius sudaryti pagrindinę sutartį ir kita.

35Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad taikos sutartis – tai šalių susitarimas, kuriuo jos nustato abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas. Teismui patvirtinus šalių taikos sutartį ji įgyja res judicata galią ir tampa priverstinai vykdytinu dokumentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2010). CPK 42 straipsnio 2 dalis nustato, kad teismas netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu sutarties sąlygos prieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad taikos sutartis, kurią patvirtina teismas, nors reguliuojama ir proceso, ir materialiosios teisės normų, yra civilinė sutartis. Jai taikomi visi bendrieji sutarčių teisės institutai. Vienas jų – sutarties galiojimo institutas, nustatantis sutarties galiojimo sąlygas ir negaliojimo pagrindus. Jei asmuo yra sudaręs sutartį, tai jis yra jos įpareigotas (pacta sunt servanda principas), todėl turi tik dvi teisėtas vienašališko elgesio alternatyvas: arba vykdyti sutartį, arba ją nuginčyti ir nevykdyti. Sutartys ginčijamos įrodinėjant įstatymo nustatytus sandorio negaliojimo pagrindus (CK 1.78–96, 2.84, 6.66, 6.228 straipsniai).

36Taigi, reikalavimas, kad sandoris būtų ginčijamas tik civiliniuose įstatymuose nustatytais pagrindais (sandorio stabilumo principas), galioja ir ginčijant teismo patvirtintą taikos sutartį proceso atnaujinimo stadijoje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2010). Vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 1 dalimi sutartis yra negaliojanti (niekinė), jeigu ją sudarant buvo pažeisti pagrindiniai sutarčių teisės principai ir dėl to pažeisti ne tik sutarties šalies, bet ir viešieji interesai. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-432/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2011).

37CPK 371 straipsnyje numatyta, kad išnagrinėjęs bylą, teismas turi teisę: 1) prašymą dėl teismo sprendimo (nutarties) pakeitimo arba panaikinimo atmesti; 2) teismo sprendimą ar nutartį pakeisti; 3) priimti naują sprendimą (nutartį). Teismui sprendimą (nutartį) pakeitus ar priėmus naują sprendimą (nutartį), ankstesni teismų sprendimai (nutartys) netenka teisinės galios ( CPK 371 straipsnio 3 dalis).

38Konstatavus, jog šalių sudaryta taikos sutartis negalėjo būti patvirtinta, ji pripažintina negaliojančia (CPK 42 straipsnio 2 dalis, CK 1.80 straipsnis). CK 1.78 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog reikalavimą dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo gali pareikšti bet kuris suinteresuotas asmuo. Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, kad kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. CK 6.158 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekviena sutarties šalis, turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai. Sąžiningas elgesys yra privalomas tiek esant iki sutartiniams santykiams (CK 6.163 straipsnis), tiek sudarant sutartį (CK 6.162 straipsnis), tiek aiškinant jos turinį (CK 6.193 straipsnis), tiek ją vykdant (CK6.200 straipsnis). Teismas sprendė, kad atsakovė per beveik 10 metų laikotarpį neįvykdė preliminariosios pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų, kaip patvirtino ir Jonavos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyrius, veikė aplaidžiai, trečiais asmuo (atsakovės įgaliotas asmuo) jau eilę metų išsisukinėja, neatlieka veiksmų, kurių prašo Architektūros ir urbanistikos skyrius, nepateikia trūkstamų dokumentų, todėl nėra suinteresuotas tinkamai atlikti žemė sklypo plano. Sąžiningumas – tai vertybinis teisinių santykių subjekto elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas, apdairus ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas nusako teisinių santykių subjekto vidinius motyvacinius veiksnius konkrečioje situacijoje, be kita ko, veikiamus subjektą individualizuojančių savybių, pavyzdžiui: jei tai fizinis asmuo – jo amžiaus, išsimokslinimo, praktinių įgūdžių ir pan., jei tai juridinis asmuo – veiklos pobūdžio, jos ypatybių, verslo patirties ir t. t. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus. Sąžiningu gali būti laikomas tas kontrahentas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar jis bus pajėgus įvykdyti sandorį. CK 1.5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises ir atlikdami pareigas, privalo veikti pagal sąžiningumo reikalavimus.

39Atsižvelgiant į CK 1.80 straipsnio 2 dalies nuostatas, kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai natūra negalima grąžinti to, ką yra gavusi, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenustato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių. Teismas sutinka su ieškovės argumentais, kad pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis iki 2014 m. sausio 16 d. nebuvo sudaryta tik dėl atsakovės kaltės. Ji vengė vykdyti sutartį, sutarties pakeitimais nukėlinėjo pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties terminą bei iki nustatyto galutinio termino neįvykdė sutartimi prisiimto įsipareigojimo sutvarkyti naujai suformuoto žemės sklypo dokumentų ir nepardavė žemės sklypo. Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandoriui neįvykus, atsakovė toliau be teisėto pagrindo naudojasi ieškovės avansu sumokėtais pinigais, todėl ieškovė pagrįstai prašo atsakovei perduotas lėšas priteisti kaip atsakovės be teisinio pagrindo įgytą turtą (CK 6.237 straipsnio 2 d.) bei sumokėti tokio paties dydžio netesybas (CK 6.71 straipsnis). Teismui pripažinus, kad šalių sudaryta taikos sutartis bei 2014 m. rugpjūčio 8 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nutartis dėl taikos sutarties patvirtinimo prieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms, atsakovei kyla pareiga gražinti ieškovės sumokėtą avansą ir sutarties 4.5 punkte numatytą baudą. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovės ieškovei priteistina 10 426,32 Eur sumokėtas avansas ir tokio paties dydžio, t. y. 10 426,32 Eur netesybos.

40CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, jog pagal prievolę neatsiskaitęs asmuo privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Prievolė tinkamai neįvykdyta, įstatymas (CK 6.210 straipsnis) numato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, todėl iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (20 852,64 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

41Ieškovė pareiškė prašymą priteisti 1 761,69 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

42Teismas vertindamas prašomų priteisti atstovavimo išlaidų pagrįstumą, pažymi, kad išlaidos, susijusios su teisine pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatytos 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) rekomenduojamais civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžiais. Teismas įvertinęs ieškovės atstovės paruoštų procesinių dokumentų kiekį, apimtis, atsižvelgęs į civilinėje byloje keliamus klausimus bei dalyvavimą teismo posėdžiuose sprendžia, kad ieškovės prašymas pagrįstas ir tenkintinas, iš atsakovės priteistina 1 761,69 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis).

43Teismas turėjo 9,05 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, kurios priteistinos iš atsakovės valstybei (CPK 93 straipsnis, 96 straipsnis).

44Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270, 385 straipsniais, teismas

Nutarė

45Ieškovės E. B. prašymą tenkinti, priimti naują sprendimą.

46Panaikinti 2014 m. rugpjūčio 8 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2-767-217/2014 dėl taikos sutarties patvirtinimo ir civilinės bylos nutraukimo.

47Tenkinti ieškovės E. B. ieškinį.

48Priteisti iš atsakovės G. J., a. k. ( - ) gyv. ( - ), ieškovei E. B., a. k. ( - ) gyv. ( - ), 10 426,32 Eur (dešimties tūkstančių keturių šimtų dvidešimt šešių eurų 32 ct) sumokėtą avansą, 10 426,32 Eur (dešimties tūkstančių keturių šimtų dvidešimt šešių eurų 32 ct) netesybas, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (20 852,64 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2017-02-13 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 761,69 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų šešiasdešimt vieno euro 69 ct) bylinėjimosi išlaidas.

49Priteisti iš atsakovės G. J., a. k. ( - ) 9,05 Eur (devynių eurų 05 ct) bylinėjimosi išlaidas valstybei.

50Sprendimui įsiteisėjus, grąžinti antstolei R. M. vykdomąją bylą Nr. 0064/16/01424.

51Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.

Ryšiai
1. Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja Jolanta Damulienė, sekretoriaujant... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, atnaujinus procesą,... 3. Teismas... 4. ieškovė E. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš... 5. Ieškinyje nurodė, kad 2007 m. rugpjūčio 27 d. ieškovė su atsakove,... 6. Dalyvaudama teismo posėdyje ieškovės E. B. atstovė palaikė prašymą dėl... 7. Atsakovė G. J. ir trečiasis asmuo A. J. bendrai pateikė atsiliepimą į... 8. Atsakovės G. J. atstovas teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad... 9. Trečiasis asmuo A. J., dalyvaudamas teismo posėdyje, paaiškino, kad su... 10. Ieškovė G. J. į teismo posėdį, apie kurį tinkamai ir laiku informuota,... 11. Ieškinys tenkintinas.... 12. Remiantis ieškovės atstovės, atsakovės atstovo, trečiojo asmens... 13. Ieškovė E. B., nesulaukusi sutartinių įsipareigojimų įvykdymo, 2014 m.... 14. Ieškovės teigimu, po taikos sutarties patvirtinimo, atsakovė ir jos atstovas... 15. 2017 m. vasario 9 d. ieškovės E. B. atstovė kreipėsi į Jonavos rajono... 16. 2017 m. kovo 20 d. nutartimi atnaujintas civilinės bylos Nr. 2-767-217/2014... 17. Pažymėtina, kad atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismas bylą nagrinėja... 18. Kasacinio teismo praktika dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos... 19. Taip pat pažymėtina, kad, siekiant nuginčyti teismo patvirtintą taikos... 20. Kasacinio teismo pabrėžiama, kad ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė... 21. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad CPK 366 straipsnio 1... 22. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė atnaujinti procesą, remdamasi tuo, kad... 23. A. J. ne kartą kreipėsi į Jonavos rajono savivaldybės administraciją, jam... 24. Siekiant nuginčyti teismo patvirtintą taikos sutartį, tokiam nuginčijimui... 25. CK 1.90 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad suklydimu laikoma klaidinga prielaida... 26. Remiantis aukščiau išvardintomis aplinkybėmis, yra pagrindas konstatuoti,... 27. Teismo vertinimu, byloje nustatytos faktinės aplinkybės nesuteikia pagrindo... 28. Pagal CK 6.305 straipsnio 1 dalį, apibrėžiančią pirkimo–pardavimo... 29. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad preliminarioji sutartis nuo... 30. Paprastai preliminariosios sutartys sudaromos, kai civilinių santykių... 31. Nurodytos faktinės aplinkybės ir byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad... 32. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad šalys, sudarydamos preliminariąją... 33. Teismas pažymi, kad 2007 m. rugpjūčio 27 d. šalių sudaryta nekilnojamojo... 34. Įvertinus preliminariosios sutarties sąlygas konstatuotina, kad tiek... 35. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad taikos sutartis – tai šalių... 36. Taigi, reikalavimas, kad sandoris būtų ginčijamas tik civiliniuose... 37. CPK 371 straipsnyje numatyta, kad išnagrinėjęs bylą, teismas turi teisę:... 38. Konstatavus, jog šalių sudaryta taikos sutartis negalėjo būti patvirtinta,... 39. Atsižvelgiant į CK 1.80 straipsnio 2 dalies nuostatas, kai sandoris... 40. CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, jog pagal prievolę neatsiskaitęs asmuo... 41. Ieškovė pareiškė prašymą priteisti 1 761,69 Eur bylinėjimosi išlaidų.... 42. Teismas vertindamas prašomų priteisti atstovavimo išlaidų pagrįstumą,... 43. Teismas turėjo 9,05 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų... 44. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268,... 45. Ieškovės E. B. prašymą tenkinti, priimti naują sprendimą.... 46. Panaikinti 2014 m. rugpjūčio 8 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nutartį... 47. Tenkinti ieškovės E. B. ieškinį.... 48. Priteisti iš atsakovės G. J., a. k. ( - ) gyv. ( - ), ieškovei E. B., a. k.... 49. Priteisti iš atsakovės G. J., a. k. ( - ) 9,05 Eur (devynių eurų 05 ct)... 50. Sprendimui įsiteisėjus, grąžinti antstolei R. M. vykdomąją bylą Nr.... 51. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per...