Byla e2-4259-392/2018
Dėl turtinės bei neturtinės žalos priteisimo ir pripažinimo faktų neatitikimo objektyviai tikrovei

1Vilniaus apygardos teismo teisėjas Virginijus Kairevičius, sekretorė Sonata Andrijauskaitė, dalyvaujant ieškovei I. B., atsakovo atstovei E. D., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal I. B. ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei dėl turtinės bei neturtinės žalos priteisimo ir pripažinimo faktų neatitikimo objektyviai tikrovei

Nustatė

2Ieškovė pareiškė ieškinį, kuriuo teismo prašo:

3Pripažinti Šiaulių apylinkės teismo 2015-04-15 sprendime nustatytas faktines aplinkybes neatitinkančias objektyviai tikrovei „<...> jis [nepilnametis] nori bendrauti su juo, palaikyti ryšį <...>“, „<...> Apklaustas nepilnametis šalių sūnus nors ir išreiškė nenorą bendrauti su tėvu, tačiau į klausimą, kodėl jis nenori, atsakė, matomai, savo motinos žodžiais, t. y. todėl, jog vėliau tėvas negalėtų prisiteisti išlaikymo iš jo“, „<...> turėdamas išlaikymo įsiskolinimą, jį dengia <...>“.

4Pripažinti Šiaulių apylinkės teismo 2016-07-18 nutartyje nustatytas faktines aplinkybes neatitinkančias objektyviai tikrovei „iki 2016-07-13 ieškovė <...> jokių duomenų teismui nepateikė“ ir „<...> ieškovei nepateikus jokių duomenų apie savo turtinę padėtį“;

5Pripažinti Šiaulių apylinkės teismo 2017-04-20 nutartyje nustatytą faktinę aplinkybę neatitinkančią objektyviai tikrovei „pareiškėjai I. B. yra išduotas vykdomasis raštas šio teismo spendimo pagrindu“;

6Pripažinti Šiaulių apylinkės teismo 2017-05-29 nutartyje nustatytas faktines aplinkybes neatitinkančias objektyviai tikrovei „<...> Apklaustas nepilnametis šalių sūnus nors ir išreiškė nenorą bendrauti su tėvu, tačiau į klausimą, kodėl jis nenori, atsakė, matomai, savo motinos žodžiais, t. y. todėl, jog vėliau tėvas negalėtų prisiteisti išlaikymo iš jo“;

7Pripažinti Panevėžio apygardos teismo 2017-08-08 nutartyje nustatytas faktines aplinkybes neatitinkančias objektyviai tikrovei „pareiškėjai I. B. yra išduotas vykdomasis raštas šio teismo spendimo pagrindu“ ir „apeliantė teikia analogiškus prašymus bei atskiruosius skundus dėl priverstinio teismo sprendimo vykdymo dalyse dėl bendravimo tvarkos bei išlaikymo“ bei „piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis“.

8Priteisti iš valstybės ieškovės I. B. naudai 50 000 Eur turtinę žalą.

9Priteisti iš valstybės ieškovės I. B. naudai 136 800 Eur turtinę žalą.

10Priteisti iš valstybės ieškovės I. B. naudai 286,51 Eur turtinę žalą.

11Priteisti iš valstybės ieškovės I. B. naudai 30 000 Eur neturtinę žalą.

12Priteisti iš valstybės ieškovės I. B. naudai 300 Eur turtinės žalos ir 30 000 Eur neturtinės žalos.

13Priteisti 6 procentų metines palūkanas iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas kelionės išlaidas.

14Ieškinyje nurodė, kad Šiaulių apylinkės teisme yra išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-278-291/2015 (teisminio proceso Nr. 2-70-3-006675-2014-3) (susidedanti iš 8 tomų, kurios bylų numeriai: Nr. 2-278-291/2015 (4 tomai), Nr. 2VP-4188-1004/2017 (1 tomas), Nr. 2VP-5543-1031/2017 (1 tomas), 2VP-6007-841/2017 (1 tomas), 2VP-5969-1004/2017 (1 tomas) ir A2-1298-469/2017 (1 tomas).

152014-09-02 ieškiniu dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą dėl nepilnamečio vaiko teisių pažeidimo. Šiaulių apylinkės teisme užvesta civilinė byla Nr. 2-278-291/2015 (teisminio proceso Nr. 2-70-3-006675-2014-3). Atsakovas 2014-11-07 pateikė priešieškinį dėl bendravimo tvarkos nustatymo su nepilnamečiu vaiku. 2015-01-08 pateikė patikslintą ieškinį, kurį patikslino papildomai prašydama pakeisti išlaikymo dydį nepilnamečiui vaikui. Civilinę bylą nagrinėjo Šiaulių apylinkės teismo teisėja V. Ž.. Šiaulių apylinkės teismas 2015-04-15 sprendimu atmetė ieškinį dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo ir iš dalies tenkino ieškinį dėl išlaikymo dydžio priteisimo, taip pat iš dalies tenkino priešieškinį, kuriuo nustatė bendravimo tvarką tarp atsakovo J. B. ir nepilnamečio vaiko A. B.. Pateikė apeliacinį skundą. Panevėžio apygardos teismas 2015-10-14 nutartimi sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atsisakė priimti 3 kasacinius skundus ir grąžino. Nuo sprendimo įsiteisėjimo 32 pareiškimais kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą dėl įsiteisėjusio sprendimo dalyse, kuriose nustatyta bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka ir priteistas išlaikymas nepilnamečiui vaikui, priverstinio vykdymo arba ėmimosi priemonių užtikrinant įsiteisėjusio sprendimo vykdymą. Teikti atskirieji skundai. Šiaulių apylinkės teismo teisėjai V. Ž., E. Š., V. N. atsisakė priimti pareiškimus. Panevėžio apygardos teismo teisėjai L. M., Z. M., E. Č., M. D., R. Č. paliko galioti pirmosios instancijos teismo nutartis. Iki šios dienos nėra vykdomas įsiteisėjęs Šiaulių apylinkės teismo 2015-04-15 sprendimas dalyse, kuriose priteistas išlaikymas nepilnamečiui A. B. po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis bei nustatyta bendravimo tvarka su vaiku sekančiai: atsakovas J. B. su nepilnamečiu sūnumi A. B. turi teisę bendrauti du savaitgalius (nuo šeštadienio 9 val. iki sekmadienio 19 val.) per mėnesį, atsižvelgiant į vaiko norą ir galimybes. Vaiko vasaros atostogų metu, atsižvelgiant į vaiko norą ir galimybes, vieną vasaros mėnesį praleisti tėvui ir sūnui kartu. Neribotai bendrauti tėvui ir sūnui telefonu ir elektroninėmis komunikacijų priemonėmis.

16Teisėjų V. Ž., E. Š., V. N., E. Č., L. M., M. D., N. D. S., R. Č., Z. M. padaryti materialinių ir procesinių teisės normų pažeidimai, nustatytos objektyvios tikrovės neatitinkančios faktinės aplinkybės, pažeistos asmens konstitucinės teisės.

17Šiaulių apylinkės teismo ir Panevėžio apygardos teismo teisėjai V. Ž., E. Š., V. N., E. Č., L. M., M. D., R. Č., Z. M. atsisako užtikrinti įsiteisėjusio Šiaulių apylinkės teismo 2015-04-15 sprendimo vykdymo užtikrinimą; Šiaulių apylinkės teismo teisėja V. Ž. 2015-04-15 sprendime nustatė objektyvios tikrovės neatitinkančias faktines aplinkybes, kurių iš esmės atitikimo objektyviai tikrovei neišsprendė Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų M. D., N. D. S. ir R. Č.; Šiaulių apylinkės teismo teisėja V. Ž. 2015-04-15 sprendime neteisingai taikė ir aiškino materialines ir procesines teisės normas, kurias Panevėžio apygardos teismas 2015-10-14 nutartimi pripažino taikytomis ir aiškintomis teisingai arba buvus padarytus formalius pažeidimus; Šiaulių apylinkės teismo teisėja V. Ž. neskundžiamoje 2016-07-18 nutartyje nustatė objektyvios tikrovės neatitinkančias faktines aplinkybes; Šiaulių apylinkės teismo teisėjas E. Š. 2017-04-20 nutartyje nustatė objektyvios tikrovės neatitinkančią faktinę aplinkybę, kurios Panevėžio apygardos teismo teisėja M. D. 2017-07-05 nutartyje nepatikrino; Šiaulių apylinkės teismo teisėja G. M. 2017-05-29 nutartyje vadovavosi Šiaulių apylinkės teismo teisėja V. Ž. 2015-04-15 sprendime objektyvios tikrovės neatitinkančiomis faktinėmis aplinkybėmis, kurių Panevėžio apygardos teismo teisėja Z. M. nevertino; Panevėžio apygardos teismo teisėja R. Č. nagrinėdama atskirąjį skundą 2017- neturėdama visos civilinės bylos 08-08 nutartyje nustatė naujas objektyvios tikrovės neatitinkančias faktines aplinkybes, neteisingai ir neteisėtai taikė materialinę ir procesinę teisės normas peržengdama atskirojo skundo ribas; Neužtikrintas civilinėje byloje šeimos privataus gyvenimo nagrinėjimo neviešumas prie civilinės bylos LITEKO jungiantis su byla nesusijusiems asmenims, bylą pateikiant su byla nesusijusiems asmens.

18Šiaulių apylinkės teismo teisėja V. Ž. 2015-04-15 sprendime neteisingai taikė ir aiškino materialines ir procesines teisės normas, kurias teisingai taikytomis ir aiškintomis pripažino Panevėžio apygardos teismo apeliacinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų M. D., N. D. S. ir R. Č.. 1.1. Neteisingai taikyta CK 3.175 str. 2 d., kuria nustatoma skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarka. Šiuo konkrečiu atveju nepilnametis nebuvo įtrauktas į procesą šalimi, apklausiamas išsakė nenorą bendrauti pagal tvarką, apie priimtą sprendimą nėra informuotas ir jo nevykdo. Teigtina, kad teisėjai sprendė, jog 2015-04-15 sprendimu taikyta ir aiškinta CK 3.175 str. 2 d. nuostata – tai nustatytas J. B. galimas elgesio variantas su nepilnamečiu vaiku ir toje dalyje sprendimas neįgyja res judicata galios, todėl proceso šalis negali reikalauti priverstinio vykdymo, t. y. eliminuojama iš CPK 42 str. 3 d. nuostata. Teisėja V. Ž. pažeidė CPK 380 str. 2 d. nuostatą, kuri numato, kad nagrinėjant byloje bet kokį klausimą susijusį su vaiku, kuriam daugiau nei 14 metų, jis turi būti įtrauktas proceso šalimi ir pasisakyti dėl visų ieškinio reikalavimų atitinkama forma. Teisėja 2015-01-08 teismo posėdžio metu atsisakė tenkinti ieškovės prašymą laikytis įstatymų ir įtraukti į procesą nepilnametį, nors žinojo, kad nepilnamečiui jau daugiau nei 14 metų ir prašymą atmetė. Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų M. D., N. D. S. ir R. Č., sprendė, kad nepilnamečio neįtraukimas į procesą yra formalus procesinis pažeidimas, o dėl to pripažino pažeidimą padarius ieškovę, kuri į patikslintą ieškinį šalimi neįtraukė nepilnamečio. Teisėja pažeidė CPK 266 str., nes 2015-04-15 sprendime pasisakė dėl asmens neįtrauko į procesą materialinių teisių ir pareigų. t. y. naudos gavėjas A. B., kuriam daugiau nei 14 metų, kuris turi dalinį civilinį veiksnumą. Iki šios dienos naudos gavėjas nepilnametis A. B. negauna nė vieno cento išlaikymo iš skolininko pagal Šiaulių apylinkės teismo 2015-04-15 sprendimo dalimi jam priteistą išlaikymą po 100 Eur periodinėmis išmokomis, nes jis nėra proceso šalis, negavo sprendimo, neturi teisės kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo kaip nesantis proceso šalis, neturi jokio teisinio pagrindo spręsti su skolininku išlaikymo neteikimo klausimo bei galimybės ginti savo teisių ir teisėtų interesų, o ieškovei Konstitucija draudžia pažeidinėti kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, todėl ji neturi teisės imti vykdomojo rašto, kuriame nėra naudos gavėja ir atlikti veiksmus. Teisėja V. Ž. neteisingai taikė ir aiškino CK 3.192 str. 2 d., kuri numato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, nes teisėjų atsisakymai imtis priemonių ir užtikrinti įsiteisėjusios sprendimo vykdymą patvirtina neteisingos normos taikymą negalint užtikrinti sprendimo įvykdymą, dėl to atimta iš nepilnamečio objektyviai reali galimybė gauti išlaikymą iš abiejų tėvų, visaverčiai vystytis.

19Teisėja V. Ž. 2015-04-15 sprendime nustatė objektyvios tikrovės neatitinkančias faktines aplinkybes:

20Sprendimo 4 lape nurodyta objektyvios tikrovės neatitinkanti faktinė aplinkybė dėl prieštaravimo kitai nustatytai sprendimo 7 lape, t. y. kad „<...> Apklausus teismo posėdyje nepilnametį A. B., teismas daro išvadą, kad <...> jis [nepilnametis] nori bendrauti su juo, palaikyti ryšį <...>“, ir kad „<...> Apklaustas nepilnametis šalių sūnus nors ir išreiškė nenorą bendrauti su tėvu, tačiau į klausimą, kodėl jis nenori, atsakė, matomai, savo motinos žodžiais, t. y. todėl, jog vėliau tėvas negalėtų prisiteisti išlaikymo iš jo“. Sprendimo 7 lape nustatė objektyvios tikrovės neatitinkančią faktinę aplinkybę, jog nepilnametis nebendrauja su tėvu <...> jog vėliau tėvas negalėtų prisiteisti išlaikymo iš jo <...>, nes nepilnametis tokio atsakymo neteikė. Nepilnametis neatsakinėjo į klausimus <...> matomai motinos žodžiais <...>. Sprendimo 4 lape nustatė objektyvios tikrovės neatitinkančią faktinę aplinkybę, kad Atsakovas „<...> turėdamas išlaikymo įsiskolinimą, jį dengia <...>“. Teisėja V. Ž. neskundžiamoje 2016-07-18 nutartyje nustatė objektyvios tikrovės neatitinkančias faktines aplinkybes: „iki 2016-07-13 ieškovė <...> jokių duomenų teismui nepateikė“ ir „<...> ieškovei nepateikus jokių duomenų apie savo turtinę padėtį“. Teisėja V. Ž. pažeisdama jai priskirtinas funkcijas nustatytas CPK 183 str. 1 d., 183 str. 3 d., 185 str. 1 d., CPK 263 str. 2 d. nustatė objektyvios tikrovės neatitinkančias faktines aplinkybes.

21Šiaulių apylinkės teismo teisėjas E. Š. neturėdamas visos civilinės bylos 2017-04-20 nutartyje nustatė objektyvios tikrovės neatitinkančią faktinę aplinkybę „pareiškėjai I. B. yra išduotas vykdomasis raštas šio teismo spendimo pagrindu“. Atskirajame skunde ieškovė nurodė, kad jai nėra išduotas vykdomasis raštas, kad nustatyta neteisinga faktinė aplinkybė. Panevėžio apygardos teismo teisėja M. D. neturėdama civilinės bylos ir išnagrinėdama atskirąjį skundą 2017-07-05 nutartyje nepatikrino nustatytos faktinės aplinkybės atitikimo objektyviai tikrovei, dėl jos nepasisakė.

22Šiaulių apylinkės teismo teisėja G. M. 2017-05-29 nutartyje vadovavosi Šiaulių apylinkės teismo teisėjos V. Ž. 2015-04-15 sprendime nustatytomis objektyvios tikrovės neatitinkančiomis faktinėmis aplinkybėmis - „<...> Apklaustas nepilnametis šalių sūnus nors ir išreiškė nenorą bendrauti su tėvu, tačiau į klausimą, kodėl jis nenori, atsakė, matomai, savo motinos žodžiais, t. y. todėl, jog vėliau tėvas negalėtų prisiteisti išlaikymo iš jo“. Teisėja G. M. pažeisdama jai priskirtinas funkcijas nustatytas CPK 183 str. 1 d., 183 str. 3 d., 185 str. 1 d., CPK 263 str. 2 d. tvirtino objektyvios tikrovės neatitinkančią faktinę aplinkybę. Panevėžio apygardos teismo teisėja Z. M. nagrinėdama atskirąjį skundą apeliacine tvarka 2017-08-30 nutartyje nevertino faktinių aplinkybių atitikimo objektyviai tikrovei ir taip pažeidė CPK 183 str. 1 d., 183 str. 3 d., 185 str. 1 d., 320 str. 1 d. nuostatas, nes nepatikrino apeliacinio skundo faktinio pagrindo.

23Panevėžio apygardos teismo teisėja R. Č. 2017-08-08 nutarties 4 lapo 4 pastraipoje konstatavo objektyvios tikrovės neatitinkančias faktines aplinkybes: „pareiškėjai I. B. yra išduotas vykdomasis raštas šio teismo spendimo pagrindu“ ir „apeliantė teikia analogiškus prašymus bei atskiruosius skundus dėl priverstinio teismo sprendimo vykdymo dalyse dėl bendravimo tvarkos bei išlaikymo“. Teisėja R. Č. nustatytų objektyvios tikrovės neatitinkančių faktinių aplinkybių pagrindu ir nesant jokio teisinio pagrindo bei peržengusi atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teisminiame procese ex officio taikė ir aiškino CK 1.137 str. 3 d. ir CPK 95 str. nuostatas ir nustatytų objektyvios tikrovės neatitinkančių faktinių aplinkybių pagrindu pripažino ieškovę piktnaudžiavus procesinėmis teisėmis bei skyrė 300 Eur baudą, taip pažeidė CK 1.137 str. 3 d. ir CPK 95 str. nuostatų taikymą ir aiškinimą bei apšmeižė ieškovę, ko pasėkoje sukelta turtinė žala.

24Teisėjai šioje civilinėje byloje tiesiogine tyčia kaltais veiksmais, kurie yra priežastiniame ryšyje dėl kilusios žalos, padarė man turtinę ir neturtinę žalą, nes teisėjai savo neveikimu/netinkamu veikimu, t. y. nesusipažinimu su civilinės bylos medžiaga, neanalizavimu, nevertinimu įrodymų, nesiklausymu teismo posėdžio garso įrašo, ir žinodami, kad nustato prejudicinę galią turinčias faktines aplinkybes turinčias tiesioginės įtakos arba lemiančias teisės normos taikymo teisėtumą ir pagrįstumą, žinodami ir suvokdami įrašomų žodžių galią į teisės aktą turintį įstatymo galią, suvokdami savo veiksmų neteisėtumą bei galimą nepagrįstą ir neteisingą žalos kilimą dėl neveikimo/netinkamo veikimo. Nustatytų neatitinkančių objektyviai tikrovei faktinių aplinkybių pripažinimas neteisingomis bei jų panaikinimas, iš dalies apgintų ieškovės pažeistas teises. Dėl objektyvios tikrovės neatitinkančių duomenų įrašymo į nutartis, kuriose tikrovės neatitinkantys duomenys įgijo prejudicinę galią, padaryta 50000 Eur neturtinė žala (po 10000 Eur už kiekvieną nutartį (5 vnt.)).

25Iki šios dienos nėra vykdomas įsiteisėjęs Šiaulių apylinkės teismo 2015-04-15 sprendimas dalyse, kuriose priteistas išlaikymas nepilnamečiui A. B. po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis bei nustatyta bendravimo tvarka su vaiku sekančiai: atsakovas J. B. su nepilnamečiu sūnumi A. B. turi teisę bendrauti du savaitgalius (nuo šeštadienio 9 val. iki sekmadienio 19 val.) per mėnesį, atsižvelgiant į vaiko norą ir galimybes. Vaiko vasaros atostogų metu, atsižvelgiant į vaiko norą ir galimybes, vieną vasaros mėnesį praleisti tėvui ir sūnui kartu. Neribotai bendrauti tėvui ir sūnui telefonu ir elektroninėmis komunikacijų priemonėmis. Teisėjai ignoravo CPK 42 str. 3 d. teisę reikalauti priverstinio sprendimo vykdymo, nė vienas teisėjas nepasisakė dėl šios teisės. Teisėjai atsisakydami spręsti klausimą dėl įsiteisėjusio sprendimo vykdymo ir nurodydami, kad ieškovė neturi jokios teisės reikalauti priverstinio vykdymo arba teismui ėmimosi priemonių teismo sprendimo vykdymui užtikrinti, pažeidė teisėtus lūkesčius į teisingą ir profesionalų teismą, nes bylą nagrinėję teisėjai savavališkai apribojo ieškovės teises, t. y. eliminavo teisę reglamentuotą CPK 42 str. 3 d. Iki šios dienos ieškovė neturėjo nė vieno laisvo savaitgalio, nė vieno vasaros atostogų mėnesio, viena pati sprendė visas problemas susijusias su vaiku. Teisėjai savo kaltais veiksmais dėl bendravimo tvarkos nevykdymo – atsisakymu atlikti pareigas, kurie yra tiesioginiame ryšyje su kilusia žala, padarė turtinę žalą 136800 Eur, kuri susidaro iš: 76800 Eur, kadangi ieškovė turėjo praleisti su vaiku visada du savaitgalius per mėnesį, kuriuos turėjo praleisti atsakovas su vaiku (po 200 Lt už kiekvieną savaitgalio dieną nuo sprendimo priėmimo dienos (iš viso 384 dienos)), 40000 Eur, kadangi ieškovė turėjo praleisti vasaros mėnesius, kuriuos turėjo praleisti atsakovas su vaiku (po 10000 Eur už 4 mėnesius), 20000 Eur už laiką, kuris buvo skirtas bendravimui ir problemoms spręsti, kurias turėjo spręsti atsakovas. Taip pat padaryta turtinė žala 184,27 Eur ir 92,24 Eur, iš viso 286,51 Eur, už atsakovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą, kurią ieškovė sumokėjo dėl neteisingai taikytų materialinių ir procesinių teisės normų.

26Teisėjai neužtikrino civilinės bylos nagrinėjimo uždarumo ir šeimos konstitucinės teisės į privatų gyvenimą, nes į LITEKO sistemą sukėlė teismo posėdžio garso įrašus, kai prie civilinės bylos LITEKO jungėsi su byla nesusiję asmenys bei domėjosi byla ir jos eiga, pažeidė bylos apsaugos garantiją, nes bylos 1 tomas subadytas, be to, byloje esantys teisėjos M. D. parašai skirtingi, kas kelia abejones dėl jų tikrumo ir autentiškumo, o taip pat Panevėžio apygardos teismo 2015-10-14 nutartį į LITEKO įkėlė su byla nesusijusi teisėja L. S., patikrinimus pagal pareiškimus/teikimus atlieka teisėjų padėjėjai susipažindami su bylos medžiaga ir kt. Teisėjai savo kaltais veiksmais – konstitucinių teisių pažeidimo dėl pateikimo civilinę bylą teisėjų padėjėjams ir asmenims nesusijusiems su byla ir kt., kurie yra tiesioginiame ryšyje su kilusia žala, padarė neturtinę žalą 30000 Eur.

27Panevėžio apygardos teismo teisėja R. Č. pažeidė ieškovės teises pripažindama piktnaudžiavus procesinėmis teisėmis bei paskirdama 300 Eur baudą. Teisėja neturėdama visos civilinės bylos, nesusipažinusi pateiktais teismui prašymais, atskiraisiais skundais, nevykdė teisingumo funkcijos civilinėje byloje, neapgynė pažeistų nepilnamečio vaiko teisių ir teisėtų interesų bei tiesiogine tyčia atsisakė jas ginti, pažeidė materialines ir procesines teisės normas, konstitucines teises bei kaltais iš anksto suplanuotais veiksmais pažeidė konstitucinius pamatinius principus, teisėtus lūkesčius, bei tuo pačiu apšmeižė ieškovę pripažindama piktnaudžiavus procesinėmis teisėmis bei skyrė baudą, dėl to ji buvo pažeminta ir įskaudinta bei jautė bejėgiškumą negalėdama apginti vaiko teisių ir teisėtų lūkesčių bei savo teisių, kurios buvo pažeistos nesant jokio teisinio pagrindo ir neteisingai bei nepagrįstai, teko labai išgyventi. Tokiais tiesioginiame priežastiniame ryšyje esantys kalti veiksmai su padaryta 300 Eur turtine žala, kilusia už baudos sumokėjimą, valstybė turi atlyginti padarytą žalą, kuri susideda iš 300 Eur turtinės žalos ir 30000 Eur neturtinės žalos.

28Atsakovo atstovė su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad ieškovė dėl neteisėtų teismo ir teisėjų veiksmų prašo teismo priteisti 187 386,51 Eur turtinės žalos, 60 000 Eur neturtinės žalos bei ieškinio dalyku nurodo 5 reikalavimus pripažinti teismo sprendime ir nutartyse nustatytas tam tikras faktines aplinkybes neatitinkančias objektyviai tikrovei. Ieškovė prašo pripažinti egzistuojant jos reikalavimus dėl žalos priteisimo pagrindžiančias faktines aplinkybes. Tokie faktai yra betarpiškai nagrinėjami ir nustatinėjami byloje, kurioje sprendžiamas ginčas dėl teisės. Ieškovės prašomų nustatyti reikalavimų šioje byloje konstatavimas iš esmės reikštų ne ką kitą, kaip konstatavimą, jog prieš tai išnagrinėtoje byloje procesiniai veiksmai ir sprendimai buvo priimti suvaržius ieškovės teises, t. y. iš esmės buvo nepagrįsti ir neteisėti. Tačiau teismų veiksmai (materialiosios ir proceso teisės prasme) yra tikrinami specialia instancine tvarka apskundžiant atitinkamų institucijų veiksmus pagal Civilinio proceso kodekso normose įtvirtintą jų apskundimo tvarką. Ieškovės nurodomos aplinkybės sudaro apeliacinio ar kasacinio skundų minėtose bylose pagrindą bei dalyką. Pirmieji penki ieškovės reikalavimai iš esmės yra tokie, kurių patenkinimas pats savaime ieškovei nesukeltų jokių materialiojo pobūdžio teisinių pasekmių, todėl jie negali būti nagrinėtini teisme. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. Tokios pozicijos nuosekliai laikomasi teismų praktikoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008, 2013 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; kt.).

29Pagal Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalį reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškovė be kita ko kvestionuoja Šiaulių apylinkės teismo teisėjos V. Ž. veiksmų teisėtumą, kurie buvo atlikti dar iki sprendimo byloje paskelbimo 2015 m. balandžio 15 d. ir nepriklausomai nuo apeliacinės instancijos teismo sprendimo byloje, ieškovė apie savo pažeistas teises ir neteisėtais veiksmais sukeltą žalą sužinojo tuojau pat juos atlikus, laikytina, kad reikalauti žalos atlyginimo dėl teisėjos V. Ž. veiksmų ieškinio senaties terminas baigėsi dar iki 2015 m. balandžio 15 d. Ieškovės ieškinys teisme paduotas tik 2018 m. liepos 3 d., o priimtas 2018 m. liepos 11 d., todėl akivaizdu, jog ieškinio senaties terminas pasibaigęs ir tai yra pagrindas šioje dalyje ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). CK 1.126 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja.

30Ieškinyje nurodyta, kad teismas neteisėtai neįtraukė ieškovės sūnaus A. B. byloje proceso šalimi. Todėl sūnus negali naudotis savo teisėmis sprendimo vykdyme. Kaip paminėjo ieškovė, Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija sprendė, kad nepilnamečio neįtraukimas į procesą yra formalus procesinis pažeidimas bei pripažino pažeidimą padarius ieškovę, kuri į patikslintą ieškinį šalimi neįtraukė nepilnamečio. CPK 13 straipsnyje nustatytas dispozityvumo principas nurodo, kad šalys turi teisę laisvai disponuoti procesinėmis teisėmis, t. y. procesinės teisės turėtojas sprendžia, kaip jomis naudotis ir pats pasirenka pažeistos teisės gynimo būdą. Kadangi ieškovė net patikslintu ieškiniu nenurodė sūnaus A. B. proceso šalimi, tačiau toliau kaip ieškovė reikalavo priteisti išlaikymą jos sūnui, suprantama, kad teismas šį reikalavimą išnagrinėjo iš esmės ir atsižvelgdamas į proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus pagrįstai vėlesnio reikalavimo įtraukti į procesą nepilnametį netenkino. CK 3.163 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nepilnamečių vaikų teisių įgyvendinimą užtikrina tėvai. Taigi, teismas tenkindamas ieškovės reikalavimą priteisti išlaikymą sūnui, pagrįstai nematė būtinybės A. B. įtraukti proceso šalimi. Taip pat, atsižvelgiant į jau minėtą CK 3.163 straipsnio 1 dalies nuostatą, ieškovės, o ne teismo pareiga yra kreiptis į antstolius dėl vykdymo proceso eigos išieškant lėšas iš skolininko jos nepilnamečio sūnaus naudai.

31Ieškovės teigimu, teismas neapsaugojo jos teisėtų lūkesčių, kadangi teismas neužtikrino bendravimo tvarkos vykdymo – vaiko tėvas nebendrauja su sūnumi taip kaip nurodyta teismo sprendimu patvirtintoje bendravimo tvarkoje. Pažymėtina, kad aptariamu teismo sprendimu buvo tenkintas vaiko tėvo reikalavimas dėl bendravimo tvarkos ir kaip nurodo pati ieškovė, šis reikalavimą vaiko tėvas išdėstė priešieškinyje. Vadinasi, teismo sprendimo vykdymo prasme, vaiko tėvas yra kreditorius, o vaiko motina, ieškovė – skolininkė. Todėl tik vaiko tėvas gali spręsti apie teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos vykdymo apimtis. Paminėtina ir tai, kad teismas šiuo atveju vykdymo procese nedalyvauja, todėl pažeisti ieškovės teisėtus lūkesčius niekaip negalėjo.

32Ieškinyje nurodoma, kad buvo pažeistos ieškovės konstitucinės teisės į privatų gyvenimą, kadangi bylos medžiagą į Lietuvos teismų informacinę sistemą LITEKO įkėlė su byla nesusijusi teisėja L. S.. Tačiau ieškovė nenurodo kokia darbo su Lietuvos teismų informacine sistema LITEKO reglamentuojančių teisės aktų nuostata buvo pažeista ir kuo pasireiškė atsiradusi žala. Taip pat ieškovė nedetalizuoja kuo ir kaip pasireiškė žala dėl galimo teisėjų padėjėjų darbo su aptariamos bylos medžiaga. Ieškovė ir šioje byloje reikalauja prijungti Šiaulių apylinkės teismo bylą Nr. 2-278-291/2015. Tad jeigu teismas tenkins ieškovės prašymą, su byla galės susipažinti ir dar daugiau asmenų, pavyzdžiui į šią bylą patrauktas atsakovo atstovas.

33Civilinė atsakomybė, kylanti dėl žalos, nesusijusios su sutartiniais santykiais, padarymo yra vadinama deliktine civiline atsakomybe. Deliktinė civilinė atsakomybė kyla tik tada, jei yra visos tam būtinos sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei tuos veiksmus padariusio asmens kaltė. Taigi ieškovei tenka pareiga įrodyti valstybės deliktinės atsakomybės būtinąsias sąlygas, priešingu atveju valstybei neatsiranda pareiga atlyginti ieškovės nurodomą žalą.

34Įstatyme įtvirtintas neturtinės žalos atlyginimo reglamentavimas nesuponuoja, jog esant įstatymo nustatytiems atvejams neturtinės žalos padarymo faktas preziumuojamas ir ieškovui nereikia įrodinėti, kad jam padaryta neturtinė žala. Neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteistas, jeigu įrodyta, kad neturtinė žala padaryta – asmuo patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, pablogėjo reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės ar kt. (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinės žalos padarymo faktą ir dydį turi įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis).

35Pažymėtina, kad ieškovės nurodoma 187 386,51 Eur turtinė žala nepagrindžiama jokiais dokumentais, išskyrus dėl Panevėžio apygardos teismo teisėjos R. Č. paskirtos 300 Eur baudos. Taigi iš ieškovės pateiktų duomenų į bylą nėra pagrindo pripažinti ieškovės nurodomą turtinę ir neturtinę žalą.

36Ieškinys atmestinas.

37Iš bylos medžiagos ir šalių atstovų paaiškinimų matyti, kad Šiaulių apylinkės teisme yra išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-278-291/2015 (teisminio proceso Nr. 2-70-3-006675-2014-3). Ieškovė 2014-09-02 ieškiniu dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą dėl nepilnamečio vaiko teisių pažeidimo. Atsakovas 2014-11-07 byloje pateikė priešieškinį dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo. 2015-01-08 ieškovė pateikė patikslintą ieškinį, kurį patikslino papildomai prašydama pakeisti išlaikymo dydį nepilnamečiui vaikui. Šiaulių apylinkės teismas 2015-04-15 sprendimu atmetė ieškinį dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo ir iš dalies tenkino ieškinį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, taip pat iš dalies tenkino priešieškinį, kuriuo nustatė bendravimo tvarką tarp atsakovo J. B. ir nepilnamečio vaiko A. B.. Lėšas vaiko išlaikymui teismas uzufrukto teise pavedė tvarkyti ieškovei. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą. Panevėžio apygardos teismas 2015-10-14 nutartimi sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinius skundus atsisakė priimti. 2015-10-20 ir 2016-03-01 byloje išduoti vykdomieji rašai išlaikymo A. B. klausimu. Juose ieškove nurodoma I. B., atsakovu - J. B., išieškotoju A. B.. Ieškovė vykdomųjų raštų nepriėmė ir vykdyti antstoliui nepateikė. Teismo posėdžio metu nurodė, jog tokios pareigos jai nenumato įstatymas, be to už vykdomojo rašto pateikimą jai tektų sumokėti apie 100 eurų.

38Ieškovė ieškiniu prašo pripažinti Šiaulių apylinkės teismo 2015-04-15 sprendime nustatytas faktines aplinkybes neatitinkančias objektyviai tikrovei „<...> jis [nepilnametis] nori bendrauti su juo, palaikyti ryšį <...>“, „<...> Apklaustas nepilnametis šalių sūnus nors ir išreiškė nenorą bendrauti su tėvu, tačiau į klausimą, kodėl jis nenori, atsakė, matomai, savo motinos žodžiais, t. y. todėl, jog vėliau tėvas negalėtų prisiteisti išlaikymo iš jo“, „<...> turėdamas išlaikymo įsiskolinimą, jį dengia <...>“; Pripažinti Šiaulių apylinkės teismo 2016-07-18 nutartyje nustatytas faktines aplinkybes neatitinkančias objektyviai tikrovei „iki 2016-07-13 ieškovė <...> jokių duomenų teismui nepateikė“ ir „<...> ieškovei nepateikus jokių duomenų apie savo turtinę padėtį“; Pripažinti Šiaulių apylinkės teismo 2017-04-20 nutartyje nustatytą faktinę aplinkybę neatitinkančią objektyviai tikrovei „pareiškėjai I. B. yra išduotas vykdomasis raštas šio teismo spendimo pagrindu“; Pripažinti Šiaulių apylinkės teismo 2017-05-29 nutartyje nustatytas faktines aplinkybes neatitinkančias objektyviai tikrovei „<...> Apklaustas nepilnametis šalių sūnus nors ir išreiškė nenorą bendrauti su tėvu, tačiau į klausimą, kodėl jis nenori, atsakė, matomai, savo motinos žodžiais, t. y. todėl, jog vėliau tėvas negalėtų prisiteisti išlaikymo iš jo“; Pripažinti Panevėžio apygardos teismo 2017-08-08 nutartyje nustatytas faktines aplinkybes neatitinkančias objektyviai tikrovei „pareiškėjai I. B. yra išduotas vykdomasis raštas šio teismo spendimo pagrindu“ ir „apeliantė teikia analogiškus prašymus bei atskiruosius skundus dėl priverstinio teismo sprendimo vykdymo dalyse dėl bendravimo tvarkos bei išlaikymo“ bei „piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis“. Dėl šių tikrovės neatitinkančių aplinkybių nustatymo ieškovė prašo priteisti iš valstybės ieškovės I. B. naudai 50 000 Eur neturtinę žalą.

39Asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Šiuos santykius reglamentuoja CK 2.24 str. Tačiau žalos atlyginimas galimas tik tuomet jei tokie duomenys buvo paskleisti. Nagrinėjamu atveju teismas nagrinėjo ieškovės inicijuotą ginčą ir jokių duomenų apie ieškovę neskleidė, o vertino byloje nustatytas aplinkybes. Teismų veiksmai (materialiosios ir proceso teisės prasme) yra tikrinami specialia instancine tvarka apskundžiant atitinkamų institucijų veiksmus Civilinio proceso kodekso normose nustatyta jų apskundimo tvarką. Ieškovės nurodomos aplinkybės ir reikalavimai gali sudaryti jos procesinių ir neprocesinių skundų turinį. Procesiniai skundai gali būti paduodami ir dėl teismų sprendimuose nurodytų, motyvuojamosiose dalyse išdėstytų, išvadų. Tačiau faktas, kad kai kurias faktines aplinkybes ieškovė ir bylą nagrinėję teismai supranta ir vertina skirtingai negali būti pakankamu pagrindu turtinei ir neturtinei žalai atsirasti.

40Ieškovė nurodo, kad iki šios dienos nėra vykdomas įsiteisėjęs Šiaulių apylinkės teismo 2015-04-15 sprendimas dalyse, kuriose priteistas išlaikymas nepilnamečiui A. B. po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis bei nustatyta bendravimo tvarka su vaiku sekančiai: atsakovas J. B. su nepilnamečiu sūnumi A. B. turi teisę bendrauti du savaitgalius (nuo šeštadienio 9 val. iki sekmadienio 19 val.) per mėnesį, atsižvelgiant į vaiko norą ir galimybes. Vaiko vasaros atostogų metu, atsižvelgiant į vaiko norą ir galimybes, vieną vasaros mėnesį praleisti tėvui ir sūnui kartu. Neribotai bendrauti tėvui ir sūnui telefonu ir elektroninėmis komunikacijų priemonėmis. Teisėjai ignoravo CPK 42 str. 3 d. teisę reikalauti priverstinio sprendimo vykdymo, nė vienas teisėjas nepasisakė dėl šios teisės. Teisėjai atsisakydami spręsti klausimą dėl įsiteisėjusio sprendimo vykdymo ir nurodydami, kad ieškovė neturi jokios teisės reikalauti priverstinio vykdymo arba teismui ėmimosi priemonių teismo sprendimo vykdymui užtikrinti, pažeidė teisėtus lūkesčius į teisingą ir profesionalų teismą, nes bylą nagrinėję teisėjai savavališkai apribojo ieškovės teises, t. y. eliminavo teisę reglamentuotą CPK 42 str. 3 d. Iki šios dienos ieškovė neturėjo nė vieno laisvo savaitgalio, nė vieno vasaros atostogų mėnesio, viena pati sprendė visas problemas susijusias su vaiku. Teisėjai savo kaltais veiksmais dėl bendravimo tvarkos nevykdymo – atsisakymu atlikti pareigas, kurie yra tiesioginiame ryšyje su kilusia žala, padarė jai turtinę žalą 136 800 Eur, kuri susidaro iš: 76 800 Eur, kadangi ieškovė turėjo praleisti su vaiku visada du savaitgalius per mėnesį, kuriuos turėjo praleisti atsakovas su vaiku (po 200 Lt už kiekvieną savaitgalio dieną nuo sprendimo priėmimo dienos (iš viso 384 dienos)), 40 000 Eur, kadangi ieškovė turėjo praleisti vasaros mėnesius, kuriuos turėjo praleisti atsakovas su vaiku (po 10000 Eur už 4 mėnesius), 20 000 Eur už laiką, kuris buvo skirtas bendravimui ir problemoms spręsti, kurias turėjo spręsti atsakovas. Taip pat padaryta turtinė žala 184,27 Eur ir 92,24 Eur, iš viso 286,51 Eur, už atsakovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą, kurią ieškovė sumokėjo dėl neteisingai taikytų materialinių ir procesinių teisės normų.

41Teismo vertinimu ir šis ieškovės reikalavimas yra nepagrįstas. Teismo sprendimu buvo tenkintas vaiko tėvo priešieškinyje išdėstytas reikalavimas ieškovei, kuri siekė apriboti tėvo teises, dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo. Vadinasi, teismo sprendimo vykdymo prasme, vaiko tėvas yra kreditorius, o vaiko motina, ieškovė – skolininkė. Todėl priverstinis sprendimo vykdymas ieškovo (pagal priešieškinį) atžvilgiu yra negalimas. Pastebėtina, kad teismas, priėmęs sprendimą, vykdymo procese nedalyvauja ir jo neinicijuoja.

42Ieškovė nurodo, kad nepilnametis nebuvo įtrauktas į procesą šalimi, apklausiamas išsakė nenorą bendrauti pagal tvarką, apie priimtą sprendimą nėra informuotas ir jo nevykdo. Iki šios dienos naudos gavėjas nepilnametis A. B. negauna nė vieno cento išlaikymo iš skolininko pagal Šiaulių apylinkės teismo 2015-04-15 sprendimo dalimi jam priteistą išlaikymą po 100 Eur periodinėmis išmokomis, nes jis nėra proceso šalis, negavo sprendimo, neturi teisės kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo kaip nesantis proceso šalis, neturi jokio teisinio pagrindo spręsti su skolininku išlaikymo neteikimo klausimo bei galimybės ginti savo teisių ir teisėtų interesų, o ieškovei Konstitucija draudžia pažeidinėti kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, todėl ji neturi teisės imti vykdomojo rašto, kuriame nėra naudos gavėja ir atlikti veiksmus.

43Teismo vertinimu nepilnamečio neįtraukimas į bylos, kurioje sprendžiamas jo išlaikymo klausimas, nagrinėjimą nėra esminis procesinis pažeidimas. CK 3.163 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nepilnamečių vaikų teisių įgyvendinimą užtikrina tėvai. Vadinasi teismas tenkindamas ieškovės reikalavimą priteisti išlaikymą sūnui, pagrįstai nematė būtinybės A. B. įtraukti proceso šalimi. Atsižvelgiant į CK 3.163 straipsnio 1 dalies nuostatą, ne teismo, o būtent ieškovės pareiga buvo kreiptis į antstolius dėl vaiko išlaikymo iš skolininko išieškojimo jos nepilnamečio sūnaus naudai, tačiau, nors byloje yra išduoti net du vykdomieji raštai, dėl visiškai nesuprantamų priežasčių ieškovė to nedarė.

44Ieškovė nurodo ir tai, kad Panevėžio apygardos teismo teisėja R. Č. pažeidė ieškovės teises pripažindama piktnaudžiavus procesinėmis teisėmis bei paskirdama 300 Eur baudą. Teisėja neturėdama visos civilinės bylos, nesusipažinusi pateiktais teismui prašymais, atskiraisiais skundais, nevykdė teisingumo funkcijos civilinėje byloje, neapgynė pažeistų nepilnamečio vaiko teisių ir teisėtų interesų bei tiesiogine tyčia atsisakė jas ginti, pažeidė materialines ir procesines teisės normas, konstitucines teises bei kaltais iš anksto suplanuotais veiksmais pažeidė konstitucinius pamatinius principus, teisėtus lūkesčius, bei tuo pačiu apšmeižė ieškovę pripažindama piktnaudžiavus procesinėmis teisėmis bei skyrė baudą, dėl to ji buvo pažeminta ir įskaudinta bei jautė bejėgiškumą negalėdama apginti vaiko teisių ir teisėtų lūkesčių bei savo teisių, kurios buvo pažeistos nesant jokio teisinio pagrindo ir neteisingai bei nepagrįstai, teko labai išgyventi. Tokiais tiesioginiame priežastiniame ryšyje esančiais kaltais veiksmais su padaryta 300 Eur turtine žala, kilusia už baudos sumokėjimą, valstybė turi atlyginti padarytą žalą, kuri susidedančia iš 300 Eur turtinės žalos ir 30 000 Eur neturtinės žalos.

45Teismo vertinimu ieškovės reikalavimas yra nepagrįstas. Nutartis dėl baudos ieškovei skyrimo yra įsiteisėjusi, o faktas, kad, kaip teigia ieškovė, teisėja kaltais ir dar iš anksto suplanuotais veiksmais apšmeižė ieškovę pripažindama piktnaudžiavus procesinėmis teisėmis, nėra niekaip įrodytas.

46Ieškovė nurodo dar ir tai, kad teisėjai neužtikrino civilinės bylos nagrinėjimo uždarumo ir šeimos konstitucinės teisės į privatų gyvenimą, nes į LITEKO sistemą sukėlė teismo posėdžio garso įrašus, kai prie civilinės bylos LITEKO jungėsi su byla nesusiję asmenys bei domėjosi byla ir jos eiga, pažeidė bylos apsaugos garantiją, nes bylos 1 tomas subadytas, be to, byloje esantys teisėjos M. D. parašai skirtingi, kas kelia abejones dėl jų tikrumo ir autentiškumo, o taip pat Panevėžio apygardos teismo 2015-10-14 nutartį į LITEKO įkėlė su byla nesusijusi teisėja L. S., patikrinimus pagal pareiškimus / teikimus atlieka teisėjų padėjėjai susipažindami su bylos medžiaga ir kt. Teisėjai savo kaltais veiksmais – konstitucinių teisių pažeidimo dėl pateikimo civilinę bylą teisėjų padėjėjams ir asmenims nesusijusiems su byla ir kt., kurie yra tiesioginiame ryšyje su kilusia žala, padarė ieškovei neturtinę žalą 30 000 Eur.

47Teismo vertinimu ir šie ieškovės argumentai vertintini kritiškai. Vykdydami savo funkcijas, LITEKO sistemoje ieškodami teismų praktikos, ar atlikdami su vykdomomis pareigomis susijusias užduotis su bet kokios bylos medžiaga gali susipažinti visi teisėjai ar jų padėjėjai. Tokiais veiksmais ieškovei jokia žala negali būti padaryta.

48Be to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad vien tik atitinkamos neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas nereiškia ir neturtinės žalos padarymo, t. y. neturtinei žalai atlyginti už neturtinių teisių pažeidimą yra būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos, tačiau nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė nei neteisėtų teisėjų ir teismo darbuotojų veiksmų, nei žalos atsiradimo fakto, todėl ieškinys negali būti patenkintas.

49Vadovaudamasis LR CPK 268-270 str. teismas

Nutarė

50Ieškinį atmesti.

51Sprendimas per 30 d. skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per sprendimą priėmusį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo teisėjas Virginijus Kairevičius, sekretorė Sonata... 2. Ieškovė pareiškė ieškinį, kuriuo teismo prašo:... 3. Pripažinti Šiaulių apylinkės teismo 2015-04-15 sprendime nustatytas... 4. Pripažinti Šiaulių apylinkės teismo 2016-07-18 nutartyje nustatytas... 5. Pripažinti Šiaulių apylinkės teismo 2017-04-20 nutartyje nustatytą... 6. Pripažinti Šiaulių apylinkės teismo 2017-05-29 nutartyje nustatytas... 7. Pripažinti Panevėžio apygardos teismo 2017-08-08 nutartyje nustatytas... 8. Priteisti iš valstybės ieškovės I. B. naudai 50 000 Eur turtinę žalą.... 9. Priteisti iš valstybės ieškovės I. B. naudai 136 800 Eur turtinę žalą.... 10. Priteisti iš valstybės ieškovės I. B. naudai 286,51 Eur turtinę žalą.... 11. Priteisti iš valstybės ieškovės I. B. naudai 30 000 Eur neturtinę žalą.... 12. Priteisti iš valstybės ieškovės I. B. naudai 300 Eur turtinės žalos ir 30... 13. Priteisti 6 procentų metines palūkanas iki teismo sprendimo visiško... 14. Ieškinyje nurodė, kad Šiaulių apylinkės teisme yra išnagrinėta civilinė... 15. 2014-09-02 ieškiniu dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo kreipėsi į... 16. Teisėjų V. Ž., E. Š., V. N., E. Č., L. M., M. D., N. D. S., R. Č., Z. M.... 17. Šiaulių apylinkės teismo ir Panevėžio apygardos teismo teisėjai V. Ž.,... 18. Šiaulių apylinkės teismo teisėja V. Ž. 2015-04-15 sprendime neteisingai... 19. Teisėja V. Ž. 2015-04-15 sprendime nustatė objektyvios tikrovės... 20. Sprendimo 4 lape nurodyta objektyvios tikrovės neatitinkanti faktinė... 21. Šiaulių apylinkės teismo teisėjas E. Š. neturėdamas visos civilinės... 22. Šiaulių apylinkės teismo teisėja G. M. 2017-05-29 nutartyje vadovavosi... 23. Panevėžio apygardos teismo teisėja R. Č. 2017-08-08 nutarties 4 lapo 4... 24. Teisėjai šioje civilinėje byloje tiesiogine tyčia kaltais veiksmais, kurie... 25. Iki šios dienos nėra vykdomas įsiteisėjęs Šiaulių apylinkės teismo... 26. Teisėjai neužtikrino civilinės bylos nagrinėjimo uždarumo ir šeimos... 27. Panevėžio apygardos teismo teisėja R. Č. pažeidė ieškovės teises... 28. Atsakovo atstovė su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad ieškovė dėl... 29. Pagal Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalį reikalavimams dėl padarytos... 30. Ieškinyje nurodyta, kad teismas neteisėtai neįtraukė ieškovės sūnaus A.... 31. Ieškovės teigimu, teismas neapsaugojo jos teisėtų lūkesčių, kadangi... 32. Ieškinyje nurodoma, kad buvo pažeistos ieškovės konstitucinės teisės į... 33. Civilinė atsakomybė, kylanti dėl žalos, nesusijusios su sutartiniais... 34. Įstatyme įtvirtintas neturtinės žalos atlyginimo reglamentavimas... 35. Pažymėtina, kad ieškovės nurodoma 187 386,51 Eur turtinė žala... 36. Ieškinys atmestinas. ... 37. Iš bylos medžiagos ir šalių atstovų paaiškinimų matyti, kad Šiaulių... 38. Ieškovė ieškiniu prašo pripažinti Šiaulių apylinkės teismo 2015-04-15... 39. Asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis,... 40. Ieškovė nurodo, kad iki šios dienos nėra vykdomas įsiteisėjęs Šiaulių... 41. Teismo vertinimu ir šis ieškovės reikalavimas yra nepagrįstas. Teismo... 42. Ieškovė nurodo, kad nepilnametis nebuvo įtrauktas į procesą šalimi,... 43. Teismo vertinimu nepilnamečio neįtraukimas į bylos, kurioje sprendžiamas jo... 44. Ieškovė nurodo ir tai, kad Panevėžio apygardos teismo teisėja R. Č.... 45. Teismo vertinimu ieškovės reikalavimas yra nepagrįstas. Nutartis dėl baudos... 46. Ieškovė nurodo dar ir tai, kad teisėjai neužtikrino civilinės bylos... 47. Teismo vertinimu ir šie ieškovės argumentai vertintini kritiškai. Vykdydami... 48. Be to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad vien... 49. Vadovaudamasis LR CPK 268-270 str. teismas... 50. Ieškinį atmesti.... 51. Sprendimas per 30 d. skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per sprendimą...