Byla eAS-363-822/2019
Dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

2teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo viešosios įstaigos „Lietuvos dailės fondas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 1 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos „Lietuvos dailės fondas“ skundą atsakovui viešajai įstaigai „Centrinė projektų valdymo agentūra“, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

51.

6Pareiškėjas viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) ,,Lietuvos dailės fondas“ kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo – VšĮ „Centrinės projektų valdymo agentūros“ – 2018 m. gruodžio 12 d. sprendimą Nr. 2018/2-7696 dėl VšĮ „Lietuvos dailės fondo“ (toliau – ir Fondas) 2018 m. rugpjūčio 9 d. paraiškos Nr. 07.1.1-CPVA-K-306-02-0003 atmetimo; 2) panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos 2019 m. vasario 15 d. sprendimą Nr. S2-373 ,,Atsakymas į VšĮ ,,Lietuvos dailės fondas“ skundą“; 3) įpareigoti VšĮ ,,Centrinė projektų valdymo agentūra“ (toliau – ir CPVA) pripažinti, kad VšĮ ,,Lietuvos dailės fondas“ 2018 m. rugpjūčio 9 d. paraiška Nr. 07.7.1-CPVA-K-306-02-0003 dėl projekto ,,Lietuvos meno pripažinimo centro ,,Tartle“ atnaujinimas ir pritaikymas kultūrinėms reikmėms“ finansavimo; 4) įpareigoti VšĮ „Centrinė projektų valdymo agentūra“ pripažinti, kad VšĮ „Lietuvos dailės fondas“ 2018 m. rugpjūčio 9 d. paraiška Nr. 07.7.1-CPVA-K-306-02-0003 dėl projekto „Lietuvos meno pažinimo centro „Tartle“ atnaujinimas ir pritaikymas kultūrinėms reikmėms“ finansavimo atitinka Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2017 m. rugpjūčio 14 d. įsakyme Nr. ĮV-1085 „Dėl 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 7 prioriteto „Kokybiško užimtumo ir dalyvavimo darbo rinkoje skatinimas“ Nr. 07.1.1-CPVA-K-306 priemonės „Modernizuoti viešąją ir privačią kultūros infrastruktūrą“ projektų finansavimo sąlygų aprašo Nr. 1 patvirtinimo“ įtvirtintus tinkamumo finansuoti reikalavimus; 5) įpareigoti VšĮ „Centrinė projektų valdymo agentūra“ įrašyti VšĮ „Lietuvos dailės fondas“ projektą „Lietuvos meno pažinimo centro „Tartle“ atnaujinimas ir pritaikymas kultūrinėms reikmėms“ į atrinktų projektų ataskaitą pagal 2017 m. gruodžio 20 d. kvietimą teikti paraiškas, nurodytą Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2017 m. lapkričio 14 d. įsakymu Nr. ĮV-1085 „Dėl 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 7 prioriteto „Kokybiško užimtumo ir dalyvavimo darbo rinkoje skatinimas“ Nr. 07.1.1-CPVA-K-306 priemonės „Modernizuoti viešąją ir privačią kultūros infrastruktūrą“ projektų finansavimo sąlygų aprašo Nr. 1 patvirtinimo“ patvirtinto aprašo 9.2 p.; 6) įpareigoti Lietuvos Respublikos kultūros ministeriją pagal 5-tame materialiniame reikalavime nurodytą VšĮ „Centrinė projektų valdymo agentūra“ atrinktų projektų ataskaitą, vadovaujantis Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 „Dėl Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių patvirtinimo“, 153 punktu, skirti 1 665 708,25 Eur finansavimą VšĮ „Lietuvos dailės fondas“ projektui „Lietuvos meno pažinimo centro „Tartle“ atnaujinimas ir pritaikymas kultūrinėms reikmėms“.

72.

8Kartu su skundu pareiškėjas pateikė prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones: 1) iki galutinio teismo sprendimo pagal šį skundą įsiteisėjimo uždrausti Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai ir (ar) VšĮ „Centrinė projektų valdymo agentūra“ priimti sprendimus, kuriais Projektų finansavimo sąlygų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2017 m. lapkričio 14 d. įsakymu Nr. ĮV-1085 „Dėl 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 7 prioriteto „Kokybiško užimtumo ir dalyvavimo darbo rinkoje skatinimas“ Nr. 07.1.1-CPVA-K-306 priemonės „Modernizuoti viešąją ir privačią kultūros infrastruktūrą“ projektų finansavimo sąlygų aprašo Nr. 1 patvirtinimo“, 9.2 punkte nurodyto antrojo kvietimo (t. y. kvietimo, kuriame paraišką pateikė VšĮ „Lietuvos dailės fondas“) finansavimo lėšos yra perkeliamos į šio Projektų finansavimo sąlygų aprašo 9.3 ir (ar) 9.4 p. nurodytiems trečiajam ir (ar) ketvirtajam kvietimams numatomas skirti finansavimo lėšas; 2) jeigu 7.1 procesiniame prašyme aprašytas sprendimas reikalavimo užtikrinimo priemonių pritaikymo dieną jau yra priimtas – įpareigoti Lietuvos Respublikos kultūros ministeriją ir (ar) VšĮ „Centrinė projektų valdymo agentūra“ iki galutinio teismo sprendimo pagal šį skundą įsiteisėjimo rezervuoti VšĮ „Lietuvos dailės fondas“ 2018 rugpjūčio 9 d. paraiška Nr. 07.7.1-CPVA-K-306-02-0003 dėl projekto „Lietuvos meno pažinimo centro „Tartle“ atnaujinimas ir pritaikymas kultūrinėms reikmėms“ finansavimo prašomą finansavimo sumą – 1 665 708,25 Eur, t. y. užtikrinti, kad iki galutinio teismo sprendimo pagal šį skundą įsiteisėjimo bent ši suma iš finansavimui pagal priemonę Nr. 07.1.1-CPVA-K-306 „Modernizuoti viešąją ir privačią kultūros infrastruktūrą“ skirtų lėšų bus nepanaudota, neskirta jokiam projektui ir neišmokėta.

93.

10Atsakovas VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra atsiliepime į prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę prašė pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo netenkinti.

114.

12Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos kultūros ministerija pateiktoje nuomonėje dėl prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones prašė atmesti pareiškėjo VšĮ ,,Lietuvos dailės fondo“ prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

13II.

145.

15Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. balandžio 1 d. atmetė pareiškėjo VšĮ ,,Lietuvos dailės fondas“ prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

166.

17Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjo nurodytos aplinkybės, jog skundo tenkinimo atveju pareiškėjas iš esmės neteks galimybės realiai gauti Paraiška prašomą finansavimą, t. y. patirs 1 665 708,25 Eur turtinę žalą, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Teismas vertino, kad pareiškėjo argumentai nepagrindžia, jog nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Taip pat teismui priėmus pareiškėjui palankų sprendimą ir panaikinus ginčijamus sprendimus, pareiškėjas galėtų išsiieškoti patirtą turtinę žalą vadovaudamasis žalos atlyginimo instituto taisyklėmis.

187.

19Pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakovo ir Kultūros ministerijos pateiktomis nuomonėmis, kad nėra pagrindo abejoti, jog galimos Projekto išlaidos pareiškėjui negalėtų būti apmokėtos kitų, ne Europos Sąjungos fondų, finansavimo šaltinių pagalba – valstybės biudžeto, kitų piniginių išteklių, kuriais disponuoja valstybė, lėšomis.

208.

21Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad objektyvių kliūčių atkurti iki CPVA 2018 m. gruodžio 12 d. sprendimo priėmimo buvusią padėtį nekils, todėl prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones negali būti tenkinamas.

22III.

239.

24Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eI-2722-809/2019 ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjo VšĮ ,,Lietuvos dailės fondas“ – prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo patenkinti.

2510.

26Pareiškėjas atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

2710.1.

28Nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių, Fondui neabejotinai bus padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Pareiškėjo tvirtinimu, tai patvirtina CPVA pozicija byloje:

2910.1.1.

30Pareiškėjas paaiškina, kad tiek prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tiek ir CPVA atsiliepime pateikta pozicija patvirtina, kad Fondui palankaus teismo sprendimo šioje byloje įvykdymas iš esmės praras prasmę, nes iki skundžiamo CPVA sprendimo priėmimo buvusios padėties atitaisymas bus neįmanomas.

3110.1.2.

32Netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių nebus galimybės atkurti iki CPVA sprendimo priėmimo buvusios padėties, nes atitinkamos lėšos, kurios turėtų būti skirtos Fondo Projektui finansuoti, bus paskirstytos, panaudotos ir išmokėtos viešųjų juridinių asmenų projektams finansuoti. Netaikant reikalavimo užtikrinimo priemonių ir priėmus Fondui palankų galutinį sprendimą, nebeliks lėšų projektams pagal Priemonę finansuoti, o tokių, į kitus kvietimus perkeltų ir jau išmokėtų lėšų, susigrąžinti iš viešųjų juridinių asmenų, kuriems jos buvo skirtos, taip pat nebus galimybės.

3310.1.3.

34Pagal Priemonę iš viso yra paskelbti 4 kvietimai teikti paraiškas. Pagal 1 ir 2 kvietimus galimi pareiškėjai yra privatūs juridiniai asmenys, kurie po projekto įgyvendinimo teiks ne viešąją kultūros paslaugą, pagal 3 ir 4 kvietimus – viešieji juridiniai asmenys, kurie po projekto įgyvendinimo teiks viešąją kultūros paslaugą. Nesudarius (finansavimo apimties prasme) pakankamai sutarčių su privačiais juridiniais asmenimis, atitinkamos privačių juridinių asmenų projektų finansavimui skirtos lėšos bus perkeltos viešųjų juridinių asmenų projektų finansavimui.

3510.1.4.

36Pareiškėjas atkreipia dėmesį į pagal atskirus kvietimus gautų paraiškų skaičių, jomis prašomo finansavimo dydį ir jų vertinimo stadiją/rezultatą: pirma, pagal 1 kvietimą buvo pateiktos 2 privačių juridinių asmenų paraiškos ir jomis bendrai prašoma 415 112,92 Eur (t. y. mažesnės sumos nei kvietimui numatytas 2 500 000 Eur finansavimas). Sutartis sudaryta tik su vienu pareiškėju ir liko nepanaudota daugiau nei 2 mln. Eur finansavimo suma. Antra, pagal 2 kvietimą buvo pateiktos 5 privačių juridinių asmenų paraiškos (įskaitant ir Fondo Paraišką) ir jomis bendrai prašoma 3,49 mln. Eur finansavimo (t. y. mažiau nei kvietimui numatytas 4 686 927 Eur finansavimas). Sutartis sudaryta tik su vienu pareiškėju ir liko nepanaudota daugiau kaip 4 mln. Eur finansavimo suma.

3710.1.5.

38Paraiškos pagal 3 ir 4 kvietimą atskirojo skundo pateikimo dieną dar yra nevertinamos ir pareiškėjas nurodo, kad pagal 3 ir 4 kvietimus viešųjų juridinių asmenų prašomas skirti finansavimas beveik 7 mln. Eur viršija pagal Priemonę šiems kvietimams numatytą sumą. Pareiškėjas tvirtina, kad lėšos, kurios pagal 1 ir 2 kvietimus nebūtų panaudotos privačių juridinių asmenų projektams finansuoti ir, vadovaujantis pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondo investicijų veiksmų programos 7 prioriteto ,,Kokybiško užimtumo ir dalyvavimo darbo rinkoje skatinimas“ Nr. 07.1.1-CPVA-K-306 priemonės ,,Modernizuoti viešąją ir privačią kultūros infrastruktūrą“ Aprašo 9.5 punktu būtų perkeltos į 3 ir 4 kvietimus, praverstų viešųjų juridinių asmenų projektų finansavimui. Ir priešingai, negavus papildomų lėšų, nepanaudotų 1 ir 2 kvietimuose, būtų praktiškai neįmanoma suteikti beveik pusės viešųjų juridinių asmenų pagal 3 ir 4 kvietimus siekiamo gauti finansavimo.

3910.1.6.

40Pareiškėjo teigimu, 3 ir 4 kvietimuose egzistuoja didelis papildomų lėšų poreikis, todėl nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių ir iš 2 kvietimo, kuriame buvo pateikta Fondo Paraiška, į 3 ir 4 kvietimus perkėlus nepanaudotas lėšas, jos neabejotinai bus panaudotos viešųjų juridinių asmenų projektams pagal pastaruosius kvietimus finansuoti. Tokiu būdu, jei teismas patenkins skundą ir pripažins, kad Fondo Paraiška CPVA buvo atmesta nepagrįstai, o CPVA turėtų iš naujo įvertinti Paraišką ir ją pripažinti tinkama finansuoti, toks teismo sprendimas negalės būti realiai įvykdytas ir negalės būti atkurta iki CPVA sprendimo priėmimo buvusi padėtis. Netaikant reikalavimo užtikrinimo priemonių, Fondas iš esmės neteks galimybės realiai gauti Paraiška prašomą finansavimą, t. y. patirs itin didelę – 1 665 708,25 Eur – turtinę žalą.

4110.2.

42Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutartyje padaryta nepagrįsta išvada, jog reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas yra negalimas, nes Fondas galės patirtą žalą išsiieškoti kitame teisminiame procese. Pareiškėjas nurodo, kad skunde Fondas išsamiai pagrindė, kodėl dėl Fondo prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių netaikymo neigiamų pasekmių pašalinti ir atkurti į pradinę padėtį būtų itin sudėtinga (ar netgi neįmanoma), nes atitinkamos lėšos jau bus skirtos ir išmokėtos kitiems, tik jau ne privačių, o viešųjų juridinių asmenų projektams finansuoti. Be to, Priemonės ir/ar kvietimo lėšų išnaudojimo ir objektyvaus nebeegzistavimo fakto tuo metu, kai bus priimtas galutinis sprendimas byloje, skundžiamoje nutartyje teismas neaptarė ir neįvertino. Fondas neturės galimybės (arba turės tik hipotetinę ir realiai itin sudėtingai įgyvendinamą galimybę) išsiieškoti dėl neteisėtų skundžiamų sprendimų Fondo Projektui neskirtų lėšų dėl šių priežasčių: teismų praktikoje iš ES struktūrinių fondų gautos pajamos yra tik tikėtinos, todėl nelaikomos nuostoliais (žala) ir Fondui būtų ypatingai sudėtinga (ar net neįmanoma) atskirame teisminiame procese įrodyti patirtą žalą; teismų praktikoje nurodoma, kad vien galimybė išsiieškoti žalos atskiru teismo procesu nereiškia, kad nėra pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių (kas buvo padaryta šioje byloje); nusprendęs papildomai inicijuoti teismo procesą dėl žalos atlyginimo (ko greičiausiai nesiryžtų daryti dėl pernelyg didelių procesinių kaštų) Fondas turėtų patirti reikšmingas teisines išlaidas, kurias prisiteisti iš valstybės Fondui būtų sudėtinga; jei reikalavimo užtikrinimo priemonės nebūtų pritaikytos ir CPVA ir (arba) Ministerija paskirtų finansines lėšas kitiems subjektams, tai Fondo atžvilgiu, jam priėmus palankų sprendimą ir įpareigojus valstybę sumokėti finansines lėšas, akivaizdu, būtų pažeistas proporcingumo principas.

4310.3.

44Skundžiama nutartimi nepagrįstai neįvertintas prašomų taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių adekvatumas, proporcingumas ir šalių interesų pusiausvyros principas:

4510.3.1.

46Tiek CPVA ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos atsiliepimuose dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių, tiek ir skundžiamoje nutartyje yra cituojama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje išaiškinta, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso. Pareiškėjo teigimu, skundžiamoje nutartyje šių principų laikymasis nebuvo įvertintas ir į juos nebuvo atsižvelgta.

4710.3.2.

48Fondas prašė reikalavimo užtikrinimo priemones taikyti ne pagal visus Priemonės kvietimus numatytam finansavimui, o tik pagal 2 kvietimą, t. y. tik kvietimą, pagal kurį buvo pateikta Paraiška, numatytam finansavimui. Be to, reikalavimo užtikrinimo priemones prašoma taikyti rezervuojant, t. y. jokiems projektams neskiriant ir neišmokant, būtent ir išimtinai tik tokio dydžio finansavimo lėšas, kurias skirti yra prašoma pagal Fondo Paraišką. Prašoma rezervuoti tik 1 665 708,25 Eur, nors pagal 2 kvietimą bendros nepanaudotos lėšos siekia daugiau nei 4,3 mln. Eur.

4910.3.3.

50Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas prisidės prie viešojo intereso užtikrinimo. Paraiška siekiama gauti finansavimą iš esmės tik tam, kad būtų galima pabaigti meno pažinimo centro įrengimą ir Fondo sukauptą išskirtinę su Lietuva susijusių meno kūrinių kolekciją padaryti prieinamą visuomenei. Realiai gauti šį finansavimą Fondas galės tik tuo atveju, jei priėmus Fondui palankų sprendimą šioje byloje bus dar likę nepanaudotų finansavimui pagal Priemonę skirtų lėšų.

5110.4.

52Skundžiama nutartimi iš esmės yra paneigiama teisė į reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymą bylose dėl finansavimo iš Europos Sąjungos fondo lėšų:

5310.4.1.

54Skundžiama nutartimi, atmetant Fondo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, remiantis argumentu, kad Fonas patirtą žalą galės išsiieškoti atskirame teisminiame procese, iš esmės yra paneigiama galimybė į reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymą valstybinių subjektų atžvilgiu bylose dėl Europos Sąjungos fondų lėšų.

5510.4.2.

56Pareiškėjo tvirtinimu, jeigu skundžiama nutartis būtų palikta galioti, tai iš esmės reikštų, kad būtų suformuotas precedentas, kuris iš esmės reikštų, jog tokios kaip Fondo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės (t. y. susijusios su Europos Sąjungos fondo lėšų rezervavimu) apskritai negali būti taikomos ir kad šiuo atveju jokios reikšmės neturi pareiškėjo nurodomos su konkrečia byla susijusios aplinkybės. Pareiškėjo įsitikinimu, tai būtų nesuderinama su Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) ir reikalavimo užtikrinimo priemonių instituto tikslais. Palikus galioti skundžiamą nutartį iš esmės būtų paneigta ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje numatyta Fondo ir kitų pareiškėjų teisė administracinėse bylose dėl finansavimo iš Europos Sąjungos fondo lėšų prašyti ir siekti, kad būtų pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės.

5711.

58Atsakovas VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra atsiliepime į atskirąjį skundą prašo pareiškėjo atskirojo skundo netenkinti.

5912.

60Atsakovas atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

6112.1.

62Pareiškėjas nepagrindė prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones argumentų dėl ABTĮ 70 straipsnyje įtvirtintos reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo teisės. Atsakovas, įvertinęs pareiškėjo pateiktus motyvus dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės užtikrinimo taikymo, teigia, kad pateikti argumentai neįrodo, jog reikalavimo priemonės užtikrinimo netaikymas sukels neigiamas pasekmes pareiškėjo teisėtiems interesams arba teisėms. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones iš esmės grindžia teisiškai nepagrįstu materialiniu reikalavimu, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas turi įpareigoti CPVA pripažinti, jog Paraiška atitinka Aprašo reikalavimus, o joje nurodytos išlaidos yra tinkamos finansuoti, t. y. netiesiogiai yra reikalaujama, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas faktiškai turėtų atlikti CPVA priskirtas viešojo administravimo funkcijas ir Paraišką įvertinti teigiamai, o visas Paraiškoje nurodytas išlaidas pripažinti tinkamomis finansuoti. Paraiška buvo atmesta, kaip nurodo atsakovas, CPVA vertinimu, nes neatitiko Apraše nustatyto projekto parengimui taikomo reikalavimo. Taip pat jeigu Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu byloje CPVA sprendimas atmesti Paraišką būtų panaikintas, atsakovo vertinimu, CPVA turėtų iš naujo nagrinėti Paraiškos tinkamumą finansuoti pagal Aprašo nuostatas ir priimti naują sprendimą dėl Paraiškos finansavimo. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo teiginys, jog CPVA tokiu atveju turėtų pripažinti Paraišką tinkamą finansuoti, yra klaidinantis, nes Paraiška turėtų būti įvertinta pagal visus projektų tinkamumo bei naudos ir kokybės vertinimo kriterijus, nurodytus Apraše.

6312.2.

64Atsakovo teigimu, pareiškėjo teiginys, jog netaikant reikalavimo užtikrinimo priemonių Fondas iš esmės neteks galimybės realiai gauti Paraiška prašomą finansavimą, t. y. patirs itin didelę – 1 665 708,25 Eur – turtinę žalą, yra atmestinas ir nepagrįstas. Atsakovas pabrėžia, jog pareiškėjas skunde teigia, kad teismų praktikoje iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų gautos pajamos yra tik tikėtinos, todėl nelaikomos nuostoliais (žala). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kaip nurodo atsakovas, pareiškėjas negali turėti teisėtų lūkesčių gauti lėšų finansuoti projekto, įgyvendinamo iš Europos Sąjungos fondų ir valstybės žalos, todėl tikėtinos žalos požymio šiuo atveju nėra.

6512.3.

66Pareiškėjo teiginiai, kad ,,<…> labai abejotina, ar CPVA priimtų sprendimą Paraišką pripažinti tinkama (taip sukeliant riziką, kad reikšmingo dydžio lėšos, kurias buvo skyrusi Europos Sąjunga, Fondui būtų atlygintos iš pačios CPVA biudžeto). <…> tada vėl, netgi teismui priėmus Fondui palankų sprendimą, išliktų galimybė, kad CPVA atsisakys Paraišką pripažinti tinkama dar kokiu nors pagrindu”, yra deklaratyvūs ir nesusiję su ginčo esme. Atsakovas pažymi, jog CPVA, vertindamas paraiškas, vadovaujasi teisės aktais, o ne prielaidomis, ir jeigu Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu byloje CPVA sprendimas atmesti Paraišką būtų panaikintas, CPVA iš naujo nagrinėtų Paraiškos tinkamumą finansuoti pagal Aprašo nuostatas ir priimtų naują sprendimą dėl Paraiškos finansavimo, kaip numatyta Taisyklėse.

6712.4.

68Atsakovas nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas prisidės prie viešojo intereso užtikrinimo. Atsakovo vertinimu, pritaikius Pareiškėjo prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones, būtų pažeistas viešasis interesas ir atkreipia dėmesį, jog Europos Sąjungos fondų finansavimo lėšų panaudojimo tinkamumui ir spartai yra keliami griežti reikalavimai. 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondu investicijų veiksmų programoje, kaip nurodo atsakovas, yra nustatytas Europos Sąjungos fondų lėšų įsipareigojimams paskirstymas tarp veiksmų programos prioritetų, kurių nepanaudojus, Lietuvai skirtos Europos Sąjungos lėšos gali būti prarastos pagal Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 136 straipsnį. Atsižvelgiant į tai, atsakovo vertinimu, bet koks Europos Sąjungos lėšų panaudojimo stabdymas turės neigiamų ekonominių padarinių Lietuvos biudžetui ir viešajam interesui. Atsakovas pabrėžia, kad net esant pagrįstiems pareiškėjo argumentams dėl Paraiškos vertinimo, yra visiškai neproporcinga ir neadekvatu stabdyti Europos Sąjungos finansavimo lėšų skyrimą kitiems projektams, nes minėtoms lėšoms yra taikomas ribotos trukmės panaudojimo laikas ir laiku nepanaudotas lėšas Lietuvos Respublika privalėtų grąžinti, nepriklausomai nuo Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo. Dėl šių priežasčių, 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos administravimo taisyklių 139 punktas numato, jog ministerijos pagal priskirtą atsakomybę ir kompetenciją spartesniam Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų panaudojimui užtikrinti privalo laiku imtis priemonių, tokių kaip lėšų perskirstymo tarp savo administruojamų priemonių ir (ar) vykdomų uždavinių. Pažymi, jog teisės aktuose, reglamentuojančiuose Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų administravimą, nėra nustatyta, kad pateikus skundą, būtų stabdomas valstybių institucijų priimtų sprendimų vykdymas.

6912.5.

70Atsižvelgiant į tai, atsakovas daro išvadą, jog vien tik nagrinėjamu atveju nustatytas faktas, kad pareiškėjas yra pateikęs skundą dėl CPVA sprendimo atmesti Paraišką, per se (pats savaime) nesudaro pagrindo konstatuoti, jog Pareiškėjo prašomas finansavimas negali būti skirtas kitam pareiškėjui, kurio paraiška pripažinta tinkama finansuoti ir (ar) privalo būti stabdomas, t. y. taikomos reikalavimo užtikrinimo priemonės. Dėl tokių lėšų rezervavimo, kaip teigia atsakovas, būtų pažeisti ir kito pareiškėjo, kurio paraiška yra (būtų pripažinta) tinkama finansuoti Europos Sąjungos lėšomis, interesai. Atsakovo vertinimu, nėra pagrindo abejoti, jog galimos Projekto išlaidos pareiškėjui negalėtų būti apmokėtos kitų, ne Europos Sąjungos fondų, finansavimo šaltinių pagalba – valstybės biudžeto, kitų piniginių išteklių, kurias disponuoja valstybė, lėšomis.

71Teisėjų kolegija

konstatuoja:

72IV.

7313.

74Atskiruoju skundu skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 1 d. nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 70 straipsniu, netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

7514.

76Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad pagal ABTĮ 70 straipsnio 1 dalį, teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti; reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.).

7715.

78Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-241/2013, 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016 ir kt.). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010, 2016 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-986-520/2016).

7916.

80Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų, kad skundžiamo administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016 ir kt.). Reikalavimo užtikrinimo priemonės yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012; 2013 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013).

8117.

82Atkreiptinas dėmesys, jog būtent asmeniui, prašančiam taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, kyla pareiga pateikti įrodymus, pagrindžiančius, kad tokių priemonių taikymas yra būtinas siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-801/2011). Pažymėtina ir tai, kad skundo reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo klausimo išsprendimas priklauso nuo kiekvienos konkrečios bylos medžiagos bei faktinės situacijos ir kiekvienoje byloje yra individualus.

8318.

84Nagrinėjamu atveju atskirajame skunde dėl prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones pareiškėjas nurodo, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, Fondui neabejotinai bus padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, Priemonės ir/ar kvietimo lėšų išnaudojimo ir objektyvaus nebeegzistavimo fakto tuo metu, kai bus priimtas galutinis sprendimas byloje, skundžiamoje nutartyje teismas neaptarė ir neįvertino, taip pat teigia, kad skundžiama nutartimi nepagrįstai neįvertintas prašomų taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių adekvatumas, proporcingumas, šalių interesų pusiausvyros principas ir skundžiama nutartimi iš esmės yra paneigiama teisė į reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymą bylose dėl finansavimo iš Europos Sąjungos fondo lėšų.

8519.

86Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad, net ir nustačius galimą teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimą, turi būti atsižvelgta į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą, jų įtaką kitiems asmenims, taip pat į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS552-207/2014, 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-874/2014).

8720.

88Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog atsakovas nurodė, jog net tuo atveju, jeigu teismo sprendimu CPVA sprendimas atmesti Paraišką būtų panaikintas, CPVA turėtų iš naujo nagrinėti Paraiškos tinkamumą finansuoti pagal Aprašo nuostatas ir priimti naują sprendimą dėl Paraiškos finansavimo. Be to, Paraiška turėtų būti įvertinta pagal visus projektų tinkamumo bei naudos ir kokybės vertinimo kriterijus, nurodytus Apraše, todėl, kaip nurodė atsakovas, teigti, jog Paraiška būtų įvertinta teigiamai, visos išlaidos būtų pripažintos tinkamomis, o pareiškėjas gautų visą prašomą finansavimą, nei CPVA, nei pareiškėjas šiuo metu negali. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovu, kad dėl pareiškėjo prašomų lėšų rezervavimo būtų pažeisti ir kito pareiškėjo, kurio paraiška yra (būtų pripažinta) tinkama finansuoti Europos Sąjungos lėšomis, interesai. Be to, atsakovas pagrindė, jog minėtoms lėšoms yra taikomas ribotos trukmės panaudojimo laikas ir laiku nepanaudotas lėšas Lietuvos Respublika privalėtų grąžinti, nepriklausomai nuo teismo priimto sprendimo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad būtų neproporcinga stabdyti Europos Sąjungos finansavimo lėšų skyrimą.

8921.

90Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad nors kitokio pobūdžio paramos atžvilgiu nei nagrinėjamoje byloje Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2014 m. rugsėjo 3 d. sprendime UAB ,,Batlanta“ prieš Lietuvos valstybę byloje C-410/13 (pagrindinė byla buvo kilusi nagrinėjant UAB „Baltlanta“ ir Lietuvos valstybės ginčą dėl šios bendrovės reikalavimo atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, kurią ji patyrė dėl prarastos galimybės gauti finansinę paramą iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų) išaiškino, kad Reglamento Nr. 1260/1999 38 straipsnio 1 dalies e punktą, Reglamento Nr. 2792/1999, iš dalies pakeisto Reglamentu Nr. 2369/2002, 19 straipsnį ir Komisijos gairių 6 ir 7 dalis reikia aiškinti taip, kad pagal juos atitinkamos viešosios valdžios institucijos neturi pareigos imtis būtinų priemonių, kad paramai, dėl kurios skyrimo vyksta šis ginčas (kai ginčijamas administracinis sprendimas, susijęs su paraiškos dėl finansinės paramos skyrimo tinkamumu), numatytos lėšos būtų rezervuotos, kol galutinai bus išspręstas klausimas dėl paramos skyrimo. Šiuo požiūriu ESTT pabrėžė, kad ES teisės nuostatos neįpareigoja ES valstybės narės parengti pagalbos schemą, skirtą finansuoti projektą, kuriam nepagrįstai sutrukdyta gauti finansinę paramą, o nacionalinės kompetentingos institucijos savo ruožtu turi įsitikinti, kad naudos gavėjas prisiima įsipareigojimus, suteikiančius jam teisę gauti numatytą finansinę paramą. Šiuo tikslu nacionalinėms kompetentingoms institucijoms leidžiama reikalauti, kad pareiškėjas, kurio projektui vykdyti skirta finansinė parama, tokį įsipareigojimą prisiimtų prieš priskiriant šį projektą prie atitinkamos pagalbos, tokiu būdu sudaroma paramos sutartis.

9122.

92Taip pat teisėjų kolegija akcentuoja, kad galima žala ir pareiškėjų galimi materialiniai nuostoliai, atsiradę dėl ginčijamo administracinio akto priėmimo, iš esmės gali būti atlyginami įstatymų nustatyta tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį byloje Nr. AS143-612/2010; 2011 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-416/2011) ir sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad nėra pagrindo abejoti, jog galimos Projekto išlaidos pareiškėjui negalėtų būti apmokėtos kitų, ne Europos Sąjungos fondų, finansavimo šaltinių pagalba – valstybės biudžeto, kitų piniginių išteklių, kuriais disponuoja valstybė, lėšomis.

9323.

94Remdamasi nustatytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija nurodo, kad skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis yra pakankamai motyvuota, atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką panašiose bylose, teismas tinkamai aiškino ir taikė ginčui aktualų teisinį reguliavimą. Taigi, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 1 d. nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas.

95Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

96Pareiškėjo viešosios įstaigos „Lietuvos dailės fondas“ atskirąjį skundą atmesti.

97Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

98Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. 1.... 6. Pareiškėjas viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) ,,Lietuvos dailės... 7. 2.... 8. Kartu su skundu pareiškėjas pateikė prašymą taikyti reikalavimo... 9. 3.... 10. Atsakovas VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra atsiliepime į prašymą... 11. 4.... 12. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos kultūros ministerija... 13. II.... 14. 5.... 15. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. balandžio 1 d. atmetė... 16. 6.... 17. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjo... 18. 7.... 19. Pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakovo ir Kultūros ministerijos... 20. 8.... 21. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas... 22. III.... 23. 9.... 24. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos... 25. 10.... 26. Pareiškėjas atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:... 27. 10.1.... 28. Nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių, Fondui neabejotinai bus padaryta... 29. 10.1.1.... 30. Pareiškėjas paaiškina, kad tiek prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo... 31. 10.1.2.... 32. Netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių nebus galimybės atkurti iki CPVA... 33. 10.1.3.... 34. Pagal Priemonę iš viso yra paskelbti 4 kvietimai teikti paraiškas. Pagal 1... 35. 10.1.4.... 36. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į pagal atskirus kvietimus gautų paraiškų... 37. 10.1.5.... 38. Paraiškos pagal 3 ir 4 kvietimą atskirojo skundo pateikimo dieną dar yra... 39. 10.1.6.... 40. Pareiškėjo teigimu, 3 ir 4 kvietimuose egzistuoja didelis papildomų lėšų... 41. 10.2.... 42. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutartyje padaryta... 43. 10.3.... 44. Skundžiama nutartimi nepagrįstai neįvertintas prašomų taikyti reikalavimo... 45. 10.3.1.... 46. Tiek CPVA ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos atsiliepimuose dėl... 47. 10.3.2.... 48. Fondas prašė reikalavimo užtikrinimo priemones taikyti ne pagal visus... 49. 10.3.3.... 50. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių... 51. 10.4.... 52. Skundžiama nutartimi iš esmės yra paneigiama teisė į reikalavimo... 53. 10.4.1.... 54. Skundžiama nutartimi, atmetant Fondo prašymą taikyti reikalavimo... 55. 10.4.2.... 56. Pareiškėjo tvirtinimu, jeigu skundžiama nutartis būtų palikta galioti, tai... 57. 11.... 58. Atsakovas VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra atsiliepime į... 59. 12.... 60. Atsakovas atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:... 61. 12.1.... 62. Pareiškėjas nepagrindė prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones... 63. 12.2.... 64. Atsakovo teigimu, pareiškėjo teiginys, jog netaikant reikalavimo užtikrinimo... 65. 12.3.... 66. Pareiškėjo teiginiai, kad ,,<…> labai abejotina, ar CPVA priimtų... 67. 12.4.... 68. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad reikalavimo užtikrinimo... 69. 12.5.... 70. Atsižvelgiant į tai, atsakovas daro išvadą, jog vien tik nagrinėjamu... 71. Teisėjų kolegija... 72. IV.... 73. 13.... 74. Atskiruoju skundu... 75. 14.... 76. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad... 77. 15.... 78. Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo... 79. 16.... 80. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota,... 81. 17.... 82. Atkreiptinas dėmesys, jog būtent asmeniui, prašančiam taikyti reikalavimo... 83. 18.... 84. Nagrinėjamu atveju atskirajame skunde dėl prašymo taikyti reikalavimo... 85. 19.... 86. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad,... 87. 20.... 88. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog atsakovas nurodė, jog net tuo... 89. 21.... 90. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad nors kitokio pobūdžio... 91. 22.... 92. Taip pat teisėjų kolegija akcentuoja, kad galima žala ir pareiškėjų... 93. 23.... 94. Remdamasi nustatytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija nurodo, kad... 95. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos 96. Pareiškėjo viešosios įstaigos „Lietuvos dailės fondas“ atskirąjį... 97. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 1 d. nutartį... 98. Nutartis neskundžiama....