Byla 2A-905-798/2012
Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu

1Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Antano Rudzinsko (pranešėjas), kolegijos teisėjų Laimos Gerasičkinienės, Jūratės Varanauskaitės, sekretoriaujant Agnei Bajarūnaitei,

2teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėję ieškovo V. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. Š. ieškinį atsakovei L. G. (tretysis asmuo – Vilniaus rajono 1-asis notarų biuras) dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas V. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei L. G., prašydamas pripažinti negaliojančiu 2007 m. rugpjūčio 3 d. Vilniaus rajono 1-ojo notarų biure patvirtintą V. Š. oficialųjį testamentą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovo senelis V. Š. mirė ( - ), o tėvas T. Š., būdamas 39 metų, mirė ( - ). 2007 m. rugpjūčio 3 d. Vilniaus raj. 1-ajame notarų biure buvo patvirtintas V. Š. oficialus testamentas. Pareiškimą dėl palikimo priėmimo pagal šį testamentą pateikė atsakovė mirusiojo dukra L. G.. Nurodė, kad su seneliu santykiai buvo geri, padėjo tvarkytis namuose. Atsidėkodamas dalį turto senelis testamentu buvo palikęs ieškovui. Atsakovė pas V. Š. atvykdavo retai, faktiškai jo neprižiūrėjo, jokios pagalbos neteikė. Apie tai, kad dalis turto buvo palikta ieškovui, atsakovė žinojo ir tuo buvo nepatenkinta. Atvykusi į svečius atsakovė darydavo V. Š. neigiamą įtaką, dėl ko buvo suformuota klaidinga nuostata apie turto palikimą testamentu. Dėl tokių atsakovės veiksmų senelis buvo apgautas tam, kad turtas testamentu būtų paliktas vien atsakovei.

5Atsakovė L. G. pateikė atsiliepimą, prašydama ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad testatorius gali sudaryti testamentą tik pats, taip pat testamentą gali sudaryti tik veiksnus asmuo, kuris suvokia savo veiksmų reikšmę ir pasekmes. Ieškovo pareikštos abejonės dėl testatoriaus tikrosios valios sudarant testamentą savaime nedaro jo negaliojančiu. Ieškovas turi įrodyti ir pateikti neginčijamus įrodymus, patvirtinančius palikėjo psichinę būklę testamento sudarymo metu. Testamente nurodyta, kad testatoriaus V. Š. veiksnumas nustatytas ir jo pareikšta valia yra jam suprantama. Ieškovo nurodyti liudytojai nėra ekspertai, todėl palikėjo psichinės būklės įrodinėjimas subjektyvaus pobūdžio įrodymais nėra pakankamas tokiam faktui konstatuoti. Taip pat ieškovas nenurodo ir nepateikia įrodymų, kad atsakovė naudojo apgaulę, siekdama iškreipti V. Š. valią. Aplinkybė, kad nuo 1992 metų atsakovas padėjo tvarkytis namuose (būdamas 10 metų amžiaus), t. y. statė ūkinius sandėliukus, ruošė malkas, prižiūrėjo palikėją, yra teisiškai nereikšminga.

6Tretysis asmuo Vilniaus raj. 1-ojo notarų biuro notarė L. Š. pateikė atsiliepimą, prašydama ieškinį atmesti. Nurodė, kad vadovaujantis CK kiekvienas fizinis asmuo gali testamentu palikti visą savo turtą arba jo dalį vienam ar keliems asmenims, kurie yra arba nėra įpėdiniai pagal įstatymą. Notarui, kaip valstybės įgaliotam asmeniui, yra nustatyti griežtesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai, negu paprastai. Nurodė, kad tvirtindama 2007-08-03 oficialųjį testamentą, atliko visus tokio sandorio tvirtinimui būtinus veiksmus. Išsamiai ir tinkamai nustatytos testatoriaus pageidaujamos ir prognozuojamos pasekmės, jo pageidaujamos sąlygos. Testamentas buvo pasirašytas Vilniaus raj. 1-ojo notarų biuro patalpose, su testatoriumi bendravo tiesiogiai, išsakė atliekamo notarinio veiksmo prasmę ir teisines pasekmes. Paaiškino, kad pasirašydamas testamentą V. Š. sutinka, jog po jo mirties visą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą ir visą kitą turtą paveldėtų L. G.. Nurodė, jog įsitikino testatoriaus veiksnumu, jo laisva valia. Pasirašydamas testamentą V. Š. adekvačiai suvokė savo veiksmų esmę ir padarinius, buvo blaivaus proto, raštingas, suprato savo veiksmų reikšmę ir juos valdė, testamentą pasirašė laisva valia, be prievartos ir suklydimo, testamento tekstas buvo garsiai perskaitytas ir žodžiu išverstas į jam suprantamą rusų kalbą. Todėl teigti, kad V. Š. buvo suklaidintas dėl esminių sudaromo sandorio aplinkybių, nėra pagrindo. Nurodė, kad V. Š. gyveno šalia notarų biuro, dažnai lankydavosi biure ir konsultuodavosi įvairiais teisiniais klausimais, todėl notarės buvo pažįstamas. Notarai savo veikloje vadovaujasi LR Konstitucija ir LR įstatymais bei kitais norminiais teisės aktais. Jei notarei kyla abejonių dėl asmens sveikatos būklės, jo blaivumo, ar kad asmuo gali nesuvokti atliekamo veiksmo reikšmės ir pasekmių, yra atsisakoma tokį notarinį veiksmą atlikti.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Vilniaus m. 3 apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 8 d. sprendimu ieškovo V. Š. ieškinį atmetė, priteisė 34,80 Lt išlaidų valstybės naudai. Teismas konstatavo, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė įkalbinėjo V. Š. sudaryti testamentą jos naudai, bet, jei tokie veiksmai ir būtų buvę, iš notarės atsiliepimo matyti, kad testatorius, prieš išreikšdamas valią, konsultuodavosi su notare teisiniais klausimais, todėl sąmoningai, laisva valia, suprasdamas sandorio esmines aplinkybes, sudarė ginčijamą testamentą. Teismas nustatė, kad būtent atsakovė L. G. rūpinosi V. Š., kad paskutinius metus V. Š. gyveno atsakovės name. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad V. Š. ir L. G. santykiai buvo konfliktiniai, priešingai, liudytojai patvirtino, kad santykiai tarp tėvo ir dukros buvo geri. Papildomai teismas pažymėjo, kad ieškovas, būdamas antros eilės įpėdiniu pagal CK 5.5 str. ir esant pirmos eilės įpėdinei (atsakovei), neturi reikalavimo teisės ginčyti testamentą CK 1.89 str. pagrindu, nes jis palikimo nepaveldėtų, pripažinus testamentą negaliojančiu, kadangi vėlesnis testamentas dalyje, kurioje turtas paliktas ieškovui, netaptų galiojančiu (CK 5.17 str., 5.35 str.).

9III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

10Ieškovas V. Š. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 8 d. sprendimą ir jo ieškinį tenkinti, skirti teismo psichiatrinę ekspertizę tikslu išsiaiškinti ar V. Š. ginčijamo testamento sudarymo metu visiškai suprato savo veiksmų esmę ir ar galėjo juos valdyti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė L. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovas jokios paramos ir pagalbos seneliui neteikė, juo nesirūpino. Tačiau šie jos parodymai iš esmės skyrėsi nuo kitų byloje apklaustų liudytojų, patvirtinusių, kad ieškovas padėjo seneliui. Teismas nevisapusiškai vertino liudytojo E. G. (atsakovės sūnaus) parodymus. Teismo posėdžio metu jis parodė, kad senelis buvo paguldytas į ligoninę, tačiau iš jos bėgo. Vertinant šiuos parodymus darytina pagrįsta išvada, kad testatoriaus V. Š. atžvilgiu galėjo būti naudojama prievarta ir (arba) jo psichikos sveikatos būklė buvo nenormali. Atsakovės L. G. parodymai pripažintini nesąžiningais, o atsakovės pravestas teismo procesas pripažintinas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Lietuvos teisės doktrina ir teismų praktika orientuota į tai, kad asmens, piktnaudžiaujančio procesinėmis teisėmis bei teismo procesu metu besielgiančio nesąžiningai, teisės ir teisėti interesai neturi būti ginami. Nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovas, būdamas antros eilės įpėdiniu ir esant pirmos eilės įpėdinei, neturi reikalavimo teisės ginčyti testamentą, nes palikimo nepaveldėtų, pripažinus jį negaliojančiu, kadangi vėlesnis testamentas netaptų galiojančiu. Ieškovo tėvas buvo testatoriaus sūnus. Mirė 1997-06-30, t. y. anksčiau nei V. Š.. Pripažinus ginčijamą testamentą negaliojančiu paveldėtų senelio V. Š. palikimą atstovavimo teise. Ieškinyje buvo nurodęs, kad V. Š. sirgo smegenų kraujagyslių ligomis. Prašė teismo skirti psichiatrinę ekspertizę, tačiau teismas nepagrįstai jos neskyrė.

11Atsakovė L. G. pateikė atsiliepimą, prašydama palikti galioti Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 8 d. sprendimą ir apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovas nepagrįstai reikalauja pripažinti notarės patvirtintą V. Š. oficialų testamentą. Teismas pagrįstai konstatavo, kad notarė, tvirtindama testamentą, atliko visus tokio sandorio tvirtinimui būtinus veiksmus, buvo nustatyti visi testamento patvirtinimui reikalingi faktai, išsamiai ir tinkamai nustatytos testatoriaus pageidaujamos ir prognozuojamos pasekmės, jo pageidaujamos sąlygos. Apelianto argumentai, jog testatoriaus atžvilgiu galėjo būti naudojama prievarta ir jo psichinė būklė buvo nenormali, klaidingi ir nepagrįsti jokiais įrodymais. Nei vienas iš teismo posėdyje apklaustų liudytojų nepatvirtino aplinkybės, kad atsakovė ėmėsi nesąžiningų veiksmų prieš V. Š.. Nurodė, jog nebuvo poreikio byloje skirti ekspertizę. Remiantis notarės parodymais, ji su testatoriumi bendravo tiesiogiai, asmenybę nustatė pagal pateiktą pasą, įsitikino V. Š. veiksnumu, jo laisva valia, išaiškino atliekamo notarinio veiksmo esmę ir teisines pasekmes. Taip pat svarbūs liudytojo I. M. duoti parodymai. Šis liudytojas patvirtino, kad tarp testatoriaus ir atsakovės buvo gražūs ir šilti santykiai.

12IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

13teisiniai argumentai ir išvados

14Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių skundžiamojo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėjant apelianto apeliacinį skundą vertintini skundo teisiniai ir faktiniai argumentai.

15Apeliacinis skundas atmestinas.

16Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir teisiniu kvalifikavimu ir apylinkės teismo argumentų ir išvadų nebekartoja.

17Apeliaciniame skunde keliamas netinkamo įrodymų vertinimo, apelianto galimybės paveldėti turtą atstovavimo teise, bei teismo ekspertizės skyrimo siekiant nustatyti V. Š. gebėjimą suvokti savo veiksmų esmę ir galimybę juos valdyti sudarant ginčijamą 2007 m. rugpjūčio 3 d., Vilniaus rajono 1-o notarų biuro notarės patvirtintą oficialųjį testamentą (notarinio registro Nr. ( - )). Todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako šiais aspektais (CK 5.12 str., CPK 177-178, 183;185 str., CPK 212 str.).

18Testamentas yra vienašalis sandoris, kuriame išreiškiamas jį sudariusio asmens (testatoriaus) patvarkymas dėl jam priklausančio turto paveldėjimo. Mirus testatoriui atsiranda palikimas, kurį įstatyme nustatyta tvarka paveldi testamente nurodyti įpėdiniai. Tokiu būdu įstatyminiai įpėdiniai (išskyrus CK 5.20 straipsnyje numatytą teisės į privalomąją palikimo dalį atvejį) netenka paveldėjimo teisių, nes pagal įstatymą paveldima, kada tai nepakeista ir kiek nepakeista testamentu (CK 5.2 straipsnio 2 dalis). Taigi, testamentas yra vienašalis sandoris, kuriuo testatorius savo valia nustato turtinių ir neturtinių teisių, pareigų bei daiktų likimą po jo mirties. Įstatymų leidėjas tokiam valios išreiškimui nustato atitinkamas sąlygas ir tvarką, tikslu, kad ši valia būtų išreikšta laisvai paties testatoriaus ir be pašalinės įtakos. Apsaugant testatoriaus valią, įstatymas numato šio sandorio formai specialius reikalavimus: testamentas turi būti sudarytas kvalifikuota rašytine forma ir registruotas. Tai būtina dėl testatoriaus valios apsaugos. Bet kuriuo momentu panaikinti ar pakeisti testamentą yra neatskiriama testatoriaus teisė, todėl, kol gyvas testatorius, nėra reiškiami reikalavimai pripažinti testamentą negaliojančiu. Ginčai dėl testamento galiojimo iškyla, atsiradus paveldėjimui. Kadangi testamentas yra vienašalis sandoris, jis galioja, kol nėra nuginčytas ar pripažintas niekiniu. Įstatymas nustato reikalavimus testamento formai ir turiniui. Testamentas pripažįstamas negaliojančiu, jeigu nustatoma, kad ydingas jo turinys, neaiški, iškreipta testatoriaus valia arba ydinga testamento forma, subjektinė sudėtis.

19Nagrinėjamu atveju apeliantas ginčijo jo senelio V. Š. 2007 m. rugpjūčio 3 d., oficialųjį testamentą, kuriuo visas palikėjo turtas perėjo atsakovei L. G. (b.l. 35).

20Apeliaciniame skunde apeliantas teigia, kad vertindamas įrodymus ir liudytojų parodymus apylinkės teismas netinkamai įvertino atsakovės parodymus apie tai, kad apeliantas neteikė jokios pagalbos seneliui V. Š., juo nesirūpino, atsakovė apelianto nematė senelio namuose, nes minėti parodymai iš esmės skiriasi nuo kitų byloje apklaustų liudytojų parodymų, patvirtinusių, kad apeliantas padėjo seneliui V. Š. tvarkytis namų ūkyje. Apelianto manymu, apylinkės teismas nevisapusiškai įvertino liudytojo E. G. parodymus, nurodžiusio, kad motina (atsakovė) gavusi ieškinį susinervino, kad liudytojas domėjosi bylos eiga ir savo poziciją derino su advokatu. Liudytojo teigimu, senelis V. Š. buvo paguldytas į ligoninę iš kurios bėgo, kas apelianto manymu leidžia daryti išvadą, jog senelio sveikatos būklė buvo nenormali. Dėl šios priežasties apeliantas ieškinyje nurodęs, kad jo senelis V. Š. sirgo smegenų kraujagyslių (cebrovoskulinėmis) ligomis prašė teismo skirti psichiatrinę teismo ekspertizę (CPK 212 str.) siekiant išsiaiškinti ar V. Š. ginčijamo testamento sudarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir ar galėjo juos valdyti. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais apelianto argumentais.

21Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai plėtojamoje praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2, 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Panevėžio miesto savivaldybė v. UAB „Panevėžio miestprojektas“, bylos Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje daugiabučių namų savininkų bendrija ,,Eglutė“ v. E. R., bylos Nr. 3K-3-206/2010; kt.). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Vombatas“ v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-335/2009; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,JG Property developments“ v. A. B., bylos Nr. 3K-3-500/2010; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. UAB „TELE-3“, bylos Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Geosprendimai“ v. G. K., bylos Nr. 3K-3-177/2011).

22Iš tikrųjų, liudytojai patvirtino aplinkybę, kad apeliantas padėdavo seneliui tvarkytis namų ūkio darbuose. Tačiau apeliantui 2007 m. pavasarį išvykus uždarbiauti į Angliją (b.l. 78- 79), seneliu (palikėju) toliau rūpinosi atsakovė, šią aplinkybę taip pat tvirtina liudytojų parodymai (CPK 177 str. 2 d.) (b.l. 81-88). Be to, apeliantas teigdamas ieškinį testamento, vienašalio sandorio, sudarymą ginčijo remdamasis CK 1.91 straipsniu, t.y. tuo, kad vienašalis sandoris (testamentas) buvo sudarytas apgavus palikėją. Tačiau, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, liudytojai nepatvirtino to, kad atsakovė būtų apgaule įtikinusi palikėją sudaryti testamentą tik jos naudai, nors negali būti atmesta ir tai, kad V. Š. (palikėjas) atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė jį prižiūrėjo praktiškai iki jo mirties galėjo savo valia perrašyti testamentą jos naudai. Tačiau tokie palikėjo veiksmai, jo valios išraiška ir jos kaitaliojimas, apeliacinės instancijos nuomone, negali būti pripažįstami V. Š. (palikėjo) apgaule CK 1.91 straipsnio prasme, nes įstatymas neriboja palikėjo teisės savo nuožiūra keisti, papildyti ar panaikinti sudarytą testamentą (CK 5.18 str. 1 d., 5.35 str.). Teisėjų kolegijos nuomone, aplinkybė, kad atsakovė gavusi ieškinį susinervino ir liudytojas E. G. derino savo pozicija su advokatu, taip pat negali būti pagrindu pripažinti, jog apylinkės teismas liudytojų parodymus vertino netinkamai, nes žmogui neturinčiam teisinio išsilavinimo gavus ieškinį dažniausiai yra sunku suprasti ko iš jo reikalaujama. Dėl šios priežasties tiek atsakovė, tiek jos sūnus liudytojas E. G. turėjo realų pagrindą kreiptis į advokatą, profesionalų teisininką ir pasinaudodami jo patarimais pasirinkti tinkamus argumentus atsikertant į ieškovo ieškinio argumentus. Dėl nurodytų aplinkybių ir argumentų apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad apeliantas neįrodė, jog V. Š. (palikėjas) sudarė testamentą veikiamas atsakovės apgaulės įtakoje ir apeliacinio skundo argumentus dėl to, kad apylinkės teismas netinkamai vertino liudytojų parodymus, atmeta kaip teisiškai nepagrįstus.

23Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su tuo, kad vien aplinkybė, jog V. Š. (palikėjas) gulėjo ligoninėje ir iš jos bėgo, įrodo, kad prieš jį galėjo būti vartojama prievarta ir/arba jo psichikos sveikatos būklė buvo nenormali.

24Pažymėtina, kad savo praktikoje dėl testamento pripažinimo negaliojančiu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad gerbti testatoriaus valią reikalauja gero elgesio (geros moralės) taisyklės. Ši moralinė nuostata taikant testamento sudarymo tvarką reglamentuojančias normas įgyvendinama per civilinių teisinių santykių subjektų teisinę pareigą įgyvendinant savo teises bei atliekant pareigas veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis) bei įstatyme nustatytą pareigą vadovautis šiais principais ir teismui aiškinant įstatymus bei taikant juos (CK 1.5 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. S. v. V. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-303/2010).

25Valia ir jos tinkamas išreiškimas yra labai svarbus testamento kaip sandorio elementas. CK 5.18 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad testamentą testatorius sudaro laisva valia be prievartos, suklydimo. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, nagrinėdami bylas dėl testamentų pripažinimo negaliojančiais, teismai, atsižvelgdami į ieškinio pagrindu nurodytas aplinkybes, turi tirti ir vertinti, ar tam tikra įstatymo reikalaujama forma išreikšta palikėjo valia atitinka jo tikrąją valią, nes tarp vidinės testatoriaus valios ir jos išreiškimo negali būti prieštaravimų. Vertinant testatoriaus vidinės valios turinį, be kitų aplinkybių, yra reikšminga tai, ar testatorius suprato savo veiksmų reikšmę, ar pats sąmoningai suformavo savo valią ir ją autentiškai išreiškė, taip pat gali turėti reikšmės ir valios įforminimo trūkumai, nors atskirai paėmus sandorio galiojimui įstatymo reikalaujamos formos laikymosi prasme jie ir nėra esminiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. balandžio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje L. K. v. J. A., bylos Nr. 3K-3-405/2000; 2010 m. lapkričio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. V. v. S. V., bylos Nr. 3K-3-443/2010).

26Palikėjo sudarytas testamentas buvo patvirtintas notarės, asmens kuris prieš tvirtindamas sandorius privalo įsitikinti asmenų veiksnumu (Notariato įst. 31 str. 2 d.). Iš paties testamento matyti, kad notarė įsitikino palikėjo veiksnumu, jo valios laisve. Testamentas išverstas į palikėjui suprantamą kalba - rusų (b.l. 35). Dėl šios priežasties manyti, kad sudaromo sandorio pasekmės palikėjui atskleistos nebuvo, nėra pagrindo. Be to, notarė atsiliepime nurodė, kad palikėją pažinojo, su juo ne kartą bendravo, teikė jam teisines konsultacijas, tai irgi leidžia teigti, kad notarė jau anksčiau pažinodama palikėją, turėjo galimybę objektyviai įvertinti asmens gebėjimą suvokti savo veiksmų esmę ir galimybę juos valdyti tvirtinant ginčijamą testamentą. Taigi, palikėjo gebėjimas suvokti savo veiksmų esmę ir galimybė juos valdyti buvo įrodyti tiek liudytojų, tiek valstybės įgalioto asmens – notaro parodymais, nes paprastai asmens fizinė–psichinė būklė (kai jis nesuvokia savo veiksmų esmės ir negali jų valdyti) yra pastebima aplinkinių ir su juo bendraujančių asmenų, juo labiau artimųjų žmonių. Tačiau šios bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad apeliantui būnant Anglijoje ir uždarbiaujant, bei nemačius palikėjo ilgą laiką ir su juo nebendravus, negalima sutikti su tuo, kad jis žinojo realią palikėjo sveikatos būklę ir tai, kad ji buvo tokia sunki, jog palikėjas keisdamas valios išraišką ir sudarydamas ginčijamą testamentą negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti.

27Atsižvelgiant į nurodytą darytina išvada, kad palikėjo gebėjimai suprasti savo veiksmų reikšmę galėjo būti įrodinėjami ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis, pvz., liudytojų parodymais, testatoriaus asmeniniais raštais ir pan., ir visi jose esantys duomenys privalėjo būti teismo ištirti ir įvertinti (CPK 185 straipsnis), ką šiuo atveju tinkamai padarė apylinkės teismas. Dėl to, apeliacinės instancijos teismo nuomone, skirti šioje byloje teismo psichiatrijos ekspertizę (CPK 212 str.) siekiant nustatyti palikėjo gebėjimą suprasti savo veiksmų esmę ir gebėjimą juos valdyti netikslinga. Dėl nurodytų argumentų šie apelianto argumentai taip pat atmestini kaip teisiškai nepagrįsti.

28Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo sutikti su apelianto teiginiu, kad jis turtą turėjo paveldėti atstovavimo teise (CK 5.12 str.). Su šiuo apelianto argumentu taip pat negalima sutikti. CK 5.12 straipsnyje nustatyta, kad atstovavimo teise palikėjo vaikaičiai ir provaikaičiai paveldi pagal įstatymą kartu su paveldinčiais atitinkamai pirmos arba antros eilės įpėdiniais, jeigu palikimo atsiradimo metu nebėra gyvo to iš jų tėvų, kuris būtų buvęs įpėdinis. Jie lygiomis dalimis paveldi tą dalį, kuri būtų priklausiusi mirusiam jų tėvui ar motinai paveldint pagal įstatymą. Pagal CK 5.19 straipsnio 1 dalį kiekvienas fizinis asmuo gali testamentu palikti visą savo turtą arba jo dalį vienam ar keliems asmenims, kurie yra arba nėra įpėdiniai pagal įstatymą.

29Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad jei nustatyta forma sudarytas galiojantis testamentas, tai taikomos testamentinio paveldėjimo teisės normos bei testamento sąlygos, ir netaikomos įstatyminio paveldėjimo teisės normos (CK 5.2 straipsnio 2 dalis). Toks įstatymo nustatytas reglamentavimas reiškia, kad nepriklausomai nuo to, kurie asmenys laikomi įstatyminiais įpėdiniais, turtą paveldi įvardyti testamente konkretūs asmenys, t. y. testamentiniai įpėdiniai, išskyrus CK 5.20 straipsnyje nustatytas išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 10 d. nutartis O. K. v. J. M. byloje Nr. 3K-3-262/2006).

30Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, konstatuotina, kad palikėjui testamentu palikus visą turtą atsakovei, o teismui nenustačius, kad testamentas sudarytas esant palikėjo valios išraiškos trūkumams, negalima spręsti apie tai, kad apeliantas, palikėjui visą turtą testamentu palikus atsakovei, šiuo atveju, turėjo teisę paveldėti palikėjo turto dalį atstovavimo teise. Todėl ir šis apelianto apeliacinio skundo argumentas, kaip ir visas apeliacinis skundas, atmestinas kaip teisiškai nepagrįstas, o atsakovės naudai priteistinos 600,00 Lt išlaidos patirtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93, 98 str.) (b.l. 109).

31Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

32Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 8 d., sprendimą palikti nepakeistą.

33Priteisti iš ieškovo V. Š. (a.k. ( - ) atsakovės L. G. (a.k. ( - )) naudai 600,00 Lt (šešis šimtus litų) išlaidų advokato teisinei pagalbai apeliacinės instancijos teisme atlyginti.

1. Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėję ieškovo V. Š. apeliacinį... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas V. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei L. G., prašydamas... 5. Atsakovė L. G. pateikė atsiliepimą, prašydama ieškinį atmesti, priteisti... 6. Tretysis asmuo Vilniaus raj. 1-ojo notarų biuro notarė L. Š. pateikė... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Vilniaus m. 3 apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 8 d. sprendimu ieškovo V.... 9. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 10. Ieškovas V. Š. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus... 11. Atsakovė L. G. pateikė atsiliepimą, prašydama palikti galioti Vilniaus m. 3... 12. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,... 13. teisiniai argumentai ir išvados... 14. Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos... 15. Apeliacinis skundas atmestinas.... 16. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo nustatytomis... 17. Apeliaciniame skunde keliamas netinkamo įrodymų vertinimo, apelianto... 18. Testamentas yra vienašalis sandoris, kuriame išreiškiamas jį sudariusio... 19. Nagrinėjamu atveju apeliantas ginčijo jo senelio V. Š. 2007 m. rugpjūčio 3... 20. Apeliaciniame skunde apeliantas teigia, kad vertindamas įrodymus ir liudytojų... 21. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai plėtojamoje praktikoje... 22. Iš tikrųjų, liudytojai patvirtino aplinkybę, kad apeliantas padėdavo... 23. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su tuo, kad vien aplinkybė, jog V. Š.... 24. Pažymėtina, kad savo praktikoje dėl testamento pripažinimo negaliojančiu... 25. Valia ir jos tinkamas išreiškimas yra labai svarbus testamento kaip sandorio... 26. Palikėjo sudarytas testamentas buvo patvirtintas notarės, asmens kuris prieš... 27. Atsižvelgiant į nurodytą darytina išvada, kad palikėjo gebėjimai suprasti... 28. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo sutikti su apelianto... 29. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje... 30. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, konstatuotina, kad palikėjui... 31. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 32. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 8 d., sprendimą palikti... 33. Priteisti iš ieškovo V. Š. (a.k. ( - ) atsakovės L. G. (a.k. ( - )) naudai...