Byla 2-585-230/2012
Dėl preliminarios pirkimo - pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo

1Kauno apygardos teismo teisėja Nijolia Indreikienė, sekretoriaujant Vaidai Stankevičiūtei, dalyvaujant įgaliotam asmeniui E. S., adv. Jolantai Voroneckienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Astmaris“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Vita Activa“ dėl preliminarios pirkimo - pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo.

2Teisėja, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3Ieškovas BUAB „Astmaris“ ieškiniu (t.1, b.l. 4-14) prašo teismą pripažinti 2009-03-02 tarp šalių sudarytą preliminariąją turto pirkimo - pardavimo sutartį negaliojančia ab initio; taikyti restituciją natūra, t.y. įpareigoti atsakovą UAB „Vita Activa“ grąžinti ieškovui 1 000 000 Lt, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2009-03-02 šalys sudarė preliminariąją turto pirkimo - pardavimo sutartį, kurios pagrindu šalys įsipareigojo sudaryti pagrindinę sutartį dėl atsakovui nuosavybės teise priklausančio turto, esančio adresu ( - ) t.y. pastato - operatorinės, pastato - paslaugų komplekso ir kitų statinių - kiemo statinių pirkimo - pardavimo. Pagrindinė sutartis turėjo būti sudaryta ne vėliau kaip iki 2009-04-16. Turto pirkimo - pardavimo kaina numatyta 4 500 000 Lt. Sutartinių prievolių įvykdymui užtikrinti ieškovas įsipareigojo pervesti į atsakovo banko sąskaitą 1 000 000 Lt, kurie sudarius pagrindinę sutartį, turėjo būti įskaityti į turto pirkimo - pardavimo kainą. Pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovo kaltės, todėl 1 000 000 Lt liko atsakovo žinioje, kaip atsakovo patirtų nuostolių atlyginimas. Ieškovas nurodo, jog sutartis pažeidė ieškovo ir jo kreditorių teises ir teisėtus interesus ir yra pripažintina negaliojančia actio Pauliana instituto pagrindu. 2009-11-02 Kauno apygardos teismas iškėlė ieškovui bankroto bylą. Remiantis 2009-08-31 ieškovo balansu, ieškovo turtas tuo metu buvo lygus 1 084 990 Lt, kai tuo tarpu mokėtinos sumos sudarė 2 024 424 Lt, iš kurių 1 823 768,51 Lt sudarė pradelsti įsipareigojimai. Sunki ieškovo finansinė padėtis akivaizdžiai liudijo, jog ieškovas, turėdamas didelės apimties pradelstų įsipareigojimų ir neturėdamas turto, kuriuo galėtų padengti turimus įsiskolinimus, ir sutartimi prisiimdamas naujus didelės vertės įsipareigojimus, nebuvo pajėgus jų įvykdyti. Todėl buvo akivaizdu, jog ieškovas neįvykdys sutarties ir jam teks atlyginti sutartimi nustatytas 1 000 000 Lt dydžio netesybas. Tokio pobūdžio sandorio sudarymas prieštaravo ieškovo, kaip privataus juridinio asmens, tikslams ir akivaizdžiai pažeidė ieškovo kreditorių teises ir teisėtus interesus, nes buvo sumažintas ieškovo turtas, kuris galėjo būti panaudotas kreditorių reikalavimų tenkinimui. Ieškovas, sudarydamas sutartį su atsakovu, ir žinodamas savo blogą turtinę padėtį, kurios pagrindu pačiam ieškovui buvo iškelta bankroto byla, tikrai žinojo ir suprato, jog sudaryta sutartimi prisiimtos prievolės negalės būti įvykdytos ir be abejonės pažeis tiek jo paties, tiek jo kreditorių teises ir teisėtus interesus. Atsakovas, sudarydamas sandorius su ieškovu, pažeidė sąžiningumo ir privalomumo domėtis kita sandorio šalimi reikalavimus, kadangi prieinamomis priemonėmis nepasidomėjo, ar ieškovas bus pajėgus įvykdyti prisiimtas sutartimi prievoles ir ar ieškovas neturi kreditorių. Atsakovas esant sudėtingai finansinei ieškovo padėčiai vis tiek sudarė su juo sutartį, todėl, būdamas verslininku, kuriam yra keliami didesni atidumo ir protingumo reikalavimai, nebuvo protingas ir apdairus, t.y. sąžiningas, kadangi nedėjo jokių pastangų pasidomėti ieškovo turimais kreditoriais, jų kreditorinių reikalavimų dydžiais bei sutarties įvykdymo galimybe. Be to, sutartis buvo sudaryta su įmone, kurios akcininku buvo buvęs ieškovo akcininkas R. K., todėl darytina išvada, kad sutartis buvo sudaryta tarp susijusių asmenų, galėjusių tarpusavyje derinti veiksmus siekiant neteisėto ieškovo finansinių lėšų pasisavinimo.

4Ieškovo atstovai prašo ieškinį tenkinti. Ieškovo atstovė adv. J. Voroneckienė papildomai paaiškino, kad sandorio sudarymo metu buvo kreditorių, kurių apmokėjimo terminai buvo suėję ir kurių reikalavimai nėra patenkinti. Todėl mano, kad yra įrodyta, jog ieškovas turėjo reikalavimo teisę.

5Atsakovas UAB „Vita Activa“ atsiliepimu į ieškinį (t.1, b.l. 51-56) nurodo, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodo, jog ieškinio argumentai, kad sutartis pažeidė ieškovo ir kreditorių teises ir teisėtus interesus, yra nepagrįsti. Ieškovas, nurodydamas, jog atsakovas nedėjo jokių pastangų pasidomėti ieškovo turimais kreditoriais ir ieškovo galimybėmis įvykdyti sutartį, nepasisakė dėl 2009 m. kovo 2 d. preliminariosios turto pirkimo - pardavimo sutarties 14 straipsnio, kuriame įtvirtinti šalių patvirtinimai ir garantijos. Sandorio šalis, esanti pelno siekiančiu verslo subjektu, yra suinteresuota civilinių teisinių santykių stabilumu tik tiek, kiek ji gali patirti sunkumų esant nestabiliems santykiams. Kadangi ieškovas ir atsakovas yra tokie verslo subjektai, jiems nėra nustatyta pareiga kiekvienu atveju, prieš sudarant sandorį, tikrinti kitos sandorio šalies mokumą, gauti visą informaciją iš jo kreditorių ir pan. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas pagal 2009 m. kovo 2 d. preliminariąją sutartį įsipareigojo sumokėti 1 000 000 Lt dydžio avansą, bei į tai, jog ieškovas sutiko, kad nevykdant įsipareigojimų šis mokėjimas bus laikomas bauda, šios aplinkybės leido atsakovui pagrįstai tikėtis, jog kita sandorio šalis yra moki ir pajėgi įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus ir dėl minėto sandorio ir atsakovas, kaip verslo subjektas, nepatirs nuostolių. Atsižvelgiant į tai, kad sutarties tekstas bei atskiri jos straipsniai ir punktai buvo suderinti derybų, vykusių tarp sutarties šalių, metu, atsakovo elgesys vertintinas kaip sąžiningas ir atidus. Ieškinio argumentai, jog atsakovas turėjo palankesnę galimybę gauti informaciją apie ieškovą, yra nepagrįsti, kadangi R. K. ieškovo akcininku buvo nuo 2004 m. lapkričio 9 d. iki 2006 m. kovo 6 d., o ginčijama sutartis buvo pasirašyta 2009 m. kovo 2 d., t.y. praėjus beveik 3 metams nuo dienos, kai R. K. jam priklausančias UAB „Astmaris“ akcijas perleido kitam asmeniui. Ieškovo reikalavimas pripažinus 2009 m. kovo 2 d. sandorį negaliojančiu taikyti restituciją ir įpareigoti atsakovą grąžinti jam 1 000 000 Lt pradinę įmoką, pervestą atsakovui kaip sutartinių prievolių įvykdymo užtikrinimą, yra nepagrįstas, kadangi pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovo kaltės, o ginčo sutarties 9.1. str. įtvirtinta, jog jei pirkėjas (ieškovas) vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį ir įsigyti turtą, tai pardavėjas (atsakovas) negrąžina pirkėjui pradinės įmokos ir išankstiniu šalių susitarimu įskaito ją kaip netesybas, mokėtinas pirkėjo pardavėjui už įsipareigojimo įsigyti turtą nevykdymą. Galiojant sutarčių laisvės principui, šalims susitarus dėl baudos dydžio, nėra pagrindo reikalauti grąžinti 1 000 000 Lt sumą, kuri įskaityta kaip baudą.

6Atsakovo atstovas adv. L. S. prašo ieškinį atmesti, papildomai paaiškino, kad ieškovas neįrodė, kad kreditorių prievolių vykdymo terminai sandorio sudarymo metu jau buvo suėję. Be to, atsakovas sandorio sudarymo metu turėjo galimybę susipažinti tik su 2007 m ieškovo finansine atskaitomybe, tačiau 2007-2008 m. finansinės atskaitomybės rodo pilną ieškovo mokumą. Jei sandoris buvo nuostolingas, ieškovas gali nukreipti išieškojimą į vadovus, o atsakovas, sudarydamas ginčo sandorį buvo sąžiningas ir pakankamai atidus. Atsakovas turtą pardavinėjo, siekdamas atsiskaityti su banku, todėl ir buvo sudaryta ginčo sutartis, ir tai iš esmės patvirtina sandorio privalomumą. Todėl mano, kad nenustatytos sąlygos actio Pauliana ieškiniui reikšti.

7Ieškinys atmestinas. Byloje surinktų įrodymų pagrindu nustatyta, kad ieškovas UAB „Astmaris“ (pirkėjas) ir atsakovas UAB „Vita Activa“ (pardavėjas) 2009 m. kovo 2 d. sudarė preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį (t.1, b.l. 15-26), kuria šalys įsipareigojo sudaryti pagrindinę sutartį dėl atsakovui nuosavybės teise priklausančio turto, esančio adresu ( - ) t.y. pastato - operatorinės, pastato - paslaugų komplekso ir kitų statinių - kiemo statinių pirkimo-pardavimo už 4 500 000 Lt kainą (sutarties 1.2.6., 5.1. punktai). Pagal šios sutarties nuostatas pagrindinė sutartis turėjo būti sudaryta ne vėliau kaip iki 2009-04-16 (sutarties 2.1 punktas). Sutartinių prievolių įvykdymui užtikrinti ieškovas įsipareigojo pervesti į atsakovo banko sąskaitą 1 000 000 Lt pradinę įmoką, kuri sudarius pagrindinę sutartį, turėjo būti įskaityti į turto pirkimo - pardavimo kainą (sutarties 6.1. punktas). Sutartimi taip pat buvo numatyta, kad kai pirkėjas vengia ir/ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį ir įsigyti turtą, tai pardavėjas negrąžina pirkėjui pradinės įmokos ir išankstiniu šalių susitarimu įskaito ją kaip mokėtinas netesybas (sutarties 9.1 punktas). Atsakovas neginčija aplinkybės, kad ieškovas pradinę 1 000 000 Lt įmoką sumokėjo, tai patvirtina ir mokėjimą pagrindžiantys įrodymai (t.1, b.l. 32-34). Pats ieškovas pripažįsta, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovo, todėl 1 000 000 Lt liko atsakovo žinioje, kaip atsakovo patirtų nuostolių atlyginimas už ieškovo įsipareigojimo sudaryti pagrindinę sutartį ir įsigyti turtą nevykdymą. Ieškovas, siekdamas susigrąžinti sumokėtą pradinę įmoką, savo teises gina, pareikšdamas actio Pauliana ieškinį CK 6.66 straipsnio pagrindu ir prašo ginčo sutartį pripažinti niekine, kaip pažeidžiančią kreditorių teises.

8CK 6.66 straipsnyje yra nustatyta kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius (actio Pauliana), kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Tokiu būdu įtvirtintas actio Pauliana institutas yra specialus kreditoriaus interesų gynimo būdas, kuriuo jam suteikiama galimybė panaikinti skolininko piktnaudžiavimo savo teisėmis padarinius, taip užtikrinant skolininko prisiimtų įsipareigojimų kreditoriui įvykdymą. Nurodytame straipsnyje ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra nustatytos tokios actio Pauliana taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises, 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas, 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio, 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises, 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas, 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2009, 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-587/2008). Sandoriui pripažinti negaliojančiu būtina visų CK 6.66 straipsnyje nurodytų sąlygų visuma. Nenustačius bent vienos iš nurodytų sąlygų, nėra pagrindo sandorio pripažinti negaliojančiu.

9Atsakovas ginčija, kad ieškovas, atstovaudamas kreditorius, turi galiojančią reikalavimo teisę, kadangi sandorio sudarymo metu nebuvo kreditorių, prievolių vykdymo terminai kuriems jau buvo suėję. UAB „Astmaris“ bankroto byla iškelta Kauno apygardos teismo 2009 m. lapkričio 2 d. nutartimi (t.1, b.l. 39-40). Ieškovas pateikė įrodymus, kad jo kreditorius BASF SE Chemical company sandorio sudarymo dieną turėjo pradelstą 736 111,06 Lt įskolinimą (t.2, b.l. 14-53), šis reikalavimas yra patvirtintas bankroto byloje (t.1, b.l. 73-74) ir nėra įvykdytas iki šiol. Be to, tuoj po ginčo sandorio sudarymo suėjo ir įsipareigojimų kitam kreditoriui Dunastyr Polesterene Manufakturing C.Co. Ltd vykdymo terminai (t.2, b.l. 14-15,5481). Todėl UAB „Astmaris“ kreditoriai turi neabejotinas ir galiojančias reikalavimo teises, kurios gali būti ginamos pareikšto ieškinio būdu.

10Viena iš esminių actio Pauliana ieškinio reiškimo sąlygų yra tai, kad ginčijamu sandoriu turi būti pažeidžiamos kreditoriaus (kreditorių) teisės. Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalies nuostatas sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Ieškovas kreditorių teisių pažeidimą grindžia tuo, kad ginčo sandoriu buvo gerokai sumažintas turtas ir sudarytos sąlygos nevykdyti įsipareigojimų, kadangi sudaręs sutartį ieškovas neteko 1 mln. litų, kuriuos būtų galėjęs panaudoti pradelstų įsiskolinimų dengimui. Tai reiškia, kad ieškovas įrodinėja buvus CK 6.66 straipsnio 1 dalyje numatytą kitokį kreditoriaus teisių pažeidimą, t.y., kad ginčo sandoris nors ir nesukėlė nemokumo, tačiau sumažino turto vertę, ir sumažėjusios turto vertės neužtenka kreditoriaus (kreditorių) reikalavimams patenkinti arba skolininkas gerokai sumažindamas savo turtą sukėlė grėsmę, kad įsipareigojimai kreditoriams nebus tinkamai įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006, 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2007, 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008). Iš ieškovo UAB „Astmaris“ pateikto 2009 m. rugpjūčio 31 d. balanso duomenų (t.1, b.l. 77-78) matyti, kad 2008 m. buvo apskaityta turto 9 444 195 Lt sumai, iš jo ilgalaikio turto – 5 062 003 Lt sumai, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 1 907 811 Lt, tarp jų per vienerius metus mokėtinos sumos buvo – 1 719 905 Lt. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ginčo sandoriu ieškovui sumažinus turimo turto vertę 1 mln. suma, įmonėje vis tiek liko pakankamai turto kreditorių reikalavimams patenkinti. Be to, ieškovui įvykdžius preliminariosios sutarties įsipareigojimus, ieškovas būtų įgijęs didelės vertės materialųjį turtą, dėl ko nekiltų grėsmė kreditorių reikalavimų patenkinimui. Todėl kreditorių teisės iš esmės yra pažeidžiamos ne preliminariosios sutarties sudarymu, bet šia sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nevykdymu ir sumokėto pagal šią sutartį avanso praradimu. Dėl šių priežasčių kreditorių teisės gali būti ginamos alternatyviu būdu, pareiškiant ieškinį dėl sumokėtos pradinės įmokos grąžinimo arba pareiškiant ieškinį įmonės vadovams dėl žalos atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog ieškovas neįrodė, kad ieškovui sudarius preliminariąją pirkimo - pardavimo sutartį buvo pažeistos tuo metu buvusių kreditorių teisės.

11Net ir pripažinus, kad ginčo sandoriu galėjo būti pažeistos kreditorių teisės, ieškinys negalėtų būti tenkinamas ir dėl tos priežasties, kad neįrodyta, jog trečiasis asmuo – atsakovas, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. CK 6.66 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad dvišalį sandorį pripažinti negaliojančiu šio straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu galima tik tuo atveju, kai trečiasis asmuo, sudarydamas su skolininku sandorį, buvo nesąžiningas, t.y. žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises. Ieškovas atsakovo UAB „Vita Activa“ nesąžiningumą įrodinėja jo pareigos elgtis apdairiai, t.y. prieš sudarant sandorį pasidomėti, ar patikima kita sandorio šalis ir ar ji elgiasi sąžiningai, nevykdymu. Tai grįsdamas, ieškovas nurodo, kad atsakovas visiškai nedėjo jokių pastangų pasidomėti ieškovo turimais kreditoriais ir jo turtine padėtimi. Tačiau ieškovas šiuo atveju jokiomis įrodinėjimo priemonėmis, išskyrus bendro pobūdžio paaiškinimus apie kitos šalies, kaip verslininko, pareigą elgtis itin apdairiai ir privalomai pasidomėti kita sandorio šalimi, nepagrindė trečiojo asmens nesąžiningumo. Ir atvirkščiai, atsakovas tai paneigia byloje esančiais duomenimis. Šalių pasirašytos preliminariosios sutarties 14 skyriuje yra nurodyti tam tikri šalių patvirtinimai ir garantijos, iš kurių matyti, kad tarp šalių buvo aiškinamasi, ar sudaroma sutartis nepažeidžia šalies kreditorių interesų, ar nėra pateiktas ir nagrinėjamas joks pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo ir pan. (14.1.8, 14.1.9, 14.1.10 ir kt. punktai). Nors tai tik abstraktaus pobūdžio patvirtinimai, tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovas turėjo kitokių galimybių pasidomėti, bet nepasidomėjo reikšmingomis sandorio sudarymo aplinkybėmis. Preliminarioji pirkimo - pardavimo sutartis sudaryta 2009 m. kovo 2 d., todėl atsakovas jam prieinamomis priemonėmis galėjo susipažinti tik su ieškovo pateikta 2007 m. finansine atskaitomybe, nes ji pateikta 2008-04-29, tačiau ši atskaitomybė (t.1, b.l. 84-86) patvirtina gerą UAB „Astmaris“ finansinę padėtį (turtas – 9,5 mln. Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai –3 mln. Lt ). Duomenų, kada buvo pateikta 2008 m. atskaitomybė, byloje nėra pateikta, tačiau ji turėjo būti pateikta iki 2009 m. gegužės 1 d., be to, iš byloje pateikto 2009 m. rugpjūčio 31 d. balanso (t.1, b.l. 77-78) taip pat matyti, kad atsakovui neturėjo kilti abejonių dėl kitos sandorio šalies finansinio pajėgumo ir jo turtinės padėties, kadangi 2008 m. turto apskaityta 9,4 mln. Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 1,9 m.ln. Lt. Todėl atsakovas, esant nurodytoms aplinkybėms, turėjo pagrindą tikėtis, jog kita sandorio šalis yra moki ir pajėgi vykdyti įsipareigojimus ir nekils grėsmės kreditorių reikalavimų vykdymui, o atsakovas dėl minėto sandorio nepatirs jokių nuostolių. Ieškovo nuomone, vertinant trečiojo asmens nesąžiningumą, turi būti atsižvelgta į tai, kad ginčo sutartis sudaryta su įmone (atsakovu), kurios akcininku buvo anksčiau buvęs ieškovo akcininku R. K. ir toks tarpusavyje susijusių asmenų buvimas patvirtina tai, jog atsakovas turėjo platesnes galimybes gauti informaciją apie ieškovo finansinę padėtį. Teismas atmeta šį ieškovo argumentą, kadangi nustatyta, kad R. K. ieškovo UAB „Astmaris“ akcininku buvo nuo 2004-11-09 iki 2006-03-06 (t.1, b.l. 57-63), o ginčo sandoris sudarytas praėjus 3 metams po to, kai R. K. nustojo būti UAB „Astmaris“ akcininkas.

12Apibendrinant darytina išvada, kad nėra nustatytos visos būtinos CK 6.66 straipsnyje numatytos sąlygos actio Pauliana ieškiniui pareikšti, todėl ieškinys atmestinas. Ieškinį atmetus, sprendimui įsiteisėjus naikintinos byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

13Teisėja, vadovaudamasi LR CPK 268-270 straipsniais,

Nutarė

14Ieškinį atmesti.

15Sprendimui įsiteisėjus panaikinti Kauno apygardos teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones - atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Vita Activa“ (juridinio asmens kodas 135782697, adresas: Trimito g. 4a-8, Kaunas) nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, priklausančio atsakovui ir esančio pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, areštą.

16Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai