Byla 2A-304-577/2013
Dėl materialinės žalos atlyginimo priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Jadvygos Mardosevič, kolegijos teisėjų Zitos Smirnovienės ir Almos Urbanavičienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį atsakovei N. M. dėl materialinės žalos atlyginimo priteisimo.

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3ieškovas Vilniaus miesto savivaldybė kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovės 7 000 Lt materialinės žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas nurodė, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba 2012-02-23 nutarimu paskyrė Vilniaus lopšeliui-darželiui „Bitutė“ 7 000 Lt baudą už LR Maisto įstatymo 4 str. 1 d. ir 4 str. 2 d. 1 p. pažeidimus. Nutarime pažymėta, kad darželio direktorė paaiškino, jog prisiima visą atsakomybę už tai, kas įvyko. BĮ „Biudžetinių įstaigų buhalterinė apskaita“ 2012-03-15 į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą sumokėjo Vilniaus lopšeliui-darželiui „Bitutė“ paskirtą baudą. 2012-03-16 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Vilniaus lopšelio-darželio „Bitutė“ direktorei N. M. paskirta drausminė nuobauda – papeikimas už tai, kad jai nerūpestingai ir aplaidžiai vykdant savo pareigas, jos vadovaujamas darželis 2011 m. rugsėjo 13-16 dienomis pateikė pavojingus maisto produktus – kontaminuotus salmonelėmis gaminius, kurie neatitiko teisės aktų nustatytų produktų saugos reikalavimų, ir, nesilaikydamas maisto ruošimo, tvarkymo, perdirbimo higienos reikalavimų, sudarė tinkamas sąlygas užkrečiamai ligai plisti. Per suvalgytą darželio virtuvėje pagamintą maistą užsikrėtė ir 2011 m. rugsėjo 15-25 dienomis bakterine žarnyno infekcija susirgo 36 darželio auklėtiniai ir 4 personalo darbuotojai. Remiantis darželio nuostatais, Vilniaus lopšelis-darželis „Bitutė“ yra Vilniaus savivaldybės ikimokyklinio ugdymo institucija, kurios teisinė forma – biudžetinė įstaiga, ir kuri yra pavaldi steigėjui – Vilniaus savivaldybės tarybai bei yra išlaikoma iš steigėjo lėšų (pagal asignavimų valdytojo patvirtintą sąmatą). Darželio finansines operacijas vykdo Vilniaus miesto savivaldybės BĮ „Biudžetinių įstaigų buhalterinė apskaita“, kuri yra išlaikoma iš Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto. Bauda sumokėta iš darželio lėšų, kurios skirtos vaikų lavinimui ir ugdymui. Atsakovei, kaip darbuotojai bei biudžetinės įstaigos Vilniaus lopšelio-darželio „Bitutė“ vadovei, kyla pareiga atlyginti darbdaviui padarytą materialinę žalą, atsiradusią dėl baudos, kurią darbdavys turėjo sumokėti dėl darbuotojo kaltės. Ieškovo įsitikinimu, egzistuoja visos būtinos sąlygos kilti atsakovės materialinei atsakomybei.

4Atsakovė N. M. su ieškiniu nesutiko, kadangi dėl įvykusio salmoneliozės protrūkio lopšelyje-darželyje „Bitutė“ nėra jos, kaip darželio direktorės, kaltės ir neteisėtų veiksmų. Salmoneliozės protrūkis įvyko dėl netinkamų produktų pristatymo ir dėl virtuvės darbuotojų kaltės. Atsakovė pažymėjo, kad ji nėra tiesiogiai darželyje atsakinga už maisto gaminimą, jo priėmimą ir maisto taisyklių laikymąsi, už tai yra atsakingos virėjos, kurios ir privalėjo laikytis visų maisto tvarkymo reikalavimų. Pasak atsakovės, ji, kaip direktorė, tinkamai vykdė savo pareigas, t. y. maisto gaminimui ir tvarkymui buvo priimtos trys virėjos, šios darbuotojos turėjo sveikatos žinių atestavimo pažymėjimus, 2011-08-31 įsakymu dėl maisto tvarkymo reikalavimų virtuvėje vykdymo buvo paskirstytos pareigos ir nurodyti tiesiogiai atsakingi asmenys už higienos taisyklių laikymąsi, 2011-08-31 įsakymu dėl atsakomybės už higienos normų ir taisyklių vykdymą irgi paskirtas atsakingas asmuo. Atsakovės teigimu, pažeidimai atsirado dėl to, kad tiesiogiai už maisto tvarkymą atsakingi darbuotojai netinkamai vykdė savo pareigas. Atsakingiems už ligos protrūkį virtuvės darbuotojams 2011-09-27 direktorės įsakymu buvo paskirtos drausminės nuobaudos. Atsakovė paaiškinime rašydama, kad ji prisiima atsakomybę už įvykį, turėjo omenyje, kad ji kaip vadovė prisiima moralinę atsakomybę už įvykį, bet ne materialinę atsakomybę dėl baudų sumokėjimo. Vadovas negali atsakyti už darbuotojo pažeidimą, jei neįrodytas vadovo blogas darbo organizavimas. Atsakovė už tariamus jos pareigų pažeidimus neturi drausminių nuobaudų, už gerą darbą buvo skatinta. Atsakovė nedelsiant, operatyviai ėmėsi visų įmanomų veiksmų, siekiant pašalinti ligos protrūkio pasekmes ir šios pasekmės buvo sėkmingai pašalintos. Po šio įvykio atsakovė savo iniciatyva apdraudė savo ir darželio civilinę atsakomybę. Atsakovė pažymėjo, kad žala iš dalies kilo ir dėl paties ieškovo veiksmų, t. y. dėl skiriamo nepakankamo finansavimo, dėl kurio darželis negali atlikti virtuvės ir jos įrangos modernizavimo ir remonto, siekiant užtikrinti maksimalų virtuvės ir įrangos atitikimą moderniausiems reikalavimams, padedantiems užkirsti kelią tokių ligų protrūkiui. Atsakovės nuomone, ieškovas nepatyrė žalos, kadangi dėl baudos sumokėjimo darželiui nebuvo paskirtas papildomas 7 000 Lt finansavimas. Darželio taryba nutarė sumokėti baudą iš darželio lėšų, skirtų nenumatytoms išlaidoms padengti. Šios lėšos yra surenkamos iš tėvų pagal atskirą tėvų mokesčio programą. Patys tėvai dalyvavo darželio tarybos posėdyje ir nusprendė, iš kokių lėšų sumokėti baudą. Dėl to paties įvykio Valstybinė maisto veterinarijos tarnyba atsakovei asmeniškai paskyrė 400 Lt dydžio baudą, kurią atsakovė yra sumokėjusi, o, pasak atsakovės, darbo kodeksas draudžia už tą patį bausti du kartus.

5Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. spalio 15 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas pažymėjo, kad materialinė atsakomybė atsiranda tik tada, kai yra visos Darbo kodekso 246 straipsnyje numatytos sąlygos. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad iš į bylą pateiktų įrodymų ataskaitiniu laikotarpiu papildomos lėšos iš biudžeto 7 000 Lt baudai sumokėti darželiui nebuvo skirtos. Vilniaus lopšelio-darželio „Bitutė“ darželio taryba 2012-03-07 posėdyje nutarė Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos skirtą 7 000 Lt baudą apmokėti iš lopšelio-darželio „Bitutė“ lėšų (b. l. 126, 173-174). BĮ „Biudžetinių įstaigų buhalterinė apskaita“ 2012-09-12 raštas patvirtina, kad Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos 2012-02-23 nutarimu Nr. 12MS-5 paskirta 7 000 Lt bauda apmokėta ne iš Vilniaus miesto savivaldybės asignavimų, skirtų lopšeliui darželiui „Bitutė“ finansuoti, bet iš programos „Tėvų mokesčio surinkimas švietimo ugdymo įstaigose“ lėšų (b. l. 156). Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas žalos nepatyrė, kadangi Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos 2012-02-23 nutarimu paskirta 7 000 Lt bauda buvo sumokėta ne iš savivaldybės biudžeto lėšų, o iš darželį lankančių vaikų tėvų surinktų lėšų. Taigi, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė, jog patyrė materialinę žalą, o nenustačius šios būtinos materialinės atsakomybės sąlygos, nenustinėjo ir kitų materialinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų, todėl ieškinys buvo atmestas kaip nepagrįstas.

6Ieškovas Vilniaus miesto savivaldybė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Apeliantas mano, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą teismo sprendimą bei vertindamas egzistuojančias sąlygas materialinei atsakomybei atsirasti, visiškai ignoravo viešojo intereso egzistavimą nagrinėjamoje situacijoje, į bylą surinktus įrodymus vertino formaliai, taip pat netinkamai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika, kuri nagrinėjamu atveju neaktuali, nes bylų ratio decidendi nesutampa, ir dėl išvardintų aplinkybių priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Apelianto nuomone, tais atvejais, kai ieškinį pareiškia institucija pagal jai suteiktus įgalinimus jai priskirtoje veiklos srityje, ji įgyvendina, atstovauja ir gina viešąjį interesą nepriklausomai nuo to, ar ieškinyje nurodyta dėl viešojo intereso gynimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-109/2012). Apeliantas pripažįsta, kad lopšeliui-darželiui „Bitutė“ Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2012-02-23 nutarimu paskirta 7000 Lt bauda už Lietuvos Respublikos maisto įstatymo 4 str. 1 d. ir 4 str. 2 d. 1 p. pažeidimus buvo sumokėta iš lopšelio-darželio lėšų, surinktų iš šios įstaigos auklėtinių tėvų pagal programą „Tėvų mokesčio surinkimas švietimo ugdymo įstaigose“. Tačiau pabrėžia, kad nepriklausomai nuo to, pagal kokią finansinę programą lopšeliui-darželiui skiriamos lėšos, jos turi būti naudojamos tik šios biudžetinės įstaigos tikslams įgyvendinti, bet ne baudoms ar kitoms išmokoms sumokėti. Apelianto teigimu, dėl sumokėtos 7000 Lt baudos lopšelis-darželis „Bitutė“ patyrė materialinę žalą, nes nurodyta suma privalėjo būti skirta auklėtinių ugdymui ir kitiems šios įstaigos tikslams įgyvendinti. Vilniaus miesto savivaldybė tvirtina, kad ji, būdama biudžetinių įstaigų savininke ir steigėja, bei tvirtindama biudžetą, iš kurio skiriamos lėšos (asignavimai) biudžetinėms įstaigoms (tarp jų – lopšeliams-darželiams) išlaikyti, bei gindama viešąjį interesą, turėjo pagrįstą reikalavimo teisę išsiieškoti materialinę žalą iš už tokią žalą atsakingo asmens - nagrinėjamu atveju – lopšelio-darželio „Bitutė“ direktorės N. M.. Apelianto teigimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja visos būtinosios sąlygos kilti N. M. atsakomybei ir atlyginti darbdaviui padarytą žalą, kurių teismas, objektyviai neįvertinęs į bylą pateiktų įrodymų, nepagrįstai nenustatė. Vilniaus miesto savivaldybė akcentuoja, kad Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos 2012-02-23 nutarime Nr. 12MS-5 „Dėl Vilniaus lopšelio-darželio „Bitutė“ pavojingų maisto produktų patekimo į rinką“ konstatuojama, jog Vilniaus lopšelio-darželio „Bitutė“ direktorė N. M. prisiima visą atsakomybę už tai, kas įvyko. Minėtas nutarimas teismui apskųstas nebuvo, jame nustatytos faktinės aplinkybės nėra nuginčytos. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-03-16 įsakymu Nr. 41- 243 „Dėl drausminės nuobaudos N. M. skyrimo“ N. M. skirta drausminė nuobauda – papeikimas už nerūpestingą ir aplaidų pareigų vykdymą. Be to, už higienos norminių aktų pažeidimus Vilniaus lopšelyje-darželyje „Bitutė“ Vilniaus valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba 2011-09-27 nutarimu N. M. skyrė 400 Lt baudą, kurios direktorė taip pat neginčijo, priešingai – pripažino, sumokėdama paskirtą baudą. Apelianto nuomone, visos DK 246 str. numatytos materialinės atsakomybės sąlygos šiuo atveju yra nustatytos, todėl darbuotojas privalo atlyginti materialinę žalą, atsiradusią dėl baudų ar kompensacinių išmokų, kurias darbdavys turėjo sumokėti dėl darbuotojo kaltės. Pažymi, kad darbdaviui lopšeliui-darželiui „Bitutė“ šiuo atveju atstovauja Vilniaus miesto savivaldybė.

7Atsakovė N. M. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovė atkreipia dėmesį, kad Vilniaus miesto savivaldybė savo apeliaciniame skunde pakeitė ieškinio pagrindą, teigdama, kad ieškinį pareiškė gindama viešąjį interesą. Atsakovės nuomone, šis teiginys yra nepagrįstas, nes ieškovas jau buvo pripažinęs, kad veikia kaip darželio steigėjas ir savo reikalavimą kildina būtent iš darbo teisinių santykių. Atsakovė pažymi, kad Vilniaus miesto savivaldybė prašė priteisti žalą būtent sau, t.y. ieškiniu yra ginami būtent asmeniniai turtiniai Vilniaus miesto savivaldybės interesai. Tuo tarpu viešojo intereso gynimo atvejais yra ginami kitų subjektų interesai, kurie turi viešąjį pobūdį. Atsakovės nuomone, ieškinį reikšti viešojo intereso pagrindu teisę turi tik prokuratūra, tačiau, pasak apeliantės, net jei ir būtų pareikštas ieškinys viešojo intereso pagrindu, tai nekeičia pačios ginčo esmės, nes ir tuo atveju ieškovas privalo įrodyti visas būtinas darbo materialinės atsakomybės sąlygas. Atsakovė tvirtina, kad ji, kaip darželio direktorė, tinkamai įvykdė visas būtent jai, kaip vadovei, priskirtas konkrečias pareigas. Pasak atsakovės, maisto tvarkymo organizavimu rūpinosi paskirti atsakingi už tai asmenys, visi atsakingi asmenys turėjo tam būtinus dokumentus, o konkretūs pažeidimai atsirado dėl visada įmanomo „žmogiškojo faktoriaus“, kai atsakingi ir tiesiogiai už maisto tvarkymą paskirti darbuotojai netinkamai vykdė savo pareigas. Atsakovė teigia, kad šiuo atveju nėra jos kaltės dėl pažeidimo, kadangi ne ji padarė pažeidimą (netinkamai tvarkė maistą) ir ne atsakovė yra atsakinga už maisto tvarkymą, todėl atsakovė neatliko neteisėto veiksmo (maisto tvarkymo taisyklių pažeidimo), dėl kurio kilo žala. Atsakovė pažymi, kad nei teismo posėdžio metu savivaldybės atstovė, nei savo apeliaciniame skunde ieškovas negalėjo įvardinti, kokius konkrečius neteisėtus veiksmus atliko atsakovė. Pasak atsakovės, apelianto teiginys, kad atsakovei pasiaiškinime parašius, kad „ji prisiima atsakomybę“ už įvykį, ir to užtenka kaltei ir neteisėtam veiksmui konstatuoti siekiant prisiteisti žalą, yra nepagrįstas. Atsakovė pabrėžia, kad rašydama paaiškinimą, kad „prisiima atsakomybę“, turėjo omenyje, kad ji, kaip vadovė, prisiima tik moralinę atsakomybę už įvykį, bet tikrai ne tai, kad ji prisiima materialinę atsakomybę pagal DK 253 str. Atsakovė tvirtina, kad Vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimas ir tas faktas, kad atsakovei buvo paskirta administracinė nuobauda, neturi jokios prejudicinės reikšmės sprendžiant visiškai kitos teisės šakos klausimus. Atsakovė atkreipia dėmesį, kad ieškovas apeliaciniame skunde jau nebeginčija to, kad bauda buvo sumokėta iš ne savivaldybės lėšų finansuojamos programos, o iš darželį lankančių tėvų įmokų, kurios skirtos būtent tik konkrečiam darželiui ir negali būti perskirstomos kaip kiti savivaldybės lėšomis finansuojami asignavimai. Taigi, pasak atsakovės, apeliaciniame skunde jau pripažįstama, kad savivaldybė dėl baudos sumokėjimo nepatyrė absoliučiai jokios žalos, nes bauda buvo sumokėta ne iš savivaldybės lėšų ir savivaldybė nei vieno papildomo lito baudai sumokėti neskyrė. Tai reiškia, kad jokios žalos fakto nėra ir kad jokia žala savivaldybei nėra padaryta. Taip pat atsakovė pažymi, kad ir pats ieškovas iš dalies yra atsakingas už įvykį, nes neskyrė pakankamo finansavimo darželio virtuvės remontui. Be to, atsakovė akcentuoja, kad lopšelis-darželis „Bitutė“ yra savarankiškas juridinis asmuo, kuris neatsako už jo steigėjo prievoles, o steigėjas neatsako už darželio prievoles (CK 250 str. 2 d.), todėl reikalavimas priteisti žalą savivaldybei bet kuriuo atveju būtų nepagrįstas, nes savivaldybė negali būti laikoma patyrusiu žalą asmeniu.

8Apeliacinis skundas atmestinas.

9Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 str. 2 d. nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

10Iš bylos medžiagos matyti, kad 2001-05-30 tarp Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir atsakovės N. M. sudaryta darbo sutartis (su vėlesniais pakeitimais), pagal kurią atsakovė buvo priimta dirbti Vilniaus lopšelio-darželio „Bitutė“ direktore (b. l. 9-14). Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos 2012-02-23 nutarimu Nr. 12MS-5 „Dėl Vilniaus lopšelio-darželio „Bitutė“ pavojingų maisto produktų pateikimo į rinką“ už LR maisto įstatymo 4 str. 1 d. ir 4 str. 2 d. 1 p. pažeidimus Vilniaus lopšeliui-darželiui „Bitutė“ buvo paskirta 7 000 Lt bauda (b. l. 52-59). BĮ „Biudžetinių įstaigų buhalterinė apskaita“ 2012-03-15 į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą sumokėjo Vilniaus lopšeliui-darželiui „Bitutė“ paskirtą baudą (b. l. 8). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-03-16 įsakymu Nr. 41-243 Vilniaus lopšelio-darželio „Bitutė“ direktorei N. M. paskirta drausminė nuobauda – papeikimas už tai, kad jai nerūpestingai ir aplaidžiai vykdant savo pareigas, jos vadovaujamas darželis 2011 m. rugsėjo 13-16 dienomis patiekė pavojingus maisto produktus – kontaminuotus salmonelėmis gaminius, kurie neatitiko teisės aktų nustatytų produktų saugos reikalavimų, ir, nesilaikydamas maisto ruošimo, tvarkymo, perdirbimo higienos reikalavimų, sudarė tinkamas sąlygas užkrečiamai ligai plisti. Per suvalgytą darželio virtuvėje pagamintą maistą užsikrėtė ir 2011 m. rugsėjo 15-25 dienomis bakterine žarnyno infekcija susirgo 36 darželio auklėtiniai ir 4 personalo darbuotojai (b. l. 90). Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2012-04-24 raštu pasiūlė atsakovei savo noru atlyginti padarytą materialinę žalą (7 000 Lt), tačiau atsakovė sutiko sumokėti tik vieno jos vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką (b. l. 62, 91).

11Taigi, tarp šalių kilo ginčas dėl darbuotojo padarytos materialinės žalos atlyginimo. Materialinė atsakomybė pagal darbo teisę yra savarankiška turtinės atsakomybės rūšis. DK 253 str. 3 p. numatyta, kad darbuotojas privalo atlyginti materialinę žalą, atsiradusią dėl baudų ir kompensacinių išmokų, kurias darbdavys turėjo sumokėti dėl darbuotojo kaltės. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia šalių dėmesį, kad materialinė atsakomybė atsiranda, kai yra visos DK 246 str. numatytos sąlygos: 1) padaroma žala; 2) žala padaroma neteisėta veika; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; 4) yra pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėjas ir nukentėjusioji šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo santykiais; 6) žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla. Taigi tik esant visų šių sąlygų visumai, yra pagrindas darbuotojo materialinei atsakomybei atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gruodžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1444/2002; 2003 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2003; 2004 m. sausio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2004; 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2009; 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2011; kt).

12Materialinė atsakomybė pagal darbo teisę suprantama kaip darbuotojo pareiga atlyginti darbdaviui žalą, padarytą neatlikus ar netinkamai atlikus nustatytas darbo pareigas. Neteisėta veika darbo teisiniuose santykiuose suprantama kaip darbo pareigų, nustatytų įstatymų, kitų norminių teisės aktų, tarp jų – vidaus aktų, nevykdymas ar netinkamas vykdymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis Nr. 3K-3-446/2009; 2012 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civ. byloje 3K-3-125/2012). Taigi, materialinės atsakomybės prievolė darbuotojui atsiranda kaip jo neteisėtos veikos padarinys.

13Remiantis Vilniaus lopšelio-darželio „Bitutė“ nuostatais (b. l. 23-33), darželis yra Vilniaus savivaldybės biudžetinė, pelno nesiekianti vaikų ugdymo institucija, kurios steigėjas – Vilniaus miesto savivaldybės taryba (nuostatų 9 p., 13 p.). Ši institucija yra pavaldi steigėjui ir yra išlaikoma Vilniaus savivaldybės biudžeto lėšomis pagal asignavimų valdytojo patvirtintą sąmatą bei daliniu vaikų tėvų mokesčiu (nuostatų 93 p., 101 p.). Kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal savo prievoles biudžetinė įstaiga atsako tik savo lėšomis. Jeigu biudžetinės įstaigos prievolėms padengti lėšų nepakanka, prievolės padengiamos biudžetinės įstaigos savininko lėšomis neviršijant biudžetinės įstaigos teisės aktų nustatyta tvarka naudojamo, valdomo ir disponuojamo turto vertės (LR Biudžetinių įstaigų įstatymo 2 str. 2 d.). Remiantis nuostatų 103 punktu, darželis gali turėti nebiudžetinių lėšų. Iš byloje pateiktų biudžeto išlaidų sąmatų vykdymo ataskaitų apie Vilniaus lopšeliui-darželiui „Bitutė“ 2011-2012 m. skirtą finansavimą matyti, kad lėšos iš biudžeto darželiui skiriamos pagal dvi programas, t. y. mokinio krepšelio finansavimo lėšos ir savivaldybės lėšos ugdymo aplinkos finansavimui (b. l. 136-152). Iš minėtų ataskaitų matyti, kad ataskaitiniu laikotarpiu papildomos lėšos iš biudžeto 7 000 Lt baudai sumokėti darželiui nebuvo skirtos. Vilniaus lopšelio-darželio „Bitutė“ darželio taryba 2012-03-07 posėdyje nutarė Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos skirtą 7 000 Lt baudą apmokėti iš lopšelio-darželio „Bitutė“ lėšų (b. l. 126, 173-174). BĮ „Biudžetinių įstaigų buhalterinė apskaita“ 2012-09-12 raštas patvirtina, kad Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos 2012-02-23 nutarimu Nr. 12MS-5 paskirta 7 000 Lt bauda apmokėta ne iš Vilniaus miesto savivaldybės asignavimų, skirtų lopšeliui darželiui „Bitutė“ finansuoti, bet iš programos „Tėvų mokesčio surinkimas švietimo ugdymo įstaigose“ lėšų (b. l. 156). Esant išdėstytoms aplinkybėms, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas nagrinėjamu atveju jokios žalos nepatyrė, kadangi Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos 2012-02-23 nutarimu paskirta 7 000 Lt bauda buvo sumokėta ne iš savivaldybės biudžeto lėšų, o iš darželį lankančių vaikų tėvų surinktų lėšų. Atkreiptinas dėmesys, kad ir pats apeliantas savo apeliaciniame skunde sutinka, kad papildomų lėšų iš Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto nebuvo skirta, kad lopšeliui-darželiui „Bitutė“ skirta bauda buvo sumokėta iš lopšelio-darželio lėšų, surinktų iš šios įstaigos auklėtinių tėvų pagal programą „Tėvų mokesčio surinkimas švietimo ugdymo įstaigose“ (b.l. 196). Taigi, savivaldybė dėl baudos sumokėjimo nepatyrė jokios tiesioginės žalos, bauda buvo sumokėta ne iš savivaldybės lėšų, o iš darželį lankančių vaikų tėvų įmokų, kurios skirtos būtent konkrečiam darželiui. Toks sprendimas buvo priimtas darželio tarybos – aukščiausios savivaldos institucijos (b.l. 28).

14Taigi, kaip ir konstatavo pirmosios instancijos teismas, ieškovas neįrodė, kad patyrė materialinę žalą, o nenustačius šios būtinos materialinės atsakomybės sąlygos, nebetenka prasmės ir kitų materialinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų nustatinėjimas.

15Apeliaciniame skunde Vilniaus miesto savivaldybė pabrėžia, kad ji šiuo konkrečiu atveju gina viešajį interesą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teisiškai nepagrįsta būtų teigti, kad ieškovas, pareiškęs ieškinį kaip valstybės įgaliota institucija iš jai pavestos veiklos srities, neturi teisės ginti viešojo intereso. Kaip yra nurodęs kasacinis teismas, ta aplinkybė, kad viešojo intereso toje pačioje srityje gynimas pagal įstatymus gali būti priskirtas ir kitoms valstybės institucijoms (prokuratūrai ar kt.), nesusiaurina konkrečios valstybės institucijos teisių ir neriboja jos specialiojo teisnumo. CK 2.75 straipsnyje nustatyta, kad juridinių asmenų teisnumas negali būti apibotas kitaip, kaip tik įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-109/2012). Teisėjų kolegija nekvestionuoja ieškovo teisės ginti viešajį interesą, tačiau pastebėtina, kad nors apeliantas ir deklaruoja, jog ieškinys paduotas ginant viešajį interesą, tačiau žalą prašo priteisti Vilniaus miesto savivaldybei, o ne lopšeliui-darželiui „Bitutė“. Pažymėtina, kad bauda buvo paskirta būtent lopšeliui-darželiui „Bitutė“, o ne Vilniaus miesto savivaldybei, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju, net ir įrodžius žalos faktą, žalą patyrusiu asmeniu galėtų būti laikomas tik pats lopšelis-darželis „Bitutė“. Pagal CK 2.50 str. 2 d. juridinis asmuo neatsako už jo steigėjo prievoles, o steigėjas neatsako už atskiro juridinio asmens prievoles, išskyrus įstatymuose arba juridinio asmens steigimo dokumentuose numatytus atvejus. Tai leidžia daryti išvadą, kad ieškiniu ginami vis dėlto asmeniniai turtiniai interesai, o ne viešasis interesas.

16Tačiau bet kuriuo atveju, atkreiptinas apelianto dėmesys, jog tai nekeičia pačios ginčo esmės, nes, ir ginant viešajį interesą, ir ginant privatųjį interesą, privalu yra įrodyti visas būtinas darbo materialinės atsakomybės sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2009). Pažymėtina, kad nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde, grindžiant reikalavimą viešojo intereso gynimu, nebuvo įrodyta žala – viena iš būtinųjų materialinės atsakomybės sąlygų.

17Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nustatė ir ištyrė visas reikšmingas bylai aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis bei motyvais. Apeliacinio skundo motyvais naikinti apylinkės teismo sprendimą nėra pagrindo (CPK 320, 327, 329 - 330 str.). Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010).

18Be to, atmetus apeliacinį skundą, iš ieškovo atsakovės naudai priteistinos ir bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme. Atsakovė nurodo, kad ji patyrė 1000 Lt išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytus dydžius bei į nagrinėjamos bylos pobūdį, mano, kad atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, todėl priteistinos.

19Vadovaujantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Esant nurodytoms aplinkybėms, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 15 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

20Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Nutarė

21Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

22Priteisti iš ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės (į.k. 111109233) atsakovės N. M. (a.k. ( - ) naudai 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,... 3. ieškovas Vilniaus miesto savivaldybė kreipėsi į teismą su ieškiniu ir... 4. Atsakovė N. M. su ieškiniu nesutiko, kadangi dėl įvykusio salmoneliozės... 5. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. spalio 15 d. sprendimu ieškinį... 6. Ieškovas Vilniaus miesto savivaldybė apeliaciniu skundu prašo panaikinti... 7. Atsakovė N. M. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto 1... 8. Apeliacinis skundas atmestinas.... 9. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos... 10. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2001-05-30 tarp Vilniaus miesto savivaldybės... 11. Taigi, tarp šalių kilo ginčas dėl darbuotojo padarytos materialinės žalos... 12. Materialinė atsakomybė pagal darbo teisę suprantama kaip darbuotojo pareiga... 13. Remiantis Vilniaus lopšelio-darželio „Bitutė“ nuostatais (b. l. 23-33),... 14. Taigi, kaip ir konstatavo pirmosios instancijos teismas, ieškovas neįrodė,... 15. Apeliaciniame skunde Vilniaus miesto savivaldybė pabrėžia, kad ji šiuo... 16. Tačiau bet kuriuo atveju, atkreiptinas apelianto dėmesys, jog tai nekeičia... 17. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas... 18. Be to, atmetus apeliacinį skundą, iš ieškovo atsakovės naudai priteistinos... 19. Vadovaujantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad pirmosios... 20. Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1... 21. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 15 d. sprendimą palikti... 22. Priteisti iš ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės (į.k. 111109233)...