Byla 2A-462-553/2015
Dėl kelio servituto vietos nustatymo, tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, J. J. ir L. J

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Aldonos Tilindienės, kolegijos teisėjų Loretos Bujokaitės (buv. Lipnickienė) ir Liudos Uckienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) K. L. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2014-04-18 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-12-804/2014 pagal ieškovo K. L. ieškinį atsakovams J. V. ir D. S. dėl kelio servituto vietos nustatymo, tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, J. J. ir L. J..

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas nustatyti neatlygintino kelio servituto vietą, suteikiančią teisę neatlygintinai važiuoti antžeminėmis transporto priemonėmis per atsakovams J. V. ir D. S. dalinės asmeninės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, kurio unikalus Nr. ( - ), esantį adresu ( - ) ir besiribojančią su ieškovo K. L. žemės sklypo, kurio unikalus Nr. ( - ), pagal 2001 m. gegužės 14 d. LR Elektrėnų savivaldybės mero potvarkiu Nr. 253 „Dėl detaliojo plano patvirtinimo“ detaliajame žemės sklypo plane nurodyta patekimo į žemės sklypą vieta, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

5Nurodė, kad jam asmeninės nuosavybės teise priklauso du žemės sklypai, unikalūs Nr. ( - ) ir Nr. ( - ), esantys ( - ). Greta šių sklypų iš vienos pusės yra žemės sklypai, unikalūs Nr. ( - ) ir Nr. ( - ), priklausantys tretiesiems asmenims Jociams - ir iš kitos pusės žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), kuris dalinės jungtinės nuosavybės teise priklauso atsakovams. Atsakovams priklausančiame žemės sklype 1998-04-23 Apskrities viršininko įsakymu Nr. 1100-79 buvo nustatyti du kelio servitutai, leidžiantis tiek ieškovui, tiek ir tretiesiems asmenims tinkamai patekti į jiems asmeninės nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus. Nors ilgą laiko tarpą, t.y. daugiau nei 30 metų, tiek ieškovas, tiek ir tretieji asmenys į savo žemės sklypus patekdavo per atsakovų žemės sklypą, tačiau atsakovui J. V. 2011 m. rudenį suarus žemę jam dalinės jungtinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, patekimas tiek ieškovui į savo žemės sklypą, tiek ir tretiesiems asmenims tapo neįmanomas.

6Atsakovai pateiktu atsiliepimu su pareikštu ieškiniu nesutiko.

7Paaiškino, kad atsakovams nuosavybės teise priklauso 1.9392 ha ploto žemės sklypas, kurio unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ). Šis žemės sklypas iš pietinės pusės ribojasi su ieškovui priklausančiais žemės sklypais taškuose 144-7-8. Atsakovams nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype yra numatyti du bendro naudojimo 4 metrų pločio 201 m2 ploto keliai, taip pat nustatytas kelio servitutas, pagal kurį gretimo žemės sklypo savininkui B. S. leidžiama naudotis 3 m. pločio 195 m2 ploto keliu. Kitų kelių ar servitutų atsakovams nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype nėra. Taigi, ieškovas turi visas galimybes patekti prie jam nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų: į žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), ieškovas gali patekti atsakovų žemės sklype nustatytu bendro naudojimo keliu, kurio plotas 201 m2, o į žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), ieškovas gali patekti atsakovų žemės sklype nustatytu bendro naudojimo keliu, kurio plotas 701 m2. Jokių objektyvių trukdžių, kurie neleistų ar apsunkintų ieškovui ar kitiems asmenims naudojimąsi šiais dviem keliais, nėra.

8Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pateiktu atsiliepimu nurodė, kad ieškovo ieškinį spręsti teismo nuožiūra.

9Paaiškino, kad tiek iš žemės sklypo pažymėjimo vietoje abrino, sudaryto inžinieriaus A. P., tiek iš 1998-03-19 žemės sklypo padalinimo projekto plano, ieškovo minimo kelio nėra ir dokumentuose jis nepažymėtas. Sprendžiant klausimą dėl servituto nustatymo, esminę reikšmę turi galimybė viešpataujančio daikto savininkui ar naudotojui naudoti daiktą pagal paskirtį ir sąnaudos, reikalingos naudojimo kliūtims pašalinti. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi vieningo aiškinimo, kad servituto būtinumas turi būti objektyvus ir vienintelis būdas išspręsti daikto savininko interesų įgyvendinimą. Atsakovų J. V. ir D. S. žemės sklype jau yra nustatytas bendro naudojimo kelias, kuris ribojasi su ieškovui K. L. priklausančiu žemės sklypu, tačiau natūroje šis kelias neišlikęs. Norint naudoti minėtą bendro naudojimo kelią jį reikėtų tinkamai įrengti.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10Trakų rajono apylinkės teismas 2014-04-18 sprendimu ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovo K. L. 3 430,00 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovui J. V. ir 172,31 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.

11Teismas kritiškai vertino ieškovo pateiktus faktinių aplinkybių konstatavimo protokolus dėl prašomo nustatyti kelio servituto ir atmetė ieškovo teiginius kaip nepagrįstus, kad tai vienintelė galimybė ieškovui patekti į savo žemės sklypą. Nustatė, kad 1998-04-23 apskrities viršininko įsakymu Nr. 1100-79 atsakovų žemės sklype nustatyti du kelio servitutai, taip pat ir iš atsakovų pateikto jų žemės sklypo plano M1:2000 matyti, kad jų žemės sklype yra du bendro naudojimo 4 m pločio 201 m2 ir 703 m2 ploto keliai, kuriais privažiuoti iki savo žemės sklypo ieškovas gali laisvai ir netrukdomai. Teismas pažymėjo, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus 2011-12-07 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 1 buvo konstatuota, kad atsakovas J. V. nepadarė pažeidimo, suardamas ginčo keliuką, kadangi šis keliukas kadastro duomenyse ir sklypo plane, parengtame atlikus kadastrinius matavimus, nenurodytas ir nepažymėtas.

  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12Ieškovas apeliaciniu skundu prašo: panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2014-04-18 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti ir nustatyti neatlygintino kelio servituto vietą, suteikiančią teisę neatlygintinai važiuoti antžeminėmis transporto priemonėmis per atsakovams J. V. ir D. S. dalinės asmeninės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, kurio unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), ir besiribojančią su ieškovo K. L. žemės sklypo, kurio unikalus Nr. ( - ), pagal 2001-05-14 Lietuvos Respublikos Elektrėnų savivaldybės meto potvarkiu Nr. 253 „Dėl detaliojo plano patvirtinimo“ detaliajame žemės sklypo plane nurodyt patekimo į žemės sklypo vietą; priteisti iš atsakovų ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas.

13Nurodo, kad:

  1. Teismas netinkamai taikė ir aiškino servituto nustatymo pagrindus reglamentuojančias teisės normas, tame tarpe CK 4.126 str. 1 d. Pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti, ar viešpataujančio daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, nurodė tokias svarbias priežastis, kurios pateisina kito savininko teisių ribojimą. Iš ieškovo žemės sklypo detalaus plano matyti, jog patekimas į jam priklausantį žemės sklypą, taip pat ir vėlesnis trečiųjų asmenų patekimas į jiems priklausančius žemės sklypus yra numatytas būtent detaliajame plane nurodytoje kelio vietoje;
  2. Faktines aplinkybes, kad ginčo kelio vietoje jokio pravažiavimo niekada nebuvo ir tik pats ieškovas ir tretieji asmenys savavališkai važinėjo, kur panorėję, paneigia tiek atskirų antstolių ne kartą konstatuotos faktinės aplinkybės, tiek pirmosios instancijos teismo vietos apžiūros protokole konstatuotos faktinės aplinkybės. Tai patvirtina, kad ginčo kelias egzistavo jau ilgą laiko tarpą, t.y. ne trumpiau nei nuo 1994 metų. Atsakovui savavališkai sukasus ir suarus ginčo kelio atkarpą, patekimas į ieškovui, o juo labiau tretiesiems asmenims nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, tapo neįmanomas;
  3. Teismas konstatuodamas, kad ieškovas gali privažiuoti iki savo sklypo kitu keliu laisvai ir netrukdomai, nevertino šalių sklypų konfigūracijos, sklypų reljefo, statinių išsidėstymo sklype, trečiųjų asmenų interesų; galimybės ieškovui patekti į jam priklausantį žemės sklypą kitais būdais ir kitas svarbias tarp šalių kilusiam ginčui faktines aplinkybes. Ieškovo žemės sklypas yra kalvotoje vietovėje, o nuožulnumas sudaro 12 proc. Be to, nuo taško, kuriame yra suplanuotas įvažiavimas į ieškovo žemės sklypą į apačią link ežero pakrantės apsaugos zonos įstrižai viso sklypo eina sanitarinė ir apsauginė zona. Atsakovo minimas, neva jau ilgą laiko tarpą esamas kelias einantis šlaitu ežero link yra tik pradėtas formuoti ir dar nėra netgi susiformavusios galimos automobilių ratų vėžios;
  4. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, neištyrė visų aplinkybių ir byloje pateiktų įrodymų, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą teismo sprendimą. Teismas iš esmės rėmėsi atsakovo antstolio pateiktais faktinių aplinkybių konstatavimo protokolais, o ieškovo pateiktus faktinių aplinkybių konstatavimo protokolus vertino kritiškai. Teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, nes nustatydamas bylai reikšmingas aplinkybes, nepagrįstai neįvertino visų aplinkybių.

14Atsakovas J. V. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

15Nurodo, kad:

  1. Ieškovas klaidina teismą, nurodydamas, kad kelio servitutas atsakovo J. V. žemės sklype turi būti nustatytas, nes ieškovas neturi kitos galimybės pasiekti jam priklausantį žemės sklypą. Tačiau ieškovas 2000-10-09 įsigijo žemės sklypą, kurio bendras plotas buvo 1,63337 ha. 2002-01-12 buvo įregistruotas ieškovui priklausančio žemės sklypo planas, kuriame aiškiai matyti, kad šis žemės sklypas ribojasi su valstybiniu keliu, kuris yra J. V. žemės sklype esančio kelio tęsinys, bei ieškovui priklausančiame žemės sklypo plane yra pažymėtas šio kelio tęsinys. Ieškovas teismo prašo nustatyti papildomą trečią kelio servitutą tik savo patogumui, o ne verčiamas objektyvios būtinybės;
  2. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas visiškai nevertino kitų aplinkybių, susijusių su galimybe naudotis esamais privažiavimo keliais. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu įrodinėjo, kad nenustačius jo prašomo kelio servituto, jis neturi galimybės patekti į jam priklausantį žemės sklypą, o ne tai, kad patekimas esamais keliais yra apsunkintas ar negalimas, būtent taip buvo suformuluotas ieškinio pagrindas, kuris nustatė bylos nagrinėjimo ribas. Pagal CPK 306 str. draudžiama apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme;
  3. Ieškovo apeliacinio skundo motyvai dėl įrodymų vertinimo yra visiškai nepagrįsti, nes teismas įvertino byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Teismas neturi pareigos sprendimo motyvuojamoje dalyje analizuoti kiekvieną į bylą pateiktą įrodymą ar atsakyti į kiekvieną bylos nagrinėjimo metu šalių pateiktą argumentą.

16Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Trakų rajono apylinkės teismo 2014-04-18 sprendimą.

17Nurodo, kad:

  1. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio (Nuosavybės teises saugo įstatymai) nuostata suponuoja atitinkamą teisinį nuosavybės santykių reglamentavimą ir tam tikrų nuosavybės teisių įgyvendinimo taisyklių nustatymą. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad pagal Konstituciją savininkas turi teisę su jam priklausančiu turtu atlikti bet kokius veiksmus, išskyrus uždraustus įstatymu, naudoti savo turtą ir lemti jo likimą bet kuriuo būdu, kuriuo nepažeidžiamos kitų asmenų teisės ir laisvės;
  2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas civilines bylas dėl servitutų nustatymo, ne kartą yra pažymėjęs, jog asmuo gali kreiptis dėl suteikimo teisės naudotis svetimu daiktu tik tada, kai be tokios teisės nustatymo jis negali normaliai įgyvendinti jam priklausančių teisių, o servituto būtinumas turi būti objektyvus, įrodytas ir vienintelis būdas išspręsti viešpataujančio daikto savininko interesų tinkamą įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-04-04 nutartis civ. b. Nr. 3K-3-246/2005 ir kt.). Todėl ieškovo reikalavimas nustatyti servitutą atsakovams priklausančiam žemės sklypui atmestinas vien dėl to, kad ieškovas turi galimybę naudotis savo, t.y. jam priklausančiu sklypu ir nenustačius kelio servituto per atsakovams priklausantį sklypą.
  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

19Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).

20Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, privalo patikrinti ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.

21Teismų praktikoje susiformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, jog žemesnės instancijos teismas tinkamai išaiškino bei pritaikė materialiosios bei proceso teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė faktines aplinkybes, kurios turi esminę reikšmę kilusio ginčo teisingam išsprendimui, – atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti šio teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

22Pažymėtina, kad tokios praktikos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 4 d. nutartis c.b. Nr. 2A-179/2013 ir kt.).

23Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė prašomo servituto.

24Apeliantas iš esmės pirmosios instancijos teismo sprendimą skundžia vieninteliu argumentu, jog teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog nėra servituto nustatymo būtinumo, kadangi netinkamai vertino byloje esančius įrodymus.

25CK 4.111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Taigi, servitutas yra išvestinė daiktinė teisė, suteikianti galimybes jos turėtojui naudotis svetimu daiktu. Servitutas nustatomas savanoriškai arba priverstinai. Pagal CK 4.124 straipsnio 1 dalį servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo nustatytais atvejais – administracinis aktas.

26CK 4.126 straipsnyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant servitutas nustatytinas teismo sprendimu: 1) savininkų nesutarimas ir 2) būtinumas nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas, t. y. bylą dėl servituto nustatymo nagrinėjantys teismai pirmiausia turi įvertinti, ar šios teisės yra susijusios su naudojimusi viešpataujančiaisiais daiktais pagal tikslinę paskirtį ir ar egzistuoja objektyvus bei konkretus jų poreikis, ar nenustačius servituto įmanoma savininkui normaliomis sąnaudomis naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje ŽŪK „Naujieji Berniūnai“ ir kt. v. J. S. , bylos Nr. 3K-3-157/2009; 2012 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. J. J., bylos Nr. 3K-3-210/2012; kt.). Servitutu yra suvaržoma kito asmens nuosavybės teisė (CK 4.111 straipsnis), todėl, spręsdami su servituto nustatymu susijusius klausimus, teismai pirmiausia turi įvertinti, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų. Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas (valdytojas), siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, kad jam taip yra naudingiau ar patogiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. J. J. , bylos Nr. 3K-3-210/2012). Turi būti siekiama abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros, kad nebūtų be pakankamo pagrindo varžoma nuosavybės teisė ir vienam asmeniui kilusios problemos nebūtų sprendžiamos kito asmens teisių sąskaita(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. v. S. Š. , bylos Nr. 3K-3-469/2008).

27Teismai, spręsdami dėl konkrečių ieškovui prašomų suteikti teisių, faktinių bylos aplinkybių pagrindu kiekvieną jų turi įvertinti pagal prieš tai nurodytus įstatyme įtvirtintus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. L. v. S. B. , civilinė byla Nr. 3K-3-269/2014).

28Pirmosios instancijos teismas tokį vertinimą atliko ir pagrįstai konstatavo, kad ieškovas neįrodė, jog nenustačius servituto neįmanoma savininkui normaliomis sąlygomis naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį.

29Byloje nustatyta, kad ieškovui K. L. priklauso žemės sklypai, unikalūs Nr. ( - ) ir Nr. ( - ), esantys ( - ), atsakovams – žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ). Taip pat nustatyta, kad 1998-04-23 apskrities viršininko įsakymu Nr. 1100-79 atsakovų žemės sklype nustatyti du kelio servitutai, šią aplinkybę papildomai patvirtina ir atsakovų pateiktas jų žemės sklypo planas M1:2000, kuriame nurodyta, kad jų žemės sklype yra du bendro naudojimo 4 m pločio 201 m2 ir 703 m2 ploto keliai. Atsižvelgus į šias byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus, jog egzistuoja servituto nustatymo būtinybė, kaip nepagrįstus. Tai, kad apeliantui priklausančio žemės sklypo detaliajame plane numatytas patekimas į jam priklausantį žemės sklypą ginčo keliu, nepaneigia aplinkybės, jog egzistuoja kiti galimi patekimo būdai į apelianto žemės sklypą. Apelianto (ieškovo) pateikti faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai patvirtina aplinkybę, kad egzistuoja keliai, kuriems nustatyti servitutai. Tai, kad ginčo metu jais yra sudėtinga važiuoti, nepaneigia fakto, jog patekti į apeliantui ir tretiesiems asmenims priklausančius žemės sklypus yra galimybė kitu būdu, ir neįrodo būtinybės nustatyti prašomą servitutą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į kasacinio teismo išdėstytą teismų praktiką, jog tai, kad apeliantui norisi patogiau ir greičiau patekti į savo žemės sklypą, nėra priežastis riboti atsakovo nuosavybės teisę. Be to, iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad bendro naudojimo kelius turi tvarkyti seniūnija ir/ar savivaldybė, tai suponuoja išvadą, kad ginčo laikotarpiu sunkiai pravažiuojamus bendro naudojimo kelius, galima sutvarkyti taip, kad būtų galima naudoti. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, atmeta apelianto argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė nustatyti ginčo keliui servitutą.

30Teisėjų kolegija su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, nesutinka. Aiškinant įrodymų vertinimo taisykles, nustatytas CPK 185 straipsnyje, pažymėtina, kad įrodymus, vadovaudamasis įstatymais, vertina, taip pat sprendžia, kurie šalių nurodomi argumentai bei pateikiami duomenys yra susiję su byloje nustatinėjamų faktų (įrodinėjimo dalyko) esme, taigi ir reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti, tik teismas. Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą ir kasacinio teismo įrodymų vertinimo klausimu formuojamą teismų praktiką nereikalauja, kad absoliučiai visi šalių dėstomi argumentai bei pateikiami duomenys būtų ištirti ir įvertinti, o tik tie, kurie susiję bei reikšmingi aplinkybėms, įrodinėjamoms proceso metu, išsiaiškinti ir nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Spaudos rūmų aukštuminio pastato savininkų bendrija „Spaudos rūmai“ v. UAB „VL turto valdymas“, bylos Nr. 3K-3-185/2011). Teismas turi vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių išnagrinėjimu, pagal įstatymą, neteikiant išankstinės galios jokiems įrodymams, išskyrus įstatymo pripažintus turinčiais didesnę įrodomąją reikšmę (CPK 185 str.). Įrodinėjimo tikslas, kurio turi siekti civilinės bylos dalyviai ir bylą nagrinėjantis teismas – teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, kadangi teismas vertino visus bylai reikšmingus įrodymus ir sprendimą priėmė pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ginčo išsprendimui reikšmingų aplinkybių išnagrinėjimu.

31Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad apelianto argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, jog nustatyti servitutą ginčo objektui, nėra būtinybės, byloje esantys įrodymai įvertinti tinkamai, proceso teisės normos, reglamentuojančios įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, nepažeistos (CPK176,178,179,185straipsniai).

32Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė galiojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio nėra pagrindo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais.

33Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

34Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas nustatyti... 5. Nurodė, kad jam asmeninės nuosavybės teise priklauso du žemės sklypai,... 6. Atsakovai pateiktu atsiliepimu su pareikštu ieškiniu nesutiko.... 7. Paaiškino, kad atsakovams nuosavybės teise priklauso 1.9392 ha ploto žemės... 8. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos... 9. Paaiškino, kad tiek iš žemės sklypo pažymėjimo vietoje abrino, sudaryto... 10. Trakų rajono apylinkės teismas 2014-04-18 sprendimu ieškinį atmetė;... 11. Teismas kritiškai vertino ieškovo pateiktus faktinių aplinkybių... 12. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo: panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo... 13. Nurodo, kad:
  1. Teismas netinkamai taikė ir aiškino servituto... 14. Atsakovas J. V. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą... 15. Nurodo, kad:
    1. Ieškovas klaidina teismą, nurodydamas, kad... 16. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos... 17. Nurodo, kad:
      1. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23... 18. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 19. Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė... 20. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, privalo... 21. Teismų praktikoje susiformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą... 22. Pažymėtina, kad tokios praktikos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas... 23. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios... 24. Apeliantas iš esmės pirmosios instancijos teismo sprendimą skundžia... 25. CK 4.111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutas – tai teisė į... 26. CK 4.126 straipsnyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant servitutas... 27. Teismai, spręsdami dėl konkrečių ieškovui prašomų suteikti teisių,... 28. Pirmosios instancijos teismas tokį vertinimą atliko ir pagrįstai konstatavo,... 29. Byloje nustatyta, kad ieškovui K. L. priklauso žemės sklypai, unikalūs Nr.... 30. Teisėjų kolegija su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas... 31. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad apelianto... 32. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos... 33. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,... 34. Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 18 d. sprendimą palikti...