Byla 2S-319-520/2010

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Dalia Višinskienė (pranešėja), kolegijos teisėjos Neringa Švedienė, Tatjana Žukauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo S. R. (S. R.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 9 d. nutarties, kuria tenkintas ieškovo M. A. (M. A.) prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje dėl skolos priteisimo pagal ieškovo M. A. (M. A.) ieškinį atsakovui S. R. (S. R.),

Nustatė

2Ieškovas M. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašė iš atsakovo S. R. (R.) priteisti 80000 Lt skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. areštuoti 80000 Lt vertės atsakovui priklausantį kilnojamąjį, nekilnojamąjį turtą, pinigines lėšas. Nurodė, kad atsakovas nėra įvykdęs nei dalies prisiimtų įsipareigojimų, siekdamas išvengti atsakomybės slėpėsi kitoje valstybėje, skolos suma yra labai didelė, todėl yra pagrindas manyti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.

3Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartimi ieškovo M. A. (A.) prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino, t. y. ieškovo reikalavimams užtikrinti areštavo atsakovui S. R. (R.) nuosavybės teise priklausantį turtą, uždraudė disponuoti šiuo turtu, paliko teisę turtą valdyti ir juo naudotis, o turto nesant arba esant nepakankamai, nurodė areštuoti atsakovui priklausančias pinigines lėšas, nurodė, kad bendra areštuoto turto ir piniginių lėšų vertė turi atitikti 80000 Lt ieškinio kainą. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškinio kaina yra nemaža, padarė išvadą, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali pasunkėti arba tapti negalimas teismo sprendimo įvykdymas.

4Atsakovas S. R. atskiruoju skundu prašo panaikinti nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Nurodo, kad teismas priėmė įstatymo neatitinkantį ieškinį bei visiškai nepagrįstai, nepasidomėjęs jo turimu turtu, turtiniais įsipareigojimais pagal prievoles, kitomis reikšmingomis aplinkybėmis, turinčiomis reikšmę jo turtinėms galimybėms įvertinti, vadovaudamasis vien niekuo nepagrįsta ieškovo nurodoma reikalavimo suma, taikė laikinąsias apsaugos priemones. Ieškinyje yra nurodyti tik ieškovo teiginiai, kuriems pagrįsti ieškovas nepateikė priedų, atitinkančių CPK 111-114 str. reikalavimų, t. y. ieškinyje nurodoma, kad buvo sudaryta paskolos sutartis, prieduose – kad pridedamos paskolos sutarties kopijos. Kadangi ieškinyje nurodoma, kad byla bus vedama ne per advokatą, nėra aišku, kas patvirtino su ieškiniu pateiktų dokumentų nuorašus. Ieškovas nepateikė jokių duomenų ir įrodymų, pagrindžiančių jo siekį paslėpti turtą, sumažinti savo mokumą, ar kitokį nesąžiningą elgesį, ieškovas nėra jo reikalavęs grąžinti skolą, jo ir ieškovo nesieja jokie prievoliniai santykiai. Jis yra tinkamai savo prievoles vykdantis asmuo, todėl taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra jokio pagrindo. Ieškovas nesąžiningai naudojasi procesinėmis teisėmis, piktnaudžiaudamas savo teisėmis pateikė ieškinį, tačiau nepateikė privalomų ieškinio priedų. Kadangi teismas laikinąsias apsaugos priemones taiko vadovaudamasis tik vienos iš šalių pateiktais įrodymais dėl reikalavimo pagrįstumo, ypač svarbu, jog visų ieškovo pateiktų duomenų apimtis leistų daryti neabejotiną išvadą dėl reikalavimų pagrįstumo, tačiau šiuo atveju ieškovas tokių duomenų nepateikė. Vien tai, kad teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones nepranešęs apie tai jam, paralyžavo jo asmeninį gyvenimą, sukėlė pasekmes šeimos nariams, kitų jo sandorių šalims, netiesiogiai valstybei ir valstybės turtiniams interesams.

5Ieškovas M. A. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo nutartį palikti nepakeistą, atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad 2009-10-06 teismo posėdžio metu teismas sprendė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, jis pateikė teismui paskolos raštelių originalus, todėl nepagrįstas yra atskirojo skundo argumentas, kad jis nepagrįstai kreipėsi į teismą su prašymu areštuoti atsakovo turtą. Antstolis, kuris vykdė nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, informavo jį, kad dėl išieškojimo iš atsakovo yra pradėtos 6 vykdomosios bylos, nekilnojamojo turto atsakovas neturi. Dėl to teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones.

7Atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

8Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, pateiktus dokumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovo M. A. (A.) prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

9Iš bylos dokumentų matyti, kad buvo iškelta civilinė byla dėl 80000 Lt skolos priteisimo pagal 1999-09-02, 1999-09-06, 1999-09-26, 1999-09-30 paskolos sutartis pagal ieškovo M. A. (A.) ieškinį atsakovui S. R. (R.). Pirmosios instancijos teismas ieškovo prašymu 2009-09-09 nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones atsakovui nuosavybės teise priklausančiam 80000 Lt vertės turtui, o turto nesant ar nesant nepakankamai nurodė areštuoti atsakovo pinigines lėšas.

10Pagal CPK 144 str. 1 d. teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatymas teismui suteikia teisę spręsti, ar būtina imtis civilinėje byloje laikinųjų apsaugos priemonių. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos tokios, kurios užkirstų galimybę išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo, bylos nagrinėjimo metu būtų užtikrinta ta pati atsakovo turtinė padėtis, kuri buvo iki ieškovo kreipimosi į teismą. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, turi būti įvertinama reali grėsmė ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams. Taikant laikinąsias apsaugos priemones taip pat turi būti įvertintas jų tikslingumas, t. y. jos turi garantuoti būsimo teismo sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą.

11Pirmosios instancijos teismas, iškėlęs civilinę bylą pagal ieškovo M. A. (A.) ieškinį, pagrįstai, vadovaudamasis CPK 144-145 str. nuostatomis, pripažino, kad ieškovo prašyme nurodytos aplinkybės ir pateikti duomenys sudaro faktinį ir teisinį pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, nes ieškinys neatitinka CPK 135 str. reikalavimų, ieškinio priedai CPK 111-114 str. reikalavimų, kadangi pirmosios instancijos teismas ieškinį priėmė, iškėlė civilinę bylą, kaip tai numatyta CPK 137 str. 1 d., todėl privalėjo spręsti klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo. Be to, kaip matyti iš 2009-10-06 teismo posėdžio protokolo, ieškovo atstovė advokatė E. Jankovska pateikė pirmosios instancijos teismui 4 raštelių originalus, atsakovui – raštelių kopijas (b. l. 12). Atmestini apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neįvertino to, jog ieškovas nepateikė įrodymų, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, kad atsakovas siekia paslėpti turtą, sumažinti savo mokumą, elgiasi nesąžiningai. Teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-23 nutartis civilinėje byloje Nr.2-786/2008, 2009-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr.2-323/2009, 2009-04-30 nutartis civilinėje byloje Nr.2-330/2009 ir kt.). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovo reikalavimo suma (80000 Lt) yra didelė, apeliantas atskirajame nurodo, jog pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti, ar reikalavimas yra didelis jam, t. y. ieškinio sumą įvertinti kartu su jo įsipareigojimais kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims, tų įsipareigojimų vykdymą, apelianto turimu turtu. Teismų praktikoje aplinkybė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, preziumuojama tuomet, kai kilęs turtinis ginčas dėl didelės sumos. Tačiau kiekvienu konkrečiu atveju, teismas, spręsdamas apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą, privalo įvertinti, ar reiškiamas reikalavimas, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, ginčo šalių turtinę padėtį, gali būti pripažįstamas dideliu, dėl ko galėtų pasunkėti būsimo teismo sprendimo įvykdymas (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-06-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-600/2009). Dėl to sutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad skolos dydis nėra vienintelis kriterijus sprendžiant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tačiau tai, kad ieškovo prašoma priteisti skola yra didelė, byloje nėra duomenų apie atsakovo turtinę padėtį, yra reikšmingos aplinkybės, vertinant grėsmę būsimam teismo sprendimui įvykdyti ir nustatant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą, nes reikalavimų dydis objektyviai gali padidinti būsimo sprendimo neįvykdymo riziką. CPK 306 str. 3 d., 338 str. nustatyta, kad apeliantas su skundu turi pateikti įrodymus, kuriais grindžia teismo nutarties ar jos dalies neteisėtumą ar nepagrįstumą. Pažymėtina, jog gera atsakovo turtinė padėtis gali būti viena iš reikšmingų aplinkybių, nesukeliančių pagrįstų abejonių dėl galimybės įvykdyti teismo sprendimą. Tokiu atveju laikinosios apsaugos priemonės netaikomos, jeigu įrodoma, kad ieškovo reikalavimų suma atsakovui pagal jo turimo turto vertę, gaunamas pajamas, turimo turto dydį nėra didelė. Tačiau atsakovas, turėdamas teisę į apeliaciją bei galimybę pateikti įrodymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepagrįstumo, nepateikė jokių savo gerą turtinę padėtį patvirtinančių įrodymų, duomenų, įrodančių, kad jo turtinė padėtis yra tokia, kuri užtikrins teismo sprendimo įvykdymą, dėl ko nepaneigė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės. Dėl to nepripažintini pagrįstais atskirojo skundo argumentai, jog nėra jokio pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kad ieškovas neįrodė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo, todėl pirmosios instancijos teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones neteisėtai. Pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, atsižvelgė į ieškovo pareikštų reikalavimų sumą, ieškovo nurodytas aplinkybes, kurių pagrindu ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl tai, kad atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties argumentais, nėra pagrindas konstatuoti, kad nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Be to, taikant laikinąsias apsaugos priemones, šalių nurodomos aplinkybės, kuriomis yra grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai, nenustatomos ir nevertinamos, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nevertina apelianto nurodytų argumentų, kad atsakovo ir ieškovo nesieja jokie prievoliniai santykiai, ieškovas elgiasi nesąžiningai, piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, nepagrįstai reikšdamas ieškinį, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nenustatė visų reikšmingų bylos aplinkybių, nes šios aplinkybės bus nustatytos ir įvertintos išnagrinėjus bylą iš esmės. Ieškinio pagrįstumo klausimas nenagrinėtinas sprendžiant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

12Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nepagrįstais pripažįsta atskirojo skundo argumentus, kad teismas neatsižvelgė į ekonomiškumo principą, taikė neproporcingas laikinąsias apsaugos priemones, kadangi nagrinėdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, pirmosios instancijos teismas laikėsi ekonomiškumo, šalių teisėtų interesų pusiausvyros principo, t . y. pirmiausia areštavo atsakovui priklausantį turtą, o ne lėšas, pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, kurios atitinka pareikšto ieškinio esmę ir apimtį, todėl yra tiesiogiai susijusios su būsimu galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymu.

13Pažymėtina, kad pagal CPK 146 str. 2 d. teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, o pritaikęs jas panaikinti, jeigu atsakovas įmoka reikalaujamą sumą į teismo specialiąją sąskaitą arba už atsakovą yra laiduojama, įkeičiamas turimas turtas. Taigi atsakovui neužkirstas kelias įmokėti reikalaujamą sumą į teismo specialiąją sąskaitą tam, kad būtų panaikintas turto areštas.

14Taip pat apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai išnagrinėjo ieškovo prašymą nepranešęs apie prašymo nagrinėjimą atsakovui, todėl buvo paralyžuotas atsakovo asmeninis gyvenimas, atsakovo šeimos nariai, kiti atsakovo sandorių dalyviai, valstybė patyrė pasekmes. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas civilinėje byloje visada yra susijęs su tam tikrais suvaržymais ar apribojimais atsakovui, nes laikinosios apsaugos priemonės ir yra taikomos tam, kad būtų užtikrintas galimo teismo sprendimo konkrečioje byloje įvykdymas, todėl atmestinas atskirojo skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė atsakovo, jo šeimos narių, valstybės teises ir interesus.

15Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad atskirojo skundo motyvais nėra faktinio ir teisinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina galioti nepakeista.

16Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 5,60 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus atsakovo atskirojo skundo, nurodytos išlaidos priteistinos iš atsakovo S. R. (R.) į valstybės biudžetą (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92, 96 str.).

17Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 321, 325, 329, 331, 336, 337, 339 str.,

Nutarė

19Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartį palikti nepakeistą

20Priteisti valstybei iš atsakovo S. R. (S. R.) 5,60 Lt išlaidų, patirtų dėl procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme, kurios yra sumokamos banke į Surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Ryšiai