Byla 2A-408-881/2012
Dėl servitutų nustatymo, tretieji asmenys – I. L., Nacionalinė žemės tarnyba prie LR žemės ūkio ministerijos

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andriaus Ignoto, Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Astos Radzevičienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 29 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-945-861/2011 pagal ieškovo R. K. ieškinį atsakovei M. P. dėl servitutų nustatymo, tretieji asmenys – I. L., Nacionalinė žemės tarnyba prie LR žemės ūkio ministerijos.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti kelio servitutą, suteikiantį teisę judėti pėstiesiems ir važiuoti transporto priemonėms per žemės sklypą, esantį ( - ), į žemės sklypą, esantį ( - ), pagal UAB „Geodeziniai matavimai“ 2011 m. kovo 14 d. parengtą planą; nustatyti servitutą, suteikiantį teise naudotis dujotiekio linija, koordinatės ( - ) ir ( - ), einančia per žemės sklypą, esantį ( - ), į pastatus, esančius, ( - ) ir ( - ), esančius ( - ); nustatyti servitutą, suteikiantį teisę naudotis kanalizacijos šuliniais, esančiais žemės sklype, esančiame ( - ), einančiais į pastatus, esančius, ( - ) ir ( - ), esančius ( - ); priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovui ir jo sūnui D. K. priklauso po ¼ dalį, o trečiajam asmeniui I. L. – ½ dalis žemės sklypo, esančio ( - ). Iš minėto žemės sklypo nėra susisiekimo su keliais, todėl buvęs žemės sklypo, esančio ( - ), savininkas E. B. 2006 m. birželio 8 d. sutiko, kad esami ir būsimi žemės sklypo, esančio ( - ), savininkai naudotųsi įvažiavimu, esančiu žemės sklype, esančiame ( - ). 2009 m. rugpjūčio 25 d. pareiškimu E. B. atsisakė nuo 2006 m. birželio 8 d. duoto sutikimo, tačiau, ieškovo nuomone, toks atsisakymas negalioja, kadangi tuo metu E. B. nebebuvo žemės sklypo, esančio ( - ), savininkas. M. P., tapusi žemės sklypo, esančio ( - ), savininke, ant įvažiavimo, einančio iš žemės sklypo, esančio ( - ), per žemės sklypą, esantį ( - ), pradėjo vykdyti tvoros statybos darbus, taip apsunkindama ieškovui galimybę naudotis įvažiavimu. Ieškovo teigimu, I. L. jam priklausančią ½ dalį žemės sklypo, esančio ( - ), yra užstatęs statiniais, todėl vienintelis susisiekimas su bendro naudojimo keliais iš ieškovui priklausančių statinių, esančių ( - ), yra minėtas įvažiavimas per atsakovės žemės sklypą. Žemės sklypo, esančio ( - ), savininkai šiuo įvažiavimu naudojasi jau 20 metų, be to, įvažiavimas yra nurodytas ir VĮ „Registrų centras“ žemėlapyje. Pažymėjo, kad po minėtu įvažiavimu yra dujotiekio linija, kanalizacijos šuliniai, einantys į ieškovui priklausančius statinius. Ieškovas neturi galimybės naudotis ar įsirengti kitą susisiekimą su bendro naudojimo keliais, todėl būtina nustatyti kelio ir po juo esančios dujotiekio linijos bei kanalizacijos šulinių naudojimosi servitutą.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. kovo 29 d. sprendimu ieškovo R. K. ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo atsakovės M. P. naudai 2 455 Lt bylinėjimosi išlaidų. Taip pat priteisė iš ieškovo valstybės naudai 23,53 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu ir panaikino 2010 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Teismas atmetė ieškovo argumentą, kad jis neturi galimybės įsirengti kito įvažiavimo, nes trečiojo asmens žemės sklypo dalis yra užstatyta pastatu bei aikštele, grįsta trinkelėmis. Teismas konstatavo, kad šis ieškovo argumentas prieštarauja byloje esantiems įrodymams – sklypų nuotraukoms, vietos apžiūros protokolu užfiksuotoms aplinkybėms bei trečiojo asmens paaiškinimams, iš kurių matyti, kad trečiojo asmens sklypo dalis yra ne tik užstatyta statiniais, bet ir apželdinta veja. Teismas nurodė, kad ieškovas, jo sūnus ir trečiasis asmuo I. L. yra žemės sklypo bendrasavininkiai ir naudojasi jiems priklausančiomis žemės sklypo dalimis pagal susitarimą. Vadinasi, žemės sklypo, esančio ( - ), bendrasavininkiai turi teisę susitarti dėl naudojimosi minėtu žemės sklypu tvarkos (CK 4.75 str.). Byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų išnaudojęs galimybę susitarti ar ginčo teisme tvarka nustatyti naudojimosi žemės sklypo, esančio ( - ), tvarką tokiu būdu, kad iš jam priklausančių pastatų būtų galima pėsčiomis ar transporto priemone susisiekti su bendro naudojimo keliais. Tokiu atveju, darytina išvada, kad ieškovas neišnaudojo visų objektyvių ir įmanomų galimybių, kad savo nuosavybės teisę į dalį žemės sklypo, esančio ( - ), galėtų įgyvendinti neapribojant atsakovės, kaip žemės sklypo, esančio ( - ), savininkės teisių ir interesų. Sutinkamai su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2010 nurodytomis išvadomis, laikytina, kad kol ieškovas nėra išnaudojęs galimybės susitarti su I. L. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos pakeitimo, servituto nustatymas atsakovės žemės sklypo atžvilgiu objektyviai nėra būtinas, todėl, nurodytų aplinkybių pagrindu, ieškovo reikalavimas dėl kelio servituto nustatymo negali būti patenkintas.

7Teismas taip pat nustatė, kad ant atsakovės žemės sklype esančio įvažiavimo yra du šuliniai, tačiau byloje nėra pateikta jokių rašytinių įrodymų ar kitokių duomenų, kad minėtuose šuliniuose yra dujotiekio ir vandentiekio linijų, nutiestų būtent į ieškovo ir trečiojo asmens statinius, mazgai. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad nėra ieškovo reikalavimo dėl dujotiekio ir vandentiekio linijų servituto nustatymo pagrindo, todėl toks reikalavimas taip pat netenkintinas.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9Ieškovas R. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

101. Pirmosios instancijos teismas neanalizavo ir nevertino atsakovės žemės sklypo buvusio savininko E. B. veiksmų, jo sudarytų sandorių įtakos ieškovo ir trečiojo asmens I. L. veiksmams ir atsiradusioms pasekmėms, sandorio atsisakymo pagrįstumo, neįtraukė jo į bylą trečiuoju asmeniu. E. B. 2006 m. gegužės 2 d. Vilniaus m. savivaldybės Leidimų statybai išdavimo skyriui adresuotame sutikime nurodė, jog sutinka, kad gretimo žemės sklypo, esančio ( - ), savininkė A. K. galėtų naudotis keliu, esančiu žemės sklype, statyti namą prie sklypo ribos ir įrengti nuotekų šulinį po įvažiavimu. Tokios rūšies sutikimai nėra atšaukiami, nes jie turi įtakos nekilnojamojo turto objektų (pastatų, inžinierinių statinių, žemės sklypų) padėčiai žemės sklype ir paties žemės sklypo išplanavimui. 2006 m. birželio 8 d. notarinės formos sutikimu E. B. patvirtino ir apibrėžė suteikiamą teisę naudotis jo žemės sklypo dalimi įvažiavimui. Šis sutikimas yra vienašalis sandoris, kuris savo esme atitinka CK 4.124 straipsnio 1 dalyje nurodytą vieną iš servituto atsiradimo pagrindų – sandorį. E. B. pareiškimas dėl 2006 m. birželio 8 d. sutikimo panaikinimo negali būti vertinamas kaip teisėtas aktas ir turėti įtakos prieš tai sudaryto sandorio pagrindu atsiradusioms pasekmėms. Be to, 2006 m. birželio 8 d. duotą sutikimą E. B. panaikino 2009 m. rugpjūčio 25 d., kai jau nebuvo žemės sklypo savininkas. Servitutas yra daiktinė teisė, dėl kurios sprendimus gali priimti tik viešpataujančio ir tarnaujančio daikto savininkai ar valstybės institucijos įstatymų nustatytais atvejais. Taigi E. B. duoti sutikimai dėl kelio teisės ir inžinierinių tinklų atsakovei kaip turto perėmėjai laikytini privalomais įsipareigojimais (CK 6.122 str. 1 d.).

112. Pirmosios instancijos teismo motyvas, kad ieškovas ir trečiasis asmuo neišnaudojo visų objektyvių ir įmanomų galimybių susitarti dėl privažiavimo prie savo pastato su kitais to žemės sklypo savininkais, negali būti laikomas pagrindu atmesti ieškinį, teismas neįvertino teisinių santykių, susiklosčiusių tarp bylos dalyvių. Prašymai teismui nustatyti atitinkamus servitutus nėra prašymai nustatyti naujus, iki tol nebuvusius teisinius santykius tarp kaimyninių žemės sklypų savininkų. Nagrinėjamu atveju nekilnojamojo turto objektai suformuoti atsižvelgiant į teisėtai gautus kaimyninio žemės sklypo savininko sutikimus, ir teismo prašoma jau esančius teisinius santykius pripažinti privalomais atsakovei.

123. Dalis kiemo iš tikrųjų apželdinta veja, tačiau trinkelėmis grįsta kiemo dalis tęsiasi nuo namo iki kaimyninio žemės sklypo ribos, dėl ko neišvengiamai šis kiemo įrenginys turi būti išardytas. Veja taip pat yra žemės sklypo tvarkymo elementas, jos įrengimas yra dalis architektūrinių namų valdos projekto sprendinių. Taigi įvažiavimas prie ieškovo pastato per trečiojo asmens žemės sklypą yra susijęs su jau įrengto nekilnojamojo turto objekto daliniu griovimu, kai tuo tarpu atsakovės žemės sklypas dar visiškai netvarkytas.

134. Ieškinyje prašoma nustatyti servitutą, suteikiantį teisę naudotis kanalizacijos šuliniais, o ne vandentiekio linija. Šių šulinių egzistavimo faktas pripažintas atsakovės atsiliepimuose į ieškinį. Ieškovas taip pat pateikė duomenis apie dujotiekį, VĮ „Registrų centras“ duomenų bazės išrašo apie atsakovės žemės sklypą pastabose nurodomas reikalavimas nepažeisti požeminių inžinierinių tinklų.

14Atsakovė M. P. pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą, kuriame prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

151. Apeliantas nenurodo, kokius konkrečiai materialinės ir procesinės teisės normų pažeidimus padarė pirmosios instancijos teismas, o pateikia tuos pačius motyvus ir argumentus, kurie buvo pateikti pirmosios instancijos teismui. Taigi apeliaciniu skundu apeliantas neskundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo įrodymų vertinimo aspektu, padarytų išvadų pagrįstumo, bet siekia pakartotinai išspręsti tarp šalių kilusį ginčą. Dėl šių priežasčių apeliacinis skundas neatitinka CPK 306 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, kas sudaro pagrindą apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

162. 2009 m. vasario 12 d. sudarytoje pirkimo-pardavimo sutartyje, pagal kurią atsakovė įsigijo asmeninės nuosavybės teise 0,1504 ha žemės sklypą, esantį ( - ), nurodyta, kad parduodamas žemės sklypas nėra apsunkintas jokiomis sutartiniu pagrindu atsiradusiomis daiktinėmis teisėmis, be kita ko, servitutais. Šios pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu žemės sklypas buvo įregistruotas VĮ „Registrų centras“, namų valdos žemės sklypo ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje 2006 m. kovo 28 d., jokių apribojimų ar kelio ir požeminių komunikacijų (kanalizacijos šulinių), esančių žemės sklype, servitutų nebuvo nustatyta. Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Nurodyti duomenys, kaip viešojo registro duomenys, yra oficialieji rašytiniai įrodymai, turintys didesnę įrodomąją galią (CPK 197 str. 2 d.).

173. 2009 m. rugpjūčio 25 d. pareiškimu E. B. notarine tvarka panaikino Vilniaus m. 30-ajame notarų biure pasirašytą sutikimą dėl naudojimosi žemės sklype, kurio ( - ), esančiu įvažiavimu į žemės sklypą, kurio ( - ).

184. Įvažiavimo įsirengimas apeliantui yra objektyviai galimas per trečiojo asmens žemės sklypą.

195. Ieškovas, kaip gretimo žemės sklypo savininkas, įgyvendindamas nuosavybės teisę neišnaudojo visų objektyvių galimybių, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų teisių. Šiuo klausimu pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką.

206. Ieškovas ir trečiasis asmuo yra žemės sklypo, kurio ( - ), esantis ( - ), bendrasavininkai ir jiems priklausančiomis žemės sklypo dalimis naudojasi pagal susitarimą. Šią naudojimosi žemės sklypo dalimis tvarką ieškovas ir trečiasis asmuo gali lengvai pakeisti ir nustatyti tokią, kuri užtikrintų kiekvienam patekimą prie turimų pastatų.

217. Pirmosios instancijos teismas surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas procesinių įrodymų leistinumo ir sąsajumo taisyklių, CPK 185 straipsnio nuostatų nepažeidė.

22IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

23Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

24Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, tinkamai pritaikęs materialinės ir proceso teisės normas, ieškovo ieškinį dėl servitutų nustatymo atmetė, todėl egzistuoja pagrindas palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

25Teisėjų kolegija taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

26Kaip matyti iš bylos medžiagos, tarp šalių kilo ginčas dėl servitutų nustatymo.

27Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, sprendžiant su servituto nustatymu susijusius klausimus, būtina siekti abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros, kad nebūtų be pakankamo pagrindo varžoma nuosavybės teisė ir vienam asmeniui kilusios problemos nebūtų sprendžiamos kito asmens teisių sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje L. B. v. S. Š., bylos Nr. 3K-3-469/2008). Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, jos ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims, todėl nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas (valdytojas), siekiantis nustatyti servitutą, nori naudotis svetimu daiktu, nes jam taip yra naudingiau ar patogiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje I. G. v. O. K., bylos Nr. 3K-3-82/2007).

28Teismas, spręsdamas klausimą dėl servituto nustatymo tikslingumo, turi nustatyti ir įvertinti, ar servituto nustatymas yra objektyviai būtinas, taip pat ar nėra kitų būdų prašančiojo nustatyti servitutą teisei naudotis jam priklausančiu nekilnojamuoju daiktui įgyvendinti, be to, ar servituto nustatymas nelems didesnio patogumo, o ne objektyviai pagrįstos galimybės naudotis daiktu pagal paskirtį tarnaujančiojo daikto savininkui suteikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. G. v. R. G., bylos Nr. 3K-3-496/2005; 2007 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. C. v. A. C., bylos Nr. 3K-3-234/2007; 2008 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. R. M. v. J. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-190/2008); servitutas neturi riboti tarnaujančiojo daikto savininko nuosavybės teisių daugiau nei yra būtina tinkamam naudojimuisi viešpataujančiuoju daiktu užtikrinti, t. y. teismas, nustatydamas servitutą, kartu turi laikytis proporcingumo principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje ŽŪK „Naujieji Berniūnai“ ir kt. v. J. S., bylos Nr. 3K-3-157/2009; 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. D. v. UAB „Druskininkų vandenys“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-527/2009; kt.).

29Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformavo praktiką, jog asmuo gali kreiptis dėl suteikimo teisės naudotis svetimu daiktu tik tada, kai be tokios teisės nustatymo jis negali normaliai įgyvendinti jam priklausančių teisių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 4 d. nutartį civilinėje byloje S. P. v. V. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-246/2005; 2007 m. birželio 11 d. nutartį civilinėje byloje G. C. v. A. C., bylos Nr. 3K-3-234/2007; 2009 m. balandžio 3 d. nutartį civilinėje byloje žemės ūkio kooperatyvas „Naujieji Berniūnai“ ir kt. v. J. S., bylos Nr. 3K-3-157/2009; 2007 m. vasario 27 d. nutartį byloje I. G. v. O. K., bylos Nr. 3K-3-82/2007).

30Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovas, jo sūnus ir trečiasis asmuo I. L. yra žemės sklypo bendrasavininkiai ir naudojasi jiems priklausančiomis žemės sklypo dalimis pagal susitarimą, vadinasi, žemės sklypo, esančio ( - ), bendrasavininkiai turi teisę susitarti dėl naudojimosi minėtu žemės sklypu tvarkos (CK 4.75 str.), taigi nenustatė servituto dėl naudojimosi keliu būtinumo. Kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų išnaudojęs galimybę susitarti ar ginčo teisme tvarka nustatyti naudojimosi žemės sklypo, esančio ( - ), tvarką tokiu būdu, kad iš jam priklausančių pastatų būtų galima pėsčiomis ar transporto priemone susisiekti su bendro naudojimo keliais. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką servitutų nustatymo klausimais, pagrįstai ir teisingai sprendė, kad ieškovas neišnaudojo visų objektyvių ir įmanomų galimybių, kad savo nuosavybės teisę į dalį žemės sklypo, esančio ( - ), galėtų įgyvendinti neapribojant atsakovės, kaip žemės sklypo, esančio ( - ), savininkės teisių ir interesų, juolab, kad byloje nustatyta, jog ieškovas ir trečiasis asmuo yra žemės sklypo, kurio ( - ), esantis ( - ), bendrasavininkai ir jiems priklausančiomis žemės sklypo dalimis naudojasi pagal susitarimą. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytu argumentu, jog ieškovas ir atsakovas, būdami žemės sklypo bendrasavininkai, gali pakeisti ir nustatyti tokią naudojimosi žemės sklypo dalimis tvarką, kuri užtikrintų kiekvienam jų patekimą prie turimų pastatų.

31Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, judgement of 27 September 2001, par. 30). Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 14 d. nutartis P. Š. v. A. D. byloje Nr. 3K-3-296/2009; 2010 m. kovo 16 d. nutartis UAB „Vakarų krova“ v. UAB „Litforina“ byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports1997-VIII, p. 2930, par. 59-60). Dėl šios priežasties teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė materialines teisės normas, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodytų argumentų pagrindu nėra, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl apeliaciniame skunde dėstomų argumentų.

32Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentą, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo analizuoti ir vertinti atsakovės žemės sklypo buvusio savininko E. B. veiksmus, jo sudarytų sandorių įtaką ieškovo ir trečiojo asmens I. L. veiksmams ir atsiradusioms pasekmėms, sandorio atsisakymo pagrįstumą, o taip pat įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu E. B., kuris buvo išdavęs sutikimą, gretimo žemės sklypo, esančio ( - ), savininkei A. K. naudotis keliu, esančiu žemės sklype, statyti namą prie sklypo ribos ir įrengti nuotekų šulinį po įvažiavimu. Teisėjų kolegija sprendžia, jog šios aplinkybės nėra susijusios su ieškinio reikalavimais dėl servitutų nustatymo, nes kaip jau buvo minėta, ieškovas neišnaudojo visų objektyvių ir įmanomų galimybių, kad savo nuosavybės teisę į dalį žemės sklypo, esančio ( - ), galėtų įgyvendinti neapribojant atsakovės, kaip žemės sklypo, esančio ( - ), savininkės teisių ir interesų, todėl dėl jų plačiau nepasisako. Be to, 2009 m. vasario 12 d. sudarytoje pirkimo-pardavimo sutartyje, pagal kurią atsakovė įsigijo asmeninės nuosavybės teise 0,1504 ha žemės sklypą, esantį ( - ), buvo nurodyta, kad parduodamas žemės sklypas nėra apsunkintas jokiomis sutartiniu pagrindu atsiradusiomis daiktinėmis teisėmis. Šios pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu žemės sklypas buvo įregistruotas VĮ „Registrų centras“, namų valdos žemės sklypo ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje 2006 m. kovo 28 d., jokių apribojimų ar kelio ir požeminių komunikacijų (kanalizacijos šulinių), esančių žemės sklype, servitutų nebuvo nustatyta. Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (CPK 197 str. 2 d.), taigi apelianto nurodyti argumentai negali būti savarankiškas pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

33Teisėjų kolegija taip pat sutinka ir su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl dujotiekio ir vandentiekio linijų servituto nustatymo, kadangi byloje nėra įrodymų ar kitokių duomenų, kad po pravažiavimu, esančiu atsakovės sklype, yra šuliniai, kuriuose yra dujotiekio ir vandentiekio linijų, nutiestų būtent į ieškovo ir trečiojo asmens statinius, mazgai, taigi nagrinėjamu atveju nėra reikalavimo pagrindo, dėl ko ieškinys šioje dalyje pagrįstai buvo atmestas.

34Taigi šiuo procesiniu sprendimu apeliacinis skundas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo atmetamas.

35Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

36Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti kelio servitutą,... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. kovo 29 d. sprendimu ieškovo R.... 7. Teismas taip pat nustatė, kad ant atsakovės žemės sklype esančio... 8. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 9. Ieškovas R. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1... 10. 1. Pirmosios instancijos teismas neanalizavo ir nevertino atsakovės žemės... 11. 2. Pirmosios instancijos teismo motyvas, kad ieškovas ir trečiasis asmuo... 12. 3. Dalis kiemo iš tikrųjų apželdinta veja, tačiau trinkelėmis grįsta... 13. 4. Ieškinyje prašoma nustatyti servitutą, suteikiantį teisę naudotis... 14. Atsakovė M. P. pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą, kuriame... 15. 1. Apeliantas nenurodo, kokius konkrečiai materialinės ir procesinės teisės... 16. 2. 2009 m. vasario 12 d. sudarytoje pirkimo-pardavimo sutartyje, pagal kurią... 17. 3. 2009 m. rugpjūčio 25 d. pareiškimu E. B. notarine tvarka panaikino... 18. 4. Įvažiavimo įsirengimas apeliantui yra objektyviai galimas per trečiojo... 19. 5. Ieškovas, kaip gretimo žemės sklypo savininkas, įgyvendindamas... 20. 6. Ieškovas ir trečiasis asmuo yra žemės sklypo, kurio ( - ), esantis ( -... 21. 7. Pirmosios instancijos teismas surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas... 22. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 24. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi... 25. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios... 26. Kaip matyti iš bylos medžiagos, tarp šalių kilo ginčas dėl servitutų... 27. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, sprendžiant su servituto nustatymu... 28. Teismas, spręsdamas klausimą dėl servituto nustatymo tikslingumo, turi... 29. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformavo praktiką, jog asmuo gali... 30. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovas, jo sūnus ir... 31. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 32. Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentą, kad pirmosios instancijos... 33. Teisėjų kolegija taip pat sutinka ir su pirmosios instancijos teismo... 34. Taigi šiuo procesiniu sprendimu apeliacinis skundas dėl pirmosios instancijos... 35. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 36. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 29 d. sprendimą palikti...