Byla 1A-424-870/2019
Dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 14 d. nuosprendžio, kuriuo V. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį ir nuteistas dvejų metų laisvės atėmimo bausme, nustatant ją atlikti pataisos namuose

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aloyzo Kruopio, Virginijos Liudvinavičienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Lino Šiukštos, sekretoriaujant Živilei Vološinienei, dalyvaujant prokurorei Rimai Kriščiūnaitei, gynėjai advokatei Loretai Guižauskienei, nuteistajam V. G.,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 14 d. nuosprendžio, kuriuo V. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį ir nuteistas dvejų metų laisvės atėmimo bausme, nustatant ją atlikti pataisos namuose.

3Nustatyta V. G. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nuo bausmės vykdymo pradžios.

4Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys patenkintas visiškai ir iš V. G. priteista 2 043,90 Eur (du tūkstančiai keturiasdešimt trys eurai ir 90 ct) išlaidų nukentėjusiojo A. G. sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos sąskaitą Nr. ( - ).

5Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. G. civilinis ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir priteista iš V. G. A. G. naudai 12 000 Eur (dvylika tūkstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimui.

6Byla pagal nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. G. civilinį ieškinį dalyje dėl 110 Eur (vieno šimto dešimties eurų) turtinės žalos atlyginimo nutraukta.

7Teisėjų kolegija

Nustatė

8I. Bylos esmė

91.

10V. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį dėl to, kad 2018 m. gruodžio 12 d. apie 13.30 val. požeminės perėjos, esančios ( - ) gatvių sankirtoje, Kaune, prekyvietės gėlėmis tarnybinėje patalpoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, paėmęs ant stalo buvusias žirkles, tyčia vieną kartą dūrė A. G. į pilvo sritį, tuo padarė jam durtinę – pjautinę kiauryminę pilvo srities žaizdą, taip sunkiai sutrikdė A. G. sveikatą.

11II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

122.

13Nuteistasis V. G. apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 14 d. nuosprendį pakeisti ir pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad nuteistasis iš dalies atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą, sumažinti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę bei iki 8 000 Eur sumažinti civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo A. G. naudai. Nuteistasis V. G. prašo jo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

142.1.

15Nuteistasis V. G. apeliaciniame skunde nurodo nesutinkantis su jam paskirta bausme. Pažymi, jog teismas turi tinkamai pritaikyti įstatymą konkrečiam atvejui, kad paskirtoji bausmė būtų teisinga ir kad būtų pasiekti bausmės tikslai.

162.2.

17Apeliantas skunde cituoja teismo nuosprendyje išdėstytus bausmės skyrimo argumentus ir nurodo, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad jis pilnai atlygino padarytą turtinę žalą, o tai, remiantis BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktu gali būti pripažįstama jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Be to, nuteistasis nurodo pripažinęs, jog nukentėjusiajam padarė žalą, tačiau teigia nesutikęs su prašomu priteisti neturtinės žalos dydžiu. Nuteistasis pažymi, jog teismas taip pat tik iš dalies tenkino nukentėjusiojo reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo. Po teismo posėdžio nuteistasis nurodo atlyginęs dalį priteistos neturtinės žalos pervesdamas į nukentėjusiojo sąskaitą 1 000 Eur. Nuteistojo teigimu, tokiu būdu, esant dviem jo atsakomybę lengvinančioms aplinkybėms bei vienai atsakomybę sunkinančiai aplinkybei, teismas turėjo skirti jam švelnesnę laisvės atėmimo bausmę.

182.3.

19Nuteistojo nuomone, skirdamas jam bausmę teismas visiškai neatsižvelgė į jo asmenybę charakterizuojančius bylos duomenis, nors kaltininko asmenybės įvertinimas yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Apeliantas skunde nurodo, kokiais kriterijais remdamasis teismas turėtų vertinti jo asmenybę. Pažymi, jog praeityje teistas nebuvo, todėl, jo nuomone, nėra tiek pavojingas visuomenei, kad būtų reikalinga jį ilgam izoliuoti. Nėra jauno amžiaus, gyvena santuokoje, turi pilnametę dukrą, kuri gyvena Didžiojoje Britanijoje, savo šeimos nesukūrusi, jos finansinė padėtis taip pat nėra gera, todėl nuteistasis nurodo, kad jam tenka jai materialiai padėti. Apeliantas teigia šiuo metu neturintis legalaus darbo, jo pajamų šaltinį sudaro atsitiktiniai uždarbiai. Nuteistojo tėvas yra miręs, o mama, 86 metų amžiaus, Sibire nušalusi kojas, dėl to sutrikusi kraujotaka. Nuteistasis nurodo šeimoje esantis vienas, neturi nei brolių nei seserų, todėl be jo daugiau nėra kam prižiūrėti sergančios mamos. Teigia bijantis, jog dėl jam paskirtos ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės daugiau nebepamatysiantis mamos, nes jos sveikata kasdien silpsta.

202.4.

21Apeliantas skunde atkreipia dėmesį, jog Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio 1 dalis bei 641 straipsnis numato galimybę esant tam tikroms sąlygoms bylą išnagrinėti supaprastinto proceso tvarka. Teismas jo padarytą nusikalstamą veiką perkvalifikavo iš BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkto į 135 straipsnio 1 dalį, taigi tuo atveju jeigu jo nusikalstama veika būtų buvusi tinkamai kvalifikuota dar ikiteisminio tyrimo metu, jam, remiantis BK 641 straipsnio nuostatomis galėjo būti paskirta vienu trečdaliu švelnesnė bausmė. Dėl netinkamai kvalifikuotos veikos nuteistasis nurodo tokią galimybę praradęs.

222.5.

23Apeliantas taip pat nesutinka su nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos dydžiu. Nurodo, jos spręsdamas dėl priteistino neturtinės žalos dydžio teismas turi atsižvelgti į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, tačiau įstatymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos dydžio ribų ir teismas turi diskreciją spręsti dėl teisingo žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui. Nuteistasis skunde pateikia teismų praktikoje priteisiamo neturtinės žalos dydžio analizę bei nurodo sutinkantis, jog nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą ir nepatogumus, tačiau nuteistojo nuomone, nuosprendžiu iš jo priteistos neturtinės žalos dydis yra per didelis. Anot apelianto, nukentėjusysis nepateikė jokių įrodymų ieškinio argumentams pagrįsti, tą nuosprendyje konstatavo ir teismas. Iš bylos duomenų žinoma, kad dar gerokai prieš nagrinėjamą įvykį nukentėjusiajam buvo nustatytas neįgalumas dėl problemų su širdimi. Jokių duomenų, kad nukentėjusysis jaučia padaryto sužalojimo padarinius ar jam toliau tęsiamas gydymas, byloje nėra. Nuteistojo nuomone, teismas tik formaliai nurodė, kad nukentėjusysis patyrė pažeminimą, stresą, emocinį šoką, negalėjo gyventi visaverčio gyvenimo, sumažėjo jo bendravimo galimybė, negalėjo dirbti. Nuteistasis nurodo, jog pats nukentėjusysis tvirtino iki įvykio nedirbęs, gyvenęs iš maždaug 300 Eur gaunamos neįgalumo išmokos. Teismo argumentą dėl nukentėjusiojo bendravimo galimybių sumažėjimo paneigė liudytojo R. A. parodymai, jog su nukentėjusiuoju bendrauja taip pat kaip ir prieš įvykį. Kiti teismo argumentai nuteistojo nuomone, visiškai nepagrįsti.

242.6.

25Nuteistasis apeliaciniame skunde pažymi, jog nustatant tinkamą neturtinės žalos dydį, būtina atsižvelgti ir į kaltininko turtinę padėtį, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nuteistojo teigimu, nors teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų apie sunkią jo materialinę padėtį, nurodė, kad jis turi nekilnojamojo turto, tačiau byloje nėra ir priešingų duomenų. Apelianto teigimu, jo turimas nekilnojamasis turtas jokių pajamų neduoda. Be to, teismas priteisė 2 043,90 Eur Kauno teritorinei ligonių kasai už nukentėjusiojo gydymą, kuriuos jis privalės atlyginti, taigi nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydis turėtų būti sumažintas iki 8 000 Eur. Teismo posėdžio metu, nuteistasis ir jo gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

26III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

27Nuteistojo V. G. apeliacinis skundas tenkinamas.

282.

29Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo turinį ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus papildomus dokumentus (dėl 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo), konstatuoja, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismo priimtas nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, dėl neteisingai paskirtos bausmės bei dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, BPK 328 straipsnio 1, 2, 4 punktai).

30Dėl lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte

313.

32BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra, kai kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą. Nuteistojo V. G. nuomone, teismas nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nes jis pilnai atlygino nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą. Vadovaujantis teismų praktika ši baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė apibūdina nusikalstamos veikos subjektą ir parodo jo požiūrį į nukentėjusįjį bei nusikalstama veika jam padarytą žalą. Ši aplinkybė atskleidžia kaltininko psichinį santykį su atsiradusiais nusikalstamų veiksmų padariniais ir taip leidžia įvertinti jo asmenybės pavojingumą. Kaltininko pastangos atlyginti nusikalstamais veiksmais padarytą žalą parodo, kad jis supranta savo veiksmų neteisėtumą, apgailestauja dėl jų ir stengiasi išpirkti savo kaltę, o tai yra pakankamas pagrindas švelninti šio asmens baudžiamąją atsakomybę. Teismų praktikoje tam, kad padarytos žalos atlyginimą ar pašalinimą teismas pripažintų atsakomybę lengvinančia aplinkybe, yra keliami tam tikri reikalavimai. Nukentėjusiajam padaryta žala turi būti atlyginta ar pašalinta iki priimant teismo nuosprendį o jei nuosprendis yra apskundžiamas – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme. Pažymėtina ir tai, jog kuo anksčiau kaltininkas savo noru atlygina ar pašalina nusikalstama veika nukentėjusiajam padarytą žalą, tuo didesnę reikšmę tai turi skiriant jam bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2014, 2K-362-942/2015 ir kt.).

334.

34Iš baudžiamosios bylos medžiagos nustatyta, kad iki priimant pirmosios instancijos teismo nuosprendį V. G. pagal pareikštą civilinį ieškinį nukentėjusiajam atlygino visą nukentėjusiojo prašomą turtinę žalą – 110 Eur (t. 2, b.l. 39). Taip pat, kaip matyti iš bylą nagrinėjant apeliacine tvarka pateiktų papildomų dokumentų, jau po pirmosios instancijos teismo nuosprendžio paskelbimo jis pervedė į nukentėjusiojo sąskaitą 1000 Eur, vėliau dar 2000 Eur (du kartus po 1000 Eur). Remiantis V. G. paaiškinimais teisiamajame posėdyje po nusikalstamos veikos padarymo jis nesutiko su nukentėjusiojo prašymu atlyginti jam neturtinę žalą, kadangi tuo metu pinigų neturėjo, prašoma suma buvo labai didelė– 25 000 Eur, jis siūlė nukentėjusiajam atlyginti mažesnę sumą, tačiau nukentėjusysis nesutiko (t. 2, b. l. 23-26). Iš nukentėjusiojo A. G. parodymų teisiamajame posėdyje matyti, kad buvo susitikęs su V. G. po įvykio, įvardijo 25 000 Eur žalos dydį, kurį norėtų, kad V. G. atlygintų, nors pastarasis žadėjo, kad parduos žemę ir atlygins, tačiau to nepadarė (t. 2, b. l. 26-27). Iš liudytojos V. K. paaškinimų matyti, kad V. G. bandė tartis su nukentėjusiuoju dėl žalos atlyginimo, bet nesusitarė (t. 2, b. l. 31).

355.

36Taigi, nekelia abejonių tai, kad V. G. po nusikalstamos veikos padarymo buvo susitikęs su nukentėjusiuoju, bandė tartis dėl žalos atlyginimo, t. y. dėjo pastangas atlyginti savo neteisėtais veiksmais padarytą žalą. Nors iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme nuteistasis atlygino tik dalį nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos, tačiau pagal teismų praktiką, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, atsakomybę lengvinančia aplinkybe gali pripažinti ir dalinį žalos atlyginimą, tačiau tokiais atvejais atlygintos žalos dydis turi būti pakankamai didelis, sudaryti pagrįstas prielaidas nukentėjusiesiems tikėtis neuždelsto likusios žalos dalies atlyginimo, o kaltininko pastangos atlyginti likusią padarytos žalos dalį – nuoširdžios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-579/2010, 2K-48-628/2019). Bylą apeliacine tvarka išnagrinėjusi teisėjų kolegija pripažįsta, kad žalos atlyginimo procesas yra realizuojamas. V. G. pagal turimas galimybes deda nuoširdžias pastangas atlyginti nuosprendžiu priteistą neturtinę žalą. Be to, šiuo metu jau yra atlyginta nemaža nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos dalis. Iš bylos duomenų matyti, kad V. G. registruotas Darbo biržoje, tačiau bedarbio pašalpos negauna, kaip jis pats parodė teisiamajame posėdyje – lėšas pragyvenimui gauna dirbdamas atsitiktinius darbus pas ūkininkus. Aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad yra pagrindas V. G. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte, nes jis atlygino visą nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą ir pakankamai didelę bei reikšmingą dalį neturtinės žalos (3000 Eur). Pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

37Dėl bausmės

386.

39V. G. nesutinka su nuosprendžio dalimi dėl jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydžio, teigia, kad tokia bausmė atsižvelgiant į jo asmenybę bei kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes yra aiškiai per griežta.

407.

41Apeliaciniame skunde nuteistasis V. G. taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas jo nusikalstamą veiką perkvalifikavo iš kaltinime nurodytos BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkto į BK 135 straipsnio 1 dalį, nenustatęs jo veiksmuose veiką kvalifikuojančio požymio – chuliganiškų paskatų. Apelianto teigimu, dėl netinkamo pirminio jo padarytos veikos kvalifikavimo buvo prarasta galimybė, remiantis BPK 273 straipsnio 1 dalies ir BK 641 straipsnio nuostatomis, sumažinti nuosprendžiu skirtiną bausmę vienu trečdaliu.

428.

43Teisėjų kolegija mano, kad šioje baudžiamojoje byloje nebuvo pagrindo taikyti BK 641 straipsnio nuostatas dėl šiame straipsnyje įtvirtintų sąlygų neatitikimo, nes byla išnagrinėta vadovaujantis bendrosiomis bylos nagrinėjimo teisme nuostatomis. Kadangi baudžiamoji byla buvo teisminga apygardos teismui, ji negalėjo būti nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka (BPK 426 straipsnio 1 dalis). Taip pat šioje byloje negalėjo būti atliekamas ir sutrumpintas įrodymų tyrimas. BPK 273 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu kaltinamasis, kuris nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta esąs kaltas ir pageidauja tuojau pat duoti parodymus bei sutinka, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, arba tokį pageidavimą kaltinamasis jau yra pareiškęs šio Kodekso 218 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius šio Kodekso 291 straipsnio reikalavimus gali būti nutrauktas, jei nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinka prokuroras ir gynėjas. Šiuo konkrečiu atveju baudžiamoji byla buvo tiriama ir perduota nagrinėti pirmosios instancijos teisme kaltinant V. G. pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą (labai sunkus nusikaltimas) ir tik apklausus visus liudytojus, ištyrus kitus įrodymus teismas nenustatė veiką kvalifikuojančio požymio – chuliganiškų paskatų, dėl ko V. G. nusikalstamą veiką perkvalifikavo į BK 135 straipsnio 1 dalį. Esant tokiai situacijai, sutrumpintas įrodymų tyrimas šiuo atveju negalėjo būti atliekamas. Pagal teismų praktiką, BPK 273 straipsnis numato ne pareigą teismui taikyti sutrumpintą įrodymų tyrimą, tačiau teisę (galimybę). Net ir egzistuojant BPK 273 straipsnyje išdėstytoms sąlygoms, teismas sprendžia, ar nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių. Jeigu visuma faktų liudija, kad galima apsieiti be įprastinio įrodymų tyrimo, teismas priima nutartį atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą. Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pagrįstai netaikytos BK 641 straipsnio nuostatos. Vis dėlto ???teisėjų kolegijos vertinimu, esant tokiai situacijai, yra teisinga įvertinti šią aplinkybę skiriant bausmę.

449.

45Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 54 straipsnio nuostatomis, įvertino bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. BK 54 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas skiria tokią bausmę, kuri numatyta įstatymo, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę ir parinkdamas jos rūšį bei dydį, atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be aukščiau nurodytų aplinkybių, teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-43/2011). Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, spręsdamas klausimą dėl kaltininko asmenybės pavojingumo bei jam taikytinos bausmės rūšies, dydžio, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo ir kitų, su bausmės paskyrimu susijusių klausimų, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neizoliavus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-6/2013).

4610.

47Pagal BK 135 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas. Už minėtos nusikalstamos veikos padarymą asmuo baudžiamas laisvės atėmimu iki dešimties metų (vidurkis 5 metai 1,5 mėnesio). Kaip V. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė buvo pagrįstai pripažinta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi dėl to (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pagal objektyvius bylos duomenis kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė teisingai buvo pripažinta tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Skiriant bausmę buvo atsižvelgta, kad nuteistasis padarė tyčinį, sunkų nusikaltimą. Praeityje jis nebuvo teistas, tačiau baustas administracine tvarka. Skiriant bausmę V. G. buvo nedirbantis, registravosi Užimtumo tarnyboje. Skundžiamame nuosprendyje teismas pasisakė, kad nagrinėjamu atveju, kai V. G. padarytas nusikaltimas priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai, įstatymas nenumato galimybės taikyti BK 75 straipsnio nuostatų ir bausmės vykdymą atidėti. Taip pat pirmosios instancijos teismas teisingai pastebėjo, kad nėra sąlygų taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies ar BK 62 straipsnio nuostatas ir skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę.

4811.

49Skundą apeliacine tvarka nagrinėjanti teisėjų kolegija vertina visas pirmosios instancijos teismo nuosprendyje jau išdėstytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, skunde nurodytas V. G. šeimines aplinkybes, atkreipia dėmesį į tai, kad pasikeitė apeliacinės instancijos teisme aplinkybės, įtakojančios bausmės skyrimą – nuteistasis atlygino nukentėjusiajam didelę dalį padarytos neturtinės žalos, dėl ko apeliacinės instancijos teismas pripažino V. G. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kurią būtina įvertinti skiriant bausmę (BK 61 straipsnis). Atsižvelgiant į visų bausmės paskyrimui reikšmingų bylos aplinkybių visumą, daroma išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus nuteistajam V. G. mažesnę laisvės atėmimo bausmę, kuri labiau atitiks nuteistojo asmenybę ir jo padaryto nusikaltimo aplinkybes ir kartu užtikrins nukentėjusiajam greičiau gauti teismo nustatytą neturtinės žalos atlyginimą. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad tokia, sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės minimumui artima 1 metų laisvės atėmimo bausmė yra labiau individualizuota, įvertinta ne tik pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, bet atsižvelgta ir į tai, kad teisme pasikeitus jo veikos kvalifikacijai nebuvo galimybės svarstyti ir pritaikyti jam BK 641 straipsnio nuostatas bei į nustatytą papildomą nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, keičiama ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl nuteistajam V. G. paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas).

50Dėl neturtinės žalos dydžio

5112.

52Nuteistasis neginčija, kad nukentėjusysis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, tačiau jo įsitikinimu, šioje byloje nukentėjusiajam priteistas neturtinės žalos dydis (12000 Eur) yra per didelis. Apeliantas pastebi, kad dar gerokai prieš nagrinėjamą įvykį nukentėjusiajam buvo nustatytas neįgalumas dėl problemų su širdimi. Jo nuomone, teismas tik formaliai nurodė, kad jis patyrė pažeminimą, stresą.

5313.

54Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kiekvienoje byloje šio klausimo išsprendimas priklauso nuo konkrečių aplinkybių, reikalaujančių individualaus teisinio vertinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-641/2012).

5514.

56Apygardos teismas vadovaudamasis CK 6.250 straipsnyje numatytais neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijais bei laikydamasis BPK 113, 115 straipsniuose nustatytų civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje išsprendimo taisyklių, pagrįstai pripažino, kad V. G. nusikalstamais veiksmais, dėl kurių jis pripažintas kaltu, nukentėjusysis A. G. patyrė neturtinę žalą. Vis tik, teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas, nors ir sumažino prašomos priteisti neturtinės žalos dydį nuo 25 000 iki 12 000 Eur, tačiau priteisė aiškiai per didelę sumą. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-89-139/2016).Teisėjų kolegija neabejoja, kad po nusikalstamos veikos padarymo nukentėjusysis jautė ir galimai jaučia lig šiol skausmą, bylos duomenimis dėl gyvybiškai pavojingos durtinės pjautinės žaizdos žarnyne buvo atlikta sudėtinga operacija, nuo 2019 m. gruodžio 12 d. iki gruodžio 20 d. jis praleido gydymo įstaigos stacionare, vėliau gydėsi ambulatoriškai (t. 1, b. l. 46, 53-55,103-105). Taip pat atsižvelgtina į tai, kad nukentėjusysis nurodo, kad po šio įvykio ir patirto sužalojimo jis prastai miega, geria vaistus, suprastėjo psichologinė būsena, atsirado netikrumo jausmas, baimė, negali dirbti, kerpant žirklėmis „atima rankas“, negali vartoti kai kurio maisto (jaučia sunkumą, suprastėjęs maisto virškinimas), metė darbą, kurį tiek metų dirbo (buvo stogdengys), įsidarbino sargu. Kaip jau minėta, teisėjų kolegijai nekelia abejonių A. G. padaryto sveikatos sutrikdymo mastas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, tačiau nustatant neturtinės žalos dydį yra reikšmingi teismo precedentai. Teismų praktika dėl sunkaus sveikatos sužalojimo labai įvairi. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką matyti, kad esant teismų konstatuotam tapataus pobūdžio sunkiam nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymui, baudžiamosiose bylose dėl nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio 1 dalyje, t. y. esant kaltininko tyčinei kaltės formai, priteistos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 1449 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-350-222/2015, 2K-170-139/2015, 2K-364-696/2015, 2K-397-222/2016) iki 23000 Eur (kasacinės nutartys Nr. K-604-788/2015, 2K-300-222/2017). Didesnė neturtinė žala nustatoma tais sunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais, kai nukentėjusiųjų patirti sunkūs sveikatos sutrikdymai savo pobūdžiu yra labiau žalingi, susiję su ilgalaikiu darbingumo netekimu, ir pan. Pavyzdžiui, priteista 10000 Eur, kai dėl patirtos galvos smegenų traumos nukentėjusiajam liko kalbos sutrikimai, nustatytas 70 procentų netektas darbingumas (kasacinė nutartis Nr. 2K-143-628/2018). Tuo tarpu remiantis teismų praktika konkrečiai sunkaus sveikatos sutrikdymo duriant peiliu bylose neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 1449 Eur iki 7000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-350-222/2015, 2K-170-139/2015, 2K-90-746/2017). Kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, taigi, šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas.

5715.

58Apeliaciniame skunde nuteistasis V. G. pagrįstai pažymi, kad byloje nėra pateikta jokių įrodymų apie A. G. nustatytus sveikatos liekamuosius reiškinius ar dar labiau sumažėjusį nei iki įvykio (30 procentų) darbingumą (t. 2, b. l. 27). Bylos duomenimis, nuteistasis, būdamas jau vyresnio amžiaus, nuolatinio darbo neturi, dirba atsitiktinius darbus. Ir nors žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo atveju negali būti lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį, tačiau nustatant priteistinos žalos dydį atsižvelgtina ir į nuteistojo realias galimybes ją atlyginti. Taip pat teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad nuteistasis atlygino padarytą turtinę žalą, šiuo metu yra atlyginęs jau didelę dalį padarytos neturtinės žalos, kas pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Įvertinusi visas neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad A. G. priteistas neturtinės žalos dydis – 12 000 Eur yra per didelis, todėl turi būti mažinamas iki 8 000 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši suma yra proporcinga padarytai nusikalstamai veikai ir dėl jos kilusiems padariniams, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Taip pat toks neturtinės žalos dydis atitinka teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose. Esant išdėstytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo skundžiamas nuosprendis keičiamas ir dėl netinkamai nustatyto neturtinės žalos dydžio BPK 328 straipsnio 4 punkto pagrindu.

59Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2, 4 punktais,

Nutarė

60Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 14 d. nuosprendį pakeisti.

61Pripažinti nuteistojo V. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe savanorišką padarytos žalos dalinį atlyginimą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

62V. G., pripažintam kaltu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, paskirti vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, nustatant jos atlikimą pataisos namuose.

63Sumažinti nukentėjusiajam A. G. iš nuteistojo V. G. priteistą neturtinės žalos atlyginimą iki 8000 Eur (aštuonių tūkstančių eurų).

64Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Nustatyta V. G. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti... 4. Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys patenkintas visiškai ir... 5. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. G. civilinis ieškinys dalyje dėl... 6. Byla pagal nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. G. civilinį ieškinį... 7. Teisėjų kolegija... 8. I. Bylos esmė... 9. 1.... 10. V. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį dėl to,... 11. II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai... 12. 2.... 13. Nuteistasis V. G. apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2019 m.... 14. 2.1.... 15. Nuteistasis V. G. apeliaciniame skunde nurodo nesutinkantis su jam paskirta... 16. 2.2.... 17. Apeliantas skunde cituoja teismo nuosprendyje išdėstytus bausmės skyrimo... 18. 2.3.... 19. Nuteistojo nuomone, skirdamas jam bausmę teismas visiškai neatsižvelgė į... 20. 2.4.... 21. Apeliantas skunde atkreipia dėmesį, jog Lietuvos Respublikos baudžiamojo... 22. 2.5.... 23. Apeliantas taip pat nesutinka su nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos... 24. 2.6.... 25. Nuteistasis apeliaciniame skunde pažymi, jog nustatant tinkamą neturtinės... 26. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados... 27. Nuteistojo V. G. apeliacinis skundas tenkinamas.... 28. 2.... 29. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo turinį ir... 30. Dėl lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte... 31. 3.... 32. BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad atsakomybę lengvinanti... 33. 4.... 34. Iš baudžiamosios bylos medžiagos nustatyta, kad iki priimant pirmosios... 35. 5.... 36. Taigi, nekelia abejonių tai, kad V. G. po nusikalstamos veikos padarymo buvo... 37. Dėl bausmės... 38. 6.... 39. V. G. nesutinka su nuosprendžio dalimi dėl jam paskirtos laisvės atėmimo... 40. 7.... 41. Apeliaciniame skunde nuteistasis V. G. taip pat pažymi, kad pirmosios... 42. 8.... 43. Teisėjų kolegija mano, kad šioje baudžiamojoje byloje nebuvo pagrindo... 44. 9.... 45. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 54 straipsnio nuostatomis,... 46. 10.... 47. Pagal BK 135 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino... 48. 11.... 49. Skundą apeliacine tvarka nagrinėjanti teisėjų kolegija vertina visas... 50. Dėl neturtinės žalos dydžio... 51. 12.... 52. Nuteistasis neginčija, kad nukentėjusysis turi teisę į neturtinės žalos... 53. 13.... 54. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1... 55. 14.... 56. Apygardos teismas vadovaudamasis CK 6.250 straipsnyje numatytais neturtinės... 57. 15.... 58. Apeliaciniame skunde nuteistasis V. G. pagrįstai pažymi, kad byloje nėra... 59. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 60. Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 14 d. nuosprendį pakeisti.... 61. Pripažinti nuteistojo V. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe savanorišką... 62. V. G., pripažintam kaltu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, paskirti vienerių... 63. Sumažinti nukentėjusiajam A. G. iš nuteistojo V. G. priteistą neturtinės... 64. Kitos nuosprendžio dalies nekeisti....