Byla 2K-579/2010

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Piesliako, Vytauto Greičiaus ir pranešėjo Rimanto Baumilo,

2sekretoriaujant R. B.,

3dalyvaujant prokurorui Sergejui Bekišui,

4nuteistajam R. F.,

5gynėjui advokatui Domantui Skebui,

6nukentėjusiesiems A. B., V. B.,

7vertėjai L. K.,

8teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų A. B. (A. B.), J. B. (J. B.), V. B. (V. B.) kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 4-ojo apylinkės teismo 2010 m. sausio 12 d. nuosprendžio, kuriuo R. F. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalį ir, pritaikius BK 62 straipsnio 1 dalį ir 3 dalies 1 punktą, nuteistas laisvės apribojimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant jį nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, darbo paieška ar lankymusi gydymo įstaigose, iki 2010 m. gegužės 1 d. atlyginti nukentėjusiesiems turtinę žalą, tęsti mokslą.

9Iš R. F. priteista A. B. 18 183 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 1000 Lt atstovavimo išlaidų, J. B. ir V. B. kiekvienam po 5183 Lt neturtinės žalos atlyginimo, V. B. 915, 52 Lt turtinės žalos atlyginimo.

10Skundžiama ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 24 d. nutartis, kuria prokuroro bei nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų A. B., J. B., V. B. apeliaciniai skundai atmesti. Be to, iš R. F. priteista A. B. 1000 Lt advokato paslaugoms apmokėti.

11Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nukentėjusiuosius A. B. ir V. B., prašiusius kasacinį skundą tenkinti, prokurorą, prašiusį kasacinį skundą tenkinti iš dalies, nuteistąjį ir jo gynėją, prašiusius kasacinį skundą atmesti,

Nustatė

12R. F. nuteistas už tai, kad 2008 m. gruodžio 3 d., apie 16.53 val., Vilniuje, Gerovės-Darželio g. sankryžoje, vairuodamas D. F. priklausantį automobilį „Mazda 626“ (valst. Nr. ( - )) važiuodamas Gerovės gatve link Karklų gatvės pusės, pažeidė Kelių eismo taisyklių 5, 9, 133 punktų reikalavimus, nes buvo neatsargus ir neatidus, važiavo nesaugiu apie 70 km/val. greičiu, viršijančiu leistiną gyvenvietėse maksimalų 50 km/val. greitį, neatsižvelgė į važiavimo (meteorologines) sąlygas, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino greičio ir nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, įvažiavo į pažymėtą pėsčiųjų perėją ir partrenkė į jo važiavimo krypties eismo juostą iš kairės pusės į dešinę ėjusią pėsčiąją K. B., kuri nuo patirtų sužalojimų mirė įvykio vietoje.

13Kasaciniu skundu nukentėjusieji A. B., J. B., V. B. prašo Vilniaus miesto 4-ojo apylinkės teismo 2010 m. sausio 12 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 24 d. nutartį pakeisti bei pripažinti, kad R. F. eismo įvykio metu pažeidė Kelių eismo taisyklių 37 punkto reikalavimus, jog R. F. veiksmuose nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų BK 59 straipsnio 1 dalies 3 ir 6 punktuose, netaikyti R. F. BK 62 straipsnio taisyklių ir skirti jam laisvės atėmimo bausmę BK 281 straipsnio 5 dalies sankcijos ribose, pritaikyti BK 68 straipsnį ir uždrausti R. F. naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, priteisti iš R. F. A. B. papildomai 600 Lt atstovavimo išlaidų, J. B. ir V. B. kiekvienam po 18 183 Lt neturtinės žalos atlyginimo, nustatyti konkretų turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo terminą.

14Kasatoriai nurodo, kad teismas nepagrįstai iš kaltinimo pašalino aplinkybę, kad R. F. partrenkė per pėsčiųjų perėją ėjusią nukentėjusią K. B., t.y. pažeidė Kelių eismo taisyklių 37 punktą. Iš specialisto išvados Nr. 11-219 (09) matyti, kad tikėtina, jog R. F. patrenkė nukentėjusią K. B. pėsčiųjų perėjos ribose ar šalia jos, ne didesniu kaip 5,6 metro atstumu už pėsčiųjų perėjos. Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro tinklapyje pateikiamos informacijos ir mokslinės literatūros yra žinoma, kad tikėtina išvada formuluojama, kai tyrimui pateiktoje medžiagoje objektyvių duomenų visumos nepakanka vienareikšmiškai atsakyti į klausimą, tačiau ji neprieštarauja jokiems objektyviems duomenims, be to, į ją nurodo subjektyvūs duomenys. Objektyvius duomenis išvadai, kad nukentėjusi K. B. ėjo per pėsčiųjų perėją, teikia kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas. Jame nurodoma, kad juoda kepurė guli 5,6 metro atstumu už pėsčiųjų perėjos. Iš eismo įvykių praktikos yra žinoma, kad daiktai po pėsčiųjų partrenkimo būna išmėtyti toliau nuo partrenkimo vietos, nes partrenkimo metu žmogaus kūnas užmetamas ant automobilio kapoto, šiek tiek juda į priekį ir tik tada nukrenta ant žemės. Apie tai, kad po partrenkimo nukentėjusios kūnas judėjo panašiai, liudija automobilio „Mazda 626“ techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuoti duomenys. Dėl to galima teigti, jog nukentėjusios K. B. kepurė nukrito ant žemės automobiliui pavažiavus į priekį, o ne liko gulėti partrenkimo vietoje. Subjektyvius duomenis išvadai, kad nukentėjusi ėjo per pėsčiųjų perėją, teikia tai patvirtinantys liudytojų A. S. ir D. B. parodymai. Aptartų objektyvių ir subjektyvių duomenų visuma teikia pagrindą išvadai, kad nukentėjusi K. B. buvo patrenkta, kai ėjo per pėsčiųjų perėją. Iš nuosprendžio aprašomosios dalies matyti, kad teismas nustatė, jog R. F., artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino greičio ir nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, įvažiavo į pažymėtą pėsčiųjų perėją ir partrenkė pėsčiąją K. B., kas rodo, jog teismas faktiškai pripažino, kad R. F. pažeidė Kelių eismo taisyklių 37 punktą, tačiau prieštaraudamas šiems teiginiams nenustatė, kad R. F. pažeidė Kelių eismo taisyklių 37 punkto reikalavimus.

15Kasatorių manymu, galima tik iš dalies sutikti su teismo išvada, kad R. F. atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, nes R. F., nors ir prisipažino padaręs nusikaltimą, tačiau davė parodymus apie įvykio aplinkybes siekdamas sušvelninti savo teisinę padėtį, o tokie parodymai negali būti laikomi nuoširdžiais. R. F. teigė, kad įvykio vieta buvo neapšviesta, mergaitę pėsčiųjų perėjoje pastebėjo, kai iki jos liko 2-5 metrų atstumas. Po to, siekdamas išvengti susidūrimo, jis pasuko į kairę, taip išvažiuodamas į priešingos krypties eismo juostą, o dar vėliau pasuko į dešinę, taip sugrįždamas į savo krypties eismo juostą, ir tik tada sustojo. Šie R. F. parodymai prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu R. F. parodė, kad įvykio vieta buvo silpnai apšviesta, tokie patys duomenys yra užfiksuoti kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole. Iš liudytojos D. B. parodymų matyti, kad nešėsi kuprinę, turinčią atšvaitą, tuo tarpu techniškai tvarkingo automobilio žibintai apšviečia ne mažiau kaip 25 metrų kelią, todėl R. F. turėjo pastebėti nukentėjusią K. B. anksčiau nei jo nurodomi 2-5 metrai. Iš specialisto išvados matyti, kad R. F. prieš eismo įvykį važiavo 70 km/val., t. y. 19,44 m/s greičiu. Ekspertinėje praktikoje vairuotojo reakcijos laikas eismo įvykio metu svyruoja nuo 0,6 iki 1,2 sekundės. Vadinasi, pastebėjęs D. B. perėjoje 2-5 metrų atstumu nuo jos, R. F. negalėjo į tai sureaguoti dėl per trumpo laiko. Be to, R. F. negalėjo atlikti ir jo nurodomų manevrų automobiliu, nes važiuojant 70 km/val. greičiu tokiame trumpame atstume, kuris matyti iš kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo, to padaryti tiesiog nebuvo įmanoma. Iš stabdymo pėdsakų, esančių 1,3 metro atstumu nuo dešiniojo šaligatvio, galima teigti, kad automobilis, priešingai nei teigia R. F., važiavo eismo juostos viduriu.

16Pasak kasatorių, teismas nepagrįstai pripažino R. F. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad kaltininkas nukentėjusiesiems atlygino didžiąją dalį turtinės žalos ir dalį neturtinės žalos, nes ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė gali būti nustatyta tik tada, kai kaltininkas iš savo lėšų atlygina ar pašalina padarytą žalą. Šioje byloje dalį neturtinės žalos atlygino draudimo įmonė, kurioje buvo apdraustas automobilis. Aptarta aplinkybė negali būti laikoma R. F. nuopelnu, nes pagal Kelių eismo taisykles automobilis negali būti eksploatuojamas, jei nėra apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu.

17Kasatorių manymu, teismas nepagrįstai pripažino R. F. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad nusikaltimo padarymui įtakos turėjo rizikingas nukentėjusios elgesys. Specialisto išvados Nr. 11-219 (09) teiginiai, kad techniniu požiūriu lygiavertė priežastis eismo įvykiui kilti buvo K. B. veiksmai, kaip nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo apžvalgoje dėl teismų praktikos kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo (BK 281 straipsnis) baudžiamosiose bylose, yra tik prielaida teisinei išvadai dėl situacijos vertinimo. Byloje nustatyta, kad nukentėjusi, laikydamasi Kelių eismo taisyklių, ėjo per pėsčiųjų perėją, tai darė leistinoje vietoje, ėjo ramiu tempu, turėdama nemažą gyvenimo patirtį įvertino, kad automobilis yra gana toli, todėl jos veiksmai jokios grėsmės ar pavojaus kitiems eismo dalyviams nekėlė. Aplinkybė, kad K. B. ėjo per kelią neapšviestame kelio ruože, nesuteikia pagrindo jos elgesį vertinti kaip rizikingą, nes iš R. F. parodymų ikiteisminio tyrimo metu, liudytojų A. S. ir D. B. parodymų, kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad kelias buvo silpnai apšviestas. Be to, K. B. ėjo kartu su D. B., o ši nešėsi kuprinę su atšvaitais. Atkreiptinas dėmesys ir tai, kad artimųjų šviesų žibintai minimaliai apšviečia 25 metrų kelią, todėl R. F. galėjo pamatyti nukentėjusią anksčiau, nei būdamas 5 metrų atstumu nuo jos.

18Kasatoriai teigia, kad teismas nepagrįstai R. F. taikė BK 62 straipsnio taisykles iš esmės tai motyvuodamas tuo, jog R. F. veika turi atsitiktinį ir situacinį pobūdį. Abejonių nekelia, kad R. F. padarytas nusikaltimas yra neatsargus, tačiau teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad asmuo, vairuojantis padidinto pavojaus šaltinį, turi būti ypatingai dėmesingas ir atsargus, vairuoti transporto priemonę taip, kad nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, vairuodamas turi laikytis Kelių eismo taisyklių. Byloje nustatyta, kad R. F., turėdamas mažesnį nei dvejų metų vairavimo stažą, tamsiu paros metu dideliame mieste piko valandomis, gerai žinodamas kelią, ir tai, kad jis artėja prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, esančios šalia darželio ir mokyklos, važiavo 70 km/val. greičiu, viršydamas mieste leistiną 50 km/val. greitį, nesiėmė jokių atsargumo priemonių, įvažiavo į pėsčiųjų perėją, kur mirtinai sužalojo vieną žmogų ir tik dėl žuvusios nukentėjusios K. B. veiksmų nepartrenkė nepilnamečio vaiko. Iš šių aplinkybių matyti, kad R. F. veiksmai buvo ne atsitiktinio ar situacinio pobūdžio, o jo sąmoningai pasirinktas lengvabūdiškas ir neatsakingas, šiurkščiai pažeidžiantis Kelių eismo taisykles elgesys. Dėl to R. F. yra tikslinga skirti laisvės atėmimo bausmę BK 281 straipsnio 5 dalies sankcijos ribose. Nukentėjusieji atkreipia dėmesį, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką daugumoje bylų, išnagrinėtų nuo 2007 m., kaltininkui už BK 281 straipsnio 5 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas buvo atidėtas. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo apžvalgoje dėl teismų praktikos kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo (BK 281 straipsnis) baudžiamosiose bylose yra nurodyta, kad griežtos bausmės teismų praktikoje skiriamos, kai kaltininkas BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padaro sąmoningai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo taisykles ir dėl to žūsta žmonių ar būna sutrikdyta kitų asmenų sveikata, jog kilusių sunkių padarinių reikšmės skiriamai bausmei negali sumenkinti byloje nustatytos kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės ar teigiamai apibūdinta jo asmenybė.

19Kasatorių nuomone, teismas nepagrįstai netaikė R. F. baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, motyvuodamas tuo, kad R. F. nusikalto būdamas blaivus, anksčiau yra baustas tik už vieną Kelių eismo taisyklių pažeidimą, gyvena dideliame mieste, kuriame svarbu turėti teisę vairuoti automobilį. Nukentėjusieji pažymi, kad vairuoti transporto priemones gali tik blaivūs vairuotojai, todėl tai, kad R. F. nusikalto būdamas blaivus, neturi jokios reikšmės priimant sprendimą, ar taikytinas draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Aplinkybė, kad R. F. anksčiau tik vieną kartą baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, negali būti vertinama kaip teikianti pagrindą neskirti aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės, bet priešingai tik patvirtina, kad tokia poveikio priemonė turėtų būti jam paskirta. Iš bylos duomenų matyti, kad R. F. neturėjo ir dvejų metų vairavimo stažo, bet per tą laiką jau buvo administracine tvarka nubaustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, o pažeisdamas taisykles antrą kartą jis mirtinai sužalojo žmogų, kas leidžia teigti, kad jis nesubrendęs turėti vairuotojo pažymėjimą. Aplinkybė, kad R. F. gyvena mieste taip pat neteikia pagrindo neskirti jam aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės, nes neturint teisės vairuoti kelių transporto priemones galima gyventi pilnavertį gyvenimą nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos.

20Kasatorių teigimu, spręsdamas civilinio ieškinio priteisimo klausimą, teismas nesilaikė sąžiningumo ir protingumo principų. Iš nuosprendžio matyti, kad teismas priteisė didesnę sumą neturtinei žalai atlyginti A. B. Savo sprendimą teismas motyvavo tuo, kad A. B. ir jo šeimos narius su K. B., lyginant su kitais nukentėjusiaisiais, siejo glaudesni ryšiai, kadangi nukentėjusioji su jais kartu gyveno. Vis dėlto aplinkybė, kad žmogus vienu metu fiziškai gali būti tik vienoje vietoje, nesuteikia pagrindo teigti, kad motinos santykiai su kitais vaikais ir jų šeimų nariais nėra geri ir glaudūs. Apklausiami teismo posėdžio metu J. B. ir V. B. pažymėjo, kad motina jiems buvo labai artima, kad jie nuolat bendraudavo su mama, visa šeima kartu švęsdavo šventes, leisdavo laisvalaikį, prireikus, K. B. prižiūrėdavo jų vaikus, gyveno pas juos, su kiekvienu iš brolių santykiai buvo vienodi ir labai geri. Dėl to K. B. mirtis jiems visiems ir jų šeimų nariams buvo didelis ir neatstatomas praradimas ir vienodai didelė psichologinė ir moralinė trauma. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, neturtinės žalos atlyginimo klausimas turėjo būti sprendžiamas priteisiant kiekvienam iš brolių vienodą pinigų sumą – 20 000 Lt. Apeliacinės instancijos teismas į aptartus argumentus neatsižvelgė. Savo sprendimą motyvavo tuo, kad R. F. nusikalto būdamas blaivus, jo automobilis buvo techniškai tvarkingas. Šie teismo motyvai yra nepagrįsti, nes nustačius juos, jie būtų vertinami savarankiškai. Antai, jei R. F. būtų nusikaltęs būdamas neblaivus, tai būtų vertinama kaip jo veiką kvalifikuojantis požymis, o techniškai netvarkingo automobilio eksploatavimas būtų vertinamas kaip atitinkamo Kelių eismo taisyklių punkto pažeidimas.

21Kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

22Dėl BK 281 straipsnio 5 dalies taikymo

23Kasatoriai pagrįstai nurodo, kad faktiškai pripažindami Kelių eismo taisyklių 37 punkto pažeidimą, bet nenustatydami jo, teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomosios dalies matyti, kad R. F. baudžiamosios atsakomybės pagrindą, be kitų aplinkybių, sudaro tai, kad jis artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino greičio ir nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, įvažiavo į pažymėtą pėsčiųjų perėją ir partrenkė į jo važiavimo krypties eismo juostą iš kairės pusės į dešinę ėjusią pėsčiąją K. B. Išnagrinėjęs bylą apeliacinės instancijos teismas naujų ar kitokių faktinių nusikaltimo padarymo aplinkybių nenustatė. Kelių eismo taisyklių 37 punkte yra nurodoma, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimais nustatytų faktinių bylos aplinkybių ir Kelių eismo taisyklių 37 punkto teiginių palyginimas leidžia daryti išvadą, kad bylą nagrinėję teismai pripažino, jog R. F. pažeidė Kelių eismo taisyklių 37 punktą, tačiau šio punkto netaikė. Kolegijos nuomone, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pagal byloje surinktus įrodymus nustatę faktines aplinkybes, rodančias, kad buvo padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, privalo nustatyti, kad toks Kelių eismo taisyklių pažeidimas padarytas ir taikyti šį pažeidimą apibūdinantį Kelių eismo taisyklių punktą, su sąlyga, jei dėl to iš esmės nepasikeičia nusikaltimo padarymo faktinės aplinkybės ar nereikia veikos kvalifikuoti pagal sunkesnį baudžiamąjį įstatymą. Iš kaltinamojo akto turinio matyti, kad kaltinimas R. F. be kitų aplinkybių buvo grindžiamas tuo, jog jis artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino greičio ir nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, įvažiavo į pažymėtą pėsčiųjų perėją ir partrenkė į jo važiavimo krypties eismo juosta, tikėtina per pėsčiųjų perėją, iš kairės pusės į dešinę ėjusią pėsčiąją K. B., taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 37 punktą (T. 1, b. l. 136-138). Vadinasi, šioje byloje nustačius faktines Kelių eismo taisyklių 37 punkto pažeidimo aplinkybes, teismui nebuvo procesinių kliūčių taikyti Kelių eismo taisyklių 37 punktą ir pripažinti, kad R. F. kaltė nusikalstamos veikos padarymu, be kitų pažeidimų, grindžiama ir Kelių eismo taisyklių 37 punkto pažeidimu. Dėl to pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nenustatydami Kelių eismo taisyklių 37 punkto pažeidimo netinkamai taikė Kelių eismo taisyklių 37 punktą. Kolegija pažymi, kad BK 281 straipsnio 5 dalies dispozicija yra banketinė, todėl jos turinį atskleidžia poįstatyminiai teisės aktai, kurių vienas yra Kelių eismo taisyklės. Atsižvelgdama į tai, kolegija pripažįsta, kad netinkamai taikydami Kelių eismo taisyklių 37 punktą, teismai netinkamai pritaikė ir baudžiamąjį įstatymą, t.y. BK 281 straipsnio 5 dalį.

24

25Dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo

26Išnagrinėjusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija negali sutikti su kasatorių teiginiu, kad byloje nėra teisinio pagrindo nustatyti R. F. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Pagal teismų praktiką asmens prisipažinimas yra tada, kai kaltininkas pripažįsta visas esmines kvalifikacijai reikšmingas objektyvias padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, tai daro neverčiamas surinktų įrodymų, be to, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų, atlieka kitus veiksmus, kuriais siekia sušvelninti padarytos nusikalstamos veikos padarinius (kasacinė byla Nr. 2K-327/2007). Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad R. F. iš karto po įvykio informavo apie tai bendrąjį pagalbos centrą, duodamas parodymus, jis prisipažino viršijęs leistiną greitį, neatsižvelgęs į važiavimo sąlygas, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtinęs greičio ir nesustojęs prieš ženklą „Pėsčiųjų perėja“ ir neatmetė galimybės, jog nukentėjusią K. B. partrenkė įvažiavęs į pėsčiųjų perėją. R. F. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą teisme ne kartą pareiškė, kad labai apgailestauja dėl įvykio, bylos nagrinėjimo teisme metu asmeniškai atsiprašė nukentėjusiųjų, apie bylos aplinkybes davė išsamius ir iš esmės teisingus parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą teisme. Atsižvelgdami į šias aplinkybes, teismai tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą pripažindami, kad R. F. atsakomybę lengvina aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi.

27Kasatoriai pagrįstai atkreipia dėmesį, kad nuteistojo R. F. parodymai dėl to, ar įvykio vieta buvo apšviesta yra ne visai nuoseklūs, kad jie prieštarauja liudytojų A. S., D. B. ir kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolui, tačiau tai nesuteikia pagrindo teigti, kad R. F. neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Kolegija pažymi, kad aplinkybė, ar įvykio vieta buvo apšviesta, atsižvelgus į tai, kad nuteistasis R. F. pripažino tinkamai neįvertinęs važiavimo sąlygų, esminės reikšmės kvalifikuojant jo veiką neturi. Be to, aplinkybė, kiek apšviesta vieta, yra vertinamoji, todėl ją skirtingi žmonės gali vertinti skirtingai. Iš liudytojų D. B. ir A. S. parodymų matyti, kad pėsčiųjų perėjos vietoje neveikė apšvietimo stulpai, šviesa sklido tik nuo toliau esančių apšvietimo stulpų (T. 1, b.l. 72-73, 78-87). Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole pažymima, kad įvykio vieta buvo apšviesta silpnu dirbtiniu apšvietimu, o iš prie protokolo esančios fotolentelės matyti, kad įvykio vieta iš esmės nebuvo apšviesta (T. 1, b.l. 5-23).

28Dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 59 straipsnio 2 dalies taikymo

29Kasatoriai pagrįstai nurodo, kad byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti R. F. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis atlygino nusikalstama veika padarytą žalą. Pagal teismų praktiką ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra nustatoma tada, kai kaltininkas savo noru atlygina visą tiek turtinę, tiek neturtinę nusikalstama veika padarytą žalą arba kaltininko pavedimu ar jo valia visą tiek turtinę, tiek neturtinę žalą atlygina kiti asmenys (kasacinės bylos Nr. 2K-38/2009, 2K-174/2009, 2K-7-287/2009). Iš baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų matyti, kad visa nusikalstama veika padaryta turtinė ir neturtinė žala nukentėjusiesiems nėra atlyginta, todėl bylą nagrinėję teismai pripažindami R. F. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis savo noru atlygino padarytą žalą, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą.

30Kolegijos nuomone, byloje nėra pagrindo pagal BK 59 straipsnio 2 dalies taisykles pripažinti R. F. atsakomybe lengvinančia aplinkybe to, kad jis atlygino dalį nusikalstama veika padarytos turtinės ir neturtinės žalos. Pagal teismų praktiką dalis atlygintos žalos gali būti pripažįstama atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kai atlyginama pakankamai didelė dalis žalos, leidžianti tikėtis, kad netrukus bus atlyginta likusi žalos dalis, kaltininkas deda nuoširdžias pastangas atlyginti likusią padarytos žalos dalį ir pan. (kasacinės bylos Nr. 2K-420/2007, 2K-437/2007). R. F. atlyginta nusikalstama veika padarytos žalos dalis yra santykinai nedidelė. Iš R. F. nukentėjusiajam V. B. priteista 915,52 Lt turtinei žalai atlyginti, o nukentėjusiesiems A. B., J. B. ir V. B. kartu sudėjus neturtinei žalai atlyginti 34000 Lt. R. F. iš jo priteistos turtinės žalos neatlygino, o nukentėjusiesiems dalį neturtinės žalos po 1150, 94 Lt sumokėjo UADB „ERGO Lietuva“ ir 2000 Lt pats R. F. Byloje nėra duomenų apie tai, kad netrukus nukentėjusiems bus atlyginta visa turtinė ir ženkli neturtinės žalos dalis, kad R. F. dėtų nuoširdžias pastangas atlyginti šią žalą.

31Dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkto taikymo

32Kasatoriai pagrįstai nurodo, kad byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti R. F. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad įtakos nusikalstamos veikos padarymui turėjo rizikingas nukentėjusio asmens elgesys. Iš pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimais nustatytų faktinių bylos aplinkybių matyti, kad nukentėjusi K. B. buvo partrenka tuo metu, kai ėjo per pėsčiųjų perėją. Pagal Kelių eismo taisyklių 37 punktą vairuotojas turi pareigą praleisti pėsčiuosius, einančius per pėsčiųjų perėją. Iš specialisto išvados matyti, kad nukentėjusi K. B. buvo partrenka, kai buvo pasiekusi kelio važiuojamosios dalies vidurį (T. 1, b.l. 49-53). Nors Kelių eismo taisyklių 51 punkte numatyta, kad įžengti į važiuojamąją dalį pėstiesiems leidžiama tik po to, kai jie įvertina atstumą iki artėjančių transporto priemonių ir jų greitį ir įsitikina, kad tai saugu, tačiau pėsčiųjų perėjoje pirmenybė teikiama pėstiesiems (kasacinės bylos Nr. 2K-655/2007, 2K-158/2009). Atkreiptinas dėmesys ir tai, kad pagal Kelių eismo taisyklių 48 punktą pėstieji turi pareigą būti prisisegę kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje atšvaitą, kai eina neapšviestu kelkraščiu arba važiuojamosios dalies kraštu tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, tuo tarpu nagrinėjamoje byloje nukentėjusi K. B. ėjo ne neapšviestu kelkraščiu ar važiuojamosios dalies kraštu, bet per pėsčiųjų perėją. Atsižvelgus į tai, kad išdėstyta, kolegijos nuomone, nėra pagrindo teigti, kad nukentėjusios elgesys galėtų būti vertinamas kaip rizikingas ir turėjęs įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

33Dėl bausmės ir jos vykdymo atidėjimo

34Kolegija pažymi, kad kaltininkui švelnesnė negu įstatymo numatyta bausmė, taikant BK 62 straipsnio 1 dalį, gali būti paskirta tik tada, kai yra nustatoma BK 62 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų visuma. Viena iš sąlygų, sudarančių reikalingą sąlygų visumą, yra ta, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi pats visiškai ar iš dalies atlyginti ar pašalinti padarytą turtinę žalą. Iš bylos duomenų matyti, kad padarytą turtinę žalą nukentėjusiesiems iš dalies atlygino UADB „ERGO Lietuva“. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad bent dalį turtinės žalos nukentėjusiesiems atlygino R. F., nors tokia žala yra padaryta. Atsižvelgdama į šią aplinkybę, kolegija turi pripažinti, kad nėra įgyvendinta viena iš BK 62 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygų ir dėl to nėra teisinio pagrindo R. F. skirti švelnesnę negu įstatymo numatytą bausmę pagal BK 62 straipsnio 1 dalį. Be to, byloje nėra ir kitų pagrindų, numatytų BK 62 straipsnio 2, 4 dalyse, paskirti R. F. švelnesnę negu įstatymo numatyta bausmę. Kolegijos nuomone, byloje nėra pagrindo švelninti R. F. paskirtą bausmę, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies normas, nes nusikaltimo padarymo aplinkybių ir kaltininko asmenybės vertinimas nerodo, kad veika ir kaltininko asmenybė iš esmės nukrypsta nuo šios kategorijos nusikaltimams būdingo pavojingumo ir todėl sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas R. F. aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

35Kolegija skirdama bausmę R. F. atsižvelgia į jo nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kad nusikaltimą jis padarė, turėdamas nedidelį, vos dvejų metų vairavimo stažą, tamsiu paros metu, esant šlapiai asfalto dangai, mieste važiuodamas apie 70 km/val. greičiu, viršydamas maksimalų gyvenvietėse leidžiamą greitį 50 km/val., šiuos veiksmus atliko nepaisydamas to, kad jam buvo gerai žinoma, jog netoliese yra nereguliuojama pėsčiųjų perėja, esanti šalia mokyklos ir darželio, nukentėjusią partrenkė pėsčiųjų perėjoje, t.y. šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisykles, nusikalstamą veiką padarė veikdamas nusikalstamu pasitikėjimu, jo asmenybę apibūdina tai, kad jis yra jauno amžiaus, mokosi, nėra vedęs, tačiau palaiko glaudžius socialinius ryšius su artimaisiais, anksčiau neteistas, bet iki nusikaltimo padarymo vieną kartą baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, apie kitokius R. F. padarytus administracinius ar kitokius teisės pažeidimus byloje duomenų nėra. Be to, nors R. F. padarė nusikaltimą, tačiau po jo padarymo iš įvykio vietos nepasišalino, ėmėsi veiksmų, kad nukentėjusiajai būtų suteikta medicinos pagalba, atlygino nukentėjusiesiems dalį neturtinės žalos. Dėl to darytina išvada, kad R. F. asmenybė iš esmės vertintina teigiamai, tačiau dėl nepakankamo atsakingumo ir gyvenimo patirties stokos susiklosčius tam tikroms aplinkybėms jis gali padaryti nusikalstamą veiką. R. F. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. BK 281 straipsnio 5 dalies sankcijoje yra numatyta galimybė kaltininkui paskirti tik laisvės atėmimo iki aštuonerių metų bausmę. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, kolegija mano, kad R. F. už padarytą nusikaltimą turėtų būti paskirta laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis mažesnis nei sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Be to, atsižvelgus į R. F. asmenybę apibūdinančius duomenis, bausmės tikslai turėtų būti pasiekti ir atidėjus jam paskirtos bausmės vykdymą, įpareigojant jį tęsti mokslą, iki 2011 m. gegužės 1 d. atlyginti nukentėjusiesiems padarytą turtinę žalą.

36Kolegija pažymi, kad teismas negali nustatyti termino atlyginti visai nusikaltimu padarytai turtinei ir neturtinei žalai, nes tokia galimybė nėra numatyta baudžiamajame įstatyme. Be to, iš R. F. nukentėjusiesiems turtinei ir neturtinei žalai atlyginti priteista gana didelė pinigų suma, tuo tarpu nuteistasis R. F. nedirba, šiuo metu mokosi ir nuosavo turto ar pajamų neturi, todėl nustatydama konkretų terminą visai nusikaltimu padarytai žalai atlyginti kolegija gali sukurti situaciją, kai R. F., net ir sąžiningai siekdamas atlyginti nukentėjusiesiems visą nusikaltimu padarytą žalą, negalės to padaryti dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių. Atsižvelgdama į tai, kolegija mano, kad nustatyti terminą, per kurį R. F. būtų įpareigotas atlyginti visą nusikaltimu padarytą žalą, nėra teisinio pagrindo ir galimybių.

37

38Dėl BK 68 straipsnio taikymo

39

40Kasatoriai pagrįstai nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai netaikė R. F. baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo vairuoti kelių transporto priemones. Iš pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimais nustatytų faktinių bylos aplinkybių matyti, kad R. F. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis jam suteikta specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad R. F. turėdamas nedidelį, vos dvejų metų vairavimo stažą, tamsiu paros metu, esant šlapiai asfalto dangai, mieste važiavo apie 70 km/val. greičiu, viršydamas maksimalų gyvenvietėse leidžiamą greitį 50 km/val., šiuos veiksmus atliko nepaisydamas to, kad jam buvo gerai žinoma, jog netoliese yra nereguliuojama pėsčiųjų perėja, esanti šalia mokyklos ir darželio, nukentėjusią patrenkė pėsčiųjų perėjoje. Aptariamus veiksmus R. F. atliko jau būdamas anksčiau baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimą. Kolegijos nuomone, atsižvelgus į šias aplinkybes, R. F. yra tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Įvertinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir kaltininko asmenybę, R. F. skirtina artima vidurkiui šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo trukmė.

41

42Dėl civilinio ieškinio

43

44Kasatoriai prašo teismo priteisti iš nuteistojo R. F. didesnę neturtinės žalos atlyginimo sumą, motyvuodami tuo, kad visų nukentėjusiųjų asmeniniai ryšiai su žuvusia motina K. B. buvo vienodai glaudūs. Kolegijos nuomone, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai priteisdami J. B. ir V. B. mažesnes pinigų sumas neturtinei žalai atlyginti motyvuodami tuo, kad nukentėjusi K. B. iki mirties gyveno su sūnaus A. B. šeima, tuo tarpu broliai J. ir V. B. turėjo savo šeimas ir gyveno atskirai, pagrįstai pripažino, kad jų asmeniniai ryšiai su K. B. buvo mažiau glaudūs ir pagrįstai atsižvelgė į tai nustatydami neturtinės žalos atlyginimo dydį. Byloje nėra pagrindo teigti, kad dėl to buvo nukrypta nuo protingumo ir sąžiningumo principų.

45Dėl proceso išlaidų atlyginimo

46Prie kasacinio skundo nukentėjusieji yra pridėję pinigų priėmimo kvitą, kuriame nurodyta, kad A. B. 2010 m. rugpjūčio 9 d. už kasacinio skundo surašymą sumokėjo advokatui V. Latušinskiui 600 Lt. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ar civilio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Aptariamos išlaidos yra laikomos proceso išlaidomis, todėl 600 Lt atstovavimo išlaidos iš R. F. priteistinos nukentėjusiajam A. B..

47Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 6 punktu,

Nutarė

48Vilniaus miesto 4-ojo apylinkės teismo 2010 m. sausio 12 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 24 d. nutartį pakeisti:

49pripažinti, kad R. F., padarydamas BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytą veiką, pažeidė ir Kelių eismo taisyklių 37 punktą;

50panaikinti nuosprendžio ir nutarties dalis, kuriomis nustatytos R. F. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 3 ir 6 punktuose;

51R. F., nuteistam pagal BK 281 straipsnio 5 dalį, paskirti laisvės atėmimo dvejiems metams bausmę;

52taikyti BK 75 straipsnio 1 dalį ir 2 dalies 1 ir 5 punktus bei R. F. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, įpareigojant jį atlyginti nukentėjusiesiems padarytą turtinę žalą iki 2011 m. gegužės 1 d., taip pat tęsti mokslą;

53vadovaujantis BK 68 straipsniu, paskirti R. F. baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams;

54priteisti iš R. F. nukentėjusiajam A. B. 600 Lt atstovavimo išlaidoms atlyginti.

55Kitas nuosprendžio ir nutarties dalis palikti nepakeistas.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. sekretoriaujant R. B.,... 3. dalyvaujant prokurorui Sergejui Bekišui,... 4. nuteistajam R. F.,... 5. gynėjui advokatui Domantui Skebui,... 6. nukentėjusiesiems A. B., V. B.,... 7. vertėjai L. K.,... 8. teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal... 9. Iš R. F. priteista A. B. 18 183 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 1000 Lt... 10. Skundžiama ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus... 11. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nukentėjusiuosius A. B.... 12. R. F. nuteistas už tai, kad 2008 m. gruodžio 3 d., apie 16.53 val., Vilniuje,... 13. Kasaciniu skundu nukentėjusieji A. B., J. B., V. B. prašo Vilniaus miesto... 14. Kasatoriai nurodo, kad teismas nepagrįstai iš kaltinimo pašalino aplinkybę,... 15. Kasatorių manymu, galima tik iš dalies sutikti su teismo išvada, kad R. F.... 16. Pasak kasatorių, teismas nepagrįstai pripažino R. F. atsakomybę... 17. Kasatorių manymu, teismas nepagrįstai pripažino R. F. atsakomybę... 18. Kasatoriai teigia, kad teismas nepagrįstai R. F. taikė BK 62 straipsnio... 19. Kasatorių nuomone, teismas nepagrįstai netaikė R. F. baudžiamojo poveikio... 20. Kasatorių teigimu, spręsdamas civilinio ieškinio priteisimo klausimą,... 21. Kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 22. Dėl BK 281 straipsnio 5 dalies taikymo... 23. Kasatoriai pagrįstai nurodo, kad faktiškai pripažindami Kelių eismo... 24. ... 25. Dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo... 26. Išnagrinėjusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija negali sutikti su... 27. Kasatoriai pagrįstai atkreipia dėmesį, kad nuteistojo R. F. parodymai dėl... 28. Dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 59 straipsnio 2 dalies taikymo... 29. Kasatoriai pagrįstai nurodo, kad byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti R.... 30. Kolegijos nuomone, byloje nėra pagrindo pagal BK 59 straipsnio 2 dalies... 31. Dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkto taikymo... 32. Kasatoriai pagrįstai nurodo, kad byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti R.... 33. Dėl bausmės ir jos vykdymo atidėjimo... 34. Kolegija pažymi, kad kaltininkui švelnesnė negu įstatymo numatyta bausmė,... 35. Kolegija skirdama bausmę R. F. atsižvelgia į jo nusikaltimo pavojingumo... 36. Kolegija pažymi, kad teismas negali nustatyti termino atlyginti visai... 37. ... 38. Dėl BK 68 straipsnio taikymo... 39. ... 40. Kasatoriai pagrįstai nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai... 41. ... 42. Dėl civilinio ieškinio... 43. ... 44. Kasatoriai prašo teismo priteisti iš nuteistojo R. F. didesnę neturtinės... 45. Dėl proceso išlaidų atlyginimo... 46. Prie kasacinio skundo nukentėjusieji yra pridėję pinigų priėmimo kvitą,... 47. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 6 punktu,... 48. Vilniaus miesto 4-ojo apylinkės teismo 2010 m. sausio 12 d. nuosprendį ir... 49. pripažinti, kad R. F., padarydamas BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytą... 50. panaikinti nuosprendžio ir nutarties dalis, kuriomis nustatytos R. F.... 51. R. F., nuteistam pagal BK 281 straipsnio 5 dalį, paskirti laisvės atėmimo... 52. taikyti BK 75 straipsnio 1 dalį ir 2 dalies 1 ir 5 punktus bei R. F. paskirtos... 53. vadovaujantis BK 68 straipsniu, paskirti R. F. baudžiamojo poveikio priemonę... 54. priteisti iš R. F. nukentėjusiajam A. B. 600 Lt atstovavimo išlaidoms... 55. Kitas nuosprendžio ir nutarties dalis palikti nepakeistas....