Byla 2YT-876-1006/2016
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo A. G

1Anykščių rajono apylinkės teismo teisėja Justė Kliučinskienė, sekretoriaujant Aleksandrai Gromadskai, dalyvaujant pareiškėjui V. G., pareiškėjo atstovui advokatui Dariui Karveliui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo A. G., ir

Nustatė

2Pareiškėjas V. G. pareiškimu kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo A. G., kuriuo prašo tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. G., priėmė savo tėvo I. G., gim. ( - )., mirusio ( - )., palikimą faktiškai pradėjęs valdyti jam priklausiusį turtą. Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad tėvai – I. G., gim( - ) ir mama A. G., santuokoje susilaukė trijų vaikų: A. G. (G.), gim. ( - )., E. G., gim. ( - )., ir V. G., gim. ( - ). Mama A. G. mirė ( - ). Sesuo E. G., ( - ). Susituokusi nebuvo ir vaikų neturėjo. Tėvas I. G. mirė ( - ). Nurodė, kad kai mirė mama, jokių dokumentų netvarkė. Kiek buvo žinoma, jokio turto mama neturėjo. Po tėvo mirties į notarus taip pat nesikreipė, kadangi tuo metu jokio nekilnojamo turto savo vardu jis neturėjo, o be to ir nežinojo, kad nustatytas terminas palikimui priimti. Seserys dėl paveldėjimo taip pat nesikreipė ir tėvo palikimo nepriėmė. Tik praleidus terminą, t.y. 2015 m. kreipėsi dėl palikimo priėmimo, tačiau notarė paaiškino, kad terminai palikimui priimti buvo praleisti ir atsisakė priimti pareiškimą. Mirus tėvui, pareiškėjas tvarkė likusį jo turtą, t.y. buvo likęs butas, kuris buvo valstybės, prižiūrėjo jį, mokėdavo visus reikalingus mokesčius ir vėliau išsipirko iš savivaldybės. Tuo metu, kai tėvas buvo gyvas, namų adresas buvo ( - ), vėliau pakeitus pavadinimą tapo ( - ).Nekilnojamo turto tėvo vardu registruota nebuvo. Iki tėvo mirties gyveno kartu. Mirus tėvui, liko gyventi tuose namuose. Visi kilnojamieji daiktai, baldai, šaldytuvas, televizorius ir kiti namų apyvokos daiktai liko pareiškėjui ir jis jais naudojosi. Kadangi tėvas buvo fotografas, liko tėvo turėti fotoaparatai, nuotraukų ir negatyvų archyvas. Todėl manydamas, kad tai yra tam tikras turtas, intelektinė nuosavybė kreipėsi į LATGA. Iš asociacijos gavo pažymą, kad tėvui pagal Lietuvos Respublikos autorių ir gretutinių teisių įstatymą priklauso autoriaus turtinės teisės į savo meno ir mokslo kūrinius. Kadangi tėvas miręs, šios teisės 70 metų po autoriaus mirties priklauso turto paveldėtojams. Šiuo metu pareiškėjas nėra teisėtas paveldėtojas, kadangi nesusitvarkęs paveldėjimo dokumentų.

3Suinteresuotas asmuo A. G. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė. Tačiau informavo teismą, kad pareiškimui neprieštarauja bei prašė bylą nagrinėti nedalyvaujant, nes teismo posėdyje negali dalyvauti dėl sveikatos problemų (b.l. 20). Atsižvelgiant į tai, jog suinteresuotam asmeniui apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, byla išnagrinėta suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant.

4Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas prašė pareiškimą tenkinti,, nes tiek byloje esantys įrodymai, tiek pareiškėjo bei liudytojai paaiškinimai patvirtino, kad pareiškėjas po tėvo mirties priėmėm palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti.

5Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai J. L., V. K., A. S., V. L., V. V. nurodė, kad visą gyvenimą pareiškėjas gyveno kartu su savo tėvu Izidoriumi dviese. Taip pat, po tėvo mirties pareiškėjas liko gyventi jų bute ir rūpinosi paliktais mirusio tėvo kilnojamais daiktais, baldais, namų apyvokos daiktais, likusiais fotoaparatais, fotonuotraukomis.

6Pareiškimas tenkintinas

7Teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 444 straipsnio 1 dalis). CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo, taip pat palikimo atsiradimo vietos fakto nustatymo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, t. y. sukelti pareiškėjui tam tikrų teisių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnis, 445 straipsnis). Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2009).

8Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjo V. G. tėvas I. G. mirė ( - ), t.y. galiojant 1964 m. Civiliniam Kodeksui. Vadovaujantis 2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsniu, civilinio kodekso penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus (2001 m. liepos 1 d.) šiam kodeksui. Pažymėtina, kad sprendžiant palikimo priėmimo, taip pat palikimo atsiradimo vietos faktų nustatymo klausimus, šie faktai nustatomi remiantis palikimo atsiradimo momentu paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais. Taigi, sprendžiant šią bylą turi būti vadovaujamasi palikimo atsiradimo dienai galiojusio 1964 m. CK paveldėjimo santykius reglamentuojančiomis normomis.

9Teismas pažymi, jog palikimo atsiradimo metu (1989 m. gegužės 2 d.) galiojusio 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalis numatė, jog įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Analogiški palikimo priėmimo būdai įtvirtinti ir šiuo metu galiojančiame Civiliniame kodekse (CK 1.8 straipsnio 1 dalis, CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Taigi, palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalis įtvirtino keletą alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas. Priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, o tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010; kt.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.

10Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja visos aukščiau nurodytos sąlygos spręsti klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – palikimo priėmimo įpėdiniui pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą. Bylos medžiaga, pareiškėjo parodymais, liudytojų parodymais nustatyta, jog I. G. ir A. G., santuokoje susilaukė trijų vaikų: A. G. (G.), gim. ( - ), E. G., gim. ( - ), ir pareiškėjo V. G., gim. ( - ). Pareiškėjo motina A. G. mirė ( - ) (b.l. 15). Sesuo E. G., mirė ( - ), susituokusi nebuvo ir vaikų neturėjo (b.l. 15). Tėvas I. G. mirė ( - ) (b.l. 10). Po tėvo mirties į notarus nesikreipė, kadangi tuo metu jokio nekilnojamo turto savo vardu jis neturėjo, o be to ir nežinojo, kad nustatytas terminas palikimui priimti (b.l. 11). Seserys dėl paveldėjimo taip pat nesikreipė ir tėvo palikimo nepriėmė (b.l. 11). Iki I. G. tėvo mirties gyveno kartu (( - ), dabartinis adresas pakeistas ( - )). Mirus tėvui, pareiškėjas liko gyventi tuose namuose, tvarkė ir prižiūrėjo, mokėjo mokesčius ir vėliau jį išsipirko iš savivaldybės. Visi kilnojamieji daiktai, baldai, šaldytuvas, televizorius ir kiti namų apyvokos daiktai liko pareiškėjui ir jis jais naudojosi ir tokiu būdu palikimą, atsiradusį po tėvo mirties, priėmė, pradėdamas jį faktiškai valdyti. Taigi, pareiškėjas, priėmė ir pradėjo valdyti I. G. priklausantį turtą, pareiškėjo elgesį galima vertinti kaip paveldėto turto savininko, nes jis, kaip įpėdinis, priėmė turtą, kaip palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti, prižiūrėjo kaip savo, juo rūpinosi ir tokiu būdu išreiškė valią dėl palikimo priėmimo.

11Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo. Teismas nenustatė pagrindo abejoti nurodytais įrodymais, kadangi pareiškėjo parodymai nuoseklūs. Remiantis paminėtais įrodymais, teismas daro išvadą, jog byloje patvirtinti faktiniai duomenys ir pareiškėjo pareiškimas laikytinas pagrįstu (CPK 177 straipsnio 1 ir 2 dalys).

12Paveldėjimo teisės liudijimui gauti būtinas teismo sprendimas, patvirtinantis turintį juridinę reikšmę faktą, kad įpėdinis, siekdamas įgyti palikimą, įstatymo nustatytu laiku jį priėmė, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

13Teismas, vadovaudamasis CPK 185 straipsniu, 259 straipsniu, 263-265 straipsniais, 270 straipsniu,

Nutarė

14V. G. pareiškimą patenkinti.

15Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. G., a.k. ( - ) palikimą po savo tėvo I. G., gim. ( - ), mirties ( - ), priėmė, pradėdamas jį faktiškai valdyti.

16Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui išduoti.

17Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Anykščių rajono apylinkės teismą.

Ryšiai