Byla e2-1570-798/2016
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-4161-340/2016, kuria bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Pilotų treniruočių centras“ bankrotas pripažintas tyčiniu

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal trečiojo asmens V. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-4161-340/2016, kuria bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Pilotų treniruočių centras“ bankrotas pripažintas tyčiniu,

Nustatė

2

  1. Ginčo esmė
  1. Kreditorius AB DNB bankas kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė pripažinti BUAB „Pilotų treniruočių centras“ bankrotą tyčiniu.
  2. Pareiškėjas paaiškino, kad Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau ir – VMI), atlikusi V. R. ir A. R. sukurtos įmonių grupės, į kurios sudėtį patenka UAB „Sabenavita“, UAB „PTC-1“, UAB „Pilotų treniruočių centras“, UAB „PTC-2“, UAB „Baltic Aviaton Technic Center“, įmonių veiklos tyrimą, nustatė, kad BUAB „Pilotų treniruočių centras“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma netinkamai, įmonė vengė mokėti mokesčius, o įmonės valdymo organai nevykdė arba netinkamai vykdė jiems pavestas pareigas. Mokesčių administratoriui perdavus minėtus duomenis Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai (toliau ir – FNTT) buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.
  3. Atsakovės BUAB „Pilotų treniruočių centras“ bankroto administratorius atsiliepime į prašymą su juo nesutiko. Nurodė, kad prašymo nagrinėjimas nėra tikslingas, kadangi dėl banko keliamų faktų, kurie yra nurodyti VMI operatyvaus patikrinimo pažymoje, vyksta ikiteisminis tyrimas.
  4. Trečiasis asmuo A. B. atsiliepime į prašymą su juo sutiko.
  5. Trečiasis asmuo V. R. atsiliepime į prašymą su juo nesutiko. Nurodė, kad ikiteisminio tyrimo pradėjimas pats savaime nepatvirtina BUAB „Pilotų treniruočių centras“ tyčinio bankroto fakto, o nei vienas iš pareiškėjo pateiktų įrodymų nepatvirtina fakto, jog BUAB „Pilotų treniruočių centras“ siekė išvengti mokestinių prievolių vykdymo, apskaitą tvarkė apgaulingai, sudarė įtartinus sandorius ar atliko kitus pareiškėjo nurodomus veiksmus. VMI 2014 m. vasario 20 d. rašte išdėstyta nuomonė dėl galimai nusikalstamų veikų nelaikytina neginčytinu ar prima facie įrodymu. Pažymėjo, kad įmonės turto apimtis nesumažėjo, įmonės pajamos ilgą laiką didėjo, pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kad įmonei susidūrus su finansiniais sunkumais būtų atlikti veiksmai, siekiant apsunkinti kreditorių reikalavimų, iš likusio įmonės turto, tenkinimą. Paaiškino, kad bankrotą sąlygojo ne tikslas išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, o pasikeitusi situacija rinkoje.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. birželio 21 d. nutartimi pripažino BUAB „Pilotų treniruočių centras“ bankrotą tyčiniu.
  2. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad UAB „Pilotų treniruočių centras“ deklaruota vykdyta veikla buvo susijusi su patalpų, kuriose buvo UAB „PTC-1“ priklausantis skrydžio treniruoklis, nuoma.
  3. Iš VMI 2014 m. kovo 3 d. operatyvaus patikrinimo pažymų Nr. (21.70-32)FR1042-2694, (21.70-32)FR1042-2692, (21.70-32)FR1042-2963, (21.70-32)FR1042-2691, (21.70-32)FR1042-2689 matyti, kad buvo atliekami įmonių – UAB „Baltic aviation technic centre“, UAB „PTC-1“, UAB „PTC-2“, UAB „Pilotų treniruočių centras“, UAB „Sabenavita“ patikrinimai. Visų minėtų įmonių vadovu tikrinimo laikotarpiu buvo trečiasis asmuo V. R..
  4. Operatyvaus UAB „Pilotų treniruočių centras“ patikrinimo metu buvo nustatyta schema, sukurta siekiant išvengti mokestinių prievolių pačioje UAB „Pilotų treniruočių centras“, t. y. perkeliant visų susijusių įmonių pajamų (įplaukų) ir atsiskaitymų vykdymo operacijas į mokesčių nepriemokų neturinčią susijusią įmonę UAB „Baltic Aviaton Technic Center“. Tokiu būdu sudaromos galimybės iš vieno juridinio asmens perkelti kitam sąnaudas, skaidyti pajamas, susikurti reikiamas pajamas ir sąnaudas pelno mokesčiui išvengti. Iš UAB „Baltic Aviaton Technic Center“ sąskaitos buvo vykdomi mokėjimai už UAB „Sabenavita“, UAB „Baltic flight academy“, UAB „Pilotų treniruočių centras“, UAB „PTC-1“, UAB „PTC-2“ suteiktas tiekėjų paslaugas, mokami darbuotojams atlyginimai, komandiruotpinigiai ir t.t. Patikrinimo metu nustatyta, jog susikaupę įsiskolinimai ir įsipareigojimai buvo perkeliami ant tų įmonių, kurios dėl taip organizuojamos ūkinės komercinės veiklos tampa nemokios (UAB „Baltic flight academy“, UAB „Pilotų treniruočių centras“).
  5. Minėto patikrinimo metu taip pat buvo nustatyta, kad UAB „Pilotų treniruočių centras“ veikė nesąžiningai, t. y. nemokėjo mokesčių, mokestinės priemokos nemažino, bet vykdė atsiskaitymus ne per savo atsiskaitomąją sąskaitą, o per įmonės UAB „Baltic Aviaton Technic Center“ atsiskaitomąją sąskaitą. 2013 m. balandžio – liepos mėnesiais įvykdyti atsiskaitymai 172 533 Lt sumai už UAB „Pilotų treniruočių centras“.
  6. Vertinant tikrinamas įmones kaip vieną visumą, nustatyti apgaulingos apskaitos organizavimo, kai siekiama išvengti dalies turtinės prievolės sumokėti į biudžetą pridėtinės vertės ir pelno mokestį, pateikiant neteisingus duomenis apie pajamas, turtą ir įsipareigojimus, bei neapskaitant faktiškai įvykusių ūkinių operacijų, požymiai. VMI prie LR FM padarė išvadą, jog tikrinamose įmonėse, tarp jų ir UAB „Pilotų treniruočių centras“, apgaulingai tvarkoma gaunamų pajamų apskaita, į sąnaudas nurašant išlaidas, kurioms patirti pajamos nebuvo apskaitytos ir deklaruotos. Įmonės apskaitoje nurodytas įsipareigojimų likutis faktiškai neatitinka tikrovės, nes joje nefiksuojamos faktiškai įvykusios pardavimų ūkinės operacijos ir neapskaitomos gaunamos pajamos.
  7. Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, teismas sprendė, kad UAB „Pilotų treniruočių centras“ iš esmės prisiėmė tik įsipareigojimus, o vykdomos komercinės veiklos naudą gaudavo kitos įmonės, kas iš esmės nulėmė UAB „Pilotų treniruočių centras“ bankrotą.
  8. Tikrinant pardavimų apskaitą, nustatyta, kad sudarant pardavimo PVM sąskaitos-faktūros numerį, nebuvo laikomasi didėjančios sekos principo, t. y. didesnį eilės numerį turi pardavimo PVM sąskaita-faktūra, kurios išrašymo data yra ankstesnė.
  9. Operatyvinio patikrinimo metu taip pat nustatyta, jog UAB „Pilotų treniruočių centras“ vadovas netinkamai vykdė pareigą ir neperdavė mokesčių administratoriui visų įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų. Vertinant šiuos vadovo veiksmus su kitomis operatyvinio patikrinimo metu nustatytomis aplinkybėmis, teismas sprendė, kad šiuo atveju dalies dokumentų neperdavimu buvo siekiama nuslėpti tam tikras finansines operacijas, todėl tokie veiksmai laikytini tyčinį bankrotą kvalifikuojančiu požymiu.
  10. Remdamasis paminėtomis aplinkybėmis, teismas sprendė, kad dalis įmonės lėšų buvo naudojama su įmonės veikla nesusijusioms paslaugoms įsigyti ar siekiant atlikti finansines operacijas neegzistuojant teisiniam pagrindui, tokiais veiksmais sumažinant įmonės finansinį kapitalą. Dėl to laikė, kad arba įmonės buhalterinė apskaita buvo vykdoma netinkamai ir dėl to sąmoningai vengiama įmonės dokumentų perdavimo, arba jie be svarbių priežasčių nebuvo išsaugoti (CPK 185 straipsnis). Jeigu įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai nėra išlikę ar jie nebuvo vedami pagal BAĮ nustatytus reikalavimus, tai reiškia buvus aplaidų ir/arba netinkamą buhalterinės apskaitos tvarkymą, kas leidžia konstatuoti, kad nustatyti teisės aktų pažeidimai yra tyčinio bankroto požymiai, kuriuos paneigiančių įrodymų suinteresuoti asmenys nepateikė (CPK 12, 178 straipsnis).
  1. Atskirojo skundo argumentai
  1. Trečiasis asmuo V. R. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 21 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą pripažinti BUAB „Pilotų treniruočių centras“ bankrotą tyčiniu atmesti.
  2. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
    1. Teismas, nurodydamas tyčinio bankroto požymius patvirtinančias aplinkybes, apsiribojo faktinių aplinkybių iš VMI pateiktų dokumentų, kaip neginčytinų ir nustatytų faktinių aplinkybių, perrašymu bei deklaratyviais argumentais, dėl ko nesant byloje neginčytinų įrodymų, nepagrįstai darė išvadą, kad buvo siekta nuslėpti finansines operacijas, o buhalterinė apskaita buvo tvarkoma netinkamai.
    2. VMI parengtuose dokumentuose, kurie savo esme yra tarpinio pobūdžio dokumentai, neišreiškiantys galutinio mokesčių administratoriaus sprendimo, tik konstatuojamos tam tikros aplinkybės. Šie dokumentai parengti vienašališkai, jų pagrįstumas yra vertinamas pradėtame ikiteisminiame tyrime. Byloje jokių kitų duomenų, patvirtinančių, kad pateiktų VMI parengtų dokumentų pagrindu, kuriuose pateikiama mokesčių administratoriaus nuomonė, būtų priimti kokie nors sprendimai ar skirtos nuobaudos už pažeidimus, nėra.
    3. Teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, kadangi tyčinio bankroto požymiai turi būti įrodyti, o ne reikalaujama paneigti VMI nuomonę.
    4. Pirmosios instancijos teismas nevertino bankroto priežasčių, neanalizavo, ar nurodyti tyčinio bankroto požymiai galėjo būti BUAB „Pilotų treniruočių centras“ bankroto priežastimi, nenustatinėjo veikimo tikslingumo ir nuoseklumo.
    5. Teismas nepagrįstai vertino, kad vadovas netinkamai vykdė savo pareigas pagal ĮBĮ, kadangi teismas buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimą ir neperdavimą VMI 2013-2014 m. vykdant operatyvinį patikrinimą klaidingai siejo su vadovo pareiga dokumentus perduoti bankroto administratoriui, be to šie duomenys perduoti FNTT.
  3. Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorius AB DNB bankas prašo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 21 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo šiuos atsikirtimus:
    1. Apeliantas nepagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo sąmoningo bendrovės vedimo prie bankroto. Teismas nepažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių, kadangi byloje buvo nustatinėjami tyčinio bankroto požymiai civilinės teisės, o ne baudžiamosios teisės prasme, todėl atitinkamai teismas turėjo teisę vadovautis tikėtinumo taisykle. Be to, teismas neatlieka detalaus įmonės veiklos patikrinimo, nes pripažinus bankrotą tyčiniu tokį patikrinimą privalo atlikti bankroto administratorius.
    2. Byloje teisinės reikšmės neturi aplinkybė, jog po VMI operatyvaus patikrinimo nebuvo priimti jokie kiti VMI sprendimai ir nebuvo skirtos baudos, kadangi ši aplinkybė negali paneigti tyčinio bankroto požymių. Kita vertus, negalima sutikti, kad VMI nepriėmė jokių sprendimų – ji patikrinimo metu surinktus duomenis pateikė FNTT, kurių pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.
    3. Nesutiktina, kad VMI operatyvaus patikrinimo pažymose pateikia tik savo nuomonę, o ne faktus, kadangi VMI operatyvaus patikrinimo pažymose aiškiai konstatuoja faktus (faktines aplinkybes), o nuomonę pateikia tik dėl tokių faktų teisinio vertinimo.
    4. Nutartyje nurodyti pažeidimai aiškiai įrodo, kad buhalterinė apskaita buvo vedama netinkamai sąmoningai, o trečiojo asmens veiksmai valdant įmonę buvo nukreipti išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, pavyzdžiui, kai dėl piniginių srautų nukreipimo per veiklos nevykdančią įmonių grupės bendrovę kreditoriai negalėjo nukreipti išieškojimo į BUAB „Pilotų treniruočių centras“ lėšas.
  4. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovės BUAB „Pilotų treniruočių centras“ bankroto administratorius palaikė poziciją, išdėstytą atsiliepime į prašymą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu bei triplike.
  5. Kreditorius AB DNB bankas Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. e2-1379-407/2016 priėmė 2016 m. liepos 28 d. nutartį, turinčią reikšmės ir šiai bylai. Paaiškino, kad BUAB „Pilotų treniruočių centras“ yra viena iš V. R. valdytų įmonių, kurios veikla buvo neatsiejamai susijusi su kitomis grupės įmonėmis, todėl bankas tiek šioje byloje, tiek kitose bylose įrodinėjo, jog ūkinė veikla per skirtingas įmones buvo išskaidyta dirbtinai ir nesąžiningai. Bankas kreipėsi į teismą ne tik dėl BUAB „Pilotų treniruočių centras“, bet ir dėl BUAB „PTC-1“ bankroto pripažinimo tyčiniu, bei rėmėsi iš esmės tomis pačiomis aplinkybėmis ir įrodymais. Minėtoje Lietuvos apeliacinio teismo byloje teismas paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 10 d. nutartį pripažinti BUAB „PTC-1“ bankrotą tyčiniu.

3Teismas

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Apeliacijos objektą sudaro skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
  2. Atsižvelgiant į tai, kad atskirojo skundo faktinį pagrindą sudaro argumentai, susijęs su įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių, reglamentuotų CPK ir suformuotų teismų praktikoje, pažeidimu, teismas atskirai pasisako dėl įrodymų, kuriais grindžiamas prašymas pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu, leistinumo, pakankamumo ir sąsajumo nagrinėjamoje byloje.
  3. Kaip matyti iš pareiškimo pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu turinio, prašymas grindžiamas aplinkybėmis, nustatytomis paties pareiškėjo atlikto bendrovės dokumentų ir informacijos patikrinimo metu pagal teismo išduotą leidimą, susipažinus su FNTT atliekamo ikiteisminio tyrimo medžiaga nustatytomis aplinkybėmis, VMI atlikto tyrimo metu ir užfiksuotomis 2014 m. vasario 20 d. pranešime FNTT Dėl orlaivių pilotų mokymo veiklą vykdančių įmonių galimai nusikalstamos veikos, VMI operatyvaus patikrinimo pažymose bei pranešime apie įtarimą V. R..
  4. Apeliantas iš esmės kvestionuoja VMI parengtuose dokumentuose nustatytų aplinkybių kaip įrodymų nagrinėjamoje byloje patikimumą bei pakankamumą sprendžiant ginčo klausimą.
  5. Kaip jau nustatyta byloje, Vilniaus AVMI 2013-08-16 – 2013-09-20 atlikus bendrovės operatyvų patikrinimą buvo nustatytos esminės aplinkybės nagrinėjamai bylai – nustatyta mokesčių vengimo schema ir pajamų neapskaitymo požymiai bei įvykusių faktinių ūkinių operacijų apskaitos pažeidimai. Nors pastaroji aplinkybė nustatyta vertinant visą įmonių grupę kaip visumą, o ne konkrečiai BUAB „Pilotų treniruočių centras“, pažymėtina, kad bendrovės direktorius VMI neperdavė visų BUAB „Pilotų treniruočių centras“ finansinės apskaitos dokumentų, dėl ko nebuvo galima nustatyti konkrečių bendrovės neteisėtų veiksmų. Nepaisant to, 2014 m. kovo 3 d. operatyvaus patikrinimo pažymoje, patikrinus BUAB „Pilotų treniruočių centras“, nustatyta, kad buvo netinkamai vedama pardavimų apskaita, t. y. sudarant pardavimo PVM sąskaitas-faktūras nebuvo laikomasi didėjančios sekos principo, taip pat buhalterinės apskaitos registruose nėra įregistruotos visos įvykusios ūkinės operacijos, o analitinių ir sintetinių registrų duomenys nesutampa.
  6. VMI yra centrinis mokesčių administratorius ir Lietuvos Respublikos valstybinės mokesčių inspekcijos sistemos dalis – šiai sistemai vadovaujanti įstaiga ir atskaitinga finansų ministrui. VMI savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymu, kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, finansų ministro įsakymais ir kitais teisės aktais. Viena iš VMI nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos finansų ministro 1997 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 110 (Žin., 1997, Nr. 87-2212; 2004, Nr. 82-2966), numatytų VMI funkcijų yra kontroliuoti mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumą.
  7. Atsižvelgiant į išdėstytą, nėra pagrindo teigti, kad VMI nustatytos aplinkybės yra nepakankamas įrodymas sprendžiant bankroto pripažinimo tyčiniu klausimą. Priešingai – atsižvelgiant į VMI veiklą reglamentuojančias nuostatas jos nustatytos aplinkybės ir pateiktos išvados leidžia spręsti apie tokių faktų neginčijamą egzistavimą, kurių vertinimas atitinkamų teisės aktų prasme paliekamas atitinkamoms institucijoms. Todėl sutiktina, kad tai, jog VMI nepriėmė sankcionuojančių sprendimų bendrovės ar jos vadovo atžvilgiu neturi reikšmės jos surinktų duomenų reikšmingumui ar patikimumui.
  8. Sutiktina su pareiškėjo argumentais, kad sprendžiant ginčą pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi įrodymų pakankamumo taisykle. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009; kt.). Apeliacinis teismas nenustatė, jog pirmosios instancijos teismas būtų pažeidęs įstatyme ir teismų praktikoje suformuotas įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles.
  9. Pirmosios instancijos teismas pripažino bankrotą tyčinių nustatęs ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte reglamentuotus tyčinio bankroto požymius, t. y. netinkamą buhalterinės apskaitos tvarkymą ir mokesčių vengimą.
  10. Viena iš įmonės valdymo organų pareigų yra tinkamas įmonės buhalterinės apskaitos organizavimas (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – ir BAĮ) 21 straipsnio 1 dalis). Pagal įstatyme įtvirtintus reikalavimus tvarkoma apskaita yra pagrindinis šaltinis, kuriuo remiantis galima nustatyti įmonės ūkinės ir finansinės būklės rezultatus, turto sudėtį ir identifikuoti su juo susijusias operacijas. Visos įmonėje vykdomos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Netinkamai ir/ar apgaulingai tvarkoma įmonės buhalterinė apskaita įprastai kliudo nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti turtą. Tai taip pat gali būti kliūtimi identifikuoti tikrąsias įmonės bankroto priežastis.
  11. Kaip jau minėta, VMI operatyvaus patikrinimo pažymoje nustatyta, kad bendrovės vadovas V. R. VMI pateikė ne visus reikalautus dokumentus, dėl ko nebuvo galima nustatyti bendrovės turto ir įsipareigojimų likučio dydžio, galima nustatyti tik dalį ūkinių operacijų apskaitymo, o buhalterinės apskaitos registrai už laikotarpį nuo 2013-05-01 nevertintini visai, kadangi jų duomenys yra daliniai ir nepalyginami. Nors bendrovės vadovui ne kartą buvo teikti nurodymai pateikti minėtus dokumentus, jis jų nevykdė. V. R. raštu informavo mokesčių administratorių, kad buhalterinė apskaita nesutvarkyta dėl naujos buhalterinės apskaitos programos diegimo, likučių perkėlimo sunkumų iš ankstesnės programos bei vyriausiosios buhalterės nebuvimo. Tačiau vėliau raštu nurodė, kad visai negali pateikti bendrovės buhalterinės apskaitos registrų kadangi vėlia gavo prisijungimą prie buvusios buhalterinės apskaitos programos.
  12. Apeliacinio teismo vertinimu, toks bendrovės vadovo V. R. elgesys patvirtina, kad BUAB „Pilotų treniruočių centras“ vadovas taip organizavo bendrovės veiklą, jog nebuvo užtikrintas tinkamas įmonės veiklos dokumentų išsaugojimas ir/arba perdavimas, todėl yra pagrindas teigti, kad bendrovės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma nesilaikant BAĮ reikalavimų ir dėl to sąmoningai vengiama įmonės dokumentų perdavimo patikrinimui, arba dokumentai be svarbių priežasčių apskritai nėra išsaugoti, kas reiškia buvus aplaidų ir/arba netinkamą buhalterinės apskaitos tvarkymą. Pažymėtina, kad šiuo atveju neturi reikšmės tai, kad dokumentai buvo neperduoti mokesčių administratoriui, o ne bankroto administratoriui, kadangi tai nepaneigia paties netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo fakto.
  13. Byloje neginčijai nustatyta, kad bendrovė vengė mokėti mokesčius bei šiuo tikslu dalyvavo mokesčių vengimo schemoje. Apeliantas šią išvadą ginčijo vien tuo, kad ši išvada nustatyta remiantis neįrodytais VMI vienasmeniškai surinktais duomenimis. Tačiau, kaip jau teismas pasisakė aukščiau, nėra pagrindo abejoti VMI nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. VMI konstatavo, kad bendrovė veikė nesąžiningai, t. y. nemokėjo mokesčių, mokestinės nepriemokos nemažino, bet vykdė atsiskaitymus ne per savo atsiskaitomąją sąskaitą. Buvo nustatyta, kad mokesčiai buvo vengiami perkeliant visos grupės įmonių pajamų (įplaukų) gavimo ir atsiskaitymų vykdymo operacijas į mokesčių nepriemokų neturinčią kitą grupės įmonę UAB „Baltic Aviaton Technic Center“ ir naudojant jos atsiskaitomąją sąskaitą. Šia įmone buvo naudojamasi, kadangi ji neturėjo prievolės kas mėnesį deklaruoti pajamas, dėl ko nebuvo tikrinama.
  14. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta ir tai, kad tam, jog būtų galima pripažinti bankrotą tyčiniu, nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotą, tačiau turi būti vertinama aplinkybių visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-11-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1045/2003; 2004-09-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2004).
  15. Apeliacinis teismas konstatuoja, kad įvertinus aukščiau aptartą bendrovės vadovo V. R. elgesį organizuojant bendrovės veiklą, akivaizdu, kad bylos aplinkybių visuma įrodo, jog bendrovės bankrotas buvo tyčinis. Kaip minėta, šiai išvadai konstatuoti nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotą, todėl atmestini apelianto teiginiai, kad teismas nevertino bankroto priežasčių, neanalizavo, ar nurodyti tyčinio bankroto požymiai galėjo būti BUAB „Pilotų treniruočių centras“ bankroto priežastimi, nenustatinėjo veikimo tikslingumo ir nuoseklumo.
  16. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino sprendžiamo klausimo aplinkybes ir teisingai taikė proceso teisės normas, todėl naikinti ginčijamą nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

4Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

5Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai