Byla 2A-1897-524/2014
Dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Erika Misiūnienė, kolegijos teisėjai Rimvida Zubernienė, Almantas Padvelskis, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo G. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 9 d. sprendimo civilinėje byloje, iškeltoje pagal ieškovo G. G. ieškinį atsakovei Lietuvos policijos mokyklai dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu,

Nustatė

2ieškovas kreipėsi į teismą ir prašė pripažinti jo atleidimą iš darbo neteisėtu ir grąžinti į ankstesnį darbą. Taip pat prašė priteisti iš atsakovo darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Be to, prašė priteisti iš atsakovo 10 000 litų neturtinės žalos atlyginimą bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį grindžia tuo, jog jis buvo nepagrįstai atleistas iš darbo, nes prašymas atleisti iš darbo neatitiko jo tikrosios valios, kad jį parašė dėl vykdomo darbdavio psichologinio spaudimo. Be to, nurodė, kad darbdavys nepagrįstai nesuteikė galimybės atšaukti prašymą bei nepagrįstai jį atleido jo nedarbingumo laikotarpiu.

3Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-09-09 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, konstatavo, kad ieškovas neįrodė, jog prašymą atleisti iš darbo pateikė ne savo valia, neįrodė, kad darbdavio būtų verčiamas tokį prašymą parašyti. Taip pat teismas, nustatęs, kad ieškovas prašyme nurodė konkrečią darbo sutarties datą – 2013-11-27, remdamasis teismų praktika, konstatavo, kad ieškovas, nutrūkus darbo santykiams, neteko galimybės atšaukti prašymą nutraukti darbo sutartį (DK 127 str. 4 d.). Taip pat atmetė motyvą, jog darbdavys nepagrįstai darbo sutartį nutraukė jo laikinojo nedarbingumo laikotarpiu. Teismas, vadovaudamasis suformuota teismų praktika, nusprendė, kad DK 131 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostata, ją sistemiškai aiškinant su DK 127 straipsnio 1 dalimi bei aiškinant vadovaujantis DK 10 straipsnyje nustatytais principais, darbo sutarties nutraukimui pagal DK 127 straipsnio 1 dalį draudžiamoji nuostata netaikytina (DK 131 str. 1 d. 1 p.).

4Apeliaciniu skundu ieškovas prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-09-09 sprendimą panaikinti ir priimti naują – ieškinį patenkinti. Apeliantas nurodė, jog teismas visapusiškai ir objektyviai neįvertino byloje nustatytų reikšmingų aplinkybių, susijusių su ieškovo valia nutraukti sutartį bei darbdavio elgesiu darbuotojo atžvilgiu prieš ir po darbo sutarties nutraukimo, todėl priėmė neteisėtą sprendimą, kuris naikintinas. Apeliacinį skundą grindžia šiais motyvais:

  1. Apeliantas nurodė, kad prašymą atleisti iš darbo pateikė dėl jam daromo darbdavio spaudimo. Teigia, kad atsakovė šį faktą netiesiogiai patvirtino teismo posėdžio metu, nurodydama, kad ieškovas prašymą pateikė po darbdavio pareiškimų apie darbuotojo netinkamai vykdomas darbo funkcijas. Nurodė, kad neva ieškovas pasisavino atsakovei priklausantį turtą ir taip padarė darbo drausmės pažeidimą, apie kurį buvo įspėtas ir dėl to buvusi pradėta darbo drausmės byla, tačiau atsakovė tai patvirtinančių duomenų nepateikė. Mano, kad tokie atsakovės teiginiai bei tai, kad nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių atsakovės teiginių, leidžia pagrįstai manyti, kad atsakovė siekė susidoroti su ieškovu. Mano, kad atsakovės neigiamą požiūrį į jį įrodo ir tai, kad jis nesant jokiam pagrindui buvo atšauktas iš atostogų, formaliai nurodant atšaukimo pagrindą –tarnybinį būtinumą. Teigia, kad teismas šių aplinkybių tinkamai neįvertino, todėl padarė neteisingą išvadą, kad prašymą ieškovas pateikė savo valia, o ne darbdavio inicijuotas. Be to, mano, kad skubotas atleidimas iš darbo, t. y. viena diena anksčiau atleistas nei buvo prašoma, ir skubotas kito žmogaus priėmimas į jo pareigas, nepaskelbus apie laisvą darbo vietą viešai, kas paprastai yra daroma, taip pat patvirtina aplinkybę apie darbdavio tikėtiną suinteresuotumą atleisti ieškovą. Pažymėjo, jog teismas byloje nebuvo aktyvus ir negynė silpnesniosios ginčo šalies teisėtų interesų, neatsižvelgė į tai, kad darbuotojui sudėtinga įrodyti, kad darbdavys turi tam tikrų interesų, šiuo atveju atleisti darbuotoją. Apeliantas mano, kad nors byloje ir nepateikė tiesioginių atsakovės neteisėtus veiksmus pagrindžiančių įrodymų, tačiau visuma kitų reikšmingų aplinkybių patvirtina, jog prašymą atleisti iš darbo parašė dėl vykdomo darbdavio psichologinio spaudimo ir jis neatitinka tikrosios jo valios, todėl yra pagrindas teismui pripažinti darbo sutarties atleidimą neteisėtu.
  2. Apeliantas teigia, jog nepagrįstai jam nebuvo suteikta galimybė atšaukti prašymą. Mano, kad šiuo atveju svarbu tai, kad atsakovė žinojo, kad ieškovo sveikatos būklė neleidžia jam įgyvendinti įstatymo teikiamą garantiją per 3 darbo dienas nuo prašymo pateikimo dienos atšaukti prašymą ir atleido jį nepasibaigus nedarbingumo laikotarpiui. Nurodė, jog atleidimas viena diena anksčiau, nei nurodyta prašyme, prieštarauja DK 127 straipsnio 4 dalies imperatyviam reikalavimui. Mano, kad darbdavys pažeidė ne tik minėtą teisės normą, bet ir DK 131 bei 133 straipsniuose įtvirtintas darbuotojų garantijas, pagal kurias darbuotojas negali būti atleidžiamas iš darbo.
  3. Apeliantas nurodo, jog panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, jam turi būti taikoma DK 300 straipsnio 3 dalies nuostata, t. y. prašo grąžinti jį į darbą, priteisti jam vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Taip pat mano, kad jam turi būti priteista ir turtinė žala, nes dėl atsakovės veiksmų jis patyrė neigiamas emocijas, išgyvenimus, stresą, buvo padaryta žala jo sveikatai. Teigia, jog tarp ieškovo privertimo išeiti iš darbo ir dėl ieškovo sveikatos atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, todėl prašo priteisti 10 000 Lt neturtinės žalos.

5Atsiliepimu į skundą atsakovė prašo palikti skundžiamą sprendimą nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad teismas ištyrė visas aplinkybes, susijusias su ieškovo valia parašyti prašymą atleisti jį iš darbo, objektyviai išnagrinėjo visas faktines aplinkybes ir tinkamai pritaikė materialinės bei procesinės teisės normas. Teigia, jog ieškovo teiginys, jog prašymą pateikė skubotai ir neapgalvojęs, neatitinka tikrovės, nes ieškovas 2013-11-25 pateikė pakartotinį prašymą atleisti jį iš darbo. Pirmasis prašymas pateiktas 2014-11-21. Pažymėjo, jog ieškovas savo teise atšaukti prašymą turėjo galimybę pasinaudoti 2014-11-26, pasirašydamas apie susipažinimą su įsakymu atleisti jį iš darbo. Į ligoninę kreipėsi jau po susipažinimo su minėtu įsakymu, t. y. jis žinojo, kad bus atleistas nuo 2014-11-27. Nurodė, kad darbdavys, kai darbuotojas savo prašyme dėl atleidimo iš darbo nurodo konkrečią atleidimo iš darbo dieną ir laikotarpis tarp šios datos ir pareiškimo padavimo dienos yra mažesnis negu trys dienos, darbdavys turi teisę patenkinti darbuotojo prašymą ir atleisti jį nuo pareiškime nurodytos datos.

6Nesutinka su apelianto motyvu, jog darbdavys buvo suinteresuotas jį atleisti, kad jam buvo daromas spaudimas. Nurodo, jog priešingai, ieškovui buvo patikėta atlikti skubias bei svarbias užduotis ir sąžiningai už jas atlygindavo.

7Atsakovė taip pat nesutinka su apelianto teisės normų aiškinimu dėl atleidimo iš darbo nedarbingumo laikotarpiu ir nurodo, kad teismas visiškai teisingai išaiškino, jog šiuo atveju nebuvo pažeista DK 131 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostata.

8Apeliacinis skundas atmestinas.

9Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.).

10Dėl ieškovo valios nutraukti darbo sutartį pagal DK 127 str. 1d.

11Nutraukiant darbo sutartį DK 127 ir 128 straipsniuose nurodytais pagrindais lemiamą vaidmenį turi darbuotojo valia, kurios objektyvizuota išraiškos forma yra darbuotojo pareiškimas. Darbuotojo teisė nutraukti darbo sutartį DK 127 straipsnio 1 dalies pagrindu yra absoliuti, jei ji įgyvendinama laikantis įstatymo nustatytų įspėjimo terminų. Kasacinio teismo išaiškinta, kad, atsižvelgiant į tai, jog lemiamą reikšmę DK127 straipsnio 1 dalies taikymui turi darbuotojo valia nutraukti darbo sutartį, atleidimas iš darbo šiuo pagrindu gali būti pripažįstamas neteisėtu tik tuo atveju, jeigu įrodomas neleistinas darbdavio poveikis darbuotojui, paskatinęs pastarąjį parašyti pareiškimą atleisti iš darbo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2005). Kokia buvo darbuotojo tikroji valia nutraukti darbo santykius, sprendžiama iš darbuotojo valios pareiškimo aplinkybių, formos ir kitų konkrečiai bylai svarbių duomenų. Darbuotojo valia dėl darbo santykių atsisakymo turi susiformuoti laisvai, be neteisėtos įtakos. Tokia įtaka suprantama kaip teisei priešingas darbdavio kišimasis į darbuotojo valios formavimąsi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2013).

12Faktą, kad darbuotojo pareiškimas nutraukti darbo sutartį neatitiko jo tikrosios valios, turi įrodyti darbuotojas (ieškovas), kuris tokiu faktu grindžia savo reikalavimus (CPK178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2004). Šioje byloje ieškovas nurodo, kad prašymus atleisti iš darbo savo noru jis surašė ir pateikė darbdaviui paveiktas atsakovės psichologinio spaudimo, grasinimo. Šią faktinę aplinkybę ieškovas įrodinėjo atsakovės atstovo paaiškinimu, kuris teismo posėdyje netiesiogiai patvirtino, kad ieškovas tokį pareiškimą pateikė po to, kai darbdavys nurodė, jog ieškovas netinkamai vykdė savo darbo funkcijas, t. y. neva pasisavino atsakovės turtą ir tokiu būdu padarė darbo drausmės pažeidimą. Šias aplinkybes patvirtina tai, kad netrukus po ieškovo atleidimo buvo priimtas į jo vietą kitas darbuotojas. Be to, ieškovas šias aplinkybes įrodinėja ir 2013-08-26 įsakymu dėl jo atostogų perkėlimo iš 2013-08-26 - 2013-09-18 į 2013-11-18 -29 ir 2013-11-21 įsakymu dėl jo atšaukimo iš atostogų nuo 2013-11-25. Tačiau byloje įrodyta, jog 2013-11-21 įsakymą ieškovas pasirašė su rezoliucija, kad sutinka, ir tą pačią dieną parašė pirmąjį savo pareiškimą dėl išėjimo iš darbo savo noru, nurodydamas priežastį - pablogėjusią sveikatą - ir atleidimo datą-2013-12-02. Jokio darbo ginčo dėl atostogų perkėlimo, atšaukimo ieškovės nekėlė, 2013-11-21 du kartus darbdaviui išreiškė savo valią - sutikdamas su įsakymu dėl atšaukimo jo iš atostogų ir pirmojo pareiškimo padavimo. Šios aplinkybės įrodo, jog galėjo būti sprendžiamos problemos dėl ieškovo darbo, tačiau, kad ieškovas patyrė psichologinį spaudimą parašyti prašymą atleisti iš darbo savo noru, byloje negalima padaryti išvados. Byloje nėra įrodymų dėl ieškovo darbo drausmės pažeidimo, todėl paminėti ieškovo įrodymai nėra pakankami atsakovo psichologiniam spaudimui ar grasinimui įrodyti. Ieškovo teiginius, kad pareiškimą atleisti iš darbo jis pasirašė veikdamas darbdavio spaudimo dėl jo padarytos darbo drausmės, patvirtina tik jo paaiškinimas. Be to, teisiškai reikšminga aplinkybė yra 2013-11-21 pareiškime nurodoma pareiškimo padavimo priežastis – sveikatos būklė, kuri buvo žinoma tik pačiam ieškovui. Darbo santykius reglamentuojančios teisės normos nenustato detalaus pareiškimo nutraukti darbo sutartį turinio, tačiau įstatymo reikalavimai ir šiuo klausimu suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika leidžia daryti išvadą, kad pareiškimas turi būti pateikiamas raštu, nurodant jame pareiškimo surašymo ir pageidaujamą atleidimo datą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 22 d. nutartis Nr. 3K-3-613/2006; 2007 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-358/2007; 2008 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2008). Tai yra minimalūs reikalavimai, kuriuos turi atitikti pareiškimas nutraukti darbo sutartį. Kartu pareiškime gali būti nurodomos ir kitos aplinkybės (pvz., konkretus DK straipsnis, kurio pagrindu darbuotojas prašo jį atleisti, priežastys, dėl kurių darbuotojas pageidauja nutraukti darbo sutartį), iš kurių galima būtų spręsti, kokiu konkrečiu pagrindu jis siekia būti atleistas. Šioje byloje teisiškai reikšminga, jog ieškovas tokį pareiškimą pateikė ne tik 2013-11-21, bet ir 2013-11-25, nurodydamas konkrečią atleidimo datą - 2013-11-27. Be to, 2013-11-26 įsakymu dėl jo atleidimo iš darbo 2013-11-27 įrodyta, jog jis su šiuo įsakymu buvo supažindintas pasirašytinai. Tokiu būdu įrodyta, kad ieškovas atsakovei keturis kartus rašė – 2013-11-21 pasirašydamas įsakymą dėl atšaukimo jo iš atostogų, tą pačią dieną pateikdamas prašymą atleisti iš darbo savo noru nuo 2013-12-02 dėl sveikatos būklės ir 2013-11-25 pateikdamas prašymą atleisti jį iš darbo nuo 2013-11-27 ir 2013-11-26 pasirašydamas įsakymą dėl jo atleidimo iš darbo. Todėl ištyrus ieškovo paminėtus veiksmus nutraukti darbo sutartį, darytina išvada, kad ieškovo valia formavosi kryptingai - savo noru nutraukti darbo sutartį. Darytina išvada, kad įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad įrodymų visuma nepatvirtino ieškovo išdėstytų aplinkybių, kad jis prašymą atleisti iš darbo buvo priverstas pasirašyti prieš savo valią.

13Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai dėl tam tikrų faktinių aplinkybių buvimo jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, o visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008 ir kt.). Esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, teismas nusprendžia apie tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą įvertinęs įrodymų visumą. Dėl to teismas konstatuoja juridiškai reikšmingų byloje nustatytinų faktų buvimą tik tuomet, kai byloje pakanka įrodymų faktui nustatyti. Įrodymų pakankamumas reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jei esantys įrodymai leidžia teismui įsitikinti ir daryti išvadą, kad faktas yra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2008; 2008-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2008). Priešingu atveju tos įrodinėtinos aplinkybės, kurioms nustatyti nepakanka įrodymų, tėra prielaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2011).

14Dėl ieškovo galimybės atšaukti prašymą

15Darbuotojui įstatymų nustatyta tvarka įgyvendinus įstatyme įtvirtintą teisę nutraukti darbo sutartį DK 127 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu, darbo sutartis pasibaigia ir darbdaviui atsiranda pareiga įforminti darbo sutarties nutraukimą bei atsiskaityti su darbuotoju, todėl atsakovė pagrįstai nutraukė ieškovo darbo santykius, nes 2013-11-25 prašyme buvo nurodyta konkreti jo atleidimo data - 2013-11-27. Kitaip darbdavys neturėjo pagrindo pasielgti, nes 2013-11-26 priimant įsakymą ieškovas dar kartą savo valią patvirtino parašu. Byloje įrodyta, kad 2013-11-26 23 val. 05 min. ieškovas kreipėsi į medikus dėl pablogėjusios sveikatos ir remiasi šia aplinkybe nurodydamas, jog dar turėjo įstatymo nustatytą terminą atšaukti savo prašymą.

16Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013-03-19 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2013 yra išaiškinęs, kad darbuotojas savo subjektinėmis teisėmis disponuoja savarankiškai ir, nutraukdamas darbo sutartį pagal DK 127 straipsnio 1 dalį, turi teisę nurodyti bet kurią pasirinktą darbo sutarties nutraukimo datą, tačiau laikydamasis tokiam įspėjimui taikomo minimalaus termino reikalavimo. Rašytinė darbuotojo valios nutraukti darbo sutartį konkrečią dieną išreiškimo forma atitinka tiek darbuotojo, tiek darbdavio interesus, užtikrina šio fakto patikimumą bei garantuoja jo pagrindu kylančių teisinių padarinių stabilumą. Darbo kodekse įtvirtinta įspėjimo darbdaviui termino pagrindinė paskirtis – sudaryti jam galimybių surasti į darbo santykius nutraukiančio darbuotojo vietą kitą darbuotoją, užtikrinti darbo proceso nepertraukiamumą. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad toks terminas nustatytas darbdavio naudai. Teisėjų kolegija nagrinėjamos bylos kontekste konstatuoja, kad galiojantys įstatymai nedraudžia darbdaviui visai ar iš dalies atsisakyti jo naudai DK 127 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino bei sutikti su darbuotojo prašymu nutraukti darbo sutartį ir nepraėjus įstatyme nustatytam įspėjimo terminui, todėl šiuo atveju kad ieškovo darbo sutartis jo prašymu su nurodyta pageidaujama atleidimo data - 2013-11-27, jei darbdavys sutinka, galėjo būti nutraukta, todėl nepagrįstas apeliacinio skundo motyvas, jog atsakovė privalėjo nepaisyti jo prašyme nurodytos datos - 2013-11-27. Apeliaciniame skunde ieškovas nepagrįstai nurodo, jog prašė atleisti iš darbo nuo 2013-11-28, tačiau jo prašyme nurodyta data yra 2013-11-27 ir ši data buvo pakartotinai nurodyta įsakyme dėl jo atleidimo iš darbo, šį įsakymą jis pasirašė, todėl įrodyta, kad ieškovas prašė atleisti 2013-11-27, ieškovas nepateikė prašymo, kuriuo jis prašė atleisti iš darbo 2013-11-28, todėl tokios išvados padaryti nėra teisinio pagrindo.

17Be to, paminėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje taip pat yra išaiškinta, kad vadovaujantis DK 127 straipsnio 4 dalimi, darbuotojas turi teisę atšaukti prašymą nutraukti darbo sutartį ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo prašymo padavimo dienos. Po to jis gali atšaukti prašymą tik darbdavio sutikimu. Šia teisės norma įstatymo leidėjas suteikė darbuotojui teisę apsvarstyti savo valią bei ją pakeisti. Tai imperatyvaus pobūdžio teisės norma, kuria darbuotojui suteikiama teisė ne vėliau kaip per tris darbo dienas atšaukti parašytą prašymą. Sutrumpinti šį terminą darbdavys neturi teisės. Tačiau kai darbuotojas prašyme dėl atleidimo iš darbo nurodo konkrečią atleidimo iš darbo dieną ir laikotarpis tarp šios datos ir pareiškimo padavimo dienos yra mažesnis negu trys darbo dienos, darbdavys turi teisę patenkinti darbuotojo prašymą atleisti nuo pareiškime nurodytos datos. Jeigu darbdavys šia teise pasinaudoja ir patenkina darbuotojo prašymą, darbuotojas savo pareiškimo negali atšaukti. Tokios DK 127 straipsnio 4 dalies normos aiškinimo praktikos nuosekliai laikosi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/1999; 2004 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2004), 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297/2007).

18Dėl ieškovo atleidimo jo nedarbingumo laikotarpiu

19DK 131 straipsnio 1 dalyje darbdaviui nustatytas draudimas atleisti darbuotoją iš darbdavio laikinojo nedarbingumo laikotarpiu taikytinas tik darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva atveju. DK 131 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostata aiškinama vadovaujantis DK 10 straipsnyje nustatytais principais bei sistemiškai su DK 127 straipsnio 1 dalimi, todėl darbo sutarties nutraukimui pagal DK 127 straipsnio 1 dalį minėta draudžiančioji nuostata netaikytina. Tokį šios teisės normos išaiškinimą yra pateikusi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2004 m. lapkričio 3d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2004, 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2008. Šiuo atveju ieškovas iš darbo atleistas pagal jo paduotą prašymą.

20Paminėtais motyvais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė ir išaiškino materialines teisės normas, todėl skundžiamo teismo sprendimo apeliacinio skundo motyvais naikinti nėra pagrindo (CPK 326 str, 1d.1p.).

21Kolegija, vadovaudamasi CPK 325–333 str.,

Nutarė

22Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-09-09 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro... 2. ieškovas kreipėsi į teismą ir prašė pripažinti jo atleidimą iš darbo... 3. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-09-09 sprendimu ieškinį atmetė.... 4. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo... 5. Atsiliepimu į skundą atsakovė prašo palikti skundžiamą sprendimą... 6. Nesutinka su apelianto motyvu, jog darbdavys buvo suinteresuotas jį atleisti,... 7. Atsakovė taip pat nesutinka su apelianto teisės normų aiškinimu dėl... 8. Apeliacinis skundas atmestinas.... 9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 10. Dėl ieškovo valios nutraukti darbo sutartį pagal DK 127 str. 1d.... 11. Nutraukiant darbo sutartį DK 127 ir 128 straipsniuose nurodytais pagrindais... 12. Faktą, kad darbuotojo pareiškimas nutraukti darbo sutartį neatitiko jo... 13. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai dėl... 14. Dėl ieškovo galimybės atšaukti prašymą... 15. Darbuotojui įstatymų nustatyta tvarka įgyvendinus įstatyme įtvirtintą... 16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013-03-19 nutartyje civilinėje byloje Nr.... 17. Be to, paminėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje taip pat yra... 18. Dėl ieškovo atleidimo jo nedarbingumo laikotarpiu... 19. DK 131 straipsnio 1 dalyje darbdaviui nustatytas draudimas atleisti darbuotoją... 20. Paminėtais motyvais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas... 21. Kolegija, vadovaudamasi CPK 325–333 str.,... 22. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-09-09 sprendimą palikti nepakeistą,...