Byla e2A-462-856/2019

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), L. M. ir Vilijos Valantienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų R. K. ir S. K. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-18-907/2018 pagal ieškovės V. A. L. (teisių perėmėjas ir ieškovas A. L.) ieškinį atsakovams R. K. ir S. K. dėl turto dalių perskaičiavimo ir atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės arba naudojimosi turtu tvarkos nustatymo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, valstybės įmonė Registrų centras, institucija, teikianti išvadą byloje, Šiaulių rajono savivaldybės administracija.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Ginčo esmė

51.

6I. V. A. L. (teisių perėmėjas ir ieškovas A. L.) patikslintu ieškiniu prašė nustatyti gyvenamojo namo, esančio ( - ), patalpų naudojimosi tvarką pagal valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Šiaulių filialo 2018-11-20 Pastato dalių paskaičiavimo projektą:

7ieškovei paskirti naudotis patalpas, pažymėtas raudonomis brūkšninėmis linijomis:

8a)

9pusrūsyje: P-2 (7,03 kv. m.); P-3 (3,86 kv. m.); P-4 (25,20 kv. m.); P-5 (9,20 kv. m.); P-6 (2,62 kv. m.); P-7 (30,88 kv. m.);

10b)

11pirmame namo aukšte: 1-1 (9,26 kv. m.); 1-2 (16,59 kv. m.); 1-3 (8,93 kv. m.); 1-4 (2,22 kv. m.); 1-5 (5,68 kv. m.); 1-6 (4,85 kv. m.); 1-7 (12,08 kv. m.); 1-8 (13,44 kv. m.); 1-9 (9,56 kv. m.); 1-10 (19,69 kv. m.);

12atsakovui S. K. skirti naudotis patalpas, pažymėtas žaliomis brūkšninėmis linijomis:

13a)

14pusrūsyje: P-8 (34,96 kv. m.);

15b)

16pirmame namo aukšte - garažą G-l (27,81 kv. m.);

17c)

18antrame namo aukšte patalpas: 1-11 (24,83 kv. m.); 1-12 (10,16 kv. m.); 1-13 (2,39 kv. m.); 1-14 (5,97 kv. m.); 1-15 (4,38 kv. m.); 1-16 (13,01 kv. m.); 1-17 (25,31 kv. m.); 1-18 (22,40 kv. m.); 1-19 (29,65 kv. m.);

19atsakovei R. K. skirti naudotis patalpas, pažymėtas mėlynomis brūkšninėmis linijomis:

20a)

21pusrūsyje: P-9 (26,75 kv. m.);

22b)

23palėpėje (trečiame namo aukšte) patalpas: 1-20 (10,32 kv. m.); 1-21 (13,07 kv. m.); 1-22 (2,60 kv. m ); 1-23 (5,60 kv. m.); 1-24 (4,73 kv. m.); 1-25 (13,45 kv. m.); 1-26 (20,20 kv. m.), 1-27 (12,92 kv. m.); 1-28 (33,31 kv. m.); 1-29 (33,98 kv. m.); 1-30 (5,94 kv. m.);

24bendrai visiems bendraturčiams – ieškovei ir atsakovams – skirti naudotis patalpomis, pažymėtomis geltonomis brūkšninėmis linijomis: P-l (23,04 kv. m.) ir P-10 (9,70 kv. m.).

252.

26Nurodė, kad gyvenamojo namo bendraturtės buvo ieškovė ir O. B. (mamos A. K. sesuo). 1982-07-26 dovanojimo sutartimi ieškovė padovanojo A. K. ieškovei priklausančią gyvenamojo namo dalį. Dovanojimo sutartyje nurodyta, kad A. K. pereina visas gyvenamojo namo antras aukštas, visa palėpė, esanti virš antro aukšto, rūsys, išskyrus patalpą Nr. 4. 1988-12-29 dovanojimo sutartimi A. K. padovanojo R. K. 0,042 dalis gyvenamojo namo, sutartyje nurodyta, kad R. K. pereina vienas gyvenamasis kambarys antrame aukšte (pažymėta 2-6, 9,49 kv. m.). Sutartyje nebuvo nurodyta, kad R. K. atskirai ar bendrai su kitomis bendraturtėmis naudosis daugiau patalpų. K. R. K. įsirengė mansardą ir tuo padidino gyvenamąjį plotą, 1991-01-18 bendraturtės A. K., O. B. ir R. K. sudarė Statinio dalių perskaičiavimo sutartį, pagal kurią susitarė, kad O. B. nuosavybės teise priklauso 0,31 dalys, A. K. - 0,32 dalys, o R. K. - 0,37 gyvenamojo namo dalys. 1993-06-28 dovanojimo sutartimi O. B. padovanojo savo seseriai A. K. 0,31 dalis jai priklausančios namų valdos. 1993-02-21 A. K. padovanojo S. K. 0,39 dalis gyvenamojo namo, dovanojimo sutartyje nurodyta, kad S. K. naudojimuisi pereina visas namo antras aukštas 134,65 kv. m., ir garažas (pažymėtas G-11, 27,81 kv. m.). Tokiu būdu atsakovams gyvenamojo namo dalis padovanojo A. K.. Turto perleidimo sutartyse buvo aiškiai įvardinta, kuriomis patalpomis kiekvienas apdovanotasis naudosis. Padovanojamų patalpų plotai neatitiko idealiųjų dalių nuosavybėje, galimai buvo suklysta ir nurodyta didesnė idealioji dalis, kuri neatitiko naudotis pereinančių patalpų plotų. Pagal ieškovės pateikiamą naudojimosi patalpomis nustatymo projektą atsakovams naudotis tenkančių patalpų plotas ne sumažėjo, o padidėjo. Pagal notariškai patvirtintas dovanojimo sutartis, pagal kurias atsakovai įgijo nuosavybės teises į gyvenamojo namo dalis, S. K. naudotis teko patalpa pirmame namo aukšte - garažas; nei viena kita patalpa rūsyje nebuvo numatyta naudotis nei vienam iš atsakovų. Motinai A. K. esant gyvai, ieškovė savo lėšomis remontavo ir gerino pusrūsio patalpas, sudėjo naujus langus, pusrūsyje esančio garažo (P-9, 26,75 kv. m.) duris, nei vienas iš atsakovų neprisidėjo prie šių patalpų remonto. A. K. geranoriškai leidus, visi bendraturčiai bendrai naudojosi patalpa pusrūsyje, pažymėta indeksu P-10 (9,70 kv. m.), nors tokia tvarka nebuvo įteisinta jokiu dokumentu. Ieškovė siūlo nustatyti, kad šia patalpa naudosis visi bendraturčiai bendrai. Kad būtų galima į šią patalpą patekti, siūlo skirti bendram visų bendraturčių naudojimuisi patalpą P-1 (23,04 kv. m.). Siūloma naudojimosi tvarka yra patogi visiems bendraturčiams. Nors atsakovai A. K. žodžiu leidus faktiškai naudojosi tik viena pusrūsio patalpa, o minėtoje 1982-07-26 dovanojimo sutartyje nurodyta, kad A. K. pereina visas rūsys, išskyrus patalpą Nr. 4, kad kuo mažiau būtų nukrypta nuo idealiųjų dalių nuosavybėje, ieškovė siūlo skirti naudotis atsakovei R. K. patalpą pusrūsyje P-9 (26,75 kv. m.), o atsakovui S. K. - patalpą pusrūsyje P-8 (34,96 kv. m.). Pagal aukščiau paminėtas sutartis atsakovui S. K. naudotis perėjo garažas, esantis pirmame namo aukšte, pažymėtas G-l (27,81 kv. m.). Namo pusrūsyje, po šia patalpa, yra patalpa P-9, kurios paskirtis - irgi garažas. Ieškovė siūlo skirti naudotis šia patalpa R. K., kad abu atsakovai turėtų gyvenamajame name po garažą. Prašė teismą paskirti patalpą pusrūsyje P-7 (30,88 kv. m.) naudotis ieškovei, nes joje yra sumontuota šildymo krosnelė, kuria naudojasi ji viena. Pusrūsio patalpoje P-l, kurią prašė skirti bendram naudojimuisi, yra sumontuotas jos dujų skaitiklis ir centrinio šildymo pečiai. Nuo dujų skaitiklio dujų vamzdis, nuo šildymų pečių - šildymo sistemos vamzdžiai, eina į patalpą P-7, o iš jos – į ieškovės virtuvę P-5 (9,20 kv. m.), o centrinio šildymo vamzdžiai per patalpą P-7 eina į pirmo aukšto gyvenamąsias patalpas, kuriomis naudojasi tik ieškovė. Tarp patalpos P-7 ir virtuvės P-5 nėra durų, yra tik durų anga, kuri yra siauresnė, negu įprastas durų plotis. Tokiu būdu jai naudotis prašomos patalpos nebūtų izoliuotos nuo bendro naudojimo patalpų. Patalpos P-7 šildymo ir elektros sistemos yra bendros su likusių patalpų pusrūsyje - P-2, P-3, P-4, P-5, P-6 ir patalpų pirmame namo aukšte, kurias prašė skirti naudotis ieškovei. Iki šiol šia patalpa naudojosi tik ieškovė. Su atsakovais nepavyktų gera valia susitarti dėl šios patalpos šildymo ir elektros sistemų sumontavimo, o tai sudarytų prielaidas tolimesniems teisminiams ginčams, todėl tikslinga būtų patalpą P-7 skirti naudotis tik ieškovei.

273.

28Atsakovas S. K. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovė siekia užvaldyti daugiau ploto, nei jai priklauso nuosavybės teise. Prašė palikti seną, jau nusistovėjusią naudojimosi tvarką: ieškovei skirti naudotis patalpomis, esančiomis pirmame aukšte, išskyrus garažą, atsakovui – patalpomis, esančiomis antrame aukšte, ir pirmame aukšte esančiu garažu, atsakovei – patalpomis, esančiomis palėpėje, bendrai visiems bendraturčiams skirti naudotis patalpomis, esančiomis pusrūsyje. Ankstesnė naudojimosi turtu tvarka tiko visiems bendraturčiams, pusrūsio patalpose yra pirtis, tualetas, virtuvė, kuriomis jis nori naudotis, remiasi VĮ Registrų centras išduotu pažymėjimu, kur nustatyta tokia naudojimosi tvarka. Kito akto, nustatančio naudojimosi tvarką, nebuvo. Ten yra jo daiktų: muilas, kaukė plaukiojimui, dantų šepetukas ir tualetinis popierius. Baseinas buvo likviduotas 2008 m. tėvams dar gyviems esant. Nežino, ar tėvai leido tai daryti. Buvo padarytos rekonstrukcijos, pažeidžiančios nešančias konstrukcijas, tačiau dėl pažeidimų jis į teismą nesikreipė. Kai mama kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, jau buvo neveiksni, bet jis byloje priešieškinio nereiškė. Ar pusrūsis šildomas, jis nežino, jis jo nešildo. 2010 m. jis savo patalpose darė remontą, atsijungė šildymą, jis pusrūsio patalpų nešildo, nežino, ar jos šildomos ir kas jas šildo. Ten šildymo sistemą įrengė V. A. L.. Jis užeidavo į pusrūsio patalpas kai tėvai buvo gyvi, buvo šilta, kas šildė jis nežino. Jeigu teismas numatytų bendrai naudotis pusrūsio patalpomis, tada ir spręstų dėl jo šildymo, dabar jokio plano dėl to neturi.

294.

30Atsakovė R. K. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, jog ji naudojasi palėpės patalpomis ar trečiu aukštu. Pusrūsio patalpomis naudojosi visi bendrai, taip buvo, kai su sutuoktiniu atsikraustė į minėtą namą, ir po jo mirties, sutuoktinis dar padėjo įrengti minėtas patalpas. Jai likus vienai su mažais vaikais, nebereikėjo pusrūsio patalpų, todėl nesinaudojo. Dabar ten užrakinta. Į jai skirtą naudotis garažą įvažiavimas iš lauko, P-10 patalpoje yra dvi jai priklausančios lentynos uogienėms, taip pat nori pasidėti malkas, įrankius, garažas tam tinka, bet vaikai gal norės į pirtį nueiti. Pusrūsio patalpų nešildo, turi atskirą palėpei skirtą šildymą nuo 1995 m. Nemoka už komunalinius patarnavimus, už pusrūsio patalpas minėtus mokesčius mokėjo V. A. L.. Pusrūsiu naudojosi gal iki 1998 m. Nėra kontrolinio skaitliuko pusrūsyje, neprisiruošia ji įsirengti. Kaip apšildyti pusrūsį, nežino, kas šildo ir ar šildo, nežino. Turi atskirai vandenį, elektrą, dujas palėpėje, atskirai ir moka. Už įvadą nemokėjo, jo neprašė įvesti, projektų tam neužsakė, už juos nemokėjo. Minėtame name nuolat gyveno tik ji ir V. A. L., S. K. ten negyvena, tik retkarčiais atvažiuoja.

31II.

32Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

335.

34Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimu ieškinį tenkino: nustatė ieškovei V. A. L., atsakovui S. K., ir atsakovei R. K. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ), patalpų naudojimosi tvarką pagal VĮ Registrų centro Šiaulių filialo 2018-11-20 Pastato dalių paskaičiavimo projektą:

35ieškovei V. A. L. paskyrė naudotis patalpas, pažymėtas raudonomis brūkšninėmis linijomis:

36a)

37pusrūsyje: P-2 (7,03 kv. m.); P-3 (3,86 kv. m.); P-4 (25,20 kv. m.); P-5 (9,20 kv. m.); P-6 (2,62 kv. m.); P-7 (30,88 kv. m.);

38b)

39pirmame namo aukšte: 1-1 (9,26 kv. m.); 1-2 (16,59 kv. m.); 1-3 (8,93 kv. m.); 1-4 (2,22 kv. m.); 1-5 (5,68 kv. m.); 1-6 (4,85 kv. m.); 1-7 (12,08 kv. m.); 1-8 (13,44 kv. m.); 1-9 (9,56 kv. m.); 1-10 (19,69 kv. m.);

40atsakovui S. K. skyrė naudotis patalpas, pažymėtas žaliomis brūkšninėmis linijomis:

41a)

42pusrūsyje: P-8 (34,96 kv. m.);

43b)

44pirmame namo aukšte - garažą G-l (27,81 kv. m.);

45c)

46antrame namo aukšte patalpas: 1-11 (24,83 kv. m.); 1-12 (10,16 kv. m.); 1-13 (2,39 kv. m.); 1-14 (5,97 kv. m.); 1-15 (4,38 kv. m.); 1-16 (13,01 kv. m.); 1-17 (25,31 kv. m.); 1-18 (22,40 kv. m.); 1-19 (29,65 kv. m.);

47atsakovei R. K. skyrė naudotis patalpas, pažymėtas mėlynomis brūkšninėmis linijomis:

48a)

49pusrūsyje: P-9 (26,75 kv. m.);

50b)

51palėpėje (trečiame namo aukšte) patalpas: 1-20 (10,32 kv. m.); 1-21 (13,07 kv. m.); 1-22 (2,60 kv. m ); 1-23 (5,60 kv. m.); 1-24 (4,73 kv. m.); 1-25 (13,45 kv. m.); 1-26 (20,20 kv. m.); 1-27 (12,92 kv. m.); 1-28 (33,31 kv. m.); 1-29 (33,98 kv. m.); 1-30 (5,94 kv. m.);

52bendrai visiems bendraturčiams – V. A. L., S. K. ir R. K. - skyrė naudotis patalpomis, pažymėtomis geltonomis brūkšninėmis linijomis: P-l (23,04 kv. m.) ir P-10 (9,70 kv. m.).

53I. V. A. L. iš atsakovo S. K. priteisė 745,75 Eur bylinėjimosi išlaidas, o iš atsakovės R. K. - 738,75 Eur bylinėjimosi išlaidas. Valstybei iš atsakovės R. K. priteisė 24,15 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

546.

55Teismas pažymėjo, kad atsakovams nepateikus alternatyvaus ginčo išsprendimo varianto priešieškinio forma, nors jiems buvo išaiškinta minėta teisė, byla buvo nagrinėjama pagal ieškovės 2018-11-22 pareiškimo dėl ieškinio dalyko pakeitimo reikalavimus ir sprendžiama, yra ar nėra pagrindas ieškovės pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo tenkinti. Pažymėjo ir tai, kad atsakovų reikalavimas palikti bendrai naudotis visiems bendraturčiams pusrūsio patalpomis, nelaikytinas siūlymu nustatyti alternatyvią naudojimosi tvarką ginčo turtu, nes tai nėra jokia tvarka.

567.

57Teismas nurodė, kad pagal ieškovės siūlomą naudojimosi tvarką, ieškovei tenka naudotis 0,32 dalimis (192,00 kv. m. ploto) gyvenamojo namo bendro ploto, atsakovui S. K. – 0,35 dalimis (211,78 kv. m. ploto) gyvenamojo namo bendro ploto, atsakovei R. K. – 0,33 dalimis (193,79 kv. m. ploto) gyvenamojo namo bendro ploto, t. y. ieškovei tektų naudotis 0,08 dalimis daugiau negu jai priklauso pagal idealiąją nuosavybės dalį, o S. K. ir R. K. – 0,04 dalimis mažiau gyvenamojo namo bendro ploto negu jiems priklauso pagal idealiąją nuosavybės dalį. Tačiau atsakovai, nors su ieškiniu ir nesutiko, kitos naudojimosi tvarkos nesiūlė, taip pat už naudojimuisi sumažėjusias turto dalis piniginės kompensacijos iš ieškovės priteisti neprašė, be to, ieškovė siūlo nustatyti, kad paskiriama bendrai naudotis lygiomis dalimis (po 0,33) patalpomis - P-l (23,04 kv. m.) ir P-10 (9,70 kv. m.), nors tokia naudojimosi tvarka nebuvo įteisinta jokiu dokumentu.

588.

59Teismas nurodė, kad nors atsakovai su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, tačiau, išklausius šalių paaiškinimus teismo posėdyje, paaiškėjo, jog atsakovai su ieškiniu sutinka iš dalies. Jie sutinka, kad būtų nustatyta ieškovės siūloma naudojimosi gyvenamuoju namu (išskyrus pusrūsį) tvarka. Atsakovai teismo posėdžio metu nurodė, jog tokia naudojimosi tvarka nustatyta senai, dar motinai esant gyvai, kai atsakovai turtą įgijo dovanojimo sutarčių pagrindu, minėta naudojimosi tvarka atitinka šalių poreikius, interesus, jos keisti noro neišreiškė nei viena iš šalių.

609.

61Teismas nustatė, jog V.A. L. savo motinai A. K. padovanojo pusrūsio patalpas. A. K. nei vienam iš atsakovų minėtų patalpų nedovanojo ir niekaip jų neperleido. Gyvai esant A. K., minėtomis pusrūsio patalpomis naudojosi tik ji su sutuoktiniu. Nei vienas iš atsakovų, taip pat ir ieškovė, minėtomis patalpomis nesinaudojo, tik galėdavo ateiti aplankyti tėvus, kartu švęsdavo šventes, tėvų žodiniu leidimu galėdavo išsimaudyti pirtyje, jų žodiniu sutikimu galėjo laikyti konservuotus vaisius ir daržoves. Minėtas patalpas prižiūrėjo, remontavo ir jomis naudojosi V.A. L.. Pirmo aukšto ir pusrūsio yra bendra šildymo ir elektros sistema, kurių atskirti be žalos neįmanoma. Atsakovai teismo posėdyje pripažino, jog jų daiktų ten nėra. Nors atsakovas nurodė, jog minėtose patalpose yra jo daiktų: muilas, kaukė plaukiojimui, dantų šepetukas ir tualetinis popierius, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė, be to, teismas konstatavo, kad tai nėra tie daiktai, kurie neginčijamai įrodo, jog atsakovui minėtos patalpos yra reikalingos, ir kad jis jomis nuolat naudojasi, be to, ši aplinkybė nėra esminė nustatant naudojimosi tvarką tarp bendraturčių ir neturi teisinės reikšmės sprendžiant klausimą dėl naudojimosi ginčo pusrūsio patalpomis tvarkos nustatymo. Byloje paaiškėjo taip pat ta aplinkybė, jog atsakovas minėtame gyvenamajame name net nuolat negyvena, nes jis turi kitą gyvenamąjį būstą, čia kartais atvažiuoja, nešildo savo antro aukšto gyvenamųjų patalpų, šildymas ten net nėra pajungtas. Abu atsakovai byloje pripažino, jog jie pusrūsio patalpomis nesirūpina, jų neremontuoja, nemoka mokesčių už elektrą, vandenį, nešildo, nežino, kas minėtas patalpas šildo, pripažino, jog minėtose patalpose yra ieškovės ir tėvų namų apyvokos daiktai, ieškovės įrengta šildymo ir elektros sistema.

6210.

63Teismas pažymėjo, jog atsakovai į pusrūsio patalpas dovanojimo sutartimis nuosavybės teisių neįgijo. Atsakovai neįrodė, jog šiais dovanojimo sandoriais A. K. ir atsakovai siekė kitų nei dovanojimo tikslų, kad A. K., dovanodama atsakovams sau priklausančio turto dalį, perdavė didesnę turto dalį, nei nurodyta dovanojimo sutartyse. Atsakovai taip pat neįrodė, jog pagal dovanojimo sandorius įgijo didesnes dalis turto ir kitą turtą, nei nurodyta dovanojimo sutartyse. Pagal minėtas sutartis atsakovams pusrūsio patalpos nuosavybėn nebuvo perduotos ir nėra duomenų, jog jos būtų perėjusios. Teismas padarė išvadą, jog priešingai, iš testamento matyti, jog minėtos patalpos galėjo būti paveldėtos V. A. L. po motinos mirties testamento pagrindu.

6411.

65Teismas taipogi pažymėjo, jog iš nekilnojamojo turto registro duomenų ir nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos nustatyta, kad 597,57 kv. m. bendro ploto pastatas – gyvenamasis namas, esantis ( - ), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso šalims. Šio namo pagrindinė naudojimo paskirtis yra gyvenamoji (vieno buto pastatai). Pastatas buvo statytas pagal projektą kaip vieno buto gyvenamasis namas, jis nėra daugiabutis. Vienbučiams ir dvibučiams gyvenamiesiems pastatams yra taikomas STR 2.02.09:2005, o daugiabučiams namams (3 butai ir daugiau) taikomas statybos reglamentas STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji namai“. Daugiabučiams yra nustatyti skirtingi pastato tvarkymo rodikliai bei kiti reikalavimai, nei vienbučiams ar dvibučiams. Pastato bendro naudojimo objektai yra bendrojo naudojimo patalpos ir kitos pastato dalys – pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, bendrojo naudojimo balkonai, lodžijos, terasos, jeigu jie nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams (LR Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 str. 15 d. 3 p.).

6612.

67Teismas nurodė, kad kuo mažiau būtų nukrypta nuo idealiųjų dalių nuosavybėje, ieškovė siūlė skirti naudotis atsakovei R. K. patalpą pusrūsyje P-9 (26,75 kv. m.), o atsakovui S. K. - patalpą pusrūsyje P-8 (34,96 kv. m.). Pagal aukščiau paminėtas sutartis, atsakovui naudotis perėjo garažas, esantis pirmame namo aukšte, pažymėtas G-l (27,81 kv.). Namo pusrūsyje, po šia patalpa, yra patalpa P-9 (26,75 kv. m.), kurios paskirtis - irgi garažas. Siūlė skirti naudotis šią patalpą R. K., kad abu atsakovai turėtų gyvenamajame name po garažą, nes atsakovė gyvena nuolat minėtame gyvenamajame name, tačiau garažo neturi, ten ji galės susidėti įrankius ir kurą. Teismas konstatavo, jog šiuo metu į patalpą P-8 įėjimas yra iš patalpos P-9, tačiau pagal projektuotojo sprendinius būtų labai nesudėtinga padaryti šias patalpas izoliuotas viena nuo kitos: užmūryti esamas duris iš patalpos P-9 į patalpą P-8 ir iškirsti duris iš bendrai naudotis skiriamos patalpos P-l į patalpą P-8, o kad tai nesudėtinga ir yra galimybė tai padaryti, patvirtino teismo posėdyje ir institucijos, duodančios byloje išvadą, atstovas, minėtus pertvarkymus gera valia savo lėšomis sutiko atlikti ieškovė, kas būtų kaip kompensacija už jai tenkančią naudotis didesnę turto dalį, nors atsakovai tokios kompensacijos neprašė.

6813.

69Teismas nurodė, kad sau ieškovė prašo paskirti naudotis patalpa pusrūsyje P-7 (30,88 kv. m.), nes joje yra sumontuota šildymo krosnelė, kuria naudojosi tik viena V. A. L.. Pusrūsio patalpoje P-l, kurią prašo skirti bendram naudojimuisi, yra sumontuoti V. A. L. įrengti dujų skaitiklis ir centrinio šildymo pečiai. Nuo dujų skaitiklio dujų vamzdis, nuo šildymų pečių - šildymo sistemos vamzdžiai eina į patalpą P-7, o iš jos – į ieškovės virtuvę P-5, o centrinio šildymo vamzdžiai per patalpą P-7 eina į pirmo aukšto gyvenamąsias patalpas, kuriomis naudojasi tik ieškovė. Tarp patalpos P-7 ir virtuvės P-5 nėra durų, yra tik durų anga, kuri yra siauresnė nei įprastas durų plotis. Tokiu būdu ieškovei naudotis prašomos patalpos nebūtų izoliuotos nuo bendro naudojimo patalpų. Patalpos P-7 šildymo ir elektros sistemos yra bendros su likusių patalpų pusrūsyje - P-2, P-3, P-4, P-5, P-6 ir patalpų pirmame namo aukšte, kurias prašo skirti naudotis ieškovei. Paskyrus patalpą pusrūsyje P-7 bendram naudojimui, reikėtų iš esmės pertvarkyti visą ieškovės šildymo ir elektros sistemą, o patalpoje P-7 sumontuoti atskiras šildymo ir elektros sistemas, kas pareikalautų nemažai laiko sąnaudų ir piniginių lėšų. Iki šiol šia patalpa naudojosi tik V.A. L., atsakovai to neginčijo, teismas sutiko su ieškovės argumentu, kad su atsakovais nepavyktų gera valia susitarti dėl šios patalpos šildymo ir elektros sistemų sumontavimo, o tai sudarytų prielaidas tolimesniems teisminiams ginčams, todėl sprendė, jog tikslinga būtų patalpą P-7 skirti naudotis tik ieškovei. Teismas sutiko su ieškove ir dėl to, jog nėra galimybės skirti atsakovams naudotis jų dalis nuosavybėje atitinkančias dalis. Be to, atsakovai pusrūsiu nesinaudoja ir neišreiškė jokio noro naudotis, o esant konfliktinei situacijai tarp šalių, būtina nustatyti naudojimosi pusrūsio patalpomis tvarką. Atkreipė dėmesį, jog A. K. (dar gyvai esant) geranoriškai leidus, visi bendraturčiai bendrai naudojosi patalpa pusrūsyje, pažymėta indeksu P-10, nors tokia tvarka nebuvo įteisinta jokiu dokumentu.

7014.

71Teismas nurodė, jog šalių santykiai yra konfliktiški ir įtempti, byloje nėra duomenų, kad bendraturčiai anksčiau būtų sudarę susitarimą dėl naudojimosi pusrūsiu tvarkos, ką teismo posėdyje patvirtino ir atsakovai, todėl sprendė, jog būtina nustatyti minėtų patalpų naudojimosi tvarką, kad kuo mažiau konfliktų kiltų tarp šalių. Teismas sprendė, kad ieškovės pateikta naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka yra patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui, ji atitinka proporcingumo principą, nepažeidžia kitų bendraturčių – atsakovų, teisių ir teisėtų interesų bei sudaro prielaidas šalių konfliktinei situacijai šalinti. Teismas konstatavo, jog nors kiekvienam bendraturčiui prašoma paskirti naudotis bendrais daiktais realioji daikto dalis neatitinka jo idealiosios dalies bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, tačiau ieškovė, siekdama šalių interesų pusiausvyros ir socialinės taikos, prašo nustatyti būtent tokią, idealiųjų dalių neatitinkančią, jai labiau palankią, tačiau su nežymiais nukrypimais, naudojimosi tvarką, o atsakovai kitos naudojimosi tvarkos nesiūlė, kompensacijos neprašė, spręsti bendro naudojimosi patalpų remonto, išlaikymo, komunalinių mokesčių mokėjimo, šildymo klausimų neketina. Atsakovai savo nesutikimo motyvų nepagrindė jokiais įrodymais bei nepateikė jokios kitos naudojimosi minėtomis ginčo patalpomis tvarkos varianto, todėl ieškinį tenkino.

72III.

73Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

7415.

75Apeliaciniu skundu atsakovė R. K. prašo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimą panaikinti ir nustatyti atsakovės prašomą naudojimosi tvarką - palikti bendrai naudotis visiems bendraturčiams pusrūsio patalpomis. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

7615.1.

77Bylą išnagrinėjusi ir skundžiamą sprendimą priėmusi teisėja buvo šališka apeliantės atžvilgiu, nes 2018-11-27 teismo posėdyje atsakovė buvo pareiškusi teisėjai nušalinimą, tačiau jos prašymas nušalinti teisėją nebuvo patenkintas.

7815.2.

79Skundžiamo teismo sprendimo motyvai nepatvirtina daromų išvadų, nelogiški, prieštaraujantys vieni kitiems. Byloje nesurinkta įrodymų, kad atsakovai kokiais nors teisėtais ar neteisėtais veiksmais būtų kliudę ieškovei naudotis pusrūsio patalpomis.

8015.3.

81Teismo sprendimu ieškovei neatlygintinai perduota atsakovams priklausanti nuosavybės teisės dalis. Apeliantės manymu, pagal teismo sprendimą atsakovai prarado dalį nuosavybės, o ieškovė ją neteisėtai užvaldė.

822.

83Ieškovas A. L. (V.A. L. teisių perėmėjas) atsiliepimu į atsakovės R. K. apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

8416.1.

85Apeliaciniame skunde apeliantė nenurodo nė vieno iš CPK 65 straipsnyje įtvirtintų bylą išnagrinėjusios teisėjos nušalinimo pagrindų. Apeliantė nenurodė kitų bylą išnagrinėjusios teisėjos veiksmų, kuriais būtų pažeistos apeliantes teisės ar kiltų abejonių dėl teisėjos šališkumo. Apeliantės nurodytos aplinkybės yra tik jos subjektyvi nuomonė.

8616.2.

87Atsakovai nepateikė teismui priešieškinio, kuriuo būtų pasiūlę alternatyvią naudojimosi patalpomis tvarką. Atsiliepime į ieškinį atsakovė nenurodė, kad ji siūlo nustatyti kitokią naudojimosi patalpomis tvarką, negu ieškovė.

8816.3.

89Iki šiol atsakovė nemokėjo už pusrūsio patalpų apšvietimą, nors naudojosi patalpa pusrūsyje, pažymėta indeksu P-10, 9,70 kv. m. Niekada nėra paklaususi, kiek kainuoja pusrūsio patalpų šildymas, o tai rodo, kad atsakovė niekada savęs nelaikė pusrūsio patalpų savininke.

9016.4.

91Teismas savo sprendimu nepakeitė bendraturčiams nuosavybės teisės idealiųjų dalių, neatėmė iš atsakovų nuosavybės, tik nustatė naudojimosi patalpomis tvarką. Naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka, kai atsakovai nesinaudojo pusrūsio patalpomis, buvo nusistovėjusi nuo jų nuosavybės teisių įgijimo dovanojimo sutarčių pagrindu pradžios. Nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą metu ir iki šiol atsakovė naudojosi mažesniu kiekiu ir mažesnio ploto patalpų, negu pasiūlė ieškovas.

923.

93Apeliaciniu skundu atsakovas S. K. prašo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naujai sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo valstybei bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

9417.1.

95Teismas peržengė ieškinio ribas, kadangi sprendė klausimus, dėl kurių net nėra ginčo.

9617.2.

97Teismo išvada, „kad atsakovai sutinka, kad būtų nustatyta naudojimosi gyvenamuoju namu (namo aukštais) tvarka“, akivaizdžiai perteklinė.

9817.3.

99Teismas nepagrįstai, priverstinai atsakovų reikalavo, ne kartą nurodė, „kad atsakovams nepateikus alternatyvaus ginčo išsprendimo varianto priešieškinio forma“, siūlyti, įrodinėti kitokią - alternatyvią ieškovo siūlomai tvarkai, naudojimosi turtu tvarką, kai atsakovams esama tvarka tinka ir nėra jokio poreikio kurti kitą tvarką, nepagrįstai perkėlė atsakovams įrodinėjimo naštą.

10017.4.

101Byloje nėra įrodymų, kad atsakovai būtu trukdę, sudarę kliūtis ieškovui naudotis bendro naudojimo pusrūsio patalpomis. Priešingai, byloje yra neginčytini rašytiniai įrodymai, kad trukdymus naudotis bendrąja daline nuosavybe atsakovams sudaro pats ieškovas. Atsakovai ne kartą kreipėsi su pareiškimais į VPK, teismą, savivaldos instituciją, kad V. A. L. savivaliauja, kad be kitų atsakovų sutikimo užima ir viena naudojasi patalpomis, trukdo atsakovams naudotis patalpomis, pertvarko patalpas, keičia jų paskirtį ir pan., tačiau teismas šių įrodymų ir aplinkybių nevertino ir dėl jų nepasisakė.

10217.5.

103Pirmosios instancijos teismas buvo šališkas atsakovų atžvilgiu. Padarytos teismo išvados, vertinant faktinius bylos duomenis padarytos tendencingai, turint išankstinį nusistatymą prieš atsakovus, neatsižvelgiant į realią faktinę situaciją.

10417.6.

105Ieškovo į bylą pateikta 2018 m. suformuota kadastrinių matavimų byla yra neteisėta, nes kadastriniai matavimai atlikti vienasmeniškai, negavus atsakovų, kaip bendraturčių, sutikimo. Teismas ieškovo pateiktos kadastrinių matavimų bylos teisėtumo nenagrinėjo, nors turėjo į tai atkreipti dėmesį, kadangi kadastrinių matavimų byla yra įrodymas, kuriuo ieškovas grindė reikalavimus.

10617.7.

107Teismas pasisakė dėl pakeistų idealiųjų dalių, kurios pakeistos (padidintos) ieškovo naudai, tačiau nenurodė, kokia apimtimi šios dalys sudaro bendro ploto, kiek kvadratinių metrų ploto praranda atsakovai, ar jie sutinka. Teismas suvaržė atsakovų, kaip savininkų, turtines teises valdyti, disponuoti, naudotis turima nuosavybe. Nukrypimai nuo idealiųjų dalių yra ženklūs, todėl patvirtintas naudojimosi turtu modelis negali būti laikytinas tinkamu.

10817.8.

109Atsakovams negali būti kompensuojama prieš jų valią – priverstinai, todėl šis teismo sprendimo motyvas negali būti panaudotas prieš atsakovus.

11017.9.

111Teismas netinkamai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika.

11217.10.

113Neteisingos, šališkos teismo išvados, kad abu atsakovai pusrūsio patalpomis nesirūpina, jų neremontuoja, nemoka mokesčių. Rūpintis turtu kliūtis daro pats ieškovas, todėl pats ieškovas turi prisiimti atsakomybę dėl situacijos, tačiau į šiuos atsakovų argumentus teismas neatsižvelgė.

11417.11.

115Teismas motyvuojamoje sprendimo dalyje privalo nurodyti įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimą ir argumentus, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus. Tačiau kaip matyti, teismas savo sprendime šių teisės normų nepaisė. Duodamas parodymus ir procesiniuose dokumentuose atsakovas argumentavo, kodėl nesutinka su ieškovo ieškiniu. Dėl įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo skundžiamas teismo sprendimas yra neteisingas, nesivadovauta teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais. Atsisakius priimti atsakovo priešieškinį, iš esmės liko neatskleista bylos esmė.

1164.

117Ieškovas A. L. (V. A. L. teisių perėmėjas) atsiliepimu į atsakovo S. K. apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas iš esmės grindžiamas šiais argumentais:

11818.1.

119Teismas sprendė tik ieškinyje suformuluotą prašymą, jokių kitų klausimų, kurie nebūtų minimi ieškinyje ir nesudarė ieškinio dalyko ar pagrindo, nesprendė, todėl neperžengė ieškinio ribų, kaip klaidingai nurodyta apeliaciniame skunde.

12018.2.

121Tarp bendraturčių nekilo ginčo dėl naudojimosi tvarkos gyvenamosiomis patalpomis. Nagrinėjant bylą teisme, abu atsakovai sutiko, kad jie ir toliau naudosis savo iki šiol naudojamomis patalpomis. Faktiškai tai reiškia, kad atsakovas iš dalies sutiko su ieškiniu, ką teismas ir nurodė sprendime, todėl apeliantas nepagrįstai tai ginčija.

12218.3.

123Bylos nagrinėjimo eigoje tapo aišku, kad atsakovas reiškia pretenzijas į patalpas pusrūsyje, todėl kai ( - )A. K. mirė, o į bylą ieškove buvo įtraukta V. A. L., ginčas dėl naudojimosi pusrūsio patalpomis jau buvo kilęs. Atsakovas ir apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovai ne kartą kreipėsi su pareiškimais į VPK, teismą, savivaldos instituciją. Visos šios aplinkybės paneigia apeliacinio skundo argumentus, kad teismas sprendė klausimus, dėl kurių net nėra ginčo.

12418.4.

125Tiek procesiniuose dokumentuose, tiek bylą nagrinėjant teisme, tiek apeliaciniame skunde apeliantas teigia, kad jis nesutinka su ieškovės pasiūlytu naudojimosi patalpomis nustatymo projektu, tačiau savo projektinio pasiūlymo, atitinkančio įstatymo reikalavimus, nepateikė. Atsakovas pateikė teismui priešieškinį, prašė nustatyti naudojimosi patalpomis tvarką pagal 1985 metų kadastro duomenis ir patalpų planą, kuris priešieškinio pateikimo metu prieštaravo 2018 metais patikslintiems kadastro duomenims ir kadastrinių matavimų planui. Teismas pagrįstai atsisakė tokį priešieškinį priimti.

12618.5.

127Kadastriniai duomenys buvo atnaujinti 2018-04-23 ir įregistruoti viešajame registre. Šie duomenys nėra nuginčyti. Kadastrinių matavimų byla buvo pateikta teismui, jos duomenų teisingumo nuginčijimas nebuvo šios bylos dalykas ar pagrindas, todėl teismas dėl to neturėjo pasisakyti ir nepasisakė.

12818.6.

129Pagal ieškovo pateiktą projektą atsakovui individualiai naudotis tenka 200,87 kv. m. bei 1/3 dalis 10,91 kv. m. bendro naudojimo patalpų, o iš viso atsakovui naudotis tenka 211,78 kv. m., todėl atsakovas pagal teismo patvirtintą naudojimosi patalpomis tvarką ne praranda, o įgyja teisę naudotis daugiau patalpų ploto, ką teisingai konstatavo teismas ginčijamame sprendime.

13018.7.

131Apeliantas, teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, turėtų nurodytu, kokiais konkrečiais kasacinio teismo išaiškinimais ir kriterijais teismas nesivadovavo.

13218.8.

133Apelianto teiginiai, kad V. A. L. trukdė atsakovams „rūpintis turtu“, yra deklaratyvūs ir neatitinka tikrovės.

13418.9.

135Apeliantas siekia bendrai naudoti visas pusrūsio patalpas, tačiau pagal pusrūsio patalpų išplanavimą, jų elektros, vandentiekio, kanalizacijos ir šildymo sistemas, jos sudaro vieningą kompleksą su I aukšto gyvenamosiomis patalpomis. Jeigu šios patalpos būtų skiriamos naudotis visiems bendraturčiams, jas reikėtų perplanuoti, įrengti atskiras savarankiškas elektros, vandentiekio, kanalizacijos ir šildymo sistemas, o tam būtų reikalingos didelės sąnaudos. Prie patalpų perplanavimo ir atskirų sistemų įrengimo kaštų prisidėti atsakovai nepageidavo. Santykiai tarp bendraturčių buvo ir yra konfliktiški. Net po V. A. L. mirties atsakovas į įvairias institucijas rašė skundus, net prašė jai iškelti baudžiamąją bylą.

1365.

137Trečiasis asmuo VĮ Registrų centras atsiliepimu į atsakovų apeliacinius skundus prašo priimti sprendimą teismo nuožiūra. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi CK nuostatomis, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos.

138Teismas

konstatuoja:

139IV.

140Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

141teisiniai argumentai ir išvados

142Atsakovų R. K.ir S. K. apeliaciniai skundai netenkinami.

143Dėl bylos nagrinėjimo ribų

1446.

145Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas. Dėl ginčo objekto

14621.

147Ginčas byloje yra kilęs tarp nekilnojamojo turto bendraturčių dėl bendrosios dalinės nuosavybės naudojimosi tvarkos nustatymo.

14822.

149Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - ir CK) 4.81 straipsnio 1 dalį, namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo klausimai turi būti sprendžiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintu nuosavybės neliečiamumo principu. Pažymėtina, kad nuosavybės neliečiamumas įstatymų leidėjo yra apibrėžtas ir kaip civilinių santykių teisinio reglamentavimo principas (CK 1.2 straipsnio 1 dalis), o CK 4.93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublika garantuoja visiems savininkams vienodą teisių apsaugą. Taigi, nagrinėjant konkrečių asmenų civilinį ginčą dėl naudojimosi bendrąja daline nuosavybe esančiu turtu, aiškinti civilinės teisės normas dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo ir jas taikyti privalu taip, kad nebūtų pažeidžiamos šių asmenų konstitucinės teisės į nuosavybę, tačiau būtina atsižvelgti ir į tai, kad šis principas, kaip ir kiti tiek konstituciniai, tiek civilinės teisės principai, nėra absoliutus ir ginant vieno asmens nuosavybės teises taikytinas taip, kad nebūtų pažeidžiamos kitų asmenų nuosavybės teisės.

15023.

151Savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį pagal bendrosios dalinės nuosavybės teisę ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Praktikoje nustatyti tokią naudojimosi tvarką ne visada galima, todėl leistini tam tikri nukrypimai nuo šio modelio ir tai nelaikytina netinkama naudojimosi tvarka. Neteisėtu naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymu gali būti pripažinti tokie atvejai, kai šia tvarka, be kita ko, nepagrįstai suteikiama pirmenybė vienam iš bendraturčių; paskirtos naudotis dalys labai skiriasi nuo bendraturčiams tenkančių idealiųjų dalių dydžių ir už tai nekompensuojama; kai tvarka objektyviai įtvirtina prielaidas kilti konfliktams dėl bendro daikto naudojimo; kai tvarka neracionali, nustato neefektyvų, neekonomišką daikto naudojimą; kai tvarka pažeidžia teisės aktų reikalavimus ar trečiųjų asmenų teises (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-418-611/2015; 2018 m. birželio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-244-248/2018; kt.). Teismas, spręsdamas bendraturčių ginčą dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymo, nepriklausomai nuo to, pagal kurio bendraturčio ieškinį nagrinėjama byla, turi paisyti visų bendrosios dalinės nuosavybės dalyvių įstatymų saugomų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2003); priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą atsižvelgdamas į ginčo šalių turimas bendrosios nuosavybės dalis, įvertindamas šalių nesutarimo priežastis, siekdamas, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir padėtų geriau valdyti nuosavybę (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007; 2010 m. sausio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010; kt.).

15224.

153Paskyrus šalims naudotis nevienodo vertingumo patalpas, taip pat esant būtinybei kuriai nors iš šalių skirti didesnę dalį, nei jos turima dalis bendrosios nuosavybės teisėje, bendraturčių iniciatyva spręstinas atlyginimo (kompensacijos) už naudojimąsi svetimu turtu klausimas (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2004; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2006, kt.).

154Dėl faktinių bylos aplinkybių

15525.

156Byloje nustatyta, kad 1982-07-26 sutarties pagrindu V. A. L., be kitų patalpų, padovanojo savo motinai A. K. rūsį, išskyrus patalpą Nr. 4, esančius ( - ). 1988-12-29 sutartimi A. K. padovanojo R. K. 0,042 dalis gyvenamojo namo, kurio bendras naudingas plotas 224,10 kv. m., gyvenamasis plotas 140,12 kv. m., ir 1/3 dalį ūkinio pastato, esančių ( - ), t. y. sutartyje nurodyta, kad R. K. pereina vienas gyvenamasis kambarys antrame aukšte (pažymėta 2-6, 9,49 kv.m.) ir garažas ūkiniame pastate. Iš 1994-02-21 sutarties nustatyta, kad A. K. padovanojo S. K. 0,39 dalis gyvenamojo namo, esančio ( - ), kurio naudingas plotas 389,90 kv. m., t. y. sutartyje nurodyta, kad S. K. naudojimuisi pereina visas namo antras aukštas - 134,65 kv. m., ir garažas - 27,84 kv. m. Iš 2017 m. rugsėjo 10 d. Šiaulių rajono 2-ojo notarų biuro notarės patvirtinto A. K. testamento nustatyta, kad A. K. visą jai priklausantį turtą paliko dukrai V. A. L.. Taigi, ieškovui (V. A. L. turto paveldėtojui) ir atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso minėtas gyvenamasis namas.

15726.

158Iš nekilnojamojo turto registro 2015-02-12 duomenų nustatyta, kad ginčo gyvenamojo namo bendras plotas yra 596,32 kv. m., naudingas plotas - 398,14 kv. m., gyvenamasis plotas - 299,96 kv. m., ieškovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 24/100 dalys pastato, atsakovui – 39/100 dalys pastato, atsakovei – 37/100 dalys pastato, bei tam tikromis dalimis šalims priklauso ginčo pastato priklausiniai – ūkiniai pastatai ir kiemo statiniai. Pagal ieškovo atliktos inventorizacijos ir pateiktos nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos duomenis nustatyta, kad gyvenamojo namo, esančio ( - ), bendras plotas yra 597,57 kv. m., naudingas plotas - 396,52 kv. m., gyvenamasis plotas - 298,60 kv. m.

159Dėl R. K. apeliacinio skundo argumentų

16027.

161Apeliantė teigia, kad bylą išnagrinėjusi ir skundžiamą sprendimą priėmusi teisėja buvo šališka apeliantės atžvilgiu, nes 2018-11-27 teismo posėdyje atsakovė buvo pareiškusi teisėjai nušalinimą, tačiau jos prašymas nušalinti teisėją nebuvo patenkintas. Šie argumentai atmetami kaip nepagrįsti, nes teismo šališkumas byloje grindžiamas tik subjektyvia apeliantės nuomone. Ta aplinkybė, jog prašymas nušalinti teisėją nebuvo patenkintas, nesudaro pagrindo konstatuoti teismą buvus šališką.

16228.

163CPK 64 straipsnis numato, jog teisėjai negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai arba netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jų nešališkumo. CPK 65 straipsnyje numatyti pagrindai teisėjui nušalinti, o CPK 66 straipsnis nustato, kad nušalinimas gali būti pareikštas ir kitais atvejais, jeigu yra aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo.

16429.

165Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teisėjo asmeninis nešališkumas (subjektyvusis aspektas) yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-402/2008). Objektyvusis teisėjo nešališkumas yra bet kokių prielaidų, keliančių abejonių dėl nešališkumo, nebuvimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-675/2007). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog nušalinimo pareiškimas negali būti grindžiamas subjektyvia dalyvaujančio byloje asmens nuomone ir/ar prielaidomis. Tenkinus nušalinimo pareiškimą nurodytu pagrindu, būtų patenkinamas asmens pageidavimas pasirinkti bylą nagrinėjantį teisėją, kas prieštarautų skaidrumo principui. Nušalinimas gali būti grindžiamas tik CPK 65–66 ir 71 straipsniuose numatytais pagrindais.

16630.

167Kaip teisingai nurodė ieškovas atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą, atsakovė nenurodė nei vieno iš CPK 65 straipsnyje įtvirtintų bylą išnagrinėjusios teisėjos nušalinimo pagrindų ar kitų bylą išnagrinėjusios teisėjos veiksmų, dėl kurių kiltų abejonių dėl teisėjos šališkumo.

16831.

169Apeliantė apeliaciniame skunde taip pat teigia, jog byloje nesurinkta įrodymų, kad atsakovai kokiais nors teisėtais ar neteisėtais veiksmais būtų kliudę ieškovui naudotis pusrūsio patalpomis, tačiau, kolegijos vertinimu, šis skundo argumentas teisinės reikšmės ginčo išsprendimui neturi. Be to, teisėjų kolegija pažymi, jog įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės, aiškinant CPK 176, 185 straipsnius, kasacinėje praktikoje yra suformuluotos – teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Pagal CPK 12 ir 178 straipsnių nuostatas, kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

17032.

171Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas įrodinėjimo taisyklių nepažeidė. Įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva ir vien ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantė, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (CPK 185 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad teismo sprendimas būtų priimtas neįvertinus byloje surinktų įrodymų, kurie turi įtakos priimant sprendimą, visumos.

17233.

173Teisėjų kolegija atmeta apeliantės argumentą, kad teismo sprendimu ieškovui neteisėtai neatlygintinai perduota atsakovams priklausanti nuosavybės teisės dalis.

17434.

175Visų pirma pažymėtina, kad skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas nepakeitė bendraturčiams priklausančių nuosavybės teisės idealiųjų dalių, neatėmė iš atsakovų nuosavybės, tik nustatė naudojimosi patalpomis tvarką. Be to, kaip jau minėta šios nutarties 24 punkte, savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka kiekvienam bendraturčiui, kai paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį pagal bendrosios dalinės nuosavybės teisę ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Praktikoje nustatyti tokią naudojimosi tvarką ne visada galima, todėl leistini tam tikri nukrypimai nuo šio modelio ir tai nelaikytina netinkama naudojimosi tvarka.

17635.

177Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pagal ieškovo siūlomą naudojimosi tvarką ieškovui tektų naudotis 0,08 dalimis daugiau negu jam priklauso pagal idealiąją nuosavybės dalį, o atsakovams S. K. ir R. K. – 0,04 dalimis mažiau gyvenamojo namo bendro ploto negu jiems priklauso pagal idealiąją nuosavybės dalį. Atsižvelgiant į šios nutarties 24 punkte nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus, atsakovams po 0,04 dalimis mažiau tenkantis naudotis gyvenamojo namo bendras plotas negu jiems priklauso pagal idealiąją nuosavybės dalį, teisėjų kolegijos vertinimu, laikytinas labai nežymiu nukrypimu, dėl ko ieškovo pasiūlyta naudojimosi tvarka negali būti laikoma kaip pažeidžianti bendraturčių (atsakovų) teises. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nuosavybės dalių adekvatumo taisyklės objektyviai neįmanoma laikytis, nes dėl šildymo ir kitų sistemų, einančių iš pusrūsio į pirmą aukštą, sujungtų su juo, neįmanoma atskirti pusrūsio kai kurių patalpų nepadarant žalos ir nepertvarkius visų sistemų, kam reikalingos papildomos laiko sąnaudos ir lėšos, atitinkami projektai ir pan. Be to, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovams minėtos patalpos nereikalingos, jie noro jomis naudotis neįrodinėjo ir neįrodė, ir dėl to bendraturčiams turėtų būti paskiriamos naudotis pusrūsio patalpų dalys, nevisiškai atitinkančios idealiąsias dalis. Kolegija taipogi pažymi, jog atsakovai kitos naudojimosi tvarkos nesiūlė, taip pat už naudojimusi sumažėjusias turto dalis piniginės kompensacijos iš ieškovo priteisti neprašė, taigi, kolegijos vertinimu, atsakovės R. K. apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti.

178Dėl S. K. apeliacinio skundo argumentų

17936.

180Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme dalykas apibrėžiamas ieškinio ribomis, kurios nustatomos pagal ieškinio dalyką ir pagrindą. Asmuo, manydamas, kad jo materialinė subjektinė teisė ar įstatymo saugomas interesas pažeistas, ieškinyje nurodo tokio pažeidimo aplinkybes (faktinį pagrindą) ir pasirenka teisių gynimo būdą (ieškinio dalyką) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Civiliniame procese vyraujantis dispozityvumo principas (CPK 13 straipsnis) užtikrina ieškovo teisę savo nuožiūra pasirinkti civilinių teisių gynimo būdą ir teismas negali nurodyti, kokiu būdu jis privalo ginti savo teises, tačiau privalo reikalauti, kad ieškinio pagrindas ir dalykas būtų suformuluotas tiksliai ir aiškiai. Taigi, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas turėjo nagrinėti tas ginčui reikšmingas aplinkybes bei argumentus, kurie apibrėžti ieškinio ribomis. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas būtų peržengęs ieškinio ribas.

18137.

182Kaip matyti iš apeliacinio skundo argumentų, apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovai su ieškiniu sutiko iš dalies, tačiau įvertinus byloje esančių duomenų visumą teisėjų kolegijai nėra pagrindo nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, nes išklausius garso įrašus, kuriuose užfiksuoti šalių duoti paaiškinimai teismo posėdyje, įvertinus apeliacinių skundų argumentus, akivaizdu, jog atsakovai sutinka, kad būtų nustatyta tokia ieškovo siūloma naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka, išskyrus pusrūsį, kadangi tokia naudojimosi tvarka nustatyta seniai, dar A. K. esant gyvai, kai atsakovai turtą įgijo dovanojimo sutarčių pagrindu, jos keisti noro neišreiškė nei viena iš šalių.

18338.

184Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą apeliacinio skundo argumentą, jog teismas nepagrįstai, priverstinai atsakovų reikalavo pateikti alternatyvią naudojimosi tvarką ieškovo siūlomai tvarkai, tuo atsakovams nepagrįstai perkeldamas įrodinėjimo naštą. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas turi tik pareigą išaiškinti atsakovams jų teisę pateikti byloje priešieškinį, tačiau priešieškinio pateikimas yra šalies teisė, o ne pareiga (CPK 143 straipsnis). Bylos duomenimis nustatyta, kad minėtą teisę pirmosios instancijos teismas išaiškino atsakovams. Taigi, atsakovams nepateikus priešieškinio, byla buvo nagrinėjama ieškovo pareikšto ieškinio reikalavimų ribose. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad atsakovų reikalavimas palikti bendrai naudotis visiems bendraturčiams pusrūsio patalpomis, nelaikytinas siūlymu nustatyti alternatyvią naudojimosi tvarką ginčo turtu, nes tai nėra naudojimosi turtu tvarka.

18539.

186Dėl kitų atsakovo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su įrodymų vertinimų, pirmosios instancijos teismo šališkumo ir nukrypimo nuo idealiųjų bendraturčių turto dalių, jau buvo pasiakyta šios nutarties 29-36 punktuose, todėl teisėjų kolegija šių argumentų papildomai nebekartoja.

18740.

188Dėl ieškovo į bylą pateiktos 2018 m. suformuotos kadastrinių matavimų bylos teisėtumo pažymėtina, jog Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartimi įpareigojo R. K. ir S. K. sudaryti sąlygas A. K. (pradinei ieškovei byloje) ir inventorizaciją atliekantiems asmenims atlikti namo, esančio ( - ), inventorizaciją. Mirus A. K., jos teisių perėmėja V. A. L., vykdydama Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartį, užsakė kadastrinius matavimus. Kadastriniai duomenys buvo atnaujinti ir įregistruoti viešajame registre. Šie duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.262 straipsnis). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, sutiktina su ieškovo atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą nurodytais argumentais, kad kadastrinių matavimų byla buvo pateikta teismui, jos duomenų teisingumo nuginčijimas nebuvo šios bylos dalykas ar pagrindas, todėl teismas dėl to neturėjo pasisakyti ir nepasisakė.

18941.

190Priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime (21 punktas) nurodė, kiek konkrečiai kiekvienam bendraturčiui skiriamų naudotis patalpų plotas neatitiks idealiųjų dalių nuosavybėje, todėl plačiau dėl šio apeliacinio skundo argumento kolegija nepasisako.

19142.

192Priimtą sprendimą pirmosios instancijos teismas motyvavo byloje nustatytomis aplinkybėmis ir jų teisiniu įvertinimu. Pagal CPK 265 straipsnio 1 dalį, priimdamas sprendimą teismas įvertina įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos, ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas byloje, o CPK 270 straipsnyje, apibrėžiančiame sprendimo turinį, nustatyta, kad motyvuojamojoje sprendimo dalyje glausta forma turi būti pasisakoma šio straipsnio 4 dalyje 1–4 punktuose nurodytais klausimais. Nagrinėjamu atveju skundžiamo teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje pasisakyta dėl pareikštų ieškinio reikalavimų, nurodyti įrodymai, kuriuos teisiškai įvertinus padarytos išvados teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje. Atsižvelgdama į aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo argumentai dėl proceso teisės normų pažeidimų yra nepagrįsti.

19343.

194Ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti atsakovo priešieškinį, nesudaro pagrindo teigti, kad liko neatskleista bylos esmės. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal CPK 143 straipsnio nuostatas atsakovas turi teisę pareikšti priešieškinį, kurio priėmimo klausimą teismas sprendžia priklausomai nuo jo pobūdžio bei bylos stadijos.

19544.

196Bylos duomenimis nustatyta, jog Šiaulių apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 11 d. nutartimi atsisakydamas priimti atsakovo priešieškinį dėl įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius ir naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo, nurodė, kad tarp byloje nagrinėjamo pareiškimo dėl ieškinio dalyko pakeitimo (ieškinio) ir pareikšto priešieškinio nėra tarpusavio ryšio. Priešpriešiniu reikalavimu nesiekiama įskaityti pradinio ieškinio reikalavimų, nėra pagrindo teigti, kad patenkinus priešieškinį, bus visiškai ar iš dalies nebegalima patenkinti pradinio ieškinio. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsisakymas priimti priešieškinį savaime nereiškia, kad atsakovui apskritai užkertamas kelias į savo teisių gynimą. Dėl teismo atsisakymo priimti priešieškinį teisė kreiptis į teismą jam neišnyksta ir ją realizuoti jis gali pareikšdamas priešieškinyje keliamus reikalavimus atskiroje byloje, tačiau šia teise atsakovas nepasinaudojo. Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų

19745.

198Dėl kitų atsakovų apeliaciniuose skunduose išdėstytų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas, tinkamai nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

199Dėl procesinės bylos baigties

20046.

201Aukščiau išdėstytos aplinkybės apeliacinės instancijos teismui leidžia daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai taikė ir aiškino kilusiam ginčui aktualias materialines ir procesinės teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teismų praktikos byloje nagrinėjamais klausimais, todėl atsakovų apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

202Dėl bylinėjimosi išlaidų

20347.

204Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atmetus atsakovų R. K. ir S. K. apeliacinius skundus, ieškovas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

20548.

206Ieškovas A. L. pateikė įrodymus, jog apeliacinės instancijos teisme patyrė 400 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinius skundus parengimą, kurios lygiomis dalimis, iš kiekvieno po 200 Eur, priteisiamos iš atsakovų.

207Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

208Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

209Priteisti ieškovui A. L., asmens kodas ( - ) iš atsakovo S. K., asmens kodas ( - ) ir atsakovės R. K., asmens kodas ( - ) iš kiekvieno po 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

210Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. I. V. A. L. (teisių perėmėjas ir ieškovas A. L.) patikslintu ieškiniu... 7. ieškovei paskirti naudotis patalpas, pažymėtas raudonomis brūkšninėmis... 8. a)... 9. pusrūsyje: P-2 (7,03 kv. m.); P-3 (3,86 kv. m.); P-4 (25,20 kv. m.); P-5 (9,20... 10. b)... 11. pirmame namo aukšte: 1-1 (9,26 kv. m.); 1-2 (16,59 kv. m.); 1-3 (8,93 kv. m.);... 12. atsakovui S. K. skirti naudotis patalpas, pažymėtas žaliomis brūkšninėmis... 13. a)... 14. pusrūsyje: P-8 (34,96 kv. m.);... 15. b)... 16. pirmame namo aukšte - garažą G-l (27,81 kv. m.);... 17. c)... 18. antrame namo aukšte patalpas: 1-11 (24,83 kv. m.); 1-12 (10,16 kv. m.); 1-13... 19. atsakovei R. K. skirti naudotis patalpas, pažymėtas mėlynomis... 20. a)... 21. pusrūsyje: P-9 (26,75 kv. m.);... 22. b)... 23. palėpėje (trečiame namo aukšte) patalpas: 1-20 (10,32 kv. m.); 1-21 (13,07... 24. bendrai visiems bendraturčiams – ieškovei ir atsakovams – skirti naudotis... 25. 2.... 26. Nurodė, kad gyvenamojo namo bendraturtės buvo ieškovė ir O. B. (mamos A. K.... 27. 3.... 28. Atsakovas S. K. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad... 29. 4.... 30. Atsakovė R. K. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, jog ji... 31. II.... 32. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 33. 5.... 34. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimu... 35. ieškovei V. A. L. paskyrė naudotis patalpas, pažymėtas raudonomis... 36. a)... 37. pusrūsyje: P-2 (7,03 kv. m.); P-3 (3,86 kv. m.); P-4 (25,20 kv. m.); P-5 (9,20... 38. b)... 39. pirmame namo aukšte: 1-1 (9,26 kv. m.); 1-2 (16,59 kv. m.); 1-3 (8,93 kv. m.);... 40. atsakovui S. K. skyrė naudotis patalpas, pažymėtas žaliomis brūkšninėmis... 41. a)... 42. pusrūsyje: P-8 (34,96 kv. m.);... 43. b)... 44. pirmame namo aukšte - garažą G-l (27,81 kv. m.);... 45. c)... 46. antrame namo aukšte patalpas: 1-11 (24,83 kv. m.); 1-12 (10,16 kv. m.); 1-13... 47. atsakovei R. K. skyrė naudotis patalpas, pažymėtas mėlynomis... 48. a)... 49. pusrūsyje: P-9 (26,75 kv. m.);... 50. b)... 51. palėpėje (trečiame namo aukšte) patalpas: 1-20 (10,32 kv. m.); 1-21 (13,07... 52. bendrai visiems bendraturčiams – V. A. L., S. K. ir R. K. - skyrė naudotis... 53. I. V. A. L. iš atsakovo S. K. priteisė 745,75 Eur bylinėjimosi išlaidas, o... 54. 6.... 55. Teismas pažymėjo, kad atsakovams nepateikus alternatyvaus ginčo išsprendimo... 56. 7.... 57. Teismas nurodė, kad pagal ieškovės siūlomą naudojimosi tvarką, ieškovei... 58. 8.... 59. Teismas nurodė, kad nors atsakovai su ieškiniu nesutiko ir prašė jį... 60. 9.... 61. Teismas nustatė, jog V.A. L. savo motinai A. K. padovanojo pusrūsio patalpas.... 62. 10.... 63. Teismas pažymėjo, jog atsakovai į pusrūsio patalpas dovanojimo sutartimis... 64. 11.... 65. Teismas taipogi pažymėjo, jog iš nekilnojamojo turto registro duomenų ir... 66. 12.... 67. Teismas nurodė, kad kuo mažiau būtų nukrypta nuo idealiųjų dalių... 68. 13.... 69. Teismas nurodė, kad sau ieškovė prašo paskirti naudotis patalpa pusrūsyje... 70. 14.... 71. Teismas nurodė, jog šalių santykiai yra konfliktiški ir įtempti, byloje... 72. III.... 73. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai... 74. 15.... 75. Apeliaciniu skundu atsakovė R. K. prašo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių... 76. 15.1.... 77. Bylą išnagrinėjusi ir skundžiamą sprendimą priėmusi teisėja buvo... 78. 15.2.... 79. Skundžiamo teismo sprendimo motyvai nepatvirtina daromų išvadų, nelogiški,... 80. 15.3.... 81. Teismo sprendimu ieškovei neatlygintinai perduota atsakovams priklausanti... 82. 2.... 83. Ieškovas A. L. (V.A. L. teisių perėmėjas) atsiliepimu į atsakovės R. K.... 84. 16.1.... 85. Apeliaciniame skunde apeliantė nenurodo nė vieno iš CPK 65 straipsnyje... 86. 16.2.... 87. Atsakovai nepateikė teismui priešieškinio, kuriuo būtų pasiūlę... 88. 16.3.... 89. Iki šiol atsakovė nemokėjo už pusrūsio patalpų apšvietimą, nors... 90. 16.4.... 91. Teismas savo sprendimu nepakeitė bendraturčiams nuosavybės teisės... 92. 3.... 93. Apeliaciniu skundu atsakovas S. K. prašo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių... 94. 17.1.... 95. Teismas peržengė ieškinio ribas, kadangi sprendė klausimus, dėl kurių net... 96. 17.2.... 97. Teismo išvada, „kad atsakovai sutinka, kad būtų nustatyta naudojimosi... 98. 17.3.... 99. Teismas nepagrįstai, priverstinai atsakovų reikalavo, ne kartą nurodė,... 100. 17.4.... 101. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovai būtu trukdę, sudarę kliūtis ieškovui... 102. 17.5.... 103. Pirmosios instancijos teismas buvo šališkas atsakovų atžvilgiu. Padarytos... 104. 17.6.... 105. Ieškovo į bylą pateikta 2018 m. suformuota kadastrinių matavimų byla yra... 106. 17.7.... 107. Teismas pasisakė dėl pakeistų idealiųjų dalių, kurios pakeistos... 108. 17.8.... 109. Atsakovams negali būti kompensuojama prieš jų valią – priverstinai,... 110. 17.9.... 111. Teismas netinkamai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika.... 112. 17.10.... 113. Neteisingos, šališkos teismo išvados, kad abu atsakovai pusrūsio patalpomis... 114. 17.11.... 115. Teismas motyvuojamoje sprendimo dalyje privalo nurodyti įrodymų, kuriais... 116. 4.... 117. Ieškovas A. L. (V. A. L. teisių perėmėjas) atsiliepimu į atsakovo S. K.... 118. 18.1.... 119. Teismas sprendė tik ieškinyje suformuluotą prašymą, jokių kitų... 120. 18.2.... 121. Tarp bendraturčių nekilo ginčo dėl naudojimosi tvarkos gyvenamosiomis... 122. 18.3.... 123. Bylos nagrinėjimo eigoje tapo aišku, kad atsakovas reiškia pretenzijas į... 124. 18.4.... 125. Tiek procesiniuose dokumentuose, tiek bylą nagrinėjant teisme, tiek... 126. 18.5.... 127. Kadastriniai duomenys buvo atnaujinti 2018-04-23 ir įregistruoti viešajame... 128. 18.6.... 129. Pagal ieškovo pateiktą projektą atsakovui individualiai naudotis tenka... 130. 18.7.... 131. Apeliantas, teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nesivadovavo... 132. 18.8.... 133. Apelianto teiginiai, kad V. A. L. trukdė atsakovams „rūpintis turtu“, yra... 134. 18.9.... 135. Apeliantas siekia bendrai naudoti visas pusrūsio patalpas, tačiau pagal... 136. 5.... 137. Trečiasis asmuo VĮ Registrų centras atsiliepimu į atsakovų apeliacinius... 138. Teismas... 139. IV.... 140. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,... 141. teisiniai argumentai ir išvados... 142. Atsakovų R. K.ir S. K. apeliaciniai skundai netenkinami.... 143. Dėl bylos nagrinėjimo ribų... 144. 6.... 145. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir... 146. 21.... 147. Ginčas byloje yra kilęs tarp nekilnojamojo turto bendraturčių dėl... 148. 22.... 149. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - ir CK) 4.81 straipsnio 1... 150. 23.... 151. Savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka,... 152. 24.... 153. Paskyrus šalims naudotis nevienodo vertingumo patalpas, taip pat esant... 154. Dėl faktinių bylos aplinkybių... 155. 25.... 156. Byloje nustatyta, kad 1982-07-26 sutarties pagrindu V. A. L., be kitų... 157. 26.... 158. Iš nekilnojamojo turto registro 2015-02-12 duomenų nustatyta, kad ginčo... 159. Dėl R. K. apeliacinio skundo argumentų... 160. 27.... 161. Apeliantė teigia, kad bylą išnagrinėjusi ir skundžiamą sprendimą... 162. 28.... 163. CPK 64 straipsnis numato, jog teisėjai negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir... 164. 29.... 165. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teisėjo asmeninis... 166. 30.... 167. Kaip teisingai nurodė ieškovas atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą,... 168. 31.... 169. Apeliantė apeliaciniame skunde taip pat teigia, jog byloje nesurinkta... 170. 32.... 171. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas įrodinėjimo... 172. 33.... 173. Teisėjų kolegija atmeta apeliantės argumentą, kad teismo sprendimu... 174. 34.... 175. Visų pirma pažymėtina, kad skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos... 176. 35.... 177. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pagal ieškovo... 178. Dėl S. K. apeliacinio skundo argumentų... 179. 36.... 180. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme dalykas apibrėžiamas... 181. 37.... 182. Kaip matyti iš apeliacinio skundo argumentų, apeliantas nesutinka su... 183. 38.... 184. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą apeliacinio skundo argumentą, jog... 185. 39.... 186. Dėl kitų atsakovo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su įrodymų... 187. 40.... 188. Dėl ieškovo į bylą pateiktos 2018 m. suformuotos kadastrinių matavimų... 189. 41.... 190. Priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas skundžiamame... 191. 42.... 192. Priimtą sprendimą pirmosios instancijos teismas motyvavo byloje nustatytomis... 193. 43.... 194. Ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti atsakovo... 195. 44.... 196. Bylos duomenimis nustatyta, jog Šiaulių apylinkės teismas 2018 m. lapkričio... 197. 45.... 198. Dėl kitų atsakovų apeliaciniuose skunduose išdėstytų argumentų... 199. Dėl procesinės bylos baigties... 200. 46.... 201. Aukščiau išdėstytos aplinkybės apeliacinės instancijos teismui leidžia... 202. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 203. 47.... 204. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas... 205. 48.... 206. Ieškovas A. L. pateikė įrodymus, jog apeliacinės instancijos teisme patyrė... 207. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 208. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimą... 209. Priteisti ieškovui A. L., asmens kodas ( - ) iš atsakovo S. K., asmens kodas... 210. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....