Byla 2S-1745-392/2014
Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų R. Š. ir K. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo ieškovo M. G. ieškinį atsakovams V. B., K. Š. ir R. Š., trečiajam asmeniui antstolei B. P. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3Ieškovas M. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams V. B., K. Š. ir R. Š., trečiajam asmeniui antstolei B. P., kuriuo prašė pripažinti negaliojančiu M. G. 2010-01-21 paprastąjį neprotestuotiną vekselį, taikyti vykdomojoje byloje atlikto išieškojimo atgręžimą, priteisiant M. G. 1,85 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ). Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovams K. Š. ir R. Š. disponuoti 1,85 ha ploto žemės sklypu, unikalus Nr. ( - ), nes jų nesiėmus, sklypas gali atitekti tretiesiems asmenims, dėl ko teismo spendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

4Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. birželio 2 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino. Nutarė padaryti įrašą nekilnojamojo turto registre dėl nuosavybės teisės į žemės sklypą, adresu ( - ), kurio unikalus Nr. ( - ), priklausantį atsakovams K. Š. ir R. Š., perleidimo draudimo. Nurodė, kad Iš VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad žemės sklypas, esantis adresu ( - ), nuosavybės teise priklauso atsakovams K. Š. ir R. Š. Teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamos bylos pobūdį bei įvertinęs ieškovo argumentus, konstatavo, kad yra pagrindas taikyti prašomą laikinąją apsaugos priemonę – įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo (CPK 145 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nepritaikius minėtos laikinosios apsaugos priemonės, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

5Atsakovai R. Š. ir K. Š. atskiraisiais skundais prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 2 d. nutartį ir ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Nurodė, kad jie yra sąžiningi ginčo žemės sklypo įgijėjai, ieškovo šioje civilinėje byloje nepažįsta, niekada jo nematė ir nieko apie jį nėra girdėję. Ginčo žemės sklypą gavo dovanų. Atsakovais jie patraukti nepagrįstai, nurodant, kad M. G. ir V. B. praeityje siejo jiems nežinomi turtiniai santykiai. Kadangi ieškovas neprašo panaikinti žemės sklypo dovanojimo sutartį, Vilniaus miesto apylinkės teismas neturėjo jokio pagrindo ir teisės apriboti teises į žemės sklypą.

6Ieškovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 2 d. nutartį nepakeistą. Nurodo, jog atsakovai nepateikė jokių įrodymų bei pagrįstų motyvų patvirtinančius faktą, jog 2014-06-02 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi pritaikytos LAP prieštarauja jų turimoms teisėms. Neteisėtas žemės sklypo įgijėjas (atsakovas V. B.) jau perleido neteisėtai tretiesiems asmenims neteisėtai įgytą žemės sklypą, ir vien tas faktas jau pasunkina busimo galimai teigiamo teismo sprendimo įvykdymą. Be to, atsižvelgiant į tai, jog atsakovas V. B. iš karto perleido neteisėtai gautą turtą savo vaikams, galima preziumuoti, jog atsakovai K. Š. ir R. Š. nenorėdami prarasti neteisėtai įgyto žemės sklypo (jeigu ieškinys būtų tenkintas, regreso tvarka žemės sklypas privalėtų grįžti jo teisėtam savininkui - M. G.), perleis jį kitiems asmenims, o tokiu atveju busimas teismo sprendimas galės pasidaryti neįmanomas.

7Atskirasis skundas tenkintinas

8Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas nutartimi pagrįstai nutarė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Siekiant teisingai išspręsti klausimą, ar teisėtai ir pagrįstai nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones, reikia atsižvelgti į laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį, tikslus, pareikštų reikalavimų pobūdį.

9Remiantis CPK 144 str. 1 d., teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Kaip žinoma, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010). Teismas atkreipia dėmesį, kad proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nutarė padaryti įrašą nekilnojamojo turto registre dėl nuosavybės teisės į žemės sklypą, priklausantį atsakovams K. Š. ir R. Š., perleidimo draudimo, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas neprašo panaikinti žemės sklypo dovanojimo sutartį, todėl darytina išvada, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas neturėjo pakankamo pagrindo apriboti teises į žemės sklypą.

10Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ginčas tarp šalių nesprendžiamas, tačiau pabrėžtina, jog teismas spręsdamas dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, visų pirma, turi preliminariai (lot. prima facie) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Jei atlikęs tokį vertinimą teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas negalėtų būti priimtas, kartu tampa aišku, jog negalėtų pasunkėti arba tapti negalimas ir tokio sprendimo įvykdymas. Kaip nurodoma teismų praktikoje, tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010; 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1218/2011). Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos LITEKO, byla pirmosios instancijos teisme 2014 m. liepos 28 d. yra išnagrinėta – ieškinys atmestas, laikinosios apsaugos priemonės panaikintos, todėl darytina ir sekanti išvada, kad laikinosios apsaugos priemonės neturėjo būti taikomos ir todėl, kad preliminarus pateiktų įrodymų vertinimas neleidžia daryti pagrįstos prielaidos, jog pareikštas reikalavimas atsakovų atžvilgiu bus patenkintas, todėl ir grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui nekyla.

11Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovų atžvilgiu. Todėl atskirieji skundai tenkintini, o skundžiama nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – taikytinos laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos.

12Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. 1 d. 2 p., 338 str. teismas

Nutarė

13Atskiruosius skundus tenkinti.

14Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 2 d. nutartį, kuria teismas nutarė padaryti įrašą nekilnojamojo turto registre dėl nuosavybės teisės į žemės sklypą, adresu ( - ), kurio unikalus Nr. ( - ), priklausantį atsakovams K. Š. ir R. Š., perleidimo draudimo ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti.

Ryšiai